sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Kiemas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : LA, USA
CLAIM : Dylan O'Brien
PRANEŠIMAI : 10288

Daniel Arthur Dreschler
We are stardust stories, my darling.
Things like us only exist in dreams.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Sk. 04 05, 2015 4:18 am

Nikas neramiai stoviniavo prie automobilio, jausdamasis mažumėlę pasimetęs, nes niekas jam nepasakė tikslių detalių apie kelionę ir nepasakė, nei kur jie keliaus, nei kokiu transportu, nei kiek jų bus, kas planuoti mėgstantį jaunuolį, vertė rautis plaukus nuo galvos. Žinoma, perkeltine prasme, nes vaikinas dievino savo vešlias garbanas, kurias puoselėjo pakankamai ilgą laiką, todėl visai nenorėjo matyti kaip bent viena sruoga kažkur pranyksta. Tamsiaplaukis žvilgtelėjo į savo rankinį laikrodį ir papūtė lūpas, jau imdamas nekantrauti dėl tokio draugų delsimo, galiausiai išvysdamas vos sekundei tarpduryje šmėstelėjusį Adamo veidą, todėl akimirksniu nudžiugo. Vis dėlto, netrukus vėl užsivėrusios daugiabučio durys, privertė jo antakius šoktelėti aukštyn, o patį vaikiną mažumėlę sutrikti, nesuprantant, kodėl draugas taip staigiai pradingo iš jo akiračio, tačiau greitai priešais pasirodęs didžiulis stotas ir tvirtai apsiglėbusios kambarioko rankos, privertė jaunuolį trumpam pamiršti anksčiau jį kamavusias mintis, kad nutiko kažkas blogo. Atsitraukęs nuo Adamo, Nikas užvertė galvą ir plačiai išsišiepė jam, kurį laiką linksmai žvelgdamas, kol susivokė, kad be reikalo užlaikė taksi vairuotoją, ir pasiėmęs savo kelioninį krepšį, padėkojo vyriškiui, greitai pasitraukdamas nuo gatve nurūkstančio automobilio. Vaikinas pasisuko į šalį ir pažiūrėjo į draugo nurodytą transportą, rimtai palinksėdamas galva ir nuoširdžiai apsidžiaugdamas dėl ryškios, juos aiškiai iš minios išskirsiančios žalios golfo spalvos. - Ne, jis mano. Juk aš ne visada knaisiojuosi tavo spintoje ir pasisavinu ką nors gražaus. Žinai, ne tik tu gali turėti gražių drabužių. - tamsiaplaukis primerktomis akimis žvelgė į jį nebūtais dalykais kaltinantį Adamą, kuomet krūptelėjo, išvydęs, kaip prie jų prisiartino Laitas, tik tada, kai šis užšoko ant aukštesnio draugo pečių. Nikas tyliai nusijuokė ir mostelėjo jam ranka, pasisveikindamas su kitu kambarioku ir norėdamas klausti, ar jie dar ko nors laukia, kuomet akys užkliuvo už link jų pusės besiartinančios merginos. Vaikinas suraukė kaktą, mėgindamas atpažinti rudaplaukę ir mintyse perkratydamas visų savo pažįstamų vardus, kai pagaliau iš arčiau išvydo ją ir virš galvos tarsi nušvito idėją skelbianti lemputė, jo šypsenai akimirksniu išsiplečiant iki pat ausų.
- Kodėl tu nesakei, kad su mumis kartu važiuos ir tavo sesuo? Slapukas. - gana švelniai ištardamas Laitui, o tada pasisuko į atvykėlę. - Malonu jus dar kartą matyti, panele Lockwood. - jis pasisveikino su mergina, kurios vardas, jei prasta mintis neapgavo, buvo Dženė, ir draugiškai jai nusišypsojo, greitai pasisukdamas į draugus ir klausiamai pažvelgdamas į juodu. - Dar turėtume ko nors palaukti ar jau judėsim? - pasiteiravo tamsiaplaukis ir užsimetė krepšį ant peties, pats jau pasiruošdamas keliauti, kur tik akys užmato.


There's magic in our bones, a north star in our soul that remembers our way home. God, it's easy to forget, there's magic in all of this.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6091

Adam Phillip Evans
Some nightmares don't end when you open your eyes.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Sk. 04 05, 2015 11:18 am

Norėjo, kad viskas būtų kaip anksčiau. Kad sumautai nesijaustų su kiekvienu, net menkiausiu kvėptelėjimu, bet buvo įsitikinęs, jog šį kartą iš tiesų būtų lengviau pastumti į šalį sieną nei staiga spragtelėjus pirštais pamiršti viską, kas kamavo nepaisant Adamo rasės, vis dar jauną ir nepatyrusią jo širdį. Akimirką nejaukios tylos, kuri garantuotai būtų įsivyravusi tarp dviejų draugų, laiku sutrukdė parsiradęs Laitas, kurio kvapą Adamas užuodė šiam dar neišsukus iš už kampo, tik štai išsiduoti negalėjo, nors lūpų kampučiai ir sutrūkčiojo. Tikėjosi kažko panašaus, dėl ko Laitui staiga užšokus ant jo nugaros tam buvo šimtu procentų pasiruošęs, akimirksniu sučiupdamas draugą už kojų, kad jis strimgalviais nenusiristų atbuliniu, kol veide įsiplieskė plačiausia žemėje šypsena, vaikinui, regis, nė trupučio nenustembant, jog josios kaltininkas buvo būtent jo kambariokas.
-Kas? - Paklausė naujagimio, smalsiai į viršų kilstelėdamas antakius, kol laukė patogiai ant jo peties įtaisiusio vaikino atsakymo. Nenoriai, bet visgi paleido Laitą, vos šis parodė norą nulipti, ketindamas dar kažką sakyti, kai jo žvilgsnis nukrypo link jų pusėn keliaujančios panelės.
-Džene! - Šūktelėjo plačiai į šonus skėstelėdamas rankomis, o tuomet žengdamas arčiau panelės, kurią po nakties nuoširdžių pašnekesių, galybės alkoholio ir net šokių jautėsi turintis garbę vadinti savo drauge, dėl ko be jokių įžangų ar papildomų klausimų apsivijo jaunąją moterį rankomis netikėtai sustingdamas, vos nosį pakutenęs kvapas išdavė, jog panelė nėra visai ta, kuria jis ją laiko. -Ne Dženė, - Staiga pratarė kaip mat atšokdamas nuo merginos it nuplikytas, o tuomet atsiprašomai šyptelėdamas, kol akimis klajojo nuo Laito prie nepažįstamosios, lyg ir reikalaudamas pasiaiškinimo, kadangi apie dvynes seseris girdėjęs dar nebuvo. -Aš vairuoju! - Staiga šūktelėjo itin netikėtai ir su tokiu užsidegimu, kad nusigandusi kaimynė iš pirmo aukšto vos neišvirto pro virtuvės langą, įmesdamas savo krepšį į golfo bagažinę, o tuomet įsitaisydamas vairuotojo kėdėje, kurioje vyrukui vargiai tilpo jo ilgos kojos, bet skųstis jis neketino, vampyro akims žibant tarsi mažo berniuko į kurio rankas būtų patikėtas nerealiausias žaislas.


Would have. Could have. Should have. But did not.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 5881

George Augustine Bell
Most days my demons are silent, but when they talk,
oh, God, how they scream.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Sk. 04 05, 2015 1:24 pm

Laitas pasikvietė Vanesą dėl to fakto, kad merginos matymas kitų jo draugų atžvilgiu buvo labai jau senas, tikriausiai ir dėl to, jog jiems reikėjo moters dėl kvapo, o dabar suprantama, jog jis turėjo dvynes seseris, o pats buvo vienintelis ir nepakartojamas bei nesidalino mama nei su viena iš jų, iki laiko kol išvydo šitą pasaulį ir sužinojo, kad nėra vienas,, dėl ko daug kam galėjo atrodyti keista, jog jis turi dvi seseris, bet nei viena iš jų labai nesigiria. Būdamas ant Adamo pečių jis vis dar tvirtai į jį laikėsi, kadangi ketino papasakoti labai jau įdomią istoriją kai prie jų atsidūrė jo sesutė ir šis šyptelėjo.
- Iš manęs norėjo atimt visus drabužius, būčiau basas kaip ambrasas, bet aš gyniausi, visiem parodžiau kas namuose šeimininkas. Didžiuojuosi savimi. - Jis nusijuokė nulipdamas žemyn ir atsiprašomai gūžtelėdamas pečiais, kadangi Adamas iš pradžių merginą palaikė Džene, dėl ko jis užsidengė burną kiek prunkštelėdamas ir nusijuokdamas. - Tai Vanesa, Dženė yra blogoji dvynė. - Jis nusišypsojo ir pasveikino merginą pats apkabindamas ją per pečius bei pasūpuodamas į šonus taip pasveikino. Žvilgtelėjo ir Niko pusėn vis dar linksmai šypsodamasis bei žiūrėdamas į visus čia susirinkusius žmones iki kol Adamas šovė, kad jis vairuoja, todėl vaikinas nusijuokė ištiesdamas rankas ir vampyriškai greitai atsirasdamas priekinėje sėdynėje.
- Tie kas stovi ir velkasi, sėdi gale, prašom damos ir džentelmenai. - Pareiškė garsiai vis dar linksmai šypsodamasis ir pamodamas tiems dviem, kurie vėluoja. Tiesiog nesinorėjo labai ilgai temptis į naktį ir iškeliauti.


I can hear the change in his breathing when he looks at you. It catches every time, like he’s never seen you before.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1448

Atiduodama29


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Sk. 04 05, 2015 2:56 pm

Pakviesta į tokią kelionę, Nesa tikrai nustebo. Dažniausiai Laito ir jo draugų nuotykiuose dalyvaudavo jos sesuo Dženė. Bet ilgai nesvarsčiusi sutiko, nes kaip gi ji atsisakys ir leis savo mažajam broliukui linksmintis vienam? Visgi regis Laitas pamiršo perspėti, kad Vanesa taip pat vyks su jais. Vanesa, o ne Dženė. Ji tikrai tikėjosi, kad brolis perspėjo savo draugus, dėl to, kai Nikas su ja pasisveikino ji vangiai šyptelėjo, nes nesuprato apie ką jis kalba. O dar kai Adamas netverdamas savame kailyje visas laimingas ją apsikabino, Nesa vis nieko nesuprasdama draugiškai paplekšnojo per nugarą. Vaikinui supratus, kad tai ne Dženė ir staigiai atsitraukus, pasijautė siaubingai nejaukiai ir pažvelgė į brolį žudančiu žvilgsniu, o pastarasis dar ir prunkštė. Nieko tokio, ji jam vėliau atsikeršys, kai aplinkui nebus tiek liudininkų... Apkabinta ir pamyluota Laito ji taip pat jį apsikabino, nors dabar mielai būtų numetusi jį nuo skardžio. Kai prasidėjo vietų dalinimasis automobilyje, Nesa tik prunkštelėjo ir nusitempusi savo kuprinę iki automobilio padėjo ją į bagažinę. Ji ir taip būtų atsisėdusi į galą, nors ir kaip jai ten nepatikdavo sėdėti. Pagaliau atsidūrusi mašinoje ji atsisėdo už brolio ir pagaliau nusprendė atsikeršyti.
- Negalėjai perspėti savo draugų, kad keliausiu aš, o ne Dženė? - nors kiek irzliai, bet pakankamai irzliai pasiteiravo Nesa. Viena ranka ji apsivijo Laito kaklą, taip šiek tiek jį "prismaugdama", nors gal labiau tiesiog prispausdama prie sėdynės, o kita rankute suvėlė jam plaukus. Kol kas patenkinta tokiu mini keršteliu ji pasilenkė prie vaikino pakšteldama jam į skruostą ir dar paplekšnodama delnuku jam per galvą kaip kokiam šuniui, dar labiau sugadindama jo šukuoseną. Žvilgtelėjusi į Adamą pastebėjo koks jis laimingas, jog gavo galimybę vairuoti ir nejučiomis susijuokė užsidengdama burną abiem rankom.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : LA, USA
CLAIM : Dylan O'Brien
PRANEŠIMAI : 10288

Daniel Arthur Dreschler
We are stardust stories, my darling.
Things like us only exist in dreams.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Sk. 04 05, 2015 3:39 pm

Nikas pastebėjo keistą Adamo žvilgsnį, tačiau viskas, ką galėjo padaryti, tai tik gūžtelėti pečiais ir suraukti kaktą, nes net nenumanė, kodėl draugas elgėsi taip keistai ir tarsi baidėsi jo, rodos, nelabai norėdamas ką nors bendro turėti su žydraakiu, su kuriuo anksčiau elgdavosi vos ne kaip su savo antrąja puse. Vaikinas nusprendė, kad dabar nėra tinkamas laikas klausinėti tokių dalykų, todėl tik nedrąsiai pašnairavo į kambarioką, sutelkdamas visą savo dėmesį į naujuosius atvykėlius ir smalsiai žvelgdamas į juos, kol rankose spaudė krepšio dirželį ir klausėsi kitų pokalbių, pats neįsiterpdamas ir nieko nesakydamas, nes nežinojo, kaip galėtų elgtis tokioje situacijoje, kai vis dar jautėsi pasimetęs dėl to, kad Laitas nuo jų slėpė ne vieną, bet dvi identiškai atrodančias seseris.
- Nejaugi tu mumis taip nepasitiki, kad nedrįsti supažindinti su savo šeima? O aš maniau, kad tu mus myli... Viskas buvo tik vienas didžiulis, bjaurus melas, ar ne? - tamsiaplaukis išpūtė savo ir taip dideles akis ir pavirpino apatinę lūpą, pasisukdamas į Adamą ir tikėdamasis jo palaikymo, nes turbūt toks netikėtumas paveikė ne tik jį. Po kelių akimirkų, Nikas vėl buvo ramus ir tik atsiduso, viena ranka per pečius apkabindamas Vanesą ir trumpam priglausdamas prie savęs, taip tarsi priėmė ją į jų keistą kompaniją. - Malonu susipažinti, mieloji. - jis tyliai pratarė ir plačiai išsišiepė, greitai paleisdamas merginą, kol neužsidirbo pikto Laito žvilgsnio, ir nužingsniavo prie automobilio, kur padėjo savo daiktus šalia kitų ir atsidaręs dureles, atsisėdo gale, už vairuotoju pasiskelbusio Adamo.
- Į kelionę! - garsiai sušuko vaikinas ir sugniaužė vieną ranką į kumštį, greitai iškeldamas ją į viršų, o tada pirštais pavėlė šviesius draugo plaukus. - Nagi, važiuojam. - greitai murmtelėjo tamsiaplaukis ir atsilošė atgal, įsitaisydamas patogiau ir nusiteikdamas keliauti.


There's magic in our bones, a north star in our soul that remembers our way home. God, it's easy to forget, there's magic in all of this.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6091

Adam Phillip Evans
Some nightmares don't end when you open your eyes.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Sk. 04 05, 2015 7:56 pm

Tas Laito šeimos slėpimas, apie Dženę kambariokui prabylant tik prieš pat vakarėlį, o apie Vanesą apskritai nieko neužsimenant, kiek trikdė Adamą, vaikinui niekaip negalint suprasti, ką daro ne taip, jog nebūtų nusipelnęs susipažinti su vieno savo geriausių draugų seserimis, dėl ko Nikui apie tai prakalbus balsu, nors ir juoko forma, naujagimis entuziastingai palinksėjo galva.
-Greitai paaiškės, jog jo pavardė visai ne Lokvudas ir jis iš tiesų koks tolimas Hitlerio palikuonis, - Tariamai pasipiktinęs jis sučepsėjo lūpomis, didžiajai savo gyvenimo meilei brūkštelėdamas per idealiai sulaužytus plaukus, prieš įšokant į mielą ir artimą širdžiai automobilį, kur neilgai trukus prie jo prisijungė ir Laitas. Dėl fakto, kad Nikas ant galinės sėdynės važiuos kartu su Vanesa jis gal ir būtų patraukęs jaunėlį per dantį, jei ne faktas, jog tamsiaplaukis jau turėjo merginą - Melisą, o kalba ėjo apie Laito seserį, Adamui nusprendžiant, jog geriausia būtų palaikyti liežuvį už dantų. Sekundę, kai visi sudėjo savo sėdynes į automobilį, vampyras užvedė mašiną su pasimėgavimu klausydamas, kaip murkia variklis, o tuomet įjungė radiją, kur lyg tyčia grojo savitą ritmą turinti ir itin užkrečianti daina, privertusi ne tik Adamo nuotaiką pagerėti dvigubai, bet vaikino galvą pačią linksėti į muzikos taktą.
-Pasiruošę geriausiai išvykai žemėje, mažuliai? - Pasiteiravo jis pro veidrodėlį žvelgdamas į ant galinės sėdynės įsitaisiusius žmonių rasės atstovus, kol džiugiai plekšnojo Laitui per kelį su kuo susitaikyti, atsisėdęs šalia Adamo, jis turės iki pati kelionės galo. Galiausiai vaikinas perjungė pavarą ir spustelėjęs akceleratorių kartu su mašina trūktelėjo į priekį, pirma dirstelėdamas į šalį ar jų pusėn neparlekia koks balvonas, o tuomet jau išvairuodamas į pagrindinę gatvę, kuria jis netrukus ir paliko Volteros apylinkes, kiek reikliau spustelėdamas pedalą ir pradarydamas savo pusės langą, pro kurią iškišęs ranką, ritmingai pirštais barbeno į mašinos šoną palei muzikos ritmą, būdamas akivaizdžiai atsipalaidavęs ir neabejotinai patenkintas šia kelione.


Would have. Could have. Should have. But did not.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 5881

George Augustine Bell
Most days my demons are silent, but when they talk,
oh, God, how they scream.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Št. 04 11, 2015 4:04 pm

Visiem dundukam esantiems automobilyje pradėjus daugmaž jį kankinti, kad jis nesakė, jog Dženė nėra vienintelė taip atrodanti mergina jis pakėlė rankas į viršų kai Vanė priglaudė jį prie sosto ir dar suvėlė plaukus. Jis išplėtė akis ir pasižiūrėjo į abu vaikinus vos tik pasitraukė. Pasitaisė plaukus sučiaupdamas lūpas ir atsidusdamas, negalėjo patikėti, kad šie žmonės dar vadinosi jo draugais. Tai pats didžiausias kankinimas jo gyvenime, na kol kas pats didžiausias.
- Mano pavardė Lokvudas, šitas parašytas dokumente ir dar mama tai dažnai kartodavo kol dar buvo gyva, bet tai nereiškia, kad nesu Hitlerio palikuonis. Sorry, Vanesa, tu irgi jo giminė. – Šis parodė dantis nusijuokdamas bei apsimesdamas, kad nieko blogo nepasakė, na jis ir nepasakė, bet kai žinai, kad tavo giminė sukėlė vieną iš didžiausių karų ir tavo šeimos pinigus atidavė už tai, jog gavo didelę baudą, kad pradėjo antrą pasaulinį karą. Kažkas neįtikėtino, todėl ir Laitas buvo ubagas, viskas paaiškinama.
Pritarė vos tik Nikas pasakė į kelionę bei atsirėmė į atlošą pats pasidėdamas ranką pro langą bei nusišypsodamas. Tikriausiai tokios kelionės buvo vienas iš įdomiausių dalykų jo gyvenime. Neplanuotos, be tikslo ir su aiškiu įdomumu, jis neketino nieko sakyti, nes tuo mėgavosi, muzika, gera kompanija, tai, kad galės patraukti savo seserį per dantį ir paerzinti visus aplinkinius, neblogas užsiėmimas. Jis atsisuko link Adamo pakreipdamas lūpas į šoną ir persibraukdamas per ir taip suveltus plaukus, ačiū brangiesiems draugams, tegul džiaugiasi, jog jų rankos neliko plaukuose, būtų padėjęs išimti, nukąsdamas ranką. Laitas pasisuko į galą pasižiūrėdamas į abu ir pasiremdamas smakrą ranka.
- Davai judu susimeskit ir mes su Adamu per visą kelionę apsimesim, jog tai yra medaus mėnesis, mūsų ir jūsų. – Jis taip rimtai pasakė pasisukdamas Adamo pusėn bei mirktelėdamas akele. Juk tai buvo geras planas, jie pasakys, kad susituokė ir bandys išprašyti nuolaidų, faktas, kad paeitų, juk jie čia visoje mašinoje patys gražiausi.


I can hear the change in his breathing when he looks at you. It catches every time, like he’s never seen you before.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 2196

West Elliot Harlow
we are so scared of people breaking us, that we end up breaking ourselves


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Tr. 04 29, 2015 10:01 pm

Kelionė taksi nuo baro iki daugiabučio, kurio adresą taksistui pasakė Demetrija, nekreipdama į dėmesio į tai, kad tėvų bute Vestas seniai negyveno ir apskritai seniai lankėsi, nebuvo tokia jau ir ilga. Atrėmęs kaktą į šaltą mašinos stiklą, jis akimis gaudė kiekvieną naktinį Volteros elementą, pradedant tokiais pačiais kaip jis, nusprendusiais viduryje savaitės šiek tiek pasilinksmint užsukant į kelis barus, užbaigiant ryškiomis mašinų šviesomis, nuo kurių retkarčiais vaikinui reikdavo prisimerkti. Greitai besikeičiantys vaizdiniai pernelyg mirgėjo ir vertė ir taip svaigstančią galvą svaigti dar labiau, tad netrukus Vestas vėl pasuko galvą į mamą, jos žodžių klausydamas kiek įmanoma labiau susikaupęs ir tik vargiai kelis kartus pajėgė linktelėti galva. Atvirkščiai nei galėjo pasirodyti, šie dalykai jo šitaip negraužė. Žinoma, būtų apmaudu, jei tektų pasaulį palikt taip pat greitai, kaip ir į jį atėjo, tačiau jei jau taip lemta, tokiu būdu jis pasiimtų iš šio gyvenimo viską, ką galės. Padarys visas įmanomas klaidas ir iš jų visų pasimokys. Nes nepadarius klaidų, kad ir tokių absurdiškų kaip prisigėrimas ir vienos nakties nuotykis, negali sakyt, kad gyvenai. Gyvenimas yra kur kas daugiau nei saugus sėdėjimas namie ir susirašinėjimas su draugais per feisbuką.
- Aš tik noriu gyvent, - pasakė sunkiai atsidusdamas ir skėstelėdamas rankomis. Ne, jis nebuvo iš tų žmonių, kuriems prisigėrus visas gyvenimas atrodo kaip gili duobė, iš kurios neišsikapstysi, ir Vestas neketino pradėti gailėtis savęs. Bet jis neabejotinai buvo iš tų, kaip, tikriausiai, ir didžioji dalis žmonijos, kurių mintys, besisukančios blaivose galvose, išsiverždavo pro girtas burnas. Ir jis nuoširdžiai negalėjo sugalvoti kito žmogaus nei moteris, nešiojusi jį savo pilve, auginusi ir besirūpinusi. Net jei tai buvo ir tik neilgi penkeri metai, kiti vaikai tiek meilės ir švelnumo nesusilaukia netgi per visą savo gyvenimą.
Taksi sustojus prie daugiabučio, Vestas iš striukės kišenės ištraukė pinigų ir įdavė taksistui, net jei paduota suma buvo du kartus didesnė, nei būtų reikėję.
- Mus atvežė ne čia, - regis, akimirksniu pamiršęs visas praeitas rimtas ir skaudžias temas, Vestas tik bukai sumirksėjo akimis žvelgdamas į daugiabutį ir visiškai jo neatpažindamas. Kelis kartus pamirksėjo, o tada pasisuko į kelią, kuriuo nuvažiavo taksistas. - Tas šunsnukis atvežė mus ne į Volterą, - piktai suburbėjęs ėmė keliauti tuo keliu link seniai nurūkusios taksi mašinos ir iškėlęs kumštį į orą kelis sykius piktai juo švystelėjo taip tarsi mašina vis dar būtų jo akiratyje. Ir nesvarbu, kad ėjimo trajektorija buvo tokia kreiva, kad netgi kurį laiką ėjo į priešingą pusę, nei nuvažiavo taksi, bet Vesto smegenys buvo paprasčiausiai atsisakę dirbti tinkamai, ką kalbėti apie rūpinimąsi dėl tikslių judesių.



But frankly, my dear, I don’t give a damn.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Sk. 05 03, 2015 1:39 am

Ko gero buvę jų abiejų namai tikrai nebuvo pats geriausias sprendimas, atsižvelgiant į tai, kad Vestas čia nebegyveno kurį laiką, o Demetrija taip pat jau buvo sukrovusi paskutinius daiktus į dėžes, paruoštas pergabenti į naująjį jos namą. Tačiau nenumanė, kur dar galėtų padėti savo girtą vaiką, kadangi iki josios namų užmiestyje kelionė su taksi būtų kiek prailgusi, o jai nuoširdžiai norėjosi kuo greičiau prisėsti kur nors, kur nebūtų jokių pašalinių akių. Be to, ryte bus puiki proga užbaigti kraustymąsi, kadangi turės pagirių kamuojamą pagalbininką, kurio kitaip gal net nebūtų sugebėjusi pasigauti ar prisišaukti į pagalbą.
Vestui šūktelėjus, kad juos atvežė ne ten, kur reikia, kiek suraukė antakius, pirma pamanydama, jog vaikis tikėjosi, kad ji paprašė vairuotojo juos nugabenti kažkur kitur, bet tolimesni jo žodžiai tik privertė ją iš nevilties pakraipyti galvą ir sunkiai atsidusti, sūnui tik įrodant, kaip stipriai jis nusigėrė, dabar nė negalėdamas atpažinti daugiabučio kiemo, kuriame žaisdavo kiekvieną dieną. - O taip, mes Romoje. Nusprendžiau pasiimti tave pasižmonėti,- itin rimtu balsu ištarė, dar ir palinksėdama, kad atrodytų įtikimiau, tamsiaplaukei pamanant, kad taip bus lengviau nei įtikinėti Vestą, kad jie atsidūrė ten, kur reikia. Vaikinui ėmus žingsniuoti paskui taksi automobilį, akimirką negalėdama patikėti tik sumakalavo rankomis ore, netrukus pasileisdama paskui įpykusį jaunuolį, gaudantį seniai dingusią mašiną tuščioje gatvėje, galiausiai pasivydama jį ir sugriebdama už rankovės bei timptelėdama link savęs. - Dievaži, tau visiškai negalima gerti,- suburbėjo sau po nosimi, sustodama vaikinui už nugaros ir suimdama jį už pečių, kad apsuktų ir stumtelėtų jį reikiama kryptimi.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 2196

West Elliot Harlow
we are so scared of people breaking us, that we end up breaking ourselves


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Sk. 05 03, 2015 8:48 pm

Veikiausiai pėsčiomis būtų nubėgęs ir į kitą miesto galą, jei nebūtų mama laiku sugriebusi už rankovės ir privertusi stabtelėti. Dar mažumėlę paspoksojęs į mirgantį akyse horizontą galiausiai pasuko savo dailų snukutį į mamą ir kilstelėjo antakius sutrikęs nuo jos žodžių. Po žodžio Roma jis kiek labiau nusišypsojo, nė nepagalvodamas apie galimybę, kad jo mylimiausia ir nuostabiausia mamytė jam meluoja. Nors ir keista, kad spėjo nusigauti iki Italijos sostinės per dešimt minučių, juk gyveno pasaulyje su vampyrais ir medžiotojais. Nieko keisčiau jau būti nė negalėjo.
Tik linktelėjęs galva Vestas ėmė žygiuoti kartu su mama, nė nejausdamas, kad yra vedamas link daugiabučio laiptinės, šalia kurios dar prieš ketverius metus su kreidelėmis ant šaligatvio piešė malūnsparnius ir brūžino pirmyn atgal mašinytėmis.
- Prašyčiau, aš net negėriau, - tik purkštelėjo nuo tokio Demetrijos akibrokšto ir piktai sučiaupęs lūpas papurtė galvą į šonus. Šalia laiptų pamatęs pora pienių, kurios jau buvo susiskleidusios ir pasiruošusios miegoti, pasilenkė ir kelias greit nuskynė. Atsitiesęs jas ištiesė į Demetriją ir plačiai nusišypsojo pats negalėdamas atsidžiaugti tokia savo genialia mintim. - Su mamos diena.
O paskui kažkokiu būdu atsidūrė laiptinėje ir ėmė kilti į butą.



But frankly, my dear, I don’t give a damn.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Sk. 05 03, 2015 10:24 pm

Įstabu, kaip greitai Demetrija sugebėjo pamiršti pradinį pyktį, vos pamačiusi sutrikusį sūnaus veidelį, jam nuoširdžiai tikint viskuo, ką ji sako, netgi nesudvejojant dėl to, jog yra pačioje Romoje. Žinoma, patenkinta dėl tokio Vesto elgesio vis dar nebuvo, bet sekundę pamiršusi, jog turi būti griežta mama, moteris nuoširdžiai linksminosi stebėdama savo girtuoklėlio nesąmones. To, žinoma, neišduodama ir vis dar stovėdama su mirtinai rimta mina ant veido. Berniokui pareiškus, kad negėrė, tik tyliai prunkštelėjo. - Bent jau sakytum, kad tik kefyrą,- leptelėjo, netikėtai prisiminusi, kad būtent tokį pasiteisinimą prieš keletą metų yra panaudojęs ne kas kitas, o Vesto tėvas. Abi frazės iš esmės buvo panašios, kas bent jau nepaliko abejonių dėl to, kieno vaikas prieš ją stovi.
Gera žinia buvo ta, kad daugiau niekas nepatraukė Vesto dėmesio ir jis klusniai ėmė žingsniuoti link įėjimo į laiptinę, kai visai netikėtai vėl sustojo, šį kartą dar ir palinkdamas prie žemės, dėl ko tamsiaplaukė pirmiausia pagalvojo, kad jis sublogavo, tik po keleto sekundžių pamatydama, kad jis nusprendė pasirinkti pienių, dėl ko būtų leptelėjusi dar ką nors, jeigu ne trukus vaikino lūpas palikęs sveikinimas, kuris iššaukė plačią šypseną Demetrijos veide, jai tiesiog pakraipant galvą į šonus ir paėmus iš jo tą nuostabią puokštę, kiek paveliant vaikiui plaukus. Praleidusi jį eiti pirmą, nusekė iš paskos, kartu su Vestu pakildama liftu ir galiausiai nusigaudama į butą.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
 
Kiemas
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 33Pereiti prie : Previous  1, 2, 3
 Similar topics
-
» Kiemas
» KLINIKOS KIEMAS:

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: DAUGIABUTIS-
Pereiti į: