sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Kiemas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : 1, 2, 3  Next
AutoriusPranešimas
avatar

CLAIM : Jenna Louise Coleman
PRANEŠIMAI : 5159

Bianca Juliett Harlow
And what did you think love would be like? A summer day?


RašytiTemos pavadinimas: Kiemas   Št. 11 02, 2013 9:04 pm

.



“I was always hungry for love. Just once, I wanted to know what it was like to
get my fill of it - to be fed so much love I couldn't take any more. Just once.”  

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jenna Louise Coleman
PRANEŠIMAI : 5159

Bianca Juliett Harlow
And what did you think love would be like? A summer day?


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Št. 11 02, 2013 9:09 pm

Po kelionės lėktuvu Bi jautėsi dar labiau nuvargusi nei įprastai. Veikiausiai būtų numigusi kur nors prie Demkos prisiglaudusi, tačiau negalėjo to padaryti, kadangi mintys vis dar buvo Egipte ir ji ištisai nervingai sau kramtė apatinę lūpą, kol galiausiai pasipylė kraujas ir ji privalėjo nueiti iki tualeto, kadangi Demetris vėl buvo juodomis akimis. Žinojo, kad Adamas turėjo galią teleportuotis, tačiau tai neprivertė Bjankos dėl jo nesijaudinti. Taigi, vienintelis būdas, kuris privers ją miegoti, tai šiltas pienas ir kelios piliulės. Atėjus prie savo daugiabučio, mergina išleido skausmingą, tačiau kartu ir nostalgišką atodūsį. Buvo pasiilgusi Italijos ir Volteros. Tada atsisuko į Demetrijų ir sunėrė judviejų pirštukus, akis įsmeigdama į jo.
- Tau reikia pasimaitinti. Dabar. Aš nueisiu namo, o kai atliksi tai, ką turi padaryti, galėsi užsukt pas mane. Jeigu dar tau nenusibodau, žinoma, - kreivai šyptelėjo gūžtelėdama petukais. ką ten ji žino, gal jam jau atsibodo bėgioti paskui ją kaip paskui mažą vaiką su seilinuku ir žiūrėti, kad nenuvirstų kur į ežerą. Aišku, Bi jo neteistų. Tačiau pirmiausia mergina norėjo, kad vampyras pasimaitintų, kadangi jo alkanos juodos akys nieko gero neprognozavo.



“I was always hungry for love. Just once, I wanted to know what it was like to
get my fill of it - to be fed so much love I couldn't take any more. Just once.”  

Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 5240

Eleazar Yahir Denali
Hearts are breakable. And even when you heal, you're never what you were before.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Pir. 11 04, 2013 6:41 pm

Įrodymas, kad Volturiai bala žino kaip stipriai privilegijuoti, buvo tas, jog lėktuvas nusileido viduryje daugiabučio kiemo, velniai žino, kaip ten tilpdamas ir niekas neturėjo teisės dėl to priekaištauti. Jis visą kelią paslapčiomis stebėjo merginą, lyg bijotų susilaukti dar vieno isterijos priepuolio, bet Bjanka buvo rami it avelė, kas nė kiek nenuramino Demetrijaus. Atvirkščiai. Atrodė per ne lyg keista, lyg mergina būtų netekusi visų emocijų, žmogiškumo ir sielos, o likęs būtų tik josios kūnas primenantis sraigės kiautą, šliužui apleidus savo namus. Bet jis nė karto nepapriekaištavo dėl šito nenorėdamas būti suprastas klaidingai, o tiesiog suspaudęs lūpas retkarčiais pirštais perbraukdavo per merginos riešą, plaukus ar nugarą. Galiausiai, jiems išlipus iš lėktuvo, o pastarajam vėl pakilus į dausas, Demetris akylai nužvelgė pastatą, kuriame gyveno Bjanka, o tada nukreipė akis į merginą.
-Man pirmiau derėtų pasirodyti pilyje. O tau reikia pamiegoti. Taigi susitiksim ten, kai grįši į darbą. - Viską susakė ganėtinai greitai, vis dėlto šyptelėdamas, tarsi taip būtų paprieštaravęs josios žodžiams, kad ji jam nusibodo. Tai buvo daugmaž neįmanoma. Ir jie praleido pakankamai laiko atskirai, kad šitai suvoktų.
-Juk grįši, ar ne? - Staiga perklausė merginą suabejodamas ar tik ką nepaskubėjo su ateities planais ir nenusprendė kažko už Bjanką. Nes jeigu ji nuspręs nebesirodyti Volteros pilyje, Demetris tai priims ir supras, kadangi ši mergina tebuvo žmogus, o žmonėms, kaip žinia reikia daug poilsio. Ypač po visko, ką patyrė Bi.



Nobody said it was easy. It's such a shame for us to part.

OH, TAKE ME BACK TO THE START.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jenna Louise Coleman
PRANEŠIMAI : 5159

Bianca Juliett Harlow
And what did you think love would be like? A summer day?


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Tr. 11 06, 2013 9:59 pm

- Gerai, - atsakė ganėtinai neutraliu balsu Demetriui pranešus, kad jis turi eiti į Volturių pilį pirmiausia. Bianka nesiruošė prieštarauti, kadangi suvokė, jog tai jo pareiga. Keisčiausia tik buvo tai, kad ji nebejautė liūdesio ar skausmo ir net neapykanta sau buvo kažkur dingusi. Neskaudėjo širdies, nedūrė adatos paširdžiuose. Akyse nesimatė jokių ašarų ar apskritai jausmų. Po ilgo laiko mergina pagaliau pajuto ateinančią.. tuštumą. Apakinančią, atjungiančią jutimus, išjungiančią emocijas. Galbūt buvo visai gera - bent jau nieko nebejautė ir nesinorėjo klykti. Galbūt mažytis nusivylimas. Ir ne, ne Demetrijumi. O gyvenimu. Kai kiekvieną kartą vis bandydavo išlaikyti viltį, vis nenustodavo tikėti, o viskas galiausiai apsisukdavo taip, kad net mažiausia vilties kibirkštėlė būdavo užgesinta šaltu dušu, kurį esame įpratę vadinti gyvenimu.
- Taip, tikriausiai, - priverstinai šyptelėjo gerai nė neapmąstydama vaikino klausimo, kadangi buvo lyg atbukusi nuo aplinkos. Tačiau sugebėjo matyti Demetrį, kadangi jis visada buvo ir išliks tas, kuris privers ją nuoširdžiai šyptelėti ir pajusti pilve vaikščiojančius dinozaurus. Galbūt tik ne šiandien. Pasistiebus ant pirštų galiukų ji pakštelėjo jam į vėsų skruostą, o tada atleido judviejų sukabintas rankas ir nuėjo link laiptinės, į kurią neužilgo ir įėjo.



“I was always hungry for love. Just once, I wanted to know what it was like to
get my fill of it - to be fed so much love I couldn't take any more. Just once.”  

Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 5240

Eleazar Yahir Denali
Hearts are breakable. And even when you heal, you're never what you were before.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Tr. 11 06, 2013 10:28 pm

Bjankai dingus įėjime, Demetris dar labai ilgą laiką stovėjo regis priaugęs prie žemės, niekaip negalėdamas priversti savojo kūno judėti į priekį. Jautė tą šaltumą ir apatiškumą iš merginos pusės ir žinojo, kad nėra čia ko stebėtis, jog mergina elgiasi šitaip po visko, ką jai teko praeiti. Ir visgi, jeigu ji praras džiaugsmą gyventi, Demetris nebus pakankamai stiprus ir pajėgus ją išgelbėti. Galiausiai, jam tiesiog tai nusibos. Nusibos toks gyvenimo būdas. Nusibos begalinės pastangos, į kurias nėra atsižvelgta. Nusibos, kaip Bjanka verčia jį jaustis. Jis buvo palikęs merginą, ir ne kartą, bet niekada nenustojo tikėti, kad viskas susitvarkys. Ir dabar, kai jiedu iš esmės buvo kartu ir juos skyrė vos keli aukštai ir durys, jis jautėsi kaip niekada nutolęs nuo merginos. Demetris nudelbė žemyn akis užsispoksodamas į pilką žemę ir susimąstydamas, kaip idealiai ji atitinka jo dabartinį gyvenimą. Bet nebuvo iš tų, kurie savęs gailėtųsi ar priekaištautų kitiems. Taigi, Demetrijaus lūpas palikus giliam atodūsiui, vyrukas apsisuko ant kulno ir pasislėpęs šešėliuose dingo vampyrišku greičiu.



Nobody said it was easy. It's such a shame for us to part.

OH, TAKE ME BACK TO THE START.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 18801

Veronique Helena Boucher
You were writing our epitaph,
and I thought we were still alive.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Antr. 06 24, 2014 2:05 pm

Nustriksėjusi keliais aukštais žemyn, visame įėjime aidint josios kulniukų kaukšėjimui, ji dar spėjo pasigauti Demetrijų prieš jam su Bjanka dingstant už buto durų, kur be jokių įžangų paprašė jo mašinos raktelių. Į nuostabą buvusio vampyro veide ji atsakė kuo nuoširdesne šypsena, kurią tik pavyko išspausti, greitai sumurmėdama, jog jai tiesiog tereikia paimti Natanielį su pirkiniais iš parduotuvės. Nemėgo meluoti, bet nenorėjo, jog iš pažiūros pavargusi Bjanka ir taip turėjusi ypatingai įtemptą dieną, nerimautų dar labiau, galiausiai tiesiog neįstengdama užmigti visą naktį. Pažadėjusi Demetrijui nupirkti mineralinio ir nesudaužyti jo mašinos, ji išsidangino į darganoje paskendusį kiemą, Volterai akivaizdžiai beveik skęstant nuo per ne lyg greitai iškritusio didelio vandens kiekio, kurio nebesugeba įsisavinti nei kanalizacija, nei žemė. Kaip įmanoma greičiau nusigavusi iki automobilio, vis tiek liko permirkusi iki paskutinio siūlo galo, todėl vos įsmukusi į mašiną ir ją užvedusi, įjungė atbulinį ir privairavo kaip įmanoma arčiau įėjimo, su visu automobiliu užsirioglindama ant šaligatvio, už ką Demetris jos nepaglostytų. Užsikišusi drėgnus plaukus už ausų, ji pataisė veidrodėlį, sunkiai atsikvėpdama ir dirstelėdama į laikrodį, kuris rodė lygiai dešimtą valandą vakaro. Jau spėjo susipažinti su Natanielio kvapu, kurio buvo pilni namai, todėl iš karto užčiuopė jį vos truputį pravėrusi mašinos langą ir įtraukusi į plaučius oro. Labiausiai merginą neramino faktas, kad Neito kvapas buvo susimaišęs su kur kas tirštesniu, Šarlotei prireikiant lygiai trijų sekundžių susivokti, kad tai ne kas kitas, o kraujas. Tvirčiau pirštais suspaudusi juodosios ferari vairą, ji nervingai žvilgtelėjo į daugiabučio duris, netrukus įsijungdama šviesas.



And I'd choose you; in a hundred lifetimes, in a hundred worlds,
in any version of reality I'd find you and I'd choose you.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Antr. 06 24, 2014 2:20 pm

Širdžiai su kiekviena sekunde veržiantis lauk vis stipriau, Demetrijai net imant atrodyti, kad ji praleidinėja dūžius ir tuoj iš viso sustos, šviesiaplaukė išskubėjo lauką, jau nusiteikusi, kad dar kurį laiką turės paklajoti po automobilių aikštelę, kol suras vampyrę, nes net neįsivaizdavo, su kokiu ji transportu. Visa laimė, kad Šarlotė sustojo prie pat įėjimo, taigi Demi staigiu judesiu atidarė mašinos dureles, įsėsdama į vidų ir taip sunkiai protaudama, kad vos nepamiršo, jog reikia užsidaryti dureles. Prieš kurį laiką buvusi vos nežymiai sunerimusi, dabar akivaizdžiai ėjo iš proto, nežinia, ar dėl viso to skubėjimo, joms šitaip greitai nusprendus lėkti ieškoti vyriškio, ar dėl to, jog ją pačią apėmė ta bloga nuojauta, kuri vampyrei pasireiškė jau prieš kurį laiką. Bet kokiu atveju, šviesiaplaukė pasisuko į vampyrę ir suvokdama, kad jokiu būdu nesudėlios mintyse rišlaus sakinio bei neišsakys jo žodžiu, tiesiog rankos mostelėjimu paragino merginą važiuoti.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 18801

Veronique Helena Boucher
You were writing our epitaph,
and I thought we were still alive.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Antr. 06 24, 2014 2:31 pm

Viskas aplink trumpam sulėtėjo, tarsi kokiame lėkštame filme, kurį režisuoja žmogus, stipriai prijaučiantis specialiesiems efektams. Spalvos tapo blankesnės, Šarlotei tiesiog spoksant priešais save, lyg porai akimirkų būtų palikusi savo kūną ir išskridusi į dausas. Ji negirdėjo burzgiančio automobilio variklio, į stogą dundančio stipraus lietaus, tik medžių, kurių aplink net nebuvo, šlamėjimą bei kažką panašaus į bagažinės trenksmą. Štai kodėl į mašiną įsiveržusi ir į realybę Čarlę grąžinusi Demetrija, privertė vampyrę nežymiai krūptelėti, merginos niekaip neapleidžiant jausmui, kad tuoj susivems, mat skrandis viduje krėtė įvairiausias šunybes.
-Viskas bus gerai. Nušluosiu nuo vaizdo visus, kurie tik bandys paliesti Vesto tėvą. Pažadu. - Greitai sumurmėjusi ji daugiau nebetąsė medžiotojos, kurią atrodė tuoj ištiks panikos priepuolis, nervų, tiesiog įjungdama pirmą pavarą ir pajudėdama iš vietos. Tik geros regos dėka ji sugebėjo įžvelgti kelią, kuris paprastoms žmogaus akims atrodytų veik neįžiūrimas ir kiek stabtelėjusi ties išvažiavimu, kuris suko į dvi skirtingas puses: miestą ir užmiestį, galiausiai vėl pajudėjo, parodydama posūkį į dešinę ir kliaudamasi ne savo uosle, kadangi Neito kvapas pradingo vos šiam įsėdus į impalą, bet tuo jausmu krūtinėje, kuris tikėjosi nuves ten, kur reikia. Automobilis noriai trūktelėjo į priekį, patyliukais burgzdamas ir merginos ne už ilgo paliko Volterą kartu su visomis jos gatvėmis ir pastatais sau už nugaros.



And I'd choose you; in a hundred lifetimes, in a hundred worlds,
in any version of reality I'd find you and I'd choose you.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11488

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Antr. 07 01, 2014 10:11 pm

Keletai sekundžių nukreipęs žvilgsnį nuo kelio į automobilio panelę, jis tiesiog klausėsi Demetrijos, aiškiai suvokdamas, kad blondinė eilinį sykį teisi. Po visko ką matė, patyrė ir padarė, Natanielis tiesiog nebetiko normaliam pasaulyje, nesugebėdamas tinkamai jame funkcionuoti. Poreikis nunešti kam nuo pečių galvą norint išlieti nuolat viduje besikaupiantį pyktį greitai tapo liguistu. Ir nors pasaulyje nebuvo geresnio jausmo už žinojimą, kad kažką išgelbėjai, Neitas negalėjo paneigti fakto, kad jaučia malonumą naikindamas vampyrus. Kas palaipsniui tapo ne pareiga ar atoveiksmis genetinės klaidos, o gyvenimo būdas, kuriuo vyrukas negalėjo atsikratyti net ir labai bandydamas, kadangi medžioklė vienokiu ar kitokiu būdu vis įtraukė jį atgal į beprotybės verpetą.
-Ramų miegą ir bebaimį gyvenimą pamiršau tą akimirką, kai priešais save išvydau pirmąjį savo vampyrą. Bet tai nereiškia, jog vis tiek negaliu būti laimingas, - Sunkiai atsidusęs pratarė kreivai šyptelėdamas, kadangi pats savimi nepatikėjo. Natanielis prilygo kiauram puodui, kurį sulopius vis tiek atsirastų skylučių, pro kurias ištekėti galėtų verdantis vanduo.
-Negaliu. Tame ir visa esmė. Negaliu grįžti ties tuo, kuo buvau prieš porą metų. Tai lyg bandyti atsukti laiką atgal. - Prisipažino sučiaupdamas lūpas į ploną liniją ir galiausiai įsukdamas į jų daugiabučio kiemą, kuris skendėjo mirtinoje tyloje. Na, paguoda ta, jog Demetrijai greičiausiai niekada nebereikės rymoti prie lango ar laukti iš mūšio grįžtančio mylimojo, kadangi Natanielis buvo per ne lyg sužalotas, kad į tokį stotų. Mintis, kad nebėra pajėgus daryti tai, kam buvo sutvertas vertė Neitą jaustis, kaip veteraną, išėjusį užtarnautos pensijos netekus kojos. Ir jam beliko viltis, kad nesunyks tarp keturių buto sienų, kai visą gyvenimą jį lydėjo miškų kvapas ir birbiančios impalos garsas. Užgesinęs variklį, Neitas dirstelėjo pro automobilio langą į jų buto balkoną, kuriame degė blausi šviesa sklindanti iš svetainės, kas reiškė, jog visi dar nesugulė.
-Nereikia, - Tyliai sukuždėjo merginai išspausdamas šypseną ir užkišdamas vieną išsprūdusią šviesią josios plaukų sruogą jai už ausies. Visai nenorėjo, kad Demetrija atsiprašinėtų, juo labiau kai nebuvo dėl ko. Bet švelnūs panelės prisilietimai iš tiesų veikė vaikiną teigiamai, skausmui viduje kiek nurimstant, lyg jūrai po didžiulės audros. Suėmęs panelės ranką savąja, ko nepadarė prieš tai, jis priglaudė šviesiaplaukės plaštaką sau prie lūpų, švelniai palytėdamas glotnią josios odą, į kurią netrukus iškvėpė karštą orą, kilstelėdamas akis į merginą. Kažkas jose netikėtai sušvito, Neitui kiek labiau primenant normalųjį save, kurį Demetrija buvo įpratusi matyti kasdien. Prikandęs lūpą, ką darydavo tik tuomet, kai būdavo labai susimąstęs ar susinervinęs, jis kiek pakreipė galvą į šoną.
-Ketinau tai padaryti gimtadienio metu, bet velniop, - Vyptelėjo pasisukdamas į merginą šonu, kadangi nebuvo užsisegęs saugos diržo ir suimdamas abi panelės rankas savosiomis. -Myliu tave. Žinai tai. Myliu labiau nei kada nors ką mylėjau ar sugebėsiu mylėti. Ir niekas pasaulyje nėra pakankamai pajėgus to pakeisti. Suprantu, kad tave kamuoja daug abejonių. Kas esi, kas esame mes, kokia bus mūsų ateitis. Patikėk, jų turiu ir aš. Ir galbūt lengvai nuo proto nušokusi mano siela veržiasi į miškus, darydama mane pačiu didžiausiu kamikadze pasaulyje, bet dienos pabaigoje, netrokštu nieko labiau nei patyliukais įslinkti pas tave į lovą ir apglėbus kartu užmigti su mintimi, jog esi mano. O aš esu tavo. Visada atsiminsiu tą dieną, kai susitikome užeigoje, kadangi tą pačią akimirką suteikei mano gyvenimui prasmę. Aš dėkingas už tai. Už tai ir už milijoną kitų dalykų. Kad esi ir visada būsi vienintelė mano šviesa tunelio gale. Su kuria noriu praleisti visą likusį savo gyvenimą, - Melodingas vyruko balsas pripildė spengiančioje tyloje paskendusį automobilį, kuriame sėdėti nebebuvo taip nemalonu, kaip prieš tai, jiems tiesiog neturint ką vienas kitam pasakyti. Įkišęs ranką į striukės kišenę, jis ištraukė dailiai supakuotą dėžutę, kurią netrukus atvėrė, lūpų kampučiams kaip mat trūktelint į viršų ir suformuojant nuoširdžią šypseną vyro, kuris bent trumpam vėl džiaugėsi esantis gyvas. -Demetrija Diante Lund, ar suteiksi man garbę ir už manęs ištekėsi? - Užbaigė žvilgsniu susirasdamas rudas merginos akis, dėl kurių galėtų paaukoti visą pasaulį ir kur kas daugiau, visiškai užtikrintas savo žodžiais ir veiksmais. Tai nebuvo tradicinės piršlybos, aplink neskraidant žiedlapiams ir negrojant muzikantams, bet jiedu buvo saugiausioje įmanomoje zonoje - mašinoje, kurioje praleido didžiąją dalį laiko. Kurioje vienas kitą pamilo. Taigi, tiesiog naiviai tikėjosi, kad to užteks. Kad jis, akivaizdžiai pamišęs ir turintis begalę trūkumų, pajėgs padaryti Demetriją laimingą, kadangi nieko daugiau Natanielis daugiau netroško.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Tr. 07 02, 2014 1:00 am

Automobiliui įriedėjus į kiemą ir sustojus taip, kad buvo galima puikiai matyti jų buto langus, Demetrija pasekė jaunuolio žvilgsnį, taip pat įsistebeilydama į balkoną, kurio kiekvieną detalę galėjo įžvelgti absoliučiai idealiai, it butas nebūtų šitaip aukštai, įsitikindama, kad be kraujo gėrimo taip pat turi ir kitų vampyriškų savybių, kaip pavyzdžiui nepriekaištingas regėjimas. Bet ramybės nedavė mintis, kad ten, vis dar nemiegančiame bute, yra josios mažylis, kuris, reikia tikėtis, nepastebės, kad mama kiek kitokia nei visuomet. Taip pat šviesiaplaukė baisingai bijojo, kad gali nesusivaldyti, nors kol kas pagrindo nerimauti nebuvo, nes jokio poreikio žudyti nejuto net šalia sėdint Natanieliui, kurio kraują, jeigu niekur kitur nenukreipinėjo minčių, užuodė taip gerai, kad net skaudėjo. Giliai įkvėpusi ir mintyse persižegnojusi, kad tik viskas būtų gerai, mergina jau siekė rankenėlės, kad galėtų atidaryti mašinos dureles, tačiau ją sustabdė vaikinas, suimdamas josios ranką ir priglausdamas sau prie lūpų, kas šviesiaplaukei buvo taip iki skausmo pažįstama ir malonu, kad per kelias sekundes įbruko į galvą mintį, kad niekas nėra nepataisomai sugadinta ir jie pajėgs atsistoti ant kojų bei funkcionuoti visu pajėgumu taip pat, kaip tai darė prieš juos užgriūvant visoms nelaimėms.
Šonu pasisukusi į jaunuolį, kuris netikėtai greitai persimainė, prisimerkusi jį nužvelgė, žvilgsniui labiausiai užkliūvant už jo prikąstos lūpos, ką šviesiaplaukė be abejo palaikė blogu ženklu, o šį jo švelnumą priėmė kaip mėginimą nuraminti prieš pranešant ką nors baisaus, dėl ko merginos veidą nevalingai perkreipė siaubas, jai akimirką suvirpant. Tačiau netrukus mergina pastebėjo ir tai, kad jaunuolis neatrodo susinervinęs, gal kiek nenustygstantis savame kailyje ar lengvai neramus, bet tikrai ne susinervinęs, koks būtų, jeigu turėtų blogų žinių. Po jo žodžių apie tai, kad norėjo kažką padaryti gimtadienio metu, tik keliskart bukai suklapsėjo akimis, leisdama jam suimti ir kitą josios ranką bei toliau kalbėti, su kiekvienu vaikino žodžiu merginos akims vis labiau išsiplečiant iš nesuvaidintos nuostabos. Pati nepajutusi, kaip ėmė kramtyti lūpą, mergina vis labiau blizgančiomis akimis žvelgė į jaunuolį, nepraleisdama ne tik nė vieno jo sakomo žodžio, bet ir nė menkiausio krustelėjimo, atidžiai stebėdama, kaip jo ranka nuslysta link kišenės, iš kurios jis ištraukė dėžutę. Vaikinui ištarus tą lemtingą klausimą, šviesiaplaukė palengva išlaisvino vieną rankutę iš vyruko delnų, virpančiu delnuku prisidengdama iš nuostabos prasivėrusias lūpas. Galėjo prisiekti, kad pajuto, kaip josios krūtinėje suplazdėjo negyva širdis, visu kūnu nubėgant šiurpuliukams. Nors delnas vis dar dengė merginos burną, buvo labai aiškiai matyti plati šypsena, išryškėjusi ir nušvietusi visą josios prieš tai apsiblaususį veidelį, merginai metantis į priekį ir rankomis apsivejant mylimojo kaklą. Apimta begalinio jaudulio, šviesiaplaukė nesugebėjo nė išspausti to svarbiojo "taip", bet vargu, ar jis buvo toks labai reikalingas, atsižvelgiant į tai, kad šviesiaplaukė nepaliko absoliučiai jokių abejonių dėl to, kad nori praleisti visą savo likusį gyvenimą, egzistenciją ar dar velniai žino ką ji turėjo, su šiuo vyriškiu.
Pykdama ant automobilio dėl to, kad taip sėdėdama negali prisiglausti dar arčiau mylimojo, pasigavo jo lūpas savosiomis, vis dar lengvai virpantiems pirštukams nuslystant jo veidu. Nė negalvojo apie vyruko vis dar laikomą žiedelį, iš viso apie nieką nebesugebėjo galvoti, visas jos kūno ląsteles užvaldant laimei. Ir nesvarbu, kad jie ką tik turėjo išgyventi nežmoniškus sunkumus, nesvarbu, kad dar visai neseniai Demetrija rangėsi priešmirtiniuose skausmuose ir galiausiai užgeso, grįždama pas Natanielį kaip vampyrė, visi kryžiaus keliai, kuriuos jiedu turėjo pereiti nublanko, šiai akimirkai tampant visiškai tobula, nes buvo visiškai aišku, kad jie viską ištvers, jeigu tik bus kartu.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11488

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Kv. 07 03, 2014 12:58 am

Negalėjo sugalvoti nė vienos priežasties, kodėl Demetrija turėtų atmesti jo pasiūlymą, juo labiau kai jie jau gyveno kartu ir turėjo sūnų, bet širdis vis tiek neramiai spurdėjo krūtinėje, jam neturint nė menkiausio suvokimo, kas iš tiesų sukasi šviesiaplaukės galvoje po virtimo. Kiek išplėstos panelės akys, kuriomis ji dirsčiojo tai į Natanielį, tai į jo rankose laikomą žiedą, leido suprasti, kad medžiotojas sugebėjo prigauti Demetriją visiškai nepasiruošusią ir pakankamai stipriai šokiruoti merginą, kuri apie jų vestuves matyt nė negalvojo. Per tas porą sekundžių, Neitą aplankė didelė galybė įvairiausių minčių, kurios beveik vertė gailėtis spontanišku sprendimu, ryškiai ne laiku ir ne vietoje. Kas čia žino, galbūt iš pradžių Demetrija norėjo pažiūrėti, kaip jiems su Natanieliu seksis gyventi jai tapus vampyre. O gal ji apskritai niekada neplanavo tekėti, laikydama ceremoniją tik visišku pinigų ir laiko švaistimu, jiems geriau nusiperkant virtuvės kombainą, o ne brangų vestuvinį tortą. Venomis ūžtelėjęs adrenalinas, kelioms minutėms susukęs vyruko galvą dabar atlėgo, jam nepatikliai dirstelint į dėžutėje tupintį žiedą, dailiai blizgantį mėnulio šviesoje. Senasis, baruose šėlti mėgęs Neitas danguje ar pragare matyt dabar iš nevilties rovėsi plaukus stebėdamas, kaip Natanielis savanoriškai sau po kaklu pasiriša mirtiną kilpą dar kitaip vadinamą vedybomis ir pasižadėjimą vienai vienintelei moteriai, bet šiaip vaikinas nė neketino persigalvoti, regis rimtai nusprendęs eiti šiuo keliu ir kartu su savimi pasiimti Demetriją. Tik josios lūpas papuošus plačiam šypsniui, medžiotojo įsitempę pečiai kaip mat atsipalaidavo, o širdies ritmas sunormalėjo, jam tvirtai rankomis apsivejant į glėbį įpuolusią merginą, kuri regis netvėrė savame kailyje, spustelėdama Neitą tvirčiau nei reikėjo, dėl ko vyrukas nė neketino skųstis, bučiniais apiberdamas panelės petį, kaklą, skruostą, kol galiausiai pasiekė lūpas, į kurias kaip tik taikėsi šviesiaplaukė, lyg skaitytų savo būsimo vyro mintis. Bučinys buvo reiklus, tarsi nuo to priklausytų Natanielio gyvybė, jam net pamirštant apie poreikį kvėpuoti, lyg Demetrija atstotų visą būtiną deguonį. Viena vienintele ranka apglėbęs merginą per liemenį, Neitas kilstelėjo ją nuo keleivio sėdynės pasodindamas tiesiai sau ant kelių, kas galbūt būtų problematiška visiems, išskyrus šiuos du tik ką susižadėjusius individus. Tik kai glustelėjo šviesiaplaukę arčiau vairo, per tyloje paskendusį kiemą nuaidint garsiam pypinimui, Neitas sugebėjo grįžt į realybę paskutinį sykį dantimis žaismingai grybštelėdamas per apatinę josios lūpą ir netrukus plačiausiai nusišypsodamas. Bet netrukus toji šypsena kiek prislopo vaikinui vėl surimtėjus, kadangi atėjo lemiama ir itin svarbi dalis, kuri prilygo sužadėtuvių kulminacijai. Suėmęs kairiąją panelės ranką, jis lengvai, net ir truputį drebančiomis rankomis, užmovė visai ne prastą žiedelį, ant kurio paklojo nemažą sumą pinigų, Demetrijai ant bevardžio piršto, netrukus lengvai pakštelėdamas į akutę ir kartu dalį merginos piršto lūpomis.
-Dievinu tave, -Kimiai sukuždėjo vėl trūktelėdamas šiltą vampyrės kūną arčiau savęs, kadangi atsiskirti nuo Demetrijos atrodė per ne lyg skaudi ir veik neįmanoma užduotis. Trumpam pamiršęs tėvą, Karmen ir visas kitas problemas, jis palaimingai atsikvėpė, priglausdamas savo kaktą prie josios, ko pasekoje jųdviejų veidų neskyrė nė keli vargani milimetrai, ir palengva palinguodamas į šonus, lyg koks didžiulis meškinas, į kokį ir buvo panašus palyginus su smulkute Demetrija. Tą akimirką Natanieliui nereikėjo nieko daugiau tik josios artumo ir ritmingo kvėpavimo, kurio net neturėjo būti, panelės plaučiams paprasčiausiai neveikiant, bet kuris ten buvo, kas ypatingai ramino vyruką, Neitui užmerkiant akis.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Sk. 07 06, 2014 12:59 am

Tai, kad mergina nesusimąstė apie tuoktuves, buvo tiesa. Ne vien todėl, jog būtent šią akimirką jai nė nebūtų atėję į galvą, kad Neitas pasielgs šitaip spontaniškai, bet ir apskritai, mat šviesiaplaukei nebuvo būtinos didelės ir prašmatnios vestuvės tam, kad įrodytų savo meilę šiam šalia sėdinčiam vyriškiui ar, kad įsitikintų, jog jis myli ją taip pat stipriai. Taip pat Demetrija nebuvo ir iš tų merginų, kurios jau gimė svajodamos apie tą dieną, kai galės pasipuošti balta suknele ir pražingsniuoti altoriumi, nes, matyt, ji veikė šiek tiek kitaip nei visos. Bet vyrukui ištraukus žiedelį, kuris buvo kur kas daugiau nei brangus blizgutis, šviesiaplaukės galvoje neiškilo jokių, net pačių menkiausių, abejonių, jai puikiai žinant, kad niekas šioje žemėje negalėtų padaryti jos laimingesne nei jaunuolis, ką tik pasiūlęs jai visą gyvenimą drauge. Ir ji pati, girdėdama su kiekviena akimirka stiprėjančius jo neramios širdies dūžius, netroško nieko kito, kaip tik padaryti viską, kad vyrukas džiaugtųsi priėmęs šį sprendimą ir mėgautųsi kiekviena jų audringo, kas jau niekam ne paslaptis, gyvenimo diena.
Merginos odai šiurpstant nuo ja keliaujančių vyruko lūpų prisilietimų, šviesiaplaukė laiminga užmerkė akis, iki begalybės besimėgaudama sužadėtinio lūpomis, kurios dabar lietėsi prie josios, keldamos viduje didžiulę audrą, kurios nesinorėjo nuraminti. Vyrukui apsivijus josios liemenį ranka, itin lengvai nutūpė jam ant kelių, ko gero dėl to, kad persikėlimas nuo vienos sėdynės ant kitos tikrai nebuvo kliūtis, galinti jai sutrukdyti dar tvirčiau prisiglausti prie mylimojo. Nugara atsirėmusi į vairą, dėl ko lauke tvyrojusią tylą kaip mat sudrumstė automobilio signalas, šviesiaplaukė tyliai sukikeno, kaip mat labiau palinkdama į priekį ir prisišliedama prie Neito, kuris, atsitraukęs nuo josios lūpų, plačiai nusišypsojo merginai, į ką ji atsakė tuo pačiu.
Prikandusi lūpą, kad sutramdytų šypseną, kuri išdavė, kaip stipriai mergina nenustygsta vietoje, Demetrija stebėjo surimtėjusį Neitą, kuris itin sklandžiai, nepaisant to, kad merginos pirštai virpėjo iš jaudulio, užnėrė jai ant pirštelio žiedą. Nebūtų patikėjusi, kad galėtų dar stipriau mylėti šį vyriškį, tačiau jam taip atsakingai ir rimtai žvelgiant į tai, ką daro, mergina dar sykį ištirpo jo glėbyje, uždėdama delnus jam ant skruostų ir palaimingai atsidusdama. Pirštukais slysdama Natanielio veido oda, kukliai nusišypsojo po jo žodžių, kurie, kaip ir mintis, kad iš milijonų kitų jis pasirinko būtent ją, buvo tokie malonūs, kad šviesiaplaukė sunkiai galėjo patikėti jų tikrumu, bet įsikąsti ir įsitikinti, kad nesapnuoja, nedrįso.
- Tu net neįsivaizduoji, kokia laiminga mane darai vien tuo, kad esi,- tyliai sumurmėjo, žvelgdama į užmerktas vaikino akis, jų veidų vis dar neskiriant nė mažiausiam tarpeliui. Mergina tokius žodžius tardavo itin retai, nors ir žinojo, kad turėtų dažniau jam pasakyti, kaip stipriai myli ir kaip džiaugiasi, jog gali būti su juo. Netgi nesijautė atiduodanti jam pakankamai savęs, priešingai nei darė jis, net pats būdamas ypač prastoje situacijoje, pirmiausia galvodamas, kaip padėti šviesiaplaukei, visai kaip ir šį kartą, akimirksniu nustumdamas į šalį visas jos problemas ir pasistengdamas, kad ji būtų laimingiausia moteris/vampyrė/blondinė ir dar velniai žino kas žemėje, dėl ko dievinamas šioje poroje turėjo būti tik vienas asmuo ir tai nebuvo Demetrija. Bet nepaisant to, kad visų savo jausmų nemokėjo išsakyti žodžiais taip sklandžiai kaip tai darydavo Natanielis, kiekvieną kartą vis iš naujo užkariaujantis merginos širdį, Demi buvo pasiryžusi bent jau nebyliai išreikšti tai, kam žodžių šiaip ar taip nerastų net pats Šekspyras. Perdėtai atsargiai, neatrodydama taip, lyg kėsintųsi sutraiškyti vyruką, kaip atrodė praeitą kartą, rankomis apsivijo jo kaklą, lūpomis dar kartą pasigaudama jo vis dar po ano bučinio įkaitusias lūpas, šį kartą kiekvieną judesį atlikdama kur kas švelniau ir ramiau, akivaizdžiai sutramdžiusi tą prieš tai besiliejusią energiją, paversdama ją į švelnumą.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11488

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Antr. 07 08, 2014 12:09 am

Puikiai suvokė, kad šios skubotos vestuvės tėra paskutinis griebimasis už šiaudo norint apsaugoti jųdviejų barškančius santykius nuo visiško subyrėjimo, kuris jiems gyvenant nuolatinėje įtampoje, į Harlow šeimos duris vis pasibeldžiant kokiai nors neatidėliotinai dramai, įvyktų pakankamai greitai. Norą išsaugoti draugystę dažniausiai parodo moterys, griebdamosi įvairiausių kraštutinumų, padėsiančių jų vyriškius išlaikyti šalia savęs, kaip pavyzdžiui žaidimai lovoje ar nėštumas. Panašios taktikos ėmėsi ir Natanielis, aiškiai matydamas, jog šviesiaplaukė pamažu tolsta nuo jo ir sparčiai slysta medžiotojui iš rankų, ko leisti Neitas negalėjo. Normaliomis sąlygomis vyrukas būtų laukęs, kol šis chaosas nusistovės ir jiedu abu galės priimti racionalius sprendimus, niekieno nespaudžiami ir blaiviai mąstydami, bet dabar tokios išeities Neitas nematė, iš dalies priverstas prisitaikyti prie sąlygų. Kas reiškė, jog artimiausiu metu bus vedęs vampyrę, už ką nė vienas iš tėvų draugiškai per petį nepatapšnotų. Visgi, Natanielio vis dar nekamavo visiškai jokios abejonės. Niekada neplanavo vesti būdamas jaunas, dėl ko galvoje užgimusi mintis pasipiršti ir pačiam vaikinui buvo netikėta, bet jau spėjo susitaikyti su mintimi, kad per maždaug metus su Demetrija nuveikė tiek, kiek žmonės per pusę savo gyvenimo nepajėgtų, lėkdami šuoliais į priekį ir nesidairydami atgal. Bet jeigu ir mirtų rytoj, bent galėtų pasigirti padaręs kažką vertingo, kadangi pastarieji metai priminė vieną ilgą pasaką su laiminga pabaiga, kuria pasidžiaugti gali tikrai ne kiekvienas. Ir nepaisant visko, kas jam nutiko, Neitas visą prabėgusį gyvenimą, kartu su pakilimais ir nuosmukiais, pakartotų dar sykį, jei visa tai nuvestų jį į šią vienintelę akimirką, kai gali laikyti merginą savo glėbyje ir pakuždomis vadinti ją savo sužadėtine.
Panelei susirangius ant jo lyg pažeidžiamai katytei, kurią jiedu abu žinojo Demetrija priminė tik išorės tiek dabar, tiek tada, kai buvo medžiotoja, pasižymėdama begaliniu kandumu ir aršumu, jis uždėjo rankas jai ant klubų, tvirčiau glustelėdamas šviesiaplaukę arčiau savęs taip, jog nė menkiausias tarpas judviejų neskyrė, kol pats su malonumu priėmė viską, ką siūlė saldžios merginos lūpos. Puikiai suvokė, kad šios kelios minutės rojuje, kurį jiems atstojo svainio mašina viso labo yra laikinos, kadangi vedini pareigos jausmo jie netrukus turės grįžti namo, kur jų garantuotai laukia sunkios keletą valandų Vestui, Oliveriui ir Natali paaiškinant esamą situaciją. Bet Neitas žinojo, jog net ir tai jie ištvers, nesvarbu kokia bebūtų šeimos narių reakcija į Demetrijos pasikeitimą, medžiotojui tvirtai laikant panelės ranką savojoje iki pat pabaigos, kadangi Neitas stipriai abejojo ar dar kada nors galės išleisti šviesiaplaukę iš savo akiračio po visko, kas nutiko itin ilgą ir sunkią naktį.
-Aš irgi laimingas, kad esu, - Kimiu balsu tarė regis trumpam sugrįžus jo begaliniam šmaikštumui, kurį kiti galbūt palaikytų paprasčiausiu pasipūtėliškumu, jei ne faktas, kad Natanielis nemyli savęs taip, kaip dedasi. Perbraukęs plačiais delnais išilgai merginos nugaros, jis skambiai atitrūko nuo josios lūpų, jomis nusileisdamas ties panelės kaklu, kur įprastai jausdavo pulsą, Demetrijos širdžiai ėmus trankytis vos Neitui prie jos prisilietus, bet dabar stengėsi nekreipti į tai jokio dėmesio, tiesiog lėtai lūpomis lytėdamas švelnią ir šiltą ilgo josios kaklo odą. Merginos kūną, kurį žinojo mintinai, tyrinėjančios rankos vėl slystelėjo josios liemeniu žemyn, apsistodamas ties šviesiaplaukės šlaunimis, kuriomis Demi tvirtai apsižergusi Natanielį visiškai įkalino jį prie mašinos, priversdama visas kilusias idėjas apie grįžimą namo trumpam atsitraukti į antrą planą.
-Mes niekada dar to nedarėme mašinoje, - Sukuždėjo jai į ausį, pirštais trūktelėdamas josios trumputę suknelę į viršų ir taip tik patvirtindamas kokiu tiksliai būdu ketina paženklinti jųdviejų sužadėtuves. -Arba lifte, - Netrukus pridūrė leisdamas Demetrijai išsirinkti vietą, kurioje norėtų atsikratyti pečius slegiančios įtampos, ką daryti jiedu sugebėjo ypatingai gerai. -Arba ant stogo, - Netrukus pridūrė kimiai sukrizendamas ir iškvėpdamas karštą orą ant pašiurpusios panelės odos. Grįžęs ties Demetrijos veidu tik aukščiau kilstelėjo antakius ir perbraukė per merginos lūpas savosiomis tik vos liesdamasis, kadangi eilinį sykį erzino panelę. -Arba žinoma galime keliauti namo ir laukti, kol butas liks tuščias, kas nenutinka beveik niekada, - Galiausiai tarė bandydamas sudaryti įvaizdį, jog neklusnios rankos netrokšta pašalinti jų kūnus skiriančių drabužių ir jis sutiktų su bet kuo, ką Demetrija turėtų jam pasiūlyti, net jei tai reikštų, jei keletą mėnesių kęs sekso badą.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Tr. 07 09, 2014 12:25 am

Vyrukui tvirčiau spustelėjus josios klubus bei prisitraukus ją visai arti, šviesiaplaukė šiek tiek atsitraukė nuo jaunuolio, išlaisvindama jo kaklą iš savo rankų, kurios laikė jį tvirtai apsivijusios. Uždėjusi delnus medžiotojui ant pečių, kiek aukščiau kilstelėjo smakrą, kreivai šyptelėdama po jo pasisakymo. - Atrodo, turim šį tą bendro,- murmtelėjo, nuleisdama žvilgsnį žemyn į vyruko marškinius, į kuriuos laikėsi įsikibę josios pirštukai, nuslydę nuo pečių jo. Šiek tiek palenkusi galvą į šoną, kad plaukai kristų į vieną pusę ir medžiotojo lūpos galėtų keliauti nepridengta josios kaklo oda, Demi prikando lūpą, trumpam užmerkdama akis ir gyliai įkvėpdama, akivaizdžiai negalėdama atsidžiaugti kiekvienu prisilietimu ir kiekviena sekunde, praleista šitaip arti jaunuolio.
Vaikino rankoms nuslydus josios kūnu, oda perbėgo dar viena šiurpuliukų banga, neaplenkdama ir pilvo apačios, dėl ko Demetrija tik gavo progą įsitikinti, kad ne visos josios kūno funkcijos sutriko po tapimo vampyre, o po Natanielio žodžių, ištartų jai į ausį, tik tvirčiau šlaunimis suspaudė jaunuolį, nė nesistengdama nuslėpti, kad buvo labai suintriguota tokio jo pasisakymo, kuris, kaip paaiškėjo jo mikliems pirštams pasirūpinant, kad merginos suknelė pakiltų kiek aukščiau, nei derėjo, nebuvo tiesiog tuščiažodžiavimas. Jaunuoliui vardijant vietas, kurių jie dar nepaženklino, kas atrodė veik kaip didžiausias nusikaltimas, šviesiaplaukė, atrodydama taip, lyg užsiimtų pačia nekalčiausia veikla žemėje, vieną po kitos palengva atseginėjo Neito marškinių sagutes, linktelėdama po kiekvienos paminėtos vietos. - Turi dar idėjų ar man tiesiog apibendrinti tai, ką pasakei, išdėstant artimiausių įvykių planą? - tyliai pasiteiravo, naudodamasi saldžiu balsu, kuris, kaip ji buvo įsitikinusi, turėjo veikti jaunuolį ne mažiau viliojančiai, nei jo kimus balsas veikė ją. Baigusi dorotis su sagutėmis ir vis dar atrodydama taip, lyg to visiškai nesureikšmintų, kas buvo visiška netiesa, nes jei ne paties vaikino padiktuotos žaidimo sąlygos, kuriomis vadovaujantis jie turėjo vienas kitą erzinti, būtų puolusi jaunuolį su tiek pat užsidegimo, su kiek liūtas puola savo auką, mergina viena ranka suėmė jo veidą, kiek grubiau, naudodama griežtesnius nei įprasta judesius, bei nužvelgė jaunuolį, apsistodama ties jo iki begalybės viliojančiomis žaliomis akimis, kurios jos "myliu tave už.." sąraše užėmė tikrai ne paskutinę vietą.
Dar keletą akimirkų pasigrožėjusi savo sužadėtiniu, paleido jo veidą, vienu vieninteliu pirštuku perbraukdama per jo dabar jau apnuogintą krūtinę, sustodama ties liemeniu, kur buvo sustabdyta jo kelnių, už kurių it netyčia užkišo pirštukus ties saga, aplink kurią apsuko pora ratukų nykščiu, lyg nedrįstų atsegti. Išklausiusi paskutinį vyruko pasiūlymą, kurį jis akivaizdžiai mestelėjo vien norėdamas suerzinti šviesiaplaukę, mergina nusišypsojo nepakeldama akių į vyruką, ir tyliai krenkštelėjo. - Su tokiu entuziazmu šitai pasiūlei, kad ko gero sutiksiu vietoje sekso mašinoje, o vėliau ir lifte, kylant į paskutinį daugiabučio aukštą vien tam, kad pratęstume linksmybes ant stogo, tiesiog eiti namo,- šaltai drėbtelėjo, gūžtelėdama pečiais ir atitraukdama rankas nuo jaunuolio, visiškai sąmoningai kliudydama jo tarpkojį kol slydo rankomis nuo jo kūno prie savojo.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11488

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Tr. 07 09, 2014 1:42 am

Nežymiai pravertomis savo lūpomis gaudė kiekvieną panelės atokvėpį ar greitesnį kvėptelėjimą, rankomis taip ir nesustodamas tyrinėti josios kūno, tarsi norėtų pamatyti, kur lytėdamos pastarosios susilaukia geriausio rezultato. Net nenustebo panelės atsako susilaukęs veik akimirksniu, jų mintims eilinį sykį idealiai sutapus, abiems regis dalinantis ta pačia problema - negebėjimu atitraukti vienas nuo kito rankų ilgiau nei vienai vieninteliai parai.
-Oh, patikėk manimi, meile, mus vienija kur kas daugiau dalykų, - Tyliai pašnibždėjo vargiai judindamas lūpas, kurios vis dar begėdiškai slydo panelės kaklu, netrukus nuklysdamos ties josios pečiu, kurį vyruko rankos visų glamonių sūkuryje dar visai neseniai apnuogino. Iš tiesų puiki diena nedėvėti liemenėlės, ką Neitas dar galėjo pridurti, tarsi Demetrija pati nejučiomis darytų jam paslaugą. Kažką pritariamai suniurnėjęs panosėje po panelės klausimo, jis toliau tęsė savo kelionę lūpomis, šviesiaplaukei irgi nenuobodžiaujant ir bandant išrengti Natanielį kaip įmanoma daugiau per minimalų laiko tarpą. Vis laimė, kad Demetrijai ant pečių nebuvo kopūstas ir panelė buvo perdėtai apdairi neužgaudama vyruko šonkaulių, kuriems dar buvo toli iki sugijimo, viso labo lengvai pirštukais perbėgdama per Neito krūtinę tą pačią akimirką, kai jis dantimis brūkštelėjo jai per petį. Visgi, tylus krenkštelėjimas privertė jį atsitokėti ir kilstelėti į viršų galvą dar prieš paliekant įsisiurbimo žymę Demetrijai ant kaklo, puikiai kitų akims matomoje vietoje, šiam nukreipiant kiek apsiblaususį žvilgsnį į mylimąją, kuri suktu savo žaidimu bandė suėsti Natanielį gyvą.
-Iš tiesų, mūsų juk ten laukia, - Pritarė merginai net nemirktelėdamas akimis, tik sunkiau atsikvėpdamas, vos Demetrijos rankos slystelėjo žemiau nei pridera, ką Neitas suskubo ištaisyti pacaksėdamas liežuviu ir greitomis pirštais apsivydamas panelės riešus bei atitraukdamas neklusnias jos rankas. Dėka patogios pozicijos, jų kūnams kontaktuojant visais įmanomais būdais, Neitui užteko tik kartą kilstelėti klubus, jog džinsuose įkalintas jo draugužis tiesiogiai susidurtų su panelės tarpukoju, kam netrukdė net juodu skiriantis drabužių sluoksnis. Šį veiksmą pakartojęs dar keletą kartų jis galiausiai kreivai vyptelėjo netikėtai plačiai atlapodamas automobilio dureles ir iškeldamas Demetriją iš mašinos, tarsi nieko nebūtų buvę, o pats neskubėdamas išsiropštė paskui, dar ir pasirąžydamas, jog sudarytų kuo geresnį įspūdį, kaip stipriai jam nerūpi.
-Na, regis seksas mašinoje atkrenta, - Perdėtai atsainiai gūžtelėjęs pečiais, jis tiesiog patraukė daugiabučio link, paskui save nusitempdamas ir Demetriją, kuri buvo įsitikinęs toli gražu nėra patenkinta. Paslapčiomis pats sau šyptelėjęs, jis įslinko į įėjimą, sustodamas prie lifto ir kaip mat nuspausdamas iškvietimo mygtuką, kol medžiotojo akys be perstojo šaudė po lubas, tarsi ten besislepiantys voratinkliai būtų pati įdomiausia namo dalis. Buvo pakankamai užsispyręs ir nuovokus, jog žemyn nusodintų dar pilnai pakilti nespėjusį Neitą jaunesnįjį, dėl ko pasislėpti po visiškos rimties kauke buvo kelis kartus lengviau nei būtų, jei dar reikėtų mąstyti apie kelnėse susidariusį gumulą, kurį be abejonės pastebėtų iš lifto išėjusi kaimynė Zosė, šyptelėjusi jiems abiems ir patraukusi kartu su savo šuniu pro duris, Natanieliui tik lengvai mostelint ranka panelei keliauti į liftą pirmai.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Tr. 07 09, 2014 2:44 am

Su kiekviena akimirka vis labiau prarasdama gebėjimą valdyti nuosavą kūną, kuris rodėsi, jog ištirps po sekančio jaunuolio prisilietimo, šviesiaplaukė laisvąją ranka brūkštelėjo per kiek pasišiaušusius vyruko plaukus, lyg per miglą prisimindama, kad jis, prieš apsiveldamas smulkiomis šakelėmis ir išsipurvindamas, buvo visas išsipuošęs ir susitepęs vis dar šiek tiek kietus plaukus žele. Gaila, kad mergina neturėjo progos ilgiau pasigrožėti, tačiau tuo, ką šią akimirką matė priešais save, skųstis taip pat negalėjo. Labai negalėjo.
Kuo žemiau leidosi vyruko lūpos, tuo aukščiau kilo merginos smakras, jai galiausiai užverčiant galvą į viršų, o šviesiems plaukams pasklindant ant nugaros, merginai esant tokioje pozicijoje, kad jie jau veik siekė sėdimąją, dėl ko ji būtų pasijautusi tikrai seksuali, jeigu tik būtų mačiusi save iš šalies. Vyrukui kalbant neatitraukus lūpų nuo kaklo, dėl ko jis, greičiausiai sąmoningai, pakuteno josios jautrią odą, mergina nežymiai susigūžė, sunkiai tramdydama šypseną, kurios sulaikyti negalėjo net prikąsta lūpa, kurią mergina dantukais laikė taip stipriai, jog rodėsi, kad tuoj perkąs. Atrodo, dantimis naudotis nusprendė ne ji viena, mat Natanielis taip pat nerūpestingai brūkštelėjo jai per petį, sukeldamas dar vieną, visiškai naują ir ligi šiol nepatirtą, kad ir kaip netikėta tai buvo pačiai vampyrei, malonumo bangą, privertusią ją tyliai urgztelėti pro suspaustas lūpas.
- Mhm, metas eiti,- tyliai palinkčiojo, balsui vis labiau virpant, o ryžtui erzinti vaikiną blėstant, ką jis, be jokios abejonės, pastebėjo, o puikiai žinodamas, kaip derėtų manipuliuoti Demetrija, dar ir suėmė josios riešus, sutrukdydamas šviesiaplaukei daryti bent ką nors, kad jis jaustųsi toks pat suerzintas, kokia buvo ji. Vienas - nulis Natanielio naudai ir, pasirodo, jis buvo nusiteikęs toliau žlugdyti ir kankinti merginą, iki ji pati ims maldauti, kad jis liautųsi. Naivu buvo tikėtis, kad viskas tuo ir užsibaigs, tačiau Demetrija tikėjosi ir tiek josios mintys, tiek įkaitęs ir jautrus kūnas, liko tik dar labiau suerzinti bei, be abejonės, sujaudinti, kai vyrukas kilstelėjo klubus. Pro praviras merginos lūpas jai pačiai nė nepajutus išsiveržė aimana, kai dėl naujų vampyriškų ir itin jautrių jutimų tas vaikinui ne ypač daug reiškęs stuktelėjimas pasirodė buvęs itin įaudrinantis ir malonus dalykas. Deja, merginos kūnu greitai nubėgo šaltas virpulys, vyrukui tiesiog nei iš šio, nei iš to ją atstūmus ir stumtelėjus lauk pro pravertas automobilio dureles. Galvai kiek apsvaigus, šviesiaplaukė žengtelėjo kelis žingsnius atbula, suspausdama pirštus į kumščius taip stipriai, kad net pabalo krumpliai. Ne gana to, kad jis šitaip begėdiškai ją atstūmė, tai dar ir turėjo drąsos pasirąžyti, dėl ko Demetrija paleido vyruko pusėn keletą žaibų iš akių, garsiai sugrieždama dantimis. - Natanieli, kekše tu,- tyliai suburbėjo, vos susilaikydama, kad netreptelėtų koja. Įsiutusi ir lytiškai susijaudinusi vampyrė. Absoliučiai nestabilus sutvėrimas ir, ko gero, mirtinas ginklas, kurio rūstybę jaunuolis rizikavo užsitraukti.
Neitui pasisukus link įėjimo į daugiabutį ir ėmus ramiausiai žingsniuoti, paskui save tempiantis ir Demetriją, pastaroji laikoma už rankos vilkosi veik nenoriai, lyg dar būtų prasmė apsimetinėti, kad vyrukui nepavyko pasiekti to, ko norėjo. Žinojo, bent jau nujautė, kad jis šiuo metu yra labai savimi patenkintas, galimai netgi kreivai šypsosi it būtų pasiekęs pergalę, tačiau daugiau nesakė nė žodžio, suprasdama, kad ir taip davė tam žavingam bjaurybei pakankamai priežasčių jaustis pasitenkinusiu. Morališkai.
Jiems pasiekus laiptinę ir stovint prie lifto, laukiant kol tas Demetrijai itin šlykštus, kaip beje, šiuo metu ir absoliučiai viskas aplinkui, mechanizmas pravers savo duris, mergina stovėjo Neitui už nugaros, karts nuo karto tvirčiau spustelėdama jo ranką, kurios vis dar laikėsi arba kuri vis dar laikė ją. Liftui pagaliau prasivėrus ir iš jo išėjus šlykščiai Zosei su šlykščiu šunimi, kuris dar ir apurzgė vampyrę, ko gero užuodęs ar kažkokiu kitu būdu pajutęs josios gyvybės nebuvimą, Demetrija greitai įsmuko į pakankamai nedidelę erdvę, paskui save įsitempdama ir Neitą bei prispausdama jį prie sienos greičiau, nei spėjo užsiverti durys.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Pen. 12 05, 2014 11:44 pm

Vyrui išėjus iš vonios kambario, dar kartą įdėmiai jį nužvelgė, rūpestingai suraukdama antakius, kadangi per keletą minučių jo veide atsiradusių pokyčių buvo sunku nepastebėti, dėl ko šviesiaplauke itin skausmingai sudiegė širdį. Visgi, jaunuolis neatrodė nusiteikęs dar stoviniuoti ir kažką aptarinėti, dėl ko ji atsidususi tik pritariamai linktelėjo, jau lenkdamasi pasiimti savo krepšio, tačiau vyriškis spėjo tai padaryti pirmas, dėl ko ji taip pat neplanavo ginčytis, apskritai nusprendusi neprieštarauti jokiam jaunuolio sprendimui, kad neapgalvotai pasakyto žodžio dėka neišprovokuotų dar vieno barnio, ką ji sugebėdavo padaryti net nenorėdama.
Tylomis nusileidę liftu ir išėję pro duris, jaunuoliai patraukė link mašinos, Demetrijai neramiai apsidairant lyg lauktų kokio netikėtumo, kuris sugadintų jųdviejų planus, bet niekam neiššokus iš už kampo ir nepareiškus, kad nuo paskutinės nelaimės praėjo net dešimt minučių ir jiems reikia naujo išbandymo, šviesiaplaukė tik atsiduso su palengvėjimu, galiausiai prieidama prie automobilio ir sustodama, žvilgsnį įsmeigdama į keleivio pusės dureles, ant kurių buvo paliktas kraujo pėdsakas, Karmenai greičiausiai dar bandžius kabintis, kai buvo išstumta iš automobilio, apie ką pagalvojusi Demetrija sunkiai nurijo seiles ir išsitraukusi iš kišenės nosinaitę, nuvalė dar nė pridžiūti nespėjusią dėmę, po to tiesiog apsimesdama, jog nieko nebuvo, nė vienu žodeliu to neaptarinėdama, kadangi būtų buvę pakankamai skausminga apie tai kalbėti. Ko gero, jiems abiems.
Palaukusi, kol Natanielis atrakins mašiną, galiausiai į ją įsėdo, prieš jaunuoliui įlipant į transporto priemonę taip pat mikliai nuvalydama ir ant sėdynės buvusį kraują, kiekvieną judesį atlikdama su maudžiančia krūtine, kadangi iš esmės naikino nusikaltimo pėdsakus, dėl prastos savijautos netgi nereaguodama į faktą, kad ji vampyrė, o čia kraujas. Ir ko gero kokia nors kita, blaivesnio proto ar ne tokia visapusiškai atsidavusi, moteris būtų pabėgusi klykdama, Demetrija neketino nė krustelėti. Na, yra sakoma "net jeigu visas pasaulis bus prieš mano vyrą, aš tyliai stovėsiu už jo nugaros ir padavinėsiu jam šovinius", ir šis vienintelis sakinys kuo puikiausiai apibūdino Demetrijos nusiteikimą būti šalia Natanielio net jeigu teks nuo mašinos sėdynės valyti kalės, kuri viso šito šiaip ar taip buvo tikrai nusipelniusi, kraują.
Išmetusi kruviną servetėlę, mergina susikėlė kojas ant sėdynės, nugara atsiremdama į dureles ir susiriesdama į kamuoliuką, rankomis apsivijusi kojas per kelius, kaip darė šimtus kartų prieš tai, jiems išsiruošus į kelionę, trunkančią ilgiau nei dešimt minučių kol nuvažiuos iki parduotuvės.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11488

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Št. 12 06, 2014 1:31 pm

Visą laiką lifte nepratarė nė žodžio, durims galiausiai prasivėrus ir Neitui veik kaktomuša susidūrus su kaimyne Zose, kuri matyt traukė ne į savo butą, o terorizuoti dar vieno daugiabučio vargšelio. Senyva moteris rodės tuoj apalps dėl begalinio noro papasakoti kam nors, kad garsioji (visomis prasmėmis) namo porelė galiausiai susitaikė, bet pats medžiotojas klausytis jos paskalų noru nedegė, tiesiog aplenkdamas moterį dar prieš jai praveriant savo lūpas, kas buvo didis pasiekimas. Išpėdinęs iš įėjimo paskui panelę, jis priartėjo prie bagažinės įmesdamas ten Demetrijos krepšį šalia savojo, o po to nejučiomis akimis nuklysdamas ties vampyre, kuri kažką lyg tyčia intensyviai valė nuo mašinos. Neitui nereikėjo prieiti arčiau, nereikėjo klausti, ką ir kodėl mergina darė, jam tik tvirčiau suspaudžiant lūpas į ploną liniją, krūtinę surakinant šalčiui. Palengva uždaręs bagažinę, jis greitai žvilgsniu apmetė visus langus visai netrokšdamas papildomų poros akių, o tuomet palengva nupėdino prie vairuotojo pusės, ne itin patenkintas, kad Demetrija taip atsainiai įsitaisė į vietą, kurioje jis neseniai užbadė kitą moterį. Įkišęs automobilio raktelį, jis grįžtelėjo veidą šviesiaplaukės link, kažin ką mąstydamas, o tuomet sunkiai atsiduso, tarytum būtų pralaimėjęs kažkokius tik jam vienam žinomus debatus.
-Keičiamės vietom, - Galiausiai pratarė nuspręsdamas leisti panelei vairuoti, regis pirmą sykį nuo tada, kai jiedu susitiko Forkso kavinėje, atitrūkdamas nuo automobilio ir apeidamas jį ligi keleivio durelių, kurias greitomis atvėrė. Nesijautė pakankamai stiprus ir žvalus, kad galėtų vairuoti impalą, dėl ko šį darbą patikėjo šviesiaplaukei, įsitikinęs, kad merginai neapsivers liežuvis atsisakyti. Pats įsitaisė josios buvusioje vietoje, kiek pasimuistydamas, kadangi turėjo pripažinti, jog stebėti kažką kitą prie vairo buvo mažų mažiausiai keista, bet vyrukas greitai apsiprato, atremdamas pakaušį į sėdynės atkaltę, kol žalios akys lakstė po tuščią ir apytamsį kiemą, saulei neseniai pasislėpus už horizonto linijos. Nesisegė diržo, kadangi niekuomet to nedarydavo, viso labo pirštais įsitverdamas odinės sėdynės ir kiek sustingdamas vos jie brūkštelėjo per atsikerojusį plyšį, Neitui matyt kartą peiliu perveriant kiaurai Karmen su tokia jėga, kad sugebėjo pataikyti net į sėdynės apmušalą. Šito vaikinas nekomentavo, tiesiog pakeldamas akis į panelę ir atidžiai ją įvertindamas, lyg svarstytų, kokios mintys sukasi Demetrijos galvoje.
-Kur nori važiuoti? - Netrukus pasiteiravo merginos, pats neturėdamas nusimatęs jokių planų, tiesiog atsiduodamas į moters rankas. Jam tiko keliauti bet kur, kol pašonėje buvo Demetrija, o ausyse maloniai riaumojo nerimstanti impala, pasiruošusi įveikti mylią po mylios, dviems medžiotojams bandant surasti vietą, kuri bent kurį laiką atstotų jiems išsvajotą rojaus kampelį.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 8597

Felix Konstantin Volturi
“Warriors want a worthy opponent. There is no redress in fighting the pathetic.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Št. 12 13, 2014 2:02 pm

Denis palikęs Vegasą kaip ir sakė nukeliavo namo, nes jam ten visai patiko grįžti, nesvarbu, kad keistai atrodė, jog toks didelis vaikinas vis dar gyvendavo su mama, nors pagal viską juk jam dar tik devyneri, ko norėti jei mama dažnai norėdavo sužinoti ką jos vaikas veikia. Jai buvo įdomu ir norėjosi, kad šis kvailiukas neprisidirbtų problemų. Vaikinas nebuvo namuose, todėl dabar laiką leido kieme stebėdamas ką veikia žmonės ir apsidairydamas aplink. Juk jam viskas pakankamai įdomu. Žinoma, ta diena kai praleido su Kristina vis tikindamas, kad jis net nepanašus į kažkokį daugiau nei žmogų, nors ji aišku vis dar nepatikėjo, kad Danielius paprastas žmogus ir nusprendė, jog mišrūnas vien dėl to, kad perėjo kiaurai sieną. Nors jo tai seniai nestebino, nereikia naudotis durimis, kad kur nors patektų. Atėjęs laukan klestelėjo ant supynės, aišku kur nesisupdavo tokie maži vaikai, o ši buvo pakankamai didelė, jog dar Danielius sugebėtų atsigulti ir išsitiesti. Jis šyptelėjo pasiimdamas cigaretę, žinoma jei jį pamatytų mama, nesibaigtų gerai ir viską atimtų, tačiau ji dabar buvo kaip ir užsiėmusi, todėl mišrūnas prisidegė atsiremdamas nugara į atlošą ir rūkydamas. Puikiai žinojo, kad jam tai nekenkia, tačiau kartais vis vien taip negalvodamas pasiimdavo vien dėl fakto, kad smagu ir atpalaiduoja, vien tas besikartojantis veiksmas, kurį atlieki ritmiškai, įkvepi, iškvepi... Buvo smagu. Šyptelėjo pakeldamas savo mėlynas akis link įėjimo į daugiabutį, jis praleido čia ilgą laiką, visas jo neilgas gyvenimas, išties buvo gan įdomus ir neturėjo ko skųstis, kartais gailėdavo savo vargšės mamos, kad turi tokį vaiką, tačiau nieko, jis mokėdavo ir būti geras, nors galbūt, kad niekada neturėjo tokio dalyko kaip tėvas privertė jį elgtis daugmaž neatsakingai ir nežiūrėti į viską su baime, nėra ko, nepasinaudosi antro karto gali ir nebūti... Juk taip negerai. Būtent šiuo metu jis vėl planavo ką galėtų nuveikti Volteroje, nes per kelias dienas buvo pasidarę pakankamai nuobodu ir norėjosi veiksmo. Galėjo kam nors paskambinti, tačiau ech, nelabai jam norėjosi leisti laiką su žmonėmis, kurie nepatiko. Štai kodėl Denis draugų turėjo daugiau iš kitur.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : LA, USA
CLAIM : Dylan O'Brien
PRANEŠIMAI : 10288

Daniel Arthur Dreschler
We are stardust stories, my darling.
Things like us only exist in dreams.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Št. 12 13, 2014 5:47 pm

Kristina jau kurį laiką neturėjo normalių atostogų, todėl vos gavusi galimybę ištrūkti iš darbo, iškart susikrovė lagaminą, nusipirko lėktuvo bilietą ir išvyko į Volterą. Mergina neturėjo kokių nors ypatingų planų šiame Italijos mieste, tačiau kartkartėmis mėgdavo čia atvykti ir pažiūrėti, kas pasikeitė per tą laiką, kol ji buvo apsikrovusi keliomis popierių krūvomis ir tik po ilgo laiko pamatydavo jų pabaigą. Dabar rudaplaukė ėjo saulėtojo miesto gatve, rankoje nešdamasi saldainių dėžutę, kurią tikėjosi atidaryti kartu su Veronika. Ji jau pakankamai seniai nematė savo draugės, todėl nuoširdžiai troško ją aplankyti ir linksmai aptarti naujienas, tik jautėsi kiek nejaukiai, kad nieko neįspėjo apie savo kelionę ir galbūt nė neras vilkės namuose. Kristina atsiduso, nuspręsdama, kad tokiu atveju, ji pabus gobši ir viena suvalgys saldainius, jei vis dėlto nepavyks praleisti laiko su norima draugija. Mergina įėjo į daugiabučio kiemą, vos spėdama atšokti, kai tiesiai į ją vos neįsirėžė vienas mažylis, kuris besijuokdamas lakstė ratais ir nelabai paisė, kad be jo čia yra ir kitų žmonių. Rudaplaukė šyptelėjo ir apėjo vaiką ratu, traukdama laiptinės link, kai akies kampučiu išvydo netoliese esančias supynes ir ant jų sėdintį vaikiną. Kristinai atrodė truputį keista, kad suaugęs asmuo suptųsi, todėl jos žvilgsnis truputį ilgiau užsiliko ties juo, kol rudos akys išsiplėtė, jai pagaliau atpažinus Deną. Mergina puikiai prisiminė jų susidūrimą Las Vegase ir kaip jis minėjo, kad yra iš Volteros, tačiau vykdama čia, net nepagalvojo, jog galėtų vėl su juo susitikti, kai jiedu apsikeitė telefono numeriais, tačiau per visą savaitę nei vienas nesugalvojo susisiekti su kitu. Rudaplaukė šyptelėjo, galiausiai nuspręsdama, kad draugė palauks, ir nuėjo vaikino link, atidžiai jį stebėdama. Kristina iškart pastebėjo cigaretę ir nuo jos kylančius dūmus, kas jai atrodė kaip labai bjaurus ir žalingas įprotis, todėl net nepasisveikinusi, stvėrė tą daiktą jam iš rankų ir numetė į šiukšliadėžę.
- Žinai, rūkantys žmonės iš tiesų neatrodo taip patraukliai, kaip vaizduoja madų žurnalai. - ji vyptelėjo ir vis dar stovėjo priešais Deną, tačiau daugiau nieko nesakė, tik pati nesuprasdama, kodėl, ištiesė vienos rankos pirštus į jo pusę, ir bakstelėjo jam į nosies galiuką, pasakydama "pyp" ir prikąsdama apatinę lūpą, nes kvailas ją apėmęs linksmumas vertė elgtis žaismingai.


There's magic in our bones, a north star in our soul that remembers our way home. God, it's easy to forget, there's magic in all of this.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 8597

Felix Konstantin Volturi
“Warriors want a worthy opponent. There is no redress in fighting the pathetic.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Št. 12 13, 2014 6:08 pm

Denas nenorėjo būti namuose, o rimtos veiklos čia kaip ir nebuvo, todėl geriausias pasirinkimas buvo sėdėti lauke ir stebėti Zosę, kuri vis ką nors kalbėdavo vos gavusi progą ir netgi negalvodama kam ką sako. Vaikinas neturėjo šiandienai planų, todėl pakankamai rimtai svarstė kas jį sudomins ir duos veiklos. Todėl jau kiek laiko galvojo apie filmą, galbūt visai susidomėtų pasižiūrėti filmą grynam ore, nes oras buvo pakankamai šiltas, nors didelės permainos jam ar taip ar taip nelabai darė įtakos, juk jis nejautė nei per didelio karščio, nei šalčio. Vaikinas vis dar stebėjo aplinką kai pastebėjo į daugiabučio kiemą įsukančią merginą kas privertė jo lūpų kampučius kilstelėti aukščiau, o patį vaikiną, kuriam laikui nusisukti. Nors ir įdomu ką ji būtent veikė čia, juk prieš tai sutiko Vegase, o dabar čia, kažkoks atsitiktinumas, antrą kartą. Nužvelgė kaip vaikas ėmė suktis aplink šios kojas ir įsikando į lūpą, kad nieko nepasakytų ar nenusijuoktų, nes atrodė juokingai kai ši bandė jį apeiti. Merginos akimis pažvelgus į jį nužvelgė ją visą bei šyptelėjo kai suprato, jog nustebęs žvilgsnis išdavė, jog ji išsiaiškino, kad čia tas pats vaikinas su kuriuo praleido dieną. Jis jai sakė, kad gyvena Volteroje, neturėtų nustebti jį čia ir pamačiusi, tačiau nieko neparodė vis dar ramiai sau tingiai sėdėdamas. Aišku, turėjo jos numerį, tačiau neparašė, nes nežinojo ką galėtų parašyti merginai su kuria vos buvo vieną dieną pažįstamas. Šiai artėjant nenuleido akių visai susidomėjusiai ją stebėdamas kol ši nieko nepasakiusi atėmė jo cigaretę ir sugrūdo ją į šiukšlinę, todėl Denis papūtė lūpas pakeldamas galvą aukštyn į moterį.
- Žinai, kad man realiai visai nerūpi ką kiti mano apie mane ar apie tuos pačius mados žurnalus? – Taip pat vyptelėjo pasižiūrėdamas primerktomis akimis, nes švietė saulė, tik merginai ištiesus ranką į jį kaukštelėjo dantukais ir gavo bakstelėjimą dėl ko atsistojo priešais išsitiesdamas ir pažvelgdamas į ją, kadangi matėsi, kad kažkas atėjo tikrai geros nuotaikos. Šis nusisuko link langų pasižiūrėdamas tiesiai į savo kambario langą, tačiau sugrįždamas atgal akimis prie jos. – Eini vidun pas kažką? – Paklausė pasukdamas veidą link įėjimo ir paklausdamas merginos, nes juk... Ne kasdien gali sutikti merginą, kuri beveik pažįstama ir eina kažkur link jo daugiabučio.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : LA, USA
CLAIM : Dylan O'Brien
PRANEŠIMAI : 10288

Daniel Arthur Dreschler
We are stardust stories, my darling.
Things like us only exist in dreams.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Št. 12 13, 2014 6:33 pm

Neplanuotos, galbūt kiek beprotiškos kelionės, Kristinai nebuvo kažkas naujo, kai nuotykių ištroškusi širdis nuolatos vertė elgtis, negalvojant apie savo veiksmus ir darant pirmą dalyką, kuris šovė į galvą. Mergina ramiai žingsniavo, galvodama, ar jos draugė dabar namuose, kai Veronika visada kažką veikdavo, kažkur skubėdavo ir neretai neatsiliepdavo į skambučius, o perskambindavo po kelių, iškart imdama pasakoti, kas jai buvo nutikę. Rudaplaukė žinojo ir apie jos sūnų Danielių, kurį kelis kartus buvo mačiusi, todėl spėjo, kad galbūt ji šiandien bus nusprendusi likti bute ir prižiūrėti vaiką. Kiek jam? Aštuoneri? Devyneri? Kristina niekada neįsimindavo tokių dalykų, kai net pati kelis kartus buvo pamiršusi savo gimtadienį, kol kas nors nepradėdavo jos sveikinti.
Mergina galvojo apie visus šiuos dalykus, todėl tik paskutinę akimirką spėjo sustoti ant šaligatvio, laukdama, kol daug energijos turinti mergaitė, nustos lakstyti aplinkui ir nubėgs žaisti kur nors kitur. Rudaplaukė kelis kartus pabandė žengti į priekį, bet vis nesėkmingai, kai galiausiai jai pavyko ir akys tarsi automatiškai užfiksavo supynes. Ji iš tolo pastebėjo, kad Denas į ją žiūri, todėl šyptelėjo, pati prieidama prie jo, ir susiraukusi išmetė smilkstančią cigaretę.
- O kaip sveikata? Ak, taip, mišrūnų tokie dalykai negali nužudyti. - Kristina išsišiepė, nepraleisdama progos dar kartą paerzinti jo savo teorija. Mergina nusijuokė, kai jai prisilietus, vaikinas kaukštelėjo dantimis ir nužvelgė jį, kai šis atsistojo priešais. - Taip, sugalvojau aplankyti draugę... - mergina atsisuko atgal, žvilgtelėdama į Veronikos buto langus, tačiau greitai vėl sugrįžo prie jo akių. - Nebent gali man pasiūlyti kažką kito. - ji kilstelėjo antakį, tarsi klausdama, ar Denas nori kompanijos, nes staiga jos planas veržtis į draugės namus, apie tai nepranešus, atrodė pakankamai prastas. Rudaplaukė nuleido akis į rankoje laikomą dėžutę, svarstydama, tačiau nieko nesakė, tik vėl pažiūrėjo į vaikiną ir šyptelėjo.


There's magic in our bones, a north star in our soul that remembers our way home. God, it's easy to forget, there's magic in all of this.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 8597

Felix Konstantin Volturi
“Warriors want a worthy opponent. There is no redress in fighting the pathetic.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Št. 12 13, 2014 6:56 pm

Denas buvo pagal nuotaiką sėslus vaikis, tačiau jei ką nors sugalvodavo būtinai reikdavo patenkinti savus poreikius ir padaryti kas šovė jam į mielą galvelę. Pats Denas bandydavo spėti ką veikia jo mama, nors namuose būdavo ne taip dažnai, kad galėtų įsitikinti ar ji nebūna su kokiu nors vyru, aišku tikrai ne kaimynu, nes tada tas pasmirdęs iškrypėlis kentėtų. Jam netgi norisi, jog tas negyventų. Gaila, kad Kristina net nenumanė, kad tas jos draugės sūnus dabar ir stovėjo prieš ją, tačiau nelabai mėgo kai kreipdavosi į jį pilnu Danieliaus vardu, dažnai imdavo zysti, jog niekas jo taip nepavadintų, nes ir vaikystėje visi jį taip vadino, o kai mama jau kreipdavosi pilnu vardu tai būdavo pikta kaip visa Rusija. Todėl nesimaišydavo šalimais. Taip, jam buvo devyneri, tačiau Kristė net nenumanė kaip greitai gali augti vaikai... Tokie kaip Danielius.  Šis dažniausiai jau pasimesdavo tarp skaičių ir pasakydavo, kad jam jau dvidešimt ir nereikia rūpintis nieko kas būtų vaikiškoje jo valioje.
Gera buvo matyti merginą prie vaiko kai šis rodos netgi buvo išsigandusi, jog tas vaikas prisilies ir apkrės ją sunkia liga nuo kurios mergina mirs. Jam atrodė pakankamai linksma stebėti tokius vaizdus kai niekaip neišėjo apeiti mielo vaikiuko, ačiū Dievui aplink j mažai kas sukiodavosi. Tik merginai jį pastebėjus kas tikrai nebuvo keista, nors galbūt jis pats nebūtų jos kalbinęs ir leidęs prieiti arčiau, tačiau jei priėjo tai nieko tokio, pakalbės. Tik aišku pasiraukė, nes tai buvo jo cigaretė, ne jos.
- Sveikata? Kokia dar sveikata. – Pavartė akis ir pasižiūrėjo į ją šnairai kai ji vėl jam kišo savo teoriją apie mišrūnus, todėl palinko link jos kaklo. – Taip, aš mėnulio vaiko ir vampyro vaikas, neblogai tokiu būt. – Tarstelėjo priglausdamas lūpas prie jos kaklo ir pasitraukė pasižiūrėdamas į Zosę, kurios akys jau buvo ant pakaušio iš nustebimo. – Ji gyvena čia? – Paklausė nusekdamas jos žvilgsnį į savo namų langus. – Nenoriu tau trukdyti aplankyti kažką, bettt aš rimtai galvojau apie kiną, tai jei nori galiu pakviesti kartu su savimi. – Pasakė šyptelėdamas, tačiau aišku, kad nenorėdamas trukdyti merginai eiti kur ji tik nori.  Todėl pasižiūrėjo į saldainius jos rankoje įsikąsdamas į lūpą ir pakeldamas atgal akis į ją. Tačiau gan greitai nusivedė merginą su savimi gavęs teigiamą atsakymą.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6281

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Pir. 12 29, 2014 10:44 pm

-Tavo problemos yra ir mano problemos. Ir jos toli gražu neprimena menkniekių. Deni, kada gi tu suprasi, jog jeigu skauda tau, be išimties skauda ir man? Nenoriu likti paskutinė sužinanti apie tavo negalavimus, kadangi esu tavo mama ir mano pareiga tave saugoti, nepaisant nieko, - Veronikos balsas buvo tylus, veik maldaujantis, jai galiausiai tiesiog atsidūstant, kadangi suvokė, jog su Danieliu ginčytis  tas pats, kas kalbėti su siena, vaikinui, nepaisant visų įtikinėjimų, vis tiek padarant taip, kaip jam atrodo geriau. Nenorėjo perlenkti lazdos ar kitokiu būdu supykdyti sūnaus, dėl ko klusniai suspaudė lūpas į ploną liniją pasižadėdama sau daugiau jam neprikaišioti šita tema ir leisti sūnui apmąstyti visus jos pasakytus žodžius prieš padarant kažkokias išvadas. Jiedu pagaliau ėjo teisingu keliu, jo gale pasirodant šviesai, todėl prarasti to moteris nenorėjo, tik ne tada, kai pabaiga buvo šitaip arti. O ir vilties, kad viskas dar galbūt susitvarkys atsirado, kas skatino merginą išsaugoti jų santykius, kaip įmanoma geresniais, dar labiau. Norėdama praskaidrinti nuotaiką, Veronika spustelėjo vieną iš mygtukų grotuve, automobilio saloną netrukus pripildant muzikai, į kurią panelė ritmingai lingavo galva, lyg prieš penkiolika minučių nebūtų kovojusi dėl savo gyvybės, virš upės pakibusiame automobilyje. Tiesiog iš paskutiniųjų bandė neprarasti savęs, trokšdama likusias savaites nugyventi, kaip įmanoma geriau, o ne lindėti devyniomis spynomis užsirakinusi rūsyje ir ten laukti savo galo. "I'm a bitch, I'm a lover, I'm a child, I'm a mother.." pritariamai uždainavo kartu su atlikėja, netrukus žaismingai kumštelėdama Deniui į pašonę, lyg ragintų vaikiną taipogi pralinksmėti. Žinojo, kad tą padaryti sunku, bet norėjo bent kiek pakeisti atmosferą, jog į namus įžengęs sūnus nesijaustų lyg atsidūręs morge, lyg tokiu būdu galėtų paraginti Danielį retkarčiais pasilikti su ja ir nuveikti ką nors įdomaus, o ne dumti pro duris menkiausiai progai pasitaikius.
-Beveik atrodo, kad pradedi ją įsimylėti, - Žinojo, jog vaikai nemėgsta širdies reikalų aptarinėti su tėvais, bet vis tiek neprikando liežuvio laiku, pasisukdama į Denį ir aukščiau kilstelėdama antakius, lyg lauktų jo reakcijos. Draugiškai erzino sūnų ir su mielu noru būtų toliau tai dariusi, jei ne staiga pasireiškęs dūris į smilkinius, šį kartą panelei jau susiimant už galvos, kadangi skaudėjo labiau nei visus kitus kartus sudėjus į viena. Visa laimė, kad jie jau buvo kieme, merginai kiek drebančiomis rankomis pradedant naršyti po savo kišenę ieškant vaistų, kuriuos radusi ji nė negalvodama į burną įsimetė tris tabletes, jausdama, kaip krūtinėje pradeda tvenktis kažkas karšto ir nemalonaus. Panašiai jai buvo ir koridoriuje prieš kelias savaites, dėl ko mergina pasiruošė blogiausiam, plačiai atverdama automobilio duris ir giliai į plaučius įkvėpdama tyro vakaro oro. Vėl mušė šaltas prakaitas, galūnės atrodė nutirpusios, moteriai viso labo tik tvirčiau sugniaužus į kumščius rankas, skausmui galiausiai kiek atslūgstant, dėl ko ji truputį linkstančiomis kojomis išlipo iš mašinos.
-Viskas gerai, Deni. Viskas bus gerai, - Patikino sūnų šiltai jam nusišypsodama, aiškiai neturėdama nė menkiausio supratimo, kad daro tai paskutinį kartą, kol išsitiesus pasaulis neapsisuko aplink porą kartų, o iš moters lūpų neištrūko čiurkšlė ryškaus kraujo, kuris krito ant baltutėlio sniego merginai po kojomis. Puikiai suvokė, jog tai reiškė, kad kraujas išsiliejo į josios smegenis, dėl ko jai reikėjo kuo greičiau vykti į ligoninę, bet to pasakyti sūnui nebesugebėjo, virpantiems pirštams paleidžiant automobilio kraštą ir merginai išsitiesiant viduryje kiemo, kol kūną buvo apėmę traukuliai. Kraujas jau tekėjo ne tik iš burnos, bet kartu iš nosies ir moters ausų, jai sugebant tik ašarotomis akimis stebėti danguje spindinčias žvaigždes, neturint visiškai jokios kūno kontrolės. Žinojo, kad miršta. Jautė tai kiekviena savo kūno ląstele. Bet baisiausia buvo ne mintis, kad tai viso ko pabaiga, o suvokimas, jog josios berniukas yra priverstas visa tai matyti. Visi planai, visi gražūs norai ir puoselėjamos viltys dabar tiesiog išnyko, pažadėtam papildomam mėnesiui gyvenimo užsibaigiant įprastą gruodžio naktį, kai kvailoje avarijoje susitrenkusi galvą, moteris patrumpino savo gyvenimą ištisomis trisdešimt dienų.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 10855

Carmen Bríghitte Denali
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Pir. 12 29, 2014 11:47 pm

Kadangi epizodas, kuriame Karmena buvo subadyta peiliu ir išmesta iš mašinos, o vėliau ir dar labiau sumaitota, persekiojo merginą, jai dar esant žmogumi, pakankamai ilgai, ji kurį laiką vengė Volteros, tačiau likimas pabuvo jai malonus, vės sugrąžindamas jai vampyriškumą, dėl ko ji, mėgaudamasi grįžusia stiprybe, drąsiai vėl atkeliavo į miestą, iš kurio buvo išvaryta, vien tam, kad galutinai užbaigtų reikalus su savo senu bičiuliu, tačiau jo surasti nepavyko, jam, ko gero, pačiam pasiplovus iš miesto. Visgi, Karmen retkarčiais prasukdavo ratą pro daugiabutį, kuriame anas meilutis gyveno, tikėdamasi, kad netyčia vieną dieną jį sutiks. Ši diena buvo viena iš tų, kai tamsiaplaukė patraukė šion pusėn, turėdama nusivilti kaip ir kiekvieną kartą, dėl ko ji, įsitikinusi, kad medžiotojo nesutiks, sunkiai atsikvėpė ir prisėdo ant supynių, kurdama planus, kaip užvaldyti pasaulį. Deja, josios apmąstymus nutraukė į kiemą įriedėjęs automobilis, į kurį ji būtų sėkmingai nekreipusi dėmesio, jei ne netrukus iš jo išsvirduliavusi mergina, kuri susvyravusi krito ant žemės. Vampyrė greičiausiai būtų pamaniusi, kad nukritusioji tiesiog girta, jei ne nosį pasiekęs kraujo kvapas, ne paprastas, užterštas kraujo kvapas, panelei nesunkiai susivokiant, jog Veroniką kamuoja liga, kuri dabar, ko gero, ir mėgina su ja susidoroti iki galo, kas iššaukė vis dar iš vietos nepajudėjusios Karmen veide kreivą šypsnį, lyg ji mėgautųsi meksikietiška melodrama nė neturėdama įsijungti televizoriaus. Visgi, jai greitai nusibodo, dėl ko panelė vėl nukreipė žvilgsnį į kitą pusę, trumpam atitrūkdama nuo pasaulio, į kurį po keleto akimirkų ją sugrąžino erzinantis kažkieno kūkčiojimas. Atsisukusi į mašinos pusę, tamsiaplaukė pamatė iš jos iššokusį ir prie nukritusios merginos suklupusį josios palydovą, kūkčiojantį ir virpantį, rodos, apimtą panikos, dėl ko Karmen nesusiturėjo nepavarčiusi akių.
Ne paslaptis, kad Karmen niekada nebuvo Motina Teresė, ir šį kartą nebūtų dariusi jokių išimčių, bet greičiausiai buvo pakankamai pakiliai nusiteikusi (o gal ją tiesiog stipriai suerzino to bernelio kūkčiojimas) tam, kad pakiltų ir palengva dėliodama koją už kojos patrauktų tų nelaimėlių pusėn. Sustojusi visai šalia jų, mergina aukščiau kilstelėjo antakius, įdėmiau apžiūrėdama kraujais paplūdusią tamsiaplaukę ir sunkiai atsidusdama. Netarusi nė žodžio, pritūpė šalia apsiašarojusio vyrioko, tyliai krenkštelėdama. - Graudu,- su šiokiu tokiu pasibjaurėjimu tarstelėjo, vėl nužiūrėdama Veronikos veidą, netrukus kilstelėdama rankas, kurias priglaudė jai prie veido, staiga vienu akivaizdžiai puikiai atidirbtu judesiu nusukdama jai sprandą it kokiam žiurkėnui, kad šis daugiau nebesikankintų ir pagaliau nugaištų.
Suvokė, kad dėl josios ką tik atlikto veiksmo pasipils dar didesni ašarų upeliai, todėl nieko nelaukusi pasisuko į bernioką, viena ranka tvirtai suimdama jo veidą ir pakreipdama jį į save. - Nustok cypauti kaip pamesta boba arba pagalbos tuojau prireiks tau pačiam. Tu mane erzini,- ištarė pro sukąstus dantis ir ta pačia viena ranka nustūmė Danielį toliau nuo savęs, rankas sugrąžindama ties veronika ir patupdydama jas moteriai ant krūtinės. Nežinia, iš kur tas Karmen gerumas, bet giliai įkvėpusi mergina paleido savo kūnu šilumos bangą, perduodama ją į Veronikos krūtinę, kad ši sklistų toliau. Įgudusi tamsiaplaukė žinojo, ką daro, taip pat, kaip ir žinojo, jog grąžindama Veronikai gyvybę atima dalelę jos iš savęs, maždaug kaip katė, padovanodama vieną iš devynių savo gyvybių, kurių nespėjo išnaudoti vis mirdama kaip buvo žmogus, bet ką jau čia, negaila švenčių proga. Procesas ilgai netruko, dėl ko viską sklandžiai atlikusi vampyrė vis dar tupėdama kiek atsitraukė, silpnumui neaplenkiant jos pačios, dėl ko kiek susvyravusi, ji ranka atsirėmė į šaltą žemę, netrukus atsisėsdama, kad neišsitiestų visu ūgiu, kol lauks moteriškės nubudimo.
Atgal į viršų Go down
 
Kiemas
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 13Pereiti prie : 1, 2, 3  Next
 Similar topics
-
» Kiemas
» KLINIKOS KIEMAS:

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: DAUGIABUTIS-
Pereiti į: