sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Miškas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

PRANEŠIMAI : 2166

Zafrina Mae Arevell
Most people need love and acceptance a lot more than they need advice.


RašytiTemos pavadinimas: Miškas   Antr. 06 26, 2018 2:33 am

.


And once the storm is over, you won’t remember how you made it through, how you managed to survive. You won’t even be sure, whether the storm is really over. But one thing is certain. When you come out of the storm, you won’t be the same person who walked in. That’s what this storm’s all about.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 2166

Zafrina Mae Arevell
Most people need love and acceptance a lot more than they need advice.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Antr. 06 26, 2018 2:49 am

Pietų Amerikoje ramu nebūdavo beveik niekad, bet šiomis dienomis neramumų buvo netgi daugiau nei įprasta. Neaišku kieno naujai sukurti vampyrai ėmė drumsti Brazilijos miestus ir kaimus, beatodairiškai žudyti žmones, grasinti netgi senųjų vampyrų klanams, o kadangi Volturiai jau kurį laiką neberodė susidomėjimo kažkuo kitu, kas nebūtų Europoje, valdžią reikėjo perimti ne vieną šimtmetį Pietų Amerikoje gyvenančioms vampyrėms. Deja, šio klano valdžios pozicijoje atsidūrė ne kas kitas, o kovų bei karų gerokai išvarginta Zafrina, kurios raudonos akys jau kelis dešimtmečius nebespindėjo meile, šiluma ar kitomis teigiamomis emocijomis. O kaipgi galėtų, kai viskas, ką garbingo amžiaus moteris turėjo veikti šiomis dienomis, tai kurti strateginius planus kaip apsaugoti ne tik savo klano nares, savo seseris, bet ir nekaltus gyventojus. Kas buvo šiek tiek neįprasta, tačiau naujagimių veiksmai ne juokais gąsdino netgi visko mačiusias amazones.
Todėl ir dabar jau antrą dieną praleido klaidžiodama gūdžiame miške, moters ilgus tamsius plaukus pridengiant tik sunkiam gobtuvui, kuris paslėpė didžiąją dalį jos veido. Kartas nuo karto paukščių sujudinamos šakos priversdavo Zafriną staigiai kilstelėti galvą, tarsi pasiruošiant kažkieno atakai. Vis dėlto, šiuose miškuose ji nesitikėjo sutikti jokio sveiko proto žmogaus, kadangi bet kuris čionykštis gyventojas žino, jog į juos eiti yra pavojinga ne tik dėl nepaprasto klaidumo, bet ir dėl jame esančių plėšrūnų.
Netrukus, kai Zafrinos veidą papuošė dar viena susirūpinimo grimasa svarstant apie geriausią puolimo vietą, moteris už savo nugaros išgirdo negarsų, tačiau įspėjantį urzgimą. Sustingusi vietoje, tarsi būtų vienos prigimties su už jos pasislėpusia būtybe, moteris sustojo kvėpuoti ir įsiklausė. Girdėdama link jos tyliai einantį gyvūną, kuris vis dar skleidė alkaną, bet kartu ir priešišką urzgimą, vampyrė sulaukė paskutinių metrų iki jos, o tada staigiai atsisukusi šoko ant leopardo, kuris jau buvo spėjęs pražioti nasrus. Greita vampyrės reakcija leido jai užšokti leopardui ant nugaros, o aštrius dantis suleisti į jo kaklą, netrukus moters gerklę pasiekiant šviežio kraujo skoniui. Leopardui suinkštus moteris staigiu rankos judesiu nusuko jo kaklą, nenorėdama priversti kentėti gyvūno dar labiau. Sunkiam gyvūnui kritus negyvam ant žemės, Zafrina pakilo ant kojų, grubiai nusivalė kruvinas lūpas ir, nė nepažiūrėjusi į savo auką, perlipo per leopardo kūną ir toliau tęsė savo kelionę į niekur.


And once the storm is over, you won’t remember how you made it through, how you managed to survive. You won’t even be sure, whether the storm is really over. But one thing is certain. When you come out of the storm, you won’t be the same person who walked in. That’s what this storm’s all about.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
VEIDAS : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 28004

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Antr. 06 26, 2018 12:36 pm

Nepaisant to, kaip myli savo šeimą, kiekvienos ištekėjusios moters gyvenime ateina akimirka, kai nori atiduoti vaikus vyrui, susirinkti drauges ir kartu su jomis mažiausiai savaitei dingti ne tik iš namų ar iš miesto, bet ir iš šalies, kurioje gyvena. Būtent šis fenomenas ištiko ir Demetriją, todėl Natanielį iškeitusi į jo jaunesnę ir gražesnę seserį Bjanką, kuriai jau seniai reikėjo atostogų, išrūko į pačią Pietų Ameriką, negalėdama sugalvoti jokios vietos, kuri būtų mažiau tikėtina nei ši. Galbūt naktiniam gyvenimui ir klubams moteriškės ir buvo per senos (bent jau Demetrija tai tikrai), tačiau kasdieniams miesto tyrinėjimams, lankymuisi žymiausiose ir mažiau žinomuose Rio kampeliuose bei susipažinimui su vietine kultūra sveikatos pakako abiems, todėl jau po keturių dienų nenuilstančios turistės jau buvo aplankiusios pagrindinius objektus, kuriuos derėtų pamatyti, ir jau galėjo pasigirti dailiu įdegiu, saulei lydint merginas kiekviename jų žingsnyje.
Rio šurmulys ir niekad nerimstančios miesto gatvės Demetrijai buvo įdomi nauja patirtis ir smagus pasikeitimas, palyginus su visiškai apmirusia Voltera, ir visgi, po įtemptos savaitės, praleistos veik nesibaigiančiame triukšme, šviesiaplaukei reikėjo bent poros valandų ramybės. Dėl šios priežasties, Demi šiandien atsikėlė gerokai anksčiau nei įprasta ir nusprendė prieš keliaujant į paplūdimy (nuo ko su Bi pradėdavo kiekvieną atostogų dieną) bent šiek tiek pasivaikščioti po mišką, žaliuojantį čia pat po viešbučio langais. Šeštą ryto, kai Demi išėjo pro viešbučio duris, dar buvo ramu, visiems ilsintis po vakar dienos linksmybių ir kaupiant jėgas būsimai dienai, todėl takeliu link miško šviesiaplaukė nužingsniavo nesutikusi nė gyvos dvasios. Rankoje nešdamasi kelioninį puodelį pripildytą kavos, iš kurio karts nuo karto siurbtelėdavo karšto gėrimo, moteris laiminga žingsniavo takeliu lydima paukščių giesmių, josios ramybės nedrumsčiant ir nuotaikos negadinant visiškai niekam. Žinoma, iki tos akimirkos, kai akis užkliuvo už leopardo kūno, be gyvybės ženklų tįsančio prie pat tako, medžiotoją kaip mat imant neraminti ne minčiai, jog visai šalia turistams pasiekiamo tako bastosi laukiniai gyvūnai, o dėl to, kas taip sudorojo būtent šį.
Šviesiaplaukė jau buvo spėjusi nugirsti kalbas apie staiga prasidėjusias mįslingas mirtis, kuomet aukoms iki paskutinio lašo išsiurbiamas kraujas, vietinei valdžiai tai vadinant "žiaurios šėtoniškos gaujos" darbu, Demetrijai apie šitai nusimanant šiek tiek daugiau. Ir visgi, moteris sąmoningai atsisakė pripažinti, kad net ir po tiek laiko, praleisto bandant užsimiršti ir pabėgti nuo savo buvusios profesijos, darbas atsivytų ją net ten, kur ji tenorėjo paatostogauti. Sustojusi it įbesta visai šalia numesto gyvūno kūno, moteris pasistengė neskleisti jokių garsų, net josios kvėpavimui visiškai nutylant, kol ši ramiai žvalgėsi aplinkui. Budri medžiotojos akis užkliuvo už ilgų plaukų kupetos, suplazdėjusios vėjyje iš po gobtuvo, kažkokiai žmogystai tolstant miško gilumoje. - Pasirodo, mieste dar yra civilizuotų kraugerių, pasitenkinančių tokiais kukliais pusryčiais,- burbtelėjo tyliai, bet puikiai žinodama, kad vampyrė dar nenutolo pakankamai, jog jos neišgirstų. Aplink siaučiant vampyrams, nesikuklinantiems gerti žmonių kraują pagrindinėse miesto gatvėse, vegetarizmą pripažįstanti ir miške besislapstanti vampyrė atrodė kaip tikra atgaiva sielai, be to, suteikė medžiotojai vilties, kad nebus užpulta, mat šita miško deivė akivaizdžiai stengėsi išvengti žmonių žalojimo. Būtent dėl to, kad padarė tokias išvadas, blondinė ir buvo tokia drąsi laidyti liežuvį ir dar siurbčioti kavą, lyg negyvas leopardas po kojomis ir šalia klajojanti vampyrė būtų visiškai įprasta, kasdienė situacija.


Almost dead yesterday, maybe dead tomorrow,

but alive, gloriously alive, today.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 2166

Zafrina Mae Arevell
Most people need love and acceptance a lot more than they need advice.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Antr. 06 26, 2018 2:48 pm

Toliau lėtais, tačiau užtikrintais žingsniais Zafrina klajojo po žaliuojantį ir gyvybingą mišką. Jos mintys buvo sutelktos į vieną vienintelį dalyką, todėl šįkart moteris net nekreipė dėmesio į visą nuostabią ją supančią gamtą, kas įprastai sukeldavo pačias švelniausias emocijas. Spalvingam drugeliui priskridus arčiau jos veido ir imant kutenti moters šaltus skruostus plazdenančiais sparnais, moteris tik staigiu rankos judesiu nuvijo jį nuo savęs ir pasipiktinusi caktelėjo liežuviu. Jei būtų galima išsirinkti pačią blogiausią dieną komunikuoti su vampyre, tai neabejotinai būtų ši. Todėl, kai netrukus vampyrės klausą pasiekė negarsus, tačiau ganėtinai drąsus komentaras iš toli, Zafrina stabtelėjo ir pasuko galvą šonu į ją drįsusią užkalbinti moterį. Nors buvo pakankamai toli nuo jos, žvilgsniu greitai nužvelgė jauną blondinę su kavos puodeliu rankoje, Zafrinai tik primerkiant akis ir, panašu, neapsisprendžiant, ką daryti. Kurį laiką tylėjo, dvejodama, ar apskritai reikėtų dėmesį skirti šiai akivaizdžiai ne vietinei moteriai, tačiau netrukus atsisuko visu kūnu, apsiaustą atmesdama atgal, bei pradėdama greitu žingsniu žygiuoti link jos. Per kelias sekundes spėjo apsvarstyti šios moters žodžius, jai akivaizdžiai žinant, kas yra Zafrina. Vampyrė net sutriko mąstydama, kad blondinė galbūt matė jos greitą kovą su leopardu, bet tame buvo mažai šansų, kadangi Zafrina būtų neabejotinai užuodusi netoli esantį žmogų. Veikiausiai ji tik rado leopardo kūną ir padarė savas išvadas.
- Apie ką tu kalbi? - atsiradusi per metrą nuo moters šaltu tonu paklausė, Zafrinos veidui neišduodant nei vienos emocijos. Kol kas dar nebuvo nusprendusi, ar neigti blondinės žodžius apie vampyrų egzistavimą, ar paprasčiausiai ją užtildyti amžiams, kadangi nerašyta taisyklė amazonių klane buvo tokia, jog jokiam žmogui nevalia žinoti apie vampyrų egzistavimą. Taigi, jeigu kažkas tave pamatė besimaitinantį ar šiaip kažkokiu būdu sugebėjai išsiduoti - privalai užtikrinti, kad tas žmogus nebegalėtų niekam nieko pasakyti. - Aš dar nepusryčiavau, bet, man regis, jau turiu idėją, - atsakiusi nusimetė nuo galvos gobtuvą, ryškiai raudonas akis įsmeigdama į blondinės veidą, nuspręsdama jai parodyti, jog Zafrina toli gražu nebuvo vegetarė. - Beveik norėčiau, kad nebūtum manęs užkalbinusi, - bene gailiai pasakė, tačiau joks veido raumuo nesukrutėjo, Zafrinai staigiu judesiu atsiduriant moteriai už nugaros, viena ranka suimant jai už kaklo ir palenkiant šios galvą į šoną. Prieš vampyrės akis atsidūrė krauju pulsuojanti kaklo veną, į kurią netrukus ketino suleisti iltis.


And once the storm is over, you won’t remember how you made it through, how you managed to survive. You won’t even be sure, whether the storm is really over. But one thing is certain. When you come out of the storm, you won’t be the same person who walked in. That’s what this storm’s all about.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
VEIDAS : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 28004

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Antr. 06 26, 2018 9:34 pm

Demetrija netruko pastebėti, jog josios tylomis ištarti žodžiai patraukė miško gilumoje klajojančios vampyrės dėmesį, šiai kaip mat sustojant ir atsisukant nužvelgti ją vis dar budriai stebinčią medžiotoją. Šviesiaplaukės veidas išliko ramus, nors su kiekvienu vampyrės pėdų prisilietimu prie žemės, jai sparčiai artėjant merginos pusėn, medžiotojos kūnas vis labiau įsitempė, jai svarstant, ar užkalbinti kraugerę tikrai buvo pati geriausia mintis.
– Apie uodus,- lengvabūdiškai atsakė, josios veide žaidžiant naiviai šypsenėlei, Demetrijai, taip pat kaip ir Zafrinai, nusprendus kurį laiką apsimesti ir sumenkinti situacijos rimtumą, nors jos abi kuo puikiausiai suvokė, jog tardama žodį kraugerys Demi omenyje turėjo toli gražu ne aplinkui skraidančius ir kraują siurbiančius parazitus, kuriuos galėjai užmišti vienu rankos pliaukštelėjimu. Nė sekundei nenuleisdama akių nuo Zafrinos, Demetrija galėjo prisiekti vampyrės akyse įžvelgianti moters viduje kilusias dvejones dėl to, kaip turėtų pasielgti – toliau apsimesti nesuprantanti, kas vyksta, ar tiesiog pulti medžiotoją ir bent jau pabandyti ją užčiaupti. Netrukus viskas paaiškėjo, moters persimainiusiai povyzai išduodant, jog miškinė nusprendė rinktis antrąjį, ne tokį civilizuotą, variantą. – Gal pasiieškok ko nors gardesnio,- burbtelėjo blondinė, kai josios smegenis pasiekė grėsmingas suvokimas, jog leopardas buvo viso labo lengvas užkandis, o pagrindiniu patiekalu Zafrina pasirinko medžiotoją. – Pamaniau, kad tau reikia kompanijos... – dar spėjo išspausti šviesiaplaukė, prieš vampyrei vos per vieną sekundę atsiduriant jai už nugaros ir nagais įsikimbant į kaklą. Medžiotojos rankose laikytas kavos puodelis išslydo jai iš pirštų ir krito ant žemės, pravėsti spėjusiam gėrimui ištykštant per kraštus. – Rimtai?? Išpylei mano kavą,- pasiskundė mergina, kvapą gaudydama kiek sunkiau nei įprasta, ir visgi, išlikdama kur kas ramesnė nei bet kas kitas, atsidūręs tokioje pačioje situacijoje.
Stovint tokioje nepavydėtinoje pozicijoje, ją nuo mirties skiriant vos vienam įkandimui, Demi atmintyje iškilo paskutinio jos ir Natanielio pasibėgiojimo miške prisiminimas, jiems kaip tik surengus nedidelę treniruotę, kurios esmė buvo surasti išeitį iš situacijos, kai susiduri su vampyru, tačiau prie savęs neturi jokio ginklo. Pernelyg daug laiko moteris neturėjo, tačiau per tas kelias sekundes, kol raudonakė delsė, Demetrija spėjo sukurpti šiokį tokį planą, ar bent jau pirmąjį žingsnį išsigelbėjimo link. Moteriai po kojomis pasimaišė kažin koks pagalys, todėl šviesiaplaukė koja prispaudė vieną jo galą, antrajam pakylant virš žemės. Kadangi vampyrė laikėsi įsikibusi medžiotojos kaklo, moteris buvo kiek palinkusi, kas šiuo atveju išėjo į naudą, mat blondinė buvo arčiau žemės, nuo kurios galėjo ranka sugriebti pakilusį medžio gabalo galą. Tvirtai pirštais suspaudusi šaką, ne itin gerai matydama, ką daro, Demi kilstelėjo pagalį ir staigiu judesiu suvarė jį plėšrūnei kažkur tarp šonkaulių, kad ši jei ne iš skausmo, tai bent iš netikėtumo atlaisvintų savo pirštus ir medžiotoja galėtų išsprūsti. Vos tik lediniai vampyrės piršai suvirpėjo, Demi leidosi į priekį, atitoldama per porą metrų ir vėl atsisukdama į vampyrę, viršutinei josios kūno daliai palinkstant į priekį ir užimant kovinę poziciją, medžiotojos kūnui akivaizdžiai veikiant greičiau nei protui, mikliems judesiams spėjus įaugti jai į kraują taip, jog net ir po metų praleistų be medžioklės Demetrija gebėtų stoti į kovą ir išnešti sveiką kailį veik automatiškai.
– Kokie, visgi, šlykštūs jūs sutvėrimai... viską sprendžiant kibdami žmonėms į gerkles,- piktai iškošė šviesiaplaukė, staiga prisiminusi, kodėl taip stipriai nekentė visos vampyrų rūšies, nepaisant to, jog sugebėjo sėkmingai sugyventi su kai kuriais jos atstovais. Demetrija burną aušino ne be reikalo, mat tai buvo josios bandymas nukreipti Zafrinos dėmesį nuo veiksmų, kuriuos moteris atliko tuo pačiu metu, kai kalbėjo. Dievas saugo tuos, kurie ir patys saugosi, ar kažkas panašaus, todėl Demi mėgo dėl visa ko turėti su savimi ką nors, kas išgelbėtų susidarius tokiai situacijai kaip ši. Ramiais judesiais moteris iš užsegtos sportinio švarkelio kišenės išsitraukė strėlytę, pripildytą nuodų, galinčių kuriam laikui suvaržyti vampyro judesius, ir suspaudė ją delne. Tiesiog mesti ją į vampyrę ir tikėtis, kad ši sėkmingai įsmigs kur nors į jos kūną, buvo per daug rizikinga, todėl dabar reikėjo rasti būdą prisiartinti prie raudonakės ir ją įsmeigti.


Almost dead yesterday, maybe dead tomorrow,

but alive, gloriously alive, today.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 2166

Zafrina Mae Arevell
Most people need love and acceptance a lot more than they need advice.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Antr. 06 26, 2018 11:45 pm

Visi šie nereikalingi iš moters burnos sklindantys žodžiai, skirti veikiausiai nukreipti Zafrinos dėmesį, moterį tik dar labiau erzino, jos dantims beveik imant griežti. Pati vampyrė nebuvo nereikšmingų kalbų mėgėja, o dar labiau nemėgo, kai jos auka prieš savo mirtį imdavo paisyti nesąmones. Visgi, reikėjo pripažinti, kad moteris kiek nustebo iš blondinės nesulaukusi maldavimų nežudyti, o iš jos visos povyzos ir reakcijos į Zafrinos veiksmus, buvo akivaizdu, kad moteris tokioje situacijoje su vampyru atsidūrė ne pirmą kartą, kas tik dar labiau sustiprino vampyrės norą užčiaupti šią blondinę amžiams. Jokiam žmogui nelemta įžengti į nemirtingųjų pasaulį, o jeigu jau taip netyčia nutinka, jam geriau jau mirti. Tokios buvo Zafrinos taisyklės ir ji nemėgo daryti išimčių. Blondinės žodžiai apie kompaniją dar privertė vampyrę prunkštelėti ir, ji turėjo pripažinti, kad pasirinkimas sureaguoti į jos žodžius buvo klaidingas veiksmas, kadangi per šią trumpą akimirką tarp žmogaus gyvenimo ir mirties, vampyrė spėjo pajusti stiprų ir skausmingą dūrį į plaučius, kas privertė Zafriną nevalingai paleisti iš savo nagų auką. Tankiai sumirksėjusi akimis, kadangi nebuvo pratusi sulaukti kontratakos iš žmogaus, Zafrina nukreipė žvilgsnį žemyn į jos kūne styrantį pagalį, netrukus jį suimdama dviem rankom ir staigiu judesiu ištraukdama iš pilvo, moters veidui trumpai sekundei persikreipiant iš aštraus skausmo. Kruvinas rankas nusivalė į apsiaustą ir vėl kilstelėjo galvą į dabar jau kiek nutolusią merginą, vampyrės veidą iškreipiant pagiežos kupinam žvilgsniui. Jeigu Demetrija būtų ėmusi bėgti, galbūt būtų padidinusi savo šansus išgyventi, tačiau, kai ji nusprendė kautis su vampyre, Zafrina sugebėjo tik netikėdama savo akimis palinguoti galva.
- Kokie, visgi, jūs, žmonės, naivūs, tikėdamiesi išvengti ir taip akivaizdžios pabaigos, - po kurio laiko prabilo, Demetrijos žodžiams nei kiek nesujaudinant vampyrės negyvos širdies. Jeigu pradėtų reaguoti į kiekvieną jos pusėn pasiųstą blogą žodį, vargu ar būtų išgyvenusi šitiek metų.
Labai naivu buvo tikėtis, kad pro gerokai geriau matančios ir girdinčios vampyrės akis prasprūs ir blondinės rankos judesiai, jai kažką išsitraukiant ir suspaudžiant delne. Prieš moteriai spėjant sureaguoti, Zafrina vėl staigiai pasileido į priekį, milisekundės greičiu suspausdama jos ploną riešą, kuriame toji kažką laikė, pajausdama, kaip jos delne laikomas moters riešas sutraškėjo, Zafrinai beveik būnant tikrai, kad kelis kaulelius tikrai sulaužė. Netrukus per moters prievartą atgniaužė jos delną ir ištraukė strėlytę, kilstelėjo ją aukščiau ir įsižiūrėjo pasiukodama ją į visas puses. - Tai štai kas tu, - tyliai pratarė atleisdama moters riešą ir paeidama porą žingsnių atgal. Dabar jau vampyrė buvo susidomėjusi. Zafrina buvo girdėjusi nemažai pasakojimų apie medžiotojus, tačiau niekada nebuvo sutikusi jo pati. Kartu ir antipatija blondinei kiek sumažėjo, kadangi stoti į kovą prieš bene galingiausias žeme vaikštančias būtybes buvo ne tik labai kvaila, bet ir labai drąsu. Netrukus ji lengvu judesiu perlaužė strėlytę ir numetė sau už nugaros. Nors buvo pasiruošusi nuožmiai kovai, skylė pilve iš tiesų kiek komplikavo situaciją, vampyrei tik suneriant rankas ant krūtinės ir žvilgsnį nukreipiant į priešais ją stovinčią moterį. - Pagalys, kažkokie nuodai.. ką dar esi paruošusi? - Pasiteiravo beveik sarkastišku tonu, Zafrinai nusprendžiant iš pradžių išsiaiškint, ką medžiotojai veikia Pietų Amerikoje ir kiek jų iš viso čia yra, o tada galės jau užbaigti pradėtą darbą.


And once the storm is over, you won’t remember how you made it through, how you managed to survive. You won’t even be sure, whether the storm is really over. But one thing is certain. When you come out of the storm, you won’t be the same person who walked in. That’s what this storm’s all about.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
VEIDAS : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 28004

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Tr. 06 27, 2018 12:39 am

Dar vienas dalykas, kurį Demetrija pastebėjo, buvo nepaprastas vampyrės tylumas. Didžioji dalis iki šiol medžiotojos sutiktų vampyrų buvo šnekūs, netgi pernelyg šnekūs, jiems visiems mėgstant laidyti liežuvį, siekiant įbauginti savo auką, parodyti savo didybę, kartais – sukurti įtampą it netikusiame veikslo filme, arba paprasčiausiai žaidžiant su maistu, jiems turbūt jaučiant didesnį pasitenkinimą maitinantis tuomet, kai į žmogaus kraują prieš mirtį išskiriamas adrenalinas. Bet ne Zafrina. Ji buvo visiška tipinio vampyro priešingybė, nuo pat pradžių einanti prie reikalo ir, atrodo, norinti kuo greičiau užbaigti visą šitą cirką, kas neabejotinai kėlė šiokį tokį smalsumą ir Demetrija būtų su mielu noru paanalizavusi josios asmenybę, vertybes, įsitikinimus ir susikurtas maitinimosi taisykles, jei josios gyvybė šiuo metu nekabėtų ant labai nušiurusio plauko.
Vampyrės reakcija į šaką, smigusią į josios kūną, buvo kur kas geresnė, nei Demetrija tikėjosi, jai ne tik krūptelint iš netikėtumo, bet ir susvirduliuojant iš skausmo, dėl ko jai prireikė keleto akimirkų atsigauti, medžiotojai šias brangias sekundes išnaudojant ruošiantis pirmiausia gintis, o jeigu pasisektų – taip pat ir pulti. Jei neturėtų dešimties metų patirties medžiojant vampyrus, dabar greičiausiai jau bėgtų bet kuria kryptimi, vildamasi išsisukti nuo vampyrės, tačiau dabar puikiai suvokė, kad nei jėga, nei greičiu kraugerei neprilygsta, todėl bandymas bėgti ar slėptis atrodytų mažų mažiausiai juokingai. Vienintelė galima išeitis nudėti vampyrę buvo kaip nors ją pergudrauti, bet ir šitai neatrodė kaip pati lengviausia užduotis. – Tai tau atrodo, kad pabaiga akivaizdi,- priešingai nei Zafrina, Demetrija nebuvo iš tų, kurios lengvai suvaldo savo emocijas ir išlaiko šaltą veidą, ir šią akimirką josios veide bei balse atsispindint pykčiui ir paniekai, kai moteris tarė žodžius pro sukąstus dantis.
Vienintelis šviesiaplaukės išsigelbėjimas šiuo metu buvo spaudžiamas josios delne taip stipriai, jog nagai smigo į moters odą, Demetrijai užsibrėžus bet kokia kaina išsaugoti strėlytę ir dar mėginant ranką paslėpti už nugaros, kad vampyrei būtų kuo sunkiau ją pasiekti, tačiau ir šį kartą šviesiaplaukė buvo per lėta, Zafrinai netrukus gniaužtuose suspaudžiant Demi riešą, šiam skaudžiai trakštelint ir priverčiant moterį iš skausmo tvirtai tarpusavyje sukąsti dantis ir iš lėto giliai įkvėpti oro į plaučius, kad netyčiomis nespygtelėtų. Laisvąja ranka medžiotoja dar bandė sugriebti vampyrės plaukus ir atplėšti ją nuo savęs, tačiau to nepakako, kad sulaikytų raudonakę, o ranka, kurios riešas dabar greičiausiai buvo visiškai sutrupintas, buvo per silpna, kad nulaikytų pirštus sugniaužtus, dėl ko jau po akimirkos Demetrijos ne-toks-ir-slaptas ginklas buvo perimtas priešininkės. Vampyrei galiausiai susivokus, su kuo susidūrė, Demetrija nieko neatsakė, tik netikėtai nusišypsojo, piktdžiugiškai, gal net kiek paklaikusiai, šypsenai nekeliant jokių malonių emocijų, moteriai įsijungiant į visišką medžiotojos režimą ir neatpažįstamai persimainant, lyg staiga vampyrės akivaizdoje butų tapusi tokia pat žudymo mašina, kokia buvo ji.
Šviesiaplaukė manė, jog suvokimas, kad sutiko medžiotoją, Zafriną dar labiau įsiutins, tačiau pastaroji sureagavo visiškai priešingai, atsitraukdama į šalį, šiam veiksmui Demetriją neraminant labiau nei puolimui, mat paika buvo manyti, jog Demetrijos pareigos ją išgąsdintų. Buvo kita kovos sustabdymo priežastis ir Demetriją manė ją žinanti. – Pusiau improvizuotą šokį,- į vampyrės sarkastišką toną atsakė tuo pačiu, neketindama atskleisti savo tolimesnės strategijos. Nes tokios kol kas neturėjo. Padariusi trumpą pauzę, moteris lyg niekur nieko ramiai prisėdo ant žemės priešais vampyrę ir rankomis, ar bent jau viena sveikąja ranka, pasirėmė į žemę, delnus slėpdama sau už nugaros. – Tik dabar, su sutrupintu riešu, bus sunku atlikti plastiškus rankų judesius,- vyptelėjo ji. Tuo pat metu, kai žodžiai paliko josios lūpas, Demetrija įžiebė iš kitos kišenės spėtą ištraukti žiebtuvėlį, moters balsui užgožiant jo spragtelėjimą, o merginai priglaudžiant (ar bent jau tikintis kad priglaudė) liepsną prie už jos buvusios šakos, jog ši užsidegtų. Viso šio jai už nugaros vykusio proceso metu moters pečiai ir didžioji dalis kūno išliko ramūs, jai nė nekrustelint, lyg iš tiesų tiesiog sėdėtų rankomis pasirėmusi į drėgną žemę, todėl dabar teliko laukti ir tikėtis, kad vampyrė pažers dar keletą komentarų ar kaip kitaip temps laiką, kol šaka pakankamai įsiliepsnos.


Almost dead yesterday, maybe dead tomorrow,

but alive, gloriously alive, today.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 2166

Zafrina Mae Arevell
Most people need love and acceptance a lot more than they need advice.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Tr. 06 27, 2018 1:13 am

Pro akylas moters akis nepraslydo ir staigus blondinės persimainymas, tarsi ji savyje būtų paspaudusi mygtuką, kuris ją akimirksniu pakeitė iš gana draugiškai nusiteikusios ir atsipalaidavusios žmonių merginos į kovai pasiruošusią ir kraujo trokštančią medžiotoją, kurios šypsena netgi mažumėlę sutrikdė vampyrę. Šypsena sužaloto ir bėdoje atsidūrusio žmogaus veide niekada negalėjo reikšti gero dalyko. Iš pažiūros ji atrodė gležna, jauna ir trapi moteris, tačiau tą patį veikiausiai pagalvotų ir žmonės, netyčia gatvėje sutikę Zafrina. Todėl vampyrė jau seniai žinojo, jog jokiu būdu negalima vertinti asmens gabumų ar ketinimų vien atsižvelgiant į jo išvaizdą. Dažniausiai būtent ji, toji nelemta išvaizda, ir suklaidina. Arba suteikia pranašumą prieš priešą.
Todėl kai gniaužė moters riešą ir ši neišleido nei vieno garselio, vampyrė, tarsi įvertinusi jos stiprumą ir kantrybę, ilgiau neketino jos žaloti. Galų gale, atvirkščiai nei kiti vampyrai, Zafrina nebuvo sociopatė, ji nejautė malonumo kankindama ar žudydama. Prieš kelis šimtus metų moteris netgi sugebėdavo jausti kaltę, bet tada išmoko priimti savo pakitusią būtį. Ji niekada nieko niekam nebandė įrodyti, nei ji, nei jos seserys nebandė būti žmonėmis, o vampyrę netgi siutino kitų vampyrų noras prieš nužudant pasipuikuoti prieš savo auką, tarsi šitaip bandant paglostyti savo liūdną ego ir įrodyti, kad esi daug stipresnis ir galingesnis. Tačiau viso šito vampyrei nereikėjo, ji niekada nesijautė nei geresnė, nei prastesnė. Ji tiesiog racionaliai suvokė rasių skirtumus.
- Dar pasakyk, kad tiki Kalėdų seneliu, - replikavo su visai neslepiamu sarkazmu, kadangi niekas moters taip nestebino, kaip žmonių įsitikinimas, jog blogį galima nugalėti gėriu, kad meilė viską pataisys ir išgydys, o žmogus kažkada nugalės vampyrą. Tai paprasčiausiai buvo nelogiška ir prieštaravo gamtai. Tačiau moteris neturėjo laiko, noro ar jėgų įrodinėti medžiotojai, kad žmonės niekada nenugalės vampyrų, nesvarbu, kiek medžiotojų bebūtų. Žinoma, galbūt dėl to buvo kaltas mažas išprusimas medžiotojų tema, Zafrina nežinojo, kokius ginklus ar būdus jie naudoja, nors teko pripažinti, kad šis jos sutiktos moters užsispyrimas darė įspūdį. Tačiau kitas moters veiksmas vampyrę nustebino, jai paprasčiausiai atsisėdant ant žemės lyg niekur nieko. - Ar mes dabar apturėsim pikniką? - Paklausė lėtai kilstelėdama antakius ir primerkdama akis. Zafrina pernelyg ilgai vaikščiojo šia žemele, jog galvotų, kad medžiotoja paprasčiausiai pavargo ir nutarė prisėsti. Nors šiuo metu negalėjo sugalvoti, kaip sėdinti medžiotoja dar sugalvotų pasikėsinti į jos egzistenciją, vampyrės žvilgsnis išliko budrus ir nukreiptas tiesiai į šviesiaplaukės veidą, o kūnas nei akimirkos neatsipalaidavęs ir pasiruošęs bet kuriuo momentu staigiai reaguoti. Kelias akimirkas ji patylėjo, regis, net šiek tiek užsimąsčiusi, o tada vėl susikoncentravo į dabartį. - Ką tu čia veiki? - Oficialiu tonu paklausė omeny turėdama ne jos sėdėjimą ant žemės, o apskritai buvimą Pietų Amerikoje, būtent šitame miške. Retas žmogus sugalvoja tiesiog imti ir pasivaikščioti po kupiną pavojų vietą. Zafrinai netgi kilo teorija, jog medžiotojai atkeliavo susidoroti su siautėjančia nauja vampyrų gauja, bet tam akivaizdžiai reikėtų didesnio skaičiaus žmonių nei viena moteris.


And once the storm is over, you won’t remember how you made it through, how you managed to survive. You won’t even be sure, whether the storm is really over. But one thing is certain. When you come out of the storm, you won’t be the same person who walked in. That’s what this storm’s all about.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
VEIDAS : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 28004

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Tr. 06 27, 2018 1:52 am

Panašu, jog šį ankstų rytą abiejų rūšių atstovės per vos kelias minutes trukusį jų susitikimą jau spėjo nemažai sužinoti – Demetrija gavo progą įsitikinti, kad nors ir retai, bet egzistuoja vampyrų, kurie eina tiesiai prie reikalo ir nežaidžia katės ir pelės žaidimo, o štai Zafrinai po šitiek pragyventų metų pagaliau teko susidurti su žmogumi, paprasta mirtingąja moterimi, kuri atsidūrusi jos naguose nevirpėjo iš baimės it medžio lapas vėjuotą dieną. Ir visgi, net matydama, kokia užtikrinta yra Demetrija, vampyrė atsisakė pripažinti, jog galbūt žmogus gali įveikti vampyrą. Tiesa, ir pati medžiotoja, įvertinusi jėgų skirtumą, mąstytų panašiai, tačiau matė per daug kritusių vampyrų jog žinotų, kad jie nėra tokie galingi, kokiais save laiko.
Po pašaipaus vampyrės komentaro, medžiotoja tik sunkiai atsiduso ir pavartė akis, pritrūkusi kandžių komentarų. Demi netikėjo, kad meilė yra stipriausias ginklas žemėje ar, kad grožis išgelbės pasaulį, ir visgi... – Jeigu dažniau išlįstum iš miško,- pastabą leptelėjo įvertinusi merginos išvaizdą, kiek primenančią per filmus matytas laukines,- galbūt žinotum, kad žmonės sėkmingai žudo vampyrus jau daugybę metų. Ir tai nėra taip sudėtinga, kaip tau turbūt atrodo,- išdėstė taip gražiai, jog akimirką net galėjai pamanyti, kad Demetrijai nuoširdžiai parūpo Zafrinos išsilavinimas ir ji visa širdimi trokštų suteikti jai žinių apie vampyrų-medžiotojų santykius ir dabartinę statistiką, kuria remiantis buvo galima teigti, jog medžiotojai gerokai praretino vampyrų gretas. – Nors, kita vertus, galbūt bus geriau jei ir toliau gyvensi savo fantazijų pasaulyje, kuriame jautiesi nenugalima,- galiausiai šviesiaplaukė viso labo porą kartų linktelėjo, nutarusi nebeaušinti burnos ir nieko neįrodinėti.
– Na, juk jau leidai suprasti, kad pasivaišinsi manimi pusryčiams. Gamta, maistas... taip, man tai tikrai skamba kaip piknikas,- vis dar atrodydama šleikščiai meili, Demi dar kartą šyptelėjo, kandžioms Zafrinos frazėms jos nė truputėlio neišmušant iš vėžių. Medžiotoja matė, kad vampyrė buvo sutrikusi. Toks keistas šviesiaplaukės elgesys: visai netikėtas prisėdimas, lyg nei įtampos, nei baimės, nei kovos už būvį būtų nelikę, šypsenos, lengvabūdiškos frazės – visos šios detalės akivaizdžiai vertė raudonakę svarstyti, kas vyksta, o tokia reakcija paprastai menkindavo budrumą. Ir gerai, nes būtent to medžiotojai ir reikėjo. Moteriai pasiteiravus, ką medžiotoja čia veikia, blondinė akimirkai sustingo, josios kūnu nusiritant šalčio bangai, mat ji pamanė, kad vampyrė pastebėjo jai už nugaros vykstantį procesą ir būtent dėl to uždavė klausimą, tačiau netrukus susivokė, kad ją domina Demetrijos buvimas šioje teritorijoje. – Atostogauju,- išrėžė nedvejodama, labai norėdama sužinoti, kaip vampyrė reaguos į atsakymą, kuris buvo tikrų tikriausia tiesa, bet šioje situacijoje skambėjo kaip pats absurdiškiausias melas. Tegul ji sau mano, kad Demetrija melu dangsto kokį nors slaptą medžiotojų projektą. – Čia nuostabi gamta, puikūs žmonės.. tiesa, šiek tiek gaila, kad jų populiacija smarkiai mažėja dėl nevaldomų vampyrų. Nesijauti dėl to sunerimusi? Naujagimiai turėtų kelti grėsmę ir tokiems kaip tu,- Zafrina akivaizdžiai buvo sena vampyrė, joks jauniklis nebūtų toks santūrus. Vadinasi, ši vampyrė ruošėsi arba palikti kraštus ir keliauti ten, kur ramiau, arba kovoti su ramybės drumstėjais ir juos sunaikinti, kol jie neišdavė vampyrų paslapties žmonėms. Įdomu. Galbūt kraugerė papasakos ką nors, dėl ko šakos, kuri ėmė palengva rusenti, šiandien nė neprireiks.


Almost dead yesterday, maybe dead tomorrow,

but alive, gloriously alive, today.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 2166

Zafrina Mae Arevell
Most people need love and acceptance a lot more than they need advice.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Tr. 06 27, 2018 2:12 pm

Medžiotojos trumpa pamokėlė apie išorinį pasaulį, kuriame medžiotojams kartais pasiseka ir nudėti vieną kitą vampyrą, Zafriną privertė šiek tiek susimąstyti. Kadangi ji nebuvo ta asmenybė, kuri sulaukusi priešingos nuomonės iš karto ją atmeta, Demetrijos žodžiai neprivertė jos vartyti akių ar purkštauti, vietoj to, ji tiesiog laukė iš moters kokių nors įrodymų ar argumentų, kurie patvirtintų jos žodžius. Šito nesulaukusi Zafrina tiesiog papurtė galvą nuspręsdama, kad nebuvo verta ilgiau tęsti šią diskusiją. Kalbėti apie medžiotojų ir vampyrų santykius pačioms šių rūšių atstovėms būtų tas pats, kas dviem skirtingų politinių partijų atstovams diskutuoti apie kažkurios partijos pranašumą. Nepanašu, kad kažkuri iš jų nusileistų šia tema.
- Tuomet linkiu sėkmingos medžioklės, - visiškai šaltu ir nieko per daug nesakančiu balso tonu pasakė, regis, neberasdama savyje jėgų įrodyti medžiotojai, kad žmonės neturėtų savo noru įžengti į šį pavojingą antgamtinių būtybių pasaulį. Jeigu tik kas nors būtų leidęs Zafrinai pasirinkti gyvenimo kelią, ji niekada nebūtų nusprendusi tapti nemirtingąja. Tačiau kiekvienas žmogus savo gyvenime priimdavo būtent savo sprendimus, ir joks kitas neturėjo teisės jam kažką aiškinti.
Tolimesni žodžiai iš Demetrijos burnos leido vampyrei suprasti, kad nors ir neketino turėti su ja jokio rimto ar ilgesnio pokalbio, dabar tam tikrai nebebuvo šansų, moteriai dalinantis pačiomis sarkastiškiausiomis ir nenuoširdžiausiomis frazėmis. Demetrija jai nepasakys tiesos. Ji Zafrinai netgi nepasakys nieko naudingo ar kažko, ko ji jau nežinotų. Vis dėlto, paskutinis medžiotojos klausimas privertė vampyrę suklusti, kadangi paminėta naujagimių tema buvo didžiausias Zafrinos galvos skausmas šiomis dienomis ir ji tiesiog negalėjo susilaikyti nepakomentavusi Demetrijos žodžių.
- Nežinau, kokią įtaką tau padarė kiti vampyrai, bet mano klanas nesirūpina vien tik savimi. Jeigu gyvenčiau tik dėl savo saugumo ir laimės, susirinkčiau visus daiktus ir keliaučiau kur nors į Europą. Bet aš vis dar čia. Ir naujagimiai kelia grėsmę ne man, o visai žmonijai, - tarusi tik dar kartą žvilgsniu nužvelgė ant žemės sėdinčią medžiotoją, tarsi nesuprasdama, kokie yra jos tikslai ir tikrai nepatikėdama, jog ji po pavojingą mišką vaikšto norėdama atsipalaiduoti ir smagiai praleisti atostogas. Tačiau gera žinia buvo ta, jog Zafrinai nebereikės jos žudyti. Demetrijos žinios apie antgamtinį pasaulį nebuvo naujos ar šviežios, akivaizdu, kad ir dabar apie tai plepėti visam pasauliui ji nepradės. Paskutinį kartą metusi žvilgsnį į šviesiaplaukę, Zafrina tik tyliai atsiduso ir nusisuko į tą pusę, į kurią ėjo prieš moteriai ją užkalbinant. Galbūt po poros minučių būtų taip visiems laikams ir pasibaigęs judviejų susitikimas, jeigu Zafrinos uoslės nebūtų pasiekęs degėsio kvapas. Per kelias sekundes supratusi medžiotojos planą, vampyrė vėl stabtelėjo, jos veide akimirką švystelėjo netgi nedidelė šypsena.
- Jeigu nori, padaryk tai, tik po to užgesink mišką, - nežymiai pakreipusi galvą į medžiotoją ji tarstelėjo, regis, ne itin sujaudinta medžiotojos idėja padegti vampyrę, tačiau Zafrinos žvitrios akys tuo pačiu metu pastebėjo ir link sėdinčios Demetrijos šliaužiančią gyvatę, kurios moteris, panašu, nematė. - Tau reikia atsistoti. Dabar. - greitai prakošė pro sukąstus dantis, kadangi pernelyg daug kartų matė, kaip atrodė žmonės, mirštantys nuo nuodingos gyvatės įgėlimo. Tai nebuvo gražu. Supratusi, kad žmogiški judesiai bus pernelyg lėti net ir gerai treniruotam medžiotojui, iš diržo Zafrina akimirksniu išsitraukė aštrų peilį ir per porą sekundžių nusitaikiusi sviedė ją į šalia Demetrijos jau esančią gyvatę, pataikydama kažkur per vidurį ilgo gyvatės kūnui, jai prieš mirtį tik grėsmingai sušnypščiant. Keli šimtai metų praleisti miškuose davė šiek tiek naudos. Tačiau netrukus ji mintyse uždavė sau klausimą, kodėl nusprendė išgelbėti ne pernelyg jai simpatijas keliančią merginą nuo gyvatės, vietoj to, kad būtų leidusi pačiai jai pasirinkti gynybos taktiką ir galbūt turėti kelių procentų šansą pastebėti gyvatę ir su ja susidoroti. Viskas atrodė dar keisčiau, mat prieš geras dešimt minučių ketino suleisti iltis jai į veną. Todėl netrukus Zafrina nesugebėjo paslėpti sumišusio veido, o iš jos lūpų nebeišėjo nei vienas žodis.


And once the storm is over, you won’t remember how you made it through, how you managed to survive. You won’t even be sure, whether the storm is really over. But one thing is certain. When you come out of the storm, you won’t be the same person who walked in. That’s what this storm’s all about.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
VEIDAS : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 28004

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Tr. 06 27, 2018 3:55 pm

Neabejotinai buvo priežastis, dėl kurios Demetrija pasirinko peržengti savo principus bei sutramdyti tėvo perduotą troškimą naikinti vampyrus ir bendrauti su tam tikrais šios rūšies atstovais. Jei konkrečiau – daugiausia su senais vampyrais, tokiais kaip Demetris ar Rendalas. Nekreipiant dėmesio į tokias išimtis kaip Karmen, didžioji dalis senųjų vampyrų per ilgus gyvenimo metus buvo išmokę pirmiausia klausytis, o tik paskui nuspręsti, ar verta nurauti priešininko galvą. Panašu, kad Zafrina buvo tokia pati, dėl šios priežasties Demetrijai per šį trumpą laiką išvystant šiokią tokią pagarbą raudonakei, kuri, rodos, ėmė suvokti, jog ir žmonių rasėje yra šiokių tokių išimčių. Po moters palinkėjimo, kuris toli gražu neatrodė nuoširdus, šviesiaplaukė viso labo linktelėjo galva, toliau nekomentuodama to, jog šią profesiją, taip pat kaip ir vampyrė savo rasę, rinkosi ne savo noru, jai nuo mažumės augintai kaip kovotojai, o antgamtiniam pasauliui ir netikėtiems susidūrimams ją vis atsivejant nepaisant to, kaip stipriai pastaruosius keletą metų ji stengėsi nuo viso to atsiriboti ir gyventi įprastą, nuobodų, ramų šeimyninį gyvenimą.
Demetrijos atsakymas suveikė taip, kaip moteris ir tikėjosi, vampyrei nepatikint šviesiaplaukės pateikta buvimo Pietų Amerikoje priežastimi ir tiesiog nuleidžiant rankas suvokus, kad jokios naudingos informacijos išpešti nepavyks. Vėlgi, jokios Zafrinai įdomios informacijos šiuo atveju medžiotoja ir neturėjo. Pirmiausia norėjusi tiesiog laimėti sau šiek tiek laiko  bereikalingomis kalbomis, Demetrija netikėtai pajuto įsivėlusi į gana įdomią diskusiją, kuri abejingos nepaliko ir pačios vampyrės, jai aiškiai susidomint medžiotojos užvesta tema apie naujagimius vampyrus. Kaip ir buvo galima nuspėti, ši problema vienijo dvi tokias skirtingas moteris, įprastai stovinčias priešingose barikadų pusėse. Ramiai išklausiusi, ką raudonakė turi pasakyti šia tema, galiausiai Demetrija tik menkai šyptelėjo žvelgdama kažkur sau po kojomis. – Turbūt spėjai susimąstyti, kodėl kas nors rinktųsi vampyrų medžiotojo amatą. Ir tu ką tik pati atsakei į šį klausimą. Jeigu gyvenčiau tik dėl savo saugumo ir laimės, ramia sąžine leisčiau vampyrams skersti nekaltus žmones ir ramiai miegočiau naktimis be jokios graužaties. Bet aš vis dar čia,- ramiai išdėstė moteris, net du kartus pacituodama pačią vampyrę.
Atrodo, vampyrė nusprendė galiausiai apsisuko žingsniuoti savais keliais, tačiau Demetrijos uždegta šaka visgi sugebėjo patraukti josios dėmesį, moteriai susivokiant ir ištraukiant liepsnojantį pagalį sau iš už nugaros, mat jo slėpti daugiau nebebuvo prasmės. Tiesa, dabar ji nebebuvo užtikrinta, ar tikrai nori tai padaryti po to, kai laukinė kiek apsiramino ir pagaliau parodė turinti geras manieras. Be to, jeigu ji tikrai norėjo įvesti tvarką mieste ir sustabdyti naujagimius vampyrus, iš jos gyvos naudos buvo daugiau nei mirusios. Iš vampyrės Demi šiuo metu tikėjosi bet ko, tik ne netikėti raginimo atsistoti, moteriai nesuprantant, apie ką ji čia tauškia. – M? – nesupratusi numykė, netrukus pasekdama vampyrės žvilgsnį ir susidurdama su visai arti jos esančia gyvate, kuri, neabejotinai, buvo nuodinga. Nukovus šitiek vampyrų, užbaigti gyvenimą nuo gyvatės įgėlimo būtų mažų mažiausiai gėdinga, bet šviesiaplaukei šiuo metu nebuvo daug šansų išgyventi. O dar ir ta laukinė iš kažin kur išsitraukė peilį ir nusitaikė į Demetriją, moters protui sekundei aptemstant, jai atsigaunant ir tankiai suklapsint akimis tik tuomet, kai aštrus ginklas pervėrė gyvatės kūną, šiai rangantis ir šnypščiant iš skausmo, o Demetrijai tiesiog žvelgiant tai į gyvūną, tai į vampyrę nuostabos kupinomis akimis. Vienas ją nužudyti troškęs padaras ką tik nudėjo kitą ją nužudyti troškusį padarą. Kas galėjo pagalvoti. – Ačiū,- sutrikusi išlemeno, ne visai suprasdama, kodėl vampyrė nusprendė taip pasielgti. Vis dar laikydama degantį pagalį rankoje, moteris iš lėto atsistojo ir trumpam pažvelgė į liepsną. Medžiotojai vis dar šiek tiek norėjosi bent jau padegti vampyrės plaukus, visgi, pastaroji sutrupino josios riešą, tačiau galiausiai ji tiesiog smeigė degantį galą į žemę, drėgmei ir deguonies trūkumui greitai užgesinant ugnį.
– Kod... – sutrikusi moteris dar ruošėsi paklausti, kas privertė vampyrę persigalvoti ir užuot nužudžius medžiotoją išgelbėti jos gyvybę, tačiau atkreipusi dėmesį į sumišimą Zafrinos veide, susivokė, kad pastaroji ko gero taip pat neturi atsakymo. – Drįsčiau teigti, kad šitai reiškia... taiką? – pasitikslino, nors buvo akivaizdu, kad bent jau kol kas galima buvo šiek tiek atsipalaiduoti, nė vienai iš jų artimiausiu metu neketinant iš naujo kibti kitai į atlapus.


Almost dead yesterday, maybe dead tomorrow,

but alive, gloriously alive, today.
Atgal į viršų Go down


Sponsored content


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   

Atgal į viršų Go down
 
Miškas
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Brazilija :: Rio de Janeiro-
Pereiti į: