sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Kristaus kapo bažnyčia

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

VEIDAS : Maximilian Irons
PRANEŠIMAI : 13868

Randall Frank Dreschler
So it’s true, when all is said and done, grief is the price we pay for love


RašytiTemos pavadinimas: Kristaus kapo bažnyčia   Tr. 03 28, 2018 7:03 pm



I tried to go on like I never knew you.
I'm awake but my world is half asleep. I pray for this heart to be unbroken but without you all I'm going to be is incomplete.
Atgal į viršų Go down
avatar

VEIDAS : Maximilian Irons
PRANEŠIMAI : 13868

Randall Frank Dreschler
So it’s true, when all is said and done, grief is the price we pay for love


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kristaus kapo bažnyčia   Tr. 03 28, 2018 7:30 pm

Situacija Volteroje, kuri pastaruosius keletą metų vampyrui, teoriškai, turėjo būti namais, vis dar buvo kiek per daug įtempta, Rendalo santykiams su Bjanka kiekvieną dieną tampant vis keblesniais, jam nuoširdžiai nežinant nė to, ar jie vis dar kartu, mat oficialaus išsiskyrimo nebuvo, tačiau viena ar dvi žinutės kas pora dienų tikrai nepriminė sveiko bendravimo poroje. Galėjai tai vadinti bailumu, atsakomybės vengimu, ar bet kuriuo kitu žavesio neteikiančiu pavadinimu, vyrui visai nerūpėjo kaip bus įvardintas jo elgesys, jis tiesiog nenorėjo kalbėtis su mergina ir aiškintis santykių. Dar ne. O vaikščiojimas senojo Italijos miesto gatvėmis dėl šios priežasties kėlė jam nerimą, jam kvailai baidantis net minties, jog prasilenks su tamsiaplauke gatvėje ir neišvengiamai turės pagaliau pasikalbėti apie įvykius su Savana, apie jausmus vienas kitam ir apie jų laukiančią ateitį. Taigi, kad išvengtų šios paranojos, vampyras nusprendė eilinį kartą pabėgti nuo problemų į bet kurį pasaulio kraštą, šį kartą pasirinkdamas Izraelį, apie savo kelionės tikslą ir vėl nepranešdamas niekam, išskyrus, žinoma, Karmen, kuri atkakliai reikalavo žinoti, kur jis išsiruošė, Rendalui pažįstant ją pakankamai gerai, kad suvoktų, jog paprasčiausia bus tiesiog jai pasakyti ir ramiai gyventi toliau, o ne nuolat klausytis josios zyzimo.
Keliauti vampyrą paskatino noras pabėgti, o štai pasirinkti būtent Izraelį jis norėjo dėl ironiškų sumetimų. Vampyras šventojoje žemėje - skamba kaip prastas anekdotas, bet kodėl gi nepatikrinus teorijos, jog baisiausiam nusidėjėliui įžengus į šventą žemę, jo kūnas užsiliepsnos. Gaila, bet išlipus iš lėktuvo ir pėdomis prisilietus prie Izraelio žemės, jo kojos nepaskendo liepsnose, todėl viso labo gūžtelėjęs pečiais, aukštaūgis leidosi į altruistinę kelionę tiesiai į turizmo centrą - švento barzdoto dėdės kapo bažnyčią, mat ši vieta visuose turistų giduose buvo pažymėta pirmu numeriu. Galėjo pasigirti gyvenęs dar anksčiau nei Jėzus, tačiau ano vyruko sutikęs niekad nebuvo, todėl galėjo aplankyti jį bent po mirties, jeigu ten tikrai kažkas buvo. Prie įėjimo jį pasitiko ne Jėzus, o minia apsiašarojusių turistų, sujaudintų minties jog atsidūrė tokioje garbingoje vietoje, Rendalui į juos visus žvelgiant, švelniai tariant, skeptiškai ir žingsniuojant pro minią taip sparčiai, lyg turėtų tikslą, sustodamas tik tuomet, kai veik susidūrė su siena ir suvokė, jog nė pats nežino, ko čia ieško.


I tried to go on like I never knew you.
I'm awake but my world is half asleep. I pray for this heart to be unbroken but without you all I'm going to be is incomplete.
Atgal į viršų Go down
avatar

VEIDAS : Alicia Vikander
PRANEŠIMAI : 1385

Savannah Claire Blanchard
No one warns you about the amount of mourning in growth.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kristaus kapo bažnyčia   Kv. 03 29, 2018 12:16 am

Tamsūs blyškios, kaip visada iš minios išsiskiriančios, moters plaukai plaikstėsi vėsiame vakaro vėjyje, kol pati vampyrė neskubėdama žingsniavo su prieš kelias dienas naktiniame klube sutiktais naujais pažįstamais. Prisiverstinai kikendama iš girtų draugužių, kurie kaip didžiausi pasaulio maištininkai girti nusprendė aplankyti bene religiškiausią vietą žemėje, Savana akimis dairėsi po gana įspūdingai atrodančią bažnyčią, mąstydama, kad jau senokai maitinosi ir niekaip negalėdama šių minčių išmesti iš galvos. Nors žmones alkis veikia neigiamai, vampyrus jis veikia dar blogiau, Savanai niekaip nesugebant susikoncentruoti. Jos nosį erzino netgi sugijusi naujos draugės žaizda, vampyrės akims dažniau nei derėtų nuklystant prie jos ant kaklo pulsuojančios arterijos. Tačiau nurijusi seiles ji nusprendė alkį užmušti kai kuo kitu.
Iš rankinės išsitraukė mažytį viskio butelaitį, kurį prieš išeidama spėjo nukniaukti iš viešbučio kambario, bei užsivertusi užpildė gerklę jokios reakcijos nebesukeliančiu skysčiu. Numetusi butelį į šoną ji kreivai dėbtelėjo į kvailai apie Jėzų juokaujantį vaikiną šalia jos ir pavartė akis. Negalėjo patikėti, kad žmonės tikrai būna tokie kvaili. Dar kvailesnės jai atrodė pro juos praeinančios besižegnojančios moteriškės su rožančiais rankose. Vos susilaikė neprunkštelėjusi, kai netrukus pro ją už kelių žingsnių prasklido pernelyg gerai pažįstamas kvapas ir Savanos veide liko tik nuostaba. Stabtelėjusi vietoje ji suraukė antakius ir papurtė galvą. Ne, negali būti. Kiek šansų sutikti pažįstamą vyrą tokioje vietoje? Tačiau jos uoslė negalėjo apgauti, todėl atsisuko į kitą pusę ir didžiai jos nuostabai pamatė puikiai visomis prasmėmis pažįstamą vyrišką nugarą. Norom nenorom Savanos veide atsirado šypsena. Lėtais žingsniais moteris pradėjo artėti Rendalo link, puikiai suprasdama, kad netrukus ir pastarasis supras, kas link jo artinasi. Tačiau prieš Rendalui atsisukant moteris žaibiškai atsirado jam už nugaros, švelniai prisiglaudė ir vėsiomis rankomis uždengė jam akis neskubėdama prabilti, leisdama jam kiek susivokti.
- Spėk kas, - palenkusi galvą prie jo ausies moteris sušnibždėjo ir valiūkiškai nusišypsojo, nors Rendalas to ir negalėjo matyti. Jeigu iki šiol manė, kad jos vakaras darosi kiek nuobodokas, dabar Sav buvo įsitikinusi, kad bus gerokai įdomiau. Tuo atveju, žinoma, jei kur iš krūmo neišlįs tyroji Rendalo meilė Bjanka, kuri Savanai kėlė susierzinimą dar nuo to karto, kai sutiko juos savo buvusiuose namuose. Netrukus atleido rankas nuo Rendalo veido ir žengtelėjo žingsnį atgal, laukdama vyro reakcijos, nelabai galėdama nusakyti, ji bus maloni ar ne. Giliai viduje ji žinojo atsakymą, žinojo, kad vertėtų netgi laikytis nuo jo atokiau, leisti vyrui gyventi savo gyvenimą, tačiau juk ji specialiai jo neieškojo. Gyvenimas vėl juos suvedė.




„What i like about her is that she blooms whether you water her or not.
Whether you give her light or not. She exists without your existence.“

Atgal į viršų Go down
avatar

VEIDAS : Maximilian Irons
PRANEŠIMAI : 13868

Randall Frank Dreschler
So it’s true, when all is said and done, grief is the price we pay for love


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kristaus kapo bažnyčia   Kv. 03 29, 2018 12:54 am

Žingsniuodamas kartu su minia, vampyras visu kūnu pajuto pro šalį praslinkusią Savaną, jo dėmesį patraukiant ne moters išvaizdai ar kvapui, o visai jos egzistencijai, vyrui netgi pasvarstant, ar tik nebus išsiugdęs naujo antgamtinio gebėjimo nujausti, kada tam tikras asmuo yra šalia, net jeigu jo nematai. Sekundei kryptelėjęs galvą į šalį jog įsitikintų, kad jutimai jo neapgauna, vyras tyliai susikeikė panosėje, tarp vienuolių būrių besiplaikstantiems buvusios žmonos plaukams nepaliekant jokių abejonių, jog tai tikrai ji. Greičiausiai šitai ir buvo ta taip laukta bausmė už įžengimą į šventąją žemę. Nenorėjo su ja kalbėtis, tiksliau, nemanė turintis ką pasakyti, todėl nesiėmė jokių veiksmų, viso labo toliau žvelgdamas į nieką ir leisdamas vampyrei praplaukti pro šalį, tačiau pastaroji, pastebėjusi aukštaūgį, nusprendė elgtis kitaip, todėl jau visai netrukus vyro kūnas įsitempė, jam išgirstant jo link artėjančius pažįstamus, lengvus žingsnius, lydimus natūralaus moters aromato, nustelbiančio netgi josios kvepalus ir keliančio didžiausią nostalgiją, kokią tik galėtų patirti žmogus ar vampyras. - Geriausia dovana arba baisiausias prakeiksmas, nelygu kaip pažiūrėsi,- kandžiai leptelėjo, moteriai delnais atėmus iš jo regėjimą ir guviai paliepus žaisti josios žaidimą, vampyro veide iššaukusį kreivą šypsnį, kuris turėjo parodyti, jog nepaisant jo sarkastiško tono, priešiškai nusiteikęs jis tikrai nėra. Tiesa, jis pats nebuvo visu šimtu procentų dėl to užtikrintas.
Sukryžiavęs rankas ant krūtinės, Rendalas iš lėto apsisuko taip, kad stovėtų veidu į netikėtai sutiktą seną pažįstamą, nepasikuklindamas nužvelgti ją nuo galvos iki kojų ir kiek ilgiau apsistodamas ties moters veidu: iš alkio patamsėjusiomis josios akimis ir rausvomis lūpomis, ant kurių vis dar buvo galima matyti alkoholio likučių, vampyrei greičiausiai bandžius numalšinti troškulį viskiu. - Esu girdėjęs pasakojimų apie įkyrias buvusias žmonas, kurios niekaip nepalieka vyrų ramybėje, bet sekioti iš paskos į kiekvieną pasaulio šalį jau šiek tiek ekstremalu, nemanai? - pasiteiravo negalėdamas nepašiepti dar vieno netikėto judviejų susitikimo, pastariesiems kartojantis itin dažnai, atsižvelgiant į tai jog vienas kito nematė ištisus šimtą metų, o dabar susitiko jau antrą kartą per keletą mėnesių. Širdis, ar bent jau tai kas buvo iš jos likę po šitiek metų, sukirbėjo, metaforiškai kalbant, tačiau santūriame vyro veide šitai neatsispindėjo, jam viso labo nukreipiant žingsnį nuo Savanos į minią, lyg ieškant dar daugiau pažįstamų veidų ar galimos kompanijos, atlydėjusios jo brangiąją iki pat bažnyčios. - Ką čia veiki? - kad ir ką bekalbėtų, nuoširdžiai netikėjo, jog Savana rimtai belstųsi į patį Izraelį tam, kad su juo susitiktų, todėl negalėjo nesistebėti ją čia sutikęs, dėl ko ir nusprendė pasidomėti, kokie vėjai ją čia atnešė. Kita vertus, jam pačiam taip pat nebuvo ką čia veikti, ir visgi, faktas aiškus kaip dieną - abu jie buvo ten, kur jų mažiausiai reikėjo.


I tried to go on like I never knew you.
I'm awake but my world is half asleep. I pray for this heart to be unbroken but without you all I'm going to be is incomplete.
Atgal į viršų Go down
avatar

VEIDAS : Alicia Vikander
PRANEŠIMAI : 1385

Savannah Claire Blanchard
No one warns you about the amount of mourning in growth.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kristaus kapo bažnyčia   Kv. 03 29, 2018 1:48 am

Išgirdusi sarkastišką Rendalo atsakymą Savana patenkinta išsiviepė. Nors jo sakinyje galėjo išgirsti ir tariamą įžeidimą, moteris geriau nei karčius žodžius jautė Rendalo kūno įsitempimą. Ji nebijojo jokio blogo ar įžeidžiančio atsakymo. Savana bijojo abejingumo, nes tai blogiausia ką gali gauti iš buvusio mylimojo. Tad dabar džiaugėsi iššaukusi net ir tokią vampyro reakciją.
- Labai seksualus prakeiksmas, sakyčiau, - tarstelėjo pastebėjusi jos kūnu nuslydusi vyro žvilgsnį, pačiai Savanai taip pat nesusivaldant ir akimis nejučiomis tyrinėjant Rendalo veidą. Nesvarbu, kiek metų praeitų, kokios mados ateitų ar praeitų, vyriškis visuomet sugebėdavo atrodyti taip, tarsi būtų nužengęs nuo madingiausio žurnalo viršelio. Jis turėjo ne tik dailią išvaizdą, bet ir ypatingą ore beveik jaučiamą charizmą, kurios neapčiuopsi ir nepaaiškinsi. Bet būtent tai ir vertė ne tik žmonių merginas, bet ir vampyres šalia jo jaustis nedrąsiomis pirmokėmis. Tik ne Savaną. Ji visada žinojo, ko norėjo, ir mokėjo tai parodyti.
- Tikrai? - kilstelėjo antakius po dar vieno Rendalo klausimo, nutaisydama netgi nustebusį veidą, žengdama nedidelį žingsnį arčiau vyro. Nežinojo, ar šitaip elgtis ją vertė litras viskio, ar paprasčiausiai faktas, kad netgi po šitiek metų Rendalas sugebėdavo iššaukti pačiai Savanai nesuprantamą, žaismingą josios pusę. - O aš girdėjau, kad šiais laikais labai normalu, kai moteris rodo dėmesį vyrui. Žinai, jie dabar pasidarę tokie trapūs, lyg gėlelės. Turi juos sekti per visą pasaulį, - kreivai vyptelėjo baigusi savo mini monologą, regis, nesugebėdama pradėti rimtai kalbėti su tiek metų pažįstamu vyru. Tačiau bet kas, geriau pažinodamas moterį, jau senai žino, jog gauti kažką atviro ir nuoširdaus iš dviejų šimtų metų vampyrės - didelė prabanga, kurios nusipelnė tik retas. Jau ruošėsi kažką atsakyti į sekantį klausimą, kai netrukus šalia moters už atsikišusios grindinio plytelės užkliuvo ir nukrito ganėtinai jauna mergina, nusibrozdindama kelį, iš kurio ėmė trykšti nedideli kraujo lašeliai. Savana pajuto, kaip visas smulkus jos kūnas įsitempia, jai apsiblaususių akių žvilgsnį vis dar išlaikant ties Rendalo veidu, tikintis, jog gerklę deginantis alkis praeis. Kai kurie vampyrai po penkerių nemirtingumo metų puikiai tvarkėsi su alkio jausmu, kai kurie net ir praėjus šimtmečiams turi reguliariai maitintis norėdami išvengti tokių nemalonių situacijų. Akivaizdu, kad Savana buvo viena iš pastarųjų. Nurijusi gerklėje susikaupusias seiles ji pasisuko į pirštais kelį liečiančią merginą ir pritūpusi prie jos apsimetė bandanti jai padėti atsistoti. Viskas aplink Savaną tarsi išnyko. Moteris pamiršo prieš kelias sekundes kalbėjusi su buvusiu vyru. Ji netgi pamiršo, kur esanti. Vienintelis dalykas vampyrės galvoje buvo troškulys, kurį ji netrukus ketino patenkinti, kadangi kovoti su savimi šiuo metu buvo tiesiog per sunku.




„What i like about her is that she blooms whether you water her or not.
Whether you give her light or not. She exists without your existence.“

Atgal į viršų Go down
avatar

VEIDAS : Maximilian Irons
PRANEŠIMAI : 13868

Randall Frank Dreschler
So it’s true, when all is said and done, grief is the price we pay for love


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kristaus kapo bažnyčia   Kv. 03 29, 2018 2:16 am

Moteriai nesivaržant balsu pripažinti to, kas ir taip buvo akivaizdu visiems susirinkusiems, vampyro veide žaidusi šypsena tapo kiek platesnė, jam trumpam pamirštant, jog Savana buvo viena iš priežasčių, paskatinusių atsirasti problemas, nuo kurių jis bandė pabėgti. Galbūt būtų sugebėjęs sau tai priminti ir tiesiog atsitraukti, bet nenorėjo. Arba buvo per silpnas. Bet kuriuo atveju, vis dar stovėjo priešais vampyrę it įbestas, artimiausiu metu pustyti padų neketindamas. - Graži, protinga, nuo kuklumo nemirsi,- trumpai pakomentavo josios atsakymą, neįmanydamas, kaip dar galėtų atsakyti į josios žodžius per daug stipriai neglostydamas jos savimeilės bet ir nesiginčydamas su jos idėja apie seksualų prakeiksmą. - Mhm,- numykė moteriai perklausus ir taip pat, kaip ir ji pati, aukščiau kilstelėjo antakius, jo rankoms nuslystant kūnu ir nuo krūtinės nutūpiant į džinsų kišenes, lyg jam būtų prireikę kur nors padėti pirštus, kad šie neimtų siekti dar labiau prisiartinusios moters, kuri akivaizdžiai nesijautė nejaukiai dėl menko juos skiriančio atstumo. - Na, aš šiek tiek senamadiškas,- diskutuoti apie šiuolaikinius vyrus jis netroško, tačiau jautė pareigą priminti moteriai, kad pats trapia gėlele nesijaučia. Nepaisant nugyventų metų ar pokalbio nerimtumo, bet kuris vyras vis tiek privalo pabrėžti, kad yra tikras mačo, just in case.
Stebėdamas kokia linkme krypsta jų pokalbis, rimto atsakymo į klausimą apie tai, ką vampyrė čia veikia, nesitikėjo, ir visgi, lauko bet kokio atsakymo, atidžiai stebėdamas moters lūpas, kurios taip ir nespėjo prasiverti, jų pokalbį pertraukiant kažkokiai nelaimėlei, nukritusiai ir nusibrozdinusiai kelį. Niekam aplinkui šitai nepasirodė nei baisu, nei dramatiška, o be reikalo, kadangi visai šalia buvo alkana vampyrė, dėl kurios Rendalas susirūpino labiau, nei dėl vargšės merginos, kuri pati to nežinodama per savo nerangumą tapo mirtino plėšrūno auka. Naiviai tikėdamasis, kad Savana praleis šį incidentą pro akis, vyras ir toliau nesijudino iš vietos, tačiau jau prieš tai buvo pastebėjęs josios alkanas akis, todėl per daug nenustebo, kai ši pajudėjo link panelės, pasiruošusi jai padėti. Ar bent apsimesdama, kad būtent tokie yra jos ketinimai. - Savana,- moters vardas vampyro lūpas paliko taip tyliai, jog bet kam kitam būtų pasirodę, jog jis tiesiog iškvėpė orą, tačiau savo puikios klausos dėka Sav turėjo išgirsti, jog į ją buvo kreiptasi. Palengva keistą moters žvilgsnį ėmė pastebėti ir čia susirinkę mirtingieji, retai kam šitaip atkakliai žvelgiant į kieno nors žaizdą paklaikusiu žvilgsniu. - Ji jautri kraujui,- lyg atsiprašomai pratarė vyriškis miniai ir kiek palinkęs link Savanos, viena ranka spustelėjo jos petį, o kita apsivijo liemenį, padėdamas jai atsikelti lyg ji iš tiesų būtų trapi mergaitė, galinti bet kurią akimirką nualpti supykinta ką tik išvysto kraujo. - Ramiai,- griežtai pratarė moteriai į ausį, veide išlaikydamas nuostabiai suvaidintą, apgailestaujančią šypseną, skirtą juos stebintiems asmenims. Nesitikėjo, kad išbadėjusi vampyrė taip paprastai nurims, ypač žinant Savanos istoriją ir jos polinkį nuklysti nuo doros kelio, dėl to nenorėdamas rizikuoti, tvirčiau glaudė moterį prie savęs, pasitikėdamas savimi pakankamai jog tikėtų galintis ją sulaikyti, bet visgi jau žvalgydamasis link išėjimo. - Nelabai protinga eiti į žmonių prikimštą vietą nepapietavus,- nutaikęs kur kas ramesnį toną, iš lėto kalbino moterį, tikėdamasis, kad jo balsas pasieks josios sąmonę, iki kurios šiuo metu atrodė neįmanoma prasiskverbti.


I tried to go on like I never knew you.
I'm awake but my world is half asleep. I pray for this heart to be unbroken but without you all I'm going to be is incomplete.
Atgal į viršų Go down
avatar

VEIDAS : Alicia Vikander
PRANEŠIMAI : 1385

Savannah Claire Blanchard
No one warns you about the amount of mourning in growth.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kristaus kapo bažnyčia   Pen. 03 30, 2018 1:00 am

- Pagaliau, po tiek metų, sulaukiau deramo įvertinimo, - visiškai ignoruodama vampyro žodžiuose paslėptą sarkazmą moteris tarstelėjo ir kryptelėjo galvą į šoną, jos veide jau egzistuojančiai šypsenai dar labiau praplatėjant. Nebuvo taip, jog iš Rendalo niekada nebūtų sulaukusi komplimentų - atvirkščiai, vyras anksčiau sugebėdavo parinkti tokius žodžius, kurie, tuo metu atrodė, galėjo kiekvieną moters širdyje egzistuojančią žaizdą akimirksniu išgydyti. Vis dėlto vyrui pakomentavus, jog yra senamadiškas, vampyrė pastebėjo kiek užgautą jo veidą bei lengvai nusijuokė. Savana turėjo kažkokį nenormalų pomėgį erzinti tuos asmenis, kuriuos labiausiai mėgo, vėliau, pasiekusi jų susierzinimą, pajausdama šiokią tokią pergalę.
Tačiau moteris neturėjo pernelyg daug laiko apie tai galvoti, mat po kelių sekundžių rado save klupančią prie susižeidusios merginos. Iš lėto ištiesusi savo ledinę ranką ji pirštu prisilietė prie kraujuojančio kelio, tačiau netrukus išgirdo lyg iš už kelių kilometrų sklindantį Rendalo balsą, kuris privertė kiek suklusti. Bet koks kitas žmogus nebūtų pajėgęs sustabdyti alkanos vampyrės, bet griežtas, ir tuo pačiu švelnus buvusio vyro tonas kažkokiu stebuklingu būdu atrado kelią į apsiblaususią moters sąmonę. Tačiau jam turėjo prireikti bene visų fizinių jėgų, kad pakeltų vampyrę nuo grindinio, jos išblyškusiam veidui jau išgąsdinant bene pusę čia susirinkusių žmonių. Sunkiai nurijusi seiles ji jautė Rendalo rankas, apsivijusias jos liemenį, bei gailiu žvilgsniu stebėjo, kaip jos potencialioji auka nužygiuoja link išėjimo, kraujo kvapui po truputį sklaidantis, tačiau vis dar graužiant moters gerklę. Krenkštelėjusi ir sugrįžusi iš mini transo Savana atsisuko į Rendalą ir suraukė antakius. Sukūrusi tokį savim pasitikinčios moters įvaizdį Sav mažiausiai norėjo parodyti jam savo silpnumą. Nes būtent šią nevaldomo alkio akimirką ji tuo ir laikė - silpnumu.
- Dar kelios sekundės ir iš tos merginos nieko nebūtų likę, - pakomentavo tik lengvai gūžtelėdama pečiais, moters veide vėl atsirandant šiek tiek gyvybės. Na, tiek, kiek jos gali būti pas du šimtus metų mirusį žmogų. - Klausyk, pasiūlyčiau nueiti į kokią kitą vietą, bet nenoriu sulaukti grasinamų skambučių iš tavo merginos, - pasakė veikiau klausimą nei sakinį tik dabar susimąstydama, kodėl sutiko Rendalą čia vieną. Normalioms poroms nebuvo įprasta keliauti atskirai. Tad dabar netgi ėmė mąstyti, ar tik jos netikėtas pasirodymas horizonte neįnešė šiek tiek vargo į Rendalo ir Bjankos rojų. Na, bent jau Savanai tokie pasirodė judviejų santykiai. Žinoma, sąmoningai ji tikrai nenorėjo sugadinti dviejų žmonių santykių, tačiau tam tikra Savanos dalis niekaip negalėjo atsispirti priešais ją stovinčiam vyrui. Kadaise juos jungianti meilė buvo tokia stipri, kad net praėjus ištisam amžiui tos meilės likučius vis dar buvo galima apčiuopti kažkur giliai vampyrės sieloje.




„What i like about her is that she blooms whether you water her or not.
Whether you give her light or not. She exists without your existence.“

Atgal į viršų Go down
avatar

VEIDAS : Maximilian Irons
PRANEŠIMAI : 13868

Randall Frank Dreschler
So it’s true, when all is said and done, grief is the price we pay for love


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kristaus kapo bažnyčia   Pen. 03 30, 2018 1:21 pm

Moteris nė trupučio nenustebino vampyro, jo išsakytą sarkazmą sugebėdama paversti komplimentu, Rendalui beliekant tik nežymiai papurtyti galvą ir tyliai nusijuokti. Šiaip ar taip, nepaisant to, kokiu tonu vyras pasirinko išsakyti anuos žodžius, jie buvo visiška tiesa - jo buvusi žmona buvo ir neapsakomai graži, ir velniškai protinga, ir pakankamai savimi pasitikinti bei nepasižyminti perdėtu kuklumu. - Žiūrėk, neužriesk per daug nosies,- priminė jai, veide vis dar žaidžiant šiokiai tokiai šypsenai, kurios nesumenkino net faktas, kad Savana šiuo metu mėgavosi gavusi progą paerzinti savo buvusįjį. Buvo stebėtinai lengva pamirši tarp jų egzistavusius nesutarimus ar skaudų išsiskyrimą, tiesa, iki tos akimirkos, kai Savana prarado savikontrolę ir priminė, kodėl anuomet jiedu patraukė skirtingais keliais. Savanai buvo sunku valdyti savo alkį, o Rendalas šiuo klausimu priminė negeriantį alkoholiką, kuriam būti šalia nesikuklinančio velnio lašus ragauti asmens reiškė pražūtį.
Visa laimė, kad praėjęs šimtmetis padėjo Rendalui sugrįžti į vėžes ir dabar jis buvo pakankamai stiprus ne tik tam, kad pats atsilaikytų prieš pagundą paragauti nelaimėlės kraujo, bet ir sustabdytų Savaną nuo klaidos, kuri jai greičiausiai kainuotų porą savigraužoje praleistų naktų. Šiai nedidelei scenai, kurioje vampyrams teko sudalyvauti, einant į pabaigą ir visiems žiūrovams bei pagrindinei spektaklio aukai skirstantis į šalis, aukštaūgis ryžosi iš lėto patraukti rankas nuo vampyrės, tikėdamasis, jog jai pakaks sveiko proto nesivyti jau spėjusios į lauką išeiti merginos. - Žinau,- ką dar jis galėjo pasakyti? Neabejojo Savanos gabumais sudoroti auką per keletą sekundžių, juk būtent dėl to ir laikė ją priglaudęs šalia savęs iš visų jėgų, kad tik ši neišsprūstų. Visgi, dramatiškas epizodas jau baigėsi, todėl apskritai nebebuvo reikalo šito aptarinėti. Panašu, kad Savana manė taip pat, jai skubiai nukreipiant temą, nors ir pastaroji Rendalui nebuvo pati maloniausia. - Ji neturi tavo numerio,- atkirto šiek tiek grubiau, nei Savana buvo nusipelniusi, jai viso labo stengiantis įsitikinti, kad josios pasiūlymas nesukels Rendalui nereikalingų problemų, tačiau tiesa buvo ta, kad tų problemų ir taip jau buvo per daug, o kalbėti apie jas jis nenorėjo. - Sakyčiau, kad pirmiausia tau reikėtų tinkamai pavakarieniauti, kadangi alkoholis akivaizdžiai nepadeda numalšinti alkio,- pasiūlė jis, nusiteikęs pirmiausia užtikrinti, kad Savana išliks stabili ir sveiko proto, prieš traukdamas su ja į žmonių prikimštą miestą.


I tried to go on like I never knew you.
I'm awake but my world is half asleep. I pray for this heart to be unbroken but without you all I'm going to be is incomplete.
Atgal į viršų Go down
avatar

VEIDAS : Alicia Vikander
PRANEŠIMAI : 1385

Savannah Claire Blanchard
No one warns you about the amount of mourning in growth.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kristaus kapo bažnyčia   Pen. 03 30, 2018 3:06 pm

- Man atrodo, tam šiek tiek per vėlu, - dar atsakė į Rendalo patarimą neužriesti nosies, vampyrės veidą pasiekiant savimi patenkintai šypsenai, kuri buvo labiau ištreniruota per ilgus egzistavimo metus, nei nuoširdi. Greičiausiai ir Rendalui buvo akivaizdu, kad Savanos pasitikėjimas savimi buvo atėjęs tikrai ne iš skausmingų praeities įvykių, bet greičiau iš pačios moters pastangų save įtikinti, jog ji nėra kažkuo prastesnė už kitus vampyrus. Negalėjo sakyti, jog buvo pilnai susitaikiusi su faktu, jog atėmė daugybės nekaltų žmonių gyvybes, tačiau po gero šimtmečio ji bent jau įstengdavo save paguosti ir vis rečiau prisiminti nemalonius įvykius.
Norėdama pakeisti temą ir pamiršti šį neilgai trukusį, bet kiek ją iš vėžių išmušusį incidentą Savana nieko nebeatsakė, žvilgsniui imant klaidžioti po grindinį, pamažu bandant surinkti sveiko proto daleles, iš visų jėgų išstumiant neseniai jausto šviežio kraujo kvapą iš galvos. Galėjo prisiekti netgi burnoje jautusi jo dievišką skonį, kurio niekada nepakeis jokios pumos ar stirnos kraujas. Tačiau negalėjo sakyti, kad sekantys, gana karčiai ištarti Rendalo žodžiai privertė ją pasijausti geriau. Bet jie neabejotinai sukėlė susidomėjimą, moters tamsioms akims imant atidžiai nagrinėti Rendalo kiek surimtėjusį veidą, kuris sakyte sakė nebeliesti šios temos. Tačiau Savana būtų ne Savana, jeigu būtų taip lengvai leidusi Rendalui išsisukti. Tuo labiau, kad jis nepaneigė jį su Bjanka kadaise siejusių santykių, vampyrei kiek primerkiant akis ir apsilaižant lūpas. - Bet žinau, iš kieno galėtų gauti, - tarstelėjo omenyje akivaizdžiai turėdama geriausią Rendalo draugę Karmen, kuri neabejotinai turėjo ir Savanos dažnai besikeičiantį telefono numerį. Visgi, vyras buvo teisus dėl pasimaitinimo, tad vampyrei neliko nieko kito tik pritariančiai linktelėti galvą ir imti mąstyti, kur galėtų įvykdyti šią misiją, be kurios vargu ar galėtų toliau sukinėtis tarp mirtingųjų. - Nežinau nei vieno kraujo centro visame Izraelyje. Bet žinau gerą mišką, - tarstelėjo imdama stebėti kaip vyras reaguos į šį josios pasiūlymą. Iš tiesų net nebuvo tikra, ar jis buvo susidomėjęs šiek tiek praleisti laiko su ja. Visai galimas daiktas, kad vyras su ja šnekučiavosi iš gryno mandagumo, jo kūnui ir veido išraiškoms neišduodant jokių susidomėjimų ja. - Nebent, žinoma, dar turi vilčių čia pabuvęs atsiversti į kataliką, - pridėjo moters veidą vėl pasiekiant šypsenai, nenorėdama piktuoju išsiskirti su buvusiu vyru. Galų gale, jos tikslas toli gražu nebuvo išmušti Rendalą iš vėžių.




„What i like about her is that she blooms whether you water her or not.
Whether you give her light or not. She exists without your existence.“

Atgal į viršų Go down
avatar

VEIDAS : Maximilian Irons
PRANEŠIMAI : 13868

Randall Frank Dreschler
So it’s true, when all is said and done, grief is the price we pay for love


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kristaus kapo bažnyčia   Pen. 03 30, 2018 6:39 pm

Pastebėjęs bažnyčios grindiniu klajojantį moters žvilgsnį, vyras pasijuto pasielgęs su ja šiek tiek per griežtai. Savana akivaizdžiai nebebuvo ta moteris, kurią jis prieš šimtą metų paliko, nes nemanė galėsiantis atvesti ją į doros kelią ir nenorėjo keliauti nevaldomą skerdynių maratoną drauge su ja. Net jeigu vampyrei vis dar buvo sunku save suvaldyti, šį kartą Rendalas matė, kad įtūžio bangai atslūgus ji jaučia kaltę ir nusivylimą savimi, šiai emocijai anksčiau neegzistavus, kas reiškė didžiulį žvilgsnį į priekį. - Atleisk, jei buvau per grubus. Iš tikrųjų, manau, kad tau puikiai sekasi su savim susitvarkyti,- nuoširdžiai prabilo jis, jo žodžius palydint gana menkai, tačiau nesuvaidintai šypsenai. Nors anksčiau pasielgė kaip tikras bailys, jis tikėjosi galintis atitaisyti padarytą žalą savo paramą buvusiai žmonai parodydamas dabar, nors ir šimtmečiu pavėlavęs.
Teko pripažinti, kad buvo užmiršęs Savanos savybę bet kokia kaina patenkinti savo smalsumą, kaip ir šiuo atveju, netgi pastebėjus akivaizdų vyro nenorą diskutuota šia tema, jai ignoruojant visus ženklus ir toliau spaudžiant jį kalbėti apie Bjanką. - Tikrai. Karmen nepraleistų progos bet kokioje pasitaikiusioje dramoje suvaidinti nors ir patį menkiausią vaidmenį,- su šituo nesutikti negalėjo, nė akimirkai nesuabejodamas tuo, kad Karmen ne tik pakištų Bjankai Savanos numerį, bet dar ir pati imtų įsiveltų į pokalbį, kišdama savo nosį į svetimus reikalus. - Visgi, nemanau, kad taip atsitiks. Pastaruoju metu mes su Bjanka bendraujam ne itin dažnai,- vampyras nežinojo, kaip dar galėtų išsireikšti. Tikrai nesiruošė sakyti, kad nebemyli Bi ir tarp jų viskas baigta, kadangi taip toli gražu nebuvo, jo viduje vis dar verdant į panelės pusę nukreiptiems šilčiausiems jausmas, ir visgi, faktas, jog jiedu palengva tolo vienas nuo kito, dėl būtent Rendalo kaltės, buvo nenuginčijamas.
- Mišką? - su nuostaba perklausė vyrukas, aukščiau kilstelėdamas antakius lyg prašytų plačiau papasakoti, ką ši sugalvojo. - Nejaugi pradėjai medžioti zuikius? - pasidomėjo, ne itin galėdamas patikėti tokia įvykių eiga, o patikrinti šito negalėjo, kadangi iš alkio pajuodusios merginos akys nebeturėjo nei raudonio, būdingo žmonių krauju mintantiems vampyrams, nei aukso atspalvio, kuriuo pasižymėjo vegetarai. - Vakarienės tokiu atveju turėsiu atsisakyti, bet mielai palaikysiu tau kompaniją,- atrodo, kiek pralinksmintas mintyse susikurto vaizdo, atsakė vampyras, staiga apimtas noro taip greitai nesiskirti su Savana. Jeigu jau likimas suvedė juos į vieną vietą, kur šiaip jau susitikti šansų buvo mažai, kodėl gi jam prieštarauti ir nepraleisti vakaro pažįstamoje kompanijoje. - Man malonu žinoti, jog tiki, kad dar turiu vilties, tačiau ne,- su šypsena, jis papurtė galvą, per daug vilčių į galimybę dar kada nors gyvenime atrasti tikėjimą nedėdamas, kadangi, pirmiausia, netikėjo nė vienu iš dievų, o antra, net jeigu jie ir egzistuotų, per savo gyvenimą aukštaūgis prisidirbo pakankamai, kad visi jie nuo jo nusisuktų.


I tried to go on like I never knew you.
I'm awake but my world is half asleep. I pray for this heart to be unbroken but without you all I'm going to be is incomplete.
Atgal į viršų Go down
avatar

VEIDAS : Alicia Vikander
PRANEŠIMAI : 1385

Savannah Claire Blanchard
No one warns you about the amount of mourning in growth.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kristaus kapo bažnyčia   Št. 03 31, 2018 12:58 am

Rendalui atsiprašius už savo elgesį moteris nustebusi kilstelėjo galvą į jį ir klausiamai žvilgtelėjo, iš tiesų ne itin suprasdama, už ką pastarasis atsiprašo. Jo elgesys toje situacijoje moteriai atrodė pakankamai tinkamas, bet galbūt tai buvo tik dėl to, jog per praėjusius metus buvo įpratusi bendrauti su tikrais subingalviais vampyrais, kurie ne tik kad bandydavo atitraukti ją nuo žmogaus kraujo, bet dar ir stumdavo link jo, moteriai palengva tampant tarsi kraujo narkomane, galinčia padaryti bet ką dėl lašelio šviežio kraujo. Vis dėlto po kurio laiko suvirškinusi jo žodžius Savana visgi nuoširdžiai nusišypsojo įvertindama jo žodžius, eilinį kartą prisimindama, kad Rendalas nebuvo toks, kaip kiti jos sutikti vampyrai. Ir kad tikriausiai tai buvo ta priežastis, kodėl per visą amžių nesugebėjo pamilti nieko kito, nei vienam vyrui nepajėgiant taip stipriai užkariauti moters širdies, kaip ji buvo kadaise užkariauta vieno nepaprasto vyriškio.
- Ne, tai aš atsiprašau už šią sceną, tikrai neplanavau taip suskysti, - tik prunkštelėjo pati iš savęs, nuoširdumui pagaliau visiškai prasibraunant į moters veidą. Regis, teisingai sakė žmonės, jog agresija iššaukia agresija, o gėris ir nuoširdumas - gėrį.
Pagaliau sulaukusi taip norimo atsakymo apie Rendalo ir Bjankos santykius vampyrė tik linktelėjo galva. Kad ir kaip stebėjosi, jo atsakymas moters labai nepradžiugino, nes kažkodėl Savana jautė, kad toji mergina Rendalui gali suteikti šilumą ir ramybę - tai, ko veikiausiai niekada negavo iš Savanos, kuri nuo pat žmogiškųjų dienų buvo be galo užsispyrusi ir beveik niekada niekam nenusileidžianti persona, su kuria gyventi tikrai nebuvo visada lengva ir malonu. - Na, visada yra galimybę viską ištaisyti, - tik tyliai pridūrė gūžtelėdama pečiais ir daugiau neberutuliodama šios temos.
- Net negalvok pradėt tyčiotis, - grasinančiai pamojo pirštu jam prieš veidą ir tik kreivai vyptelėjo, pati taip pat prieš gerus dešimt metų nepagalvodama, kad kažkada galės gerti gyvūno kraują. Bet kartais aplinkybės taip suspaudžia, kad nėra ką daryti. - Einam, - tarstelėjo pradėdama žygiuoti išėjimo link, karts nuo karto užmesdama akį į šalia žygiuojantį Rendalą, dar kiek nusistebėdama, kad šis sutiko praleisti daugiau laiko su ja.




„What i like about her is that she blooms whether you water her or not.
Whether you give her light or not. She exists without your existence.“

Atgal į viršų Go down


Sponsored content


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kristaus kapo bažnyčia   

Atgal į viršų Go down
 
Kristaus kapo bažnyčia
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Izraelis :: Jeruzalė-
Pereiti į: