sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Svetainė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

CLAIM : Vanessa Hudgens
PRANEŠIMAI : 5434

Katerina Lena Denali
Go on and tear me apart, and do it again tomorrow. I almost forgot, who you are.


RašytiTemos pavadinimas: Svetainė   Sk. 02 12, 2017 2:26 pm




Who but the mad would choose to keep on living?
In the end, aren't we all just a little crazy?
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 8597

Felix Konstantin Volturi
“Warriors want a worthy opponent. There is no redress in fighting the pathetic.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Sk. 02 12, 2017 11:17 pm

Brangiems Denaliams ėmus tartis dėl šeimynos reunijos, senis Vasia neabejodamas pasirašė prisidėti prie šio įvykio, tiesa, kiek nustebo, kai sprendimas dėl laiko ir vietos buvo priimtas taip sklandžiai ir greitai, vyrukui akimirką suabejojant dėl to, ar jie visi kalba rimtai. Priešingai nei visur stačia galva nerianti Katia, kuri ir pasiūlė keliauti iš karto, Vasilijus nebuvo iš tų, kurie taip staiga viską mestų ir belstųsi į bet kurį pasaulio kraštą, jo sėsliam būdui reikalaujant viską apsvarstyti mažiausiai savaitę į priekį, dėl ko ši šeimos išvyka buvo šioks toks iššūkis. Jeigu visi planavo išvykti dieną po to, kai viskas buvo nuspręsta, tai Vasiai teko kelti sparnus iš karto, kadangi jo ilgo liežuvio (o jei tiksliau tai miklių pirštų) dėka visi Denaliai turėjo apsistoti jo pasiūlytoje vietoje, dėl kurios visų pirma dar reikėjo susitarti. Vampyras puikiai pažinojo vyriškį, kurio šeimai priklausė vila nedideliame Islandijos miestelyje ir buvo beveik šimtu procentų įsitikinęs, jog šis nesispyriodamas sutiks priimti būrį svečių į savo poilsiavietę, kaip kad yra tai daręs anksčiau, bet pranešti apie vizitą vis tiek buvo būtina, dėl ko pirmiausia vyrukas ir griebė į rankas telefoną skambindamas bičiuliui, kad gautų jo patvirtinimą. Kai detalės buvo suderintos, o nekantriai laukiantys Denaliai gavo vietovės adresą, beliko tik į krepšį įsimesti drabužių kelioms dienoms, ką Vasilijus ir padarė prieš iškeliaudamas į oro uostą, kadangi jo laimei it užsakytas po poros valandų turėjo pakilti reikiama kryptimi skrendantis lėktuvas.
Ištrūkus iš oro uosto ir žengus Reikjaviko gatve link traukinių stoties, vyrui nė pačiam nepajuntant jojo veide išryškėjo kreivas šypsnis, šiam miestui ir apskritai šaliai esant bene mėgstamiausia jo vieta žemėje, dėl ko ir norėjo čia sugrįžti, tik šį kartą su šeimos nariais, kurių, kad ir kaip bebūtų keista, dar niekuomet anksčiau nebuvo pasiėmęs į savo slaptą ramybės kampelį. Norėjosi paslampinėti dar kiek ilgėliau, tačiau ėmė spausti laikas, o maršrute dar buvo pora vietų, į kurias reikėjo užsukti prieš sėdant į traukinį, kaip kad pavyzdžiui geraširdiškojo Vasios draugo būstas, kur vampyras užsuko, keliui pačiam jį vedant į namus, nors jau manė pamiršęs, kaip iki ten nusigauti. Pasiėmęs vilos raktus ir pasibuvęs dar geras porą valandų, kadangi nė pats nepajuto, kaip užsišnekučiavo, dviems vyrams atrišant liežuvius it turgaus boboms, galiausiai Vasilijus prisiruošė tęsti savo kelionę, dabar jau lipdamas į traukinį ir nudardėdamas iki pagrindinio kelionės taško. Kalnų ir miškų apsupta vila atrodė dar ramesnė nei visada, dabartiniam peizažui kuo puikiausiai atitinkant posakį "tyla prieš audrą", kadangi vampyras net neabejojo, jog rytojaus rytą, kai čia susirinks likusieji, taip tylu tikrai nebebus. Į kilimėlį nusivalęs žvyru aplipusius batus, vyras atsirakino duris ir žengė į vidų, lyg pirmą kartą nužvelgdamas jaukią erdvę, kuri, reikia pripažinti, atrodė kiek apleista, kas reiškė, jog dar teks tvarkytis, kam vyrukas neprieštaravo, nes laiko šiaip ar taip netrūko, kadangi pramiegoti nakties kaip normalus žmogus deja, bet negalėjo.
Visą naktį prasisukiojęs aplinkui su dulkių siurbliu ir šluoste dulkėms valyti, nuvalęs kiekvieną dulkelę nuo vazų ir ant sienų pakabintų briedžio ragų, savo šeimininkės prijuostę Vasilijus nusirišo tik maždaug vienuoliktą ryto, jam dar kartą nusistebint, kaip kažkur sprogo šitiek valandų. Matyt, Islandijoje laikas veikia kažkaip kitaip. Kai namas atrodė geriau nei bet kada, beliko tik paskutinis akcentas - židinys. Vasia kuo puikiausiai suvokė, jog šeimynai tikrai nebus didelio skirtumo, net jeigu užėjus vidun temperatūra bus dar žemesnė nei lauke, tačiau atrodė, kad trūksta šiek tiek jaukumo, būtent židiniui šio ir suteikiant. Itin savim patenkintas, lyg pirmykštis žmogus pirmą kartą įžiebęs ugnį, ūkvedys Vasia galiausiai krito ant sofos, rankas susimesdamas ant atlošo ir likdamas sėdėti bei gėrėtis savo atliktu darbu, kol dar uraganas Katrina (pun intended) neatvažiavo ir visko nenusiaubė.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : And if I call you from First Avenue, where you're the only motherfucker in the city who can handle me.
CLAIM : Zoey Deutch
PRANEŠIMAI : 1205

Aurora Willow Boucher
You wear a mask for so long, you forget who you were beneath it.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Pir. 02 13, 2017 12:56 am

Garetas jau seniai buvo įpratęs prie savo žaviosios damos įpročio elgtis spontaniškai ir negalvoti apie galimas pasekmes, Katerinai turint pomėgį stačia galva nerti į pavojus, jam beliekant tik dūsauti, burbėti savo panosėje, o tuomet klusniai nusekti paskui moterį. Taip ir dabar, vyrukas ilgai nesuko galvos, prieš sutikdamas jau kitą dieną keliauti į Islandiją, kad susitiktų su savo numylėtąja šeimyna, jam sutinkant su tokiu pasiūlymu, kol Katia dar nepradėjo garsiai vardinti visų šio pasirinkimo pliusų, įrodinėdama, jog jie vis tiek nėra labai užsiėmę, tad nėra prasmės priešintis tam, kas neišvengiama, ir pačiam vampyrui nekantraujant pagaliau savo akimis išvysti Denalių veidus ir pažnaibyti jų skruostukus, tikrinant, ar kas nors per jų nesimatymo laiką bent kiek pasikeitė, nors tai ir buvo mažai tikėtina. Todėl, nieko nelaukęs, rudaplaukis ėmė krauti daiktus į lagaminą, jam sparčiai kraunant viską, ko, jo manymu, galėjo prireikti, vegetarui visai nesijaudinant, jei ką ir pamirštų, nes egzistavo toks dalykas kaip parduotuvės ir prekybos centrai, kur buvo galima rasti viską, ko širdis geidė. Visgi, sunkiausia dalis buvo ne vieną, ne dvi, bet daugiau nei dešimtį valandų trunkantis skrydis, Gariui tiesiogine ta žodžio prasme nežinant, kur save padėti, kai visą laiką buvo prikaustytas prie savo sėdynės ir negalėjo nuveikti nieko įdomaus, daugeliu atveju sunkiai nustygti galinčiam vyrukui tokiems suvaržymams asocijuojantis su tikrų tikriausiu pragaru. Jis būtent tai ir suinkštė šalia įsitaisusiai Katerinai, padėdamas galvą jai ant peties ir sunkiai atsidūsdamas, it koks senolis, kuris ką tik pamatė, kad vaikai vėl į jo kiemą įmetė futbolo kamuolį. Iš pradžių jaunuolis bandė klausytis muzikos, kinkuodamas galva pagal girdimą ritmą, tačiau šis dėmesio nukreipimo būdas pasirodė nesantis labai geras, kai vampyras nejučia ėmė dainuoti kartu su jo ausinėse kniaukiančia Britne, jam pačiam to nė nepastebint, kol jo nepradėjo baksnoti ūsuotas kaimynas iš kairės, vegetarui tik tyliai atsiprašant ir apdovanojant jį drovia šypsena. Visa laimė, kad tuomet Garis prisiminė apie galimybę lėktuve žiūrėti filmus, tad likusią kelionės dalį jis tuo ir užsiėmė, susilaikydamas nuo itin stiprių reakcijų, kad neblaškytų kitų keleivių, net jei buvo susilaikyti nuo kelių aiktelėjimų, vampyrui visiškai įsitraukus į detektyvinę istoriją ir nustebus, kai aiškėjo vis daugiau keistų detalių, jam mintyse ginčijantis su savimi, kol bandė atspėti, kas yra visų ieškomas žudikas. Aišku, kaip ir visos kelionės, taip ir ši turėjo ateiti į pabaigą, vyrukui su palengvėjimu išsilaipinant iš lėktuvo ir nuoširdžiai džiaugiantis, kad vėl turėjo galimybę kojomis liesti žemę, jam nesusilaikant nuo noro atsiklaupti ir priglausti lūpų prie asfalto, o tada sėkmingai ignoruoti kreivus kitų keleivių žvilgsnius. Suėmęs Katerinos pirštus savaisiais, rudaplaukis patraukė ieškoti kitos transporto priemonės, į kurią turėjo persėsti, vampyrui iš anksto pasirūpinus automobilio nuoma ir paprašius jį atgabenti iki oro uosto. Garetas greitai šnektelėjo su Kristofu ir širdingai padėkojo jam už visą pagalbą, organizuojant šią kelionę, jam netrukus sėdant už vairo su Katia savo dešinėje ir patraukiant Vasilijaus nurodytu adresu, drįstant tikėtis, kad galbūt pavyks nepaklysti šioje svečioje šalyje. Šia kelionės atkarpa jis mėgavosi daug labiau, kai mašinoje visu garsu plyšavo visos pop muzikos primadonos, o pro langus buvo galima matyti įstabius gamtos vaizdus. Vis labiau artėjant prie paskirtos susitikimo vietos, vyrukas net kelis kartus atsiklausė vietinių gyventojų, ar jie tikrai atsidūrė ten, kur ir turėjo, vampyrams gebant apsieiti be didžiulių nuklydimų, o vegetarui galiausiai sėkmingai pastatant automobilį priešais nemenko stoto vilą, vaizdui privertus Garį tyliai švilptelėti.
– Panašu, kad atvykom pirmieji. – pakomentavo rudaplaukis, dar nespėjęs pastebėti kitų Denalių, tačiau tik gūžtelėjo pečiais, pernelyg dėl to nesikrimsdamas, ir pakštelėjęs Katerinos skruostą, kartu su ja patraukė link įėjimo. – Arba ne. – džiugiai ištarė vegetaras, kai uoslę pasiekė puikiai pažįstamo vampyro aromatas, jam nesivarginant belstis į duris, o drąsiai pasukant rankeną ir įžygiuojant vidun, tarytum pats būtų šio namo savininkas. – Vasia! – netrukus šūktelėjo Garis ir pasidėjo savo lagaminą ant grindų, patraukdamas link vienintelio ant sofutės jaukiai įsitaisiusio vyriškio ir prisėsdamas šalia, jo rankoms automatiškai apsiglėbiant Denalį, kurio jau per ilgai nebuvo matęs savo akiratyje, jam savo skruostu netrukus pasitrinant į jojo ir palaimingai užmerkiant akis, vegetaro veide veik iškart pasirodant giedrai šypsenai.


“She was free in her wildness. She was a wanderess, a drop of free water. She belonged to no man and to no city.”
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Vanessa Hudgens
PRANEŠIMAI : 5434

Katerina Lena Denali
Go on and tear me apart, and do it again tomorrow. I almost forgot, who you are.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Pir. 02 13, 2017 11:54 pm

Hiperaktyvių žmonių raginti niekuomet nereikia – tokie tipai kaip panelė Katerina ir taip visur ir visuomet yra pasiruošę be pernelyg ilgų svarstymų ir dvejonių imtis bet kokių veiksmų, apie pliusus ir minusus susimąstydami tik tuomet, kai jau per vėlu kažką keisti. Visgi, buvo malonu, kai kažkas pritaria tavo idėjai ir padrąsina, kaip šį kartą padarė Taniuša, pritardama Katios idėjai jau kitą dieną skristi į tolimą šalį, smulkutei vampyrei imant it vijurkui suktis po namus tą pačią akimirką, kai buvo priimtas sprendimas, prie durų stebėtinu greičiu imant didėti lagaminų ir krepšių krūvai, tamsiaplaukei itin entuziastingai kraunantis mantą kelionei, jai pasirūpinant, kad galiausiai prie išėjimo būtų sukrauta pusė namų, net jeigu jie ir neplanavo ten užsilikti pernelyg ilgai. Vos tik rado laisvą minutę ir trumpam stabtelėjo, prisiminė, kad derėtų suderinti skrydį, dėl ko mikliais pirštukais pabarškinusi kompiuterio klaviatūrą užsakė porą bilietų artimiausiam skrydžiui, su likusiomis detalėmis palikdama tvarkytis Garį.
Taip pat kaip ir meilei, Katiai skrydis nebuvo itin malonus, kadangi nors pora valandų stebint pro langą debesis ir buvo pakankamai smagus užsiėmimas, iki dešimties valandų užsitęsusi kelionė pamažu tikrai panašėjo į kančią, ypač tuomet, kai visi keleiviai sumigo, o du vampyrai liko bimbinėti visiškoje tyloje. Vyrui pasiskundus ir it vaikui prigludus prie jos, lyg ši galėtų kažkuo padėti, mergina tik liūdnai patempė lūpą, trumpam apsivydama Garetą rankomis ir spustelėdama glėbyje. Paleisti vyriškį Kateriną privertė tik pro šalį su užkandžių vežimėliu riedėjusi stiuardesė, kurią vampyrė susistabdė, pasiprašydama poros pakelių riešutukų, po to gerą valandą praleisdama mėtydama šiuos į orą ir mėgindama sugauti su burna, kas jai sekėsi stebėtinai prastai, riešutams skraidant į visas puses ir erzinant kitus keleivius, kurie ir taip jau kreivai žvelgė į porelės pusę po to, kai Garis užtraukė Britnės dainas, Katerinai visai nesuprantant, ko jie šitaip supyko ant vyriškio, nes josios nuomone jis buvo pakankamai balsingas jaunuolis ir pagyvino šitą snobų vakarėlį. Riešutams pasibaigus, o spoksojimui į vieną tašką praradus visą žavesį, tamsiaplaukė ėmė dirsčioti į ekraną, kuriame jos dailusis vyriškis kažką žiūrėjo, tačiau garsiakalbiai pranešė apie skrydžio pabaigą dar prieš jai spėjant įsijausti, moteriai net sukrykščiant iš laimės kai suvokė, jog pagaliau galės pramankštinti kojas.
Išlipusi iš lėktuvo ir pasirąžiusi, vampyrė nė nespėjo deramai pasigrožėti seniai regėtais vaizdais, kai Garis timptelėjo ją už rankos ragindamas keliauti link mašinos, jai visgi su pasišokinėjimais nulekiant į priekį, paskutinius keletą metrų vyriškį netgi tempiant paskui save. Kol Garetas kažką aptarinėjo su geruoju pagalbininku, kuris pasirūpino ne tik mašina, bet ir visų poros daiktų pergabenimu iš lėktuvo į ją, Katerina įsitaisė keleivio vietoje, užimdama jai kaip visuomet patikimas DJ pareigas ir pasirūpindama, kad muzika imtų bumsėti salone kai tik jie pajudės. Smagiausia dalis buvo ta, jog aplinkui nebebuvo surūgusių veidų ir panelė galėjo nesidrovėdama plėšti Adamo Lamberto If I Had You, su dainomis kelionei visai neprailgstant ir jiems pasiekiant reikiamą vietą, rodos, akimirksniu.
- Kodėl mes niekada anksčiau čia nebuvom? – labiau nei tai, kelinti jiedu atvažiavo, Kateriną domino, kodėl Vasilijus šią vietą laikė paslaptyje, jai jau kelionės metu susižavint Islandijos vaizdais, o pamačius šią jaukią vilą iki begalybės įsimylint visumą, jai, žinoma, į to do list įtraukiant sodybos Islandijoje pirkimą. Pakerėta kraštovaizdžio ir užsižiopsojusi, panelė kiek atsiliko nuo Gareto, tik po poros minučių nubėgdama paskui ir įsiverždama į svetainę. – Vasilijau, šimtas metų! – džiaugsmingai suklegėjo, ištiesdama rankas į vyrą, bet delsdama jį apkabinti, kadangi paskutinę akimirką pastebėjo, koks rūstus pastarojo žvilgsnis buvo nukrypęs į jos kojas. Iš lauko su savimi Katia akivaizdžiai atsitempė visą Islandijos purvą ir ryškiai užgavo pedanto Vasios širdį, dėl ko susivokusi kiek susigėdo. – Ups,- murmtelėjo, dabar jau nebematydama prasmės grįžti ir nusivalyti batų. – Nepyk, paskui sutvarkysiu,- pasižadėjo kelis kartus linktelėdama galva, o tuomet krito ant sofos, Garetą nustumdama į šalį ir pati apsikabindama brolį šaunuolį bei pakštelėdama jam į skruostą.



Who but the mad would choose to keep on living?
In the end, aren't we all just a little crazy?
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1623

Atiduodama8
What a treacherous thing to believe that a person is more than a person.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Kv. 02 16, 2017 12:04 am

Tania nesuvokė, kodėl iš galybės įstabių planetos kampelių, gerbiamasis Vasilijus pasirinko būtent Islandiją, jai pamažu imant įtarti, kad vyriškis paprasčiausiai aklai dūrė pirštu į politinį žemėlapį ir bakstelėjo į tą šalį, todėl ir pasiūlė visiems ten susiburti, turbūt nė pats nenutuokdamas, jog nė vienas Denalių pernelyg nesipriešins šiai idėjai. Kad ir kaip bebūtų, mergina buvo nusiteikusi truputį pakeliauti po svečias šalis, visų numylėtajai Šiaurės Amerikai, jai pačiai jau pamažu pradėjo vis labiau įkyrėti, kardinaliam aplinkos pakeitimui šiuo metu skambant kaip puikiai idėjai, kuriai vampyrė nebūtų galėjusi ištarti griežto „ne“. Tamsiaplaukė paprastai nebuvo linkusi vos spragtelėjus pirštais priimti reikšmingus sprendimus, prieš tai neapgalvojus visų situacijos pliusų ir minusų, bet verčiau viską suplanuojant ir užtikrinant, kad viskas eisis it per sviestą, tad ir dabar, staigiai sutikusi su kitų pasiūlymais, vegetarė dar praleido kelias valandas galvodama apie šią kelionę. Nereikėtų suprasti klaidingai, Tania neabejotinai troško pagaliau vėl susitikti su savo šeimynykščiais, jai galint prisiekti, kad širdis virptelėjo vos suvokus, jog greitai juos pamatys, tačiau didelis atstumas truputį atbaidė nuo šios išvykos, bet tik trumpam, pirmajam aspektui netrukus nurungiant visus kontrargumentus. Tad užuot toliau grindyse bandžiusi praminti skylę, mergina ėmė įnirtingai krautis daiktus, jai neturint žalio supratimo, ką pasiimti reikėtų labiausiai, jai kelis kartus vos nepalūžtant ir nenusiunčiant panikuojančių, pernelyg dramatiškų žinučių Katerinai, tačiau vis dėlto to neprireikė, skaičiavimui iki dešimties ir giliems įkvėpimams padedant nuraminti viduje kilusį sąmyšį. Deja, tamsiaplaukės bute vyravo daug rimtesnis chaosas, daiktams negailestingai skriejant į visas puses, kol galiausiai vampyrei pavyko susirinkti visą mantą, o svarbiausia, uždaryti lagaminą, kam prireikė nemažai pastangų, jai, visgi, neketinant visko tvarkyti ir dar labiau kvaršinti sau galvą, jai nenoromis paliekant viską taip, kaip buvo ir nutariant tuo užsiimti, kai grįš. Tania nežinojo, kokiam laiko tarpui išvyksta, nes Denaliai dėl šito nesusitarė, plane liekant šiam mažam klaustukui, tačiau vis tiek buvo galima nuspėti, kad jie tikrai kartu praleis ne valandą ir ne dvi, bet mažiausiai porą dienų, visiems vegetarams neabejotinai pakankamai pasiilgus vienas kito, kad nepradėtų skirstytis vos tik susitikę. Galų gale, tai neturėjo labai didelės reikšmės, nes mergina neturėjo jokių rimtų įsipareigojimų, kuriuos apleistų staiga išvykusi į kitą pasaulio pusę, neturėjo priežiūros reikalaujančių gyvūnų ir tikrai neaugino gėlyčių, kurias tektų dažnai laistyti, todėl buvo galima sakyti, kad ji buvo laisvas paukštis, galintis daryti, ką tik užsigeidė, vampyrei labai mėgaujantis šia turima privilegija ir kol kas tikrai neketinant jos atsisakyti.
Jos lėktuvui sėkmingai nutūpus ant žemės, tamsiaplaukė persėdo į neaiškų autobusiuką, kuris, pasak visų internete paskubomis rastų aprašymų, turėjo ją nugabenti iki reikiamos vietos, vegetarei kreivai nužvelgiant pypkę traukiantį vairuotoją, bet neužduodant jokių klausimų ir tikintis, kad būtent taip ir bus, nes kitu atveju mieliesiems Denaliams tektų dar ilgai palaukti, kol galiausiai ją išvystų. Kaip Tania ir įtarė, vyriškis ne visai suprato, kokį adresą ji padiktavo ir kiek nuklydo nuo kelio, palikdamas ją kažin kokioje nepažįstamoje laukymėje. Mergina kurį laiką plūdosi ir rodė ne pačius padoriausius, tarptautinius gestus, niūriai stebėdama kaip jos transportas pranyksta tolumoje, jos pakiliai nuotaikai netrunkant surūgti. Visa laimė, kad tamsiaplaukė dabar bent jau žinojo, į kurią pusę turėtų eiti ir gebėjo lakstyti greitai it gazelė, tad paskutinis kelionės etapas nebuvo toks baisus, kaip galėjo būti kitomis aplinkybėmis. Pagaliau pasiekusi sodybą, Tania pabeldė į duris, tačiau, nesulaukusi jokios reakcijos, pati įsliūkino vidun, jos lūpų kampučiams pakylant truputį aukščiau, kai išgirdo klegančius artimųjų balsus, jai greitai užtrenkiant duris ir einant aiškintis, kur pasidėjo tie Denaliai. Ilgai ieškoti nereikėjo, merginai vos po minutės ar dviejų pastebint tris individus glebėsčiuojantis taip, lyg būtų nesimatę kelis šimtus metų. – Jūs tokie keisti. – mergina meiliai suraukė nosį ir papurtė galvą, pati prieidama arčiau ir pirštais pakedendama Katios bei Gareto garbanas, bet kol kas dar susilaikydama nuo apsikabinimų, nes manė, kad tam tikrai dar bus pakankamai laiko. – O kur Elizaras? – netrukus paklausė tamsiaplaukė ir kilstelėjo antakius, nustebusi, kad brolis šaunuolis dar nepasirodė, jai veik neabejojant, jog bus paskutinė atvykusi, šįkart ne jai esant ta, kuri madingai vėlavo į šį linksmą susibūrimą.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 8597

Felix Konstantin Volturi
“Warriors want a worthy opponent. There is no redress in fighting the pathetic.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Št. 02 18, 2017 2:35 pm

Vasilijaus laiko planavimo įgūdžiai, pasirodo, dar nebuvo visai surūdiję, kadangi vos tik baigė tvarkytis ir sudėliojęs visus paskutinius akcentus prisėdo ant sofos, išgirdo automobilio burzgimą kieme ir link įėjimo artėjančius žingsnius, netrukus pro duris įžengiant pirmajam vilos svečiui. Iš už durų išniręs Garetas ir džiugesio kupinas jo veidas akimirksniu pakėlė ūpą, senio Vasios veide nušvintant dieną praskaidrinančiam šypsniui. – Gari! – taip pat entuziastingai šūktelėjo pasisveikindamas, nuo sofutės savo sėdimosios nepakeldamas, kadangi nebuvo linkęs laikytis visų mandagumo taisyklių, bet ištiesdamas į priekį rankas lyg apkabinimui. Reikia pripažinti, tokios meilumo bangos iš vampyro nesitikėjo, bet visgi noriai jį apglėbė, šiam kritus ant sofos šalia jo ir ėmus glaustytis lyg maisto norinčiam katinui. – Tai pagaliau metei Katią ir nusprendei pasidžiaugti manim, kol dar galim pabūti tik dviese? – aukščiau kilstelėjęs antakius, pasiteiravo vystydamas tą pačią virtualiu būdu aptarinėtą jų meilės temą, kadangi apsižvalgęs Katerinos kol kas neišvydo, šiai kažin kur prašapus, nors vampyras ir girdėjo jos čiauškėjimą lauke, panelei lyg ir negalint atsigrožėti juos supančiais gamtos vaizdais. – O visgi ne.. ir tu čia,- tariamai surūgęs netrukus murmtelėjo, mažajai vampyrei galiausiai visgi nusprendus prie jų prisijungti, Vasilijui automatiškai imant svarstyti, kaip tos mažos kojytės pajėgė su savimi atsinešti šitiek purvo, jo skeptiškiems apmąstymams, žinoma, atsispindint vyro veide. Žinoma, iš tikrųjų jis per daug nesupyko, kadangi pakankamai gerai pažinodamas Katią iš jos tikėjosi dar ne tokios netvarkos, ir nedvejodamas prie savęs priglaudė jam į glėbį šokusią merginą, akies krašteliu žvilgtelėdamas į Garetą, kuris šio sujudimo metu buvo nustumtas į šalį. – Koks aš populiarus,- pakomentavo prunkštelėjęs su plačiu šypsniu veide, o tuomet pakštelėjo Katerinai į skruostą, šį švelnų gestą netrukus palydint kur kas nedraugiškesniam – krizendamas Vasilijus stumtelėjo tamsiaplaukę nuo savęs, nuridendamas ją kažkur Garetui ant kelių it sofą puošusią pagalvėlę, vampyrei spėjant tik kojomis sumakaluoti ore. Šiems trims idiotams besivartant ant sofos, jų gretas papildė ir dar vienas seniai matytas, bet širdžiai mielas veidas, Vasiai tik išdidžiai į viršų kilstelint smakrą po Tanios komentaro. – Ir tu viena iš mūsų! – paskelbė lyg patį didžiausią komplimentą, trumpam ištiesdamas rankas į merginą taip pat, kaip tai darė išvydęs Garetą, o tuomet viena ranka mostelėdamas į sofą, ant kurios dar buvo vietos ir šiai krasavicai, jeigu ji nuspręstų prisidėti prie šių neišpasakytų linksmybių. – O jis irgi nusprendė prisijungti? – pasitikslino po panelės klausimo, kadangi paskutinės žinios, kurias jis gavo iš brolio, buvo kiek nuviliančios, Elizarui užsiminus, jog yra per daug okupuotas ir negalės atvykti.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : And if I call you from First Avenue, where you're the only motherfucker in the city who can handle me.
CLAIM : Zoey Deutch
PRANEŠIMAI : 1205

Aurora Willow Boucher
You wear a mask for so long, you forget who you were beneath it.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Št. 02 18, 2017 7:16 pm

Tikriausiai dabar ničniekas nebūtų galėjęs sugadinti puikios Gareto nuotaikos, jaunuoliui veik skraidant padebesiais iš džiaugsmo, kad visai netrukus galės smagiai leisti laiką smagioje kompanijoje. – Vasia tapo tikru slapuku. – vyriškis suspaudė papūstas lūpas ir papurtė galvą, Katerinai atkreipus dėmesį, jog tai buvo pirmas kartas, kai jų brolis užsiminė apie savo būstą Islandijoje, jam iki šiol nė žodeliu neužsiminus apie šią pasakišką vietą, o tai iš tiesų didžiai žeidė vegetaro širdį. Vis dėlto, neprireikė nė penkių minučių, kad rudaplaukis jam atleistų už visas nuodėmes ir džiugiai šoktų į Vasilijaus glėbį, vampyrui suvokus, jog pernelyg ilgai neturėjo progos tinkamai juo pasigėrėti. – Taip! Tu visiškai teisus, mielasis. Pažįsti mane kaip nuluptą. – Garis plačiai nusišypsojo ir mirktelėjo jam viena akimi, dar spėdamas paglostyti vyro skruostą, prieš prie jų prisijungiant Katiai. Savaime aišku, tada vyriškis atšlijo nuo Vasios ir pradėjo švilpauti, nekaltai susidėdamas delnus ant kelių, lyg prieš kelias sekundes tikrai nebūtų demonstravęs savo susižavėjimo kitu šalia esančiu Denaliu, jam nė neabejojant, kad ir vėliau turės pakankamai laiko juo atsidžiaugti. – Kitaip ir negalėtų būti. Tie skruostikauliai... ir ta šypsena. Taip, šita! – rudaplaukis šūktelėjo ir smiliumi parodė į Vasilijaus veide pasirodžiusį šypsnį. – Sunku tau atsispirti, Vasia. – Garetas sunkiai atsiduso, tarytum jam reikėtų labai stipriai valdytis, kad numarintų savo begalinę meilę vampyrui ir pamirštų apie savo tikrąją mylimąją, kuri, ironiškai, buvo įsitaisiusi tarp jųdviejų. Aišku, kol Vasilijus nesugalvojo ja nusikratyti ir grąžinti ją teisėtam savininkui, Garetui meiliai nusišypsant ir tvirčiau pasisodinant Kateriną ant kelių, vampyro rankoms netrukus apsivejant jos liemenį, o galvai atsiremiant į vampyrės petį. – Tu daug žavesnė už jį. – vaikinas sukuždėjo jai į ausį ir trumpam priglaudė lūpas prie merginos skruosto, šįkart jau kalbėdamas rimtai, jam nepamirštant retkarčiais pagirti ir savo tikrosios antrosios pusės. Tiesa, nereikėjo pamiršti, kad dar ne visi Denaliai susirinko į šį linksmą susibūrimą, rudaplaukiui išsišiepiant, vos tik jo akiratyje pasirodė ir Tania, vegetarui neabejotinai džiaugiantis vis pilnėjančiomis jų gretomis, faktui, jog jie visi jau pakankamai seniai nebuvo atsiradę viename žemyne, nuoširdžiai jį liūdinant, nes, kad ir kaip bebūtų, jaunuolis jų ilgėjosi. – Jis turi kažkokių verslo reikalų. Bet lyg ir ketina pasirodyti. – pranešė Garis, prisiminęs savo susirašinėjimą su Elizaru, kuriame pastarasis žadėjo atvykti, jei tik leis aplinkybės. – Bet kol kas galim ką nors nuveikti ir be jo. – pridūrė vyriškis ir gūžtelėjo pečiais, greitai pasisukdamas link greta esančio Vasilijaus. – Nagi, Vasia, organizuojam vakarėlį. Kur gėrimai? Muzika? Laikas pradėti šokius! Arba pažaisti kokį žaidimą. – rudaplaukis sparčiai bėrė pasiūlymus susirinkusiai kompanijai, nė pats nežinodamas, nuo ko derėtų pradėti švęsti progą, kad Denaliai vėl po ilgo laiko susivienijo.


“She was free in her wildness. She was a wanderess, a drop of free water. She belonged to no man and to no city.”
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Vanessa Hudgens
PRANEŠIMAI : 5434

Katerina Lena Denali
Go on and tear me apart, and do it again tomorrow. I almost forgot, who you are.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Sk. 02 19, 2017 4:23 pm

Jeigu kas klaustų, tai Katerina atsiliko tyčia, kad leistų berniukams pasidžiaugti vienas kitu, stovėdama koridoriuje dar pasiklausydama jųdviejų pokalbio, kuris privertė tamsiaplaukę trumpam suraukti antakius, jai rimtai susimąstant, jog anie du peržengė broliškos meilės ribas ir išvystė kažkokią aukštesnę meilės formą, dėl kurios Katerinai jau derėtų sunerimti. Dėl itin įtikinamos Vasilijaus vaidybos, mergina netgi pamanė, jog ji rimtai nebuvo itin laukiama, tačiau netrukus vyro veide pasirodęs šypsnis ir jo jaukus glėbys įrodė, jog ji suklydo taip manydama, jai pačiai plačiai išsišiepiant ir trumpam priglundant prie vampyro, pastarajam akimirksniu parodant, jog nereikia įsijausti ir nustumiant ją šalin. – Dievaži, Vasia, tavo nuotaikų kaita mane stebina,- burbtelėjo nepatenkinta ir patempė lūpą, paguodą kaip mat rasdama Gareto glėbyje, bent jau jam niekuomet nepaliekant mylimosios ant ledo. – Žinau,- apsipatenkinusi murmtelėjo po vyro žodžių ir lūpomis švelniai prigludo prie savo gražuolio lūpų kampučio, viešam jausmų demonstravimui akivaizdžiai nesant jokiu tabu, net jeigu šalia sėdintis Vasilijus ir ėmė vartyti akis, kol porelė dalinosi saldžia minutėle. Tamsiaplaukė jau buvo beapsivejanti Gario kaklą rankomis, tačiau koridoriuje pasigirdę lengvi žingsniai paskatino ją imti muistytis, o galiausiai iš viso išsprūsti iš vyro glėbio, jai pašokant ant kojų tą pačią akimirką, kai akiratyje pasirodė Tania, Katerinai stryktelint ir visomis galūnėmis it beždžionei šaką apsivejant moterį, jai taip ir liekant kyboti ant iš pažiūros ne ką už ją pačią tvirtesnės Tanios. – Mano meile,- palaimingai iškvėpė mergina, tam laimės jausmui tik augant su kiekviena akimirka, kurią dalinosi su šitų mielų keistuolių kompanija. – Siūlau prisigerti ir eiti ieškoti karštųjų versmių,- linkčiodama paantrino Garetui, kai šis nieko nelaukęs ėmė siūlyti užsiėmimus, Katerinai galiausiai atsikabinant nuo sesers tik tam, kad galėtų ratu apeiti svetainę ieškodama kokios nors Vasios paslėptos bonkės. – Rusiško repo jaučiu neturi? – pasiteiravo pirštu brūkštelėdama per pakeliui pasitaikiusį muzikinį centrą, dairydamasi ir kokių nors kompaktų ar kažko panašaus.



Who but the mad would choose to keep on living?
In the end, aren't we all just a little crazy?
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1623

Atiduodama8
What a treacherous thing to believe that a person is more than a person.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Sk. 02 19, 2017 11:56 pm

Kad ir kiek reikėjo vargti, kol galiausiai pavyko pasiekti savo kelionės tikslą, bet koks susierzinimas pranyko, vos tik Tania išvydo tris iš keturių savo mylimiausių asmenų, jiems, kaip visada, sugebant labai nesunkiai pakelti ūpą. Merginai tokie susibūrimai kėlė nemenką nostalgiją, jai neretai prisimenant dienas, kai jie visi gyveno po vienu stogu ir nebuvo pasiskirstę po skirtingus Žemės kampelius, vampyrams susitinkant daug dažniau nei kas kelerius metus. Tiesa, gyvenimas negalėjo stovėti vietoje, tad nenuostabu, jog dauguma išreiškė norą ištrūkti iš baltosios Aliaskos ir pabandyti savo vietą atrasti svetur, tamsiaplaukei taip pat mielai pritariant tai minčiai, net jeigu tai reiškė, kad ryšis su šeimos nariais kartkartėmis truputį trūkinėdavo.
– Ne, aš vienintelė esu normali. – Tania netrukus palinksėjo galva, visai nesutikdama su Vasilijaus žodžiais, nors veik iškart pasigirdęs skambus vampyrės juokas leido manyti priešingai. Mergina nesusilaikė pirštais greitai nežnybtelėjusi vyruko nosies ir neparodžiusi jam liežuvio, prieš meiliai apsiglėbdama Katinką, kuri nors ir užklupo ją truputį nepasiruošusią aktyviai atakai, vis vien buvo labai laukiama jos glėbyje, vegetarei vargiai susvyruojant, prieš sučiumpant vampyrės kojas ir padedant tvirčiau ją apsivyti. – Ir aš tavęs pasiilgau, mieloji. – tamsiaplaukė plačiai išsišiepė ir pasisukiojo į šonus, tarytum grasindama numesti seserį, nors kol kas dar nesiruošė daryti nieko panašaus. – O kaipgi mes be jo? – vampyrė trumpam suraukė kaktą ir papurtė galvą, tokiai minčiai jai skambant visiškai nepriimtinai ir pasiryžus iškąsti Elizarą iš po žemių, jei tik to prireiktų, kad vyriškis prisijungtų prie šios šaunios kompanijos. – Tik nesakyk, kad neturim nieko geriamo. – netrukus suinkštė Tania ir atkišo apatinę lūpą, nelabai apsidžiaugdama tokiu įvykiu posūkiu. – Nors aš neprieštaraučiau nueiti iki parduotuvės ir ko nors parūpinti. Aišku, jei tokia yra netoliese. – ji kilstelėjo vieną tamsų antakį aukštyn, susimąstydama, ar pakeliui matė panašaus tipo įstaigą, vis dėlto, toliau klausiamai žvelgdama į Vasilijų, kuris neabejotinai šias apylinkes pažinojo geriau už juos visus. – Man patinka Katios pasiūlymas. – mergina net suplojo delnais, jį išgirdusi, vegetarei šiuo metu nenusiteikus dienos leisti ramiai, bet verčiau norint išnaudoti savo gerą nuotaiką nuveikiant ką nors smagaus. – Bet jos muzikos skonis nelabai. – tyliau pridūrė tamsiaplaukė ir suraukė nosytę, vildamasi, kad didžėjaus rolę perėmusi vampyrė jos neišgirs, jai suokalbiškai susižvalgant su abiem vyrukais. – Kaip gyvuojat, meilės? – dar pasiteiravo Tania ir pagaliau prisėdo ant sofos, įsitaisydama tarp Gareto ir Vasilijaus, jos smalsiam žvilgsniui krypstant tai į vieną, tai į kitą, nekantriai laukiant, kol kuris nors pasidalins įdomia istorija apie savo patirtus nuotykius.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 8597

Felix Konstantin Volturi
“Warriors want a worthy opponent. There is no redress in fighting the pathetic.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Tr. 02 22, 2017 2:45 pm

– Man sunku susikaupti, kai abudu dėl manęs pešatės,- vyras pamėgino paaiškinti savo elgesį po to, kai Katerina pasiskundė dėl nuotaikų kaitos, Vasilijui, žinoma, pro ausis nepraleidus ir iš šalies atskridusių Gareto komplimentų, anam vyriokui akivaizdžiai žinant, kaip reikia kam nors įsiteikti. Visa laimė, kad netrukus Vasios dilema išsisprendė, balandėliai buvo sumesti į krūvą, o tarpduryje pasirodė Tanya, kuriai vegetaras ir nusprendė atiduoti visą savo dėmesį (low-key bandydamas sukelti Garetui pavydą). – Nemeluok pati sau,- pasišaipė Vasilijus, kaukštelėdamas dantimis it grasintų nukąsti tuos jos smulkius pirštukus, kuriais moteris įžnybo jam į nosį. – Reikia tikėtis, kad namas dar nebus nugriautas, kai jis pasirodys,- prabilo, omenyje turėdamas Elizarą, akimis tuo pat metu sekdamas įsiaudrinusią Kateriną, kuri pirmiausią šoko ant Tanios kaip koks plėšrūnas, pasiruošęs praryti savo auką, o vėliau patraukė tyrinėti patalpos, vampyrui tik ir laukiant, kol ji ką nors numes, sudaužys ar šiaip sugadins. – Kas tau pakišo tokią baisią idėją? – nesupratęs trumpam nukreipė žvilgsnį atgal į Tanią, svarstydamas, kaip į tą jos dailią galvelę atėjo mintis, jog namuose įsivyravo sausra. Ruošti giminės balių ir neparūpinti alkoholio būtų buvę ne tik, kad labai žiopla, bet ir tiesiog nedovanotina. – Katiuša, saulele, paeik du žingsnius į kairę ir pasilenkusi atidaryk spintelę, iš ten išrink ką nors savo nuožiūra,- išdėstė švelniai ir iš lėto, lyg kalbėdamas su vaiku, į ką tamsiaplaukė vampyrė atsakė prunkštelėjimu, jai akimirką piktai žvelgiant į Vasią primerktomis akimis, bet galiausiai visgi paklausant jo nurodymų ir imant ieškoti alkoholio. – Gali žmogų išvaryti iš Rusijos, bet Rusijos iš žmogaus – niekada,- pacaksėjo jis liežuviu ir pakraipė galvą į šonus, lyg būtų nusivylęs tiek pat, kiek ir Tania, netrukus dar žvilgtelėdamas į Garetą lyg nebyliai klaustų, kaip jis sugeba su ana, palei spinteles besisukančia, veikėja išgyventi. – Dabar, kai tu čia, kur kas geriau,- paskelbė išlaikydamas tą pačią flirtuojančią manierą ir permetė vieną ranką Taniai per pečius, kai ši pagaliau suteikė vyrukams garbę įsitaisydama per vidurį.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : And if I call you from First Avenue, where you're the only motherfucker in the city who can handle me.
CLAIM : Zoey Deutch
PRANEŠIMAI : 1205

Aurora Willow Boucher
You wear a mask for so long, you forget who you were beneath it.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Sk. 02 26, 2017 10:08 pm

– Supranti, Vasia, tau labai sunku atsispirti, todėl iškart ir patraukei mūsų abiejų dėmesį. Tačiau manau, kad mes su Katia sugebėtume prieiti kompromisą ir nutarti pasidalinti tavimi. Ar ne, mieloji? – išpyškino Garetas ir su plačiu šypsniu veide pasisuko į savo išrinktąją, mirktelėdamas jai viena akimi ir greitai išsiduodamas, kad vis dėlto neplanuoja šios išvykos paversti svingerių vakarėliu, orgija ar panašaus tipo nuotykiu, kur jiedu bandytų paįvairinti savo romantinį gyvenimą ir įvelti Vasilijų į tokio pobūdžio situaciją. Vyriškiui paprasčiausiai patiko malti liežuviu ir sakyti tai, kas šaudavo į galvą, net jei kartais tai ir nebūdavo pats geriausias sprendimas, visgi, ne visiems suprantant ne visai įprastą vampyro humoro jausmą. Tamsiaplaukis suraukė kaktą, kai Katerina nusprendė pasprukti iš jo glėbio, norėdama išreikšti savo neblėstančią meilę Taniai, tačiau greitai tik atsiduso ir pasinaudojo proga pasislinkti arčiau Vasios, kuris netruko tapti jo nauju favoritu, jaunuoliui pernelyg ilgai neliūdint dėl prarastos mylimosios. – Galėtume pažaisti kokį nors gėrimo žaidimą. – pasiūlė Garis, jam nė trupučio nestokojant idėjų dėl būsimos dienos veiklos ir kišenėje turint nemenką sąrašą, kurį sudarinėjo skrydžio metu ir ketino išsitraukti iš slaptos kišenės, vos tik Denaliai pradės nuobodžiauti. Na, bet kol kas tokių priemonių dar neprireikė, tad vyriškis neskubėjo atskleisti visų savo planų, pasilikdamas juos visus juodai dienai. – Mūsų šaunusis Vasia viskuo pasirūpino. – vegetaras svajingai atsiduso, veik atvirai žavėdamasis tuo, kad Vasilijus iš tiesų iš anksto pagalvojo apie visus svarbiausius dalykus ir nesusilaikė nepakštelėjęs vampyro skruosto, negalėdamas praleisti nė penkių minučių nesiliesdamas prie vyro, kas tik įrodė, kad tikra meilė iš tikrųjų egzistuoja tik tarp vyrų. Aišku, ši nuostabi akimirka netruko ilgai, nes greitai tarp jų įsiterpė Tania, užkirsdama kelią tolesnėms glamonėms, tokiam veiksmui priverčiant Garetą patempti apatinę lūpą ir sunkiai atsidusti, jam vėlei turint pripažinti pralaimėjimą. Todėl vyriškis taikiai pasitraukė nuo tų dviejų ir pakilęs iš savo vietos, nuskubėjo pas nuo visų trumpam atsiskyrusią Katią ir nutarė padėti jai greičiau visus aprūpinti gėrimais, kad būtų galima pradėti tinkamai minėti šį žavų susibūrimą. – Tik neimk tekilos. – pakomentavo tamsiaplaukis ir greitai papurtė galvą, su siaubu prisimindamas paskutinį kartą, kai pastarosios ragavo, netgi beveik galėdamas jausti tą skonį burnoje, šiam gėrimui tikrai neįeinant į jo mėgstamiausiųjų sąrašą, jaunuoliui verčiau mėgaujantis kuo nors kitu.


“She was free in her wildness. She was a wanderess, a drop of free water. She belonged to no man and to no city.”
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 5240

Eleazar Yahir Denali
Hearts are breakable. And even when you heal, you're never what you were before.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Pir. 02 27, 2017 6:42 pm

Elizaras meluotų, jei tikintų degantis noru brautis į kitą pasaulio galą, avantiūristo sielai pasimetant kažkur tarp krūvos pagalvių, kuomet tingiai siurbčiodamas vyną vegetaras bandė pasivyti visus Oskarams nominuotus filmus iki apdovanojimų pradžios, tamsiapūkiui nuoširdžiai neturint noro kišti laukan žavingos savo nosies. Visgi, įkyriai žybsinti žalia lemputė telefone, pranešanti apie nerimstantį Denaliečių pokalbį ir jų kurpiamą planą trumpam atitrūkti nuo realybės ir atkurti truputį prigesusius jų ryšius, po ilgų vaipymųsi ir paties savęs atkalbinėjimų išjudino Elizarą, vos šis įsisavino karčią mintį, jog tiksliai nežino, kada dar sykį pasitaikys tokia unikali proga. Treningo kelnės, kurios geriau už rūškaną miną veide išdavė, kad storas kirminas jau kuris laikas nemaloniai graužia jo širdį, ko pasekmė buvo beveik grindinį siekiantys nusvirę vyriškio lūpų kampučiai, greitai buvo išmainytos į kur kas priimtinesnį tokiam susitikimui garderobą, Elizarui susipakuojant kuklų čimodaną ir patraukiant oro uosto link. Trijų valandų kelionė netruko prabėgti lyg akimirka, vyriškiui didžiąją dalį kelio sklaidžius žurnalus, o likusią plepėjus su pagyvenusia moteriške, kuri skrido į Islandiją pirmą sykį susitikti su savo anūku. Malonus pokalbis su moteriškaite ir kelios taurės vyno priminė Elizarui, jog niekas negydo sielos žaizdų geriau už gerą kompaniją, šypsenai rausvose jo lūpose tampant natūralesne su kiekvienu įveiktu kilometru, kol kalnuotomis vietovėmis vegetaro pasigautas taksi dardėjo Gareto jam nurodyto adreso link. Truputį kapota anglų kalba vairuotojas visos kelionės metu pasakojo vampyrui apie salos siūlomus turtus ir turistus labiausiai dominančias vietas, Elizarui tik retkarčiais ko nors pasiteiraujant, bet pagrinde visą kelią praleidžiant smalsiai dėbsant pro langą, anksčiau niekada nelankytos šalies grožiui nesunkiai sugebant pakerėti net ir jo seną širdį. Gerokai perdėjęs su arbatpinigiais ir palinkėjęs vairuotojui gero likusio darbo, vampyras išsilaipino iš automobilio, akimis apmesdamas ištaigų namą, kuris kažkuriomis stiliaus detalėmis priminė jų rezidenciją Aliaskoje, vyriškiui viso labo tik kreivai šyptelint, o tuomet patraukiant link durų, kurias jis plačiai atvėrė nė nepagalvodamas apie beldimąsi. -Ar kažkas minėjo tekilą? - Sučiulbėjo plačiai į šalis išskėsdamas rankas, kurios laikė po butelį tirštai raudono vyno, energija pulsuojančiam vampyrui drąsiai žengiant į svetainę ir pritariamai linktelint galva, tarsi interjero pasirinkimas būtų jį nuoširdžiai sužavėjęs. -Atleiskit, kad vėluoju, - Netrukus pridūrė apžvelgdamas mylimus šeimos narių veidus, vampyro širdžiai išdavikiškai virptelint suvokus, kaip iš tiesų jis buvo visų (išskyrus, žinoma, Garetą) išsiilgęs. -Vyno buvo truputį daugiau, bet kelionė buvo ilga, tai ištuštinau vieną butelį, - Pranešė pastatydamas atsivežtą turtą ant stalo, o tuomet, be abejo, pradėdamas apkabinimų maratoną ir pirmiausia į glėbį čiupdamas mylimą Taniūšą. -Tai buvo melas. Iš tiesų ištvatinau du, - Ramia sąžine pripažino glustelėdamas smulkų merginos kūnelį arčiau savo krūtinės ir nusišypsodamas jai į plaukus. -Tania, tu kaip visuomet verti iš kojų, - Negailėdamas pagyrų klano lyderei, kuri taip pat buvo jo mylimiausia moteris žemėje, Elizaras dar sykį spustelėjo panelę arčiau, o tuomet leido jai purptelėti iš savojo glėbio, pats be jokių įžangų šastelėdamas prie Vasilijaus ir įsmeigdamas į vyruką akivaizdžiai nepatenkintą žvilgsnį. -Ilgą laiką išlaikei šią vietelę paslaptyje, kas perša mintį - ką dar nuo mūsų slepi, mm? Šeimą? Fermą? - Jis taktiškai kilstelėjo antakius, šypsenai visgi netrunkant prasibrauti pro rimtą jo išraišką, Elizarui netrukus lengvai nusijuokiant ir paplekšnojant per Vasilijaus kelį. -Taigi, koks šio vakaro planas? - Pasiteiravo susirinkusios liaudies, jam nė neabejojant, jog kažkuris Denalių bus paruošęs ypatingą programą su šokiais ir dainomis, jo žvilgsniui subtiliai susirandant Katerinos, kuri, kaip žinia, visuomet buvo kupina neišmainomų ir unikalių idėjų.



Nobody said it was easy. It's such a shame for us to part.

OH, TAKE ME BACK TO THE START.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Vanessa Hudgens
PRANEŠIMAI : 5434

Katerina Lena Denali
Go on and tear me apart, and do it again tomorrow. I almost forgot, who you are.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Pir. 02 27, 2017 9:37 pm

Tamsiaplaukė kuo puikiausiai girdėjo Tanios ir Vasilijaus pasikalbėjimą, kuris susidėjo iš tyčiojimosi iš josios muzikinio skonio ir fakto, kad vampyrė širdy ir ne tik visuomet išliks Slav Queen, tačiau nusprendė pabūti protinga bei brandi trijų tūkstantmečių metų moteris ir praleisti šitokias negailestingas patyčias pro ausis, viso labo aukščiau iškeldama nosį ir išdidžiai nuspausdama muzikinio centro įjungimo mygtuką, patalpą kaip mat užpildant smagiai (gaila, kad ne rusiškai) muzikai ir priverčiant Kateriną kurį laiką tiesiog sustoti priešais atidarytas spintelės dureles ir linguoti klubais, kol prie jos prisijungęs Garetas nepriminė, kokiu tikslu ji apskritai čia atklydo. – Ko? – pasitikslino lyg būtų nenugirdusi, o tuomet iš spintelės gilumos ištraukė prieš tai jau atidarytą tekilos butelį, atkimšdama jį dar kartą ir pakišdama meilei į panosę. – Šitos? – erzindama pasiteiravo, josios veidelį papuošiant piktdžiugiškai šypsenai, jai mėgaujantis erzinimo procesu ir tuo pačiu mąstant, kaip su tokiu bjauriu būdu ji dar netapo buitinio konflikto auka. – Tekila!!! – spygtelėjo per visą svetainę lyg kas būtų įgėlęs, kai pro duris įžengė Elizaras, ir iškėlė aukštyn rankas, vienoje iš jų vis dar laikydama butelį, kurį keldama aukštyn tik per milimetrą prasilenkė su Gario nosimi, per stebuklą šios nepamušdama. – Oh,- trumpam patempė lūpą pastebėjusi savo klaidą ir pakštelėjo Gariui į nosies galiuką lyg kompensuodama už nusikaltimą, kurio nė neįvykdė, o tuomet pastatė tekilą ant stalo, nusprendusi daugiau ja nebesimakaluoti ir palikti šį gėrimą tam, kuris jo iš tikrųjų norės. Po ilgų apmąstymų ir Vasios barelio naršymo, moteris galiausiai ištraukė porą butelių viskio, manydama, jog tai bus saugiausias ir daugumai įtinkantis variantas, alkoholį papildant buteliui kolos, kurį merginai pavyko sužvejoti mini šaldytuve, visam turtui atsiduriant patikimose Gareto rankose, kol vietoje ramiai pabūti negalinti Katerina nuskubėjo prie Vasios, Elizaro ir Tanios, striktelėdama ir visu kūnu išsitiesdama ant sofos atlošo, laviruodama, kad nenusiverstų žemėn, bet žūtbūt pasiryžusi prisiplakti prie trijulės. – Žaisim kokį nors gėrimo žaidimą, nusikominsim ir eisim maudytis į karštąsias versmes,- į savo prieš tai minėtą planą įtraukusi ir Gario pasiūlymą, viską išdėstė Elizarui į ausį, josios rankutei iš lėto nuslystant vyro krūtine, lyg ši bandytų jį suvilioti ne tik žodžiais, bet ir darbais. Taip ir buvo. Nors labiau tai jai tiesiog reikėjo už kažko užsikabinti, kad nenusidrėbtų nuo to atlošo.



Who but the mad would choose to keep on living?
In the end, aren't we all just a little crazy?
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1623

Atiduodama8
What a treacherous thing to believe that a person is more than a person.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Pir. 02 27, 2017 11:11 pm

Taniai buvo smagu matyti, kad nei vienas iš svetainėje susirinkusių individų nesėdėjo kamputyje niūriai nukabinęs nosį dėl savo nesėkmių, bet visai priešingai – visi buvo nusiteikę linksmai ir nuolat šypsojosi, tvyrančiai atmosferai dvelkiant beribiu pozityvumu. – Ak, Vasilijau, tu, gudrus velniūkšti. Žinai, kaip paglostyti moters savimeilę. – tamsiaplaukė pakraipė galvą į šalis ir nejučia plačiau išsišiepė, nuoširdžiai stebėdamasi vyro gebėjimu vos per keletą minučių apvynioti juos visus aplink savo mažąjį pirštelį ir priversti tris vampyrus kovoti dėl jo dėmesį, vegetarei vos susilaikant nuo noro paploti, bet viso labo tik žaismingai smiliumi bakstelint jo šoną. Kol kiti užsiėmė gėrimų paieškomis ir aptarinėjo tolimesnius dienos planus, Tania nutarė truputį atsipūsti ir išsitiesė ant sofos, galva atsiremdama į ranktūrį, o kojas ištiesdama ant Vasilijaus kelių, nė nesivargindama jo iš anksto apie tai įspėti, kol kas neketindama judintis iš vietos. Žinoma, jos poilsio valandėlė truko vos keletą pernelyg trumpų minučių, merginai atsisėdant tiesiai vos tik išgirdo dar vieno asmens žingsnius, o greitai ir puikiai pažįstamą balsą, jai netrukus plačiai nusišypsant ir noriai į savo glėbį priimant Elizarą. – Geriau vėliau, nei niekada. Per seniai nesimatėm, mano mielas. – nutarė tamsiaplaukė ir stipriai rankomis apsivijo vampyrą, nuoširdžiai džiaugdamasi, kad pastarasis pagaliau pasirodė. – Bet negražu, kad pradėjai švęsti be mūsų. – dar pridūrė vegetarė ir paleidusi jį, pervėrė vyrą ne pačiu draugiškiausiu žvilgsniu, kas truko vos kelias sekundes, prieš jai vėl išsišiepiant. – Tu taip pat atrodai labai žavingai. – Tania į komplimentą atsakė komplimentu, akimirką dar žvelgdama į Elizarą, prieš leisdama juo pasidžiaugti kitiems, o pati tuo tarpu pasislinkdama toliau, kad jiems visiems pavyktų susitalpinti ant sofos, nors nepanašu, kad tai buvo įmanoma. – Ką žaidžiam? – pasiteiravo mergina ir pagriebė vieną viskio butelį iš Gareto glėbio, kol vargšiukas dar nespėjo pamesti jam patikėtų gėrimų, pamažu jį atsukdama, kol svarstė apie galimus variantus. – „Septynios minutės danguje“ šiuo atveju netinka. Tada... „Aš niekada niekada“? – garsiai svarstė tamsiaplaukė, nesikreipdama į kurį nors konkretų asmenį, galiausiai jai pačiai priimant sprendimą. – Aš niekada nebuvau įsimylėjusi iš pirmo žvilgsnio. – vampyrė išsakė pirmą į galvą šovusią mintį, nes reikėjo nuo kažko pradėti, ir gūžtelėjo pečiais, atkišdama butelį kitiems, nors ir tiksliai nežinojo, ar kažkuriam iš jų jo prireiks po tokio teiginio.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 8597

Felix Konstantin Volturi
“Warriors want a worthy opponent. There is no redress in fighting the pathetic.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Sk. 03 05, 2017 10:46 pm

Jeigu būtų galėjęs, Vasia turbūt būtų net paraudęs, kai Garetas vis nesiliovė jo gyręs, vampyrui galiausiai tik su itin teatrališku kuklumu suplasnojant blakstienomis ir numojant ranka, jam be žodžių išreiškiant seną gerą „ak liaukis, padauža tu“. Šitas krasavica akivaizdžiai buvo iš tų, kurie tik sakė, kad nemėgsta dėmesio, bet paslapčiai norėjo dar daugiau, todėl Elizarui prisijungus prie šeimos ir akimirksniu pasivogus visą Vasios dėmesį, šis nelaimingas patempė lūpą ir liko vienui vienas sėdėti šitaip gerą pusę minutės, kol galiausiai nesutramdė veide nušvitusios šypsenos, jam tiesiog negalint nedžiūgauti dėl brolio prisijungimo, dabar svetainėje esant pilnam komplektui. Kantriai laukdamas, kol Elizaras atsiglebesčiuos su Garetu ir Tania, pats kaip priklijuotas sėdėjo ant sofos, mat puikiai žinojo, kad galiausiai visi sugrįš ant minkšto baldo ir jam nė nereikės pakelti subinės. – Pora kiaulaičių ir nesantuokinį vaiką Meksikoj. Bet norėčiau, kad tai liktų tik tarp mūsų,- kiek palinkęs prie šalia įsitaisiusio Elizaro, sumurmėjo vargiai judindamas lūpas, žvilgsnį nukreipęs kažkur į priekį, lyg mėgintų neišsiduoti kalbantis su vampyru, mat atskleidė jam savo didžiausią paslaptį. Savaime suprantama, Vasia viso labo juokavo, tačiau iš rimtos išraiškos jo veide buvo galima pamanyti, kad kalba pačią nuoširdžiausią tiesą, Vasilijui šiandien tiesiog žibant pačiomis gražiausiomis aktoriaus spalvomis. Jau žiojosi prabilti, kai Eliza uždavė klausimą, tačiau vos tik radusi progą įsiterpti prabilo Katerina, Vasiai tik iš lėto užsičiaupiant. Ką žaisti jam ne itin rūpėjo, todėl neprieštaravo Taniai pradėjus visiems jau puikiai žinomą „niekada niekada“, deja, bet negalėdamas išgerti, kadangi taip pat kaip ir tamsiaplaukė pasigirti meile iš pirmo žvilgsnio negalėjo.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : And if I call you from First Avenue, where you're the only motherfucker in the city who can handle me.
CLAIM : Zoey Deutch
PRANEŠIMAI : 1205

Aurora Willow Boucher
You wear a mask for so long, you forget who you were beneath it.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Pir. 03 06, 2017 12:20 am

Garetas naiviai tikėjosi, kad išsakius, kokiam gėrimui jis neteikia pirmenybės, pastarasis tikrai nepasirodys jo akiratyje, tačiau, savaime aišku, šiai jo svajonei nebuvo lemta išsipildyti, Katinkai pasielgiant visiškai priešingai ir priverčiant vampyrą suraukti kaktą dėl tokio negražaus mylimosios gesto. Vis dėlto, vyriškis niekuomet nebuvo linkęs ilgai pykti, ypač, kai kalba pasisukdavo apie jo širdžiai brangius asmenis, tad nenuostabu, kad visai netrukus jo veide vėl pasirodė platus šypsnys, jaunuoliui vis dar nusiteikus kaip reikiant pasidžiaugti tuo, jog pavyko suorganizuoti giminės susitikimą. Tačiau jo ūpas dar labiau pakilo prie jų prisijungus dar vienam broliui šaunuoliui, tamsiaplaukiui iškart ištiesiant rankas į Elizaro pusę, kad galėtų apsiglėbti vyruką, tačiau taip ir nesulaukiant atsako bei su sunkiu atodūsiu nuleidžiant rankas, kai nesulaukė atsako, jo akims užsipildant tyru liūdesiu, o apatinei lūpai automatiškai atsikišant, tarytum kelis šimtmečius pragyvenęs vampyras iš tiesų tuojau pravirktų. Garis vis dar ilgesingai akimis varstė vegetarą, kai Katerina jam davė naują užduotį, vyriškiui tampant nešuliniu gyvuliu ir savo rankose priglaudžiant alkoholį, kurį pamažu sustatė ant stalo. Rudaplaukis pamažu atsitiesė, nužvelgdamas patogiai ant sofos įsitaisiusią kompaniją, kuri, rodos, pamiršo palikti vietos ir jam, tad nepraėjus nė kelioms sekundėms, jis nusprendė pats imtis iniciatyvos ir prisijungti prie jo. Viskas buvo labai paprasta – Garetui paprasčiausiai reikėjo prieiti pakankamai arti prie baldo, kad pavyktų užsliuogti ant Elizaro kelių ir rankomis apsivyti jo kaklą, vampyrui neabejotinai susirandant pačią patogiausią sėdėjimo vietą, net jei net pačiam didžiausiam kvailiui turėjo būti aišku, jog jis jau truputį per didelis sėdėti kam nors ant kelių. Nepaisant to, vyriškis neketino atsisakyti šios genialios idėjos ir būtent taip pasielgė, net jei teko truputį pakovoti, kol nusigavo iki vampyro, jam atsisėdant ir greitai apsižergiant jį, kol niekas nespėjo šito užginčyti, ir įsižiūrint į vos už poros centimetrų nuo jo esantį Elizaro veidą. – Labas. – pagaliau pasisveikino rudaplaukis ir savo nosies galiuku pasitrindamas į jojo, Gariui nesugebant susilaikyti ir nuo tokio veiksmo, kai tai padaryti buvo taip paprasta. – O jeigu tai nutiko iš antro žvilgsnio. Tikriausiai tai nesiskaito, ar ne? – pasiteiravo vyriškis, pagaliau nusprendęs prisijungti prie pradėto žaidimo ir pasisukdamas į Kateriną, kuriai mirktelėjo viena akimi, truputį vengdamas tiesioginio atsakymo, nes nors jis pamildavo labai lengvai, visgi, vampyras nebuvo tikras, kad užteko vos kelių sekundžių, jog krūtinėje spėtų užgimti toks stiprus jausmas.


“She was free in her wildness. She was a wanderess, a drop of free water. She belonged to no man and to no city.”
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 5240

Eleazar Yahir Denali
Hearts are breakable. And even when you heal, you're never what you were before.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Pir. 03 06, 2017 1:32 am

Nuo pat akimirkos, kuomet įžengė pro duris, Elizaras paskendo šiltų prisilietimų ir meilių žvilgsnių jūroje, nebyliai savęs klausdamas, kaip įstengė ši tiek laiko išbūti be nepakeičiamos ir tokios vienintelės Denalių šeimos, jiems draugiškai sukrentant ant sofos taip, tarytum būtų nesimatę tik penketą minučių, kuriam nors jų trumpam nubėgus iki parduotuvės, o ne praleidę ištisus metus skirtinguose pasaulio kampeliuose. -Vargšas vaikas, - Apgailestaujančiai atsidūsėjo ne todėl, jog liūdėtų vaiką augant be tėvo, o todėl, kad pastarajam pasitaikė nešioti tokius pačius genus, kaip Vasilijus. Nesunkiai perkandęs brolio diktuojamą žaidimą šitai jis ištarė tokiu pat rimtu veidu, visgi netrukdamas jam žaismingai kumštelėti į pašonę, o tuomet palinkti į priekį ir pastverti vieną vyno butelių, prie tekilos nuspręsdamas pereiti tik tuomet, kai truputį apšils. -Girdėjau jog ten leistina maudytis tik išsirengus nuogai, - Pakuždomis tarstelėjo prisistačiusiai Keitei, kuri pasižymėdama pavydėtinu lankstumu sugebėjo įsitaisyti jiems visiems už nugarų, Elizarui netrunkant pasigauti jo krūtine klaidžiojančių merginos pirštų ir jų galiukus priglausti prie savo lūpų, suktai vampyro šypsenai veide išduodant, jog jis visiškai neprieštarautų tokiam įvykių posūkiui. -Atleisk, Taniūša, man regis tau teks išgerti pačiai, - Pratarė, kuomet nepastebėjo nė vieno šeimos nario keliančio prie lūpų taurės ar butelio kaklelio, pačiam Elizarui nors ir turint spalvotą santykių istoriją, visgi, niekuomet nieko neįsimylėjus po vieno akies mirktelėjimo, atsižvelgiant į tai, jog asmenis, kuriuos vyriškis apskritai nuoširdžiai mylėjo buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Vampyras lyg ir ruošėsi siūlyti kitą teiginį ir pratęsti žaidimą, kuomet jo glėbyje atsidūrė neprašytas svečias, Elizarui iniciatyviai apglėbiant spurdantį ir įsitaisyti nesugebantį Garetą per liemenį, jog pastarasis nenusiverstų ant stalo su visu jų turtu, vampyro kaktą visgi išvagojant giliai raukšlei. -Keite, mieloji, kada paskutinį sykį tenkinai savo vyrą lovoje ir kodėl šis trinasi į visus, lyg katė per morčių? - Nuoširdžiai pasiteiravo nemirktelėdamas akimis, kuomet Garetas įžūliai užsibrėžė dalytis su Elizaru vienu deguonimi, kartu peržengdamas visas privatumo ribas, blizgesiui vegetaro akyse visgi išduodant, jog mielasis Garetas nenori pradėti šio žaidimo, mat neegzistavo joks alternatyvus pasaulis, kuriame sugebėtų atlaikyti dangiškusa ir neišdildomus Elizaro kerus, kurie ne vieną asmenį, nukreipti visu pajėgumu, išvertė iš kojų tiesiai į vampyro lovą. Visgi, būdamas geros sielos, jis nusprendė paskirti Garetui jo penkias minutes šlovės, prieš patupdydamas jo užpakalį ant žemės, jam švelniai delnu paplekšnojant vampyro pašonę, lyg nuskriausto, dėmesio išsiilgusio vaiko, Elizarui visgi pavargstant laukti, kol ateis jo eilė išgerti, dėl ko gerokai trūktelint tiesiai iš butelio.



Nobody said it was easy. It's such a shame for us to part.

OH, TAKE ME BACK TO THE START.
Atgal į viršų Go down
 
Svetainė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» didžioji svetainė
» SVETAINĖS PATALPA
» DIDŽIOJI PILIES SVETAINĖ
» DIDŽIOJI SVETAINĖ
» Svetainė

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Islandija :: Seyðisfjörður :: Vila-
Pereiti į: