sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 "Little Italy" restoranas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

CLAIM : Sarah Hyland
PRANEŠIMAI : 5103

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: "Little Italy" restoranas   Pen. 02 10, 2017 10:41 pm



“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Sarah Hyland
PRANEŠIMAI : 5103

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: Re: "Little Italy" restoranas   Št. 02 11, 2017 1:29 am

Nebuvo nė vienos dienos, kai Dženė būtų pamaniusi, kad jos sutuoktinis nėra ypatingas. Džošua Viljamas Lundas neabejotinai mokėjo stebinti jį supančius asmenis, dažniausiai netgi maloniai, merginai ir pačiai ne kartą tapus jo sumanymu liudininke, vyrui neretai rytais palepinant ją kava, kurią pastarasis pakišdavo tiesiai po nosimi, jam jau seniai įsiminus, kaip žmona ją mėgsta – su šlakeliu pieno ir dviem šaukšteliais cukraus – ar paliekant šmaikštų raštelį savo lovos pusėje, kai anksčiau išėjęs iš namų, jaunasis Džošas neturėdavo progos su ja atsisveikinti, o sąžinė neleisdavo žadinti gilų miegą itin vertinančios ponios Lund. Aišku, vyriškis buvo linkęs ir į drąsesnes išdaigas, tikriausiai visiems dar prisimenant žaviąją Lulu, kurią Džošas atsigabeno į savo artimų draugų vestuves, tačiau Dženė niekuomet to nelaikė blogu dalyku ir visada palaikė visus, net pačius beprotiškiausius vyro planus. Tad tikriausiai ir dabar rudaplaukė neturėjo labai nustebti, kai vieną dieną grįžusi iš darbo, ant jos skruosto vis dar puikuojantis mažojo Bernardo teptuko paliktai dangaus mėlio spalvos dėmei, sulaukė Džošo pasiūlymo praleisti vakarą dviese, negalvojant apie kartkartėmis nuoboduliu dvelkiančia kasdienybe ir galimai galvą kvaršinančius rūpesčius, bet verčiau susitelkiant ties savimi. Dženė visai nesipriešino tokiai minčiai, ramiai praleistam vakarui su savo mylimuoju, skambant tiesiog tobulai, jai turint pripažinti, kad giliai širdyje troško ko nors panašaus, vyrui spėjant apie tai pagalvoti anksčiau nei ji spėjo šį norą išsakyti balsu. Vienintelis merginai nerimą keliantis dalykas buvo tas, kad ji nebuvo tikra, ar nepamiršo kokios nors svarbios sukakties, kurią Džošas nusprendė paminėti, jiedviem jau vis dėlto galint pasigirti, kad kartu buvo bene ištisus metus, kas, jos akimis, buvo pakankamai reikšminga. Tačiau kol kas tamsiaplaukė apie tai neprasitarė ir leido sau tikėti, kad jos teisėtas vyras taip elgiasi be jokios rimtos priežasties, jai, kaip ir bet kuriai kitai moteriai, mėgaujantis jo dėmesiu ir neklausinėjant jokių klausimų. Buvo visai smagu trumpam į šalį numesti treningo kelnes ir pasipuošti prieš mylimąjį, jai iš dalies jaučiantis kaip moderniųjų laikų Pelenei, kurią princas pasikvietė į savo rengiamą pobūvį, Dženei visai nenorint jo nuvilti ir į šią progą pažiūrėti atmestinai. Todėl mergina nepatingėjo įsisprausti į suknelę, pakedenti savo garbanų ir įsikibus į Džošo parankę, šį gražų penktadienio vakarą kartu su juo traukti į patį miesto centrą ieškoti pramogų. Buvo akivaizdu, kad vyriškis jau turėjo šiokį tokį planą, jam tiesiu taikymu nusivedant ją į restoraną, Dženei smalsiai dairantis aplinkui, kol padavėja ieškojo Lundo pavarde padarytos rezervacijos. Teko palaukti vos pusę minutės, kol šviesiaplaukės veidą nušvietė plati šypsena ir ji parodė porai kelią link jų staliuko, stovinčio kiek atokiau nuo smalsuolių akių, merginai netrukus įsitaisant ant kėdės ir nukreipiant savo dideles žalias akis į Džošą. – Žinai, man rodos, mes niekada nebuvome oficialiame pasimatyme. – ištarė mergina, pati iš dalies tuo stebėdamasi, tačiau jokiu būdu nepriekaištaudama vaikinui, jai visuomet patikus kiek netradicinei jųdviejų santykių pradžiai, net jei ir kiti išgirdę tą istoriją, apdovanodavo Lundus kreivais žvilgsniais.


“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3229

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: "Little Italy" restoranas   Št. 02 11, 2017 3:30 pm

Judesius varžantis švarkas, vaikinui ne visai pasitikint pastarojo siūlėmis kas kartą pakėlus į viršų rankas, nebuvo mėgstamiausių vyruko apdarų viršūnėje, įprastai Džošui renkantis kur kas laisvesnius drabužius, bet šį vakarą padarant išlygą savo nenurašomai dėviu-kas-man-patinka taisyklei. Jog Džošua Lundas komplikuotas žmogus nuginčyti negalėjo niekas, pabendravęs su jaunuoliu bent penkias minutes, įvairiapusiškai jo asmenybei paliekant neišdildomą įspūdį, net jeigu pastarasis ne visuomet buvo teigiamas. Visgi, Džošas nebuvo tik sarkastiškos frazės ar komiški pokštai, vaikinui turint ir kitą - kur kas labiau subrendusią savo pusę, kuri ypatingai pradėjo reikštis jiems sulaukus šeimos pagausėjimo, sūnui reikalaujant atsakingumo ir supratingumo, kurio pasirodo vyrukas nė trupučio nestokojo, tėvo pareigoms vis dar natūraliai keliant daug klaustukų, jam visgi šią rolę apsiimant aukštai į viršų iškeltu smakru, Džošui per gyvenimą buvus grupės nariu, futbolininku ir netgi policijos pareigūnu, geriausią darbą vyrui vis dėlto be abejonės atliekant būnant tėvu. Kad ir kaip būtų smagu kas dieną septynis kartus tvarkytis su nešvariomis sauskelnėmis ar sekioti paskui mažąjį Lundą, jog pastarasis siekdamas pasitrinti niežtinčias dantenas ko nors netyčia neprarytų, Džošas visgi jautėsi užsitarnavęs nors lašelį poilsio, dėl ko palikęs sūnų mieste viešinčio Teodoro priežiūroje, jis su savo išrinktąja patraukė į vieną prabangiausių Volteros restoranų, užsibrėžęs truputį palepinti savo damą. Štai tokiu būdu jiedu atsidūrė prie vieno staliukų, vaikinui klusniai atitraukiant žmonos kėdę, o tuomet įsitaisant priešais Dženiferę su savimi patenkinta šypsena veide, kuri netruko susvyruoti šviesiaplaukei metus jam nepagrįstą kaltinimą. -Atsiprašau, - Jis kelis kartus tankiai sumirksėjo, didžiai įsižeidęs. -Kaip tu įvardytum praeitą savaitgalį mūsų apturėtą Šerloko maratoną, kurį vainikavo mano gaminta gardi vakarienė? - Kilstelėjo aukštyn antakius, ragindamas panelę pateikti savo kontrargumentus šia svarbia tema, Dženei per porą metų gyvenant kartu su jaunuoliu jau turėjus išmokti tokių vaikino akibrokštų nelaikyti už gryną pinigą, vyriškiui viso labo ją erzinant, mat jie abu žinojo, jog Džošas yra nepriekaištingas vyras, dėl ko ilgai postringauti ir šito svarstyti nė nebuvo logiška. Šviesiaplaukis netruko pasigauti moters pirštų savaisiais, į jo veidą sugrįžtant švelniai ekspresijai, kuri dažniausiai lydėdavo vyruką kas kartą pabuvus žmonos kompanijoje ilgiau trisdešimt sekundžių, viskas, kas susiję su Džene žavint jį iki beprotybės, jausmui, kuris staiga užgimė jo krūtinėje pirmosiomis jų pažinties savaitėmis nė trupučio nesumenkstant prabėgus ištisiems metams, Džošui kas rytą atrandant naujų merginos savybių, kurias pamilti buvo taip pat lengva, kaip alsuoti. Ir galbūt jų meilės istorija buvo truputį beprotiška, o susiėjimo į vieną aplinkybės prasilenkė su visomis realybės formomis, Džošui nesigailint nė sekundės, mat sutikęs Dženiferę jis jautė atradęs gyvenimo prasmę, niekam pasaulyje nesant pajėgiam to iš vyriškio atimti.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Sarah Hyland
PRANEŠIMAI : 5103

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: Re: "Little Italy" restoranas   Št. 02 11, 2017 6:17 pm

Jei būtų buvusi Dženės valia, jos vyras tikriausiai didžiąją dalį laiko praleistų vilkėdamas oficialius drabužius, tiek kostiumams, tiek jo liemenį puikiai apglėbiantiems švarkams ir, be abejonės, kaklaraiščiams neabejotinai paverčiant jį dar patrauklesniu nei pastarasis jau buvo, jai dabar sunkiai galint atitraukti akis nuo savo mylimojo. Tiesa, nereikėtų suprasti klaidingai, mergina nė kiek ne mažiau buvo susidomėjusi vyru, kai jis nebuvo labai išsičiustijęs, Džošui atrodant puikiai net su senais, įplyšusiais marškinėliais ir džinsais ar nedėvint absoliučiai nieko, tiesiog jai nuoširdžiai patiko pasipuošusio vyro įvaizdis, kuriuo ji dabar ypatingai mėgavosi, sunkiai galėdama atitraukti akis nuo savo antrosios pusės. – Kaip labai smagų vakarą su savo vyru. Kas galėjo pagalvoti, kad jis moka taip gardžiai išvirti spagečius, jų neprisvilindamas? Tikrai ne aš. – Dženė prikando apatinę lūpą, vis dar meiliai žvelgdama į priešais sėdintį vyriškį, kuris puolė ginti savo garbę, vos tik merginai išdrįsus į ją pasikėsinti. – Aš tik juokauju, Džošai. Tu esi nuostabus vyras. Ir tėtis. – ji rimtai ištarė, pasakydama savo tikrąją nuomonę šiuo klausimu, vaikinui, jos akyse, neturint jokių ryškių minusų, jai galint tik džiaugtis, kad ne tik turėjo jį savo gyvenime, tačiau taip pat pradėjo šeimą su šiuo jaunuoliu. Aišku, Dženė turėjo nemažai abejonių dėl jų abiejų, Lundams pagaliau sulaukus savojo mažylio, niekam negalint iš anksto, kaip jiedviem seksis susitvarkyti su šia nauja, mįslinga užduotimi, tačiau, nors pasitaikė nemažai pasimetimo ir panikos kupinų akimirkų, jiems ne visada žinant, kaip turėtų elgtis jų mažyliui pradėjus karščiuoti ar pravirkus dėl neaiškios priežasties, Dženei ir Džošui paprasčiausiai kartu suskaičiuojant iki trijų, o tada bendromis jėgomis susitvarkant su visais sunkumais. Jie nuo pat pradžių buvo puiki komanda ir tikriausiai būtent tai leido jaunuoliams išlikti drauge ir džiaugsme, ir skausme. – Įdomu, kaip sekasi Teodorui. – sumurmėjo mergina ir žvilgtelėjo į telefoną, tikrindama, ar dėdė Teo dar neskambino pavojaus varpais ir neužvertė Dženės žinutėmis su daugybe šauktukų, jam nežinant, ką daryti su Lundu jaunesniuoju. Dženiferės kaktoje susimetė raukšlė, vos apie tai pagalvojus, nes, taip ji buvo viena iš tų mamyčių, kurios nuolat jaudinosi dėl savo atžalos saugumo, kai pačios neturėjo galimybės jo garantuoti, jai jau porą kartų turėjus sustabdyti save nuo to, kad pati nesusisiektų su šviesiapūkiu ir nepaklaustų, kaip jam sekasi. Vis dėlto, šis vakaras turėjo būti kitoks, todėl mergina galiausiai padėjo telefoną į šalį ir pakėlė akis į Džošua, kuris dabar turėjo būti jos dėmesio centru, namuose likusiam vyrukui turint užleisti šią vietą savo tėtukui. – Ačiū. Už šitai. – Dženė mostelėjo aplinkui, omenyje turėdama restoraną, jai vertinant vyriškio pastangas bent vienam vakarui išsivesti ją iš namų, kitos rankos pirštais spustelint jojo, veide netrukus nušvintant giedrai, nuoširdžiai šypsenai, jai, kaip ir kiekvieną jų kartu praleistą dieną, svarstant, ką gero padarė, kad nusipelnytų tokio įstabaus partnerio ir dar geresnio gyvenimo kartu su juo.


“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3229

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: "Little Italy" restoranas   Tr. 03 01, 2017 5:23 pm

Kartais vėlyvą vakarą, valydamasis dantis ir stebėdamas savo atvaizdą veidrodyje vyrukas pats sau šyptelėjo, minčiai, jog pirmasis iš jų legendinės universiteto grupelės susitūpėjo ir pradėjo šeimą verčiant nežymiai stebėtis ir patį Džošą, ypač žvilgtelėjus į nerūpestingą ir lengvabūdišką gyvenimą, kokiu jaunuolis galėjo pasigirti vos prieš porą metų. Kas rytą vyriškis prabusdavo su sunkiai nupasakojamu lengvumu krūtinėje, kuris liudijo, jog po ilgo ir varginančio blaškymosi po pasaulį vaikinas galiausiai atrado vietą, kurioje priklausė visu šimtu procentų, jaunuoliui ilgai nematant reikiamybės išsišokti ar kitaip atkreipti aplinkinių dėmesį, kaip elgėsi prieš tai, dviejų širdžiai artimiausių asmenų, kurių dėmesio susilaukdavo kasdien, per akis pakankant, jog pranoktų likusį pasaulį, Džošui ilgiau nesivaikant šlovės ir ovacijų, nes ryškiausios dvi šviesos jo gyvenime kas vakarą laukdavo jo namuose. -Visa paslaptis slypi šlakelyje aliejaus, kurį privalu įpilti į vandenį, - Akivaizdžiai pūsdamasis pratarė, vaikinui patogiau įsitaisant kėdėje, o tuomet žavingai mirktelint savo damai, nė vienam iš jų nekalbant rimtai, bet taip pat šito nesureikšminant, tarytum tokio tipo erzinimai būtų pagrindinė jų bendravimo forma. Kaip, tiesa, ir buvo. -Neskaudėtų to pakartoti dažniau, argi ne taip? - Pasiteiravo merginos šiltai jai nusišypsodamas, mat jautėsi truputį apžavėtas romios restorano atmosferos ir kvapą gniaužiančio moters grožio, kuris apšvietė Džošą ryškiau už padangėje kybantį mėnulį. -Nė neabejoju, jog Teodoras be vargo susitvarkys su visomis iškilusiomis problemomis, - Patikino nerimauti bepradedančią panelę, jam nė trupučio neabejojant, jog sūnus atsidūrė puikiose rankose, mat draugu Džošas pasitikėjo visu šimtu procentų, nemanydamas, kad perdeda kas kartą pareiškęs, jog į mišrūno rankas noriai patikėtų net savo gyvybę. Be to, būdamas mielu ir besiglebesčiuoti linkusiu meškinu, Teo greitai tapo vienu mylimiausiu mažojo Timočio dėdžių, pastarąjį tik nežymiai lenkiant Tomui (ir tik todėl, jog vampyras papirkinėjo Džošo ir Dženės sūnų žaislais), vyriškiui įsitikinus, jog tas porą valandų jie tikrai nenuobodžiaus. -Meile, tu nusipelnei šito ir dar šimteriopai daugiau, - Patikino žmoną kilstelėdamas smulkią jos rankutę prie savo lūpų ir švelniai palytėdamas josios krumplius, vakarienei esant tik vienai iš tūkstančio būdų, kaip Džošas galėtų atsidėkoti merginai už begalinį jos triūsą, kurį ši įdėdavo kurstydama jaukų šeimos židinį ir puoselėdama jų susikurtą idilę, jau nekalbant apie moters atsidavimą darbui, kuris ligi pat šios dienos vis dar žavėjo vyriškį, jam mėgstant klausytis su kokiu užsidegimu ir meile ji kalbėjo apie nenuoramas savo mokinius, Džošui imant įtikėti, jog vien iš josios istorijų pažįsta juos visus iki vieno. Padavėjui prisistačius su meniu, vyriškis iš karto užsakė Dženiferės mėgstamo pusiau saldaus balto vyno, naudodamasis proga, jog rytdieną nė vienam jų nereikia anksti keltis į darbą, netrukus nosį įbesdamas į valgiaraštį, kuris mirgėjo nuo įvairiausio plauko patiekalų, jam nesant tikru ar kai kuriuos ištarti apsiverstų liežuvis. Tokio tipo įstaigos su padavėjais, kurių visų ūsai buvo identiškai užraityti į viršų, o mimikos iškaltos iš akmens nebuvo artimos vaikino širdžiai, bet jos patiko Dženiferei, dėl ko vyriškis nusprendė padaryti išlygą, kinų maistą iškeisdamas į prabangias staltieses ir ankštą kostiumą. -Ką užsisakysi? - Netrukus pasiteiravo merginos, beveik pasiryžęs tiesiog pasirinkti tai, ką valgys Dženė, mat ne taip, kaip patiekalų pavadinimais, žmonos skoniu jis pasitikėjo visu šimtu procentų.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Sarah Hyland
PRANEŠIMAI : 5103

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: Re: "Little Italy" restoranas   Antr. 03 14, 2017 1:13 am

Dženė puikiai suprato, kad iš šalies jos ir Džošo santykiai galėjo atrodyti beprotiškai, daugeliui gerai pagalvojant prieš susiejant savo gyvenimą su kitu, mažai pažįstamu asmeniu ir apgalvojant visus galimus scenarijus bei tikimybę, jog viskas iš tiesų baigsis geruoju. Pati mergina taip pat visuomet laikėsi lygiai tokios pačios nuomonės ir nepriėmė labai spontaniškų sprendimų, kai kalba pasisukdavo apie romantinius santykius, verčiau žvelgdama į tai atsargiai, todėl ji suprato tokį požiūrį. Bent jau iki tos minutės, kol jos žvilgsnis pirmą kartą susidūrė su Džošo, šviesiaplaukei iki šiol atkakliai tikinant visus aplinkinius, kad jau tada žinojo, jog vaikinas yra ypatingas ir kad nori jį pažinti. Kartais būdavo sunku patikėti, jog ta atsitiktinė pažintis netrukus privedė prie santuokos, o vėliau ir prie jų atžalos gimimo, Dženiferei, visgi, negalint teigti, kad nuoširdžiai nesimėgavo kiekviena jų drauge praleista akimirka, nesvarbu, ar jiedu, palinkę virš Timočio lovytės dainuotų jam lopšinę, tikėdamiesi, jog mažasis Lundas užmigs ir leis jiems pailsėti bent kelias valandas, ar ginčytųsi dėl to, kad kuris nors pamiršo iš parduotuvės parnešti šviežios duonos, ar po sunkios darbo dienos, visiškai išsunkti susitiktų tik lovoje, merginai niekuomet nepamirštant prieš miegą apsiglėbti savo sutuoktinio. Visos šios ir daugybė kitų akimirkų buvo savaip svarbios ir buvo tarytum dėlionės dalys, kurios sudarė jų kasdienybę, šviesiaplaukei vis dar negalint atsidžiaugti tuo, kad savo pašonėje turėjo tokį fantastišką vyrą, noriai su ja besidalinantį savo gyvenimo akimirkomis. – Bet tai jau ne paslaptis, nes tu man ją pasakei. Dabar tau teks mane įtikinti, kad niekam apie tai neprasitarčiau ir kas nors nenugvelbtų tavo recepto. – Dženė plačiau nusišypsojo, lyg be galo džiaugtųsi šitaip prigavusi Džošą, jai taip pat kilstelint tamsius antakius, skatinant jį paprieštarauti, nors tai ir nebuvo labai reikšminga detalė, merginai viso labo toli gražu ne pirmą kartą nekaltai erzinant poną Lundą. – Tu taptum didžiuliu savimyla, jei kartočiau tai kasdien. – ji netrukus papurtė galvą, nė nesiruošdama sutikti su tokiu pasiūlymu, nes nė neabejojo, kad pats Džošas taip save giria net kelis kartus per dieną, tad papildomos pagyros nebuvo labai reikalingos. Be to, vaikinas tikriausiai ir be žodžių puikiai žinojo, kaip stipriai jo žmona jį vertina. – Žinau, aš juo pasitikiu... tiesiog man vis dar keista patikėti jį kitiems. – Dženiferė gūžtelėjo pečiais, garsiai išpažindama savo abejones, nors tai tikrai nebuvo pirmas kartas, kai jiedu patikėdavo sūnų į draugų ar artimųjų globą, daugumai suskumbant į pagalbą, Lundams atsidūrus kritinėje situacijoje, kuomet nei vienas nežinodavo, kaip nuraminti mažylį ar užimant auklės pareigas, jiems nutarus pabūti dviese. Tačiau tai vis vien buvo truputį neįprasta, merginai Timotį laikant itin svarbia savo gyvenimo dalimi, be kurios būtų sudėtinga egzistuoti. – Džošua Lundai, vis dar verti mano širdį daužytis kaip pašėlusią. – tyliau prasitarė mergina, nė neabejodama, kad jos šiuo metu žibėjo, bet ne vien todėl, jog ant jų staliuko buvo uždegtos kelios žvakės. Šviesiaplaukė apskritai pamiršo, kad be jų egzistuoja dar kas nors, kol prie jų neprisistatė padavėjas, jai prireikiant kelis kartus sumirksėti akimis, jog grįžtų į realybę. – Aš norėčiau... – pradėjo Dženė ir paleidusi sutuoktinio ranką, greitai akimis permetė valgiaraštį. – Picos su vištiena. Netgi galėtume užsisakyti didelę ir pasidalinti ją per pusę. – mergina greitai pratęsė savo ankstesnę mintį ir pasisuko į Džošą, žinodama, kad šis variantas galbūt nėra labai romantiškas ir buvo galima išsirinkti ką nors „egzotiškesnio“, tačiau šviesiaplaukė paprasčiausiai norėjo skaniai pavakarieniauti su savo vyru, užuot apsimetusi, jog labai nori paragauti patiekalo, kurio pavadinimo greičiausiai nė nebūtų gebėjusi ištarti ir kitą dieną gailėtųsi tai valgiusi.


“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”
Atgal į viršų Go down
 
"Little Italy" restoranas
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» Restoranas
» "THE BAZAAR" RESTORANAS

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Kavinės ir restoranai-
Pereiti į: