sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Volterra High School

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 10970

Carmen Bríghitte Denali
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Volterra High School   Št. 11 05, 2016 7:52 pm




I felt lethal, on the verge of frenzy. My nightly bloodlust overflowed into my days and I had to leave the city. My mask of sanity was a victim of impending slippage. This was the bone season for me and I needed a vacation.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 10970

Carmen Bríghitte Denali
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Volterra High School   Št. 11 05, 2016 8:15 pm

Nuo pat ankstaus ryto ši diena buvo kur kas emocionalesnė, nei Karmen norėjo ar galėjo ištverti, moteriai toli gražu nesant eiline supermamyte, kuri šį didingą įvykį būtų planavusi ištisą dešimtmetį ir dabar nekantriai lauktų akimirkos, kai galės spragsėdama fotoaparatu įamžinti kiekvieną sūnaus judesį, šiam atsiimant diplomą. Visgi, tai nereiškė, jog moteris nesidžiaugė stebėdama, kaip Alastairas tiesiog spirgėdamas iš laimės rengiasi dailų kostiumą ir blizgina batus, nekantraudamas mauti pro duris, jog susitiktų su bendraklasiais prieš oficialią ceremoniją, kuri vaikinui buvo naujos pradžios simbolis. Nesikišdama į sūnaus puošimosi procesą, Karmen tylomis stebėjo vyruką, galiausiai tiesiog likdama stovėti ir žiūrėti į vaikiui už nugaros užsiveriančias duris. Likusi bute viena, tamsiaplaukė sunkiai atsiduso, nužvelgdama ištuštėjusį ir staiga per daug nutilusį namą, nenoriai suvokdama, jog greitai šitai bus kasdienybė, jai nesuvokiant, kaip laikas spėjo prabėgti šitaip greitai ir ką tik visai mažytis buvęs Alastairas dabar nesikuklindamas žengia į suaugusiųjų pasaulį. Karmenai neatrodė sąžininga tai, jog kitaip nei kitos mamos, ji neturėjo aštuoniolikos ar devyniolikos metų atsidžiaugti savo augančiu sūnumi, tačiau ašaroti dėl neteisingo likimo nebuvo jokios prasmės, todėl beliko tik susiimti ir įsinerti į iš vakaro pasiruoštą suknelę. Pasidabinusi dailiai krintančiu drabužiu, moteris praleido dar gerą valandą priešais veidrodį, iki smulkiausių detalių tobulindama makiažą ir į kuodą surištus plaukus, galiausiai atsitiesdama ir žvilgtelėjusi į laikrodį, kuris rodė, jog iš namų išvažiuoti ji turėjo prieš dešimt minučių, pati apleido namus, sėsdama į mašiną ir nuriedėdama link sūnaus mokyklos, magišką ir pakilią nuotaiką kaip mat sugadinant krūvai neaiškia tvarka judančių automobilių, iš kurių ropštėsi pusamžiai tėvai ir mamos, prie kurių Karmen nederėjo taip stipriai, kad net skaudėjo. Dramatiškai pavarčiusi akis, tamsiaplaukė leido pro šalį praslinkti išsipusčiusiai poniutei, o tuomet pastatė automobilį į turbūt paskutinę laisvą vietą ir pati nužengė ant šaligatvio, tvirtu žingsniu ir su aukštai iškelta galva nužingsniuodama link svečiams paruoštų vietų priešais sceną, jos kaip visuomet išdidžiai povyzai neišduodant fakto, jog moteriai darosi šiek tiek sunku kvėpuoti. Kai pagaliau pasiekė reikiamą vietą, moteris sustojo apsidairyti, tikėdamasi kažkur netoliesi pamatyti ir Alastairo tėvą, kurio horizonte dar nebuvo matyti, dėl ko Karmenai beliko tik stoviniuoti ir kritišku žvilgsniu nužiūrinėti kiekvieną neskoningai pasipuošusią mamulę, kad prastumtų laiką iki ceremonijos.



I felt lethal, on the verge of frenzy. My nightly bloodlust overflowed into my days and I had to leave the city. My mask of sanity was a victim of impending slippage. This was the bone season for me and I needed a vacation.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 5315

Kai Nahuel Tuan
Hearts are breakable. And even when you heal, you're never what you were before.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Volterra High School   Št. 11 05, 2016 8:51 pm

Demetris atminė tą dieną, kuomet stipriai pirštais spausdamas motinos gėlėtą sijoną, Alastairas margaspalviais lapais nusėtu taku pėdino link pastato, kuriame per keletą ateinančių metų turėjo susirinkti pačius gražiausius gyvenimo prisiminimus. Tiesa, dėl greito vystymosi sūnui teko keisti ne vieną mokyklą ir atsisveikinti ne su vienu draugu, bet susitaikęs su tokia savo dalia Alastairas apsiprasdavo nepaprastai greitai, į naują kompaniją įsiliedamas lyg tam sutverta dėlionės dalis, pačiam Demetrijui liekant tik svarstyti, ar gebėjimą palenkti žmones į savo pusę sūnus tik nebus paveldėjęs iš motinos pusės. Ir štai, nespėjus nė mirktelėti akimis, rodos dar vakar jam pečių nesiekęs berniukas skolinosi jo kostiumą ir taukšdamas apie nesibaigiančias ateities perspektyvas tvirtu žingsniu keliavo jos pasitikti. Skaičiuodamas tūkstantuosius savo gyvenimo metus, Demetrijus neretai pajusdavo, kokia sena yra jo siela, sunkiai prisitaikydamas prie šiuolaikinių technologijų ir nuoširdžiai nesuvokdamas pamišėliško jaunimo noro pozuoti su šuns ausimis ir snukiu. Bet gavęs dailiai eliminuotą pakvietimą į sūnaus išleistuves, savo amžiaus kraitį kauluose jis pajautė nepaprastai stipriai, puikiai žinodamas, jog gyvenime daugiau nebėra nieko, ką Demetrijus galėtų padaryti, savo vaidmenį vampyrui jau atlikus. Ir ne kaip pagarsėjusiam Volturių šeimos atstovui, o kaip tėvui, kuris žiūrėdamas į savo atžalą gali priglausti ranką prie krūtinės ir pasakyti, jog juo didžiuojasi.
Lengvos melancholijos lydimas, Demetrijus galiausiai pasiekė vidurinę, kurią, ironiškai, prieš keliasdešimt metų pats padėjo įsteigti, jam lengvu žingsniu, susikišus rankas į kišenes pasiekiant salę, kurioje knibždėte knibždėjo nekantraujančių svečių. Vieni braukė ašaras, kiti dalinosi prisiminimais, treti aiškiai nuobodžiaudami minkė telefonus. Bet minioje žmonių Demetrijaus akys apsistojo tik vienu asmeniu, kurį vyriškis jautė galintis rasti net ir užmerktomis akimis, kelis šimtus metų trunkantiems jo ir Karmen santykiams paliekant ryškią žymę vyriškio pasąmonę. Jeigu vampyrui reikėjo truputį pasistengti norint suieškoti kokį asmenį, rudaplaukės buvimo vieta prieš akis iškildavo savaime, jos siunčiamoms bangoms glostant jojo odą tarytum laužo liepsnos, nuo kurių Demetris niekuomet nebijojo nudegti. -Atrodai nepaprastai gražiai, - Tyliai murmtelėjo jai į ausį išdygęs moteriai iš dešinės, vampyrui trumpam pasilenkiant ir apdovanojant Karmen trumpu bučiniu į skruostą, prieš pilnai atsitiesiant ir žvitriu žvilgsniu nuskenuojant aplink esančius žmones, kurie nė trupučio nesibodėdami varstė porą smalsiomis akimis, Demetrijui savo ruožtu viso labo mandagiai nusišypsant. Jų visų menka egzistencija vargiai turėjo poveikį vampyrui, tuščioms jų nuomonėms puikiai derant prie pilkų veidų, bet vien iš pagarbos Alastairui Volturis pasirinko elgtis gražiai ir nors pusvalandį apsimesti, kad pakenčia žmonių kompaniją.



Sometimes when I look at you, I feel I’m gazing at a distant star. It’s dazzling, but the light is from tens of thousands of years ago. Maybe the star doesn’t even exist any more. Yet sometimes that light seems more real to me than anything.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 10970

Carmen Bríghitte Denali
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Volterra High School   Št. 11 05, 2016 9:51 pm

Karmen niekuomet nesistengė pritapti prie mirtingųjų minios, kadangi trapūs ir menki žmonės josios akyse visuomet buvo geriausiu atveju maisto šaltinis. Net ir pati tapusi viena iš jų, moteris jautėsi esanti keliais laipteliais aukščiau jų visų, ką ir dabar išdavė kritiškas josios žvilgsnis, į servetėles rankose gniaužiančias moteriškes tamsiaplaukei žvelgiant veik su panieka, dėl ko ir ji pati susilaukė ne vieno kreivo žvilgsnio, lyg savo pasipūtusia laikysena ir lediniu veidu bandytų visiems sugadinti šventę, atsibeldusi čia nežinia ko ir neturėdama jokios vietos supermamyčių klube. Karmen, savaime suprantama, nepriklausė tėvų komitetui ir apskritai nepažinojo nė vieno iš Alastairo bendraklasių tėvų, todėl dabar nė neturėjo su kuo persimesti pora žodžių, kad prastumtų laiką, dėl ko su kiekviena sekunde Demetrio pasirodymo laukė vis labiau, jai net neabejojant, jog šiuo metu jis vienintelis galėtų palengvinti šį nejaukų pasibuvimą. Karmen jau buvo beprasiseganti delninę, jog išsitrauktų telefoną ir žvilgtelėtų į laikrodį, kai pajuto kažką sustojus šalia, moteriai nepasivarginant pasižiūrėti, kas prie jos prisijungė, kadangi šiaip ar taip visu kūnu jautė Demetrį, lyg jo energija būtų šimtus kartų ryškesnė nei bet kurio kito čia esančio asmens. - Lažinuosi, jog visoms taip sakai,- atsakė ne ką garsiau, puikiai žinodama, jog sugauti josios žodžius vampyrui nebus didelė problema. Trumpam nukreipusi žvilgsnį į kostiumu pasipuošusį vyriškį, Karmen kreivai šyptelėjo, josios veidui pirmą kartą nuo atėjimo į salę išduodant, jog pagaliau rado kažką malonaus akiai ir sielai. - Nemaniau, kad šitiek žmonių čia susirinko vien tam, kad pasigrožėtų mumis,- šį kartą prabilo garsiau, kreipdamasi į Demetrį, bet pasirūpindama, jog ją nugirstų ir netoliese sėdėjusi moteris, kuri žvelgė į už jos esančią porelę net persikreipusi savo kėdėje. Lyg pagauta nusikaltimo vietoje, moteris tankiai suklapsėjo akimis, netrukus nusisukdama, josios pavyzdžiu pasekant ir keletui kitų porų, netrukus ėmusių šnibždėtis tarpusavyje. - Turbūt kai šventė baigsis, į pasisėdėjimą su kitais tėvais pakviesti nebūsim,- dar kartą prabilo, dabar jau nuleidusi balso toną, jai nė kiek neapgailestaujant, jog negaus progos sugerti su ponu Favero, kurio sūnus surinko visus įmanomus šimtukus vien dėl to, kad jis rado kam sumokėti, jog tai įvyktų. Tiesa, net jei norėtų, prisijungti šiems dviems nebūtų buvę itin paprasta, kadangi nė vienas iš susirinkusiųjų nenutuokė, jog Karmen ir Demetris patys yra abituriento tėvai, tamsiaplaukei net ir po tiek laiko nė pačiai nežinant, kaip jaučiasi dėl to, kad per sūnaus išleistuves turės apsimest geriausiu atveju teta ar artima drauge.



I felt lethal, on the verge of frenzy. My nightly bloodlust overflowed into my days and I had to leave the city. My mask of sanity was a victim of impending slippage. This was the bone season for me and I needed a vacation.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 5315

Kai Nahuel Tuan
Hearts are breakable. And even when you heal, you're never what you were before.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Volterra High School   Št. 11 05, 2016 10:23 pm

Net ir besitęsiantys, rodos, amžinybę, Demetrijaus ir Karmen santykiai stokojo pastovumo, jiems, vienas kitą lyg atogrąžų vėjui lankant sezoniškai. Galėdavo praslinkti ištisi mėnesiai, kurių metu jiedu neištartų vienas kitam nė žodžio, neturėdami ko pasakyti, arba atvirkščiai, nežinodami nuo ko nė pradėti, bet kas kartą susidūrus akis į akį, atrodydavo, jog nuo pastarojo susitikimo nebūtų prabėgusi nė diena. Pažįstamos šypsenos, vidiniai, kitiems nesuprantami juokeliai, ir jaukumo jausmas, kurio neįmanoma suvaidinti, ir kuris užgula tavus pečius, kai po ilgos kelionės tu galiausiai grįžti į gimtuosius namus. Egzistavo milijonas ir dar šešiasdešimt aštuonios priežastys, kodėl šie du individai galėtų vienas kito nekęsti, bet tas kartus jausmas, dažnai lydintis Karmen vardą, niekuomet pilnai neįsitvirtino Demetrijaus širdyje, jam neįstengiant žiūrėti į šią moterį ir jausti jai antipatijos. Aršūs žodžiai, įkarščio akimirką palikę jų abiejų lūpas galų gale nereiškė nieko, Volturiui seniai nuleidus rankas ir susigyvenus su neišvengiamybe, jog Karmen buvo, yra ir visuomet bus jo dalimi, kurios jis paprasčiausiai negali išplėšti laukan, kartu nesunaikindamas savęs. -Sakau, - Demetris pripažino, nuolat jį lydinčiam galantiškumui visuomet verčiant vyriškį apiberti savo palydoves komplimentais. -Bet tai nereiškia, jog iš tiesų tuo tikiu, - Jis kreivai šyptelėjo, visiškai ignoruodamas faktą, jog peržengia privačios erdvės ribas, veik alsuodamas į Karmen kaklą, tarytum ji būtų magnetas, o jis atstotų metalą, patiems fizikos dėsniams skatinant juos išlikti kartu. -Visos saulėgrąžos suka galvas į saulę, - Vampyras lyg tarp kitko leptelėjo, nesukdamas galvos sugaus kokia jautri ausis šią jo repliką, ar ne, ne su vidutine gyvenimo krize išgyvenančiais individais Demetrijui atkeliavus čia kovoti. Nors stebėti jų rūškanas minas ir pavydo kupinas akis iš dalies buvo įdomu, vampyrui spėjus pamiršti, kokią įtaką turi mirtingiesiems, vyriškiui akivaizdžiai privengiant pasisėdėjimų prie vyno taurės su kaimynais. -Galiu išnuomoti tau nors ir visą restoraną, jeigu turi noro švęsti, - Demetrijus lyg tarp kitko tarstelėjo, nesipūsdamas ir savo stora pinigine nesigirdamas, o tiesiog dėstydamas faktus, kurie neturėtų būti paslaptis tamsiaplaukei. Dievas žino, Volturis be didesnių nuostolių jai tą restoraną galėtų nupirkti, neišsemiamoms sąskaitoms banke esant vieninteliu geru dalyku, kurį vyriškis su savimi pasiėmė palikdamas Volturių pilį. Ne dėl savęs, žinoma, prabangims laikrodžiams ir namams su dvejais baseinais seniai nedarant vampyrui jokios įtakos. Dėl sūnaus, kuriam Demetrijus norėjo, jog nieko gyvenime netruktų, dėl ko vyriškis buvo pasiruošęs finansuoti visas Alastairo svajones, nesvarbu jis užsibrėžtų studijuoti Oksforde, ar iškeliautų mokytis į Kiniją.



Sometimes when I look at you, I feel I’m gazing at a distant star. It’s dazzling, but the light is from tens of thousands of years ago. Maybe the star doesn’t even exist any more. Yet sometimes that light seems more real to me than anything.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 10970

Carmen Bríghitte Denali
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Volterra High School   Št. 11 05, 2016 11:10 pm

Šalia esančio vyriškio artumas ir šiltas oras, kurį su kiekvienu žodžiu Demetris iškvėpė jai į kaklą, privertė tamsiaplaukės širdį išdavikiškai suspurdėti, Karmen nepaprastai stipriai trokštant, jog paspartėjusio josios širdies plakimo garsas būtų užgožtas šurmuliuojančios minios ar tiesiog prasprūstų vampyrui pro ausis, moteriai nė trupučio nenorint išsiduoti, jog net ir po tiek laiko bei kartu išgyventų dramų, vis dar leipsta it paauglė, vos tik Demetris atsiranda šalia. - Kas galėjo pagalvoti, jog tu šitoks veidmainis,- netrukus murmtelėjo, josios raudonai padažytoms lūpoms išlinkstant į patenkintą šypsnį, moteriai akivaizdžiai nė pačiai nepatikint savo suvaidintu nusivylimu, jai geriau nei kitiems žinant, jog vampyras nėra gyvenimą įsimylėjęs, visas moteris gražiomis ir visus kūdikius mielais laikantis saulės spindulėlis, kokiu kartais galėjo pasirodyti dėl savo nuostabios šypsenos iš mandagumo ir išdidžios laikysenos. - Laimi seksualiausio tėvo apdovanojimą, saule,- noriai pripažino, tik dabar susimąstydama, kad žmogiškoms akims turbūt ne ji šiuo metu atrodė gražiausias sutvėrimas patalpoje, vampyriškiems kerams darant savo, net porai brandžių vyriškių akimirką pasigėrint Volturiu, o ne ja, kas būtų kiek įžeidę Karmen, jei tokia aplinkinių reakcija moteriai nebūtų be galo juokinga. - Kaip galėčiau nenorėti. Mano vienintelis vaikas nuostabiais rezultatais baigia vieną geriausių mokyklų. Aš išdidi motina,- iškilmingai paskelbė, su pasididžiavimu aukščiau kilstelėdama smakrą, nepalikdama jokių abejonių, kad šiandien yra ką švęsti. - Tiesa, verčiau grįžusi namo pakelsiu taurę prabangaus vyno, įsitaisiusi patogiame krėsle priešais židinį, o ne tuščioje salėje viena laksiu brangaus šampano imitaciją,- buvo priversta atsisakyti tokio dosnaus vampyro pasiūlymo, neabejodama, jog dėl to įsižeidęs Demetris tikrai neliks. Kiek primerkusi akis, tamsiaplaukė nužvelgė į eiles sustatytas kėdes, maždaug per vidurį pastebėdama porą laisvų vietų, į kurias turbūt kėsinosi ir dar viena pora kitame salės gale, Karmenai staigiu judesiu čiumpant vampyro ranką ir nepaliekant jam kito pasirinkimo, kaip tik sekti paskui ją, kol ši sparčiai žingsniavo link nusižiūrėtų vietų. Nors ir greitai, bet gracingai moteris žingsniavo tarpu tarp kėdžių, paversdama šį savo nuosavu podiumu, kuris užsibaigė ties jos pasirinktomis kėdėmis, prie kurių jau buvo prisistačiusi ir ana pora, dviems moteriškėms sustojant vienai priešais kitą, lyg abi lauktų, kol kita pasitrauks ir leis prisėsti. Žinoma, tikėtis, jog Karmen nusileis buvo absurdiška, šitai po maždaug dviejų minučių spoksojimo varžybų suvokiant ir anai moterėlei, dėl ko ji nepatenkinta prunkštelėjo ir apsisukusi nužingsniavo, kol tamsiaplaukė tuo metu patenkinta prisėdo ir užsimetė koją ant kojos, taip pat timptelėdama už rankos, kurios vis dar laikėsi, ir Demetrį, jog šis nesikuklindamas prisėstų šalia.



I felt lethal, on the verge of frenzy. My nightly bloodlust overflowed into my days and I had to leave the city. My mask of sanity was a victim of impending slippage. This was the bone season for me and I needed a vacation.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 5315

Kai Nahuel Tuan
Hearts are breakable. And even when you heal, you're never what you were before.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Volterra High School   Št. 11 05, 2016 11:44 pm

Karmen širdies purptelėjimą jis pajuto visu kūnu, tarytum pastarasis priklausytų jam pačiam, ritmingam maršui užgožiant aplinkinių murmesį ir vyriškiui atstojant gražiausią melodiją, jam bene tris šimtąjį kartą pasigėrint, kaip stipriai žmogiškumas tinka Karmenai, rausviems skruostams išryškinant šokoladinio rudumo akis, į kurias žvelgiant širdis salo taip pat stipriai, kaip saldumyną ragaujant, tamsioms garbanoms lyg storam potėpiui teptuku užbaigiant įstabų paveikslą. -Mokausi iš geriausiųjų, - Jis lengvai moteriai įkando, puikiai žinodamas, jog Karmen neįsižeis, mat gebėjimą apsukti visus aplink liauną savo pirštą ir apdumti akis net ir patiems sukčiausiems rudaplaukė, be abejonės, laikė privalumu, o ne trūkumu. Tarp mūsų mergaičių šnekant, ši jos savybė žavėjo ir patį Demetrijų. -Pripažinsiu, mano blakstienos šiandien atrodo ypatingai riestos, - Vyriškis pašmaikštavo, liežuviu palengva apvesdamas rausvas savo lūpas, kol žvilgsniu nuklydo ties moters veido profiliu, tarytum jo akys daugiau nieko salėje nematytų. Ir nematė. Absoliučiai nieko, apart moters šalimais, kas būtų vertas jo dėmesio. -Mūsų vaikas, - Taktiškai priminė moteriai, šypsenai lyg nuspaudus jungiklį, staiga įsižiebiant Demetrijaus veide, jo krūtinei nežymiai išsipučiant dėl sunkiai pažabojamo pasididžiavimo jausmo, Alastairui nesunkiai nušluosčius visiems nosis, ką atkakliai visą gyvenimą darė abu jo tėvai. Kažkokiu, vyrui pačiam sunkiai paaiškinamu būdu, iš Karmen ir Demetrijaus mišrūnas susirinko viską, kas geriausia, Volturiui kas kartą pažvelgus į sūnų prisimenant, kodėl tą ypatingą liepos naktį nusivijo jo motiną laukais ir pievomis, pasiryžęs sekti ją nors ir į pasaulio kraštą, Alastairui žibant pačiomis gražiausiomis spalvomis tik todėl, jog jis buvo palytėtas jos. -Tu nesėdėtum tuščioje salėje. Ten taip pat būčiau aš, - Tarstelėjo nė akimis nemirktelėdamas, tarytum pats vienas galėtų atstoti keliasdešimt kitų asmenų, Demetrijaus pasitikėjimui savimi neturint nei pradžios, nei pabaigos. Jojo žvilgsnis trumpam nuslydo ties supintais jų pirštais, bet šito nekomentavęs vampyras tiesiog nusekė Karmen, santūriai pratylėdamas, kol ši nebyliai kovojo dėl dviejų nusižiūrėtų vietų, išraiškai jo veide išduodant, jog nugalėtoja jo akyse buvo aiški dar prieš kitai moteriai iškeliant savo kandidatūrą. -Tavęs niekas nemokė elgtis gražiai, ar ne? - Visgi pakomentavo porai atsitraukus į šalį, o Demetrijui įsitaisant moteriai iš šono, jam neprijaučiant dramatiškoms scenoms, ir visgi, negalint švelniai nesišypsoti dėl Karmen aršumo, kas suteikė moteriai neišdildomo šarmo.



Sometimes when I look at you, I feel I’m gazing at a distant star. It’s dazzling, but the light is from tens of thousands of years ago. Maybe the star doesn’t even exist any more. Yet sometimes that light seems more real to me than anything.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 10970

Carmen Bríghitte Denali
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Volterra High School   Sk. 11 06, 2016 2:10 am

Jau dešimtis kartų moteris turėjo galimybę įsitikinti, kad paikos mintys ir vadžių paleidimas iš rankų, leidžiant sau turėti tuščių vilčių, nepriveda prie nieko gero, tačiau jei dabar būtų gebėjusi skaityti vampyro mintis, būtent pastarąsias ir būtų įsileidusi į galvą ir į širdį. Net ir po ištisų šimtmečių, moteris nieko negalėjo sau padaryti, dėl ko buvo pasiruošusi vis iš naujo ir iš naujo grįžti į Volturio glėbį, dėl ko turbūt jiems abiems į naudą išėjo tai, jog moteris iki galo nesuvokė, jog žavi Demetrį taip pat, kaip ir jis ją. Kadangi neabejotinai būtų viską interpretavusi ne visai taip, kaip derėtų ir pasiduotų akimirkos žavesiui. Be jokios abejonės, dėl vyro lūpas palikusios pastabos įsižeisti nė nemanė, jo žodžius priimdama kaip patį tikriausią komplimentą, kadangi gebėjimas susukti protą ir suklaidinti žmones, kuriant jų akyse save tokį, kokį jie trokšta matyti, ir taip pasiekti veik visko, ko tik nori, buvo pats tikriausias talentas, stipriai prisidėjęs prie to, jog tamsiaplaukė sulakė sulaukė tokio garbaus amžiaus. Demetriui pašmaikštavus apie savo blakstienas, moteris pasisuko į jį ir kiek pasistiebusi, jog galėtų žvilgtelėti iš arčiau, nužvelgė jo blakstienas, kelioms užsitęsusioms sekundėms žvelgdama jam į akis, o tuomet tvirtai linktelėdama. – Tikrai. Pradėjai naudoti kokias naujas priemones ar tiesiog užrietei šventės proga? – pritarė kiekvienam jo žodžiui, pasiryžusi taip pat, kaip ir vyriškis, rimtu veidu taukšti niekus, kol tam nesutrukdė jo lūpomis nuslydęs liežuvis, po šio nekalto judesio Karmenai kiek atsilošiant ir giliau į plaučius įtraukiant oro, o galiausiai tiesiog vėl nukreipiant veidą į šoną, lyg šitai galėtų paslėpti josios netikėtai prasiveržusį sutrikimą. Demetris, rodos, jautėsi visiškai priešingai, ir toliau gėrėdamasis moterimi, kol ši to nematė. Vyrui ją pataisius po to, kai ši neapgalvotai pasirinko ne tą įvardį, panelė taip pačiai nusišypsojo, šį kartą šypsenai esant nuoširdžiai ir šiltai, tokiai, kokia atšiauriame moters veide pasirodydavo itin retai, toli gražu ne bet kam mokant ją iššaukti. Bet Demetris ir nebuvo bet kas. – Mūsų.. – tyliai atkartojo, nežymiai linktelėdama. Atsižvelgiant į tuometinę situacija ir santykius tarp Alastairo tėvų, berniukas neturėjo būti vaikas, nes pagal scenarijų jo būti apskritai neturėjo. Bet Karmen nesigailėjo absoliučiai nieko. Nei to, jog prisidėjo prie tuometinės Demetrio šeimos iširimo, nei fakto, kaip stipriai kankinosi nugirdusi vyro tariamus žodžius, jog tas vakaras su Karmen jam nereiškė visiškai nieko ir jog jis tamsiaplaukei nepuoselėja jokių šiltų jausmų. Moteris nežinojo, ar vyras mano bent šiek tiek panašiai, tačiau jai pačiai sūnus atrodė vertas kiekvieno dūrio į širdį, beliekant tik stebėtis, kaip iš dviejų iki paskutinės dalelės sužalotų asmenų galėjo gimti toks visapusiškai nuostabus žmogus. – Krėslus turiu du,- Karmen viso labo truktelėjo pečiais, tikrai neketindama prieštarauti, jeigu vampyras nuspręstų prie jos prisijungti ir drauge pakelti taurę už sėkmingą jų stebuklo ateitį. Tiesą sakant, netgi labai to norėdama, bet garsiai šito neišreikšdama. Jau įsitaisiusi iškovotoje vietoje, moteris trumpam žvilgtelėjo į priekį jog įsitikintų, kad ceremonijai prasidėjus galės viską aiškiai matyti, o tuomet vėl grįžo ties pasikandžioti nusprendusiu Volturiu. – Mane mokė, jog reikia gerbti vyresniuosius ir užleisti jiems vietą. O kuri iš mūsų vyresnė?... – nė trupučio negraužiama kaltės, moteris viso labo mirktelėjo vyrukui, ignoruodama į ją kreivai žvilgtelėjusią šalia sėdėjusią moterį, kuri aiškiai nesuprato, kodėl Karmen įsivaizduoja esanti vyresnė. Tik baigusi puikuotis panelė susivokė, kad net ir vampyrui prisėdus, vis tiek nepaleido jo rankos, dėl ko iš lėto pirštukais brūkštelėjo vėsia jo oda ir galiausiai paleido vyriškį, delnus susidėdama sau ant kelių.



I felt lethal, on the verge of frenzy. My nightly bloodlust overflowed into my days and I had to leave the city. My mask of sanity was a victim of impending slippage. This was the bone season for me and I needed a vacation.
Atgal į viršų Go down


Sponsored content


RašytiTemos pavadinimas: Re: Volterra High School   

Atgal į viršų Go down
 
Volterra High School
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Early mornings boulevard-
Pereiti į: