sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Drabužių parduotuvė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

PRANEŠIMAI : 5240

Eleazar Yahir Denali
Hearts are breakable. And even when you heal, you're never what you were before.


RašytiTemos pavadinimas: Drabužių parduotuvė   Sk. 09 11, 2016 1:20 am

Pinigai



Nobody said it was easy. It's such a shame for us to part.

OH, TAKE ME BACK TO THE START.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 5240

Eleazar Yahir Denali
Hearts are breakable. And even when you heal, you're never what you were before.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Drabužių parduotuvė   Sk. 09 11, 2016 1:42 am

Žaviąją Yvetę nuolatos lydėjo staigmenos, moteriai mėgstant pasirodyti Demetrijaus tarpduryje su gundančiu pasiūlymu dėl išvykos į gamtą ar artimiausią zoologijos sodą, Volturiui nė karto, nepaisant to, kokia absurdiška idėja atrodytų tą sekundę, nesugebant žaviai jam besišypsančiai moteriai ištarti paprastučio - ne. Ir nors vyras turėjo pripažinti, jog lapus lėtai žiaumojanti koala buvo ganėtinai intriguojantis vaizdinys, vampyras sunkiai galėjo atplėšti žvilgsnį nuo vietoj vargiai nustygti galinčios merginos, kuri balsu gėrėjosi dailiomis povo plunksnomis, kol jis patyliukais gėrėjosi ja. Nors jiedu niekuomet dabartinio savo statuso neaptarė susėdę už arbatos puodelio, nebyliai jie visgi nubrėžė ribą tarp dalykų, kuriuos darė savaime, ilgai nekvaršindami dėl to galvos ir tų, kuriuos atidėjo į ateitį, Demetrijui visiškai nespaudžiant šviesiaplaukės ir tiesiog mėgaujantis jos kompanija, kuri buvo tarytum atgaivos gurkšnis nualintam jo kūnui. Net ir tokie užsiėmimai, kaip apsipirkinėjimas, anksčiau vertę vyriškį nepatenkintą raukyti antakius ir nekantriai trepsėti koja, dabar nekėlė jokių neigiamų emocijų, Volturiui lengvu žingsniu žengiant į šešiasdešimtą parduotuvę, į kurią suskubo šmurkštelėti šviesiaplaukė, pamačiusi didelę nuolaidą suknelei, kurių prikimšti buvo keturi maišai. -Pradedu galvoti, jog tavo spintoje slepiasi Narnija. Tai vienintelis logiškas paaiškinimas, kaip gali sutalpinti ši tiek rūbų, - Lengvai patraukė panelę per dantį, visgi, nepaliaudamas šypsotis, tarsi moters savybė švaistyti pinigus ir tiesiog numoti ranka Demetrijui mestelėjus kokią pastabą, iš tiesų jį žavėtų iki pat širdies gelmių. Ir žavėjo. Vyriškis noriai būtų į rankas panelei įsūdęs visas turimas savo kreditines korteles, jos vardu perrašęs tris turimus butus ir nupirkęs ponį, jei tik ši būtų to paprašiusi, vampyrui sukantis su šviesiaplauke ant parketo jos brolio vestuvėse kaip niekad ryškiai suvokiant, jog likęs pasaulis nebuvo vertas absoliučiai nieko, kai glėbyje jis spaudė Yvetę. Geriausia to dalis, žinoma, buvo faktas, kad Demetrijui kyštelėjus jos pusėn bent penkiasdešimtinę, šviesiaplaukė gerokai skeltų jam per ausį, neketindama paimti iš jo nė skatiko, mat kažkokiu jam nesuprantamu būdu, moteriai reikėjo ne turtų vyriškio sąskaitoje ar greitų automobilių jo garaže, bet jo. Tik jo. Ko pilnai užteko, kad vampyras jaustųsi laimingiausiu asmeniu pasaulyje, klusniai sekdamas šviesiaplaukę lyg saulėgrąža, lenkianti galvą savo saulės link. -Anie tau visai tiktų, - Lyg tarp kitko pridūrė galva mostelėdamas ilgų botų link, iš dalies juokaudamas, bet kartu kalbėdamas visai rimtai, mat ilgaaulių moteriai prireiks, jei Demetrijus pasiryš tesėti prieš kelias savaites duotą pažadą ir išsiveš panelę žvejoti.



Nobody said it was easy. It's such a shame for us to part.

OH, TAKE ME BACK TO THE START.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Ashley Benson
PRANEŠIMAI : 10384

Yvette Ophelia Boucher
Always remember that you are absolutely unique. Just like everyone else.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Drabužių parduotuvė   Sk. 09 11, 2016 2:35 am

Ėjimas į zoologijos sodą ar pasiryžimas praleisti kiaurą dieną prie ežero nepagaunant nei vienos žuvelės neprilygo tam, ką Demetrijui teko iškęsti pirmąsias savaites po Tomo ir Metju vestuvių. Yvetė neturėdama ką veikti buvo užsirašiusi į keletą darbščiųjų rankų būrelių, kadangi ji nenorėjo keliauti ten viena, sumąstė, kad draugas nelaimėje tikrai nepaliks ir nusprendė kartu pasikviesti Dimą. Mergina slapčia baiminosi, kad vyriškis nesileis į tokias avantiūras ir gražiais žodžiais pasiųs ją šėko pjauti, tačiau blondinė neteko amo, kai kitos dienos pavakarę prie savo durų pamatė Demetrijų, apsiginklavusį virbalais ir vąšeliais. Negana to, jis už Yvetę ir šaliką numezgė, pamatęs, kokia ji beviltiška šitame reikale. Po kelių tokių būrelių užsiėmimų, mergina suprato, kad sveiko proto asmuo vien iš paprasto draugiškumo tikrai taip nesielgtų ir tada į jos ir taip šviesią galvą didele jėga smogė nušvitimas. Žinoma, jau ir vestuvių metu Yvetė turėjo įtarimų, kad jųdviejų santykiai krypsta kitokia linkme, kadangi nepastebėti tos stiprios abipusės simpatijos buvo beveik neįmanoma, tačiau mergina, atsižvelgdama į visas juos supusias aplinkybes stengėsi kaip įmanydama ignoruoti tą jausmą, kuris po truputį vis stiprėjo ir neleido jai ramiai gyventi. Tad vos ne kiekvieną dieną Yvetė prisigalvodavo įvairiausių ir keisčiausių užsiėmimų, kad kuo dažniau galėtų matytis su Demetrijumi, kurio begalinė kantrybė ir pasiaukojimas kėlė jai nemažą susižavėjimą. Vaikinas šias būdo savybes puikiai demonstravo ir dabar, kai nuo ankstyvo ryto buvo tempiamas į parduotuves, kadangi Yvetė sužinojo, jog būtent šiandien visose parduotuvės išpardavimas iki 75 procentų, tai kaip įmanoma atsilaikyti? Lakstydama po visas krautuves, mergina vos spėjo krauti maišus ant Dimos rankų, stebėdamasi, kaip jis dar visko nenumetė ir nepabėgo nuo jos savais keliais. –Čia tik atrodo daug,- išgirdusi tamsiaplaukio pastabą nužvelgė keliolika jo turimų nešulių. –Nieko, turimus rūbus sudėsiu į rūsį, o šituos sutalpinsiu vietoje anų, ką nors sugalvosiu,-numojo ranka, manydama, kad lengvai su tokia užduotimi susidoros. –Iš tiesų šito apsipirkinėjimo vajaus nebūtų, jeigu Tomas tęsėtų savo pažadus. Įsivaizduok, prižadėjo man praėjusių gimtadienių proga pabūti asmeniniu stilistu ir nupirkti tokių drabužių derinių, kurie man tiktų, tačiau taip nieko ir nenupirko,-išpasakojusi graudžią gyvenimo istoriją žvilgtelėjo į Demetrijų, tikėdamasi, kad bent jis ją užjaus. Po kelių akimirkų išgirdusi vaikino pasiūlymą, Yvetė pasisuko į tą pusę, kur jis žiūrėjo ir pribėgusi prie botų atidžiai juos apžiūrėjo. –Bet tikrai visai nieko, reikia imt, derės prie tos juodos balinės suknelės,-juokdamasi įkišo koją į ryškiai rožinį apavą, kuris visus žvejus išvers iš klumpių, aišku, jei tik Yvetė pasiryš visą dieną išsėdėti ramybėje ir tyloje, laukdama, kol Dima sužvejos kokį šamą.



Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 5240

Eleazar Yahir Denali
Hearts are breakable. And even when you heal, you're never what you were before.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Drabužių parduotuvė   Sk. 09 11, 2016 2:06 pm

Šviesiaplaukė visuomet buvo asmuo, kuris be paliovos nepailsdamas stūmė Demetrijų į priekį, tuomet kai šis įsispyręs į žemę abejojo dėl tolimesnio savo žingsnio, vampyrei nuolatos atrandant tinkamiausius žodžius, kurie išlukštentų Volturį iš kiauto ir pastatytų jį ant kojų. Būtent į ją vyriškis kreipdavosi norėdamas sulaukti vertingo patarimo, dabar jiems atsiduriant kiek delikačioje situacijose, kuomet Demetrijaus norimas aptarti objektas buvo pati Yvetė. Bet pasimetęs Volturis nesijautė, tiesiog pasirinkdamas leisti gyvenimui ir toliau juos vesti, kad ir į visišką nežinią, vyriškiui neabejojant, jog sugebėję atrasti vienas kitą, jie bendromis jėgomis išspręs visus nesklandumus, Demetrijui savo ruožtu pasirūpinant, jog iš moters lūpų niekuomet nedingtų plati šypsena, kuri net didžiausio slunkiaus dieną paversdavo geresne. -Kieno rūsį? - Subtiliai pasiteiravo, instinktyviai privengdamas šviesiaplaukės žvilgsnio, tarsi užmatyta odinė striukė staiga būtų tapusi kur kas įdomesne nei panelės reakcija į jo žodžius. Aišku, gyventi kartu atrodė truputį beprotiška porai, kuri susitikinėjo vos mėnesį, bet Demetrijus su Yvete ne visai atitiko normalios, šviežiai iškeptos porelės kriterijus, jam jaučiantis taip, tarsi pažinotų vampyrę visą savo gyvenimą. Be to, buvo truputį sunku palaikyti gerus santykius tuomet, kai gyveni skirtingose valstybėse, Yvetei dienas leidžiant Prancūzijoje, kur mėgavosi vienatve ir gardžiais sviestiniais rageliais, kol tuo tarpu Demetrijus mirko Volteroje, tuščiai spoksodamas pro langą į saulę, kuria negalėjo mėgautis. Juk vienaip ar kitaip, didžiąją dalį savo laiko šį mėnesį Yvetė praleido būtent Volteroje, Demetrijui nerandant nė vienos svarios priežasties, kodėl šios viešnagės moteris neturėtų pratęsti kur kas ilgesniam laiko tarpui. -Sprendžiant iš gėlėtų tavo brolio marškinių ir dešrelės celofano plonumo kelnių, nepasitikėčiau jo skoniu, - Jis žaismingai vyptelėjo, išsiduodamas, jog garsųjį Tomą Harlow seka instagrame, nepaliaudamas stebėtis, kiek balandžių gali talpinti vienas vienintelis švarkas. -Beveik esi pasiruošusi pradėti darbuotis mano fermoje, - Palinkčiojo galva įvertindamas moters apavą, Demetrijui palengva pradedant manyti, jog šviesiaplaukė dailiai atrodytų net ir su šiukšlių maišu vietoj drabužių, komiškiems botams visiškai nesugadinant Yvetės įvaizdžio. -Reikia nusipirkti porą guminių pirštinių ir galėsi eit sodinti bulvių, - Po akimirkos pridūrė nesunkiai įsivaizduodamas, kaip pasipuošusi ilga suknele ir botais vampyrė kapstosi po daržą, šiam vaizdiniui priverčiant jo lūpas išlinkti į džiaugsmingą šypseną.



Nobody said it was easy. It's such a shame for us to part.

OH, TAKE ME BACK TO THE START.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Ashley Benson
PRANEŠIMAI : 10384

Yvette Ophelia Boucher
Always remember that you are absolutely unique. Just like everyone else.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Drabužių parduotuvė   Pir. 09 12, 2016 12:29 am

Nusprendusi praleisti tiek daug laiko su Demetrijumi, Yvetė ne tik turėjo tikslą išmokti megzti, nerti ar pinti iš vytelių, tačiau slapčia tikėjosi, kad ir kaip tai kvailai skambėtų, jog tokiu būdu pastebės akį rėžiančias blogąsias vaikino savybes, kurios padėtų jai įsitikinti, kad visa tai, kas vyko per vestuves tebuvo jos įsiaudrinusios vaizduotės vaisius ir jiems visiškai nelemta būti kartu. Merginos įgimtas naivumas kuo puikiausiai atsiskleidė ir šioje situacijoje, kadangi šalia Yvetės Demetris lyg tyčia žibėjo pačiomis geriausiomis savo savybėmis, o tai kartu ir džiugino, ir piktino ją, mat šviesiaplaukė suprato, kad šį kartą jau vargiai galės pabėgti nuo savo jausmų, kaip tai darė visus praeitus sykius, bijodama kažką nuoširdžiai pamilti. Pastarosiomis dienomis Yvetė itin dažnai norėdavo tiesiog sustoti vidury gatvės ir išsakyti Demetrijui viską, ką galvoja apie šią situaciją, kai kiekvienas žino, ką jaučia kitam, tačiau nedrįsta to ištarti garsiai. Visgi visada Yvetę kažkas nuo šio ganėtinai drąsaus žingsnio sulaikydavo. Tad dabar išgirdusi vaikino klausimą, šviesiaplaukė nustebusi užsižiopsojo į Dimą, sukdama galvą, ką derėtų atsakyti. -Ar tu... Ar tai... Gerai, palauk,-papurčiusi galvą giliai įkvėpė, kadangi niekaip nesugebėjo užduoti rišlaus klausimo. -Ar tu kvieti mane apsigyventi pas tave?,-taip tyliai išbėrė žodžius, neįsitikinusi, ar Demetrijus juos tikrai išgirs. Nenuostabu, kad Yvetę buvo ištikęs lengvas šokas, juk ne kasdien vaikinas, kurį esi be proto įsimylėjusi, bet vaidini, kad ne taip ir stipriai, kviečia tave apsistoti pas jį. -Bijau, kad tarp visų tavo kostiumų netilps mano skudurai,-šypsodamasi pažvelgė į vaikiną. -Esminis klausimas, ar tu turi milžinišką rūsį, į kurį gali tekti keliauti daliai tavo daiktų?,-susidomėjusi paklausė, kadangi, kad ir kiek kartų teko pabūvoti jo bute, Demetris niekada jai neaprodė tokios svarbios patalpos kaip rūsys. -Taip, jo stilius išskirtinis, dėl to ir norėjau jo kaip stilisto paslaugų. Įsivaizduok, kokia būčiau diva,-nusijuokusi atmetė savo garbanas vaidindama didelę zviozdą. -Tai va, kodėl tu čia taip draugiškai su manimi elgiesi, nori prisivilioti į savo ūkį. Taip ir maniau, kad čia kažkur šuo yra pakastas,-prisimerkusi įtariai žvilgtelėjo į didįjį ūkininką. -Žinok, aš ūkio darbų dirbti nelabai moku, tad tau reiktų pasiieškoti kito varianto, ūkiškesnio,-nusijuokė, matuodamasi ir antrąjį botą, kad įsitikintų, jog juos tikrai verta įsigyti.



Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 5240

Eleazar Yahir Denali
Hearts are breakable. And even when you heal, you're never what you were before.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Drabužių parduotuvė   Pir. 09 12, 2016 5:09 pm

Vyras nesunkiai galėjo suprasti ir pateisinti, kodėl Yvetė nebuvo linkusi skubėti, mieliau situaciją išnarpliodama po kaulelį, į pagalbą pasitelkusi padidinamąjį stiklą, ant kortos visgi atsiduriant jųdviejų draugystei, kuri galimai subyrėtų į šipulius, jeigu paaiškėtų, kad jiems iš tiesų ne pakeliui ir jie spontaniškumo pagauti atliko prasčiausią įmanomą sprendimą. Ir visgi, pats Demetrijus šiuo savo žingsniu neabejojo nė trupučiu, dėl ko ramia sąžine pasiūlė šviesiaplaukei susirinkti čimodanus ir keltis pas jį, Yvetės nepriekaištingai reakcijai ir žaviam sutrikimui beveik priverčiant jį degti noru išbučiuoti dailų jos veidelį, vyriškiui visgi laiku suimant save į rankas. -Taip, - Trumpai pratarė nepaliaudamas šypsotis, lyg siūlytų moteriškei nusipirkti kilogramą bulvių, o ne pradėti bendrą gyvenimą, Demetrijaus veide nesimatant nė lašelio nervingumo, jam jaučiantis nepaprastai ramiu, sprendimui dalytis vienu stogu su mergina nesunkiai tampant lengviausiu, kokį jam tik yra tekę priimti. -Yvete, dėl tavęs ir tavo garderobo aš mielai išsinuomočiau rūsį, jeigu tokio neturėčiau. Svarbiausia - ar to nori tu? - Pasiteiravo vampyrės aukščiau kilstelėdamas antakius, mat nenorėjo skubinti šviesiaplaukės daryti kažko, kam pastaroji nėra pasiruošusi. Nors, be abejo, būtų paaukojęs dešinę savo ranką už galimybę kas rytą matyti žaviai susivėlusius jos plaukus ir švelnią šypseną, Demetrijus taip pat buvo supratingas ir neketino šiuo klausimu būti savanaudžiu. -Judviem reikėtų pradėti savo drabužių liniją ir ją pavadinti "Paskutinis mados klyksmas". Tikrąja ta žodžio prasme, - Kiek pašmaikštavo jam galint tik įsivaizduoti, kokių dyvų išsigalvotų Boucher šeima, nei Yvetei, nei Tomui nepasižymint ribota fantazija, dėl ko svietas išvystų ko dar nematęs. -Nieko nėra geriau už šviežias, traškias morkas, - Vampyras ilgesingai atsiduso, akivaizdžiai bandydamas pakeisti Yvetės nuomonę dėl fermos, kuri įėjo į mylimiausiųjų Demetrijaus dalykų dešimtuką, Volturiui trokštant, kad šviesiaplaukė ūkį vertintų lygiai taip pačiai, kaip jis. -O jeigu aš nenoriu kito varianto? Jeigu man labai patinka tas, kurį jau turiu? - Demetrijus pasiteiravo nekaltu balsu, nuspręsdamas truputį paflirtuoti su botus uoliai besiaunančia užsispyrėle, kurios kaimo gyvenimas akivaizdžiai neviliojo. Pastarajam pernelyg stipriai neprijautė ir vyrukas, viso labo juokaudamas, mat nebuvo įsitikinęs ar po ši tiek laiko jo ferma apskritai dar turi stogą, vampyrui truputį privengiant pastato, kurio sienos slėpė begalę slogių prisiminimų, kurių užglaistyti nesugebėtų net ir keli sluoksniai tinko.



Nobody said it was easy. It's such a shame for us to part.

OH, TAKE ME BACK TO THE START.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Ashley Benson
PRANEŠIMAI : 10384

Yvette Ophelia Boucher
Always remember that you are absolutely unique. Just like everyone else.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Drabužių parduotuvė   Tr. 09 14, 2016 5:13 pm

Yvetė nustebusi vis dar spoksojo į Demetrijų, kuris atrodė ramus it belgas, kai tą pačią akimirką jos galvoje pradėjo suktis šimtai įvairiausių minčių ir tas sumišimas aiškiai atsispindėjo jos veide. Mergina niekaip negalėjo patikėti tuo faktu, kad dar prieš kurį laiką jie buvo tik draugai, kurie susitikdavo skandinti savo problemų įvairiausių barų alkoholiniuose gėrimuose, tuo metu jai net į galvą nebūtų šovusi tokia nereali idėja, jog jųdviejų santykiai gali peraugti į kažką stipresnio, bet še tau, kad nori - stovi Dima priešais ir siūlo dalintis savo gūžta. -Žinok, aš esu senų pažiūrų, pirmiausia vestuvės, paskui gyvenimas kartu, o tai gyventume dabar susimetę, kažkaip nejauku,-pasakė rimtu tonu, stengdamasi kuo ilgiau nesusijuokti, tačiau, žinoma, tokia misija Yvetei buvo neįmanoma, be to, ji nenorėjo išgąsdinti vaikino, kuris po tokio pareiškimo greičiausiai jau nebebūtų toks ramybės įsikūnijimas. -Juokauju,-neužilgo skambiai nusijuokusi pridūrė ir po kelių akimirkų surimtėjusi pažiūrėjo į Demetrį, iš kurio norėjo bent trumpam pasiskolinti tą ramybę ir užtikrintumo jausmą. -Žinoma, kad norėčiau, tik truputį nerimauju,-atsiduso, nežinodama, ar įvardinti tą begalybę priežasčių, keliančių jai nerimą, kurios, ji buvo tikra, Demetriui sukeltų tik juoką, kadangi iš tiesų jos nebuvo tokios rimtos, tik Yvetė dažnai mėgdavo susikurti sau problemas. -Gera mintis! Reikės jam apie tai užsiminti,-išsišiepė, išgirdusi vyriškio genialų pasiūlymą, tokios idėjos su Tomu jie dar nebuvo sugalvoję. -Kodėl aš niekada nežinojau apie jokią tavo fermą?,-nepatenkinta sužiuro į Dimą, kuris buvo užsisvajojęs apie morkas ir kitas daržoves. Dievaži, bendrauji su draugu ištisus dešimtmečius ir tik dabar sužinai apie tokius jo svarbius pomėgius. -Ne, ne, reikia kito. Siūlyčiau tau eiti į laidą "Ūkininkas ieško žmonos". Įsivaizduoji, kokio pasisekimo sulauktum?,-šypsodamasi kumštelėjo jam į pašonę, įsivaizduodama, kad visos dalyvės iš karto pultų tokiam grieko vertam vaikinui po kojomis. -Šitie bus skirti ne tavo slaptai fermai, jeigu ką,-baigusi botų matavimąsi pareiškė ir įsidėjo juos į pirkinių krepšelį, dairydamasi, ką dar galėtų nusipirkti, nes tų keliolikos maišų jai atrodė per maža.



Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 5240

Eleazar Yahir Denali
Hearts are breakable. And even when you heal, you're never what you were before.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Drabužių parduotuvė   Kv. 09 15, 2016 5:06 pm

Šviesiaplaukei savotiškai pajuokavus, Demetrijus viso labo tik aukščiau kilstelėjo antakius, bet išliko taip pačiai ramus it belgas, net ir bažnyčios varpams negąsdinant vyriškio, mat ketino padaryti viską, kas jo valioje, jog vampyrę paverstų kuo įmanoma laimingesne, suteikdamas Yvetei viską, ko ši troško. Ir jei tai buvo žiedas ant piršto - tebūnie. Visgi, šviesiaplaukė tiesiog prapliupo juoku, leisdama vyriškiui suprasti, kad viso labo pokštauja, Demetrijui liekant į ją spoksoti visiškai rimta veido mina. -Negražu šitaip žaisti su asmens jausmais, - Supeikė merginą, nuoširdžiai priekaištauti visgi nesugebėdamas, kol jo ausis glostė sodrus Yvetės juokas, jam pamažu susitaikant su mintimi, kad viskas panelės viduje jį kerėjo ir vyriškis neturi nė menkiausios galimybės atsispirti nemirtingam šviesiaplaukės žavesiui. -Pažadu tau nekąsti.. skaudžiai, - Jis po akimirkos pridūrė vos mergina pripažino truputį nerimaujanti dėl tokio žingsnio, kuris nepaisant fakto, kad jie abu klajojo padebesiais, šiek tiek atitrūkę nuo realybės, buvo nepaprastai svarbus ir kardinaliai keitė jų abiejų gyvenimus. -Žinai, neturi atsakymo dėl šito pateikti man šią akimirką. Leidžiu tau tris dienas pagalvoti, - Galiausiai nusprendė šiltai nusišypsodamas, Demetrijui viso labo trokštant, jog šito norėtų pati Yvetė ir nedarytų absoliučiai nieko tik todėl, jog manė to norint Demetrijų. -Galėsiu pabūti jūsų modeliu, mat gražesnį už mane rasti būtų sunku, - Geraširdiškai pasisiūlė visai ne subtiliai išgirdamas savo išvaizdą, vampyrui viso labo šmaikštaujant, mat atsistojęs prieš veidrodį geliu pusvalandį plaukų netepė ir savo sėdyne nesigėrėjo. Nors galėjo. -Todėl, kad tamsta nesiklausote ką jums sakau, - Demetrijus išpyškino, tariamai pasipiktinęs tokiu Yvetės aplaidumu. Neabejojo, jog ferma bent porą kartų turėjo iškilti pokalbyje, juo labiau, kai ne vienerius metus būstu jis dalinosi su geriausia Yvetės drauge, pastarąją tiesiog akivaizdžiai užklupus sunkiai alzheimerio formai. -Nebent jeigu tu taptum tos laidos nugalėtoja, pavergusi mano širdį ir užauginusi lysvę morkų, - Vaikinas užginčijo, neketindamas šiuo klausimu nusileisti, mat nesvarbu, kaip stipriai stengėsi, negalėjo įsivaizduoti šalia savęs kitos moters. -Kartok sau tai ir toliau. Gal tokiu būdu patikėsi savo pačios žodžiais. Fermoje pati pirma keliautum pasisveikinti su kiaulaitėm, ilgiau nepaisydama ar išsitepsi savuosius botus, - Pratarė žinovo balsu, kriuksinčioms kiaulaitėms turint savitą šarmą, kuriam pajėgus atsispirti nebuvo nė vienas per gyvenimą matęs filmą Mažylis. -Žinai, aš taip pagalvojau ir nusprendžiau, jog man pats metas susipažinti su tavo draugais, - Staiga pratarė intensyviai spoksodamas viršum visų pirkėjų galvų, trumpam pamiršęs aplink esančius drabužius ar faktą, jog turėtų paieškoti apdarų ir sau. -Gal kuriuos norėtum pakviesti vakarienės? Aš gaminsiu, - Po akimirkos pratęsė mintį jau per vestuves pastebėdamas, kiek daug Yvetei brangių žmonių jis nepažįsta, Demetrijui norint šią klaidą nesunkiai ištaisyti. Ne tik dėl merginos gerovės, kuri neabejotinai būtų pamaloninta, matydama daug širdžiai artimų žmonių vienoje vietoje. Bet ir dėl paties Demetrijaus, kurio socialinis gyvenimas buvo truputį apmiręs.



Nobody said it was easy. It's such a shame for us to part.

OH, TAKE ME BACK TO THE START.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Ashley Benson
PRANEŠIMAI : 10384

Yvette Ophelia Boucher
Always remember that you are absolutely unique. Just like everyone else.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Drabužių parduotuvė   Sk. 09 18, 2016 11:32 pm

Pamačiusi tokią pat ramią ir jokio šypsnio neiškreiptą Demetro fizionomiją, Yvetė kaip reikiant sunerimo, suvokusi, kad jos savotiški pokštai, kurie dažniausiai tebūna tik jų autorei šmaikštūs, nėra itin juokingi ir šiam vyrukui. Kiek kartų visi sakydavo, kad nelemta jai būti humoriste, tačiau anai per vieną ausį įeidavo, per kitą išeidavo. Galų gale Yvetei atsivėrė akys ir ji suprato, kiek kartų per tą mėnesį vargšui Dimai reikėjo išklausyti jos firminių juokelių, stengiantis jos kokiu nors būdu tuoj pat nenutildyti. –Atsiprašau, neatsispyriau pagundai,- nutaisiusi naiviausią veido miną, kokią tik mokėjo, suklapsėjo akimis, mintyse pasižymėjusi sau pastabą stengtis mažiau nejuokingai juokauti, ypač vestuvių tematika. –O tu ir kandžiotis mėgsti? Šaunu,-nusistebėjusi įdėmiau sužiuro į Demetrijų, apie kurį Yvetė staiga sužinojo daug iki šiol nežinotų dalykų. Vos spėjusi apsiprasti su mintimi, kad jis laisvalaikiu mėgsta būti fermeriu, dabar turės apsiprasti ir su ta, kad Demetris kartas nuo karto pakandžioja ką nors savo malonumui, visai normalūs hobiai. Po vyro išsakytų žodžių, blondinė suprato, kad Demetrijaus visai nejaudina tokios smulkmenos kaip Yvetės, pavyzdžiui, kaip į tokį gana rimtą abiejų gyvenimo pokytį reaguos kaimynai, giminės, draugai ir artimieji. Mergina dar norėjo išsakyti savo tokio pobūdžio nuogąstavimus, tačiau vos prasižiojusi užsičiaupė, tvirtai pajausdama, kad vis dėlto nėra čia ko bijoti ir abejoti. Yvetė per šį kartu su Demetriu praleistą laiką jau buvo beveik pripratusi perlipti per save ir savo įsitikinimus, vien turint omeny faktą, kad ji pasiryžo nerti į šiuos naujus santykius, nors prieš tam pasiryždama įnirtingai pati su savimi ilgai pakovojo. –Ne, ne, geriau nuspręsti dabar, nes per tas tris dienas prisigalvosiu visokiausių keistų priežasčių nesutikti,- šypsodamasi tarp visų Demetrio laikomų maišų susirado jo ranką ir tvirtai spustelėjo, savo žodžius dar patvirtindama ir galvos linktelėjimu, kadangi tai būtų ne pirmas ir ne šimtasis kartas, kai ji kam nors nepasiryžta dėl to, kad prisikuria įvairių scenarijų ir bijo žengti lemtingą žingsnį. –Tai čia kas be ko, būsi visų mūsų kolekcijų veidas,- nusijuokė, pasvarstydama, kad Dima tikrai kada nors galėjo siekti modelio karjeros. Velnias žino, ar toks faktas neužilgo taip pat neišlys į viešumą. –Galbūt tuo metu man tai neatrodė tokia svarbi detalė,- gūžtelėjo petukais, nė už ką nenorėdama pripažinti, kad iš tiesų turi šiokių tokių atminties problemų. –Kažin, ar man pasisektų užauginti tavo tas dievinamas morkas,- juokdamasi pavartė akis, niekaip negalėdama savęs įsivaizduoti ravint daržo, nors šiaip fantazija nesiskundė. –O kokius tu ten dar gyvulius laikai?,- susidomėjusi paklausė, mat iš Dimos entuziastingų kalbų suprato, kad iš tikrųjų gali tekti susipažinti ir su kiaulaitėm, ir su karvytėm. –Tikrai? Kodėl taip nusprendei?,- po vaikino ištartų žodžių, Yvetė įdėmiau pažvelgė į jį, nenumanydama, kaip reaguoti į tokį netikėtą pareiškimą, kuris šiek tiek išmušė ją iš vėžių. –Bet aš turiu daug draugų, net nežinau, kuriuos galėtume,- mintyse peržvelgė savąjį bičiulių sąrašą, svarstydama, kuriuos asmenis labiausiai tiktų pasikviesti. Išbraukusi kelioliką vardų dėl tam tikrų priežasčių, Yvetė pagaliau apsistojo ties dviem vardais, kurie iš viso sąrašo buvo neutraliausi, nepaisant fakto, kad buvo žmonės. –Galbūt Dženė ir Džošas?,- galų gale pasiūlė, akies krašteliu stebėdama Demetrį, kuriam šie vardai tikriausiai nieko nepriminė. –Ir dar greičiausiai kartu ateitų ir beždžionė, kurią per vestuves padovanojo Tomui su Metju, bet nesu įsitikinusi, kaip ten su ja baigėsi,- nusišypsojusi pridūrė vis dar stebėdamasi, kad tokia mintis šovė vyrui į galvą.



Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 5240

Eleazar Yahir Denali
Hearts are breakable. And even when you heal, you're never what you were before.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Drabužių parduotuvė   Št. 09 24, 2016 3:19 pm

Demetrijus nebuvo visiškas snobas, kuris autobuse burnotų ant mažamečių vaikų šiems neužleidus vietos atsisėsti ar vakarėlio metu kiurksotų kambario kampe tvirtai apglėbęs pagalvę, tylomis laukdamas, kada bus mandagu pasišalinti. Ir merginos humoro jausmą jis vertino, neišdildomam Yvetės žaismingumui esant vienai iš pagrindinių priežasčių, kodėl Demetris šitaip beatodairiškai ja žavėjosi. Todėl panelei jo žodžius priėmus už gryną pinigą, Volturis tik labiau išplėtė akis, rodos, nustebintas tokiu įvykių posūkiu. -Mieloji, aš juokauju, - Patikino ją šiltai nusišypsodamas, merginos replikai toli gražu jo neužgaunant ir nesukeliant neigiamų emocijų, dėl ko jis pasijuto truputį kaltas, jog privertė panelę atsiprašyti absoliučiai nieko nepadarius. -Jeigu pasitaiko unikali proga kažkam grybštelėti dantimis, negaliu atsisakyti, - Jis ištarė truputį dviprasmiškai, akyse imant šokčioti padūkusiems velniukams, kurie neatsisakytų paskanauti švelnios Yvetės kaklo odos. Tiesa, pokalbis netruko įgauti truputį rimtesnės gaidos, Demetrijaus antakiams viltingai pakylant į viršų, kai trumpam pasukusi galvą vampyrė susirado jo pirštus, neplakančiai vyriškio širdžiai padarant mirtiną kilpą ir neriant kažkur į kulnus. -Ar tai reiškia sutikimą? - Volturis atsargiai pasitikslino, ilgiau negalėdamas suturėti kūną užklupusios euforijos, Demetrijaus lūpoms išlinkstant į platų šypsnį, kuomet užmiršęs, jog jiedu stovi viduryje parduotuvės, vyriškis pastvėrė šviesiaplaukę už liemens ir apsuko ratu, pabaigai apdovanodamas ją skambiu bučiniu į skruostą. Iš šono greičiausiai atrodė, jog Yvetė tik ką mylimajam pranešė džiugias žinias apie nėštumą, vampyrui visgi pasirenkant ignoruoti smalsius praeivių žvilgsnius, kuomet vėl pastatė panelę ant kojų, puikiai žinodamas, jog tik laiko klausimas, kuomet pradėjusi gėdytis Yvetė suskubs neskaudžiai baksnoti jam į pašonę. -Jei nuoširdžiai, mieliau pozuočiau tik tau, - Pripažino leisdamas šiuos žodžius panelei interpretuoti, kaip tik ši nori, kreivai šypsenėlei veide visgi išduodant, jog ne apie fotosesiją žurnalui Sodininkas, kur jis būtų įamžintas su džinsiniu kombinezonu ir šake rankoje, vyrukas tauškia. -Svarbiausia nepertręšti daržovių, mat šitaip gadinasi pirmasis dirvožemio sluoksnis. Visa kita pataisoma, - Jis prabilo žinovo balsu, jau dabar žarstydamas moteriai aibes patarimų, kuriuos įsidėmėjusi Yvetė jau kitą pavasarį galės klampinėti po daržus su savo rožiniais botais, o vėliau užderėtą derlių pardavinėti turguje. -Turėjau porą vištų, bet prieš išsikraustant atgal į Volterą, teko jas parduoti, mat neliko nieko, kas galėtų jas tinkamai prižiūrėti, - Trumpai išdėstė, subtiliai išvengdamas tam tikro vardo ir apskritai bet kokių sąsajų su faktu, jog po fermos stogu gyveno ne vienas. -Manyčiau tai būtų puiki proga atšvęsti įkurtuves. O su kuo tai padaryti, jei ne su žmonėmis, kuriuos myli labiausiai? - Jis pasiteiravo lengvai gūžtelėdamas pečiais, mat šio įvykio labai nesureikšmino, vakarienei esant tik dar vienu mažu žingsniu į priekį. Mintis, jog savo ruožtu neturi ko pakviesti trumpam aplankė Demetrijaus smegenis, bet jis netruko jos nuvyti į šalį, mažiausiai norėdamas užsiciklinti ties šiuo aspektu, kuris galų gale buvo nesvarbus, vyriškiui nesiekiant turėti ilgo kontaktų sąrašo draugų su kuriais susitikdavo tik per šventes, Volturiui per akis užtenkant ir fakto, kad su jį noriai laiką leido Yvetė. -Žinoma, - Vampyras tvirtai linktelėjo galva, neketindamas užginčyti moters pasirinkimo, juo labiau, kai neturėjo tinkamų argumentų, Dženei jam atrodant, kaip mielai, geraširdei moteriškei. Džošas buvo jo buvusios žmonos dabartinės svainės brolis, bet vyrukai niekuomet nekonfliktavo tarpusavyje, dėl ko Demetrijus šios menkutės detalės nepaisė. -O kaip dėl tavo brolio ir Metju? - Jis pasiteiravo po akimirkos, svarstydamas, jog prie stalo vietos atrastų ne tik porelei, kurios gretos artimiausiu metu pasipildys dar vienu nariu, bet ir naujai iškeptiems jaunavedžiams. Nebent pastarieji, žinoma, pernelyg užsiėmę, jog vieną vakarą paskirtų Yvetei, kas buvo tikėtina, atsižvelgiant į tai, jog vampyras su medžiotoju gyveno Britanijoje, bet ne neįmanoma, visiems turint progą pakoreguoti savo dienotvarkes, jei tik tam yra pakankamas kiekis noro.



Nobody said it was easy. It's such a shame for us to part.

OH, TAKE ME BACK TO THE START.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Ashley Benson
PRANEŠIMAI : 10384

Yvette Ophelia Boucher
Always remember that you are absolutely unique. Just like everyone else.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Drabužių parduotuvė   Pen. 09 30, 2016 2:31 pm

Yvetė visada įsivaizdavo, jog turi tam tikrų sugebėjimų, pavyzdžiui, kad iš žmonių kūno kalbos gali pamatyti, ką jie iš tiesų galvoja. Vis dėlto, šviesiaplaukė turėjo pripažinti, kad šį kartą tie jos sugebėjimai nelabai suveikė. –Aš taip ir maniau, kad juokauji,- nusijuokė, įdėmiau pažvelgdama į Demetrį, kadangi iš tiesų jis nebuvo iš tokių žmonių, kuriuos gali skaityti kaip atverstą knygą. Ne taip kaip Yvetė, kurios visos mintys atsispindėjo veide ir visi iš karto galėjo pasakyti, kada ji meluoja, o kada sako tiesą, kad ir kaip ji stengėsi dirbti su savimi šiuo klausimu, deja, nieko nesigavo. –Žinai, tu mane truputį gąsdini,- apsimetusi, kad nesupranta tikrosios vyruko žodžių prasmės, Yvetė staiga nudelbė akis į parduotuvės grindis ir dėkojo visiems dievams, kad yra vampyrė, kadangi dabar stovėtų priešais Demetrį raudona kaip jo fermoje auginami burokai. –Na, aš manau, kad...,- Yvetė dar norėjo pasakyti, jog nejuokauja ir savo sutikimą patvirtinti keliais argumentais, tačiau nespėjo pabaigti minties, staiga pajutusi, kad kojomis jau nesiekia žemės. –Ei!,- suspigo juokdamasi ir tvirtai laikydamasi už Dimos, kurio akivaizdžiai reiškiamas džiaugsmas nebeleido Yvetei suabejoti savo priimtu sprendimu. –O tu mėgsti būti dėmesio centre, ar ne?,- vis dar apsivijusi Demetrio kaklą rankomis, nusijuokė, greitai apsižvalgiusi ir pamačiusi, kad dauguma žmonių negali nuleisti nuo jų akių, kadangi ne kiekvieną dieną pamatysi šitaip atvirai besidžiaugiančius žmones vidury krautuvės. –Taigi, grįžtant prie rūsio klausimo, tikiuosi, tu jį turi,- plačiai šypsodamasi kilstelėjo antakius, kadangi klausimas numeris vienas, kuris nedavė jai ramybės, buvo toks – kur reiks sutalpint visus jųdviejų rakandus? –Eik tu, pozuotojau,- pagaliau atsikabinusi nuo vaikino sprando nusijuokė ir nesusilaikiusi visgi kumštelėjo jam į šoną, kad šis daugiau jos taip negėdintų, o tai ana tuoj visai neturės kur akių dėt. Klausydamasi Demetrio patarimų Yvetė vos ne vos laikėsi nesusijuokusi, kadangi niekap negalėjo patikėti tuo, kad būtent jis, kuris visą amžių priklausė galingiausiam vampyrų klanui ir buvo vienas geriausių Aro bendražygių, galėjo užsiimti tokia miela ir paprasta veikla – ūkinininkavimu. –Reiks nusipirkti ūkininko kalendorių, kad nepamirščiau, kada ką reikia sėti, pjauti,- rimtu veidu palingavo galvele, supratusi, kad anksčiau ar vėliau reiks pradėti karjerą ūkininkystėje. –Taip, tikriausiai gaila buvo,- prikandusi lūpą žvilgtelėjo į Dimą, kuris itin ilgėjosi savosios fermos. –Klausyk, gal tu vis dėlto norėtum grįžti atgal į fermą?,- šį kartą visiškai rimtai paklausė, nenorėdama, kad Demetris kankintųsi uždarytas bute, kai tuo tarpu galėtų mėgautis grynu oru kaime, o Yvetei iš tiesų nebuvo didelio skirtumo, kur gyventi, svarbiausia, kad su juo. –Teisingai, vis tiek reiks apie tai visiems pranešti, tad reikia nuo kažko pradėti,- nusišypsojo pagalvodama ir apie Demetrijaus draugus. –O kaip Feliksas? Juk jis tavo vienas geriausių draugų, ar aš kažką maišau?,- susirūpinusi paklausė, norėdama, kad Demetriui būtų kuo jaukiau ir jo nesuptų vien beveik nepažįstami žmonės iš Yvetės pusės. –O, taip! Tu labai patikai Tomui, norėčiau, kad jūs artimiau susipažintumėt. Aš jų paklausiu, ar galės,- švelniai šypsodamasi pažvelgė į Demetrį ir nubraukė jam nuo kaktos kelis užkritusius plaukus. –O ką gaminsi, gerbiamasis virtuvės šefe?,- susidomėjusi paklausė, kadangi jai dar neteko ragauti jokio Dimos ruošto maisto, be to, sužinojusi numatomą valgiaraštį, Yvetė galės numatyti, kiek laiko jai teiks triūsti fermoje, kad parneštų vyriškui reikiamų ingredientų.



Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 5240

Eleazar Yahir Denali
Hearts are breakable. And even when you heal, you're never what you were before.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Drabužių parduotuvė   Pir. 10 03, 2016 9:22 pm

Šviesiaplaukei ramia sąžine išrėžus, jog išgliaudė Demetrijų lyg riešutą iš kevalo, vyriškis tik skeptiškai primerkė akis, jiems abiems puikiai žinant, jog akimirką moteris iš tiesų buvo įtikėjusi, kad įžeidė Volturį, Demetrijui pasirenkant klusniai pratylėti, net jeigu vyriškio lūpų kampučiai išdavikiškai virpčiojo, šiam bandant sutramdyti šypseną. -Ar avelė nusigando didelio pikto vilko? - Jis pasiteiravo panelės nepraleisdamas progos truputį patraukti Yvetės per dantį, Volturiui akivaizdžiai prijaučiant šiam katės ir pelės žaidimui, juo labiau, kai to pasekoje gaudavo progą išvysti nežymiai susigėdusią ir be galo žmogišką šviesiaplaukės pusę, vyrukui trumpam pamirštant apie krūtinėje neplakančią merginos širdį ar faktą, jog josios metų kraitis gerokai lenkė bet kokį žmonių rasės atstovą. Žemyn nuleistos Yvetės blakstienos, metančios šešėlį ant josios skruostų, ir drovią šypseną formuojančios rausvos josios lūpos akimirksniu nuginklavo Demetrijų, pelės vaidmenį užimant būtent jam, vampyrui tuo pačiu nedvejojant, jog niekuomet nėra matęs nieko žavesnio, vyrukui per ilgą savo egzistenciją nepasirinkus išpažinti jokios religijos, bet tuo pačiu metu žinant, jog šią akimirką nė nedvejodamas parkluptų prieš šią moterį. -Truputį, - Pripažino šviesiaplaukei pabrėžus Demetrijaus gebėjimą pritraukti į save aplinkinių žvilgsnius, tarytum vyriškį persekiotų liguistas noras būti visatos centru. -Bet labiau nei tai mėgstu šildytis tavo dėmesio spinduliuose, - Netrukus pridūrė glausdamas Yvetę prie krūtinės ir dėl šito nė trupučio nesisielodamas, nesvarbu kiek smalsių senolių varvino į juos akimis, Demetrijui be vargo sugebant užnugaryje pamiršti likusį pasaulį, kol dalijosi tuo pačiu oru su šviesiaplauke. Be to, Volturis buvo tūkstančio su trupučiu sulaukęs vampyras - apkalbos nebuvo kažkas dėl ko vyriškis vis dar uoliai suko galvą. Ir visgi, aplinkinių nuomonė rūpėjo jo išrinktajai, į ką Demetrijus be abejonės atsižvelgė, moteriai jau po akimirkos stovint ant dviejų kojų, net jeigu vampyro pirštai nevalingai virptelėjo vos ją paleidus, vyriškiui galint be jokių skrupulų ar sąžinės graužaties laikytis įsitvėrus Yvetės, nepaisant to, kaip nepatogu tai būtų, jeigu panelė tik tai leistų. -Turiu. Taip pat ir garažą, - Suskubo patikinti merginos, prieš tai niekuomet nesusimąstęs, jog svarstymai, kur derėtų nukišti vienuolika moters lagaminų su drabužiais, gali būti tokie smagūs. Dabar Demetrijus galėtų apie tai diskutuoti valandų valandas, velniop išmesti kad ir visą savo garderobą ar sukalti moteriai tris papildomas spintas, jei tai reikš, jog šviesiaplaukė iš tiesų įsikels pas jį. -Ar abejoji mano sugebėjimais? - Tariamai pasipiktinęs jis beveik treptelėjo koja, į Yvetę dėbsodamas aukštai iškeltais antakiais ir pasipūtusia veido mina, kuri tik ir prašėsi objektyvo dėmesio, Volturiui viso labo po akimirkos tik šiltai nusišypsant panelei, netgi vaidinimui supykusiu pasirodant pernelyg sunkia užduotimi, Yvetei sugebant prieš jį laimėti visiškai nieko nedarant. -Rugsėjis, Rugpjūtis. Nieko nesako, ne? - Jis kryptelėjo galva į šoną, tariamai nekaltai mirksėdamas akimis, tarytum tik ką nebūtų sužlugdęs gražaus moters noro įsigyti kalendoriaus, vyrui neįstengiant susiturėti ir jos nepaerzinti, net jeigu puikiai suvokė Yvetę viso labo juokaujant. -Ji Venecijoje, - Perspėjo vampyrę, net jeigu neatrodė, jog tai turėtų kokios reikšmės merginai, kuri vienaip ar kitaip turės kraustytis, nesvarbu į kokį Italijos miestą, kas iškėlė didį klausimą ar sugrįžti į fermą yra pasiruošęs pats Demetrijus, nesąmoningai ieškodamas pačių kvailiausių priekabių, kuri galėtų išmušti netikėtai užgimusią idėją keltis ten tiesiai iš merginos galvos. -Feliksas? - Vyriškis perklausė, tarytum būtų nenugirdęs, rodos, po visos amžinybės, jam sukrutant iš vietos ir vėl pradedant savo kelionę po parduotuvę, šį kartą jau kasų link, mat neatrodė, jog Yvetė trokšta nusipirkti dar ką nors. -Nemanau, kad jis pritaptų prie vakaro svečių. Nesuprask manęs klaidingai, Feliksas nėra blogas vyrukas ir jis užima labai svarbią dalį mano gyvenime. Bet neįsivaizduoju jo ramiai kalbančio su nėščia Dženifere ir gurkšnojančio vyną, - Jis vyptelėjo, nežymiai suraukdamas kaktą, mat tiksliai nežinojo ką tai apie jį sakė, kaip apie individą, vyriškio draugų ratui, kad ir koks menkas pastarasis būtų, aiškiai skiriantis nuo šviesiaplaukės, dėl ko Demetris truputį prisibijojo tas dvi visiškai skirtingas grupes suleisti po vienu stogu. -Mąstau kažką apie antienos filė su aštriu šokolado padažu ir morkų putėsiais, - Lyg niekur nieko išpyškino pasipuošęs savimi patenkinta veido išraiška ir leisdamas Yvetei pasijusti tarytum prabudusiai Kalėdų rytą, iš po eglutės traukiant po spalvingą dovaną, kurios visos atstojo mažytes smulkmenas, kurių moteris iki šiol nežinojo apie Demetrijų, pirma išsiaiškindama, jog pastarasis visai neprastas ūkininkas, o dabar, kad vyriškis mėgėjas suktis virtuvėje. -O desertui tradiciškai patiekčiau crème brûlée, - Manydamas, jog su tokiais patiekalais tikrai neprašaus, juo labiau, kai trys iš penkių to vakaro svečių pastaruosius porą metų gyveno Prancūzijoje, Demetrijus galiausiai tik gūžtelėjo pečiais, palikdamas Yvetei galimybę vetuoti ar šiaip pareikšti savo nuomonę maisto klausimu.



Nobody said it was easy. It's such a shame for us to part.

OH, TAKE ME BACK TO THE START.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Ashley Benson
PRANEŠIMAI : 10384

Yvette Ophelia Boucher
Always remember that you are absolutely unique. Just like everyone else.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Drabužių parduotuvė   Pen. 10 07, 2016 9:54 pm

Pastebėjusi Demetrio tiriamą žvilgsnį ir tą žavingą, vos sulaikomą šypsnį, Yvetė pasijautė taip, lyg jis turėtų gebėjimą skaityti mintis arba kažkokiu kitokiu mistiniu būdu sugebėtų pajausti, ką ji iš tiesų galvoja. Staiga šviesiaplaukė suvokė, kad Dima tikriausiai visą laiką pastebėdavo, kai ji stengdavosi ką nors nuslėpti ar netgi pameluoti jam į akis. Prisiminusi neseną savo beprasmišką vaidinimą tema „Aš tikrai tau nieko nejaučiu“, Yvetė numanė, kad Demetris ilgai ir skaniai juokėsi matydamas, kokia situacija buvo iš tiesų. –Šiaip jau avelės kailyje gali slėptis ir dar piktesnis vilkas, kaip byloja liaudies išmintis,- žaviai šypsodamasi pažvelgė į Demetrį, pati netikėdama tuo, kad išdrįso kažką panašaus pasakyti. –Bet šiuo atveju tikėkimės, kad vilkas nenuskriaus vargšės, mažos avytės,- kostelėjusi greitai pridūrė ir dar kartą permetė akimis parduotuvės pakabas bei lentynas įsitikindama, jog jai užteks įsigyti tik gražiuosius botus. –Sakai, truputį?,- juokdamasi kreivai žvilgtelėjo į vaikiną. Nors negalėjai šiuo klausimu jo kaltinti, Yvetė netruko pastebėti, kad ne tik jauniklės, bet ir vyresnio amžiaus moterys nevengia spiginti akių į Demetrijų, kuris atrodo kaip ką tik nužengęs nuo žurnalo viršelio. –Manau, kad tuo mano dėmesiu ilgai nesidžiaugsi, nes ta močiutė tikrai norėtų man vožtelti su savo lazdele ir tave pasilikti tik sau,- tyliai, jog neišgirstų minėtoji senolė pasakė ir draugiškai nusišypsojo poniai, kuri vis dar varvino seilę, svajingai žvelgadama į Demetrijų. –Įsivaizduoji kaip aš rizikuoju su tavimi būdama?,- nesusivaldžiusi nusijuokė, numanydama, kaip visa vyruko gerbėjų armija norėtų ja nusikratyti. –Puiku, vadinasi, svarbiausias klausimas išspręstas!,- sušuko iš džiaugsmo dar suplodama delnais. –Aišku, pas tave dar reiks truputį pertvarkyti interjerą, perstatyti kai ką ir taip toliau,- šypsodamasi greitai bėrė žodžius mintyse jau įsivaizduodama kaip turėtų atrodyti butas, kai atsikraustys didžioji interjero dizainerė – Yvetė. –Oj ne, net nedrįsčiau abejoti,- vaidindama baisiai nustebusią net susidėjo rankas ant krūtinės. –O moki kokią nors kitokią miną nustatyti ar tik šitą pasikėlusią?,- nusijuokusi žvilgtelėjo į Demetrį, kuriam itin tiko pasipūtėlio vaidmuo. –Kaip šmaikštu,- išgirdusi vaikino pabrėžtinai tariamus mėnesių pavadinimus pavartė akis ir pasistengė šiek tiek smarkiau kumštelti jam į šoną, kadangi, jos tvirtu įsitikinimu, jis to nusipelnė. –O kuo blogai Venecija?,- susidomėjusi paklausė. –Nors iš tiesų nesvarbu, tu pagalvok ir pasakyk, kur labiau norėtum,- šypsodamasi pridūrė, nematydama jokio skirtumo, kur jiems gyventi, svarbu, kad be paties Dimos, dar rūsys arba didelis garažas būtų. –O koks jis yra, jei tokio neįsivaizduoji?,- paklausė išklausiusi vaikino nuomonės apie draugą, kurio Yvetė gerai nepažinojo, o tai buvo keista, turint omeny faktą, jog ji savo pažįstamų sąraše turėjo beveik visus jųdviejų su Demetrijumi aplinkos žmones. –Būtų įdomu sužinoti, ką tavo draugai mano apie mus,- nedrąsiai ištarė, mat dar nebuvo įpratusi garsiai sakyti sąvokos „mes“, kai kalba pasisukdavo apie ją ir Demetrį. –Oho,- netekusi amo pažiūrėjo į šalia stovintį vampyrą. –Kas tu?,- nusijuokė beveik nesistebėdama tuo, ką ką tik išgirdo. –Man net gėda sakyti, jog visada žiūrėdama „Beatos virtuvę“ ir Džeimį Oliverį stengdavausi išsirinkti paprasčiausius patiekalus, nes tingėdavau ilgai suktis virtuvėje,- atsidūsėdama prisipažino ir trumpam pasisukusi į pardavėją susimokėjo už savuosius botus. –Manau, kad po vakarienės liksi įvertintas,- šypsodamasi pažvelgė į jį. Garbės žodis - auksas, o ne vyras priešais ją stoviniavo.



Atgal į viršų Go down


Sponsored content


RašytiTemos pavadinimas: Re: Drabužių parduotuvė   

Atgal į viršų Go down
 
Drabužių parduotuvė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» GINKLŲ PARDUOTUVĖ:

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Parduotuvės-
Pereiti į: