sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Miegamasis

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

VEIDAS : Maximilian Irons
PRANEŠIMAI : 13904

Randall Frank Dreschler
So it’s true, when all is said and done, grief is the price we pay for love


RašytiTemos pavadinimas: Miegamasis   Pen. 08 26, 2016 9:12 pm




the story is not a pretty one. There is violence in it. And cruelty.
But stories that are not pretty have a certain value, too, i suppose. Everything, as you well know (having lived in this world long enough to have figured out a thing or two for yourself), cannont always be sweetness and light.
Atgal į viršų Go down
avatar

VEIDAS : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 11607

Carmen Bríghitte Iscariot
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miegamasis   Pen. 08 03, 2018 4:53 pm

Priešingai nei tikėjosi vampyras, ta nejudri tylos akimirka, Veronikai suvokus esant vampyro draugijoje, nebuvo tokia nejauki, kaip jis tikėjosi, šitaip vengdamas bet kokio kontakto su moterimi. Galbūt skausminga ar priverčianti susimąstyti bei prisiminti tam tikrus jausmus, kuriuos jie abu bandė numarinti ir pamiršti, kad šie nebedrumstų proto, tačiau ne nejauki. Bent jau taip atrodė Rendalui, kai šis pagaliau sugebėjo nuryti gerklėje įstrigusį gumulą ir sutramdyti akimirkai prasiveržusį širdį sukausčiusį sunkumą. Nepratardamas nė žodžio, vyras įdėmiai stebėjo besidarbuojančią, savo darbo įrankius kruopščiai dėliojančią Veroniką, į kiekvieną tūtelę ar švirkštą žvelgdamas kaip į kažin kokį kankinimo įrankį iš kitos planetos, jam nesant pernelyg gerai apsišvietusiu žmonių gydymo srityje. – Aa, po to, kai tau paskambino, jos širdis daugiau nebuvo sustojusi,- pradėjo kiek išsiblaškęs, kai galiausiai atplėšė žvilgsnį nuo Veronikos lagamino,- taigi galiu tik neišmanėliškai spėti, kad prie to prisidėjo vaistai. Bet temperatūra nenukrito, o širdis, rodos, plaka kur kas silpniau, nei įprasto žmogaus,- į šiuos klausimus vyras galėjo atsakyti ir neturėdamas jokių prietaisų, savomis ausimis galėdamas girdėti kiekvieną neraminantį Karmen širdies dūžį, kuris, iš tikrųjų, labiau priminė drugelio sparnų plazdenimą, net ir tokiam neišmanėliui kaip jis suvokiant, kad šitai nereiškia nieko gero. – Ne, kiek žinau, nebuvo iškeliavusi iš Europos ribų,- jis papurtė galvą, lyg bandydamas pravėdinti apsiblaususias smegenis, šiuo metu nebebūdamas tikras dėl nieko, todėl net toks paprastas klausimas privertė jį susimąstyti prieš atsakant. Po Veros paaiškinimo, jei tiksliau – po abiejų paaiškinimų, jis tik linktelėjo galva, nieko kito iš moters ir nesitikėjęs, mat žinojo, kaip stipriai ji prijaučia žmonėms, net ir tokiems, kaip ją įskaudinęs Rendalas ar visai žmonijai kenkusi Karmen, dėl ko šviesiaplaukė tiesiog negalėjo leisti jai kankintis, tuo pat metu kankinant ir Rendalą. – Suprantu. Bet pasitikiu tavim visu šimtu procentų ir esu dėkingas už viską, ką dėl jos padarysi,- tyliai išdėstė, palydėdamas Veroniką iki kambario, kuriame ilsėjosi Karmen, durų, o tuomet palikdamas moteris dviese, tyliai uždarydamas paskui save duris.
Į kambarį įžengus Veronikai, Karmen iš lėto atmerkė apsiblaususias akis ir kilstelėjo galvą, šiaip netrukus po to ir vėl smingant į pagalvę, mat nuo bet kokio judesio visas pasaulis tiesiog plaukė prieš akis, moteriai nežinant, ar tai dar vienas ją ištikusios ligos simptomas, ar tiesiog kūno atsakas į aukštą temperatūrą. – Gražus aksesuaras,- pastebėjusi gydytojos veidą dengiančią kaukę, tyliai murmtelėjo tamsiaplaukė ir pasistengė nusišypsoti, ir be paaiškinimo suvokdama, jog vienas iš Veronikos spėjimų yra kažkoks oru sklindantis virusas, kurio ji stengėsi išvengti. Karmen nekentė būti silpna ir bejėgė, tačiau labiau už tokią būseną ją erzino faktas, kad kažkas kitas ją šitokią mato, moteriai aukščiau timptelint antkoldę ir pridengiant plačiais vyriškais marškinėliais aprengtą kūną, lyg šitaip galėtų paversti save mažiau pažeidžiama. – Nežinau... ne? Tikriausiai ne. Aš jau pati nebesuvokiu savo simptomų,- moteris sunkiai dėliojo žodžius, lyg būtų apgirtusi, o balsas nuolat trūkčiojo. Veronikai paminėjus josios odos spalvą, tamsiaplaukė kilstelėjo savo pirštukus ir nužvelgė juos, lyg norėdama įsitikinti, kad gydytoja sako tiesą. Ir šio pokyčio ji nepastebėjo. Veronikos rankai su termometru joje ėmus artėti link Karmen veido, ši klusniai padarė taip, kaip liepta, švelniai lūpomis suspausdama prietaisą, lyg mėgintų būti atsargi ir jo neperkąsi, nors greičiausiai nebūtų turėjusi tam pakankamai jėgų net jei labai stengtųsi. Pirštukais įsikibusi į patalą, tamsiaplaukė įsitempė, mėgindama sutramdyti kūną drebinantį kosulį, josios lūpos kampučiu netrukus nusiritant kraujo lašeliui, šiam procesui priverčiant Karmen skausmingai sumerkti akis, lyg nujaučiant, jog neišvengiamai artėja jau tris kartus pasikartojusi pabaiga, jai nežinant, kiek dar kartų sugebės ramiai tverti šį mirties ir prisikėlimo procesą, kol tiesiog paprašys Veronikos, kad užuot ją gydžiusi, tiesiog palauktų, kol ši užvers kojas ir sudegintų ją, nepalikdama galimybės prisikelti.


You don't know this new me;
This time, I put my pieces back differently.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 19705

Veronique Helena Boucher
Wolves don't kill unlucky deer.
They kill the weak ones.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miegamasis   Pen. 08 03, 2018 6:14 pm

Veronika meluotų, jei sakytų, jog porą sykių nebuvo įsivaizdavusi, kaip atrodytų josios susitikimas su buvusiu vyru, 9 kartus iš 10 jų netikėtam susitikimui pasibaigiant kivirču, kurio metu Veronika išsakytų viską, kas penkiolika metų nesmagiai gulė ant krūtinės. Bet taip neįvyko, moteriai nerandant savyje jėgų laikyti antipatijos prieš vampyrą ir abejojant ar situacija būtų kitokia, jeigu abu nestovėtų mirtininkės lovos kojūgalyje ir turėtų daugiau laiko bei erdvės reikštis emocijoms. Juo labiau, kai vyras turėjo visai kitokį efektą nei Veronika iš pradžių tikėjosi, jo buvimui šalia neverčiant josios nemaloniai muistytis vietoje, nežinant į kurį kampą save padėti, o savotiškai raminant, tarsi jis būtų josios jėgų šaltinis, leidęs įtikėti, jog kažkokiu būdu Veronika sugebės išspręsti iškilusią bėdą. Ir galbūt gydytoja dėjo pernelyg daug vilčių į savo buvusį vyrą, o jis pernelyg pasitikėjo ja, bet tos akimirkos abipusio supratingumo užteko nuraminti įsitempusius šviesiaplaukės nervus ir akis į akį susidurti su paciente.
Mirties sąstingis ore miegamajame buvo dar stipresnis, Veronikai nebyliai susimąstant ar kiekvieną kartą sustojus Karmen širdžiai pasaulis pasipuošdavo dar vienu įtrūkiu - dar viena anomalija, kurios neturėtų būti ir kurios egzistencija prieštaravo fizikos dėsniams, jokiai gyvai dvasiai negalint lyg užburtame rate išgyventi tokio tipų kančių dar ir dar sykį be jokio atoveiksmio. O gal tai buvo karma, galiausiai po ši tiek metų iškėlusi savo galvą ir nusprendusi kiek pakankinti tamsiaplaukę už nedorus jos darbus praeityje. Gal likimas ėmė ir šmaikščiai nusprendė, jog panelė lyg tiksinti bomba pati bus savo pabaigos pradžia, apdovanodama buvusią vampyre tokiu gebėjimu, kurio pastaroji nei prašė, nei greičiausiai norėjo. Sunkiai alsuojančiai moteriai visgi radus savyje jėgų šmaikščiai pakomentuoti apie jos veido uždangalą pastaroji nežymiai šyptelėjo, nieko kito iš tamsiaplaukės nesitikėdama. -Matai, noriu likti vienintelė iš savo draugų rato, kurios tu nepražudysi, - Ji pakomentavo, nors balsas nebuvo šiurkštus, o veikiau priminė motinos lengvai barančios savo vaiką dėl prieš pietus suvalgytų sausainių dėžės, Veronikai imant šmaikštauti tarsi jos būtų senos draugužės, šitaip siekiant sumažinti įtampą, kuri didėjo su kiekvienu sunkesniu Karmen įkvėpimu. -Na, apart odos spalvos galiu girdėti, jog tavo kvėpavimas darosi vis sudėtingesnis ir po truputį tampa dusuliu. Nesunku atspėti, kas kaupiasi plaučiuose, bet mums svarbu išsiaiškinti kodėl tai vyksta, - Dalykiškai išdėstė kol kantriai laukė, kada supypsės termometras, žvilgtelėdama į ten rodomus skaičius vos pastarasis pradėjo skleisti įkyrius garsus, Veronikos kaktoje susimetant nerimo raukšlei. -41 laipsnis Cecilijaus.. - Murmtelėjo panosėje kiek pasikuisdama krepšyje iš kur išsitraukė mažą buteliuką geltono skysčio. -Jie padės trumpam numušti temperatūrą, bet kol kas galiu gydyti tik simptomus, nes nežinau tikslios tavo diag.. - Moteris trumpam stabtelėjo atsargiai kilstelėdama Karmen ranką, jog pastaroji labiau patektų į tiesioginę saulės šviesą, Veronikai net primerkiant akis, tarytum norėtų įsitikinti, jog pastarosios jos neapgauna. Bet ne, tiesa spoksojo tiesiai jai į veidą ir buvo labai karti. -Tau prasidėjo hemoraginis šokas. Jis privertė poodines venas subliūkšti, tai taip pat paaiškina išblyškusią tavo odą. Tai reiškia, jog tavo plaučiai nepaduoda pakankamai deguonies, kas sutrikdo širdies ritmą, o kadangi širdis sutrikusi ji negali pernešti net ir to menko pagaminamo deguonies į audinius, o tai reiškia, jog pastarieji žūva. Tai taip pat paaiškina, kodėl tave ištinka koma. Ir tai taip pat reiškia, jog greičiausiai esi paskutinėje savo ligos vystymosi stadijoje, - Kaip galėdama paprasčiau paaiškino Karmen jos dabartinę kondiciją suleisdama antibiotikus tiesiogiai į raumenį, o ne veną, mat pastarųjų sienelės dabar buvo itin jautrios, o Veronikai dar reikėjo paimti kraujo mėginį. -Turiu paimti tavo kraujo tyrimams, kol.. vis dar matau nors vieną veną. Pažadu, jog pastarieji nepateks į blogas rankas, - Laiku stabtelėjo, nenorėdama dar labiau gąsdinti buvusios vampyrės dėl staiga Veroniką pasiekusio suvokimo, jog juos stipriai spaudžia laikas. Ji taip pat puikiai žinojo, jog tai buvo priežastis, kodėl Karmen atsisakė keliauti į ligoninę, nenorėdama dar kartą tapti bandomuoju triušiu. Kol ruošė naują adatą ir mažą kolbą kraujui Veronika kiek pasvarstė ar sakyti Karmen likusią dalį informacijos, laisva ranka itin švelniai spustelėdama moters pilvo ir juosmens sritį. -Hemoraginį šoką sukelia kraujavimas, tavo atveju jis greičiausiai vidinis ir nors šis spėjimas be rentgeno ganėtinai spekuliatyvus, tau plyšinėja plaučių alveolės ir kraujas išsilieja, - Užbaigė vienu staigiu judesiu įbesdama adatą į vis dar matomą veną ir pripildydama indelį raudonu skysčiu, kurį akimirksniu uždarė į mini šaldytuvą. -Man taip pat reikia paimti skysčio tiesiogiai iš plaučio, - Galiausiai pridūrė apgailestaujančiu tonu, išsitraukdama adatą ilgio beveik su puse rankos, jai švelniai paraginant Karmen apsisukti ant šono ir padedant moteriai tai padaryti, o tuomet suleidžiant adatą į tamsiaplaukės nugarą, kas greičiausiai nebuvo maloniausias įmanomas pojūtis, bet tikrai ne baisiausia, ką panelė patyrė per pastarąsias porą parų. -Rendalai, atnešk 0- kraujo, - Kiek garsiau nei įprastai ištarė, puikiai žinodama, kad pasirinkęs nesimaišyti po kojomis vampyras visgi tūno kažkur netoliese ir greičiausiai sėdėdamas ant laipų beviltiškai spokso į sieną priešais, turbūt niekad anksčiau nesijausdamas tokiu bejėgiu, kaip šią akimirką. -Karmen, man reikia pristatyti tave į ligoninę. Čia aš negaliu sustabdyti tavo kraujavimo. Man taip pat reikia tavo plaučių nuotraukų. Ir ištirti tavo kraują, - Ėmė vardinti, kol padėjo grįžti tamsiaplaukei į pradinę jos poziciją, puikiai žinodama, kad dabartinėmis sąlygomis Karmen gyventi liko daugiausiai porą valandų, kurių didžiąją dalį ji greičiausiai praleis be sąmonės, o tuomet ši kankynė prasidės iš naujo. Ir juk negali būti, kad Volteroje, kurią dar prieš 10-metį valdė didžiausias pasaulyje vampyrų klanas nėra nė vienos ligoninės, kurioje nebūtų įmanoma rasti su antgamtiniu pasauliu susidūrusių individų ar išsinuomoti nors vienos palatos į kurią didelių pinigų ir slaptumo dėka nosies nekaišiotų jokios įkyrios seselės.



And it keeps itching at your skin and aching somewhere you can’t reach. Like something sore,
worse than a tooth.Something you suppose people feel when they’re in love and don’t want to be.
Atgal į viršų Go down
avatar

VEIDAS : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 11607

Carmen Bríghitte Iscariot
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miegamasis   Pen. 08 03, 2018 7:04 pm

Karmen, taip pat kaip ir Veronika, irgi jau buvo spėjusi susimąstyti, kokiu būdu su ja įvyko tai, kas įvyko, moteriai atsisakant pripažinti, kad po visko, ką ji išgyveno ir nugalėjo, dabar ją sunaikinti baigia kažkokia liga, lyg ji būtų tik eilinis, niekuo iš minios neišsiskiriantis žmogus, pasiduodantis tikrame, o ne antgamtiniame, pasaulyje egzistuojančioms ligoms. Ne vienam tai galėjo atrodyti kaip paprasčiausia tuštybė, tačiau Karmen toks likimas atrodė mažų mažiausiai apgailėtinas. Mirti kovoje – štai tai labiau derėjo prie jos būdo. Po velnių, netgi mirti nuo to dailaus žaliaakio medžiotojo rankos būtų buvę geriau, nei paslikai vartytis lovoje. Tačiau josios padėtis buvo pats tiksliausias karmos apibrėžimas. Šiaip ar taip, liga ją užpuolė būtent tada, kai ji nurimo ir pradėjo sąlyginai normalų gyvenimą su sūnumi, būtent tokį, kokį gyveno visos jos aukos. Būtų juokinga, jei nebūtų taip pikta ir graudu.
Po šmaikštaus Veronikos atsakymo, Karmen tyliai prunkštelėjo ir pavartė akis, netikėtai paaiškėjusiam faktui, jog Rendalo buvusioji turi neblogą humoro jausmą nuoširdžiai pralinksminant tamsiaplaukę, net jeigu tai truko vos keletą sekundžių. – Bet aš bijau, jog jausiesi nuskriausta, jeigu tau vienintelei neskirsiu dėmesio... bet galbūt kitą kartą,- su menkute šypsena pašnibždomis išspaudė mergina. Dar visai neseniai tokie žodžiai, palikę jos lūpas, būtų skambėję itin grėsmingai, bet dabar, kai Karmen atrodė kaip silpnas, pažeidžiamas ir apsiginti negalintis vaikas, tai prilygo mažo kačiuko apsimetimui, kad yra liūtas. O ir įbauginti šviesiaplaukės panelė nenorėjo, viso labo nevykusiai pašmaikštavo, jai nepasižymint labiausiai išlavintu humoro jausmu, ypač kai sunkiai sugebėjo protauti, smegenims tai užtemstant, tai vėl prašviesėjant kas penkias minutes. Verai surimtėjus, Karmen iš paskutiniųjų stengėsi klausytis ir įsidėmėti jos sakomus žodžius, kas nebuvo pati lengviausia užduotis, dėl ko kiek palingavusi galva, ji pirštuku mostelėjo Veronikai, nebyliai prašydama josios minutėlės tylos. – Tu viską supranti kur kas geriau, nei aš, o išaiškinti man visko vis tiek nepavyks, todėl neprivalai nė mėginti. Tiesiog daryk viską, kas tau atrodo teisinga, nesivargindama nei komentuoti, nei prašyti mano sutikimo. Aš tavim pasitikiu. Šiaip ar taip, manęs tikrai nenužudysi,- ramiai išdėstė ir apsilaižė išsausėjusias, suskilinėjusias ir perbalusias lūpas, nenorėdama ir negalėdama daugiau klausytis Veronikos. Tikėjosi, kad išgirdus bent šiek tiek tikslesnę diagnozę ir galimus sprendimo būdus, pasidarys lengviau, tačiau nepasidarė, ir taip blogai situacijai nusidažant dar juodesnėmis spalvomis. Verai priminus, jog jos nepasistūmės iš vietos, jeigu nebus atlikti tyrimai, ir patikinus, jog josios duotas mėginys nenukeliaus nei iki piktųjų profesorių, nei dar kokių nors eksperimentuoti mėgstančių išsigimėlių, Karmen tik niūriai linktelėjo, stebėdama, kaip vamzdelis prisipildo raudonu skysčiu. – Keista. Maniau mano venose po tiek metų bus tik pelenų krūva,- vangiai murmtelėjo tamsiaplaukė ir nusuko žvilgsnį į šalį. Nereikėjo būti profesoriumi, kad suprastum, jog sekanti procedūra nebus tokia paprasta, kaip kraujo paėmimas, tačiau ir tam Karmen nesipriešino, leisdama Verai ją paversti ir suvaryti į kūną adatai, kurią tamsiaplaukė pasitiko stipriai iš skausmo sukąsdama dantimis.
Atsakymo iš Rendalo nebuvo girdėti, tačiau užsitrenkiančios lauko durys kuo puikiausiai išreiškė „bus po 5 minučių“, vampyrui greičiausiai jau dabar esant ligoninėje, įspūdingam vampyro greičiui ir nedideliam atstumui nuo vieno taško iki kito visoje Volteroje dabar išeinant į naudą kaip niekad anksčiau. – Ne. Aš ne... – moters argumentams nepalikus vietos Karmen atsikalbinėjimui, jis dar ketino ginčytis, tačiau tiesiog užsičiaupė ir iš nevilties pakraipė galvą. – Gerai. Bet tik ne į kokią viešąją ligoninę, kur visi žiūrėtų į mane kaip į muziejaus eksponatą. Padėk man,- šį kartą pratarė kiek griežčiau ir įsikibusi į Veroniką, su jos pagalba pajėgė atsisėsti bei atsiremti į lovos atkaltę. Apgraibomis susiradusi telefoną, kuris ten mėtėsi nuo tada, kai ji skambino Veronikai, Karmen surado reikiamą numerį ir nuspaudusi skambinimo mygtuką, priglaudė aparatą prie ausies.


You don't know this new me;
This time, I put my pieces back differently.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 19705

Veronique Helena Boucher
Wolves don't kill unlucky deer.
They kill the weak ones.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miegamasis   Pen. 08 03, 2018 8:00 pm

Stebėdama moterį, kuri tiesiog geso akyse Veronika negalėjo nepagalvoti ar pastarajai jaučia nors menkiausią simpatiją ir ją atjaučia, pernelyg ryškiai prisimindama negajus randus, kuriuos pastaroji paliko Demetrijos šeimoje. Bet stebint Karmen dabar, taip godžiai ryjančią kiekvieną jai patikėtą gurkšnį deguonies, jai asmeniškai buvo sunku įsivaizduoti situaciją, kurioje tamsiaplaukė būtų beširdė žmogžudė. Vampyrė ginanti ir kovojanti už savo gyvybę visomis išgalėmis - taip, be abejonės. Bet tikrai ne psichopatė skerdikė, užsibrėžusi atimti gyvastį visų, kurie klaidingai dirstelės į jos pusę. Ir nors Veronika nedrįso sumenkinti Demetrijos ir Natanielio išgyvenimų, turėjo pripažinti, jog iki šiol į situaciją atkakliai žiūrėjo tik iš vienos perspektyvos, pamiršdama faktą, jog tuomet abi pusės buvo viduryje tikrų tikriausio karo, kuriame negalioja jokios taisyklės ir kuriame nėra nugalėtojų. Ir nors tai ką padarė Karmen siekdama pergalės jokiais būdais nebuvo teisinga ir atleistina, tai nereiškė, jog medžiotojų veiksmai dėl to buvo pateisinami. Nes nors moteris visiškai nepažinojo tamsiaplaukės, ji pažinojo savo buvusį vyrą, puikiai žinodama, jog Rendalas nesibičiuliautų su buvusia vampyre, jeigu josios viduje nebūtų nė lašelio gėrio. Ir tikrai ne Veronikai buvo skirta spręsti ar to gėrio pakanka skirti tamsiaplaukei antrą šansą.
-Tik neišspardyk ramunių mano sodelyje, - Ji vyptelėjo pratęsdama jų pradėtą žaismingą pokalbį, galėdama atrasti milijoną ir dar kelias priežastis, kodėl Karmen niekuomet jai nepakenktų, bet tuo pačiu negalėdama neįsivaizduoti, kaip neįstengdama priartėti prie Veronikos kitais būdais pastaroji nusprendžia sutrypti jos gėles ar nukniaukti naujausią Vogue žurnalo numerį, Karmen dabar iš tiesų primenant nekenksmingą šunytį, su kuriuo likimas susidorojo itin žiauriais būdais. Veronika tiksliai negalėjo įspėti ar visos gyvenimo skriaudos lovoje paliko drybsoti ir paskutinius atokvėpius gaudyti tik itin silpną dalį to, kuo Karmena iš tiesų buvo, ar Veronika tiesiog turėjo unikalią galimybę išvysti kokia garsioji vampyrė yra iš tiesų, t.y. pagaliau pamatyti tai, ką iki šiol visuomet matė Rendalas. -Daugelis žmonių tiesiog nori žinoti kas su jais daroma. Medicininiai terminai ir ilgi žodžiai paprasčiausiai padeda trumpam atitraukti mintis nuo ne tokių malonių procedūrų, - Paaiškino kodėl šitaip išsiplėtojo su diagnoze, puikiai žinodama, jog būdama Karmen vietoje norėtų iki galo suvokti, kas su ja darosi. Bet Karmen tokiais pačiais sentimentais nepasižymėjo ir Verai liko tik paklusti jos norams. -Jei ne kraujas venose, tai ši liga turėjo įrodyti, jog tu funkcionuoji kaip tikrų tikriausias žmogus ir niekuo nesiskiri nuo manęs, - Saugiai patalpinusi skystį į šaldytuvą kartu su krauju ji pakomentavo netrukus išsitraukdama stetoskopą, mat nepasižymėjo tokiais sugebėjimais, kaip Rendalas ir negalėjo "plika" ausimi nugirsti, kaip plaka Karmen širdis, jai priglaudžiant šaltą metalą prie moters marškinių iškirptės ir įsiklausant į padrikusį ritmą, kuris diagnozavo tai, ką daktarė jau iš anksto žinojo - aritmiją, Veronikai savo ruožtu pajudant link tamsiaplaukės plaučių. -Karmen, ar per pastarąją savaitę buvai susidūrusi su kokiu gyvūnu? Kaimyno kate? Blusomis apėstu šunimi? Žiurkėmis? Piktu žiurkėnu, kuris įkando tau miške, kai bandei jį pašerti? - Pasiteiravo panelės tik tyliai atsidusdama vos užfiksavo, kaip stipriai pritvinkę (ir visai ne oru) buvo moters plaučiai ir koks gargaliuojantis ir padrikas buvo jos kvėpavimas, jai visgi užsibrėžiant išsiaiškinti kokioje aplinkoje ir kokiomis sąlygomis laiką leido Karmen, mat tai buvo vienas iš būdų padėsiančių išsiaiškinti, kokia būtent liga netikėtai parklupdė tamsiaplaukę. Genetines ligas Veronika atmetė beveik akimirksniu ir klausti apie jas neketino, įsitikinusi, jog panelei sunkiai seksis prisiminti ar prieš 6000 metų vieni jos senelių ar prosenelių kartais neturėjo kokios nors patologijos. O jeigu kažkokiu būdu Karmen sugebėtų tai prisiminti, ligos laikais, kuomet žmonės išradinėjo ratą ir hebrajų raštą, kažin ar tiktų ligoms, kurios kamuoja globalinio atšilimo ir nitratų paveiktą visuomenę. -Esu įsitikinusi, kad pavyks rasti privačią kliniką, kuri turėtų mums reikiamą aparatūrą, - Švelniu balsu bandė padrąsinti Karmen be jokių atsikalbėjimų ištiesdama jai pagalbos ranką tikrąja ta žodžio prasme ir tuo pačiu metu prilaikydama didžiąją dalį tamsiaplaukės svorio. Nors moters tapo truputį reiklesnė, tai neprilygo tam, ką Veronika išgyveno kiekvieną dieną ligoninėje, kur pacientai ant jos rėkdavo, į ją spjaudydavo ir net kąsdavo, Karmen šiuo metu prilygstant dailiai roželei usnių lauke. Ji nebuvo įsitikinusi kam moteris ketino skambinti, o ir nesirūpino, pernelyg susimąsčiusi kokiu būdu turės nugabenti tamsiaplaukę iki ligoninės, kuomet kiekvienas sunkesnis krustelėjimas galėjo būti paskutinio jos širdies stuktelėjimo priežastimi. Kas labiausiai ir erzino, o veikiau varė į neviltį, jai savomis akimis galint išvysti viso ko rezultatą - pabaigą, bet nežinant kokia buvo pradžia ir net nenutuokiant kas tą pradžią sukėlė.



And it keeps itching at your skin and aching somewhere you can’t reach. Like something sore,
worse than a tooth.Something you suppose people feel when they’re in love and don’t want to be.
Atgal į viršų Go down
avatar

VEIDAS : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 11607

Carmen Bríghitte Iscariot
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miegamasis   Št. 08 04, 2018 2:20 am

Moteriai išreiškus rūpestį dėl savo gėlių darželio, Karmen tik kreivai vyptelėjo ir linktelėjo galva, taip pasižadėdama neliesti jos brangiųjų ramunių. – Pasistengsiu,- savo tokį neužtikrintą pažadą tamsiaplaukė taip pat patvirtino ir žodžiu, joms abiem kuo puikiausiai suvokiant, jog Veronikai nevertėtų nerimauti ne tik dėl sodo ir daržo, bet ir dėl savo pačios gyvybės, mat Karmen pernelyg stipriai mylėjo Rendalą, jog įskaudintų jį kokiu nors būdu sužalodama jo buvusią žmoną ir sūnaus motiną. O Veronika taip pat, net ir turėdama galimybę dabar Karmen pasiųsti anapilin suleidusi kokių nors nuodų ar tiesiog „netyčia“ padauginusi vaistų, nebūtų drįsusi piktnaudžiauti savo padėtimi dėl lygiai tokios pat priežasties. Kuo puikiausiai tai suvokdama, Karmen ir patikėjo savo vis nutrūkstančią gyvybę į šios gydytojos rankas, leisdama jai daryti viską, ką tik ji mano esant naudinga be jokių paaiškinimų. – Suprantu,- patikino ji, moteriai suskubus aiškinti, kodėl taip išsamiai dėsto diagnozę, tokioms litanijoms greičiausiai jau tapus moters įpročiu, visiems pacientams nuolat apsimetant, jog supranta, ką gydytojai jiems sako, ir linkčiojant bei žvelgiant mąsliomis akimis, nors iš tikrųjų galvoje beždžionėlė daužo lėkštes. Karmen, savo ruožtu, pasirinko nesikišti ten, kur nieko nesupranta, ir tiesiog tikėtis, jog pabaigoje kas nors protingesnis išspręs jos problemą už ją, kadangi savarankiškai to padaryti ji negalėjo. – Norėčiau, jog ir mane bent trumpam užliūliuotų moksliškos šnekos, tačiau mano smegenys niekada neveikė taip, kaip reikia,- moteris karčiai šyptelėjo, prie josios jauno, veik vaikiško, veidelio visiškai nederant apsiblaususioms ir pavargusioms akims, kurios savo spindesį prarado dar prieš ligai užvaldant jos kūną. – Tokiu atveju, būčiau apsiėjusi ir be įrodymų,- murmtelėjo ir taip akivaizdų dalyką, dar norėdama pakomentuoti faktą, jog Veronikai apsivertė liežuvis palyginti save su tokia velnio išpera kaip Karmen, bet galiausiai visgi prikandant liežuvį. Karmen tingiai žvilgsniu nusekė Veros rankas, švelniai ir atsargiai, bet mikliai judančias ir dėliojančias visus iš tamsiaplaukės kūno išgautus skysčius į jiems reikiamas vietas, o vėliau sučiumpant dar vieną prietaisą, su kuriuo merginai anksčiau nebuvo tekę susidurti. Šviesiaplaukei klausantis Karmen širdies plakimo, ši su palengva kylančiu susidomėjimu sekė visą procesą, susimąstydama, kad pragyvenusi šešis tūkstančius metų, tik dabar pirmą kartą susidūrė su procedūra, kurią kiekvienas mirtingasis turi atlikti bent jau kartą per metus dar prieš sulaukdamas pilnametystės. Moteriai staiga ėmus vardinti gyvūnų pavadinimus, Karmen susiraukė, nelabai suprasdama, kodėl šiuo metu galėtų būti svarbus koks nors žiurkėnas. – Nežinau, lyg ir ne,- pirmiausia moteris suskubo neigiamai atsakyti į užduotą klausimą, tačiau netrukus stabtelėjo ir susimąstė, žvilgsnį nukreipdama į kojūgalį, iš po antklodės palengva iškišdama vieną koją. – Nors prieš kelias dienas kliudžiau kažkokį katiną,- tardama šiuos žodžius, Karmen piršto mostelėjimu paragino Verą žvilgtelėti į savo kulkšnį, ant kurios dar buvo galima matyti katino nago palikta žymė. – Tik nesakyk, kad mane pražudė prakeiktas katinas,- lėtai dėliodama žodžius, išrėžė tamsiaplaukė, norėdama ir šnypšti iš įsiūčio, ir isteriškai juoktis vienu metu, mat mintis, kad tai kažkoks bjaurus keturkojis padaras galėjo privesti ją prie tokios lemties, buvo daugiau nei absurdiška.
Veronikai bandant patikinti Karmen, kad jos kaip nors suras reikiamą kliniką, tamsiaplaukė jau klausėsi pypsėjimo telefone, kurį netrukus pertraukė Demetrijaus balsas, vyrui per porą sekundžių teigiamu atsakymu išgelbėjant dieną. Verai išdėsčius, ko reikės kai jos pasirodys klinikoje ir Karmen perėjus prie atsisveikinimo su Volturiu, pro miegamojo duris įžengė ir iš ligoninės grįžti spėjęs Rendalas, šiam ištiesiant atneštą kraują į Veronikos pusę, tačiau rūpesčiu prisipildžiusių akių nė sekundei nenuleidžiant nuo Karmen. – Skambinau Demetriui,- užbaigusi pokalbį, tamsiaplaukė tyliai paaiškino Rendalui, kuris ir taip jau buvo spėjęs išgirsti moters pašnekovo balsą. – Jis sakė, kad pasirūpins tinkama vieta, kažkoks jo draugas dirba privačioje klinikoje,- šį kartą mergina kreipėsi į abu kambaryje esančius asmenis, iš karto po to atgalia ranka nusivalydama nuo lūpų pokalbio telefonu viduryje iš burnos pasipylusį kraują, kuris jau spėjo išteplioti viską aplinkui, o tuomet vėl susmuko į patalus, šiam ilgam pasisėdėjimui ir taip stipriai viršijus Karmen galimybes. – Adresą atsiųs kažkuriam iš mūsų,- pridūrė, mostelėdama Rendalo pusėn, šiam jau traukiant iš kišenės pyptelėjusį telefoną. Sekundę dar žvelgusi į draugą, mergina galiausiai kryptelėjo galvą į Veroniką. – Ar Rendalas galės mane tiesiog nuvežti? Savo automobiliu? – pasiteiravo, nors ir nujautė, kad gydytoja verčiau rinktųsi ką nors labiau pritaikyto panašioms situacijoms, pavyzdžiui, greitąją.


You don't know this new me;
This time, I put my pieces back differently.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 19705

Veronique Helena Boucher
Wolves don't kill unlucky deer.
They kill the weak ones.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miegamasis   Št. 08 04, 2018 11:27 am

Šviesiaplaukė pati nežymiai sutriko suvokusi, kaip vis dėlto lengva jai buvo komunikuoti su Karmen, kambario neužpildant nejaukioms tyloms ir nė vienai moterų nedirsčiojant, kokiu objektu kitą galėtų uždusinti greičiausiai. Realiai Karmen nuo Veronikos skyrėsi kaip diena ir naktis: viena jų buvo užkietėjusi savanaudė, kita be paliovos barstė save į šalis, viena buvo savimi pasitikinti ir užtikrinta ko nori, kita jau gerą dešimtmetį blaškėsi visiškoje nežinioje, viena mieliau rinkosi gelbėti gyvybes, kitai labiau patiko jas atiminėti. Ir visgi, vedinos vieno tikslo - rasti būdą, kaip Karmen galėtų pasveikti, jos kažkaip atrado bendrą kalbą, Veronikai iš pradžių baiminusis, kuomet tamsiaplaukė pradės užgaulioti ją teiginiais apie Demetriją ir ką minėtoji medžiotoja pasakytų apie šią situaciją, bet neatrodė, jog naujoji jos pacientė turi pakankamai jėgų ar noro šitaip elgtis, kas buvo didis palengvėjimas.
-Tu matei kaip gimsta ir miršta civilizacijos. Nenuostabu, jog įprasti metodai pacientams nuraminti ant tavęs neveikia, - Silpnai šyptelėjo, akimirką suklusdama, kuomet paminėjus garbingą Karmen amžių josios smegenys atkasė prieš kurį laiką su Demetrija apturėtą pokalbį. -Ar kada sutikai Jėzų? - Staiga išpyškino pagauta smalsumo, šiam klausimui visgi neatitraukiant Veronikos dėmesio, dėl ko šviesiaplaukė sugebėjo tinkamai užbaigti pradėtą atlikti procedūrą ir trumpam pasidžiaugti, jog suleisti vaistai pradėjo veikti ir Karmen temperatūra po truputį ėmė kristi. Tiesa, tai galėjo būti ir šalutinis efektas moters patiriamo šoko, bet kol kas kraujavimas neatrodė itin ūmus, todėl Veronika spėjo galinti nugabenti Karmen į ligoninę laiku. -Gyvenimas niekuomet mūsų neklausia ko norime, deja. Vienus guodžia mintis, jog liga tai Apvaizdo atsiųstas išbandymas, kurį įveikęs įrodysi savo atsidavimą, bet kažin ar tave tai guos, - Vyptelėjo kiek šmaikščiai, pati jau religinių seminarų metu 1970-aisiais į Aukščiausiąjį netikėdama, į polinkį palikti savo likimą kažkieno kito rankose žiūrėdama itin atsargiai, šiam pojūčiui tik sustiprėjant moteriai visa galva pasinėrus į antgamtinio pasaulio užkaborius. Į sekančius klausimus moteris nesitikėjo sulaukti teigiamų atsakymų, beveik neabejodama, jog Karmen liga užpuolė visiškai iš pasalų ir tam nebuvo jokio pagrindo, kuomet tamsiaplaukė paporino istoriją apie jos ne itin malonų susidūrimą su katinu. -Laukiniai katinai perneša ne ką ne mažiau ligų už žiurkes ar šikšnosparnius. Juos įprastai ligomis užkrečia blusos, o jie bacilas perduoda žmonėms. Tai reiškia, jog tik ką itin palengvinai mano darbą. Dabar man telieka ištirti kokio tipo šis užkratas: bakterinis, virusinis, grybelinis ar parazitinis. Kiekvienas jų turi po mažiausiai kelis tūkstančius scenarijų, taigi gerai, jog turim apsčiai laiko, - Veronika vėl juokavo, kol atidžiai apžiūrinėjo įdrėskimą moters kojoje, kuris atrodė niekuo nesiskyrė nuo įprastų katinų grybštelėjimų nagais, bet šviesiaplaukė puikiai žinojo, jog pirminis įspūdis dažniausiai klaidingas ir nors užkrato požymių nėra išorinėje dar nereiškia, jog pastarieji tiesiogine to žodžio prasme negriauna Karmen imuninės sistemos. Vos vampyrui žengus pro duris Veronika paėmė pakelį kraujo, kuris turėjo laimėti jiems bent porą papildomų valandų, jai vos per porą minučių mikliai pastatant tamsiaplaukei lašinę, ir nors ligonei vis dar reikėjo greito kitų skysčių perpylimo, tai buvo menkas žingsnis stabilizavimo link. -Sakyk, prieš kiek tiksliai laiko apturėjai tą susidūrimą su katinu? - Pasitikslino paskutinę detalę po kurios pažadėjo Karmen duoti bent truputį ramybės ir leisti pastarąjai pailsinti balso stygas, kurios ir taip buvo pažeistos nuolatinio jos kosėjimo. Lyg iš oro išsitraukus servetėlę Veronika švelniai nuvalė Karmen lūpų kampučius, jos smakrą ir kaklą, tiesa, nieko negalėdama padaryti dėl marškinių, į kuriuos jau kuris laikas gėrėsi moters kraujas. -Tiesą sakant nemanau, jog sulauktume greitosios laik.. -Nepabaigė savo sakinio, kuomet net ir savo žmogiškomis ausimis išgirdo, kaip į namo kiemą įsuko ir sustojo automobilis. Veronika jau žiojosi sakyti, kad papildomo žmogaus galimai užkrėstuose namuose dabar reikia mažiausiai, bet laiku prikando liežuvį išvydusi, kaip pro langus blykčioja mėlynos greitosios automobilio švieselės. -Hm.. Rodos tavo mylimasis pasirūpino ne tik palata ligoninėje, - Murmtelėjo panosėje labai nesureikšmindama savo žodžių, mat buvo pernelyg užsiėmusi pakuoti daiktus, kuriuos ilgos apžiūros metus spėjo išbarstyti po kambarį, jai galint girdėti, kaip kažkas atskuba link miegamojo greičiausiai su neštuvais.



And it keeps itching at your skin and aching somewhere you can’t reach. Like something sore,
worse than a tooth.Something you suppose people feel when they’re in love and don’t want to be.
Atgal į viršų Go down
avatar

VEIDAS : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 11607

Carmen Bríghitte Iscariot
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miegamasis   Št. 08 04, 2018 7:20 pm

Kalbai pasisukus link senyvo Karmen amžiaus, moteris viso labo truktelėjo pečiais, negalėdama ginčytis su faktu, kad praėję metai ją gerokai atbukino, visiems skambiems žodžiams, kurie kitus vis dar ramino ar guodė, jai nebedarant didelės įtakos. O štai reakcija į Veronikos užduotą klausimą privertė tamsiaplaukę prunkštelėti, o tuomet kimiai nusijuokti, juokui esant nors ir trumpam, tačiau tokiam saldžiam, kad moteris neprisiminė, kada paskutinį kartą buvo taip nuoširdžiai pralinksminta. – Panašiu laiku ir panašioje vietoje esu sutikusi aprašymą atitinkantį vyrą Jėzaus vardu, bet savomis akimis nemačiau, kad jis darytų kokius nors stebuklus, todėl negaliu tvirtinti, kad mačiau paties Dievo vaiką,- išdėstė, iš kiek praskaidrėjusio veidelio nedingstant šypsenai, Karmenai nesistengiant suprasti, ar toks staigus nuotaikos pagerėjimas ir staiga apėmęs lengvumo jausmas reiškia, jog pradėjo veikti vaistai, ar kad liga tiesiog užtemdė smegenis ir ji tuoj užsilenks. – Netikiu dievu ar jo palikuonimi, atsiųstu į žemę. O net jeigu kažkokiu būdu tai ir yra tiesa, asmeniškai pažįstu asmenų, kurie šiam pasauliui buvo ir yra naudingesni už tą Jėzų, tik jie nebuvo šitaip gerai išreklamuoti,- dar nusprendė pasidalinti kilusiomis mintimis, kol jos visai nenukrypo nuo šios temos. Retai kada pasitaikydavo proga su kuo nors pabendrauti religine tema, tačiau kur, jei ne mirties patale, geriausia aptarinėti tokius dalykus?
– Mes ne itin gerai pažįstamos, bet turbūt iš girdėtų siaubo istorijų apie mane jau spėjai susidaryti nuomonę, kad nenoriu niekam įrodinėti atsidavimo, jeigu proceso metu kaip nors nukentėčiau pati,- kreivai šyptelėjusi tamsiaplaukė tik patvirtino Veronikos spėjimą, kad Karmen šitai visiškai neguodžia. Smagu buvo skirti porą minutėlių skirti ne tokioms slogioms temoms, tačiau atsižvelgiant į situaciją, per daug laiko tokiems nekaltiems pašnekesiams nebuvo, dėl ko vėl teko sugrįžti prie fizinės Karmen būklės, tamsiaplaukei su kartėliu klausantis Veronikos pamokymų apie tai, kaip kieme sutiktas kaimynės katinas gali privesti tave prie bedugnės krašto, moteriai dabar pradedant dar labiau nekęsti gyvūnų. Verai pašmaikštavus apie jų turimą laiką, Karmen demonstratyviai pasivaipė, visgi, ir šį kartą nepersimainydama ir staiga netapdama pikčiurna, kokia buvo didžiąją savo gyvenimo dalį. – Blogiausiu atveju, tiesiog užsilenksiu ir porą valandų galėsi dirbti tyloje,- galbūt ir skambėjo taip, lyg moteris juokautų, tačiau ji kalbėjo visiškai rimtai, minčiai, jog gali greitai numirti, jos visiškai nebegąsdinant. Aišku, pro gerklę besiveržiantis kraujas prieš pat mirtį ir galvos skausmas prisikėlus nebuvo patys maloniausi dalykai žemėje, tačiau ji buvo pasiryžusi dar kartą tai ištverti, jei nebus kitos išeities. – Be to, kai numirštu, bent jau nieko neskauda,- dar leptelėjo, jei netyčia savo žodžiais būtų pašiurpinusi gydytoją, lyg žinojimas, kad Karmen bent jau gauna galimybę pailsėti nuo karščiavimo ir silpnumo jausmo, Veronikai suteiktų kažkokią ramybę.
Apsikeitusi su Rendalu liūdnais šypsniais, Karmen vėl sutelkė dėmesį į Veroniką, dabar besidarbuojančią su kraujo maišeliu, kurio turinys netrukus ėmė tekėti į tamsiaplaukės kūną, jai dar ketinant pajuokauti, jog yra pratusi kraują vartoti per burną, bet galiausiai tiesiog prikandant liežuvį. – Prieš tris ar keturias dienas. Nežinau, kalendoriuje nepasižymėjau,- vis dar burbėdama, mergina pajuto Veronikos rankas sau ant veido, moteriai ėmus valyti kraują, dėl ko Karmen susiraukė kaip mamos rūpesčiu nepatenkintas vaikas, bet visgi nesipriešino, nes pakelti rankas ir atstumti gydytojos pagalbą atrodė kaip pernelyg didelis žygdarbis. Nejudindama galvos net po to, kai Vera baigė ją šluostyti, Karmen nukreipė akis į lango pusę, kur netrukus pasirodė greitosios automobilis, Demetriui, kaip jis ir žadėjo, akivaizdžiai pasirūpinus viskuo. Jei ne nestabili Karmen būsena, Veros žodžių pasirinkimas būtų kaip reikiant kirtęs moteriai per širdį, bet dabar ji visiškai nieko apie tai nesakė, viso labo linktelėdama po moters pastebėjimo.
Tamsiaplaukė nepastebėjo, kada Rendalas spėjo dingti iš kambario, tačiau šį kartą atgal jis sugrįžo drauge atsivesdamas dar tris asmenis – šviesiaplaukę vidutinio amžiaus moterį, kuri tiesiu taikymu patraukė prie Veronikos, kad kažką su ja aptartų ir padėtų susirinkti daiktus, ir du tvirto sudėjimo vyriškiai su neštuvais, ant kurių jie greitais ir įgudusiais judesiais perkėlė Karmen dar prieš jai spėjant susivokti. Mergina dar žioptelėjo besiruošdama prabilti, tačiau atokiau stovėjęs ir viską stebėjęs josios draugas neleido jai prasižioti ir tiesiog paragino abi merginas daugiau nebegaišti laiko, pats pasižadėdamas surinkti bet kokius daiktus, kurių Karmen gali prireikti, ir kuo greičiau atsekti paskui jas. Karmen dar spėjo kartelį beviltiškai žvilgtelėti į Veroniką, o tuomet visas būrys patraukė į greitosios automobilį ir nurūko pačiai merginai taip ir neįvardinta kryptimi, jai viso labo baikščiai lakstant akimis, lyg sužeistam žvėreliui.


You don't know this new me;
This time, I put my pieces back differently.
Atgal į viršų Go down


Sponsored content


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miegamasis   

Atgal į viršų Go down
 
Miegamasis
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Nuosavų namų kvartalas :: Dreschler namas-
Pereiti į: