sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Įėjimas/išėjimas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

VEIDAS : Maximilian Irons
PRANEŠIMAI : 13904

Randall Frank Dreschler
So it’s true, when all is said and done, grief is the price we pay for love


RašytiTemos pavadinimas: Įėjimas/išėjimas   Pen. 08 26, 2016 9:12 pm




the story is not a pretty one. There is violence in it. And cruelty.
But stories that are not pretty have a certain value, too, i suppose. Everything, as you well know (having lived in this world long enough to have figured out a thing or two for yourself), cannont always be sweetness and light.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 19705

Veronique Helena Boucher
Wolves don't kill unlucky deer.
They kill the weak ones.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/išėjimas   Pen. 08 03, 2018 2:02 pm

Praleidusi beveik 12 valandų ore Veronika didžiąją dalį laiko praleido gilindamasi į Karmen simptomus ir mąstydama, kokios gali būti alternatyvios diagnozės, bent porą valandų paskirdama ir miegui, mat pacientei jos reikėjo su šviesiu ir pailsėjusiu protu. Moters rezultatai svyravo nuo ūmaus plaučių uždegimo su komplikacijomis iki plaučių vėžio, jai negalint tiksliau pasakyti kas kamuoja rudaplaukę prieš tai neatlikus kraujo tyrimų. Veroniką neramino ne tik faktas, kaip greitai progresuoja buvusios vampyrės liga, bet ir faktas, jog josios galimybės įstrigus Rendalo namuose buvo truputį suvaržytos, jai galint tik pasidžiaugti, jog nepaisant to, kad ilgą laiką nebuvo Volteroje, palaikė artimus ryšius su vienu ligoninės gydytojų, kuris buvo pasiruošęs padėti Veronikai su tyrimais ir aparatūra, kurių šviesiaplaukė nebūtų sutalpinusi į savo lagaminą. Nuo užrašų akis Veronika atitraukė tik lėktuvui leidžiantis su tam tikra nostalgija krūtinėje apžiūrėdama Volteros miesto stogus, jos pirštams nekantriai slystelint telefono ekranu, bet geriausios draugės numerio nesurenkant, mat gniužulas krūtinėje nesunkiai leido interpretuoti, jog naujienomis apie Karmen Demetrija neapsidžiaugtų ir greičiausiai pasiūlytų Veronikai suleisti pastarajai per didelę dozę morfijaus, jog ši užsilenktų. Arba uždusinti ją su pagalve. Arba nunuodyti Karmen, kad josios gyslomis tekėtų gyvsidabris ar švinas, ar kokia kita kenksminga medžiaga, o pati moteris raitytųsi agonijoje. Buvo keista žinoti, jog Veronika turi galimybę visus šiuos scenarijus išpildyti realybėje ir priversti Karmen kentėti taip, kaip net išprotėję daktarėliai neprivertė, šitaip atsilygindama už visas jos padarytas skriaudas. Ir idėja taip pasielgti iš tiesų egzistavo kažkur giliai moters pasąmonėje, jai galiausiai tik nepatenkintai suraukiant kaktą, mat neegzistavo jokia dimensija ar kitas pasaulis, kuriame Veronika panaudotų savo žinias medicinoje siekiant kažkam pakenkti. Tai tiesiog prieštaravo tam, kuo moteris buvo. Todėl tik sunkiai atsikvėpusi, su sunkia širdimi ji išsilaipino oro uoste, kuriame nebuvo įkėlusi kojos nuo pat savojo užpuolimo, jai greitai pasigaunant taksi ir pajudant link namo, kurio adresą vis tiek sugebėtų išmurmėti net ir būdama komos būsenos. Kelionė truko vos penkiolika minučių, Veronikai paskendus apmąstymuose nė akimirkos nenusukant akių nuo lango už kurio lėkė iki skausmo pažįstamos pilkos pastatų sienos ir siaurutės gatvelės, automobiliui galiausiai pasukant truputį toliau nuo miesto centro ir atsiduriant priemiesčio zonoje, Veronikai savo ruožtu nesmagiai pasimuistant sėdynėje, kol širdis nerimastingai stuksėjo krūtinėje, tarytum pranašaudama blogą žinią, bet Veronika nuramino save mintimi, jog jaučiasi nesmagiai tik dėl komplikuotos ir ne itin aiškios situacijos, kurioje atsidūrė. Juk visi jaustų nors menkutį spaudimą gelbėdami šešis tūkstančius su truputėliu metų pasiekusios buvusios vampyrės, kuri kartą tikrąja ta žodžio prasme papjovė jos geriausią draugę, bandė susprogdinti minėtosios draugės vyrą, pagrobė jų sūnų, kol galiausiai buvo įkišta į psichiatrinę ligoninę, bet tuo pačiu metu yra buvusio Veros vyro artimiausia bičiulė, gyvybę. Taip. Veronikai tikrai nėra ko jaudintis. Automobiliui sustojus prie įspūdingo grožio namo Veronika švelniu tonu padėkojo taksistui veik idealia italų kalba, netrukus atsiskaitydama su juo ir išsilaipindama iš pažiūros tuščiame ir gyvybės stokojančiame kieme, puikiai prisimindama išpuoštą ir, rodos, nepakitusią terasą, kurioje Denis žengė pirmuosius savo žingsnius. Visgi, nors niekas pernelyg namo interjere nepasikeitė, Veronika negalėjo atsikratyti svetimumo jausmo, kuris prislėgė jos pečius, tarytum būtų pašalietė, atsitiktinai užklydusi į kažkieno kiemą. Ar tiesiog gydytoja, kurią jai vargiai pažįstami žmonės išsikvietė į namus. Nes nors josios galva buvo prikimšta prisiminimų, supynėms ir mažam tvenkinėliui su varlvėmis galiniame namo kieme sukeliant daug asociacijų nė viena iš jų realybėje nieko nereiškė. Nes nei sienos, nei tvenkinys, nei žvyruotas kelias nebebuvo jos. Jie tapo kitos moters gyvenimo dalimi, kitos moters prisiminimais ir Veronika nežymiai nustebo suvokusi, jog nejaučia dėl to kartėlio. Jog nejaučia absoliučiai nieko. Palydėjusi nuvažiuojantį taksi akimis, automobiliui vieninteliam skleidžiant bet kokį garsą, o šiam nusukus gatvėje stojant spengiančiai tylai, Veronika galiausiai sukruto ir nudardėjo su lagaminu link durų akimirką suabejodama ar nereikėtų paskambinti, bet tuomet tiesiog lengvai pasibarškindama į neužrakintas duris ir kyštelėdama į vidų nosį. Dirbdama ligoninėje moteris buvo pratusi prie medikamentų ir įkyraus sterilumo kvapo, bet ją pribloškė koridoriuose įsigėręs mirties dvokas, moters kūnui nueinant pagaugais, mat akimirką pasijautė tarytum stovėtų viduryje morgo. -Karmen? - Šūktelėjo uždarydama paskui save duris, kol uoliai movėsi pirštines ir greitomis dėjosi ant veido kaukę, tiksliai nežinodama, kas kamuoja jos naująją draugužę, bet beveik neabejodama, kad nenori to patirti savo kailiu. Nes kad ir kaip būtų dramatiška ir be galo ironiška, jeigu Karmen, kartą išgelbėjusi Veroniką, dabar savo bacilomis ją pražudytų, Veronika mielai šitą scenarijų praleistų. Vėsa, kuri turėjo būti maloni po kaitrios saulės, tokia nebuvo, šviesiaplaukei net suvirpint, kuomet žengė žingsnį gilyn į pastato vidų, tamsiems šešėliams lyg blogio pranašams velkantis paskui ją, kol ji bandė surasti, kur šiuo metu įsitaisiusi guli josios pacientė, jai beliekant tikėtis, jog neras Karmen mirusios, nes nors ir puikiai žinojo, kad moters atsipeikėtų po kelių valandų, to išvysti savomis akimis Veronika nenorėjo.



And it keeps itching at your skin and aching somewhere you can’t reach. Like something sore,
worse than a tooth.Something you suppose people feel when they’re in love and don’t want to be.
Atgal į viršų Go down
avatar

VEIDAS : Maximilian Irons
PRANEŠIMAI : 13904

Randall Frank Dreschler
So it’s true, when all is said and done, grief is the price we pay for love


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/išėjimas   Pen. 08 03, 2018 2:48 pm

Nors vampyro amžius siekė daugiau nei tris tūkstančius metų, per kuriuos vyras spėjo pamatyti ir šilto, ir šalto, pastarosios kelios dienos neabejotinai buvo vienos sudėtingiausių jo gyvenime, aukštaūgiui palengva einant iš proto nuo tos minutės, kai prieš kiek mažiau nei savaitę Karmen paskambino ir vos girdimu balsu paprašė pasiimti ją iš kažkokio užkampio mieste, jai pačiai staiga pasijutus taip blogai, jog nuosavomis kojomis nebūtų nuėjusi nė iki pastato kampo, jau nekalbant apie kelionę iki užmiesčio, kur buvo įsikūręs vampyras. Parsivežęs tamsiaplaukę namo ir atsargiai paguldęs ją didžiulėje lovoje, kurioje Karmen atrodė dar mažesnė ir menkesnė, vyras jau ruošėsi kviesti daktarą, tačiau nespėjo nė išsitraukti iš kišenės telefono, kai springdama savo pačios krauju moteris užgeso, palikdama Rendalą suakmenėti ir nežinia kiek laiko stebėti ją pajuodusiomis akimis, laukiant, kol ši atsigaus. Toks scenarijus pasikartojo tris kartus, vampyrui atkakliai įtikinėjant tamsiaplaukę, jog ją turi apžiūrėti gydytojas, jiems galiausiai prieinant kompromisą ir pasikviečiant Veroniką, mat Karmen nesutiko atsidurti jokio su mistiniu pasaulio nesusipažinusio gydytojo globoje. Merginos sprendimui pameluoti Veronikai apie tai, jog Rendalo nėra namuose, vyras nepritarė, tačiau tiesiog negalėjo dabar ginčytis su bejėge Karmen, dėl ko tik klusniai nuleido galvą ir patraukė į vaistinę tą pačią akimirką, kai telefone išgirdo buvusią žmoną ištariant vaistų pavadinimą.
Laikas, laukiant kol pasirodys Veronika, nepaprastai prailgo, Rendalui su Karmen nesugebant pratarti nė vieno žodžio, vampyrui moters kambaryje pasirodant tik paduoti jai vaistų ar atnešant ką nors suvalgyti, net jeigu mergina kiekvieną kartą atsisakydavo bet kokio maisto. Lauke pasigirdęs artėjančio automobilio garsas buvo kaip su gera žinia atbėgęs pasiuntinys, kaip mat privertęs vampyrą pakilti iš vietos ir nužingsniuoti link lauko durų, jam išnyrant buvusiai žmonai už nugaros, kai ši ėmė palengva žingsniuoti į namo gilumą. – Ji miegamajame,- tyliai pratarė, tikėdamasis, jog neišgąsdins šviesiaplaukės, kuri greičiausiai vis dar manė, jog Karmen namuose viena. – Ačiū, kad taip greitai atskridai,- dar mandagiai pridūrė, šiuo metu negalėdamas iš savęs išspausti nieko daugiau nei keletas mandagių, dalykiškų frazių, lyg kalbėtųsi su eiline į namus iškviesta gydytoja, mat vyras jautėsi per daug išsekęs dėl situacijos su Karmen, šią akimirką tiesiog neturėdamas prabangos sau leisti galvoti ir apie tai, kaip stipriai ir netikėtai skausmas nudiegė visą kūną vos išvydus priešais save buvusią mylimąją, kurios jis sąmoningai vengė itin ilgą laiko tarpą.



the story is not a pretty one. There is violence in it. And cruelty.
But stories that are not pretty have a certain value, too, i suppose. Everything, as you well know (having lived in this world long enough to have figured out a thing or two for yourself), cannont always be sweetness and light.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 19705

Veronique Helena Boucher
Wolves don't kill unlucky deer.
They kill the weak ones.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/išėjimas   Pen. 08 03, 2018 4:05 pm

Mintis, jog buvęs vampyras visgi namuose nė netoptelėjo Veronikai į galvą, kuri lyg akis išdegusi skubėjo pas Karmen prieš šiai užgęstant dar sykį, mat abejojo ar tas procesas, ištinkantis tamsiaplaukę net keletą kartų per vieną parą yra perdėm malonus. Dabar, kuomet pajuto Rendalo buvimą šalia dar prieš vyrui prabylant dėl šios klaidos panelė save subarė, mat puikiai žinojo, kokie artimi ir neišskiriami jiedu su Karmena buvo, egzistuojant tik mažyčiam šansui, jog sunkią akimirką vyras nebus buvusios vampyrės pašonėje. Veronika nepasižymėjo jokiais antgamtiniais sugebėjimais (jei neskaitysi jos talento tuo pačiu metu kalbėti telefonu, žiūrėti televizijos programą ir paruošti puikiausią pasaulyje troškinį), todėl fakto, kaip visa esybe galėjo užčiuopti Rendalą stovint jai už nugaros, negalėjo paaiškinti jokie loginiai išvedžiojimai, jai viso labo tik skausmingai užmerkiant akis, kuomet tyloje skendintį koridorių užpildė švelnus vyro baritonas. Veronika davė sau lygiai tris sekundes prieš pritūpdama prie lagamino iš kurio išsitraukė visus reikalingiausius jai šią akimirką daiktus - krepšį su termometru, namuose turėtais antibiotikais, indeliais kraujo mėginiams, švirkštais ir kitais rakandais, likusią mantą tuo tarpu palikdama tuščioje vietoje, kur anksčiau stovėjo spintelė, šviesiaplaukei visgi nesidairant į šalis ir neanalizuojant kurias sienas Rendalas nutarė perdažyti ir kokias nuotraukas išmesti. -Ar penicilinas bent minimaliai jai padėjo? Ar ji vis dar tebekarščiuoja? Ar jos širdies ritmas sutrikęs? Ar per pastaruosius mėnesius ji buvo išvažiavusi į vieną Afrikos, Pietų Amerikos ar Azijos šalių? - Išbėrė klausimų litaniją, stengdamasi žvilgsniu apsistoti ties bet kuo tik ne Rendalo veidu, jai be jokių įžangų patraukiant link kambario, į kurį kelio jai rodyti tikrai nereikėjo. -Karmen išgelbėjo man gyvybę, - Sausai pakomentavo faktą, jog Volterą pasiekė kaip galėdama greičiau, į šalį atidėdama savo pačios darbą ir pacientus, mat buvusios vampyrės būklė šią akimirką atrodė minimaliai svarbesnė. -Be to, ji artimiausias tau žmogus šitoje žemėje. Negaliu leisti jai šitaip kankintis, tai mažų mažiausiai nežmoniška, - Pridūrė kur kas tylesniu balsu, nė neabejodama, jog Rendalas ją vienokiu ar kitokiu būdu išgirs, jai akimirką stabtelint likus keliems žingsniams iki Karmen kambario ir pirmą sykį visu kūnu pasisukant į buvusį vyrą. -Mano galimybės limituotos. Ir nesu tikra, jog sugebėsiu nustatyti, kas su ja negerai, atsižvelgiant į spalvingą Karmen praeitį. Bet darysiu viską, kas mano valioje, - Pažadėjo nuspręsdama bent minimaliai nuraminti nerimastingą vampyro sielą, beveik galėdama ant liežuvio galo paskanauti Rendalą sukausčiusią baimę dėl geriausios savo draugės ateities, jai akimirką padrąsinančiai šyptelint, kaip kad elgėsi su visais pacientų artimaisiais, baigiančiais prarasti sveiką protą ligoninės koridoriuose, o tuomet negaišdama laiko ir nuskubėdama į kambario pusę. Ji girdėjo pakankamai istorijų iš paties Rendalo ir Demetrijos lūpų, jog galėtų susidaryti savą nuomonę apie buvusią vampyrę ir nors jųdviejų paišomi paveikslai buvo gerokai skirtingi, viena išliko abiejų jų pasakojimuose - Karmena buvo moteris, su kuria turėjo skaitytis patys gamtos dėsniai. Ji priminė viesulą, galintį per akimirką nusiaubti ištisus kaimus ir nepalikti savo kelyje nė gyvybės ženklo. Greičiausiai neegzistavo pasaulyje reiškinys galėjęs palaužti ir sugniuždyti garsiąją Carmen Iscariot. Iki akimirkos kuomet pastaroji buvo parklupdyta kažkokios žmogiškos ligos, Veronikai net susvyruojant ant kojų išvydus kokia palėgusi, kokia bejėgė ir silpna pastaroji atrodė pasislėpusi tarp sujauktos patalų krūvos. Jau po sekundės atkutusi Veronika tankiai sumirksėjo akimis, pajudėdama arčiau lovos, kur klusniai priklaupė ant grindų, švelniai pirštais užčiuopdama iš pažiūros bet kurią akimirką galintį sutrupėti buvusios vampyrės riešą, jai porą sekundžių patylint, kol skaičiavo moters pulsą, bet neparodant jokių emocijų, galėjusių bent minimaliai parodyti, jog Karmen širdies ritmas yra per lėtas, jai vėl kabant ant mirties slenksčio. -Ar per pastarąją dieną padaugėjo kokių nors simptomų? Apart fakto, jog tavo oda pilkšvos spalvos? - Pasiteiravo dabar tiesiogiai kreipdamasi į tamsiaplaukę, mat norėjo atsakymą išgirsti iš jos lūpų, jai atidžiai įvertinant ligonės odos atspalvį, kurio įprastai Veronika darbe nematydavo. Viso kūno išbėrimai, trečio laipsnio nudegimai, mėlstantis nuo deguonies trūkumo veidas - taip. Bet ne keistai pilkšva spalva, kuria nusidažęs buvo visas moters kūnas. -Prasižiok, mieloji, - Švelniai murmtelėjo atbula ranka ištraukdama iš krepšio termometrą, mat norėjo tiksliai žinoti, kiek Karmen turi temperatūros, nors puikiai juto, jog pastarosios kūnas dega net ir per guminę pirštinę, kas reiškė, jog iki šiol jos naudoti antibiotikai nėra efektyvūs, o tai reiškė, jog Veronika stovi ties starto linija, nuo kurios per dvylika valandų nepajudėjo nė trupučiu. Vis dar pasipuošusi viltinga mina, gydytoja atsargiai Karmen nuo veido nubraukė rudas plaukų sruogas, niekaip negalėdama įsisavinti fakto, kokia jauna mergina atrodo ir nors puikiai žinojo Karmen pergyvenus patį Jėzų Kristų net tris kartus, tai nekeitė fakto, jog šią akimirką ji atrodė vargiai vyresnė už Denį, kas vertė jos profesionalumą nežymiai susvyruoti.



And it keeps itching at your skin and aching somewhere you can’t reach. Like something sore,
worse than a tooth.Something you suppose people feel when they’re in love and don’t want to be.
Atgal į viršų Go down


Sponsored content


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/išėjimas   

Atgal į viršų Go down
 
Įėjimas/išėjimas
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Nuosavų namų kvartalas :: Dreschler namas-
Pereiti į: