sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Virtuvė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27553

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Virtuvė   Sk. 08 07, 2016 9:12 pm



I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27553

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Virtuvė   Št. 03 18, 2017 10:30 pm

Graikija, o jeigu tiksliau tai Atėnai ir būtent šis miesto pastatas, greičiausiai buvo ir visuomet išliks mėgiamiausia Demetrijos vieta pasaulyje, kadangi būtent su ja, o ne su Forksu kur gyveno, kol dar gyvi buvo abu tėvai, ar Voltera, kur su šeima buvo įsikūrusi dabar, moteris siejo ramiausius ir šviesiausius savo gyvenimo metus, kadangi tarp šių namų sienų josios niekuomet ir niekas negalėjo nuskriausti. Nes visi bijojo Babos. Ir jeigu galimybės gyventi čia neturėjo, tai moteris ketino bent jau tinkamai išnaudoti kiekvieną atostogų pas močiutę akimirką. Kadangi Melodija pareiškė visas teises į babą ir mama jai tapo nebereikalinga, Demetrija gavo progą pradėti savo dieną taip, kaip jau seniai to nedarė. Iš lovos tingiai išsiritusi vienuoliktą, o gal net dvyliktą, penketą minučių prastovėjo prie lango, rąžydamasi ir apžiūrėdama ramią kaimynystę. Po to neskubėdama nušlepsėjo į virtuvę ir pasidariusi kavos įsitaisė ant palangės prie praviro lango, dar geras dvidešimt minučių nedarydama absoliučiai nieko, tik tingiai mirksėdama ir stebėdama pavasario proga taip pat tingiai kaip ir ji išsibudinantį močiutės sodelį. Sugrįžti atgal į virtuvę Demetriją privertė tik trumpam į virtuvę atbėgusi dukra, kuri švepluodama (ir dar medžiotoja galėtų prisiekti, jog įterpdama porą žodžių graikiškai) pranešė, kad mamai jau reikėtų apsirengti. Ir pradėti gaminti pietus, nes taip liepė baba. Pakštelėjusi Mels į kaktą, Demi pastatė į kriauklę dabar jau tuščią puodelį ir grįžo į miegamąjį, kad persirengtų. Apžvelgusi patalpą dar tikėjosi rasti Neitą, tačiau pastarojo akiratyje nebuvo, todėl įsinėrusi į sportines kelnes ir marškinėlius be rankovių, medžiotoja grįžo atgal į virtuvę. Melodijos čia, žinoma, neberado, mergaitei išsitempus babą į kiemą, kur dabar medžiotoja ir girdėjo josios klegesį pro tą patį pravertą langą, todėl tam mažam spirgui nezujant palei kojas galėjo ramiai išnaršyti spinteles, kad rastų viską, ko reikia patiekalui, kuris pirmasis atėjo į galvą sužinojus, jog šiandien pietūs priklausys nuo jos.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11478

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Virtuvė   Št. 03 18, 2017 11:11 pm

Savaitgaliais, kuomet iš sapnų karalystės nepažadindavo įkyrus žadintuvas, vyriškis mėgo ilgiau pasivartyti lovoje, gerdamas į save kiekvieną užsitarnautą ramybės akimirką, tokio tipo rytus įprastai akompanuojant jo žavingai žmonai, jam įbedus nosį į šviesius Demetrijos plaukus, kol savininkiškai jos liemenį apglėbusios medžiotojo rankos glaudė smulkų moters kūną prie plačios savo krūtinės. Tiesa, ne žmonos veidas pradžiugino jį šeštadienio rytą, o pliaukštelėjimas šlepete per nuogą nugarą, Natanieliui kaip mat pakeliant galvą nuo pagalvės ir išvystant, kaip bėdavodamasi garsioji Baba palieka kambarį, per petį sau graikiškai šaukdama savo dykaduoniui, niekam tikusiam Harlow lipti iš lovos. Paliktas be žado jis ranka brūkštelėjo per jau atšalti spėjusią Demetrijos lovos pusę, iš jo lūpų netrukus išsprūstant sunkiam atodūsiui, kurį nuo lokatorius primenančių Babos ausų jis paslėpė į pagalvę, medžiotojui visgi priverčiant save pakilti iš patalų ir dalinai paklojus lovą patraukiant greitam dušui. Jį pasitikus šaltai dušo srovei (jam beveik neabejojant, jog babūnė karštą vandenį išjungė tyčia) Natanielis tik kimiai suurzgė kažkur giliai gerklėje, visgi sugebėdamas prabusti iki galo ir įšokęs į džinsus ir marškinius netgi išsidanginti į kiemą, kur jį pasitiko laistytuvą link rankinę ant rankos pasikabinusi Melodija, pakštelėjusi tėčiui į skruostą, o tuomet nuskubėjusi laistyti pomidorų, Neitui stebintis dukros uolumu ir noru dirbti, kuomet namuose vien susidėti į vietą savo žaislus mergaitės teko prašyti penkis kartus. Įsėdęs į mašiną Natanielis nuvažiavo iki artimiausios kepyklėlės, kur nupirko porą skirtingos rūšies bandelių, nuspręsdamas, jog niekas neprieštaraus pusryčių metu truputį pasmaližiauti. Nepaisant fakto, kokiu nemaloniu būdu buvo pažadintas, pro duris vyras įžengė su šypsena veide, kaip mat patraukdamas virtuvės link, kur girdėjo barškant puodus, jo lūpų kampučiams pakylant į viršų vos akimis susirado šviesiaplaukę, kurią palikęs nupirktą turtą ant stalo, jis iš nugaros apglėbė rankomis, kaip mat lūpomis priglusdamas prie josios skruosto. -Labas rytas, - Sukuždėjo nė neketindamas artimiausiu metu trauktis, mat jautėsi šį rytą negavęs užtektinos žmonos dėmesio dozės, kurią buvo pasiruošęs išsireikalauti, nors nuojauta kuždėjo, jog tik laiko klausimas, kada kažką šūkaudama Demetrijos močiutė sužlugdys jo planus ir sviedusi jam į veidą pirštines lieps eiti ravėti daržo.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27553

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Virtuvė   Št. 03 18, 2017 11:47 pm

Šviesiaplaukė būtų mielai kibusi į darbą, tačiau josios išsirinkto recepto - vištienos sriubos - pagrindinis ingredientas visą naktį pragulėjo šaldymo kameroje, todėl dabar nebuvo jokių šansų greitai ir nesudėtingai supjaustyti vištienos file į gabalėlius kepinimui. Sunkiai atsidususi šviesiaplaukė ištraukė į ledą sustingusią mėsą ir nudrėbė ją ant stalo, situaciją dar labiau komplikuojant faktui, jog baba netikėjo teigiamomis mikrobangės savybėmis ir šio įtaiso į savo namus nepriėmė. Pripylusi į dubenį karšto vandens, suledėjusią vištieną moteris ten ir įmetė atšilimui, likdama su ilgu laisvo laiko tarpu, kurį reikėjo kažkaip išnaudoti. Kurį laiką prasiblaškyti padėjo Melodija, kurią Demi stebėjo pro langą su kuklia šypsena veide, pastebėjusi mamą mergaitė netgi nusprendė pasinaudoti proga ir paprašyti vandens. Iškišusi puodelį pro langą, Demetrija kelis lašus nuvarvino tiesiai Mels ant galvos dėl ko mergaitė nepatenkintas spygtelėjo, bet netrukus pratrūko kvatotis taip stipriai, jog net ne iš karto sugebėjo išgerti savo vandenį. Tačiau tuo ir baigėsi mažosios susidomėjimas mama, jai grįžtant prie sodininkavimo, o Demetrijai apsisukant ratu aplink savo ašį, akimis netyčia užkliūvant už knygos, kurią atsivežė tikėdamasi užbaigti. Lyg tarp kitko akimis permetusi vieną Penkiasdešimties Pilkų Atspalvių puslapį, netrukus perskaitė ir antrą, ir trečią nė neprisėsdama ant kėdės, kol josios nepertraukė iš kažkur parsiradęs sutuoktinis, moteriai išsišiepiant tą pačią akimirką, kai vyro rankos glustelėjo ją arčiau savęs. - Kur buvai? - vietoje pasisveikinimo moters lūpas paliko būtent šie žodžiai, moteriai nė nemanant priekaištauti, bet negalint nepasidomėti, kadangi prisiminė neradusi vyro kambaryje kai užsuko ten persirengti. Perkėlusi skirtuką ties paskutiniu skaitytu puslapiu, moteris iš lėto užvertė knygą ir padėjo šią ant stalo, kad galėtų neskubėdama atsisukti į savo vyriškį, kuris atrodė itin džiugiai nusiteikęs, nes turbūt dar nematė, kad turi ant nugaros raudoną šlepetės žymę. - Po pietų eisim į miestą, močiutė leido išeiti į pasimatymą,- pranešė, sužavėta idėjos taip stipriai, lyg ir taip negalėtų kiekvieną dieną susitikti su priešais stovinčiu žavingu vyriškiu. - Tik prieš tai turėsi pakeisti lemputę koridoriuje ir apžiūrėti babos televizorių, nes susimaišė kanalai,- netrukus išbėrė greitakalbe, primindama, kad nieko šiame gyvenime negausi už dyka.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11478

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Virtuvė   Sk. 03 19, 2017 12:21 am

Dar spėjo dirstelėti per moters petį į jos skaitomą knygą, užfiksuojant keletą tarpusavyje nesirišančių žodžių apie kotus ir vidines dievaites, Natanieliui net susimąstant ar medžiotoja tik nesiruošia prisijungti prie dukros ir kažko kieme pasodinti, nuspręsdama pirma pasitikslinti, kuriomis dienomis geriau dygsta burokai, jam visgi tokių Demetrijos planų nekvestionuojant ir dar kurį laiką pasimėgavus josios šiluma patraukiant prie arbatinio. -Parnešiau bandelių, - Didvyriškai pranešė, truputį išpūsdamas krūtinę, mat visuomet didžiavosi padaręs ką nors, ko nebuvo paprašytas, Natanieliui iš antro sykio atspėjant, kurioje spintelėje slepiasi puodukai, o tuomet užsikaičiant kavos, net pačiam nežymiai nusistebint, kaip apskritai ligi šiol sugebėjo funkcionuoti be jos. -Mm, prisimenu pirmą sykį, kai atvykau tavęs pasivogti pasimatymui. Labai abejoju ar kuris nors sugebės jam prilygti, - Pratarė su šypsena veide, atsiminimams aiškiai pažadinant pliūpsnį gerų emocijų, kurios atsispindėjo iš pažiūros laimingame vyro veide, jam nesunkiai atminint, kuomet karieta dardėjo į kalno viršūnę, kur prabangios vakarienės metu paprašė Demetrijos josios rankos. -Esi ką nors suplanavusi? - Pasiteiravo merginos įsitaisydamas ant kėdės su garuojančiu kavos puodeliu ir išpakuodamas vieną spurgų su storu šokolado glajumi, jam atidžiai valgant virš stalo, jog ne duok Dieve, koks trupinėlis neatsidurtų ant grindų, už ką babūnė nepaglostytų nė vieno iš jų - Neito, už tai, kad nemoka valgyti ir Demetrijos - už tai, kad neauklėja savo vyro. -Padaryta, - Nesiginčydamas pratarė, mat nuoširdžiai troško padėti senolei, kuri galbūt ir atrodė ne iš kelmo spirta, bet visgi buvo moteris metuose, dėl ko pasilaipiojimas ant kopėčių galėjo baigtis išnarintu klubo sąnariu. Tausodamas savo veidą ir dantis Natanielis, žinoma, neketino to pasakyti babūnei į akis, mat tikrai būtų gavęs į skūrą, jis visgi siekė pagelbėti vienišai moteriškei srityse, kuriose bent truputį nusimanė. Be to, garsioji Dragoumis baba negalėjo būti tokia bloga, kokią ją įsivaizdavo aplinkiniai iš pirmo žvilgsnio. Ji juk užaugino Demetriją, ko pilnai pakako Natanieliui pasilaikyti visas kandžias replikas sau ir tiesiog leisti moteriai aplink baladotis į valias, jei pastarajai tai padėjo jaustis geriau. Juo labiau, kai devyniasdešimt procentų laiko vyriškis neturėjo žalio supratimo, kokius įžeidžiančius žodžius pastaroji kasdien sviesdavo į jo pusę, nuojautai kuždant, jog medžiotojo negebėjimas greitai perprasti kalbas yra didžiulė paslauga visiems, šiuo metu apsistojusiems po šiuo stogu.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27553

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Virtuvė   Sk. 03 19, 2017 12:57 am

Nemanė, kad Natanielis pakankamai apsišvietęs jog žinotų, kas per velnias yra jo žmonos rankose, bet dėl viso pikto knygą padėjo viršeliu į stalą, mat prieš tai spėjo sugauti jį žvilgčiojant į žodžius atverstame puslapyje, jeigu pastebėjęs pavadinimą medžiotojas pridėtų du prie dviejų, Demetrija neabejotinai būtų susilaukusi patyčių, kurių klausyti visai nenorėjo. - Šaunuolis,- tiesiog privalėjo pagirti vyrą, kuriam kelionė iki kepyklos akivaizdžiai buvo didelis žygdarbis, dėl kurio žaliaakis džiaugėsi, o jo žmonai teliko džiaugtis dėl to. - Gal jau užsisakei vietine kalba? - aukščiau kilstelėjo antakius, moters veidelyje švytint šypsenai, jai jau seniai laukiant, kol medžiotojas prabils sklandžia graikų kalba, ko greičiausiai niekuomet nebus. Bet ji nepraras vilties. Vyrui prisiminus praeitą jų pasimatymą Atėnuose, moteris tik linktelėjo, būtent dėl šios priežasties ir pasirinkusi pavartoti žodį "pasimatymas", nors tai, apie ką ji galvojo, nė iš tolo nepriminė to romantiško vakaro, kai pažadėjo vyriškiui savo amžiną meilę. - Tikrai,- negalėjo ginčytis,- aš tau nesipiršiu. Dar nesu pasiruošusi tokiems įsipareigojimams,- ištarė neva apgailestaudama ir patapšnojo sutuoktiniui per petį, patraukdama prie savo šildomos mėsos ir porą kartų šią bakstelėdama pirštu, kad įsitikintų, jog ši šiek tiek suminkštėjo ir galima pradėti ruošti daržoves. - Ne, bet kad jau močiutė pasisiūlė pabūti su Melodija, galvojau, kad galėsim išeiti pasivaikščioti po miestą,- šviesiaplaukė viso labo gūžtelėjo pečiais, neįdėdama per daug pastangų į tobulo vakaro planavimą, kadangi kokių nors itin romantiškų užsiėmimų nelabai ir norėjo. - Kai aš kažko paprašau, taip lengvai nesutinki,- pasiskundė, trumpam sustodama prie Natanielio ir atsilauždama gabalėlį (aka pusę) jo spurgos ir susistumdama šį į burną kol keliavo prie šaldytuvo. Pasigriebusi į vieną ranką porą kiaušinių ir maišelį morkų, grįždama atgal prie spintelės pakeliui gurkštelėjo vyro kavos, kad nuplautų begalinį saldumą, o tuomet pasidėjo produktus, kiaušinius netrukus įmušdama į dubenėlį, kurį papildė citrinų sultimis, kad galėtų šiuos suplakti tarpusavyje.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11478

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Virtuvė   Sk. 03 19, 2017 1:30 am

-Manau turi po truputį susitaikyti su mintimi, jog mano lūpų nepaliks nė vienas tų paukščių kalbos žodžių. Jau nekalbant apie gebėjimą skaityti graikiškai, - Jis caktelėjo liežuviu, akivaizdžiai dėl šito savimi nenusivildamas, mat pardavėjas puikiai jį suprato ir iš badymo pirštu, juo labiau, kai už savęs Natanielis paliko neblogą kiekį arbatpinigių. -Atsiprašau? - Tariamai įsižeidęs Natanielis atsilošė atgalios, didžiai pasipiktinęs dėl tokio moters pareiškimo. -Moterys žudytų už galimybę turėti mano ranką, - Pareiškė tik tarp kitko, žodžių sukurtą įspūdį sumenkinant faktui, jog Natanielis šokoladu išsitepė smakrą, vyrui uoliai dorojant parsivežtą gaminį ir jau mintyse planuojant įveikti dar mažiausiai tris. -Bijau, jog tavo močiutė pavers mūsų dukra tavo kopija. O aš neįstengsiu gyventi su dviem šėtono išperom po vienu stogu, - Įsitikinęs, jog Demetrija šalia neturi jokių virtuvės įrankių, kuriuos galėtų potencialiai panaudoti, kaip mirtinus ginklus, jis noriai išpyškino žaismingai išraiškai jo veide išduodant, jog faktu, kad gavo progą patraukti žmoną per dantį Neitas mėgaujasi galbūt netgi per stipriai. Ir viskas iš tos beribės meilės. -Na, guldamas naktį į lovą nesibaiminu, jog prabudęs rasiu tave stovinčią šalimais ir pasiryžusią uždusinti mane su pagalve, - Paaiškino savo begalinio atsidavimo Dragoumis babūnei priežastį, nežymiai suraukdamas kaktą, kuomet didžioji jo pusryčių dalis atsidūrė Demetrijos burnoje, jam visgi pernelyg nesukant dėl to galvos ir išsitraukiant dar vieną spurgą, kurią sudorojo keliais kąsniais, žinodamas, jog turi paskubėti, mat jeigu per artimiausias dešimtį minučių Baba nepastebės jo klupinčio prie televizoriaus su pulteliu rankose, galimybė būti nunuodytam per vakarienę padidės iki aštuonių. -Ką gamini? - Pasiteiravo šviesiaplaukės, nepraleisdamas unikalios progos kuomet galėjo atsipūtęs gurkšnoti kavą ir gėrėtis žmona iš visų geriausių jos pusių - kuomet ji ruošė valgį ir tylėjo - jam nė nesiūlant savo pagalbos, mat žinojo, jog viso labo maišytųsi moters kelyje, visiems jo bandymams suktis virtuvėje baigiantis prikepusiomis keptuvėmis ar net blogiau, pro langą byrančiu cukrumi.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27553

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Virtuvė   Sk. 03 19, 2017 2:21 am

- Paukščių?? - Demetrijos akys tapo tris kartus didesnės po to, kai Neitas be jokios sąžinės graužaties šitaip pavadino vieną iš gimtųjų jos kalbų (kai šeimoje tokia tautų draugystė, sunku pasakyti, kuri kalba iš tikrųjų yra gimtoji), moters rankoms atsiduriant jai ant liemens, medžiotojai akimirką svarstant, iš kurios šlepetės būtų geriau pliaukštelėti vyriškiui. - Graikų kalba yra labai graži ir daug kuo pasitarnavo pasauliui, o tai, jog nėra tokia lengva, kad bet kuris bambukas galėtų ją išmokti per savaitę daro ją tik dar labiau ypatinga. Be to, tu nuolat vartoji tuos paukščių kalbos žodžius, nes labai daug tarptautinių žodžių yra kilę iš graikų kalbos! - nubudus Demetrijos vidinei graikei, moteris ėmė karštligiškai dėstyti medžiotojui paskaitą apie šios kalbos svarbą šiuolaikiniame pasaulyje, jai net pačiai nusistebint dėl to, kad sakinio pabaigoje nesutrypė koja, kadangi labai norėjosi. Ir ne, ji nesureagavo per daug karštai. Baba jai pritartų. - Duosiu aš joms ranką,- subambėjo pati nelabai apdorodama tai, ką sako, kai susimaišė po praėjusio monologo užsilikęs pyktis ir pavydas, kurį vyras, žinodamas jog jo žmona yra kiek pavydesnė nei normalu, turbūt sukėlė specialiai. - Ir nusivalyk veidą, kiaule tu,- galiausiai pavartė akis, rankšluosčiu brūkštelėdama svajonių princui per išterliotą smakrą, jam labai netinkamu metu nusprendžiant įžeisti šviesiaplaukę, kadangi tas pats rankšluostis netrukus su Demetrijos pagalba apsivijo aplink jo kaklą. Nereikėjo taip stipriai nuvertinti moters, ji ir be aštraus peilio ar keptuvės laisvai rastų būdų sudoroti vyriškį. - Bjaurybė tu, Harlow. Noriu skyrybų,- sunkiai iškvėpė, jiems abiems į tokius žodžius jau seniai nebežiūrint rimtai, kadangi tokios galimybės nebuvo. Pora neabejotinai geriau kiekvieną dieną be sustojimo draskytų vienas kitam akis nei patrauktų skirtingais keliais. - Ir teisingai,- palinkčiojo, ant įkaitusios viryklės uždėdama puodą. - Jeigu dirbčiau aš, tai atsibusti net nespėtum,- išdėstė dalykiniu tonu, ramiai sau smulkindama morkytes, o po to ir krapus. Virtuvėje įsivyravus tylai, moteris susitelkė į maistą, primindama sau per daug neįsijausti, jai suvokiant, kaip lengva jiems su Natanieliu nuo visiškų nesąmonių ir pasikandžiojimų pereiti prie rimtų pykčių, kurių šiuo metu niekam nesinorėjo. Ištraukusi iš vandens atšilusią vištieną, ir šią supjaustė gabalėliais, tvarkingai šiuos išdėliodama šalia puodo kaitusioje keptuvėje ir leisdama kiek paskrusti. - Vištienos sriubą,- akimirką ant liežuvio galo sukosi keli sarkastiški atsakymo variantai, tačiau galiausiai šviesiaplaukė atsakė neišsidirbinėdama.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 2196

West Elliot Harlow
we are so scared of people breaking us, that we end up breaking ourselves


RašytiTemos pavadinimas: Re: Virtuvė   Sk. 03 19, 2017 2:27 pm

Šiuo metu Vestas gyveno jam neįprastai paprastą gyvenimėlį kitam pasaulio žemyne: studijos bei praktika Amerikoje, vakarais šėlionės geriausiuose klubuose su būriu draugų, o dieną paskaitos, ar greičiau miegojimas per jas. Nors vis dar buvo medžiotojas ir priklausė turbūt dramatiškiausiai bei labiausiai su antgamtiškomis būtybėmis susijusiai šeimai visame pasaulyje, kažkaip sugebėjo išvengti visų tų dramų, sugebėdamas išlikti paprastu vaikinu, kas jam itin patiko. Vis dėlto, šeimos jis be galo pasiilgo, nes nematė tų juokingų ir mielų žmonių beveik pusę metų, tad vos gavęs žinutę, jog Graikijoje atostogauja jo tėvai, susikrovė nedidelį krepšį ir patraukė tiesiai į oro uostą. Kad ir koks nuostabus gyvenimas buvo Amerikoje, visad buvo gera grįžti namo. Tuo labiau, kad pažinojo jauną (ir labai dailią) daktarėlę, kuri būtinai suveiks jam medicininę pažymą, kaip sunkiai sirgo paskutinio kurso studentas šią savaitę.
Atskridęs į Graikiją, Vestas greit pasigavo taksi ir, po kelių valandų atsidūręs prie prosenelės namų, plačiai išsišiepė suprasdamas, kad pagaliau galės kiek pailsėti nuo kartais varginančių teisės studijų. Priėjęs prie lauke laiką leidžiančių damų, Vestikas stipriai apkabino mažąją sesutę, kuri nebebuvo tokia jau maža, pakėlė ją į orą ir kelis kartus apsuko aplink ašį, netrukus puldamas į glėbį ir babai, kuri ėmė švelniai jį barti, kad šis taip retai ją aplanko. Į viską atsakydamas tik nuolankia šypsena, nes visi žinojo, kad ginčytis su ja nebuvo gera mintis, Vestas dar kurį laiką su jomis pasišnekučiavo, o tuomet nusprendė eiti pasidėti daiktus į kambarį. Visgi, įėjęs į maistu jau kvepiantį namą jis spėjo išgirsti juokais mamos pasakytus žodžius apie skyrybas, tad neįsiterpti šmaikštusis Harlow net nepajėgė, šitaip kartu padarydamas jiems ir tikėtinai malonią staigmeną, mat apie atvykimą niekam nepranešė.
- Noriu gyvent su tėčiu, - pareiškė visiškai rimtai staiga įkišęs galvą į virtuvę ir apdovanojo juos pačia plačiausia ir linksmiausia baltų dantų šypsena. - Sūnus palaidūnas grįžo, - dar kartu ir didvyriškai pranešė bei padėjęs krepšį ant žemės žengė į virtuvės vidurį, plačiai išskėtė rankas ir laukė apkabinimo.



But frankly, my dear, I don’t give a damn.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11478

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Virtuvė   Sk. 03 19, 2017 3:46 pm

Skeptišku žvilgsniu varstė moterį, kol ši uoliai bandė įrodyti savo tiesą, trūkčiojančius lūpų kampučius Natanieliui subtiliai paslepiant už garuojančio kavos puodelio, mat žinojo, jog tą pačią akimirką, kuomet mergina suvoktų jį iš jos šaipantis, virtuvėje užvirtų tikra audra, kurios vyriškis buvo linkęs išvengti, jam tiesiog kažką numykiant panosėje ir nesiveliant į gilesnes ginčo peripetijas. -O kojos neduosi? - Neištvėręs prunkštelėjo, kuomet įširdusi Demetrija pradėjo paistyti niekus, ilgiau pati nesuprasdama ar griežia dantį ant vyro, ar ant potencialios pretendentės į jo širdį. Buvo smagu matyti, jog net ir po daugelio metų, medžiotoja pasiryžusi dantimis ir nagais ginti tai, kas teisėtai priklauso jai, liguistiškam Demetrijos polinkiui visam pasauliu išrėkti, jog Natanielis yra jos, vis dar keliant susižavėjimą. -Kaip dalinsimės turtą? - Pasiteiravo šviesiaplaukės nė truputį neįžeistas jos pareiškimo, mat tokio tipo pasisakymus išgirsdavo bent porą kartų į dieną, jam neabejojant, jog medžiotoja su juo išsiskirtų tik tam, kad galėtų už jo ištekėti dar sykį. Natanielis intensyviai mąstė ar žmonės antrųjų vestuvių su tuo pačiu asmeniu metu susilaukia dovanų, kai minties giją nutraukė netikėtai jų gretas papildęs Vestas, Neitui vos neužspringstant kava, kuomet išgirdo sodrų sūnaus balsą. -Mano berniukas, - Guviai sumurmėjo, neslėpdamas pasididžiavimo, jog Vestas stojo jo pusėn, medžiotojui palengva pakylant ant kojų, o tuomet trūktelint vaikiną arčiau savęs, vyriškai paplekšnojant pastarajam per nugarą su tokia jėga, tarsi būtų pasiryžęs atmušti inkstus. -Ką čia veiki? Ir dar savo noru? - Pasiteiravo neslėpdamas nuostabos, bet kartu ir palaimos, jog šeima po pernelyg ilgo laiko tarpo vėl buvo kartu, jam visgi nepraleidžiant progos šį netikėtą susibūrimą palaiminti dar vienu juokeliu, Natanieliui viliantis, jog sūnus bus pasiruošęs atsiraitoti rankoves ir įkinkyti tas baltas savo rankeles į darbą, kurį jam be abejonės paves babūnė, kaip mat liepdama jam iš krūmokšnio išžvejoti kokį bičių avilį ar perdažyti namo tvorą. -Vaišinkis, - Staiga pratarė atsiminęs apie pirktas spurgas ir stumtelėdamas jas link sūnaus, o pats keliais gurkšniais pabaigdamas savo kavą ir nupėdindamas išsiplauti puoduko, jam tuo pačiu porą kartų patrinant smakrą, jog dar sykį nebūtų žmonos išvadintas kiaule, ar dar blogiau, šokoladiniu smakru užtiktas babūsios, kuri greičiausiai vėliau jo neprileistų prie pietų stalo.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27553

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Virtuvė   Sk. 03 19, 2017 4:50 pm

Trūkčiojantys vyro lūpų kampučiai visai nežavėjo supykusios Demetrijos, tačiau turbūt atėjo laikas pripažinti, kad po šitiek metų tas jos firminis, baisusis žvilgsnis vyrui daugiau nebedarė jokios įtakos ir ji galėjo svaidytis žaibais nors ir visą dieną, medžiotojui gerti kavos tai netrukdytų. Krenkštelėjusi po to, kai nesulaukė jokio atsakymo į savo prakalbą, moteris tik išdidžiai aukščiau kilstelėjo smakrą apsimesdama, kad taip gražiai pakalbėjo, jog net paliko Natanielį be žodžių. – Ir ranką, ir koją, ir visas kitas galūnes. Padalinsiu taip, kad visoms kliūtų bent gabalėlis,- patikino vyriškį su Stepfordo namų šeimininkės šypsena veide, Demetrijai šiandien akivaizdžiai esant nusiteikusiai visais įmanomais būdais grasinti savo vyrui be jokios tikslios priežasties. – Kiekvienam po būstą, mašiną ir vaiką,- išbėrė paklausta, kaip dalinsis turtą, lyg atsakymą būtų paruošusi iš anksto, o tuomet grįžo prie gaminimo, visus paruoštus produktus galiausiai suberdama į puodą ir šį uždengdama, kad ramiai sau virtų. Moteris vos nepametė iš rankų rankšluosčio, kai sau už nugaros išgirdo pažįstamą, seniai gyvai girdėtą balsą, jai kaip mat atsisukant į Vestą su nuostabos kupinu veidu. – Puiku, man liks geresnis vaikas,- paskelbė, lyg tarp kilto žvilgtelėdama pro langą į Mels, kuri lyg tyčia būtent tuo metu bėgdama už kažko užkliuvo ir visu ūgiu išsitiesė darželio vagoje, veidu į purvą. Kiek suraukusi antakius moteris dar žvelgė į dukterį, kad įsitikintų, jog ši nepradės raudoti, tačiau krizės pavyko išvengti, todėl šviesiaplaukė vėl sutelkė dėmesį į sūnų. – Atvažiavo aplankyti, nes pasiilgo mamos, akivaizdu,- po Natanielio klausimo, nusprendė atsakyti už Vestą, tuo pat metu prieidama prie savo nebe tokio ir mažo vaikučio ir jį apkabindama.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 2196

West Elliot Harlow
we are so scared of people breaking us, that we end up breaking ourselves


RašytiTemos pavadinimas: Re: Virtuvė   Sk. 03 19, 2017 11:40 pm

Tėvui jį tvirtai apkabinus, Vestikas patenkintas atsakė tuo pačiu, jo šypsenai dar praplatėjant. Nors bet kas kitas, žvelgdamas iš šono, niekada nepatikėtų, kad Vesto tėvai yra Demetrija ir Neitas, ar bent jau pasiūlytų apsilankyti pas daktarus, atrodydami vos kokiais dešimt metų už jį vyresni, Vestas vis tiek retkarčiais pasijusdavo kaip dar mažas berniukas sulaukęs tėvų dėmesio. Vienaip ar kitaip, jis pernelyg greitai peršoko vaikystės laikotarpį, tad niekas neturėtų stebėtis, jei jo vienokie ar kitokie sprendimai kartais būna sunkiai paaiškinami.
- Mam, neapgaudinėk savęs, - švelniai paprieštaravo Demetrijai pareiškus, kad jai atiteks geresnis vaikas, ir pačiam Vestui tuo pačiu dirstelint pro langą į purve besivoliojančią Melodiją. Kilstelėjęs antakius nieko nebesakė. Netrukus paragintas čiupo spurgą ir per mili-sekundę susigrūdo ją burnon beveik net skonio nepajusdamas. - Tikiuosi bus kažko daugiau valgyt nei šitai, - tarstelėjo žvilgtelėdamas į puodą ir nusišypsodamas. Nepasotinamas alkis buvo visiškas tėvo bruožas. Harlow vyrams reikėjo maisto. Ir daug.
- Baba pažadėjo, kad nupirks man mašiną, jei atvažiuosiu, - atsakė į Natanielio klausimą ir visiškai rimtai linktelėjo galva, jiems visiems trims puikiai suvokiant, kokie absurdiški ir realiai neįmanomi Vesto žodžiai. Toji sena, bet dar gyvybinga moteriškė buvo pernelyg išdidi ir principinga, kad provaikaičiui siūlytų daiktus mainais į vizitą pas ją. Netrukus jau kiek švelniau apkabino Demetriją, įkvėpdamas jos kvapo, kuris visada Vestui primins saugumą, šilumą ir namus. Šiltai pasitiktas tėvų Vestas nė neabejojo, kad nepadarė klaidos čia skrisdamas. - Taip. Ir jos maisto, - dar pridūrė, o tada atsisėdo ant kėdės prie stalo, mintyse iškylant jo įprastų pietų vaizdiniams. Mama tikrai neapsidžiaugtų žinodama, kad jis pusmetį nevalgė sriubos.



But frankly, my dear, I don’t give a damn.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11478

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Virtuvė   Pir. 03 20, 2017 12:14 am

-Tu taip mane dabar užvedi, - Ištarė saldžiu balsu, Demetrijai toliau uoliai mintyse ketvirčiuojant savo vyrą, medžiotojui žavingai pamerkiant žmonai akį, tarytum tai būtų vienas iš daugelio jų žaidimų rolėmis, Neitui apsimetant nepastebėjus iš pykčio trūkčiojančio dešinio moters akies voko. -Čiur aš imu butą Volteroje, - Iškėlė į viršų ranką, iš karto pretenduodamas į būstą, kuris visuomet be išlygų atstojo jam pačius mieliausius namus. Tiesa, vyras neturėjo nieko prieš dabartinį jų namą, atsižvelgiant į pastarojo kvadratūrą ir milžinišką kiemą. Visgi, Volteros bute niekas bent jau nesikėsino į jo gyvybę, kas jau buvo didelis pliusas, vertas paminėjimo varžytinėse. -Turi omenyje tas, kurio dar nespėjom sugadinti? - Pasiteiravo moters, guodžiančiai delnu paglostydamas pliką sūnaus galvą, Vestui seniai turėjus susitaikyti su mintimi, jog pas du bepročius tėvus išaugti normaliam beveik nėra šansų. -Hm.. - Jis nutęsė po Vesto pastabos, žengdamas arčiau link puodo ant dujinės ir nežymiai suraukdamas kaktą. -Vanduo ir trys bulvės. Rodos ir toliau turėsim tenkintis pusfabrikačiais, - Palingavo galva, netrukus šmurkštelėdamas tolyn nuo viryklės, kol Demetrija viso puodo neužkabino jam ant galvos, Natanieliui lengvu ir nuotaikingu žingsniu patraukiant koridoriumi iš virtuvės. -Einu pažiūrėt kas negerai su televizorium. Prašau, kol manęs nebus, kalbėti, koks aš nuostabus vyras ir tėvas! - Šūktelėjo sau per petį, dingdamas kažkur už kampo, bet neilgam, mat vos po akimirkos vėl pasigirdo aidintys žingsniai, Neitui pro durų tarpelį įspraudžiant dailų savo veidą ir plačiai nusišypsant. -Ir, mieloji, abu mūsų vaikai mane myli labiau, - Įkalęs paskutinę vinį į karstą jis švilpaudamas pradingo iš patalpos.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27553

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Virtuvė   Pir. 03 20, 2017 12:53 am

– Stebuklas, kad dar apskritai kas nors užveda,- burbtelėjo, nebūdama įsitikinusi, ar ką tik sumenkino vyro pajėgumą, ar savo talentą sujaudinti nuosavą vyrą, bet nenusiteikusi to analizuoti viso labo dar suklapsėjo savo ilgomis blakstienomis ir pavarčiusi akis patraukė link šaldytuvo pasigriebti iš jo buteliuko vandens, šitam kvailam pasikandžiojimui akivaizdžiai siurbiant iš jos visą gyvastį. – Prašom, vis tiek visą likusį gyvenimą praleisi vienas, daug vietos nereikės. O aš su savo nauju vyru išnaudosiu erdvę, kieme gal pavėsinę pasistatysim,- išdėstė ateities, kurios nebus, planų užuomazgas, tuo pačiu leptelėdama jog vis dar nepamiršo, kad prieš pora savaičių Natanieliui ėmė zysti norinti pavėsinės, į ką vyras niekaip nesureagavo iki pat dabar, dėl ko blondinė priėjo išvadą, kad anas jos tikrai nestatys. – Taip naiviai tikėjausi, kad tu kaimyno, bet akivaizdu, kad ne... – suniurzgė Vestui stojus į tėvo pusę, dabar jiems abiems begėdiškai ieškant būdų įgelti Demetrijai. Neitui pakomentavus josios verdamą sriubą, Demetrija netikėtai visiškai persimainė, suirzimą josios veide pakeičiant kreivam, savipatenkintam šypsniui. – Tai gal suvaikščiok iki parduotuvės, meile, kadangi jokių pusfabrikačių neturim, o kažką pavalgyti vis tiek turėsi,- saldžiu tonu moters lūpas paliko žodžiai, kurie jokiu būdu nebuvo tušti grasinimai – kol visa šeima pietums valgys gardžią vištienos sriubą, Natanielis galės sėdėti kampe ir graužti apdžiuvusį submariną, kadangi Demi dabar net neplanavo atseikėti porcijos sutuoktiniui. – Tu kol kas išsisukai,- pasisukusi į Vestą iš anksto nuramino sūnų, jo frazei, kad pasiilgo mamos maisto, kiek suminkštinant šviesiaplaukės širdį. Neitui pasišalinus iš virtuvės, moteris jau pripildė plaučius oro pasiruošusi iškamantinėti Vestą, išsiaiškindama viską, ko galbūt vyrukas nepapasakojo telefonu, tačiau kur buvęs, kur nebuvęs, pastarojo tėvas vėl nusprendė pasirodyti su dar viena fraze, kuri privertė Demetriją apsisukti vienu staigiu judesiu ir akimirksniu nusigauti link durų, pro kurių tarpą, nusiavusi šlepetę, sviedė šią nutolstančio medžiotojo pusėn, pataikydama jam tiesiai į pakaušį. – Tuoj nebeturės ko mylėt! – dar pagrasino prieš apsisukdama ir sugrįždama į virtuvę, avėdama tik vieną šlepetę ir visai to nesureikšmindama.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 2196

West Elliot Harlow
we are so scared of people breaking us, that we end up breaking ourselves


RašytiTemos pavadinimas: Re: Virtuvė   Pir. 03 20, 2017 6:03 pm

Stebėdamas visą, švelniai tariant, įdomų tėvų bendravimą, balansuojantį ant plonos ribos tarp juokų ir įsižeidimo, Vestas tik lėtai kilstelėjo antakius negalėdamas suprasti, kaip šie kartu išgyveno tiek laiko, ištisai vienas kitą erzindami, o kartais net gaudami iš šlepetės į galvą. Bet matyt būtent tai ir palaikė tą ugnelę santykiuose, kuri leido nenuobodžiauti būnant drauge. Demetrijai netrukus pareiškus, kad Vestas dar išsisuko ir nenusipelnė valgyti pusfabrikačių, vaikis tik patenkintas linktelėjo galva ir daugiau nieko nesakė, regis, suprasdamas, kada prikąsti liežuvį, mat tikrai norėjo tos sriubos, kurią taip begėdiškai išpeikė tėvas. Spektakliui lyg ir baigusis tuo, kad Neitas pasišalino iš virtuvės, Vestikas tik atsilošė savo kėdėje ir kreivai vyptelėjo.
- Jūsų santykių bet kas pavydėtų, - sarkastiškai pakomentavo galiausiai tik nusijuokdamas ir papurtydamas galvą. Nors pats neturėjo jokios rimtos ar ilgalaikės draugystės, beveik buvo tikras, kad tėvų pavyzdys nesąmoningai išsisaugojo jo galvoje, vyrukui galiausiai imant kartoti tai, ką matė visą savo gyvenimą. Žinoma, jis neprieštaravo tam, kadangi apart linksmų pasikandžiojimų žodžiais, jo tėvai išties nepaprastai vienas kitą mylėjo ir gerbė. - O jei rimtai, kas dar šiaip įdomaus nutiko jūsų gyvenimuose, kol mėgavausi Amerikos gyvenimu? - Užklausė, mat, kad ir kaip negražu bebūtų, ne itin domėjosi šeimos gyvenimu. Aišku, sureaguodavo į tuos Viberiu siunčiamus mamos video, kuriuose būdavo užfiksuota Melodija, jos pirmieji žingsniai ar žodžiais, bet apart to, nelabai nutuokė, kas vyksta apskritai visoje plačioje jų giminėje.



But frankly, my dear, I don’t give a damn.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3216

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Virtuvė   Pen. 03 24, 2017 9:57 pm

Gavęs pakvietimą pasisvečiuoti pas mylimą močiutę, Džošas apsimetė jo nepastebėjęs, kol įnirtinga senolė nepradėjo kas pusvalandį barškinti į jo telefoną iš savo laidinio, reikalaudama, kad mylimiausias jos anūkas (jos žodžiai) pagaliau parodytų jai mažąjį Timuką. Truputį pagraudenusi Džošą pasisakymais apie tai, jog paskutinioji nebetoli (Džošui nesant tikram, kurį iš jų pastaroji pasieks pirmą), močiutė Dragoumis visgi įkalbino vyrą pasiimti kelias išeigines ir susipakavus mantą sėsti į lėktuvą. Tai buvo pirmas kartas, kuomet sūnų Džošas vienas pats pasiėmė tokiai ilgai kelionei, Timui esant vieninteliam, kuris priversdavo vyrą stabtelėti ir retkarčiais suabejoti dėl savo veiksmų, mat įprastai Džošo gyvenime nebuvo jokių stabdžių, bet visos kelionės lėktuvu metu berniukas skaniai parpė į ūsą, prabusdamas tik tuomet, kai jie sėdosi į taksi, žydroms jojo akims netrunkant smalsiai dairytis pro langą, kol mažytėmis rankutėmis gniaužė tėčio striukės atlapus. Penkiolika minučių automobilyje išvaikė paskutinius miegus, Džošui su švelnia šypsena veide klausant, kaip berniukas paukščių kalba, įterpdamas porą angliškų ir itališkų žodžių, pasakoja savo kelionės įspūdžius, jo akims išsiplečiant dar labiau, kai mašina pagaliau įsuko į reikiamą kiemą. Neilgai trukus iki skausmo pažįstamu taku, per kurį kažkada basos bėgiojo ir jo vaikiškos kojos, didžiausias miesto vyras kartu su tėčiu pėdino ligi durų į kurias nė nesibeldęs, mat nematė tam reikalo, Džošas įžingsniavo į vidų, iš karto susidurdamas su prie televizoriaus tupinčiu Natanieliu, vyrams apsikeičiant trumpais apsikabinimais, prieš Lundui su sūnumi patraukiant gilyn į namo vidų, kur vedė įstabūs kvapai. Akimirką prie puodų jis manė išvysiąs močiutę, bet nė trupučio nenustebo virtuvėje sutikęs Demetriją, geriems kulinaro genams akivaizdžiai keliaujant iš kartos į kartą. -Užturėjai naują pusbrolį. Mylėk, džiaukis ir maitink, - Nugirdęs paskutinius Vesto žodžius, jis tokiu būdu pranešė susirinkusiai liaudžiai apie savo apsilankymą, viena ranka paveldamas sūnėno beveik neegzistuojančius plaukus, kol kita spaudė mažyčius staiga susigėdusio Timuko pirštukus, berniukui uoliai slepiantis už tėčio kojos ir atsargiai pro klešnę stebint susirinkusiuos. -Už ką sėdėjai? - Pasiteiravo Vesto po akimirkos, tarytum būtų seserį ir jos vyresniąją atžalą matęs vos vakar, o ne prieš metus su truputėliu, Lundų šeimos sugebėjimui prisitaikyti prie bet kokios situacijos stebinant ne vieną.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27553

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Virtuvė   Pen. 03 24, 2017 11:11 pm

Mamos paleista šlepetė, skriejanti tiesiai tėvui į galvą, nebuvo vienas iš vaizdų, kuriuos derėjo matyti atžalai, tačiau stipriai su tradicinės šeimos modeliu prasilenkiantiems Harlow šeimynos atstovams rodyti saldžios ir darnios poros pavyzdį vyresniajam vaikui jau buvo gerokai per vėlu, todėl šią sceną Demetrija nusprendė tiesiog ignoruoti, lyg nieko nė nebūtų buvę, po Vesto komentaro viso labo truktelėdama pečiais. – Vieną dieną ir tu surasi tą vienintelę. Ir gailėsiesi kiekvienos sekundės,- užtikrintai linktelėjusi galva patikino sūnų, kurį laiką dar nebyliai žvelgdama į jį it mėgintų vien jį nužvelgusi nustatyti, ar tik jis netyčia nebus jau sutikęs kokios mergelės. Kad ir kaip kandžiai būtų nuskambėję šviesiaplaukės žodžiai, turbūt absoliučiai visiems buvo aišku, jog net pačią juodžiausią valandą (iki kurios dabar buvo dar labai toli) moteris nesigailėtų savo gyvenimą susiejusi su Natanieliu, todėl nedaugžodžiavusi ta tema moteris tiesiog grįžo prie maisto gaminimo, susitelkusi į puodą nė nepastebėdama, jog pro duris įžengė du jaunikaičiai. Jau žiojosi atsakyti į Vesto klausimą, tačiau brolis tai padarė už ją, Demetrijai iš nuostabos aukščiau kilstelint antakius ir atsisukant į Džošą, kuris kūrė įspūdį, jog visi virtuvėje šiuo metu esantys asmenys buvo išsiskyrę vos porai valandų. - Džošai, gali paduoti druskos? – nusprendusi taip pat kaip ir vyriškis apsimesti, kad joks čia ne didelis įvykis, kad jiedu po tiek laiko vėl atsidūrė po vienu stogu, įprastai pasiteiravo, kiek ilgiau žvilgsniu stabtelėdama ties susinepatoginusiu Timu ir jam šyptelėdama.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 2196

West Elliot Harlow
we are so scared of people breaking us, that we end up breaking ourselves


RašytiTemos pavadinimas: Re: Virtuvė   Št. 03 25, 2017 12:44 am

Į mamos žodžius apie tą vienintelę Vestas sureagavo tik gūžtelėdamas pečiais, dabar pernelyg nejausdamas noro pradėti kalbėti su Demetrija apie savo meilės reikalus. O ir buvo tikras, kad pastaroji neapsidžiaugtų išgirdusi skaičių merginų, kurios per pusę metų apsilankė jo nuomojame bute. Kaip ten bebūtų, šiuo metu Vestikas dar tikrai nebuvo pasiruošęs jokiems rimtiems santykiams, galvodamas, kad pirma nori pasimėgauti gyvenimu, o vėliau paskirti save kažkuriai vienai laimingajai. O ir maistas dabar buvo šimtąkart svarbiau nei pokalbiai apie meilę, tad rankoje jau laikė šaukštą negalėdamas sulaukti tos sriubos, kol netrukus jo ausis pasiekė seniai girdėtas, bet labai pažįstamas balsas, vaikiui plačiai išsišiepiant, kai į virtuvę įžygiavo Džošas su savo mažąja atžala.
- Velnias, negi prarasiu mylimiausio sūnėno statusą? - paklausė smalsias akis nukreipdamas į kiek susigėdusį Timą, Vestui plačiai jam nusišypsant. Pasilenkęs jis ištiesė rankas į berniuką parodydamas, kad visai norėtų su juo susipažinti iš arčiau, tačiau nenorėjo būti pernelyg įkyrus, tad nusprendė leisti jam pačiam tai nuspręsti. Netrukus Džošo klausimas privertė Vestą garsiai prunkštelėti. Nors, tiesą sakant, šis komentaras apie kalėjimą nebuvo pirmas, kurį girdėjo pakeitęs šukuoseną. - Tai vadinama mada, dėde. Bet matyt su amžiumi tokie dalykai pasimiršta, - pasakęs tik kilstelėjo akis į Džošą ir kreivai šyptelėjo, nepraleisdamas progos ir pats truputį draugiškai įkąsti.



But frankly, my dear, I don’t give a damn.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3216

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Virtuvė   Št. 03 25, 2017 1:22 am

Vyro ranka švelniai ir lengvai, tarsi būtų tai dariusi visą gyvenimą, brūkštelėjo sūnaus plaukus, šiuo judesiu Džošui siekiant truputį padrąsinti berniuką, mat baidytis tarp šių sienų nebuvo absoliučiai jokios priežasties. -Nagi, Timi, pasisveikink, - Paragino ramiu balsu, ir vos įsitikinęs, jog berniukas nepaleis dūdų atsitraukė link spintelės, kurioje slėpėsi druskinė, Džošui įgudusiais judesiais stumtelint pastarąją sesers link, nė akimirkai nesuabejojant, jog virtuvėje orientuotis sugebėtų net ir būdamas aklas, mat kiekvieno kambario detalė asocijavosi su namais. Paskatintas tėčio, o gal sužavėtas beplaukio Vesto, Timotis žengė pirmuosius, truputį išbalansuotus žingsnius artimiausios kėdės link, tvirtai įsikibdamas pastarosios kraštų, kol smalsiu žvilgsniu stebėjo pusbrolį. Džošas, akylai sekęs kiekvieną sūnaus judesį viso labo tik šiltai šypsojosi rymodamas prie spintelės, kuomet palaimingą nuotaiką lyg vėjas pienės pūką nupūtė Vesto replika, Džošui pastarąjį apdovanojant bene ironiškiausia šypsena pasaulyje. -Jei per gyvenimą būtum atsivertęs bent vieną knygą žinotum iš kur atėjo toji mada, - Nestokodamas sarkazmo balse jis žavingai sūnėnui mirktelėjo akimi, netrukus sukrusdamas iš vietos ir sužvejodamas nuo grindų paliktą krepšį iš kurio ištraukė vandens buteliuką, mažajam Timui noriai pačiumpant jį į saują, kol kitą tiesė Vesto link, netrukdamas pagauti pastarojo odinės striukės užtrauktuko, kurio tampymas vaikui pasirodė esantis geriausiu pasaulyje užsiėmimu. -Kur baba? - Pasiteiravo dirstelėdamas pro langą, bet ten užmatydamas tik mažąją Melodiją, palaimingai sau ant galvos verčiančią vandenį iš laistytuvo, kam paprieštarauti Džošui neleido širdis, vyriškiui įsitikinus, jog tokioms dailioms gėlytėms kaip ji reikia daug hidratacijos.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27553

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Virtuvė   Št. 03 25, 2017 1:54 am

Be žodžių sučiupusi brolio jos pusėn pasiųstą druską, šviesiaplaukė įbėrė kelis žiubsnelius į sriubą, šią dar pamaišydama ir taip užbaigdama savo šedevrą, maisto kvapui akivaizdžiai traukiant visus į virtuvę, moteriai svarstant, kas dar prie jų prisijungs, kai patiekalas atsidurs lėkštėse. Išjungusi ugnį ir perkėlusi puodą ant neįkaitusios viryklės dalies, moteris patrynė delnus tarpusavyje, o tuomet atsirėmė į spintelę, toliau atkakliai tylėdama ir tiesiog stebėdama, kaip nedrąsiai žingsniuodamas Timotis keliauja link Vesto, kad su juo susipažintų. - Ai tik nereikia, Džošai. Neapsimesk, kad pats gyvenime neturėjai jokių nevykusių šukuosenų fazių,- nesusilaikė neįsiterpusi į vyrukų pokalbį, tiesiog privalėdama šiek tiek užstoti sūnų, bet tuo pačiu metu pripažindama, kad nėra itin sužavėta Vesto pasirinkimo nusirėžti plaukus. Džošui pasiteiravus apie močiutę, Demi ir pati žvilgtelėjo pro langą, už kurio dar prieš keletą minučių matė babą kartu su Melodija, dabar tik pastarajai siaučiant josios akiratyje, senajai Dragoumis kažkur dingstant iš vaizdo. - Gal parėjo į vidų, kad dėl ko nors aprėktų Neitą,- moteris gūžtelėjo pečiais, murmtelėdama lyg ir juokais, nors tiesą sakant kiek sunerimo dėl fakto, kad baba Melodiją paliko vieną, o pati nukulniavo nežinia kur. - Nueisiu patikrinti, o jūs galit dėtis maistą,- paragino vyrukus, pati atsistumdama nuo spintelės ir atsargiai apeidama palengva žingsniuojantį Timą, kad šio neužkliudytų ir neišbalansuotų. - Gera tave matyti, bro,- dar murmtelėjo prasilenkdama su Džošu ir pakštelėjo šiam į skruostą, netrukus jau dingdama už durų.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
 
Virtuvė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» Virtuvė
» Virtuvė/valgomasis
» Virtuvė

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Atėnai :: Močiutės Dragoumis troba-
Pereiti į: