sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Pakrantė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
VEIDAS : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 28002

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Pakrantė   Tr. 07 06, 2016 11:31 pm



Almost dead yesterday, maybe dead tomorrow,

but alive, gloriously alive, today.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
VEIDAS : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 28002

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Sk. 08 19, 2018 1:13 pm

Paskutinėms vasaros dienoms einant į pabaigą ir nenumaldomai artėjant rudenio lietui bei vėsai, norėjosi kaip įmanoma ilgiau pasidžiaugti šiluma ir vis rečiau pasirodančiais saulės spinduliais. Paprastai medžiotoja, įtemptoje dienotvarkėje bandanti suderinti darbą su šeimyniniu gyvenimu, už lango išvydusi giedrą dangų traukdavo tiesiog patįsoti kieme, tačiau šiandien nusprendė bent šiek tiek prasijudinti, dėl ko dar prieš pietus baigusi visus savo darbus šviesiaplaukė šūktelėjimu paragino kažkur antrame aukšte žaidžiančią dukterį leistis žemyn ir autis batus. Kol mažoji savarankiškai ruošėsi pasivaikščiojimui, Demetrija nuo kabliuko ant sienos sugraibė šuns pavadėlį, didžiuliam baltam pūkų kamuoliui, drebinančiam žemę savo sunkiomis letenomis, atidundant iš kito namo galo vos tik išgirdo sujudimą prie lauko durų. Per vargus patraukusi iš laimės siaučiantį šunį, kad šis savo gremėzdišku kūnu per neatsargumą nenutrenktų Melodijos, ji užsegė jam pavadėlį, leisdama dukrai pirmai išeiti pro duris, pati su šunimi nusekdama iš paskos. – Takelio pabaigoje į dešinę! – šūktelėjo vis dar priekyje šokliuojančiai Melodijai, nurodydama jai reikiamą kelią ir stebėdama, kaip mergaitė užtikrintai nusuka į kairę. – Į kitą dešinę! – sunkiai atsidususi moteris tik šyptelėjo, patraukdama į reikiamą pusę, šuniui ramiai žingsniuojant šalia medžiotojos, jam tik karts nuo karto apsidairant jog įsitikintų, kad mergaitė vis dar netoliese ir yra saugi.
Dėl jų puikios gyvenamosios vietos, prireikė vos dešimties, o gal net mažiau, minučių, jog visi trys pasiektų ežero pakrantę. Šviesiaplaukė apsidairė, norėdama įsitikinti, kad aplinkui nėra kitų žmonių, o tuomet paleido nekantraujantį šunį pasilakstyti, šiam tiesiu taikymu nulekiant į vandenį, vasaros karščiui akivaizdžiai nepagailėjus gauruoto sutvėrimo, kuriam dabar labai reikėjo atsivėsinti. – Gal ir tave reikėtų atvėsinti? – stebėdama vandenyje žaidžiantį šunį, pasiteiravo Demetrija, staiga sučiupdama klajojančią Mels už rankos ir truktelėdama ją link savęs bei staigiais judesiais kilstelėdama mergaitę į orą.


Almost dead yesterday, maybe dead tomorrow,

but alive, gloriously alive, today.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 21

Melody Sophia Harlow


RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Sk. 08 19, 2018 1:35 pm

Melodijai vasara buvo pats mėgstamiausias metų laikas. Iš tiesų, greičiausiai visiems vaikams vasara labiausiai patikdavo, nes tada būna šilta, vėlai leidžiasi saulė, todėl automatiškai galima vėliau eit miegoti, galima maudytis ežere ar upėj, ar bet kuriam kitam vandens telkiny. Dėl to mažylė visad stengdavosi išnaudoti kiekvieną progą pabūti lauke, bent nosį iškišti, kuri po to pasidengdavo tankiu strazdanų sluoksniu.
Vos išgirdusi mamos balsą kviečianti į lauką, Melodė iškart metė savo brangiausias lėles kur papuolė ir nieko nelaukusi apsirengė spintoj surastą gan paprastą, rožinę suknelę kuri skirtingai negu Sofijos nekenčiamos kelnės, visai nevaržė judesių ir penkiametė galėjo laisvai keliaut kūlversčiais ar kas antram žingsnį darydama špagatą. Nusileidusi žemyn, Melodija iškart užsidėjo vieną basutę ir šokinėdama ant vienos kojos link durų, užsidėjo kitą. Deja, mamytė ruošėsi eiti tartum sulėtintai ir Mels ištisas tris minutes turėjo ramiai palaukti. Ir tas nepavyko, nes mažė vis kažką niūniavo ir strakaliojo, kol pagaliau durys buvo atidarytos ir Melodė išrūko lauk tartum į laisvę paleistas laukinis žvėrelis. Sustojo tik prisiminusi, kad nežino kur eiti, tad pasišuoliuodama grįžo atgal. Visgi, visą laiką šalia eiti Sofijai nelabai pavykdavo, tad ji vis nudumdavo į priekį, o kartą ir išvis į kitą pusę nulėkė, bet mama sugebėjo prisišaukti Mel. Po to dar kartą mažė ir atsiliko, nes ant žemės pamatė įdomų vabalą, bet ežerą pasiekė be jokių nelaimių. Kai šuo jau buvo paleistas ir laimingas murkdėsi vandeny, Melodija pajuto irgi neįveikiamą pagundą lėkti kartu, bet tada į jos akiratį pakliuvo drugelis ir mergaitė iškart viską pamiršo. Deja, bet ilgai gamtos grožiu gėrėtis neteko, nes Sofija pajuto, kaip iš po kojų pradingsta žemė ir šiek tiek išgąsdinta cyptelėjo. Laimei, tai tebuvo jos mama ir netrukus Mel laiminga išsišiepė.
- Taip taip taip!- sucypė Melodė išgirdusi klausimą. Vandenį ji mėgo ir jei jau kažkas ją ten patupdo, tai tas asmuo gali būti šimtu procentu tikras, kad mergaitė lišlįs tik kai jos lūpos jau bus mėlynos nuo šalčio.


Daughter of Eve from the far land of Spare Oom where eternal summer reigns around the bright city of War Drobe, how would it be if you came and had tea with me?

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
VEIDAS : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 28002

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Sk. 08 19, 2018 2:08 pm

Demetrijos gyvenimas nuo mažens buvo absoliučiai beprotiškas, jai veik nuolatos gyvenus antgamtiniame pasaulyje, nuo kurio buvo neatsiejami pavojus ir įtampa. Dabar, bent jau šią palaimingą akimirką, viskas buvo kitaip. Moteris ramiai, niekur neskubėdama žingsniavo taku, pirštais braukdama per visuomet trokšto augintinio kailį ir su šypsena stebėdama krykštaujančią dukterį, mažylei nerūpestingai klajojant nuo vieno susidomėjimo objekto prie kito, viskuo džiaugiantis ir žavintis, priešingai, nei pati Demetrija, kai buvo jos amžiaus. Pasaulis iš tiesų atrodė visai kitoks nei anksčiau, miškų apsupčiai moteriai dabar asocijuojantis su maloniais pasivaikščiojimais, o ne medžioklėmis, šviesiaplaukei negalint atsidžiaugti gauta galimybe pabūti eiline moterimi, tokia pat, kaip ir milijonai kitų, kurių vienintelis rūpestis buvo laiku grįžti iš darbo ir spėti paruošti vakarienę.
Moteriškaitėms ir jų gauruotam palydovui apsistojus ežero pakrantėje, Demetrija, glėbyje vis dar laikydama spygaujančią ir į vandenį besiveržiančią Melodiją, nusispyrė batus, nematydama prasmės jų avėti, kai aplinkui tebuvo pievelė ir ruožas smėlio palei vandenį, link kurio medžiotoja ir nužingsniavo. – Jeigu gerai tave pažįstu, tai turėtum po ta dailia savo suknele turėti maudymosi kostiumėlį? – moters klausimas buvo labiau kaip teiginys, jai kiek kilstelint dukters suknelės apykaklę ir žvilgtelėjus po drabužiu tik patvirtinant savo teoriją. – Kaip ir įtariau,- caktelėjo ji liežuviu ir pastatė Mels ant žemės. Pritūpusi priešais mergaitę, ji suėmė suknelę už kraštų ir padėjo dukrai iš jos išsirangyti, drabužį numesdama kiek toliau, kad iš vandens išlįsti sugalvojęs šuo nepultų trintis į drabužį kaip į rankšluostį. – Ne giliau nei iki pilvo. Dogstoevskis prižiūrės,- įspėjo, pirštu parodydama į šunį, kuris visuomet būdavo pirmasis, atskubantis į pagalbą ir užstojantis kelią, jei, jo nuomone, kuris nors iš šeimos narių nuspręsdavo nuplaukti per toli. Apsukusi dukterį ir švelniai stumtelėjusi ją, kad ši bristų į vandenį (nors paskatinimo jai visiškai nereikėjo), pati motušė atsisėdo ant kranto ir atsilošė, alkūnėmis pasiremdama į žemę, o veidą nukreipdama į saulutę, jai išnaudojant paskutines galimybes šiek tiek įdegti, nesvarbu, kad visai neseniai praleido dvi savaites Pietų Amerikoje, iš kurios sugrįžo ir taip jau itin patamsėjusia oda.


Almost dead yesterday, maybe dead tomorrow,

but alive, gloriously alive, today.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 21

Melody Sophia Harlow


RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Sk. 08 19, 2018 4:08 pm

Melodijai su tėvais išties pasisekė. Ji galėjo džiaugtis savo vaikyste, kurią temdė nebent tik tokie nedideli rūpesčiai kaip meškiuko dingimas ar nubalnoti keliai. Nors ir šitos problemos buvo greitai permetamos tėvams - jau po poros minučių verkimo būdavo surenkama savanorių komanda, kurie išnaršydavo visus namus ieškant žaislo ar žaibo greitumu atnešama vaistinėlė ir sutvarstomos žaizdos. Vienu žodžiu, Mel vaikystė buvo tikra svajonė, skirtingai negu jos tėvų. Tereikėjo tikėtis, kad neįvyks kažkoks netikėtumas ir tokia bus visa jos vaikystė. Bet va, paauglystė, bent jau tėvukams, greičiausiai bus pragaras, nes jau nuo mažens Mel buvo gan įnoringa ir linkusi ne visad klausyti kas jai buvo paliepta.
Mamai spėjus, kad Sofija jau bus pasiruošusi nerti į vandenį, mažė tik gudriai išsišiepė ir kaip mat išsirangė iš suknelės. Ji nebuvo tikra, kad keliaus prie vandens telkinio, bet kai toks karštis, reikėjo būt pasiruošus. Melodija būtų mielai išsimaudžius ir iš žarnos puškiamam vandenį. Laimei, jos buvo prie ežero. Palikusi suknelę mamos valioje, Mel greitai nusiavė basutes ir dar paraginta nulėkė į ežerą. Iš pradžių vanduo buvo šaltokas ir Sofija grįžo atgal į krantą. Šiek tiek pastypčiojus vietoje ir vėl sušilus, mažė cypdama įlėkė į ežerą nebekreipdama dėmesio į šaltį, prie kurio greitai priprato. Netrukus iki jos atlėkė ir milžiniškas šuo, kuris netyčiom pargriovė Melodija. Laimei, jie buvo negiliai, tad tiesiog sušlapo mergaitės plaukai. Šioji šisip nebuvo pasiruošusi šlapinti plaukų, tad truputį suirzusi aptaškė šunį, nors iš to nebuvo jokios naudos - Dogstoevskis ir taip buvo šlapias bei nusipurtęs aptaškė Melodę. Pasigirdo susiersinęs mergaitės niurzgėjimas ir ji nubrido toliau. Suprato, kad iš kovos su šuniu nebus jokios naudos. Šiek tiek toliau buvo akmenukų, tad Mel nuotaika pakilo. Prisirinkus pilnas rieškutes akmenukų, Sofija laiminga nulėkė į krantą pas mamą.
- Mamyte, mamyte, žiūrėk!- išsišiepė mažė visa varvėdama.



Daughter of Eve from the far land of Spare Oom where eternal summer reigns around the bright city of War Drobe, how would it be if you came and had tea with me?

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
VEIDAS : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 28002

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Sk. 08 19, 2018 5:19 pm

Kad ir kokia įnoringa ar nepaklusni kartais būdavo Melodija, mažoji diva visuomet turėjo ypatingą savisaugos instinktą, todėl Demetrija pernelyg nesirūpino, jog dukrai gali kas nors atsitikti. Be to, vandenyje ją sergėjo itin budrus šuo, o ir šiaip, Mels pasižymėjo talentu spiegti itin ausį rėžiančiu balsu, dėl ko medžiotoja neabejojo, jog vos tik įvykus kažkam dramatiško (aka jei mažoji pamestų iš akiračio nusižiūrėtą gėlytę ar iš po kojų nuplauktų jei patikęs akmenukas), ji iš karto apie tai išgirstų. Atsipalaidavusi ir saulės šiluma besimėgaujanti moteris iš kelnių kišenės sugraibė telefoną, nusiųsdama mažosios tėvui žinutę, kad papasakotų, ką jos veikia, kol jo nėra namie, o tuomet pasinėrė į feisbuko naršymą, kartkartėmis užmesdama akį į gyvenimu iki begalybės besidžiaugiančią Melodiją.
Išgirdusi garsų tekštelėjimą, kai su šuns pagalba Melodija virto į vandenį, šviesiaplaukė iš lėto aukščiau kilstelėjo antakius, netrukus nesuturėdama prunkštelėjimo, jai stengiantis nesijuokti, tačiau vargiai gebant tramdyti šypseną, kai dukra nepatenkinta papūtė lūpas, vandeniui sušlapinus josios ševeliūrą, kurią ji saugojo taip pat, kaip peroksidinė blondinė baseine, nenorinti, kad nuo chemikalų plaukai nusidažytų žaliai. – Pabandyk nuversti jį! – šūktelėjo Melei, iš anksto žinodama, kuo tai baigtųsi, bet negalėdama nepasiūlyti šios genialios idėjos. Dogstoevskis buvo draugiškas šuo, todėl be jokios abejonės nebūtų niekaip nuskriaudęs ar užgavęs mergaitės, tačiau tikrai neblogai ją išmurkdytų bei nuvarytų nuo kojų, kas labai palengvintų Demetrijos vakarą, jai be vargo užmigdant pavargusį vaiką.
Gražuolei parbėgus į krantą su krūva akmenukų saujoje, Demi ir vėl atsisėdo ir nusivalė smėliu aplipusias alkūnes, suskubdama daryti kaip liepta ir apžiūrėti naujai atrastą Melodijos turtą. – Oho! – itin sužavėta (šviesiaplaukė buvo puiki aktorė) pratarė, pirštu atsargiai sklaidydama akmenėlius, kad galėtų juos apžiūrėti iš visų pusių. – Labai gražūs. Gal parsineši namo, kad galėtum papuošti savo gėlių darželį? – pasiteiravo, mėgindama įspėti, kam Melodijai reikalinga akmenų krūva, mergaitei akivaizdžiai žavintis jais labiau, nei giliai viduje tai darė jos motina, ir turbūt turint milijoną priežasčių neišmesti jų visų atgal į vandenį.


Almost dead yesterday, maybe dead tomorrow,

but alive, gloriously alive, today.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 21

Melody Sophia Harlow


RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Sk. 08 19, 2018 8:42 pm

Skirtingai negu daugelis vaikų, kurie tikrai dažnai kritinėdavo ar tiesiog karstydavosi kur neverta, Melodija prisibijojo skausmo ir visuomet buvo atsargi. Dėl to tėveliai galėdavo laisvai paleisti mergaitę klajoti aplinkuj ir vienintelis rūpestis būtų, kad Sofija nenugrybautų per toli, nes tai ji mokėjo. Mel niekad nemokėjo susikaupti ties vienu dalyku labai ilgam, nebent tik labai retais atvejais. Užtat galėdavo laisvai nusekti paskui kokį drugelį, tada pamatyti kamanę, po to žiogą ir tada ups... Melodė jau nebežino kur yra.
Liūdesys, kad sušlapo plaukai, ilgai netruko, nors Mel visuomet juos labai saugojo. Kažkaip mergaitė įsikalė į galvą, kad plaukai yra labai svarbi grožio dalis ir jei jais nesirūpinsi - plaukai nuslinks ir Melodija bus negraži. Greičiausiai mažė tai išgirdo kažkokioj reklamoj, bet tas saugojimas jau buvo įaugęs jai iki kaulų. Vis dėlto, žaisdama ji visad trumpam užsimiršdavo apie plaukus, bet vos pamatydavo, kad jie yra nors truputį susivėlę ar kokia smiltis įsivėlus plaukuose - iškart parskuosdavo pas tėvelius ir žliumbdavo, kad dabar jos plaukams šakės.
Išgirdusi mamytės pasiūlymą pabandyt nuversti Dogstoevskį, Melodija iškart išsišiepė mąstydama, kad tai bus puikus kerštas. Truputėlį pasėdėjusi vandeny ir kažką paniūniavusi (tipo, kad šuo neįtartų apie prieš jį planuojamą užpuolimą), Sofija staiga atsitojus stūmtelėjo šunį. Šis, nežinia ar jau buvo pasiruošęs, ar ką, bet beveik nesujudėjo, tik žngtelėjo atgal ir įsispoksojo į mažąją Harlow. Mel suirzo ir vėl papūtė lūpytes, nenorėdama pripažinti fakto, kad yra per silpna tokiam milžiniškui gaurų kamuoliui.
- Mama, tu mane išdavei!- nepatenkinta sušuko mergaitė ir pabandė dar kartą nustūmti. Šis kartas buvo laimingesnis, nes šuo neišlaikė pusiausvyros ir nudribo, bet tuoj pat pašoko ir (vėl) parvertė Melodę. Įsižeidusi mažė tik atsuko nugarą šuniui ir sukryžiavo rankas.
Nežinia ar čia Demetrija buvo puiki aktorė ar Mel buvo patikli, bet ji liko patenkinta mamos reakcija ir pabėrė akmenukus šalia jos.
- Gerai, tada pasaugok juos. Aš tave stebėsiu,- rimtai pareiškė Sofija, šiek tiek suraukdama antakius, o tada apsisuko ir nulėkė toliau gaudyti šuns, kuris jau ketino keliauti atgal į krantą. Deja, jo planas neišdegė ir jam teko bėgti nuo mažės, kuri griuvinėdama vandeny tikėjosi pagauti šunį. Viltys ir teliko viltimis, nes Dogstoevskis vandeny buvo kur kas vikresnis ir nosimi vis stūmteldavo Mel atgal į vandenį, kurios noras sugauti šunį vis didėdavo po kiekvieno išsivoliojimo vandeny. Praktiškai galėjai jau nuimti kokias dvi minutes, po kurių Melodija šauks, kad "Dogstoevskis yra nedraugiškas! Mama, padėk!"


Daughter of Eve from the far land of Spare Oom where eternal summer reigns around the bright city of War Drobe, how would it be if you came and had tea with me?

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
VEIDAS : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 28002

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Antr. 08 21, 2018 2:12 pm

Itin suintriguota, šviesiaplaukė stebėjo, kaip noriai Melodija priima josios pateiktą pasiūlymą ir ima kruopščiai ruoštis puolimui, mergaitei netgi apsvarstant būtinybę neišsiduoti, dėl ko pradėjo niūniuoti, kas gal ir nebuvo pati idealiausia taktika, tačiau parodė mergaitės sumanumą imantis bent jau kažko, kad nesukeltų įtarimo. Medžiotoją netikėtai aplankė mintis, kad šiek tiek paūgėjusi ir pasitreniravusi, Mels galėtų tapti puikia medžiotoja, mergaitei nestokojant sumanumo, reikalingo šiam darbui. Visgi, moteris netrukus vos pastebimai papurtė galvą, kad nuvytų tokias mintis šalin. Jos tėvas – Melodijos senelis – taip augino šviesiaplaukę, imdamas ją mokyti, kai Demetrija buvo ne ką vyresnė, nei dabar yra Mels, todėl turbūt nereikėjo stebėtis, jog tam tikra moters dalis vis susimąstydavo apie savo mažylės galimybes – tai buvo tėvo jai įskiepytų įsitikinimų likučiai, kurių atsikratyti nebuvo taip paprasta, kaip norėtųsi. Bet nepaisant to, jog pati vos sulaukusi šešerių buvo mokyta ir gintis, ir pulti, Demi neplanavo tokios pat naštos suversti ir dukteriai. Vietoje tolimesnių apmąstymų, šviesiaplaukė sugrįžo į šią akimirką, leisdama vieninteliu Melodijos priešu būti Dogstoevskiui, kuris narsiai atlaikė ataką, nė nekrustelėdamas iš vietos, kai mažylė metėsi į jį visu kūnu.
Melei staiga atsisukus į mamą ir pareiškus jai kaltinimus, Demetrija tik dramatiškai žioptelėjo iš nuostabos ir demonstratyviai susidėjo rankas ant krūtinės, lyg būtų be galo įžeista tokio mergaitės pareiškimo. – Aš nieko nepadariau! Juk nepadėjau šuniui apsiginti,- išdėstė, moteriai tiesiog gūžtelint, josios lūpų kampučiams imant virpėti, kai ši bandė sutramdyti šypsnį. „Išdavystės“ jausmo turbūt užteko, jog iššauktų Melodijoje pakankamai jėgų, jai pabandžius dar kartą, šįkart kiek sėkmingiau, mat už vaiką didesnis šuo netrukus garsiai tykštelėjo į vandenį, Dogstoevskiui greitai po šio incidento pašokant ant kojų ir apsidairant aplink, lyg nesuprastų, kas ką tik įvyko ar bandytų apsimesti, kad nieko nebuvo.
Po dukters prašymo saugoti josios akmenis, moteris tik palinkčiojo galva, dar kartą nužvelgdama jai palei kojas pažertus akmenėlius. Sustūmusi juos į vieną krūvelę, moteris greitai pridengė (brangų turtą gi reikia slėpti) akmenukus savo džinsais, iš kurių išsinėrė nusprendusi, kad ir pačiai reikėtų bent jau įbristi į vandenį. Išsirangiusi ir iš palaidinės, likdama stovėti su maudymosi kostiumėliu, kurį slėpė po drabužiais visai kaip ir Melodija, moteris iš lėto nužingsniavo link vandens bei kyštelėjo į jį koją, dėl jo šalčio jai pradedant abejoti, ar tikrai nori tai daryti. Bet laiko apsigalvoti ji nebeturėjo, mat šeimininkę pamatęs šuo laimingas leidosi į Demetrijos pusę kratydamas permirkusius savo gaurus, nuo kurių tykštantis vanduo aptaškė medžiotoją, moteriai nusprendžiant, kad dabar, kai jau buvo šlapia, vienintelis kelias buvo gilyn į ežerą. Padidinusi tempą, moteris dideliais žingsniais leidosi į priekį, pakeliui sučiupdama besiturškiančią dukterį ir nusinešdama ją su savimi, neabejodama, kad mažylė neprieštaraus progai pasiplaukioti kiek giliau, nei jai buvo leista, kai maudydavosi viena.


Almost dead yesterday, maybe dead tomorrow,

but alive, gloriously alive, today.
Atgal į viršų Go down


Sponsored content


RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   

Atgal į viršų Go down
 
Pakrantė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Ežeras-
Pereiti į: