sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Kiemas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

CLAIM : Selena Gomez
PRANEŠIMAI : 9840

Deianeira Natali Lund
I'm not a snob. Ask anybody.
Well, anybody who matters.


RašytiTemos pavadinimas: Kiemas   Tr. 07 06, 2016 8:37 pm

Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 5215

Eleazar Yahir Denali
Hearts are breakable. And even when you heal, you're never what you were before.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Antr. 08 30, 2016 5:06 pm

Demetris negalėjo nuslėpti nuostabos, kai ankstu rytą sulaukė Natanielio skambučio, medžiotojui anapus ragelio greitai išklojant Volturiui susidariusią situaciją, kurios vyriškis klusniai išklausė, jau po akimirkos pareikšdamas sutinkantis su visomis sąlygomis. Veiksme vampyras nedalydavo skausmingai ilgą laiko tarpą, paskutiniam rimtam susidūrimui įvykstant Forkso teritorijoje, nors ir ten raudonaakis neturėjo progos paleisti į darbą kumščių, vadams prieinant taikų susitarimą su Kalenais, dėl ko sukorę tokį kelią jie buvo priversti apsigręžti ir keliauti namo. Vėliau klanas pradėjo byrėti, jis vėlei atrado savo žmogiškumą ir tik retomis progomis ištuštindavo kokio pakeleivio arteriją, įprasdamas mėgautis ligoninės maišelių suteikiamais patogumais. Bet tai nereiškė, jog Demetrijus pamiršo kuo yra, geriau nei kiti žinodamas, kad spragtelėjimu pirštais neįmanoma ištrinti aštuonių šimtų metų gyvenimiškos patirties po Volturių stogu, kuri buvo sutepta krauju ir svylančia mėsa, net ir po ši tiek laiko vampyrui vis dar atrodant, jog sumerkus akis gali girdėti klykiančius vampyrus, kuriems, tarytum jie būtų skudurinės lėlės, jiedu su Feliksu traukydavo galūnes. Dienų tarp ankštų Volturių pilies sienų vyriškis išsiilgęs nebuvo ir visgi nervų galūnės maloniai virpėjo kūne jam žaibišku greičiu skriejant numatytos vietos link, vampyrui jau kitą akimirką stovint tamsoje skendinčiame psichiatrinės ligoninės kieme, apie savo buvimo vietą pranešdamas laukiantiems Natanieliui su Demetrija. Daktarų smegenų skleidžiamos bangos buvo neryškios, lyg žiūrėtumei pro murziną langą, vampyrui jau anksčiau susidūrus su tokio tipo situacijomis, kuomet sekė vilkolakius ir mišrūnus, pastarųjų magnetinėms bangoms truputį trikdant jo regos lauką. Ir visgi, vienu Aro mylimiausių Demetris buvo ne be reikalo, sugebėdamas susitvarkyti su trikdžiais, dėl ko pats pirmas stovėjo apleistos ligoninės prieangyje, visu kūnu jausdamas jį stebint mažiausiai kelioms kameroms ir dar bent trims poroms akių, Volturiui viso labo tik kreivai šyptelint, daktarams ir jų užmačioms galbūt gąsdinant Harow šeimą, bet nekasant vampyro, kuris savo laiku išdarinėjo tokius dalykus, kurių neapsiverstų liežuvis ištarti balsu, jam neturint priežasties slėptis po aukštomis technologijos įsilindus giliai į rūsį, kuomet žmogų perplėšti pusiau vyras galėjo plikomis rankomis.


Oh so, your wounds they show. I know you have never felt so alone.
But hold on, head up, be strong. Oh hold on, hold on until you hear them come.
Atgal į viršų Go down
Online
avatar

PRANEŠIMAI : 8575

Felix Konstantin Volturi
“Warriors want a worthy opponent. There is no redress in fighting the pathetic.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Antr. 08 30, 2016 5:52 pm

Feliksas nebuvo vienas iš tų itin aktyvių ir veiklių bičų, kurie valdžiai iširus ir šeimos bei jų tvarkos nelikus strikinėtų kaip palaikymo komandos šokėja ir bandytų visiems įkvėpti kovos dvasią, skatindamas nepasiduoti ir toliau tęsti savo gėrio misiją žemėje bei naikinti nusikaltėlius, net jeigu Aras kažkur pradingo ir apleido vado sostą. Vietoje to vampyras nusprendė pasinaudoti proga ir pažiūrėti, koks yra tas normalus, įprastas gyvenimas, apie kurį buvo tiek daug girdėjęs. Reikia pripažinti, per daug nenusivylė, tačiau naujame gyvenimo etape trūko vieno labai svarbaus dalyko, kuris anksčiau būdavo didžiausias Felikso gyvenimo džiaugsmas. Kovos. Nors savarankiškai masinių vampyrų žudynių nerengdavo, niekuomet nepraleisdavo progos prasilakstyti ir karts nuo karto patikrinti, ar vis dar neprarado formos. Jau gerus keletą metų nebuvo užsiėmęs niekuo panašiu, todėl sulaukęs Demetrio skambučio su pasiūlymu šiek tiek prasiblaškyti, nedvejodamas sutiko, vyrukams aptariant situaciją ir sutariant, kur ir kada susitinka taip, lyg būtų nusprendę susieiti pažaisti krepšinio. Su plačia šypsena veide, madingai vėluodamas Feliksas sparčiai artėjo link sutartos vietos, kai išgirdo už savęs atzvimbiant dar vieną vampyrą. Aukščiau kilstelėjęs antakius, žvilgtelėjo sau per petį ir kaip mat sustojo, mat liko maloniai nustebintas. – Rendalai, senas kipše, nepraleidi nė vienų gerų muštynių,- itin pakiliai nusiteikęs pasisveikino su vampyru, nepamiršęs tų senų gerų laikų prieš porą tūkstančių metų, kai kartu su vampyru skynė galvas, kol dar Rendalas nebuvo tapęs visišku snobu. Tiesa, pastarasis atrodė kiek mažiau džiūgaujantis dėl visos susidariusios situacijos, vampyrui į kovą žvelgiant kur kas rimčiau ir atsakingiau nei Volturiui, kad ir kaip absurdiškai tai skambėtų. – Kaip muštynės gali būti geros, jeigu jose pasirodo Volturiai ir viską sugadina? – Rendalas viso labo kreivai šyptelėjo ir dabar jau nesistengdamas per daug skubėti, likusį atstumą įveikė ramiu žingsniu, Feliksui dar kurį laiką liekant stovėti vietoje. Prisidėjęs ranką prie krūtinės it įžeista primadona, Volturis dar sau po nosimi burbtelėjo how rude, galiausiai visgi pats pasijudindamas ir akimirksniu pasiekdamas seną bičiulį, kuris, atrodo, buvo nusiteikęs taip pat pakiliai. Priešingai nei Rendalas, kuris viso labo linktelėjo Demetriui pasisveikindamas, Feliksas stipriai trinktelėjo vyrukui į petį, šitaip išreikšdamas ilgesį. – Tai ką čia turim? – pasiteiravo pamindžikuodamas vietoje ir susikišdamas rankas į kišenes, jo akims kurį laiką klajojant tarp kamerų, Feliui nusišypsant tiesiai į vieną iš jų.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11478

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Antr. 08 30, 2016 6:31 pm

Sulaukęs žinutės iš Demetrijaus, pabrėžiančios vampyro punktualumą, vyriškis kaip tik ropštėsi iš automobilio, kurį pastatė truputį tolėliau nuo psichiatrinės, likusį kelią kartu su Demetrija ir Mykolu nuspręsdami įveikti pėsčiomis. Dukra jiems išeinant saugiai snaudė pas Zosę, kuri su malonumu pasisiūlė ją prižiūrėti, vyriškiui neabejojant, jog į tos moters namus neįeitų nė pats šėtonas, dėl ko galėjo ramia galva susitelkti į užduotį. Natanielio judesiai jam užtaisant turimus ginklus buvo įgudę, jo žvilgsnis miklus ir šaltesnis už patį ledą, o veido išraiška iškalta iš akmens, vyrui tokių išvykų metu atsiribojant nuo bet kokių emocijų ir į pagalbą pasitelkiant tik blaivų protą, kuris iki šios dienos medžiotojo dar nė karto nepavedė, Neitui liekant tikėtis, jog sėkmė ir toliau bus jo pusėje. Su Demetrija žvilgsniu jis susidūrė tik kartą, rankoje stipriau spustelėdamas automatą, mat nors pasitikėjo žmonos jėgomis šimtu procentų, negalėjo nesvarstyti apie galimybę, jog tiesiu taikymu keliauja į kruopščiai paspęstus spąstus, gydytojams leidžiant manyti, jog situaciją kontroliuoja Harlow ir jų kompanionai, kol tuo tarpu pastarieji tiesiog atstojo agurkus, kuriuos bet kurią akimirką uždarys į stiklainį. Miško paklote jie žygiavo neilgai, netrukus pasiekdami proskyną, kur jų laukė trys vampyrai, net didžiausiuose košmaruose Natanieliui neįsivaizduojant savęs bendradarbiaujančio su Volturių klanu, likimui akivaizdžiai mėgstant krėsti pokštus. O ir skųstis vyriškis labai negalėjo, Demetrijui ir Feliksui esant vieniems iš nedaugelio, vaikštančių žemės paviršiumi, kurie kovos meną išmanė geriau už medžiotojus, jam nuoširdžiai abejojant ar pripildžius apkabą tūkstančiu kulkų su paralyžiuojančiais nuodais, galėtų įveikti du į jų pusę stoti nusprendusius vyriškius. Santūriai visiems linktelėjęs galva, Neitas nežymiai primerkė akimis, nužvelgdamas graudžiai atrodantį pastatą, į kurio sienas buvo įsigėręs šimtmečių skausmas ir gėla, jokiai renovacijai negalint ištrinti to, kas vyko už uždarų psichiatrinės durų. -Turim pamišėlius medžiotojus, kuriems reikia išspardyti šiknas, - Ganėtinai džiugiai prabilo, sukilusiam adrenalinui atpalaiduojant jo raumenis ir padedant kraujui po kūną judėti greičiau, dėl ko Natanielis jautėsi galįs eiti kiaurai sienas. Lyg kažkas būtų davęs ženklą pradėti, medžiotojas po akimirkos sukruto ir įveikęs kelias laiptų pakopas prigludo prie pastato sienos, kyštelėdamas galvą pro išgriautą angą į vidų, kur tvyrojo mirtina tyla. -Nieko nėra, - Pranešė susirinkusiems, leisdamas pastariesiems praeiti į priekį, mat buvo pasiruošęs saugoti jų užnugarį ir eiti paskutinis. -Tik man labai keista, kodėl žinodami, kad mes čia, jie nebėga, - Pridūrė po akimirkos, šį pastebėjimą murmtelėdamas panosėje, ką visi susirinkę vampyrai ir greičiausiai Demetrija su Mykolu turėjo nesunkiai išgirsti, tylą pertraukiant tik batų čežėjimui per žolę ir kai kurių individų kvėpavimui.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Selena Gomez
PRANEŠIMAI : 9840

Deianeira Natali Lund
I'm not a snob. Ask anybody.
Well, anybody who matters.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Antr. 08 30, 2016 7:13 pm

Demetrija su Natanieliu visą kelionę atrodė kažkokie įsitempę, o štai Mykolas, pasodintas ant galinės sėdynės, smagiai sau švilpavo, trepsėdamas kojomis iš nekantrumo, negalėdamas nustygti vietoje, kadangi priešingai nei priekyje įsitaisę balandėliai nebuvo nė dienai pamiršęs savo pagrindinio tikslo žemėje ar atpratęs nuo peštynių, kiekvieną kovą su vampyru priimdamas kaip smagų žaidimą, šiandien įvyksiančiam susirėmimui prilygstant aukso puodui. Jiems galiausiai pasiekus reikiamą vietą, Mykolas pats pirmas iššoko iš mašinos ir netgi atidarė duris Demetrijai. Vyrukas veik pasišokinėdamas patraukė į priekį, trumpam sulėtindamas tempą, kai Natanielis atsidūrė jo pašonėje. Alkūne bakstelėjęs broliui į šoną, jis plačiai išsišiepė. – Jeigu neišgyvensi, galėsiu pasiimti tavo žmoną? – pakilojo antakius, netrukus atšokdamas per saugų atstumą, kad neprasileistų smūgio dar prieš kovai prasidedant, o tuomet vėl paspartino žingsnį. Nebuvo itin patenkintas dėl to, kad turės dirbti kartu su vampyrais ir dar ne bet kokiais, dviems iš trijų čia esančių kraugerių priklausant Volturių šeimai. – Vyrai, pamiršot savo juodas antklodes,- plačiai išsišiepęs išpyškino vietoj pasisveikinimo, nužvelgdamas Demetrį su Feliksu, kurie kažkur pradangino brangiuosius Aro apsiaustus. Trečiajam vampyrui viso labo linktelėjo, kadangi nežinojo, kaip šiuo metu iš jo pasityčioti, Rendalo nuskriaustai minai šiaip ar taip esant pakankamai dideliu pokštu. Šalia Mykolo stovinti Demetrija viso labo pavartė akis, jai šiuo metu visai netrokštant laidyti liežuvio ir tyčiotis iš susirinkusiųjų kaip tai darė jaunesnysis Harlow, moteriai vietoje to dar kartą patikrintus visus ginklus, kuriais buvo apsikrausčiusi iki dantų. – Jie saugesni viduje su visais savo žaisliukais, kurie gali padėti apsiginti,- murmtelėjo šviesiaplaukė. Nežinojo, kokį gynybos planą ar priemones buvo paruošę priešininkai, tačiau logiška buvo manyti, jog užuot kažkur bėgę jie verčiau pasirūpins, kad niekas neužeitų į vidų. Moteriai netrukus reikėjo žengti žingsnį į šalį, kai Mykolas, raudamas į priekį kaip tankas, tyčia ją stumtelėjo, pats nusileisdamas paskui Neitą ir apsižvalgydamas, vyruko akims blizgant taip, lyg būtų į saldainių parduotuvę pakliuvęs vaikas. Kadangi jau girdėjo brolį pranešant, kad aplinkui nieko nėra, drąsiai žengė į priekį pats pirmas, pralįsdamas pro angą ir žengdamas kelis žingsnius mirtinoje tyloje, netrukus susidurdamas su durimis. – Prašau, nebūkit visiškai nuspėjami,- tyliai suniurzgė bendraudamas su priešininkais, o tuomet be jokio perspėjimo išspyrė duris, staigiai atšokdamas, jeigu daktarai gynybai būtų palikę kokią granatą, kad medžiotojai būtų išnešioti dar prieš užeidami. Tačiau niekas nesprogo, dėl ko vyrukas tik truktelėjo pečiais. – Šou prasideda,- murmtelėjo, ranka mostelėdamas užeiti Demetrijai, kuri taip pat spėjo atsekti paskui jį, o šiai praėjus, žengė į vidų ir pats.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 5215

Eleazar Yahir Denali
Hearts are breakable. And even when you heal, you're never what you were before.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Antr. 08 30, 2016 7:49 pm

Demetrijus nejuto pernelyg didelės simpatijos Volteros miestui, nesvarbu, jog pastarasis ilgą laiką atstojo jam namus, jam perdėtai nesukant galvos ir dėl to, jog kentėjo niekuo dėti piliečiai, Afrikoje kasdien mirštant galybei vaikų, bet nė vienam jų neskubant į pagalbą jiems. Ir nors niekuomet nebūtų pripažinęs to balsu, vyras į šią misiją keliauti pasiryžo dėl buvusios žmonos šeimos, tik menkai žmonių grupei ilgoje vampyro gyvenimo istorijoje kažką jam reiškiant, minėtajam svainiui ir jo damai atsitiktinai patekus į kuklų sąrašiuką asmenų, kuriems vyriškis niekuomet neatgręš nugaros, matyt, gerai išdresuotas Aro išlikti lojaliu. Kieme Volturis vienas stoviniavo daugiausia minutę, kuomet iš krūmokšnių išniro du vampyrai, tiesa, tik vienam jų iš tiesų rūpint Demetrijui, šypsenai jo veide praplatėjant, vos Feliksas, kaip ir žadėjo, prisistatė jo pašonėje. Laimingasis dvejetukas - taip juos praminęs buvo Aras, siuntęs abu ne į vieną kelionę, iš kurios vampyrai niekuomet negrįždavo tuščiomis, vyrukams susijungiant lyg dviem dėlionėms dalims, kovos lauke Demetrijui nė nereikiant sekti Volturio žvilgsniu, jog žinotų tolimesnį jo ėjimą. -Jos šiuo metu valykloje kartu su tavo suknele, - Atšovė medžiotojui žaismingu balsu, Mykolą sutikęs vos kartą per visą savo gyvenimą, tuomet kai neturėdamas kur pernakvoti, jis kelioms dienoms okupavo jo ir Bjankos svetainę, vyriškiui greitai Demetrijaus akyse tampant nemėgstamiausia Harlow atžala. Ilgiau nevyniojęs į vatą, vampyras tiesiog klusniai pajudėjo iš savo vietos, nė nesigirdint, kaip jis žengia sutrešusiomis grindimis, lyg iš tiesų sklęstų ore. -Manau turėtume išsiskirti. Taip aprėpsim daugiau teritorijos, - Pasiūlė įtemptai įsiklausydamas į tylą pastate, Demetrijui negalint girdėti absoliučiai nieko, kas truputį sutrikdė vyrą, pasiruošusį pagauti kažkieno tankų kvėpavimą ar širdies tuksėjimą. -Ar jūs įsitikinę, jog tie vadinami medžiotojai žmonės? - Netrukus pasiteiravo romiu balsu, rodos, šiai smulkmenai absoliučiai nieko nekeičiant, mat vampyras buvo įsitikinęs galintis įveikti nelauktus Volteros svečius nepaisant jų rasės, kraujo grupės ar galūnių skaičiaus.


Oh so, your wounds they show. I know you have never felt so alone.
But hold on, head up, be strong. Oh hold on, hold on until you hear them come.
Atgal į viršų Go down
Online
avatar

PRANEŠIMAI : 8575

Felix Konstantin Volturi
“Warriors want a worthy opponent. There is no redress in fighting the pathetic.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kiemas   Antr. 08 30, 2016 9:06 pm

- Be problemų,- džiugiai paskelbė, kai pasirodęs medžiotojas trumpai apibūdino jų šios dienos priešininką, Feliksui per daug nesigilinus į tai, kuo tiksliai pasireiškia jų pamišimas, vampyrui viso labo norint kuo greičiau patekti į vidų ir šiek tiek ten visus pašokdinti. Priešingai nei mažiausiai du čia esantys asmenys, antipatijos dar vienam linksmai nusiteikusiam medžiotojui Volturis nepajuto, viso labo nusijuokdamas po jo komentaro. Turbūt jo simpatiją lėmė faktas, kad vyrukas atrodė taip pat entuziastingai nusiteikęs kaip ir pats Felis. Visiems po truputį sujudus ir atsargiai patraukus link įėjimo į gūžtą, kurios duris atvėrė tas pats užsidegęs medžiotojas, kurio Feliksas net vardo vis dar nežinojo, Volturis vis dar stovėjo vietoje, pasiruošęs eiti jeigu ne paskutinis, tai bent jau kažkur į pabaigą. Atidžiai stebėdamas pro angą į vidų įsmukusios moteriškės sėdimąją, viena ausimi dar spėjo išgirsti Demetrio klausimą, dėl ko kreivai šyptelėjo. – Nebijok, Demetri, apsaugosiu tave jeigu paaiškės, kad pats nesi pajėgus apsiginti,- burbtelėjo vyrukas, tiesa, pats taip pat kiek suraukdamas antakius sutrikdytas visiškos tylos, lyg išprotėję profesoriai būtų įvaldę sklandymo ir daiktų judinimo mintimis meną, dėl ko sugebėtų viską daryti neišleisdami nė garselio. – Mes labiau įsitikinę, kad jie nėra žmonės,- įsiterpė Rendalas, kiek nustebęs dėl to, kad Volturiams niekas nepranešė, jog bent jau tie, kurie pradėjo visą šią sumaištį Harlow namuose, tikrai nebuvo eiliniai žmogeliai. Feliksas linktelėjo, iš dalies netgi apsidžiaugdamas, kad teks stoti prieš kiek įdomesnius sutvėrimus, o ne paprastus žmogelius, su kuriais kova baigta būtų po penkių minučių. – Gerai. Rendalai, keliauk su tuo hiperaktyviu šmaikštuoliu, Demetris gali palaikyti kompaniją žaliaakiui, o aš prižiūrėsiu blondinę, kad nieko nepridirbtų,- akivaizdžiai nedėjęs per daug pastangų, kad įsimintų savo kovos draugų vardus, išdėstė planą, aiškiai pamiršęs, jog šį kartą kovos vadas nėra jis. Visgi, manėsi tiesiog idealiai paskirstęs poras, kadangi dabar galės ne tik pasipešti, bet dar ir pasigrožėti ta dailia sėdyne. Turbūt dėl to vyrai ją ir atsivedė. Niekada nekenkia šiek tiek prasiblaškyti. Tokios mintys privertė Feliksą dar kartą šyptelėti, jam galiausiai susiimant ir patraukiant į vidų, Rendalui paskutinę akimirką šmurkštelint prieš jį, dėl ko Volturis tik pavartė akis.
Atgal į viršų Go down
 
Kiemas
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» Kiemas
» KLINIKOS KIEMAS:

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Psichiatrinė ligoninė-
Pereiti į: