sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Proskyna

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Proskyna   Pen. 06 17, 2016 3:41 pm



I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?


Paskutinį kartą redagavo Demetria Nadira Harlow, Tr. 07 06, 2016 11:35 pm. Redaguota 1 kartą
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Proskyna   Pen. 06 17, 2016 4:08 pm

Oficialaus rašto, kad atsistatydina iš pareigų ir daugiau niekuomet neužsiims medžiokle, Demetrija niekam neįteikė, bet, visgi, darbu, kuriam nuo mažens buvo ruošiama ir kuriam tiesiogine prasme buvo sukurta, kadangi kitais tikslais tėvams nebuvo labai reikalinga, šviesiaplaukė nebeužsiėmė jau skausmingai ilgą laiko tarpą. Ir nors namų šeimininkės pareigos nebuvo pats blogiausias dalykas moters gyvenime, prigimtis ir įgimti medžiotojos instinktai per ramaus gyvenimo metus niekur nedingo, dėl ko Demi neretai nesitvėrė savame kailyje, talpindama savyje daugiau energijos, nei pajėgė išnaudoti plaudama grindis. Taigi, nėra ko stebėtis, kad Neitui tyliai ir trumpai kažką murmtelėjus apie lengvą medžiotojišką mankštą miške, Demetrija užsidegė it degtukas, tos minties įsikibdama taip stipriai, kad vyrui neliko nieko kito, kaip tik nesipriešinant sekti paskui blondinę, kuri kaip viesulas įsisuko į spintą vien tam, kad įšoktų į patogesnius drabužius, o po kelių minučių jau skuodė pro duris net pasišokinėdama. Guviai it vėl būtų septyniolikmetė vėjavaikė, moteris leidosi gilyn į mišką ir nė nežvilgčiojo sau per petį pasižiūrėti, ar vyras seka paskui, tiesiog padarydama išvadą, kad nors jo ir nesimato horizonte, jis, nelėkdamas taip kaip Demi, taip pat traukia į šią pusę. Jam tai gal ir nebuvo didelis įvykis, kadangi pats vis dar leisdavosi į rimtus mūšius su vampyrais, o štai Demetrijai tai buvo metų pramoga ir ji, pasiekusi jai įtikusią vietelę miško proskynoje, nekantriai mindžikavo vietoje ir dairėsi aplink, niekaip nepamesdama idiotiškos šypsenos.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11488

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Proskyna   Pen. 06 17, 2016 4:51 pm

Kramsnodamas Demetrijos iškeptą blyną ir viena akimi stebėdamas žinias televizoriuje, vyras dieną ketino praleisti sukinėdamasis po namus ir ramiai praleisdamas gautą išeiginę, jam geriausiu atveju nuvažiuojant į parduotuvę grietinės. Bet lyg tyčia, namuose staiga užgeso elektra, kartu su prieiga prie bevielio interneto ir atsargiai kurtas planas dieną praleisti tarp keturių sienų staiga nebebuvo toks malonus, Harlow būste įsivyraujant spengiančiai tylai. Spoksoti į sieną atrodė beprasmiška vos visi indai buvo išplauti, o kadangi į sapnų pasaulį sugrįžti dar netraukė, Natanielis iškeitė džinsus į treningines kelnes ir ketino sukti netoliese esančio miško link, apie kelionę pranešdamas mylimajai, kai nespėjus nė dorai mirktelėti akimis, sužavėta šia idėja Demetrija jau skuodė laiptais į viršų. Tai nebuvo pakvietimas, bet šviesiaplaukės kompanija niekuomet medžiotojui netrukdė, jam dalinai pamiršus ką reiškia būti Demetrijos pašonėje už jų susikurtių šeimyninio gyvenimo ribų. Kadangi Mels iš darželio pasiimti nereikėjo dar porą valandų, vyras nusprendė jas išnaudoti tinkamai - išbandant savo moters ištvermę ir kiek apkerpėjusius jos sugebėjimus kovos lauke. Leisdamas šviesiaplaukei nuo jo atitrūkti, pats Natanielis visiškai dingo iš jos regos lauko, prisėlindamas prie moters visai iš kitos pusės, o tuomet pasinaudodamas proga, jog Demetrija gėrisi želiančiais medeliais ir sučiupdamas ją iš pasalų, vyro gniaužtams surakinant merginos rankas jai už nugaros, o jo lūpoms priglundant prie laibo josios kaklo. -Jeigu aš būčiau vampyras, dabar jau merdėtum agonijoje, - Lyg niekur nieko pasakė su akivaizdžia šypsena balse, nė vienam raumeniui Natanielio kūne nesukrutant, mat artimiausiu metu neketino paleisti savo žavosios žmonelės.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Proskyna   Pen. 06 17, 2016 5:45 pm

Stovėdama viduryje proskynos ir žvelgdama į tą pusę iš kurios atėjo, moteris susidėjo rankas ant liemens ir kiek primerkė akis, josios vaikišką entuziazmą nuslopinant iš kažin kur atsiradusiam nerimo, jei tai galima taip pavadinti, jausmui, kai Natanielis neatžingsniavo iš ten, kur šviesiaplaukė tikėjosi. Tikrai nemanė, kad pakeliui vyrukas sustojo pasigrožėti lauko gėlėmis ir nutuokė, jog jis nešvaistys laiko veltui ir nuo pat pradžių pasistengs įrodyti, kad Demetrijai nėra ko su juo lygintis, ir visgi, nei nujautimas, jog vyras kažką sumanė, nei perspėjamai trakštelėjusi šakelė po artėjančio medžiotojo kojomis, nepadėjo moteriai sureaguoti taip greitai, kaip reikėjo, dėl ko ji buvo nuginkluota greičiau nei pati spėjo susivokti ir dabar "vampyro" lūpos glaudėsi prie josios kaklo, o prieš tai ant liemens buvusios rankos dabar buvo it surakintos, dėl ko panelė nebūtų galėjusi jų pajudinti net labai norėdama. Šypsena dingo it jos nė nebūtų buvę, vietoj to veidelyje pasirodant nepasitenkinimui, kurį išreiškė ir trumpas šnypštimas, ištrūkęs iš Demetrijos lūpų. - Nesuteiktum man malonės ir nenužudytum greitai ir be skausmo? - pasiteiravo, balsui išliekant visiškai ramiu, nors visas moters kūnas įsitempė it styga ir suakmenėjo, jai nė nekryptelint galvos į medžiotojo pusę, kai uždavė jam klausimą. Imti muistytis it beprotei ir mėginti išlaisvinti rankas būtų kvaila, kadangi Neitas tikrai taip lengvai jos nepaleistų, šitą ji suvokė, todėl greitai reikėjo sugalvoti kokį nors geresnį būdą ištrūkti. Tai ir buvo sudėtingoji dalis - kautis su Neitu buvo sunkiau nei su vampyru, kadangi vampyrai dažniausiai teturėjo greitį ir jėgą, o tuo tarpu jai už nugaros stovintis vyriškis pasižymėjo ir aštriu protu, greita reakcija bei gausybe gudrybių ir įvairių technikų, kurias galėjo panaudoti kovoje.
Užuot mėginusi išlaisvinti kiekvieną ranką individualiai, mergina pasinaudojo visu savo kūnu, staiga pasisukdama šonu į vyrą ir to paties veiksmo metu sulenkdama kairiąją ranką, kurios alkūne trinktelėjo į dešinįjį medžiotojo dilbį, pakankamai stipriai, kad jo gniaužtai atsilaisvintų bent sekundei ir mergina galėtų ištraukti rankas, ką ji ir padarė vikriau bei sėkmingiau, nei pati tikėjosi. Saugodamasi, kad per žioplumą vėl nebūtų sučiupta, panelė vikriai žengė porą žingsnių į priekį, taip padidindama atstumą tarp savęs ir vyro, ir apsisuko, dabar stovėdama priešais medžiotoją ir žvelgdama jam tiesiai į akis. - Jeigu būčiau vampyrė, dabar jau stovėtum ir žiūrėtum į sparčiai tolstantį medžioklės objektą,- murmtelėjo, kreivai šypsenai veide vis platėjant ir visam staiga vėl pragiedrėjusiam josios veideliui tik ir provokuojant Neitą parodyti, ką dar jis moka. Apsidrausdama, dėl viso pikto, panelė žengė atbula ir dar šiek tiek atsitraukė nuo vyro, jeigu šis sugalvotų staiga mestis į priekį. Niekada negali žinoti, ką josios brangusis yra numatęs.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11488

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Proskyna   Pen. 06 17, 2016 6:18 pm

Keturiolikos metų praktika išmokė Natanielį susitapatinti su gamta, miškams ne vienerius metus atstojant jam namus, todėl nenuostabu, jog jam žengiant miško paklote, nė viena šakelė išdavikiškai nekrebžtelėjo ir neišdavė šviesiaplaukei jos vyro buvimo vietos, kol nebuvo visokeriopai per vėlu, Demetrijai pakliūnant į Neito paspęstas žabangas, kaip jonvabalis pakliūva į iš anksto paruoštą stiklainį. Kaip žmonės žavisi ryškiai nakties skliaute žibančiais vabzdžiais, taip ir medžiotojas dabar gėrėjosi savo mylimąją - jos įsitempusiu žandikauliu, jos rausvas lūpas palikusiu šnypštimu, kuris vyro lūpose iššaukė baltutėlę ir be galo savimi patenkintą šypseną, jam akivaizdžiai mėgaujantis nušluosčius žmonai nosį. Visgi, jog euforija truks neilgai Natanielis žinojo dar prieš sugriebdamas panelę, Demetrijai apsukrumu menkai atsiliekant nuo savojo vyro, ką įrodė tolimesni panelės judesiai, ne tik padėję jai išsilaisvinti, bet ir privertę Neitą suraukti kaktą, jam tik paskutinę akimirką susitvardant ir delnu nepatrinant sumuštos vietos. -Žiūrėk aušindama burną neapvirsk per kelmą, mieloji, - Perspėjo panelę dirbtinai šyptelėdamas ir akimis apmesdamas iškirstą plotą, jo antakiams netrukus susiraukiant, o šypsniui pradingstant iš veido. -Nejudėk. Tu stovi ant spąstų kojotams, - Jis tyliai sumurmėjo, lyg spąstai jį nugirdę galėtų staiga užsiverti, jam žengiant vieną neryžtingą žingsnį panelės link, į priekį, lyg pasidavimo ženklą ištiesus abi savo rankas. -Kas neabejotinai keista, - Neitas netrukus pridūrė sumažindamas atstumą tarp jųdviejų dar labiau, nors jo akys liko įsmeigtos į panelės koją. -Mat kojotai gyvena tik Šiaurės Amerikoje, - Nė nespėjęs užbaigti sakinio jis staiga koja į viršų paspyrė smėlingą dirvožemį, kuriame prieš iškirtimą augo žavus eglynėlis, dulkių sūkuriui apsupant abu medžiotojus, kuo pasinaudojęs jis tiesiu taikymu nėrė į priekį ir susidūręs su Demetrijos kūnu parbloškė juos abu ant žemės, netrukus prislėgdamas panelę plačiu savo stotu. -Sakydamas jog einu mankštintis turėjau omenyje lengvus pratimus ir bėgimą, o ne kovą iki mirties, - Jis lyg niekur nieko pratarė pūstelėdamas merginos smėlėtų plaukų link, su pačia nekalčiausia šypsena veide, žalioms vyruko akims visgi nebyliai raginant panelę imtis tolimesnių veiksmų, nors jis sunkiai įsivaizdavo, kokiu būdu panelė sugebėtų jį apversti ir atsidurti viršuje, o kadangi į pagalbą suskubti neskubėjo, beliko tik laukti, kol Demetrija parodys iš kokio molio yra drėbta.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Proskyna   Pen. 06 17, 2016 7:06 pm

Puikiai žinojo, kiek daug pasitenkinimo vyrui suteikia piktas josios veidelis ir tai juodu įstūmė į užburtą ratą - Demi vis labiau pyko dėl tokio jo džiaugsmo, o jis tuo tarpu tik dar labiau smaginosi. Visa laimė, kad Demetrija nepralinksmino savo vyro dar labiau ir sėkmingai išsivadavo, jam visgi dėl to nė kiek nesutrinkant ir sukuriant naują planą, kuriuo blondinė, žinoma, patikėjo. Perspėta apie kelmą nė nemirktelėjo, kuo puikiausiai žinodama, kad už jos tokio dalyko nėra, dėl ko žengė ir dar vieną žingsnį atbula, būtent tą akimirką medžiotojo veidui persimainant. Vyras atrodė mirtinai rimtas, o ir nedrąsus jo judėjimas į priekį nesukėlė abejonių, dėl ko mergina iš karto sustingo vietoje, kaip jai ir buvo liepta. Tą akimirką Demi atrodė it laukinis žvėris, kurį pagaliau pavyko prijaukinti ir kuris galiausiai prisileido prie savęs žmogų. Koks naivus žvėrelis. Jau antrą kartą iš eilės Demetrija susivokė, kas vyksta, tik tuomet, kai buvo per vėlu imtis veiksmų, moteriai viso labo krūptelint ir stipriai užmerkiant akis, kad į šias nepakliūtų smėlio iš staiga pakilusio debesies. Šviesiaplaukė nė nespėjo atsimerkti ar bent žioptelėti, o štai jau gulėjo ant žemės, prispausta tvirto vyriškio kūno, kuris dar kartą suvaržė jos judesius. - Labai ne džentelmeniškas elgesys, Harlow,- iškošė per sukąstus dantis, mėgindama bent šiek tiek pakelti viršutinę kūno dalį, ką padaryti pasirodė per daug sudėtinga. - Pats pradėjai! - prunkštelėjo, dar kartą suspirgėdama ir per vargus sulenkdama vieną koją, kad tarp jos ir josios vyro kūnų būtų šioks toks tarpas. Kai viena koja buvo išjudinta, kitą panaudoti taip pat tapo lengviau, dėl ko panelė pamėgino sulenkti ir pastarąją, pėdai porą kartų paslystant, bet galiausiai sėkmingai pakylant, dėl ko po kelių akimirkų rangymosi ir vinguriavimo, galiausiai panelės pėda buvo įremta vyrui į pilvą. Prieš tai labai susitelkusi į savo judesius, dabar moteris akimirkai nukreipė rudų akių žvilgsnį į vyro veidą ir trumpai jam šyptelėjo, iš karto po to ištiesindama koją, kuri vis dar buvo įremta į jo pilvą, ir taip nustumdama vyrą nuo savęs. Nedelsusi nė sekundės, šoko į priekį ir kol medžiotojas vis dar tįsojo ant žemės, vikriai striktelėjo ant jo kūno. Kol kairiosios rankos delnas ir kojos pirštų galai rėmėsi į žemę, dešiniosios kojos kelis buvo įremtas į vyro pilvą, pakankamai tvirtai, kad šis nespurdėtų, bet ne taip stipriai, kad keltų per didelį skausmą. Moters kūnas buvo pernelyg smulkus, kad tvirtai prispaustų vyrą prie žemės, tačiau laisvoji Demi ranka iš lėto nuslydo link Natanielio kaklo, dėl ko šiam pamėginus muistytis, ji būtų patogioje pozicijoje laibais pirštais užspausti jam gerklę, ko dabar, žinoma, nedarė, viso labo nagučiais švelniai braukė per jo kaklo odą, kol rudos, žibančios akys slydo medžiotojo kūnu, moteriai akivaizdžiai gėrintis tuo, ką mato.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11488

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Proskyna   Pen. 06 17, 2016 7:39 pm

Kartą pradėti tokio tipo žaidimai po Harlow šeimos stogu galėjo tęstis ištisas savaites, nė vienam individų nenorint nusileisti, dėl ko namuose dažnai aidėdavo juokas, kurį lydėdavo kito asmens piktas murmesys panosėje ar net grasinantys keiksmai, Natanieliui iki šiol ryškiai prisimenant, kai išlindęs iš dušo spintoje nerado nė vieno savo drabužio po to, kai juokais nuvarė Demetrijos automobilį ir paliko jį keturis kilometrus nuo namų, pats išvažiuodamas į darbą. Tądien vyras visą likusį vakarą vaikščiojo su šlapiu rankšluosčiu, kurį tik vėliau iškeitė į rožinį Demetrijos chalatą su zuikio ausimis, šitaip pravaikščiodamas visą savaitgalį, kai pirmadienio ryte pramerkęs akis atrado visus drabužius sukabintus atgal, tarytum pastarieji nė akimirkos nebūtų dingę, nors medžiotojas išvertė kiekvieną namų centimetrą jų ieškodamas. Darėsi akivaizdu, jog situacija kartojasi ir šį kartą, vyrui abejojant, kad jų lenktynės, kas tikrąja ta žodžio prasme bus viršuje, artimiausiu metu pasibaigs, nebent vienas iš jų nusileistų. -Nesuprantu ką turi omenyje, Lund, - Jis gūžtelėjo pečiais trumpam leisdamas kūnui atsipalaiduoti, kas ir buvo didžiausia Natanielio klaida, privertusi jį užpakaliu artimai pabendrauti su motina žeme, Neitui nerandant laiko nė pripildyti plaučių oru, kai Demetrija jau po akimirkos įsipatoginusi rėmėsi į jį keliu. Moteris svėrė mažiau už maišą plunksnų, dėl ko nukelti ją nuo savęs nebūtų buvę sunku, juo labiau, kai Neito rankos buvo paliktos laisvos, vyrui visgi nusprendžiant imtis kitokios taktikos, mat nepaisant to, kaip smagu buvo vartytis po usnis ir smėlėtas pakalnes, iš šios treniruotės jie galėjo šio to išpešti. -Taigi, po tavimi guli vampyras. Bet tu neturi jokio ginklo, kuriuo galėtum užnuodyti jo organizmą arba nurėžti nuo pečių galvos, mat pastarasis guli keli metrai nuo tavęs, kur anksčiau jis buvo nusviestas jums grumiantis. Ką darysi? - Jis pasiteiravo šviesiaplaukės, aukščiau kilstelėdamas antakius. Natanielis pats ne kartą buvo atsidūręs panašioje situacijoje, todėl jam buvo smalsu, kaip tokioje padėtyje elgtųsi Demetrija, kai kiekvienas josios judesys buvo lemiamas ir sprendė sugrįš ji namo pas šeimą ar ne. Ir nors medžiotojas jokiais būdais neišleistų šviesiaplaukės į miškus vienos, nesvarbu kaip stipriai pastaroji tam prieštarautų, jis privalėjo žinoti, jog reikalui esant Demetrija būtų pajėgi save apginti, mat anksčiau moteris pralaimėjo keletą svarbiausių kovų, kurios kainavo jai gyvybę, Neitui paprasčiausiai trokštant pasirūpinti, jog istorija daugiau niekuomet nepasikartotų.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Proskyna   Pen. 06 17, 2016 8:09 pm

Net aklam būtų aišku, kad šioje kovoje Demetrija pirmavo tik dėl to, kad vyras su ja elgiasi atsargiai ir, palyginus, švelniai, jai pačiai suvokiant, kad jam į šį susirėmimą susidėjus bent trečdalį turimos jėgos, panelė būtų seniai sudorota. Kas moteriai labai nepatiko, kadangi šis faktas vertė ją jaustis silpna, o šito ji negalėjo pakęsti. Visą gyvenimą norėjo būti pakankamai stipria, kad pati tinkamai save apgintų, bet visgi, gynėjais jos gyvenime visad buvo brolis arba vyras. Bet štai kovai nuo praktinės dalies perėjus prie teorinės, šviesiaplaukė gavo progą įrodyti, kad tikrai yra šio to verta. Žinojo, kad Natanielis - griežtas mokytojas ir jei ji parodys bent menkiausią sutrikimą ar išsiduos, jog nežino, kokį žingsnį žengti toliau, užduotis bus neatlikta. Todėl išklausiusi vyro klausimo, Demetrija ramiai įkvėpė ir greitai akimis perbėgo žemę, ant kurios vis dar ramiai tįsojo medžiotojas, laukdamas atsakymo. - Šitą,- pradėjo ji ir delnu, kuris rėmėsi į žemę, patapšnojo šalia nukritusią stambesnę šaką, kurią netrukus suėmė pirštukais ir pakėlė nuo žemės, netrukus smailųjį jos galą įremdama vyrui į kaklą taip, kad šis vos liestųsi prie odos. - Suvarysiu jam į kaklą. Tam, kad nužudyčiau vampyrą, šito nepakaks, bet bent jau išlošiu šiek tiek laiko, kad... - ramiai aiškino ji, švelniai braukdama medžio gabalu per vyro odą, kai staiga metė jį ir pašoko ant kojų, atsitraukdama per kelis didelius žingsniu,- spėčiau pasiimti tikrąjį ginklą,- užbaigė ir kojos pirštų galais bakstelėjo į žemę, kur gulėjo jų įsivaizduojamas ginklas. Teoriškai, pačiai moteriai jos planas atrodė pakankamai vykęs, tačiau per daug nedemonstruodama savo puikybės, ji nukreipė smalsų žvilgsnį į vyriškį, laukdama jo komentaro. - Ar išlaikiau egzaminą, mokytojau? - pasiteiravo ir aukščiau kilstelėjo antakius.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11488

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Proskyna   Pen. 06 17, 2016 10:56 pm

Vyras puikiai žinojo, jog net ir tiksliai, sekundė į sekundę, sukurtas planas gali nueiti šuniui po uodega pasikeitus net vienai, mažytei detalei, todėl reikiamą akimirką buvo itin svarbu neprarasti sveiko proto ir išlaikyti rimtį, kitu atveju stipresnis ir greitesnis už tave vampyras perplėš tau gerklę vos suteiksi pastarajam bent menkiausią progą. Paeiliui sakyti ką ketino daryti susidūrusi akis į akį su kraujasiurbiu buvo nebloga praktika, kuri ne visai atitiko realybę, atsižvelgiant į tai, jog apsvarstyti tolimesnę įvykių eigą Demetrija turėtų tik kelias sekundes, bet tai buvo vis šiokia tokia pamoka, kurios iš esmės medžiotojai nė nereikėjo, jai išmanant šį amatą ne ką ne prasčiau už vyruką. Natanielis liko patenkintas merginos išraiškingai pademonstruotu pasirodymu, palengva atsisėsdamas ir atsiremdamas rankomis į žemę, kol guviomis akimis stebėjo akivaizdžiai savimi patenkintą šviesiaplaukę. -Tai nebuvo egzaminas, žinai. - Priminė panelei, mažiausiai norėdamas, jog pastaroji pradėtų manyti, kad vyras nuvertina jos sugebėjimus ir laiko moterį kažkuo prastesne už save, kaip toli gražu tikrai nebuvo. -Nors aš tavo vietoje būčiau pasirinkęs švaresnį ir greitesnį būdą, - Galiausiai pridūrė, jo lūpas papuošiant kreivam šypsniui, tarytum medžiotojas žinotų kažką, ko Demetrija nė nenutuokia ir dabar pasiryžtų informacija pasidalyti ir su žmona. -Visuomet į kovos lauką eik pasiruošusi bent kelis ginklus, meile, - Pratarė kilstelėdamas treninginių kelnių apačią ir parodydamas panelei išsikišusį 357 revolverį, Neitui lengvai pašokant ant kojų ir kiek pasirąžant. -Gal paruoši man kokį iššūkį? - Paklausė kimiu balsu, žengdamas arčiau šviesiaplaukės, kurios laibą liemenį kaip mat apsivijo rankomis, trūktelėdamas panelę arčiau savęs ir trumpam priglausdamas lūpas prie jos nosies galiuko, vyrui nusprendžiant akimirką pamiršti medžioklės ypatumus ir pasidžiaugti saulėta popiete bei žmonos kompanija, kurios pranokti kol kas nesugebėjo niekas. -O gal norėtum palenktyniauti, kuris mūsų greičiau parbėgs namo? - Jis smalsiai kilstelėjo antakius, nežymiai atsitraukdamas nuo mylimosios, bet dar nepaleisdamas jos iš savojo glėbio, jo balsui nesunkiai išduodant, kad medžiotojas neabejojo lenktynes laimėsiąs. Pagrinde todėl, jog ne kartą tyrinėjo šį mišką ir žinojo trumpesnį kelią iki namų, kas galbūt ir priminė sukčiavimą, bet Natanielis niekuomet nesiskelbė esantis sąžiningas vyrukas.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Proskyna   Pen. 06 17, 2016 11:57 pm

Vyrui leptelėjus, kad tai nebuvo egzaminas, šviesiaplaukė viso labo linktelėjo, neketindama ginčytis ar garsiai pasakyti to, jog vis tiek jautė menkutį spaudimą pasirodyti kuo geriau ir įrodyti, jog pakliuvusi į vieną ar kitą situaciją, tinkamai su ja susidorotų. - Tikrai? - nustebusi pasiteiravo ir kiek aukščiau kilstelėjo smakrą, su nekantrumu laukdama, kol Neitas pasidalins savo idėja, kaip derėtų elgtis tokioje situacijoje. Šiam kilstelėjus kelnes ir iš po jų išlindus ginklui, mergina tik sunkiai atsiduso ir pavartė akis, visgi taip pat ir nusišypsodama, lyg medžiotojas būtų visiškai nepataisomas. Kaip iš esmės ir buvo, kadangi Neitas veik visuomet turėjo prie savęs mažiausiai vieną paslėptą ginklą - šaunamąjį ar šaltąjį, šiuo atveju nesvarbu. - Bet tu sakei, kad aš situacijoje, kurioje šalia savęs neturiu jokio ginklo,- priminė jam jo paties sugalvotą užduotį ir dar plačiau nusišypsojo, lyg dabar tikrai jaustųsi galvosūkį išsprendusi be priekaištų. - Kaip matai, aš išsisukčiau ir be ginklo... o tu? - pasiteiravo aukščiau kilstelėdama vieną antakį, akivaizdžiai drąsindama vyruką papasakoti, ką jis darytų situacijoje, kurioje neturėtų nė vieno iš savo ištikimų ginklų. 
Akylai sekdama kiekvieną savo vyro judesį, Demetrija nė nekrustelėjo, ramiai stovėdama ir tada, kai tvirtos jo rankos apsivijo josios liemenį, o vyruko galva kaip tik užstojo spiginančius saulės spindulius, kurie prieš tai krito moteriai ant veidelio ir vertė primerkti jautrias akis. Kaip visgi patogu pačiai būti mažai, o šalia turėti tokį aukštą vyriškį. Ir apskritai, kaip gera ir malonu, kai pakliūni į situaciją, kai bet kurią akimirką gali sulaukti netikėto puolimo, bet vis tiek jautiesi saugiau nei bet kur kitur. Kadangi užduoties paruošusi nebuvo, o vyro balso tonas pasirodė toks provokuojantis, Demi tiesiog negalėjo nesutikti. - Pralaimėjęs ruoši nugalėtojai vakarienę ar važiuosi pasiimti Melės iš darželio? - perdėtai saldžiu balsu pasiteiravo, norėdama jam priminti, kad jis dar nelaimėjo ir nėra ko pūstis anksčiau laiko.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11488

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Proskyna   Št. 06 18, 2016 12:42 am

-Aš taip pat galiu pasakyti, jog žemuogės mėlynos, bet tai jų nepadarys mažiau raudonomis, - Vyrukas nusišypsojo, akivaizdžiai patenkintas, jog panelė klausėsi jo nurodymų pakankamai įdėmiai, jog įsidėmėtų visas detales, kurias vėliau galėtų panaudoti prieš jį patį. -Juo labiau, kai ne žodžiais, o kulka į galvą nukaunamas vampyras, - Galiausiai pridūrė pasivalydamas žemėmis aplipusias rankas viena į kitą, lyg tik ką būtų susitvarkęs su sunkia užduotimi ir dabar galėtų leisti sau atsipūsti. Demetrija, visgi, taip lengvai nusileisti linkusi nebuvo, nuspręsdama pakeisti jų vaidmenis ir egzaminatore tapti pati. -Jeigu tai būtų moteriškos lyties atstovė, o aš būčiau beginklis ir šalia neturėčiau nė buko peilio iš valgyklos, tuomet greičiausiai bandyčiau ją suvilioti. Na, o jeigu tai būtų vyras.. - Medžiotojo lūpas staiga papuošė sukta šypsenėlė, verčianti jį atrodyti keleriais metais jaunesnį, vyrukui nė neprisireikiant pabaigti sakinio, mat potekstė buvo aiški. -Mano apžavai veikia ant visų, - Patikino šviesiaplaukę jų veidų neskiriant nė porai centimetrų, o tamsioms vyro akims tyrinėjant kiekvieną moters veido centimetrą. -Ir šiaip, praleidusi su manimi dešimtmetį, turėtum žinoti, jog ginklai nėra vieninteliai, kuriuos nešiojuosi su savimi, - Sukuždėjo Demetrijai į ausį, staiga pasigirstant trakštelėjimui, kurį pasekė garsus vyruko juokas, jam apsigręžiant ir nukuriant žolėtomis kalvomis tolyn, paliekant savo mylimąją antrankiais prirakintą prie kažkokios laibos liepos. O skubėjo jaunuolis todėl, jog taip pat pažinojo ir savo žmoną, nutuokdamas, jog reikalui esant pastaroji išraus tą jauną medelį su visomis šaknimis, o grįžusi namo dar juo nugenės Natanieliui ausis. Kas medžiotojui kėlė daugiau džiaugsmo nei turėjo.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Proskyna   Št. 06 18, 2016 1:15 am

Nuoširdžiai norėjo sužinoti, kaip su duota situacija tvarkytųsi vyrukas, tačiau jis nusprendė ne tiek patenkinti žmonos smalsumą, kiek ją dar kartą paerzinti, pasirinkdamas atsakymą, kuris neabejotinai turėjo suerzinti Demetriją, ką būtent ir padarė, moters akims žybtelint kelis kartus ryškiau, o dantims sugriežiant kur kas garsiau nei ji pati tikėjosi, vos tik medžiotojo lūpas paliko žodis "suvilioti". Seniai ne paslaptis, kad norint, jog šitie du susipyktų, kuriam nors užtenka tiesiog užsiminti ką nors panašaus, mat abu yra tokie pavydūs, kad mažiausios kibirkštys netrunka pavirsti didžiausiais gaisrais, taip jau buvo ne kartą. Atsakyti moteris neplanavo, viso labo papūtė lūpas ir demonstratyviai kryptelėjo galvą į šoną, kad jųdviejų veidai nebebūtų taip arti vienas kito.
- Mhm? - murmtelėjo, intonacijai pakylant ir tam burbuliavimui panašėjant į klausimą. - Ką dar turi? Prezervatyvų? Neverta, vampyrės nepastos,- suniurzgė, būdama tokia susitelkusi į savo pavydą, kad nė nepajuto, kaip josios burbuliavimo metu vėsus metalas prisiliečia prie jos rankos. Atsitokėjo šviesiaplaukė tik tuomet, kad proskynoje nuskambėjo skardus vyro juokas ir šis pasileido per miškus. Ketinusi bėgti paskui, kadangi net ir būdama supykusi dėl jo pasisakymų apie vampyrų viliojimus ji nesiruošė pralaimėti varžybų, tačiau ją sustabdė tas nelemtas medelis, prie kurio ji buvo prirakinta. Kadangi iš vietos moteris šoko itin veržliai, o sustabdyta buvo grubiai, viskas baigėsi ne itin laimingai, kadangi metelis ir antrankiai išliko sveikutėliai, o štai Demi riešas, į kurį įsirėžė metalas, nemenkai apsibraižė, dėl ko panelė tik sunkiau įkvėpė pro sukąstus dantis. Nereikia net sakyti, kad merginos pykčio būtų pakakę ir kur kas didesniems žygiams nei tas, kurio ji ėmėsi, be gailesčio nulenkdama medelį ir prispausdama jį su koja bei lankstydama tol, kol šis pasidavęs lūžo per pusę, o viena antrankių pusė nuslydo nuo jo liauno kamieno, kitai visgi liekant tabaluoti ant suraižytos moters rankos. Nuspyrusi tai, kas liko iš vargšo medelio, kažkur į šoną, šviesiaplaukė staigiai šovė į priekį, stipriai viršydama vidutinį žmogaus greitį ir itin vikriai judėdama tarp medžių, nė vienai šakelei nė neprisiliečiant prie jos veido, pasiruošusi sudraskyti sutuoktinį į gabalus.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
 
Proskyna
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Miškai-
Pereiti į: