sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Kavinė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Kavinė   Št. 12 12, 2015 1:26 am



I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kavinė   Št. 12 12, 2015 1:35 am

Būdama nėščia pirmą kartą, Demetrija neturėjo daug laiko tam, kad tinkamai pasidžiaugtų nėštumo laikotarpiu, tačiau dabar šviesiaplaukė gavo galimybę išsiaiškinti, kas tai per procesas. Ir kiekvienas, kuris sako, kad tie devyni mėnesiai yra vienas džiaugsmas, o būsimoji mamytė tiesiog švyti, paaiškėjo esantis baisus melagis, kadangi buvusi medžiotoja nesijautė perdėtai džiaugsmingai, o ir atrodė ne kaip ryškiai šviečianti saulė. Didžioji dalis Demetrijos dienų susidėjo iš sėdėjimo namuose, moteriai stingant noro ar jėgų ką nors veikti. Visgi, retkarčiais pasitaikydavo tokių dienų, kaip ši - kai šviesiaplaukė jau nubusdavo žinodama, kad diena praeis sklandžiai, neteks mažiausiai penkiolikos minučių praleisti apsikabinus unitazo ir ji netgi suras savyje stiprybės tam, kad apsirengtų ką nors padoresnio nei sportiniai drabužiai. Kadangi tokia puiki savijauta buvo retenybė, šviesiaplaukė negalėjo nepasinaudoti proga ir nepaskambinti per ilgai nematytai seseriai, kuri, suprasdama situaciją ir aplinkybes, dėl kurių Demi nebuvo linkusi per dažnai susitikti mieste, šį kartą sutiko susitikti su seserimi puodeliui arbatos jų mėgstamoje kavinėje.
Įlindusi į padorius drabužius ir netgi šiek tiek padailinusi veidą makiažu, ką išmoko daryti iš didžiulio neturėjimo ką veikti, kai medžioklės etapas jos gyvenime baigėsi, šviesiaplaukė sėdo į mašiną ir miško takeliu nuriedėjo tolyn nuo savo miškų glūdumoje paslėpto pasakų namelio tiesiai į miestą, stebėdamasi, kaip dar nepamiršo kelio. Kai Demi pagaliau pasiekė kavinukę ir žengė į vidų, Natali dar nebuvo matyti, dėl ko moteris nusprendė išsirinkti staliuką, ką netrukus ir padarė, žvilgsniu perbėgusi patalpą ir susiradusi kiek atokiau nuo šurmulio esantį tuščią staliuką. Kiek timptelėjusi žemyn palaidinę, kad ši kristų nors šiek tiek dailiau, blondinė iš lėto nužingsniavo link staliuko ir prisėdusi atsirėmė į minkštą atlošą, galvą pakreipdama į lango pusę, kad galėtų pro jį matyt praeinančius žmones, tikėdamasi netrukus išvysti ir seserį.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : “Let's run away." "To where?" "Alaska." "What's in Alaska?" "No clue," I whispered. "Find out with me.”
CLAIM : Zac Efron
PRANEŠIMAI : 1674

Garrett Percival Denali
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kavinė   Št. 12 12, 2015 3:52 am

Visai neseniai Natali aplankė nušvitimas, kad šeima yra vienas svarbiausių dalykų gyvenime, kurio galima labai greitai netekti, todėl ji buvo pasiryžusi su savo artimaisiais praleisti kaip tik įmanoma daugiau laiko, kol dar nebuvo per vėlu ir jie visi negulėjo po velėna. Iš pradžių mergina aplankė brolį, patikrindama, ar neseniai prasidėjęs jo šeimyninis gyvenimas klostosi gerai ir palikdama jį vieną su žmona tik tada, kai buvo įsitikinusi, kad jaunieji Lundai sugebės išgyventi po vienu stogu ir Dženė pernelyg skaudžiai neprimuš Džošo su kočėlu, jei jis sugalvos pagriebti dar vieną jos iškepto pyrago gabalėlį. Dabar atėjo laikas patikrinti, kaip gyvena vyresnioji sesuo ir išsiaiškinti visas subtilybes apie savo būsimą sūnėną ar dukterėčią, jai nekantraujant sužinoti visas naujienas iš Harlow fronto, todėl sunkiai galėjo sulaikyti šypseną, kai pagaliau sulaukė Demetrijos skambučio.
Tamsiaplaukė kaip tik buvo neseniai parvykusi į Volterą ir kaip tik pati ruošėsi susisiekti su vyresnėle, tad buvo galima manyti, kad viskas vyksta kaip tik pagal planą. Ji neskubėdama žingsniavo gatve link kavinės, nes nors ir ją supančios vietos buvo puikiai pažįstamos, Nat kaskart taip pat sugebėdavo pastebėti ir ką nors naujo, ko anksčiau jos žvitrios akys nebūtų pamačiusios. Pavyzdžiui, dabar ji išvydo gatvės kampe atsiradusią naują sendaikčių parduotuvę, kurios anksčiau čia tikrai nebuvo, ją sudominant pro vitriną matomoms pačioms įvairiausioms gėrybėms, pradedant nedideliu kavos staliuku ir baigiant spalvingomis, veikiausiai iš Azijos šalių atvežtomis vėduoklėmis. Tačiau mergina dabar turėjo kitų reikalų, todėl tik kartą sumirksėjo akimis ir nužingsniavo tolyn, nenorėdama versti sesers ilgai laukti arba, dar blogiau, nerimauti, kad jaunėlė pateko į kokią nors bėdą. Rudaplaukė pravėrė kavinės duris ir stabtelėjo tarpduryje, greitai apsidairydama aplinkui, kai pagaliau išvydo gerai pažįstamą šviesią galvą ir entuziastingai pamojavo Demetrijai, netrukus nuskubėdamas jos link. Natali greitai nužingsniavo prie staliuko, šypsenai jos veide šviečiant jau iš toli, o pačiai moteriai negalint nuslėpti savo džiaugsmo, kad po tiek laiko vėl mato skaistų sesers veidą.
- Sveika! – džiaugsmingai šūktelėjo mergina ir palinko prie Demetrijos, greitai pakštelėdama jai į abu skruostus, o tuomet atsisėsdama ant priešais esančios kėdės. Tamsiaplaukė pasidėjo rankas ant stalo ir palinko į priekį, smalsiai akimis varstydama būsimąją mamą. – Kaip laikaisi? Kas naujo? Kaip laikosi vaikelis? Ir Neitas? Noriu žinoti viską. – ji alkūnėmis pasirėmė į stalo paviršių, o smakrą atrėmė į delnus, sutelkdama visą savo dėmesį į seserį, nes jai iš tiesų buvo įdomu sužinoti, kokius svarbius jos gyvenimo įvykius netyčia praleido.


Happiness is the choice. The choice to think positively, to see the best even in the worst situations, to believe that things will get better. We make choices every day, make the right one.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kavinė   Sk. 12 13, 2015 1:21 am

Demetrijai nė nespėjus deramai įsipatoginti, prie jos pasišokinėdama priėjo žvali ir linksmai nusiteikusi smulkutė, šviesių plaukų padavėja, kuri netikėtai privertė medžiotoją prisiminti save pačią prieš gerą dešimtmetį, kadangi ši kavinės uniforma apsirengusi panelė buvo labai panaši, išvaizdos atžvilgiu, į tuomet dar visai jaunutę Demetriją, taip pat besisukinėjusią tarp staliukų. Nors anuomet tai nė iš tolo nepriminė idealaus darbo, dabar moteriai tokie prisiminimai sukėlė nostalgiją, dėl ko raudonai padažytų josios lūpų kampučiai nežymiai pakilo, lūpoms išlinkstant į šiltą šypsnį. Visgi, padavėjai prabilus ir pasiteiravus, ar Demi norėtų ką nors užsisakyti, pastaroji tik dar kartą meiliai nusišypsojo ir papurtė galvą, nusprendusi pirmiausia sulaukti sesers ir tik tada išsirinkti, ką užsisakys.
Padavėjai nulingavus prie kito staliuko, Demetrija vėl nukreipė žvilgsnį į langą, tačiau žmonių minioje nepamatė ateinančios Natali, kuri turbūt įžengė pro kavinės duris tuo metu, kai Demi komunikavo su ana šviesių plaukų padavėja. Sunkiai atsidususi, Demi galiausiai atplėšė žvilgsnį nuo stiklo ir apsidairė aplinkui, beje, pačiu laiku, kadangi kaip tik pamatė jai mojančią Natali, kuri atrodė patenkinta dėl šio susitikimo ne mažiau nei pati medžiotoja. Į platų sesers šypsnį atsakė tuo pačiu, o šiai priartėjus, šiek tiek pakilo iš vietos ir palinkusi per stalą, apsimainė su tamsiaplauke bučkiais į skruostus. - Labas,- džiugiai sučiulbėjo ir dar kartą pasitaisiusi suknelę, grįžo į ankstesnę savo poziciją. Netikėtai užklupęs klausimų lietus privertė Demetriją sukikenti, o vėliau suspaudus lūpas, vis dar išlinkusias į šypsnį, kurį laiką patylėti. - Gal pirmiausia norėtum ko nors užsisakyti, čiauškale? - pasiteiravo, balso tonui išliekant tokiu pat linksmu, ir demonstratyviai atkartojo sesers judesius, alkūnėmis pasiremdama į stalą, į kurio kraštą beveik rėmėsi pūpsantis pilvas, o smakrą paremdama delnais. Nors su Natali matėsi seniai, ryšiai tarp jų nutrūkę nebuvo, dėl ko pagrindinius ir svarbiausius dalykus viena apie kitą moterys žinojo, visgi, bendrauti telefonu, ko gero, buvo ne tas pats, dėl ko Demi numanė, kad turėtų išsamiau papasakoti viską, apie ką buvo užsiminusi anksčiau, bėda ta, kad nė nežinojo, nuo ko pradėti. - Visi sveiki, sotūs ir laimingi. Bent jau Neitas su vaikeliu tikrai,- leptelėjo ir kreivai šyptelėjo, leisdama suprasti, kad jai pačiai pasitaiko ir blogų dienų. Ne todėl, kad jos gyvenime būtų buvę kažkas, dėl ko ji galėtų liūdėti, o paprasčiausiai dėl to, kad nėštumas iš tiesų buvo kur kas labiau varginantis, nei moteris galėjo tikėtis. - Ir mano situacija, manau, gerėja. Be to, maniau, kad ta proga, jog pagaliau išlindau iš namų, galėtume pasivaikščioti ir po parduotuves,- sulig šiais žodžiais moters intonacija pakilo, taip pat kaip ir josios antakiai, kol tuo metu tviskančios rudos akys įdėmiau žvelgė į Natali. - Aš pati su savim pasitariau ir nusprendžiau, kad visai norėčiau pradėti įrenginėti kambarį... - išdėstė planą, reikiamu metu, tiesa, visai nesubtiliai, nutildama ir neprasitardama, ar kambarys bus įrenginėjamas mažajam ar mažajai, kadangi prisiminė, jog dar nepranešė seseriai, jog jau žino vaikelio lytį.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : “Let's run away." "To where?" "Alaska." "What's in Alaska?" "No clue," I whispered. "Find out with me.”
CLAIM : Zac Efron
PRANEŠIMAI : 1674

Garrett Percival Denali
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kavinė   Sk. 12 13, 2015 11:07 pm

Natali niekuomet nebuvo labai kantrus žmogus, visada išpakuodama kalėdines dovanas, vos tik jos atsidurdavo jos rankose, negailestingai į skutus plėšydama snaigėmis dekoruotą popierių, net jei ir žinojo, kad jame draugė suvyniojo knygą apie tai, kaip reikėtų efektyviai planuoti savo laiką. Todėl ir dabar mergina sunkiai galėjo nuslėpti savo entuziazmą, nekantraudama kaip tik įmanoma greičiau susitikti su seserimi, kurios buvo nemačiusi ne vieną mėnesį ir kuri galbūt spėjo per tą laiką kardinaliai pasikeisti, moteriai nepamirštant to fakto, kad po kiek laiko Demetrija į pasaulį atneš dar vieną mažą stebuklą. Tamsiaplaukė vis dar puikiai prisiminė kavinę, kurioje jos ne kartą buvo susitikusios paplepėti apie naujus savo gyvenimo įvykius ir išsiaiškinti, kas naujo nutiko per tą laiką, kol nesimatė, todėl atrasti su teigiamais prisiminimais asocijuojančią vietą tikrai nebuvo sunku. Jauki aplinka ir tyliai skambanti rami muzika suteikė įstaigai gerą atmosferą, Natali linksmai nužvelgiant kitus aplinkui susėdusius klientus, kurie šnekučiavosi tarpusavyje, juokėsi ir akivaizdžiai smagiai leido laiką, kas jos pozityvumu trykštančiai sielai atnešė dar daugiau džiaugsmo.
- Nebloga mintis. Daug šnekant, gali išdžiūti gerklė. – mergina greitai palinksėjo galva, vis dar nenuleisdama akių nuo jaunosios mamytės, kuri nors atrodė papilnėjusi ir pasikeitusi, vis tiek turėjo daugybę panašumų su jos mintyse susikurtu sesers portretu. Laimei, netrukus prie staliuko dar kartą priėjo padavėja, todėl jai šyptelėjusi, rudaplaukė mandagiai paprašė atnešti puodelį kavos su pienu. – Beje, atsiprašau už tokį staigų klausimų lietų. Man tiesiog smalsu sužinoti, kaip jūs visi laikotės. Atrodo, kad nesimatėm visą amžinybę. – pridūrė Natali, kai išklausiusi užsakymus, panelė nužingsniavo tolyn prie kitų neseniai atėjusių žmonių. – Džiaugiuosi, kad viskas klostosi gerai, taip ir turėtų būti. Tiesa, o kaip sekasi Vestui? – ji suraukė kaktą, suvokusi, jog pamiršo pasiteirauti ir apie savo mylimiausią sūnėną, kurį, nors ir matė, kai jiedu kartu vyko į festivalį, vargiai pakalbino, todėl nežinojo visų jo gyvenimo subtilybių. – Įsivaizduoju, kad turėtų būti nelengva. Bet manau, jog visas tas vargas atsipirks, kai galėsi rankose laikyti savo vaiką. – merginos akys džiaugsmingai žybtelėjo, jai vien įsivaizdavus tą ypatingą akimirką, o šypsena praplatėjo dar labiau, nors tai atrodė sunkiai įmanoma. – Žinoma, aš visada už apsipirkimą. Tik kyla klausimas, ar ieškosim visko, kas yra žydros, ar rožinės spalvos. – tamsiaplaukė kilstelėjo antakius, visai nesubtiliai bandydama išsiaiškinti, ko iš tiesų laukiasi Demetrija, ir netgi sulaikydama kvapą, tarytum žiūrėtų siaubo filmą ir būtų atėjęs momentas, kai atskleidžiama žudiko tapatybė. Na, savaime aišku, ši akimirka buvo teigiama ir kupina daug daugiau laimės nei toji, su kuria Natali ją palygino, tačiau jos reakcija, visgi, buvo panaši.


Happiness is the choice. The choice to think positively, to see the best even in the worst situations, to believe that things will get better. We make choices every day, make the right one.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 5240

Eleazar Yahir Denali
Hearts are breakable. And even when you heal, you're never what you were before.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kavinė   Pir. 12 14, 2015 10:12 pm

Sakyti kad Volteros centre vampyrė atsidūrė atsitiktinumo dėka buvo tas pats, kas teigti, jog Žemė plokščia. Šviesiaplaukė šią akimirką planavo ne vieną mėnesį, sekdama tai vieną, tai kitą savo atžalą, bet lemiamą akimirką vis suabejodama, ko pasekoje moters širdis tūkstantį kartų plūdo krauju stebint, kaip brangiausia ką ji yra gyvenime turėjus palengva sprūsta jai iš rankų dar ir dar kartą. Ir štai, jai dar  tik pradėjus nerimauti, kodėl vaikai taip retai matosi, dvi jos mergaitės ėmė ir sukūrė nuostabią galimybę šeimos susitikimą papildyti dar vienu nariu, apie kurį linksmai plepančios panelės, greičiausiai, nė lakiausiuose sapnuose nesapnavo. Pirmą žingsnį žengti visuomet sunku, moteriai jaučiantis lyg kūdikiui, kuris neturėdamas lygsvaros bandė perbėgti svetainę, giliai pasąmonėje žinodamas, kad kritus skaudės, bet vis vien nesustodamas. Nes abejonių dėl dukterų reakcijos Rutė neturėjo jokios, puikiai žinodama, kad aikštingos Demetrijos ir atsargios, savo širdį saugančios labiau nei kas pažvelgęs į draugišką tamsiaplaukės veidą galėtų pagalvoti, Natali po dvylikos metų parsiradusios motinos istorija nesužavės. Ir nors ji turėjo svarbią priežastį, kodėl nesirodė nė vieno šeimos nario akiratyje ištisą tuziną metų, jokie žodžiai ir veiksmai negalėjo atitaisyti jau padarytos žalos. Tų negajų randų, išsikerojusių vaikų krūtinėse abiems jų tėvams vieną dieną imant ir pradingstant skradžiai žemę, o už savęs paliekant tik tuštumą ir nežinomybę. Kiekviena praleista Kalėdų šventė, mokyklos baigimo ceremonija, vestuvės, anūko pirmasis žodis ir pirmoji šypsena, kurių liudininkais Vaitas su Rute nebuvo, vaikų krūtinėse turėjo pasėti vis po didesnį pykčio grūdą, jiems nesuprantant, ką padarė ne taip, jog svarbiausiomis gyvenimo akimirkomis šalia nėra asmenų, kurie turėtų jomis džiaugtis kartu su jais. Ir galbūt būtų buvę geriau, jei Rutė būtų viską palikusi taip, kaip yra. Nesikapsčiusi po piktžolėmis apaugusią nederlingą žemę, neatvėrusi senų žaizdų, nesugrąžinusi palaidotų prisiminimų, bet kartu nepabandyti kažko pakeisti ar atsigriebti už prarastus metus irgi atrodė neteisinga. Todėl, net ir rizikuodama savo kailiu, moteris tyliai įžengė į jaukią, obuolių pyragu atsiduodančia kavinę, kuri kvepėjo beveik taip pat, kaip Lundų namai kiekvieną sekmadienio vakarą, visai šeimai susirenkant virtuvėje, pasiraitojant rankoves ir suskumbant išsikepti kokį gardumyną, kas neretai baigdavosi maisto mūšiu ir nepailstančiu vaikų klegesiu. Rodos praėjo visa amžinybė, kol aukštakulnių kaukšėjimas galiausiai nutilo, vampyrei sustojant prie stalo, kur įsitaisiusios viena prieš kitą sėdėjo dvi, be abejonės, gražiausios pasaulyje moterys, seniai nutilusiai Rutės širdžiai dabar bergždžiai suplazdant krūtinėje, o pačiai šviesiaplaukei sustingstant, lyg įkąstai, tarsi ji, o ne merginos, būtų pamačiusi priešais vaiduoklį. Galvoje sukosi milijonas frazių, bet nė viena neatrodė tinkanti šiai akimirkai, Helenai liekant stovėti sučiaupusiai lūpas, o rankas paslėpusiai palte, kartu stengiantis pasirodyti kuo mažesne ir mažiau matoma, tarsi tai išgelbėtų vampyrę nuo artėjančios griausmingos emocijų audros, veide visgi pasirodant kukliai šypsenai, kurios moteris nė nesistengė suturėti, širdžiai krūtinėje veik uždainuojant, jog abi jos atžalos vėl yra čia, ranka pasiekiamos.



Nobody said it was easy. It's such a shame for us to part.

OH, TAKE ME BACK TO THE START.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kavinė   Pir. 12 14, 2015 11:04 pm

Sesers komentaras apie džiūvančią gerklę privertė šviesiaplaukę dar kartą sukikenti, nuo josios veido niekaip nedingstant tai nuoširdžiai šypsenai, kuri jau senokai buvo išlindusi į paviršių, labiausiai dėl to, jog moteris pastarosiomis dienomis neturėjo pakankamai daug jėgų šypsotis. Šyptelėjusi padavėjai, kuri prisistatė taip greitai, lyg būtų vogčiomis klausiusi merginų pokalbio, užsisakė puodelį mėtų arbatos ir šokoladinio pyrago, kadangi pilvas lyg tyčia sugurgė primindamas, kad šiandien Demi suvalgė kiek mažiau nei jau buvo įprasta. - Taip, tikrai,- pritariamai linktelėjo, nė nedrįsdama ginčytis dėl to, kad jos matėsi per retai, ir trumpam nudelbė žvilgsnį į stalą it būtų rimtai prasikaltusi, kadangi iš esmės tai ir buvo jos kaltė. - Turėjai anksčiau mane sudrausminti ir pati įsiprašyti į svečius,- neilgai trukus prabilo ir vėl atkutusi. Ir kalbėjo ji visiškai nuoširdžiai, kadangi nepaisant to, kaip jaustųsi, net jeigu neturėtų nė menkiausio noro rodytis žmonėms, Demi niekada neatsisakytų sesers kompanijos ir mielai priimtų ją pasisvečiuoti. - Gyvena savo suaugusio paauglio gyvenimą, iš paskutiniųjų stengiasi atsiriboti nuo savo nuobodžių tėvų... - nutęsė ir lengvabūdiškai gūžtelėjo pečiais, lyg jau būtų susitaikiusi su neišvengiamybe. - Viskas kaip visada,- pridūrė ir šyptelėjo, trumpam žvilgtelėdama į šoną jog patikrintų, ar negrįžta padavėja su jų užsakymu.
Į pro duris vaikštančius žmones Demetrija nekreipė jokio dėmesio, pirmiausia dėl to, jog buvo per daug susitelkusi į pokalbį su seserimi ir nepažįstami žmonės jos nedomino, o ir sutikti kokio nors pažįstamo asmens nesitikėjo, dėl ko nė nekryptelėdama žvilgsnio į ką tik įžengusios moters pusę, toliau šnekučiavosi su seserimi. Tyčia patylėjo kiek ilgiau, nei reikia, kadangi sąmoningai kėlė intrigą ir erzino seserį, kuri, be jokios abejonės, norėjo kuo greičiau išsiaiškinti, kokios lyties žmogutis papildys Harlow šeimą. - Rožinės,- galiausiai paskelbė ir plačiai išsišiepė, josios veidui staiga nušvintant iš laimės, o akims imant labiau tviskėti, visai kaip vaiko, įleisto į patalpą pilną saldumynų ar žaislų. Tiesa, netrukus šviesiaplaukės šypsena išblėso jai nė pačiai to nesuvokiant. Moters mina persimainė akimirksniu, dar prieš jai pastebint šalia jų staliuko sustojusią moterį, kurios batelių kaukšėjimas, o tiksliau jų nutylimas, privertė rudaakę įsitempti it stygą. Nežinia, ar tai medžiotojiška reakcija į vampyrą, ar nuojauta, jog tuojau nutiks kažkas itin netikėto ir nemalonaus, bet moteris kaip mat pasijautė labai neramiai, dėl ko akimirką baikščiomis akimis žvilgtelėjusi į Natali, netrukus pasuko galvą į nelauktą viešnią ir vos nenuslydo po stalu. Gerą pusę minutės Demi nė nemirksėdama žvelgė į Heleną, o po to iš lėto delnais atsistūmė nuo stalo ir pakilo ant kojų, stodama priešais motiną veidu į veidą. - Tu.. - tesugebėjo išlementi, galiausiai tiesiog imdama purtyti galvą lyg netikėtų tuo, kas vyksta, šviesiaplaukės žvilgsniui imant blaškytis tarp vampyrės ir šalia sėdinčios sesers.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : “Let's run away." "To where?" "Alaska." "What's in Alaska?" "No clue," I whispered. "Find out with me.”
CLAIM : Zac Efron
PRANEŠIMAI : 1674

Garrett Percival Denali
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kavinė   Pen. 12 18, 2015 11:51 pm

Natali visuomet su šypsena prisimindavo savo pokalbius su seserimi ir broliu, laikydama tuos atsiminimus arti širdies, kad sunkiomis akimirkomis, kai nematydavo jų ištisus mėnesius, turėtų tarsi nuosavą uostą, kuris padėtų jai grįžti atgal. Jie abu merginai buvo vieni iš brangiausių asmenų jos gyvenime, net jei dažniausiai rudaakė to neišsakydavo garsiai, vietoj to pasitenkindama švelniomis šypsenomis ir tvirtais, ilgais apkabinimais, kurie greičiausiai pakankamai aiškiai parodė, kad nepaisant to, kad jie dabar gyveno atskirus gyvenimus ir pamažu patys kūrė šeimas, ji jų nepamiršo. Būtent todėl, norėdama tai įrodyti, tamsiaplaukė visada stengdavosi bent jau paskambinti, papasakoti, kuo užsiima ir išklausyti tiek Demetriją, tiek Džošą, o jei būdavo galimybė, ir su jais pasimatyti, sąžiningai atlikdama savo, kaip rūpestingos sesers pareigas. – Nenorėjau tau trukdyti. Galiu tik įsivaizduoti, kas dedasi jūsų namuose, kai juose sukinėjasi ne visada gerai nusiteikusi, irzli būsima mamytė. Vargšas Neitas. – Natali sukrizeno, lengvai pašiepdama vyresnėlę, nors nuojauta kuždėjo, kad jos žodžiai nelabai atsilieka nuo tiesos, net jei pastaba ir buvo išsakyta juokais. – Nemanau, kad jūs nuobodūs. Tačiau suprantu ir jį, nenuostabu, jog Vestas nori gyventi savarankiškai. Vis tiek esu įsitikinusi, kad jis jūsų nepamiršta. Galbūt grįš namo bent jau per šventes. – mergina palinksėjo galva ir išsišiepė, užtvirtindama savo pačios žodžius, kad niekam nekiltų jokių abejonių dėl jų tikrumo. Rudaplaukė greitai apie tai pamiršo, vos tik kalba pasisuko apie atžalą, kuri po kiek laiko papildys Harlow šeimos gretas, jai nekantraujant sužinoti, ko turėtų laukti, sūnėno ar dukterėčios, tačiau Demetrija, kaip visada, norėjo kaip tik įmanoma ilgiau tempti gumą ir to neatskleisti tą pačią akimirką, priversdama Natali į jos pusę žvelgti primerkus akis. – Mergaitė! – ji spygtelėjo tą pačią akimirką, kai pagaliau išgirdo atsakymą į savo klausimą, merginai džiaugsmingai keliskart suplojant delnais ir visiškai ignoruojant irzlia veido išraiška pasipuošusį, netoliese sėdintį vyriškį, kuris, matyt, buvo nepatenkintas dėl to, kad neseniai atėjusi Natali nesugebėjo būti rami ir netrikdyti kavinėje tvyrančios ramybės. Rudaplaukė jau norėjo klausti sesers, kaip ji norėtų dekoruoti savo būsimo vaiko kambarį, kai išvydo pasikeitusią Demetrijos veido išraišką, privertusią ją pačią sustingti vietoje ir klausiamai pažvelgti į ją, svarstant, kas pasikeitė per tas kelias sekundes. – Kas negerai? – ji tyliai paklausė ir tik tada žvilgtelėjo į šalį, kur matė žiūrint šviesiaplaukę, suraukdama kaktą ir vis dar negalėdama suvokti, kodėl jai žadą atėmė prie staliuko staiga atsiradusi moteris. Natali kilstelėjo akis aukščiau, jai viso labo galint tik mirksėti ir žiūrėti tai į vieną, tai į kitą moterį, jų veiduose ieškant kokio nors logiško atsakymo, tačiau su kiekviena prabėgančia sekunde, ji vis labiau abejojo, ar tokio sulauks. Galiausiai mergina atsistojo iš savo vietos ir ištiesė vieną ranką į Demetrijos pusę, sugriebdama jos pirštus savaisiais, tarytum vis dar būtų penkerių ir į duris būtų pasibeldęs nepažįstamas žmogus, Natali dabar jaučiantis mažu vaiku, kuris nežino, ką daryti, todėl deda visas viltis į visada atsakymus į visus klausimus turinčią vyresniąją seserį.


Happiness is the choice. The choice to think positively, to see the best even in the worst situations, to believe that things will get better. We make choices every day, make the right one.
Atgal į viršų Go down
 
Kavinė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» UNIVERSITETO KAVINĖ
» AIKŠTELĖS KAVINĖ:

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Kavinės ir restoranai-
Pereiti į: