sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Pakrantė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Pakrantė   Pir. 08 17, 2015 3:55 am



I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 1528

Patricia Noura Delacour
Out of all the things I’ve lost,
I miss my mind the most.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Tr. 07 26, 2017 8:52 pm

Los Andželas, Rio, Niujorkas, Paryžius - miestai, kuriuos per pastaruosius porą savo gyvenimo metų raudonplaukė regėjo savo akimis, bet kurių nė vienas neprikaustė ir neprivertė pasilikti. Panelė galėjo pasigirti studijavusi mylimą sritį, didžiuodamasi pasauliui skelbti, jog turi užsitarnautą ir jai patinkantį darbą, o jos telefono atsakiklyje vis aidėjo balsas asmens, kurį mergina drįso vadinti artimu širdžiai. Ir vis dėlto, to neužteko. Patricija ir toliau blaškėsi po pasaulį, pati ilgiau negalėdama supaisyti, ko tiksliai jaunajai mišrūnei trūksta. Ko aikštinga ir užsispyrusi žydraakė apskritai nori iš gyvenimo. Nesvarbu kiek kartų bergždžiai bandė iš nuotrupų sukurti idilėmis paremtą paveikslą, kuris nors minimaliai būtų panašus į normalų gyvenimą, įkyri tuštuma viduje niekur nedingo, panelei pamažu susitaikant su mintimi, jog niekuomet nematys pasaulio taip, kaip jį regi aplinkinių akys. Niekada nesugebės šnekučiuotis su bendradarbiais apie orą už lango, kol rankoje garuoja saldi latė su bananų sirupu. Negyvens jaukiame namelyje miesto pakraštyje, kurio kieme stovės milžiniškos medinės supynės, skirtos klegantiems ir krykštaujantiems vaikams. Niekada nejaus ką reiškia apglėbti mylimą asmenį rankomis ir jausti palengvėjimą krūtinėje, tarytum po ilgos kelionės grįžtum namo. Tūkstantis ir dar viena knyga tokio tipo gyvenimą įvardija, kaip viso ko prasmę ir žmonių egzistencijos tikslą. Kas paliko ryškių plaukų savininkę spėlioti, kokia rolė atitenka tokiems, kaip ji, kuriai primityvūs žmonių norai ir poreikiai atrodo menkaverčiai ir lengvai nuspėjami.
Mintys, kurios lyg bičių avilys dūzgė galvoje, atvedė panelę į vakaro dulksnoje skendinčią pakrantę, už horizonto pasislėpusiai saulei visiškai ištuštinat paplūdimį, apie buvusį susibūrimą išduodant tik tūkstančiui paliktų pėdų. Egzistavo skurdus sąrašas dalykų, kuriuos mergina nuoširdžiai mėgo, paplūdimiui visuomet atstojus savotišką tylos kampelį, o palengva ošiančioms bangoms atspindint nerimastingą jos sielą, todėl sunkią akimirką paguodos jauna moteris ieškojo bangų mūšos apsuptyje. Atitrūkusi pakankamai toli nuo miesto šurmulio ir šviesų, Patricija įsitaisė ant šalto smėlio, arčiau prisitraukdama kojas ir nukreipdama žvilgsnį į judantį vandenyną. Atidžiau įsiklausiusi, raudonplaukė galėjo suskaičiuoti visus iki vieno savo širdies dūžius, bet ausį švelniai glostantis garsas nepadėjo jai pasijausti labiau gyva, atvirkščiai, primindamas jai, jog panelės širdis toli gražu neveikia taip, kaip turėtų.



There are wounds that never show on the body that are deeper and more hurtful than anything that bleeds.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Diego Luna Alexander
PRANEŠIMAI : 1295

Xavier Quiñones Clark
You found your house
so where's your home,
where's your home?


RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Št. 07 29, 2017 8:00 pm

Naujasis Orleanas jau bene trečius metus buvo tapęs tikrais Xavier namais. Niujorkas, kuriame gyveno neįtikėtinai ilgai, buvo nuostabus, bet tiesiog jam per didelis ir neaprėpiamas, tad mieliau tai vadindavo jo gyvenamąja vieta nei tikraisiais namais. Tame mieste viskas keitėsi ir buvo nepastovu, o tokių bruožų jam užteko apibūdinti ir finansinei būklei, tad visuomet dairėsi gyventi kažkur kitur. Orleanas pakerėjo savo kontrastiškais vaizdais, kuriuos galėjo panaudoti savo darbuose pernelyg toli nevykdamas, o ir kaiminystės jausmas buvo visai malonus, tad dar kol kas nebuvo nė akimirkos nuo pat atvykimo pasigailėjęs šiuo atsikraustymu. Nepasakysi, jog nebuvo išvykęs asmeninių ar dalykinių atostogų, bet jos grįžus tik davė daugiau patvirtinimų šiam sprendimui.
Quiñones tą vakarą vaikščiojo pamėgto ir sąlyginai retai lankomo paplūdimio pakrante, ties krūtine kybant patikimai kompanionei - DSLR kamerai, kurią retai palieka namuose, neturėdamas planų su kuo susitikti. Ši, likus tik vienaženkliams procentams iki išsikrovimo buvo jau pilna trumpų kadrų ir dabar kybojo išjungta. Jis nebuvo fotografas, greičiau jau operatorius/režisierius, bet blausiam natūraliam apšvietimui skaičiuojant paskutines kelias minutes ir išvydus moterišką raudonplaukės siluetą tolumoje, nesusilaiko to nepavertęs statišku kadru. Tik užfiksavęs jį, prisimena, jog būtų nelabai etiška neprisistatyti ir negauti sutikimo, nors ir stovėjo tikrai toli ir greičausiai liko nepastebėtas. Būtų logiška tamsumai didėjant apsisukti ir grįžti namo, bet iš tiesų kelią jau būtų galėjęs rasti ir aklinoje tamsoje. Pradėjus žingsniuoti link netikėto modelio, apninka bloga nuojauta, jog mergina ne visai žmogiškos prigimties, bet jis ne tik dabar, bet ir apskritai nebuvo linkęs skersti visų iš eilės, tad kitas jo žingsnis smėlyje įsminga kur kas giliau.
- Atleiskit, - pritūpęs girdimu, bet duodančiu erdvės, kelių metrų atstumu šiek tiek nutolęs į šoną nuo jos nugaros, po pirmo žodžio kosteli, labiau nesiekiant atkreipti dar daugiau dėmesio, o greičiausiai kiek pagaliau pajutus šaltį, kas nebuvo gera kombinacija su jo dar kiek drėgnomis pėdomis, kulkšnimis ir apatinėmis blauzdų dalimis. - Pagavau kadrą su jumis, ir negalėjau pasiklausti, ar sutinkat su juo panaudojimu. Nes man ištrinti visai nesunku, - šypteli, jau tiesdamas kamerą merginai pasižiūrėti. Ekranėlis buvo ryškus, tad problemų įžiūrėti būti neturėjo... nebent temstant jis jau būtų per ryškus. To paminėto panaudojimo neapibrėžia, nes ir tokia situacija jam buvo nauja, niekada nefilmuojant ir nefotografuojant eilinių pavienių žmonių, kurie nebuvo aktoriai. Na, ką gali žinoti, gal susigalvos atsispausdinęs pasikabinti nuotrauką namie ar kažkam ją padovanoti, nes pelno pasidaryti iš to nesiekė ir Rhettui dabar neatrodė, jog šita nuomonė pasikeis.


 
You got your rubber on a pencil in case you make a mistake, I hope you got it all down, babe, I'd hate to think you're a fake. You got it all this side up, but you ain't got it down, push the pedal now.
Atgal į viršų Go down
http://m8ta.tumblr.com
 
Pakrantė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Pajūris-
Pereiti į: