sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Drugelių slėnis

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27578

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Drugelių slėnis   Št. 08 15, 2015 4:56 am



I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : “Let's run away." "To where?" "Alaska." "What's in Alaska?" "No clue," I whispered. "Find out with me.”
CLAIM : Zac Efron
PRANEŠIMAI : 1674

Garrett Percival Denali
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Drugelių slėnis   Kv. 07 06, 2017 5:14 pm

Garetas niekada nebuvo tas asmuo, kuris galėtų ramiai spoksoti pro langą ir paklysti savo paties mintyse ar gurkšnoti arbatėlę ir šnekučiuotis apie globalinį atšilimą, nes vampyro delnai nuolat niežtėdavo dėl noro užsiimti kuo nors įdomesniu ir nešvaistyti nė vienos amžinybės akimirkos veltui. Laimė, kad jo antroji pusė taipogi buvo didžiulė nenuorama ir pasižymėjo panašiais troškimais, jai, regis, nė nemirktelint akimis, kai vyras pasiūlė jai pasižmonėti ir bent jau trumpam išvykti iš truputį pabodusios Aliaskos, vegetarei lygiai taip pat linkus leistis į neaiškias avantiūras. Tamsiaplaukis neturėjo jokio tikslaus plano, kur norėtų leistis artimiausias dienas, tad susimetus pirmus po ranka buvusius daiktus į lagaminą ir nuvykus į oro uostą, vampyras darbuotojos paprašė dviejų bilietų į artimiausią skrydį. Buvo akivaizdu, kad šviesiaplaukė svarsto, ar derėtų pakviesti apsaugą, kuri jaunuolius kamantinėtų apie jų tikslus ir aiškintųsi, ar pastarieji su savimi neturi sprogmenų, plačioms Denalių šypsenoms vis dėlto sėkmingai įtikinant moterį, jog jie nėra teroristai ir parduodant anksčiau minėtus bilietus. Garis neprisiminė, kada paskutinį kartą buvo Graikijoje ir ar apskritai kada ten lankėsi, todėl galimybė paklajoti jos apylinkėse skambėjo itin viliojančiai, jam jau dabar plojant sau per petį ir sveikinant su šia nuostabia idėja. Jų skrydis mažai skyrėsi nuo kitų, vampyrui didžiąją laiko dalį paprasčiausiai žiūrint rodomus filmus ir kartkartėmis ką nors pakomentuojant jo pašonėje įsitaisiusiai Katerinai. Nusigavę į viešbutį, jei ten spėjo praleisti vos keletą minučių, nes vos tik pasidėjęs daiktus, jaunuolis jau reikliai tempėsi merginą iš jų kambario, norėdamas kuo greičiau susipažinti ne tik su nauja aplinka, bet, savaime aišku, ir su vietiniais gyventojais, nė neabejodamas, kad dienos pabaigoje jie bus jo nauji geriausi draugai. Viešbučio fojė buvo galybė skrajučių ir skelbimų su turistiniais maršrutais, kuriuos galėjo išbandyti naujieji atvykėliai, tad Garetas užsimerkė ir aklai pirštu bedė į vieną iš jų, manydamas, kad tai pats geriausias būdas parinkti jų tolesnę veiklą. Ir jis nė trupučio nenusivylė, kai akys užfiksavo pavadinimą, jo lūpų kampučiams akimirksniu trūktelint aukštyn.
– Važiuosim pasižiūrėti į drugelius. – jis džiugiai pareiškė ir pasisukęs į Kateriną pakilnojo antakius, vos susilaikydamas nuo entuziastingo šūksnio, nes dar nenorėjo gąsdinti prie registratūros stoviniuojančių viešbučio svečių. Į Drugelių slėnį vykstantis autobusas turėjo išvykti vos po dešimties minučių, todėl vyras sparčiai nužygiavo link aikštelės, kur jau laukė kiti gamtos mylėtojai. Po trumpos kelionės, jiedu išsilaipino naujoje vietovėje, vyrui klusniai stabtelint būrio gale ir laukiant, kol pasirodys juos lydintis gidas. – Iš pievų ir iš laukų, atskrisiu tau drugeliuuu. – negarsiai uždainavo Garis, kai jam nusibodo tylėti ir toliau niūniavo, linktelėdamas ir šyptelėdamas kiekvienam, kuris atsisukdavo pažvelgti į jį piktu žvilgsniu, vampyrui nejaučiant tokio didelio susidomėjimo šios vietos istorija, kad gaudytų kiekvieną pagaliau pasirodžiusio gido žodį. – Ropškis. – staiga tarstelėjo vyrukas ir sulenkė kojas per kelius, ragindamas Kateriną apglėbti jo kaklą, kad galėtų ją kilstelėti, nes vis dėlto jo dama buvo nedidelio ūgio ir Garetas norėjo pasirūpinti, jog ji gerai viską matytų.


Happiness is the choice. The choice to think positively, to see the best even in the worst situations, to believe that things will get better. We make choices every day, make the right one.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Vanessa Hudgens
PRANEŠIMAI : 5434

Katerina Lena Denali
Go on and tear me apart, and do it again tomorrow. I almost forgot, who you are.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Drugelių slėnis   Kv. 07 06, 2017 8:27 pm

Tamsiaplaukė niekuomet nebūtų pratarusi apie numylėtąją Aliaską nė vieno blogo žodžio, tačiau nepaisant to, kaip mylėjo šį kraštą, tie patys vaizdai, išnyrantys prieš akis kiekvieną rytą, ir begalybę kartų išvaikščioti miesto takeliai jau veik kėlė fizinį skausmą vietoje nustygti negalinčiai vampyrei. Nieko keisto, kad būdama tokios būsenos moteris tik garsiai suplojo delnais josios vyriškiui pasiūlius tiesiog susimesti daiktus ir keliauti kol kas dar jiems patiems nežinoma kryptimi, Katerinai pasitikint Gariu pakankamai, jog leistųsi vedama net į patį pasaulio kraštą, kelionei į bedugnę šiuo metu taip pat neskambant kaip pačiai blogiausiai idėjai. Vis šiokia tokia nauja patirtis. Vampyrė nebuvo snobė, galima paklausti bet ko, visi tai patvirtintų. Bet vieną vienintelę akimirką ji visgi suabejojo, ar leistis į tokį nuotykį yra gera idėja. Ta abejonė pasireiškė tuomet, kai atėjo laikas krautis daiktus, o mergina sustingo vietoje, nesuvokdama, kaip su savim pasiimti visą spintos turinį, nes juk nežinia, kurios suknelės prireiks. Porą minučių atrodė, kad Katiai prasidės panikos priepuolis, tačiau išmintinga Gareto galva išvystė dar vieną genialią idėją – neimti apskritai jokių drabužių ir ko nors prireikus tiesiog užsukti į parduotuvę, šiaip ar taip, jie abu žinojo nekeliausiantys į negyvenamą salą. Kreivai žvilgtelėjusi į mylimąjį, kadangi nebuvo pratusi prie jo skatinimų apsipirkinėti, moteris kurį laiką abejojo, bet galiausiai priėmė sprendimą laikytis šios idėjos, todėl didžioji problema buvo išspręsta ir nenuoramos galėjo leistis į kelią.
– Še tau žmogaus laisvės,- tyliai murmtelėjo Katerina, kai jiems pasiekus oro uostą ir kasdieniškai paprašius bilieto į bet kur, juos aptarnauti turėjusi blondinė ėmė varstyti porą kreivais žvilgsniais, lyg šie du būtų visiški bepročiai. Minutėlę smulki mergina tikrai manė, kad moteris pakvies ką nors, kas išsives juodu tardymui (kas taip pat būtų visai smagus nuotykis, atsižvelgiant į tai, kad tiek ji, tiek Garetas galėtų pabėgti kai tik tai pasidarytų nuobodu) tačiau galiausiai viskas praėjo sklandžiai, Katiai pamatant kur jiedu skris tik tuomet, kai rankoje jau laikė bilietą, ant kurio buvo parašytas kelionės tikslas – kažin koks oro uostas graikijoje. Guviai truktelėjusi pečiais, nesipriešindama su šiuo planu, moteris dar mostelėjo šviesiaplaukei ir kartu su Gariu patraukė link lėktuvo, kuriame įgula jau buvo besiruošianti uždaryti duris. Skrydžiu vampyrė per daug nesimėgavo, kadangi buvimas ankštoje patalpoje su daug žmonių ir mažai veiklos jai nebuvo itin patrauklus, tačiau ji rado būtų save pralinksminti, josios mėgstamiausiu tapus sūdytų riešutų dėliojimui ant Gareto galvos kol šis spoksojo filmus, Katiai su piktdžiugiška šypsena stebint, kaip riešutai paskęsta vešliuose vyro plaukuose.
Paprastai Katerina buvo linkusi iniciatyvos organizuojant keliones, tačiau dabar visą valdžią atidavė į Gario rankas, kadangi tai jis šį kartą buvo atsakingas už jų didįjį nuotykį. Rinktis, ką veiks pirmiausia, taip pat leido jam, kiek aukščiau iš nuostabus kilstelėdama antakius kai jis pranešė, kad jiedu keliaus pas drugelius. – Pats tu kaip drugelis! – šūktelėjo, savo mažomis kojytėmis imdama sparčiai žingsniuoti paskui į priekį jau pasileidusį Garetą, kuris stengėsi nusigauti iki turistinio autobuso prieš šiam išvažiuojant be jų. – Švelnus drugeeeeli, ar žinai, kur mano laimė, kur jinai?? – pritardama vyrui tyliai uždainavo ir pati Katerina, be garso trepsendama viena koja į žemę ir galva linksėdama į šonus pagal jųdviejų kuriamą ritmą. Vyrui geranoriškai pasiūlius kilstelėti žemaūgę nuo žemės, ši tik stipriau spustelėjo jo pečius, suraukdama kaktą. – Žemiau,- pasiskundė ji, nežinodama, ar Garetas tiesiog pervertino jos ūgį, ar nesitikėjo, kad ji tiesiogine prasme ropšis jam ant galvos. Nors maža, tačiau Katia buvo stipri, dėl ko nesunkiai sugebėjo veik prispausti Garetą prie žemės, jam visiškai atsitūpiant, o merginai sklandžiai ir lengvai atsisėdant jam ant pečių bei delnais negrabiai patapšnojant jojo galvą, ieškant kur būtų patogiau įsikibti bet nenorint išrauti jam visų plaukų, kuriuose, beje, dar rado vieną riešutą po skrydžio. – Reikėjo pasiimti tinklelį, gal būtume pasigavę bent pora, Elizarui dovanų nuvežę,- garsiai pasvarstė, akimis perbėgdama prieš akis atsivėrusias platybes, jai tenkant pripažinti, kad įvairiomis spalvomis nuo drugelių nusidažę laukai iš tiesų atrodo gana įspūdingai.



Who but the mad would choose to keep on living?
In the end, aren't we all just a little crazy?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : “Let's run away." "To where?" "Alaska." "What's in Alaska?" "No clue," I whispered. "Find out with me.”
CLAIM : Zac Efron
PRANEŠIMAI : 1674

Garrett Percival Denali
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Drugelių slėnis   Pen. 07 07, 2017 10:54 am

Kartais reikėjo prasiblaškyti ir truputį pakeisti aplinką, kad pradėtum labiau vertinti tai, ką turi, todėl ilga kelionė po svečius kraštus šiuo atveju nebuvo vien pabėgimas, nes Garetas buvo įsitikinęs, jog anksčiau ar vėliau jie grįš namo, nuoširdžiai išsiilgę savojo krašto. Kad ir kaip bebūtų, vyriokas dar tikrai nejautė nostalgijos ir su didžiuliu pasimėgavimu galvodamas apie viską, ką jie galėtų nuveikti per savo išvyką, visoms galimybėms svaiginant jį geriau nei bet kokiam vynui. Tamsiaplaukis niekuomet nepasižymėjo puikiais organizaciniais gebėjimais, tad tikrai nereikėjo stebėtis, kad jo planas galėjo žlugti nė nepradėjus vykdyti, vampyrui nežinant, ką patarti Katerinai dėl to, kokius daiktus reikėtų pasiimti, kai nežinojo, ar jų lankytinuose kraštuose vyraus karšta temperatūra, ar spaus šaltukas, jam kurį laiką bukai žiopčiojant kaip žuviai, kol galiausiai nusprendė, jog šįkart viską teks spręsti pinigų pagalba. Garis paprastai nesielgė kaip didelis švaistūnas ir buvo linkęs sekti, kiek ir kam išleidžia, tačiau šis kartas atrodė ypatingas ir jis nuoširdžiai norėjo, kad jie smagiai praleistų laiką, todėl numojo ranka į galimus piniginius nuostolius, nes vis dėlto ne tai gyvenime buvo svarbiausia ir kartais reikėjo nutrūkti nuo vadžių.
Vyrukas jau nuo pat pradžių įtarė, kad nuobodžiausia šio nuotykio dalis bus bandymas iš vienos vietos nusigauti į kitą, tačiau taip pat žinojo, jog tai yra neišvengiama, jo taip pat nė trupučio neviliojant minčiai visur lakstyti savomis kojomis, todėl teko rinktis žmonėms įprastus būdus, dėl ko jis, visgi, neketino labai skųstis, kai iš tiesų buvo visai smagu tiesiog pabūti turistu. – Aš būčiau pats žavingiausias drugelis. Didelis, ryškiaspalvis, gebantis patraukti kiekvieno akį ir... visas tavo. – Garetas plačiai išsišiepė ir smiliumi bakstelėjo Katerinos nosies galiuką, jam pratęsiant merginos pradėtą mintį ir netgi susimąstant, kad visai neprieštarautų, jei kitame gyvenime atgimtų kaip drugelis. Aišku, tokie apmąstymai buvo beprasmiai, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo nemirtingas ir galvoti apie tai, kas bus numirus buvo ne tik gerokai per anksti, bet taip pat pernelyg niūru, kai verčiau reikėjo išlaikyti pozityvią nuotaiką ir nuvaikyti visas tamsias mintis į šalį.
Tai padaryti nebuvo labai sunku, kai jo kompanionė taipogi buvo prisišveitusi velnių ir nepasižymėjo labai ramiu charakteriu, vegetarui pritariant jai subtiliu lingavimu į šonus, kai vampyrė pradėjo dainuoti. – Kokie mes reiklūs. – sumurmėjo rudaplaukis, kuomet Katerina paskatino jį pritūpti, Gariui vis dėlto paklūstant, nors galėjo prisiekti, kad kol ropštėsi, mergina tikrai jam tyčia ar netyčia įspyrė savo labai kojele, vampyrui neliekant nieko kito tik sunkiai atsidūsti ir pakraipyti į galvą, su mintimi „Ak, tos moterys“. Vyrukas netrukus tvirtai apglėbė jos kojas delnais ir atsitiesė, dabar jiedviem savo ūgiu gerokai lenkiant kitus slėnio lankytojus. – Nė nepagalvojau apie tai. – suinkštė tamsiaplaukis ir atkišo apatinę lūpą, iš dalies nusiminęs, kad jiedu išvyko taip skubotai, nepagalvoję apie visus galimus scenarijus. – Nors turbūt tada pakliūtume į didelę bėdą. Didieji gamtos mylėtojai mums ūžtų galvas dėl neatsakingumo, o paskui dar turbūt patupdytų į gamtai nusikaltusių asmenų kalėjimą. – rimtai išdėstė Garis, vis dėlto tikėdamasis, kad tokios vietos iš tiesų nėra, nes egzistavo nemenka galimybė, kad per savo vizitą Denaliai atsitiktinai gali ką nors pridirbti. Užuot klausęsis kitų pasakojimų, vyriškis labiau norėjo viską ištyrinėti pats ir sukurti savas istorijas drugeliams, todėl visai netrukus jis atsiskyrė nuo grupės ir patraukė priešinga kryptimi nei pamažu judėjo kiti, su savimi nusinešdamas ir Kateriną, niekam, matyt, nekreipiant į juos dėmesio, nes nepasigirdo jokių komentarų graikų kalba ir iš paskos neatlėkė apsauginiai, tad bent jau kol kas jie galėjo užsiimti, kuo tik panorėję. – Bet būtų smagu pasiimti vieną jų. Nusipirktume terariumą, pastatytume jį svetainėje ir pavadintume Gariu jaunesniuoju. – rudaplaukis palinksėjo galva, nuoširdžiai sužavėtas tokios idėjos, net jei ir nemanė, kad pavyktų ją įvykdyti. – Šitas būtų kaip tik! – entuziastingai šūktelėjo vampyras, vos tik savo akiratyje pastebėjo melsvą drugelį, kurio sparnai taip pat buvo išmarginti juodais raštais ir atitraukęs vieną ranką nuo Katerinos, mostelėjo jo link, kad ir mergina pamatytų Garį jaunesnįjį.


Happiness is the choice. The choice to think positively, to see the best even in the worst situations, to believe that things will get better. We make choices every day, make the right one.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Vanessa Hudgens
PRANEŠIMAI : 5434

Katerina Lena Denali
Go on and tear me apart, and do it again tomorrow. I almost forgot, who you are.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Drugelių slėnis   Št. 07 08, 2017 5:35 pm

Garetui nepasikuklinus pasigirti, jog būtų pati dailiausia pasaulio plaštakė, Katerina skeptiškai kilstelėjo antakį, nekomentuodama savo narcizo. Visgi, jau žiojosi jį subarti, kai šis užsiminė jog patrauktų visų žvilgsnius, kadangi svetimoms akims nebuvo ko žiūrėti į josios vyriški. Vis dėl to, lyg perskaitęs merginos mintis, vyrukas greitai pasitaisė, jo žodžiams iššaukiant platų šypsnį smulkiame tamsiaplaukės veidelyje, jai net ir po šitiek metų negalint nespirgėti iš džiaugsmo suvokus, kad kažkokiu būdu sugebėjo pasigauti ir prisijaukinti šitą drugelį. Gario pirštui priartėjus prie josios nosies, vampyrė kaukštelėjo dantimis it grasindama jam įkąsti, josios pačios galvoje šią akimirką nesisukant mintims nei apie mirtį, nei apie reinkarnaciją, jai paprasčiausiai apsistojant ties šia akimirka ir nesvarstant netgi apie tai, kas įvyks po dešimties minučių.
Turistų grupė, kurios dalimi buvo ir nerimstanti porelė, greičiausiai manė, kad šie du atsiskyrė nuo grupės, kuriai iš tiesų priklausė – psichikos sutrikimų turinčių ypatingų snaigių. Tačiau Katerinai jie patys atrodė kažkokie trenkti, jai nesuvokiant, kaip galima būti tokiu snobu, jog net tylus kažkieno niūniavimas priverstų vartyti akis iš nepasitenkinimo, Katiai net neplanuojant užsičiaupti. Ironiška, jog vieninteliai du asmenys, kurie techniškai buvo mirę, savyje turėjo daugiau gyvybės nei visi čia susirinkę gyvieji. – Kiek dar šimtmečių tau reikės, kad pagaliau prie to priprastum? – nusistebėjo mergina, kai Garetas ėmė burbuliuoti sau panosėje lyg nebūtų patyręs tokio žmonos išnaudojimo milijonus kartų. Vaikinui apglėbus Katerinos kojas pakankamai tvirtai, jog ši nenusiverstų žemėn atbula, panelei nebereikėjo ieškoti kur įsikibti, dėl ko josios rankos lengvai suplazdėjo ore, lyg ji pati bandytų skristi su aplink besisukančiais drugeliais, jai nė pačiai nepajuntant, kaip plačiai išsišiepė. – Čia dėl to, kad tu apskritai negalvoji,- patikino jį mergina ir kelis kartus linktelėjo sava galva, kol delnu tapšnojo jojo. – Skirtų kelis mėnesius viešųjų darbų kokioje nors drugelių fermoje,- pratarė rimtu veidu, visiškai sutikdama su vyro dvejonėmis, pati prieš tai nepagalvojusi, jog turbūt čia draudžiama gaudyti susibūrusius drugelius.
Ausies krašteliu Katerina lyg ir bandė klausytis ką apie šiuos laukus pasakoja drugelių entuziastas, vadovaujantis turistų grupei, tačiau jo balsas staiga pradėjo tolti, Garetui nusprendus per ilgai neužsistovėti toje pačioje vietoje ir viską ištyrinėti pačiam, Katiai neturint kito pasirinkimo, kaip tik keliauti kartu su juo. – Aš tikrai visai norėčiau terariumo. Bet ne stiklainyje, o atskiroje patalpoje. Kad įėjus į tą kambarį jaustumeisi kaip džiunglėse,- trumpam atidėjusi visus juokus į šoną, mergina visai rimtai išdėstė savo kol kas dar neišsipildžiusią svajonę, kurią mintyse vystė ir anksčiau. Prieš trumpam užmerktas vampyrės akis staiga išniro kaip niekad ryškus džiunglių paveikslas, jai kreivai šyptelint įsivaizdavus, kaip smagu būtų išėjus iš savo miegamojo Aliaskoje per minutę atsidurti dirbtinai sukurtuose tropikuose. Tankiai suklapsėjusi blakstienomis tamsiaplaukė nukreipė akis ten, kur rodė vyriškis, norėdama pamatyti jo nusižiūrėtą drugelį. – Aha. Tik man jis panašesnis į Bonifacijų, o ne Garetą,- nenorėjo žlugdyti vyro svajonių, bet tam sparnuotajam vardas Garis visai netiko prie antenų.
Intensyviai spirgėjusi vampyrė staiga visiškai sustingo, jai sužvairuojant akimis bei suvedant jas į vieną tašką, kai ant nosies galiuko nusileido ryškiai geltonas drugelis. – Gari,- tylutėliai sušnibždėjo mergina, stengdamasi elgtis kuo ramiau, kad nepabaidytų naujojo draugo. – Žiūrėk,- tamsiaplaukė išlaikė tą patį balso toną, itin atsargiai kilstelėdama ranką ir leisdama drugeliui nuo jos nosies perskristi ant piršto, Katerinai akivaizdžiai džiaugiantis lyg vaikui žaislų parduotuvėje, bet tuo pat metu elgiantis itin apgalvotai, lyg drugys galėtų sudužti. Lyg sulėtintame filme, moteris nuleido savo ranką, kad ši būtų tame pačiame lygyje, kaip Gareto akys, norėdama jam parodyti savo naująją simpatiją. – Koks gražus,- sukrykštė ji.



Who but the mad would choose to keep on living?
In the end, aren't we all just a little crazy?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : “Let's run away." "To where?" "Alaska." "What's in Alaska?" "No clue," I whispered. "Find out with me.”
CLAIM : Zac Efron
PRANEŠIMAI : 1674

Garrett Percival Denali
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Drugelių slėnis   Sk. 07 09, 2017 10:30 am

Garetas jau ne vieną ir ne du kartus buvo girdėjęs, kad jiedu iš pažiūros atrodo kaip du nerūpestingi vaikai, įstrigę suaugusiųjų kūnuose, jam iš tiesų nė negalint su tuo ginčytis ir priimant tokį teiginį kaip komplimentą, nes vampyras būtent to ir siekė, visuomet stengdamasis į gyvenimą žiūrėti žaismingai ir nepriimti visko pernelyg rimtai. Tiesa buvo ta, kad realybė kartais būdavo be galo niūri ir nuobodi, tad kartais tekdavo pačiam imtis klouno vaidmens, jog viskas netaptų itin dramatiška tragikomedija, jaunuoliui dėl to nė trupučio neapgailestaujant ir visuomet mielai imantis visų reikalingų priemonių tam, kad pakeltų tiek savo, tiek aplinkinių ūpą. Tamsiaplaukis taip pat galėjo pasidžiaugti tuo, kad šalia savęs turėjo moterį, kuri, nepaisant savo nedidelio ūgio, savyje turėjo pakankamai energijos ir gyvybingumo, jog neretai priversdavo jį jaustis tikru tinginiu, moters norui visada lėkti ir nestovėti vietoje be galo žavint vyriškį ir skatinant bėgti jai iš paskos, kad ir kas benutiktų.
– Tikriausiai tau visą amžinybę teks kęsti mano bambėjimą, meile. – rimtai pareiškė Garis ir sunkiai atsiduso, jau dabar nuteikdamas Kateriną, kad dar ilgai bus niurzga ir retkarčiais gadins jai nuotaiką savo komentarais, nors turbūt praėjus vos minutei, vėl pradės elgtis priešingai. Vegetaras buvo gana komunikabilus vyriškis, kuris mėgdavo užmegzti naujas pažintis, tačiau, bent jau kol kas, jam užteko ant pečių įsitaisiusios mylimosios draugijos, tad išsiskyrimas su turistų grupe nebuvo labai skausmingas. Šiaip ar taip, jaunuolis buvo įsitikinęs, kad viską apžiūrėti dviese, patiems kuriant istorijas apie aplinkui plasnojančius drugelius, netgi būtų smagiau nei klausytis tikrų faktų. – Pati tu negalvoji. – sumurmėjo rudaplaukis ir suraukė kaktą, atsikirsdamas veikiausiai pačiu vaikiškiausiu būdu, tačiau negalėjo ir patylėjo, kai Katia šitaip begėdiškai šaipėsi iš jo protinių gebėjimų. – Tai neskamba labai prastai. Aš mielai apsilankyčiau drugelių fermoje. – netrukus nusprendė Garetas ir keliskart linktelėjo galva, nesunkiai galėdamas įsivaizduoti tokią vietą, nes jeigu egzistavo drugelių slėnis, kodėl kur nors negalėjo būti ir drugelių fermos, kurioje atsidurtų prieš plaštakes nusikaltę asmenys? Vyruko nuomone, tai buvo pakankamai logiška, kad taptų realybe.
Vampyras smalsiai dairėsi aplinkui, žvitriomis akimis tyrinėdamas juos supančią augmeniją ir joje knibždančius gyvius, kol Katerina jam entuziastingai pasakojo, kad norėtų, jog savo namuose jie turėtų nuosavą gamtos kampelį. – Būtų smagu, galėtume padaryti ką nors panašaus. Tik tokio kambario priežiūrai reikėtų skirti nemažai laiko. Nors mums jo netrūksta. – rudaplaukis pakraipė galvą į šalis, garsiai apsvarstydamas tokią vampyrės mintį, nors dauguma tikriausiai būtų ją iškart atmetę, vyriškiui, visgi, neskubant to padaryti, nes laikėsi požiūrio, jog gyvenime reikia išbandyti viską, kad ir kaip kvaila kartais tai beatrodytų. Galų gale, jis galėjo garantuoti, kad tai tikrai nebuvo pati idiotiškiausia kada nors jųdviejų sugalvota idėja. – Arba į Džonataną. – Garetas pasiūlė kitą variantą, jei jau negalėjo jo pavadinti savo vardu ir tituluoti savo įpėdiniu, dėl ko pernelyg neapgailestavo, kai turėjo dar daugybę progų šioje vietoje atrasti savo atitikmenį tarp drugelių, kurių čia tikrai netrūko.
– Kas nutiko? – vyrukas pasiteiravo, kai Katia kreipėsi į jį, sustingdamas vietoje, kai išgirdo, kad jos balsas gerokai tylesnis nei anksčiau, vampyro akims lakstant į šalis ir bandant surasti, kas pasiglemžė merginos dėmesį, kai pagaliau pastebėjo prie jų prisijungusį gražuolį. – Labas, naujasis drauge. – tyliai ištarė Garis, sveikindamasis su geltonu drugeliu ir spoksodamas į prieš pat nosį atsidūrusį vabzdį. – Dabar mums tikrai praverstų stiklainis. – jis dar pridūrė, o plaštakė, dar truputį palūkuriavusi, nuplasnojo tolyn, tarytum būtų nugirdusi vampyro planą ir įsižeidusi dėl tokių vyro užmačių. Vis dėlto, rudaplaukis nuoširdžiai nusivylė, kad negalės iš čia pasiimti tikro drugio ir vieninteliai suvenyrai, kuriuos galės gauti, greičiausiai bus tik marškinėliai ar kepuraitė su slėnio simbolika.


Happiness is the choice. The choice to think positively, to see the best even in the worst situations, to believe that things will get better. We make choices every day, make the right one.
Atgal į viršų Go down


Sponsored content


RašytiTemos pavadinimas: Re: Drugelių slėnis   

Atgal į viršų Go down
 
Drugelių slėnis
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Užmiestis-
Pereiti į: