sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 TB

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3
AutoriusPranešimas
avatar

PRANEŠIMAI : 6281

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: TB   Antr. 12 22, 2015 5:11 pm

Merginos kaktoje įsimetė gili nerimo raukšlė, jai susimąstant ar toli prasilenkia jos mintyse spėta susikurta Tomo fantazija nuo josios pašnekovo realybėje, tą akimirką palaimingai tauškusio merginai apie savo dieną ir gėlių priežiūros ypatumus, tarsi toks išsakytas Madelinos noras antrą valandą nakties jam būtų visiškai priimtinas ir suprantamas. Net jeigu tokiu nebuvo pačiai šviesiaplaukei, merginai netikėtai prikandant rausvą lūpą ir lengvai nusišypsant, ko nebuvo dariusi ištisas savaites, nepaisant to, kiek kartų Teodoras bandė ją pralinksminti.
-Tu pažįsti mane geriau nei kas nors kitas visame pasaulyje pažįsta ar kada nors pažinos. Geriau už mane pačią, - Panelė tyliai sukuždėjo, lyg pati stebėtųsi šiuo faktu, detalėms pamažu susidėliojant į savas vietas, o pačią merginą pasiekiant nušvitimui. -Todėl tau ir paskambinau. Ne Teodorui, Railei ar policijai. Tau. - Ji iškvėpė tankiai sumirksėdama akimis, o tuomet bailiai grįžtelėdama sau per petį, tarsi tikėtųsi, jog asmuo kurį moteriai knietėjo panaikinti nuo žemės paviršiaus, stovės jai už nugaros ir šlykščiai šypsosis. Ir nors merginą vis dar kamavo galybė įvairiausio plauko abejonių, dėl vieno ji buvo tikra - Tomas žino. -Jis gyvas. Tą naktį nemirė, kaip buvau įsitikinusi. Mačiau jį šį vakarą klube. Ir jis matė mane. - Madelinos balsas staiga tapo keliomis oktavomis žemesnis ir šaltesnis, nė kiek neprimenantis tos plačiai besišypsančios ir nuolat tauškiančios merginos, su kuria mišrūnę vis dar buvo galima sumaišyti pažvelgus į jos mielą veidelį. -Kadangi pažįsti mane kaip nuluptą, sakyk man Tomai, ką senoji Madė darytų atsidūrusi tokioje situacijoje? - Panelė atsistojo nuo šaligatvio ant netvirtų kojų, jausdama, kaip gyslomis ūžteli griaunama adrenalino banga, jai neabejojant, jog tą akimirką galėjo ne tik sutrupinti rankose telefoną, bet ir išgriauti artimiausią pastato sieną, kas galbūt ir nebuvo būdinga mišrūnams, bet pastarieji taip pat žiemos viduryje po miestą nevaikščiojo vien su suknele, antrą savaitę iš eilės burnoje neturėdami nė vieno žmogiško maisto kąsnio. Kažkas su ja buvo, švelniai tariant, negerai, bet didesnis merginos rūpestis buvo, kaip susiturėti ir trisdešimties liudininkų akivaizdoje vampyrui nenuplėšti nuo pečių galvos viduryje šokių aikštelės. Nes panelė neabejojo galinti tai padaryti. Ir to trokštanti visu kūnu, širdimi ir siela. Ją nuo skerdynių Londono centre sustabdant tik vyruko balsui, prieš akimirką meiliai kalbėjusiam apie orchidėjas ir greičiausiai laisvu laiku lakstančiu origami gulbes. -Tu vampyras. Didžiausias grobuonis žemėje. Kaip tau pavyksta suturėti tą žvėrį viduje, kurio pirmas instinktas yra viską plėšyti? - Iš klubo išėjusią ir ją nugirdusią porelę Madelina palydėjo lediniu žvilgsniu, netrukus pradėdama sparčiai žingsniuoti pirmyn-atgal palei įėjimą, visam kraujui tarytum sutekant į merginos galvą ir gerokai aptemdant protą.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Yes, London. You know: fish, chips, cup 'o tea, bad food, worse weather, Mary fucking Poppins... LONDON.
CLAIM : Harry Styles
PRANEŠIMAI : 2736

Thomas Léon Harlow
Important encounters are planned long before the bodies see each other.


RašytiTemos pavadinimas: Re: TB   Antr. 12 22, 2015 5:50 pm

Tomas visuomet mėgo plepėti, nesvarbu, ar pokalbis vykdavo gyvai ir jis galėdavo matyti savo pašnekovą, ar kitas asmuo būdavo kitame pasaulio gale ir susisiekdavo su juo internetu, telefonu ar kokiomis kitomis priemonėmis. Tereikėdavo tik rasti temą, kuria vampyras turėtų, ką pasakyti ir jis galėdavo kalbėti tiek, kad žmogui galiausiai tektų pertraukti vaikiną, kad galėtų įterpti bent jau vieną žodį.
- Galbūt. - jis pratarė, neužtikrintumui girdintis balse, nes taip, Tomas iš tiesų gerai pažinojo Madeliną, tačiau pastaruosius kelis metus jų bendravimas buvo nutrūkęs ir dabar jis nebuvo tuo įsitikinęs šimtu procentų, nes žmonės neretai keisdavosi, net patys nespėdami to pastebėti. Vaikinas trumpam nutilo, leisdamas merginai sudėlioti savo mintis ir pamažu pasakyti, kas ją kamuoja šiąnakt ir kaip vampyras galėtų padėti jai su tuo susitvarkyti. Jeigu jai reikėtų dar vienos istorijos, ilgaplaukis taip pat būtų galėjęs papasakoti apie rainą katę, kurią šiandien sutiko pakeliui namo, ir kaip ji žiūrėjo į jį, tarytum žvilgsniu skatindama pasiimti ją su savimi, ko jis, beje, vos nepadarė. Tačiau vėliau sekę Madelinos žodžiai, privertė pamiršti viską apie kates, jo pečiams staiga įsitempiant, o šypsenai pradingstant iš lūpų. - Kuriame klube? Aš galiu ten greitai atsirasti. - jis greitai ištarė, ištempdamas ausis ir įsitikindamas, kad Amaja ir Metju vis dar miega, o tada stipriau sukando dantis, galėdamas tik įsivaizduoti, kaip dėl to jaučiasi mergina. Tomui nekilo abejonių dėl to, kad Madelina apsiriko ar iš piršto laužė tokius dalykus, nes pažinojo ją pakankamai gerai, jog suprastų, kad taip negalėtų nutikti. - O ką tu nori daryti? - tyliau paklausė vampyras ir suraukė kaktą, jam atsisėdant tiesiau ir pasiruošiant šokti iš savo vietos, vos tik merginos balse išgirs įtartiną gaidelę. - Neturėtum mąstyti apie tai, kaip būtum pasielgusi praeityje, susidarius tokiai situacijai. Tu vis dar esi tu, Madelina. - vaikinas išdėstė savo nuomonę ir atsiduso, nežinodamas, ką galėtų jai patarti, nes jam pačiam niekada neteko to patirti. - Sakoma, kad geriausias būdas įveikti baimę - pažvelgti jai tiesiai į akis. Ilgą laiką bijojau būti šalia žmonių, nes maniau, jog nesusivaldęs galiu juos užpulti. Todėl pradėjau visą laiką būti tarp jų. Iš pradžių buvo labai sunku, tačiau po kiek laiko pasidarė truputį lengviau. Žinojau, kad nenoriu būti šaltakraujiu, kuris negailestingai žudo kiekvieną, tad privalėjau keistis. Nuolat sau kartojau „Aš ramus, aš ramus, aš ramus“, kol galiausiai ėmiau tuo tikėti. Pasitaiko akimirkų, kai man užverda kraujas ir kyla noras kam nors nusukti sprandą, bet taip nutinka labai, labai retai. - jis pamažu papasakojo ir gūžtelėjo pečiais, nežinodamas, ką dar galėtų pridurti. Jo atveju, svarbiausios buvo pastangos ir užsispyrimas tapti geresne savo versija, tačiau galbūt kitam asmeniui to nepakaktų.


“I have late night conversations with the moon. She tells me about the sun.
I tell her about you.”
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6281

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: TB   Antr. 12 22, 2015 6:34 pm

Faktas, kad vyras suabejojo privertė Madeliną minimaliai susiraukti, tarytum bitė būtų įgėlusi tiesiai jai į širdį ir palikusi ten savo gylį, nuodams pasklindant po merginos krūtinę, o šypsenai veide kiek apkarstant, bet panelė tiesiog lengvai papurtė šviesių plaukų kupetą, pasistengdama šitos mažos detalės nesureikšminti ir vienam vieninteliam žodžiui neleisti jos paveikti. Juo labiau, kai po sekundės Tomas atkuto, ne tik patvirtindamas panelės išsikeltą hipotezę, jog skaudūs praeities įvykiai vampyrui yra žinomi, bet ir parodydamas, jog turi plačią ir gerą širdį, kurioje net ir po visko Madelina vis dar telpa. -Ne, - Ji tyliai pratarė, kur kas švelniau nei tokią akimirką būtų iš savęs tikėjusis. -Žinau ką čia atkakęs padarytum tam mažam suskiui. Man nužudyti jį ir viską užbaigti būtų taip lengva ir paprasta, kaip mirktelėti akimis, bet tau teptis rankų aš leisti negaliu. Nes esi tyriausia ir kilniausia siela, kurią man tik yra tekusi garbė pažinoti. - Žodžiai liejosi laisvai, merginai nesuabejojant nė vieno jo tikrumu, kadangi šį kartą panelė į pagalbą pasitelkė ne racionalų protą, o vidinį balsą, kuriam šūsnio prarastų prisiminimų nereikėjo, norint žinoti, jog Tomo neplakanti širdis yra gražiausia ką jai yra tekę pažinoti. -Taip pat žinau, kad tavo mėgstamiausia spalva yra žalia, nes ji simbolizuoja gyvybę. O tavo mėgstamiausias metų laikas yra pavasaris, kai pragysta pirmieji paukščiai ir ant medžių sprogsta pumpurai. Žinau, kad pirmojo mūsų susitikimo metu, the Script koncerto metu, man užteko tave ir tavo gėlėtus, iki pusės prasegtus marškinius minioje pamatyti vos kartą, jog pasaulis nusidažytų ryškesnėmis spalvomis, nes visa savo esybe jaučiau, koks tu ypatingas. Todėl mums po kelių savaičių susitikus universiteto kiemelyje, net ir netikėdama likimu, nė trupučio nenustebau, lyg būčiau kažko panašaus ir tikėjusis. Nes tu esi tu. O aš esu aš. Ir mes lyg saulė ir mėnulis niekada danguje nebūnam tuo pačiu metu, bet be mūsų viskas netenka prasmės. Nesvarbu kur, nesvarbu kokiomis aplinkybėmis, nesvarbu kada ir kodėl, mes visuomet sugrįžtam į vienas kito gyvenimą. Ir tą naktį, tą tragišką, tragišką naktį, grįžusi namo aš tikrąja ta žodžio prasme skendau, bijodama ne to, kad taip niekada ir neišvysiu vandenyno paviršiaus, paskutiniams oro gurkšniams tirpstant sekundę po sekundės, bet to, kad nusitempsiu tave į dugną kartu su savimi. Iš tavo gyvenimo atimdama paskutinį šviesos ruoželį. Šviesos, kuria pati būti nebegalėjau. Nes tu žibėjai, Tomai, su manimi ar be manęs tu toliau žibėjai ryškiau už visas žvaigždes danguje, - Ji sunkiai atsikvėpė, kartu jausdama keistą palengvėjimą, lyg sunkios naštos akmuo galiausiai būtų nusiritęs nuo josios smulkių pečių. -Taigi, ne, aš neskambinu tau norėdama, kad po ši tiek laiko vėl atimtum kažkieno gyvybę, nes žinau, jog jos visos iki vienos tau svarbios. Ar kad išlaužytum tam padugnei rankas bei kojas, nes pripažinkim, antraštė "įsisiautėjęs maniakas, su drugelio tatuiruote ant pilvo, klube užpuolė keletą žmonių" tikrai atrodytų absurdiškai, - Ties tuo Madelina prunkštelėjo, kiek šniurkštelėdama nosimi, nes ties kažkuria šio monologo dalimi sugebėjo susigraudinti, -Man tiesiog reikia, jog pasakytum man ar verta? Ar susitvarkiusi su juo pasijusiu geriau? - Ji užbaigė savo prakalbą, kuri klaikiai stipriai priminė senąją, vargiai užsičiaupti sugebančią Madeliną, panelei paskutinį kartą žvilgtelint į klubo vidų, o tuomet sulaikant kvapą, mat Tomo nuomonė ir jo atsakymas jai buvo mirtinai svarbūs, panelei viliantis, jog vyras atsakys nuoširdžiai, iš savo patirties, o ne bandys ją perkalbėti, nes tai ką Madelina planuoja padaryti yra negerai.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Yes, London. You know: fish, chips, cup 'o tea, bad food, worse weather, Mary fucking Poppins... LONDON.
CLAIM : Harry Styles
PRANEŠIMAI : 2736

Thomas Léon Harlow
Important encounters are planned long before the bodies see each other.


RašytiTemos pavadinimas: Re: TB   Antr. 12 22, 2015 7:40 pm

Tomui nereikėjo, kad mergina paaiškintų, apie kokį vyrą ji kalba, nes viskas buvo aišku ir be žodžių. Užteko girdėti įtampą Madelinos balse ir prisiminti istoriją, kurią mišrūnė jam pasakojo, kai jiedu susidūrė paplūdimyje, vampyrui dar ir dabar puikiai prisimenant, kaip ji tarė žodžius, kaip virpėjo jos balsas ir kaip ji atrodė labiau pažeidžiama nei kada nors anksčiau, vampyrui norint padaryti viską, kad tik daugiau niekada nereikėtų matyti jos tokios trapios, lyg reikėtų tik menko prisilietimo ir ji sudužtų į milijonus smulkių gabalėlių. Vaikinas norėjo jai paprieštarauti, pasakyti, kad nėra toks geras ir šaunus, kaip kai kurie buvo linkę tikėti, tačiau merginai pradėjus vardinti faktus iš jųdviejų bendros praeities, sučiaupė lūpas ir nutarė patylėti, paprasčiausiai klausydamasis mišrūnės balso. Ilgaplaukis visa tai prisiminė, tarsi viskas būtų įvykę vakar, jo veide vėl pasirodant švelniai šypsenai, nes jis mažai pasikeitė nuo to lemtingo vakaro, kai pirmą kartą išvydo Madeliną, ir jis vis dar dėvėdavo juokingai atrodančius marškinius, kurie visuomet suteikdavo draugams pretekstą iš jo pasišaipyti. Tomas prisiminė ir priežastį, dėl kurios viskas galiausiai nutrūko, kodėl jis kelerius metus praleido svarstydamas, ką padarė ne taip ir kodėl mylima mergina verčiau pasirinko gyvenimą be jo. Dabar jis suprato jos priežastis, tačiau tai dar nereiškė, kad vaikinas dėl to jautėsi bent truputį geriau. Tas niekšas, kuris išdrįso prisiliesti prie jos, buvo nusipelnęs bausmės ir Tomas pats suvokė, kad atsidūrus netoli jo, sunkiai galėtų suvaldyti kumščius ir užmirštų viską apie savo taikią prigimtį, nes tikėjo, kad tokie šlykštynės nebuvo nusipelnę vaikščioti Žemės paviršiumi. - Tu prisimeni. Tu prisimeni mus ir tai, kas tau nutiko. - tai nebuvo klausimas, labiau jau suvokimas, kad Madelina atgavo bent jau dalį savo prisiminimų, kas suteikė jam vilties, jog galiausiai jai viskas bus gerai. - Mano šviesos būtų užtekę mums abiems. Man paprasčiausiai reikėjo tavęs, Blue. Ir niekas nebūtų galėjęs to pakeisti. - jis pridūrė truputį tyliau ir užvertė galvą aukštyn, įsistebeilydamas į tamsoje skendinčias lubas, kurias mažumėlę apšvietė gatvės žibintų šviesos. - Aš vis vien tai padaryčiau. - vampyras sumurmėjo sau po nosimi, jausdamasis blogai vien dėl tokių minčių, nors nujautė, kad tai galėtų virsti tiesa ir nebuvo tik žodžiai, kuriais jis būtų bandęs raminti Madę. - Kerštas yra suktas reikalas. Sunku pasakyti, ar jaustumeisi kalta. Atėmus kieno nors gyvybę, negali jos sugrąžinti atgal. Ir tai visuomet liks tavo mintyse - negyvo asmens vaizdas, kuris persekios tave it šešėlis, vilksis iš paskos su kiekvienu žengtu žingsniu. Mes ne dievai. Negalim spręsti, kas turėtų gyventi ir kam lemta mirti. Tačiau dabar tu turi teisę rinktis, ką turėtum daryti. Aš negaliu nuspręsti už tave. - jis ramiai ištarė ir sunkiai atsiduso, žinodamas, kad net ir labai norėdamas, negalėtų jai dar kuo nors pagelbėti šioje situacijoje.


“I have late night conversations with the moon. She tells me about the sun.
I tell her about you.”
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6281

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: TB   Antr. 12 22, 2015 8:19 pm

Atrodė absurdiška, jog trumputis pokalbis su vampyru padėjo merginai tvirčiau atsistoti ant žemės paviršiaus, vaizdui ilgiau nebesiliejant, o tyram nakties orui lengvai patenkant į panelės plaučius ir iš jų. Tomas padėjo jai ne tik vėl suimti save į rankas, bet ir akimirką stabtelėti, vėliau priimant ne spontanišką, o atidžiai apgalvotą sprendimą, su kurio pasekmėmis ji žinos galinti susidoroti. O jeigu padėtis staiga pataptų sunkiai pakeliama, Tomas buvo ranka pasiekiamas, ir negana to, visuomet pasiruošęs padėti, Madelinai dar sykį šyptelint vos suvokus, kokie visokeriopai nuostabūs žmonės ją supa. Ir nors tam išvysti jai prireikė dviejų savaičių, kelių taurių pinakolados bei traumuojančio įvykio, ji negalėjo ilgiau nejusti dėkingumo visiems, kurie šiuo sunkiu periodu nenuleido rankų ir taip pačiai šypsojosi panelei, pamėgusiai vartyti akis ir atsitverti nuo visų tylos siena.
-Aš prisiminiau tave. - Ji pabrėžė pečiu atsiremdama į klubo sieną ir nuleisdama galvą žemyn, šviesioms garbanoms kaip mat paslepiant josios veidą ir jame buvusį truputį liūdną šypsnį. -Ir save. Tiksliau, kokia buvau būdama su tavimi. Lyg būtum manyje pažadinęs viską, kas geriausia, - Ji nutylėjo tą dalį, jog nepaisant Tomo tvirtinimų, jog nič niekas nepasikeitė, panelė nesijaučia kaip seniau ir stebėdama save veidrodyje bei lygindama matomą moterį su plačiai besišypsančia ir niekus taukšti linkusia Madelina turėjo pripažinti, jog kontrastas stipriai rėžė akį. Jog egzistavo milžiniška galimybė, jog senoji, visų pamilta ir pamėgta Madė taip niekada ir nebesugrįš, minčiai prieš kažką pakelti ranką vos prieš kelis mėnesius vertus merginą nusigąsti. Bet vienas dalykas, nepaisant to, jog panelės vidus buvo perdirbamas iš pagrindų lyg gaisro metu suniokotas butas, keistis neketino. -Aš.. - Myliu tave. Myliu labiau nei kada nors kada pajėgsiu mylėti ką nors kitą. Myliu taip stipriai, jog kartais negaliu įkvėpti. Ir žinau, jog visuomet mylėsiu. -Dėkui tau, Tomai. - Akimirką stabtelėjusi ji visgi persigalvojo tankiai sumirksėdama akimis, o tuomet giliai įkvėpdama ir išsitiesdama, akivaizdžiai pasiryžusi užbaigti pokalbį, kol dar neišpliurpė ko nederėtų. -Beje, Teodoras organizuoja Džožo gimtadienį. Turėtum prisidėti, - Pridūrė silpnai pati sau vyptelėdama, net jeigu apie šią savo idėją broliui nespėjo pranešti, netrukus vėlgi nutildama, praviroms lūpoms lyg ir ketinant kažką sakyti, bet pirštui pokalbio užbaigimo mygtuką nuspaudžiant greičiau, o pačiai Madelinai caktelint liežuviu ir patraukiant atgal į klubą.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Zayn
PRANEŠIMAI : 6550

Matthew Lúcio Harlow
"Stop looking for happiness in the same place you lost it."


RašytiTemos pavadinimas: Re: TB   Sk. 01 17, 2016 1:53 am

msg

Srsly, love? Mes nesimatėm geriausiu atveju tik valandą. :D



CAUSE WE ARE WHO WE ARE WHEN NO ONE IS WATCHING.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Zayn
PRANEŠIMAI : 6550

Matthew Lúcio Harlow
"Stop looking for happiness in the same place you lost it."


RašytiTemos pavadinimas: Re: TB   Sk. 01 17, 2016 2:01 am

msg:
 



CAUSE WE ARE WHO WE ARE WHEN NO ONE IS WATCHING.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Zayn
PRANEŠIMAI : 6550

Matthew Lúcio Harlow
"Stop looking for happiness in the same place you lost it."


RašytiTemos pavadinimas: Re: TB   Sk. 01 17, 2016 2:34 am

msg:
 



CAUSE WE ARE WHO WE ARE WHEN NO ONE IS WATCHING.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Zayn
PRANEŠIMAI : 6550

Matthew Lúcio Harlow
"Stop looking for happiness in the same place you lost it."


RašytiTemos pavadinimas: Re: TB   Antr. 01 19, 2016 4:36 pm

msg:
 



CAUSE WE ARE WHO WE ARE WHEN NO ONE IS WATCHING.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Zayn
PRANEŠIMAI : 6550

Matthew Lúcio Harlow
"Stop looking for happiness in the same place you lost it."


RašytiTemos pavadinimas: Re: TB   Antr. 01 19, 2016 9:15 pm

msg:
 



CAUSE WE ARE WHO WE ARE WHEN NO ONE IS WATCHING.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Zayn
PRANEŠIMAI : 6550

Matthew Lúcio Harlow
"Stop looking for happiness in the same place you lost it."


RašytiTemos pavadinimas: Re: TB   Pir. 06 20, 2016 3:14 pm

msg:
 



CAUSE WE ARE WHO WE ARE WHEN NO ONE IS WATCHING.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Zayn
PRANEŠIMAI : 6550

Matthew Lúcio Harlow
"Stop looking for happiness in the same place you lost it."


RašytiTemos pavadinimas: Re: TB   Pir. 06 20, 2016 4:24 pm

msg:
 



CAUSE WE ARE WHO WE ARE WHEN NO ONE IS WATCHING.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Zayn
PRANEŠIMAI : 6550

Matthew Lúcio Harlow
"Stop looking for happiness in the same place you lost it."


RašytiTemos pavadinimas: Re: TB   Pir. 06 20, 2016 4:48 pm

msg:
 



CAUSE WE ARE WHO WE ARE WHEN NO ONE IS WATCHING.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Zayn
PRANEŠIMAI : 6550

Matthew Lúcio Harlow
"Stop looking for happiness in the same place you lost it."


RašytiTemos pavadinimas: Re: TB   Pir. 06 20, 2016 5:57 pm

msg:
 



CAUSE WE ARE WHO WE ARE WHEN NO ONE IS WATCHING.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Zayn
PRANEŠIMAI : 6550

Matthew Lúcio Harlow
"Stop looking for happiness in the same place you lost it."


RašytiTemos pavadinimas: Re: TB   Antr. 06 21, 2016 1:31 am

msg:
 



CAUSE WE ARE WHO WE ARE WHEN NO ONE IS WATCHING.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Zayn
PRANEŠIMAI : 6550

Matthew Lúcio Harlow
"Stop looking for happiness in the same place you lost it."


RašytiTemos pavadinimas: Re: TB   Antr. 06 21, 2016 1:45 am

msg:
 



CAUSE WE ARE WHO WE ARE WHEN NO ONE IS WATCHING.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Ashley Benson
PRANEŠIMAI : 10384

Yvette Ophelia Boucher
Always remember that you are absolutely unique. Just like everyone else.


RašytiTemos pavadinimas: Re: TB   Pen. 10 07, 2016 8:15 pm

SMS
Labas, Tomce!!
Norėčiau Tave ir Metju pakviesti į įkurtuvių vakarienę, kuri vyks Volteroje.
Labai tikiuosi, kad galėsite dalyvauti :)))
Myliu, bučiuoju heart
P.S. Jei kyla klausimų - klausk :D



Atgal į viršų Go down


Sponsored content


RašytiTemos pavadinimas: Re: TB   

Atgal į viršų Go down
 
TB
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 33Pereiti prie : Previous  1, 2, 3

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Telefonai-
Pereiti į: