sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Svetainė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Antr. 08 23, 2016 6:44 pm

– Oi tu, nepataisoma romantike,- po Veronikos žodžių moteris tik plačiau nusišypsojo, josios širdį moters žodžiams visgi pajėgiant sušildyti, net jei Demetrija mąstė kiek kitaip, mat josios svajonės išsipildymas buvo vien tai, kad veik visą gyvenimą praleidę vaikydamiesi kraugerius ir net neleidę sau pagalvoti, jog kada nors sukurs šeimą, medžiotojai vis tiek sugebėjo susikurti bent iš dalies normalų gyvenimą. Nors pati tikriausia tiesa buvo faktas, jog savo laimę šviesiaplaukė surado Natanielio pašonėje. O ar jiems bus lengva garbingai pasenti, tebūnie parodo laikas. Verai pritarus moteriai, nežinia ar jai nuoširdžiai tuo tikint, ar tiesiog norint nuraminti įsiaudrinusią medžiotoją, Demetrija linktelėjo. Tikrai, Natanielis buvo puikus medžiotojas ir po šitiek metų net nesistengdamas turbūt vien iš įpročio karts nuo karto kiek akyliau peržvelgdavo namus, vien tam, kad įsitikintų, jog viskas ramu ir gražu. Nebuvo jokio pagrindo nerimauti, jis tikrai neleistų, kad jo šeimai nutiktų kas nors blogo. – Jau geriau jie padarytų visiems paslaugą ir pasiimtų pačią Karmen. Ir tyrinėtų tą jos nuostabųjį sugebėjimą nors ir ištisus šimtmečius,- negalėjo nepurkštauti, galėdama nė nemirktelėjusi paaukoti Karmen tiems psichopatams, kad šie džiaugtųsi nauju tyrimų objektu ir paliktų ją ir jos šeimą, kurios dalimi panelė laikė ir Veroniką, ramybėje. – Manau, kiek per gerai apie mane galvoji,- kukliai atsakė į šviesiaplaukės liaupses, taip pat spustelėdama josios ranką, atrodo, bent trumpam nurimusi ir nustūmusi paranoiškas mintis į šalį. Demetrija iš tikrųjų nebuvo tokia bebaimė kovotoja. Tiksliau, nebebuvo. Moteris visą gyvenimą taip stengėsi visam pasauliui įrodyti, jog yra stipri ir nenugalima karė, kad galiausiai tiesiog perdegė ir perleido šeimos gynėjo pareigas sutuoktiniui, leisdama sau pabūti tiesiog eiline moterimi, kuri trokšta, jog rūpintųsi ja po to, kai taip ilgai ji rūpinosi kitais. Žinoma, nepamiršo savo prigimties ir reikalui esant būtų sugebėjusi išspardyti subines keliems vampyrams, jau nekalbant apie kokį kvailį, gatvėje sugalvojusį atimti iš jos rankinę, tačiau kovotoja kuriam laikui buvo nustumta į šalį. Moteriai priminus, kiek dabar valndų, šviesiaplaukė tvirtai linktelėjo, susivokusi, jog pats laikas susiimti ir apsimesti, jog tokio baimės protrūkio nė nebuvo, jai visgi itin stipriai trokštant pabučiuoti dukrą prieš miegą ir geroms penkioms minutėms įsikibti į Natanielį, kad jis vien savo buvimu šalia tolyn nuvytų visą jos nerimą. – Jam geriau apie šitai nepasakokim,- pasiūlė tyliai sukikendama, bandydama įtikėti, jog pastarųjų dešimties minučių panika buvo visiškai nepagrįsta ir medžiotojui nereikėtų to žinoti, kadangi kitaip tyčiotųsi iš šių dviejų bailių iki dienų galo. – Gerai,- sutiko su Veronikos pasiūlymu, neprieštaraudama apsižvalgyti vien dėl šventos ramybės, jog įsitikintų, kad name tikrai ramu. Panelei pradingus už durų, pati medžiotoja dar kurį laiką žvelgė į kiemą, o tuomet patraukė apsižiūrėti virtuvėje ir koridoriuje. Kaip ir tikėjosi, visame pirmame aukšte buvo tylu ir ramu, Veronikos žingsniams, jai lipant laiptais, nutilus ir šviesiaplaukei likus vienai. Visgi, kažkas vis tiek nedavė jai ramybės, moters širdį stipriau plakti priverčiant josios kūną paglsočiusiam skersvėjui. Būdama koridoriuje, taip ir neuždegusi šviesos, moteris apčiuopomis surado paveikslą, už kurio buvo dar viena slėptuvė, moteriai nemelavus kai sakė, jog šiuose namuose tikrai daug prislapstytų ginklų. Rankoje spausdama seną gerą sig sauerį, moteris veik be garso grįžo į svetainę, josios akims kaip mat užkliūvant už pravirų durų, kurias puikiai prisiminė ne tik uždariusi, bet ir užrakinusi po nesusipratimo su paukščiu. Ilgai netruko pamatyti ir juodai apsirengusio vyro figūros, įsibrovėliui stovint kampe ir spiginant į ją tamsiomis akimis, moteriai kaip mat kilstelint į jį ginklą, josios rankoms nė nevirptelint, nė suvartotam alkoholio kiekiui neišmušant jos iš vėžių. – Nė žingsnio,- įspėjo, sušnypšdama pro sukąstus dantis, kai pastebėjo vyriškį palinkstant į priekį. Josios įspėjimas liko praleistas negirdomis, bjaurybei vis tiek metantis į priekį link moters, po ko per namus nuaidėjo šūvis, moteriai akimirksniu nuspaudžiant gaiduką, kulkai perveriant vyro petį, jam dėl to stabtelint vos sekundei ir tęsiant ataką. Šviesiaplaukė nespėjo atsitraukti, mat nesitikėjo tokio puolimo, dėl ko nekviestas svečias ją sučiupo ir su didžiule jėga trenkė į sieną, ginklui iškrentant iš medžiotojos rankų, o jai pačiai po smūgio susmunkant ant žemės. Atrodo, kad vyras buvo pasiruošęs dar kartą smogti šviesiaplaukei, tačiau lyg supratęs, kad po šūvio nėra pakankamai stiprus ar kažkieno pabaidytas, sekundę padelsęs tiesiog apsisuko ir staigiai nėrė lauk pro duris, palikęs sukniubusią Demetriją ant žemės.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6091

Adam Phillip Evans
Some nightmares don't end when you open your eyes.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Antr. 08 23, 2016 7:55 pm

-Toks mano antrasis vardas, - Palaimingai sučiulbėjo, patenkinta, jog liežuvio malimu gebėjo ne tik suerzinti medžiotoją, bet ir į jos lūpas sugrąžinti šypseną, kuri pastaraisiais metais jos veidelį puošė vis labiau, pakeisdama amžiais į šviesiaplaukės kaktą įsirėžusią nerimo raukšlę, gyvenimui priemiestyje apsuptai jaukumo ir meilės atjauninant Demetriją labiau už naktinį kremą. Įsiūliusi mažajai Melodijai morkytes ji akivaizdžiai į savo pusę palenkti sugebėjo ir kitus Harlow šeimos narius, pastariesiems tikint kiekvienu žodžiu, kuris palikdavo tetos Veronikos lūpas, Demetrijai vos po akimirkos pradedant alsuoti lengviau, įtikėjus, jog Natanielis jokiais būdais neleistų jo šeimai susidurti nė su menkiausia grėsme, jam pasiryžtant išardyti namą po plytą, jei tik pajustų kažką esant ne taip, ko, akivaizdžiai nepadarė, netgi palikdamas dvi damas namuose vienui vienas, dėl ko šviesiaplaukėms nereikėjo tuščiai jaudintis. -Žinau, kad jos nekenti. Ir nesuprask manęs klaidingai, abu su Natanieliu, be abejonės turite tam pagrindą, bet tokio masto neapykanta niekuomet nenuvedė prie gero, - Veronika atsargiai prabilo, jokiu būdu negindama Karmen, nepaisant to, kiek kartų Rendalas tikino ją esant nesuprasta. Panelė labiau jaudinosi dėl pačios Demetrijos, kuri gyveno krūtinėje nešiodamasi beprotiško masto pagiežą, Veronikai neabejojant, jog panašaus pobūdžio jausmas ir pavertė jų bendrą rudaplaukę tuo, kuo Karmen yra šiandien, pykčiui net artimuosius paverčiant vargiai pažįstamais, dėl ko Vera nenorėjo, jog linkėdama kažkam blogo, nelaimę sau Demetrija prisišauktų pati. Be to, Karmena ir be ilgapirščių daktarų pagalbos buvo gerokai nušokusi nuo proto, merginai bijant net pagalvoti, kuo taptų Rendalo draugužė bent porą savaičių virtusi tokio tipo eksperimentų auka. -Apie tave? Niekada. Tau gerų žodžių tikrai nestigsiu, - Į draugės kuklius žodžius atsakė plačia šypsena, panelėms bendromis jėgomis sugebant atrasti pamestą ramybę, panikai, kurią išgyveno jau dabar atrodant truputį absurdiškai, šviesiaplaukėms neturint dėl ko baimintis, kol šalia smagiai spragsėjo židinys, fone grojo pakyli muzika ir svarbiausia - jos turėjo viena kitą. -Mm, pritariu. Visai nenoriu artimiausiu metu atsidurti durnyne, - Tvirtai linktelėjo galva, pasiryžusi apie šio vakaro įvykius neprasižioti absoliučiai niekam, ir ypač Natanieliui, kuris tikrai neliktų sužavėtas, jeigu vos jam įžengus pro duris, panelės viena per kitą pradėtų pasakoti, kaip įsivėlė į mirtiną kovą su gaidžiu, o vėliau lakstė po namus ieškodamas vaiduoklių, vienu metu pasiryžusios net iškirsti mišką, jog surastų jų vakaro drumstėją, kuris akivaizdžiai gyveno tik panelių pasąmonėse, baikštumui, lyg slogai, visą vakarą keliaujant nuo vienos šviesiaplaukės prie kitos. Pasiūliusi išsiskirti Veronika laiptais keliavo užtikrintu žingsniu, net jeigu oda truputį šiurpo, moteriai tik pakilus nuo sofos pajaučiant, jog likusioje namo dalyje truputį vėsu, dėl ko, savaime aišku, ji kaltino artėjantį rudenį. Įžengusi į Melodijos kambarį ir nė neįsijungusi šviesos, ji pasirūpino sandariai uždaryti langą, dar užmesdama akį į kiemą ir patikrindama ar Natanielis dar negrįžo, kai netikėtai visas panelės kūnas įsitempė. Akimirkos, kai visa savo esybe suvoki tavo gyvenimą tuoj negrįžtamai pasikeisiant, nelydi aibė fejerverkų, grindims išliekant savo vietoje, o pasauliui į priekį sukantis tokiu pačiu greičiu. Tolygiai tiksinti laikrodžio rodyklė vos sekundę užstrigo vietoje, Veronikos širdžiai skausmingai sustojant plakti, kai greitai apsisukusi moteris išvydo jį - plačiapetį, juodu kapišonu slepiantį savo veidą - stovintį tarpduryje ir blokuojantį kelią link vienintelio išėjimo. Tiesa, krūptelėti šviesiaplaukę privertė ne vyriškio žingsnis į priekį, o šūvis apačioje, be amo palikęs juodu abu, tamsiai žmogystai apsvarsčius savo galimybes, o tuomet apsigręžus ir patraukus link garso šaltinio. Sustingęs Veronikos kūnas metėsi į priekį prieš jai pilnai įsisavinant ką daro, mat moteris stipriai abejojo ar padauginusi vyno Demetrija sugebėtų susitvarkyti su jais abiem, panelei nė dorai nespėjant prisivyti pasalūno, kuomet stvėręs ją už gerklės, vyriškis smulkų Veronikos kūną sumūrijo į koridoriuje buvusį veidrodį, panelei tyliai aiktelint ir susmunkant ant grindų. Tiesa, paslaptingasis svečias baigęs nesijautė, gruoblėtai jo rankai susirandant Veronikos kaklą, kurį apsivijęs pirštais vyrukas atkirto moters plaučius nuo deguonies, palikdamas ją bergždžiai rangytis vietoje. Kupinas sunkiai paaiškinamos neapykantos dėl kurios drebėjo visu kūnu, pasalūnas netrukus išleido keistą, kriokiantį garsą, Veronikos akims išsiplečiant, kai pajuto delne skausmą, nepaprastai stipriai joje spausdama šukę, kurios kitas galas styrojo vyriškio kakle. Ją smaugusi ranka netrukus atsipalaidavo, vyrui visu svoriu ją prislėgiant be jokių gyvybės ženklų, pačiai Veronikai buku žvilgsniu spoksant į lubas. Suinkštusi ji trūksmingai įkvėpė, lyg darytų tai pirmą kartą gyvenime, netrukus išropliodama iš po vyro, kurio krauju pasidengė visi panelės drabužiai, šviesiaplaukei klupinėjant ties kas trečiu žingsniu, kol pasiekė laiptuas, kuriais vos nenusiridenusi ji įsitvėrė turėklų. -Demetrija, - Šūktelėjo draugės vardą gergždžiančiu balsu, panelės rankoms ir kojoms drebant lyg epušės lapui, jai tik po laiko suvokiant, jog pilnu tempu rauda, springdama savo pačios seilėmis, kurių ištinus gerklei nebeišėjo normaliai nuryti. Šoką patyręs panelės kūnas kas tik ką įvyko įsisavino greičiau už merginos smegenis, bet suvokimas pasiekė ir jas, Veronikai baugščiai dirstelint sau per petį į ant grindų nejudantį kūną, kurio gyvybę moteris pasiglemžė savomis rankomis, ausį rėžiančiam garsui kurį tik ką skleidė kaip mat nutylant, o pačiai blondinei susileidžiant ant laiptų.


Would have. Could have. Should have. But did not.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Antr. 08 23, 2016 8:35 pm

Demetrijos galva stipriai svaigo po skaudaus susidūrimo su siena, šviesiaplaukei tyliai suaimanuojant, tik po kelių akimirkų sugebant praplėšti akis. Vaizdas buvo neaiškus, aplinkui viskas liejosi ir medžiotoja sugebėjo įžiūrėti tik šešėlį primenančius užpuoliko kontūrus. Moteris virpančiais pirštais dar mėgino sugriebti ginklą, tačiau kai pagaliau jį sugraibė, įsibrovėlis jau buvo dingęs už durų, jam itin vikriai peršokant per aukštą tvorą ir nubėgant gilyn į mišką, kambaryje vėl įsivyraujant mirtinai tylai, apie ką tik praūžusią kovą liudijant tik ant kilimo likusiems tamsiai apsirengusio vyriškio kraujo lašams ir jo pakeliui nuverstam stalui bei aplink jį išsimėčiusioms merginų vaišėms. Tačiau kova dar nebuvo baigta. Viskas nenurimo, kaip galėjo iš pradžių pasirodyti. Šiaip taip pakilusi nuo žemės, moteris sunkiai nužingsniavo prie pravirų durų, kurias pabandė užverti, tačiau beprasmiškai, kadangi spyna buvo sugadinta, jai nesuvokiant, kaip per tokį trumpą laiką ir šitaip tyliai, įsibrovėlis sugebėjo ją išlaužti. Drebančia ranka atmetusi nuo veido plaukus, šviesiaplaukė dar sugebėjo nuo sofos pasiimti telefoną, tolimesnius jos veiksmus pertraukiant dūžtančio veidrodžio garsas antrame aukšte, jai krūptelint ir pasileidžiant į priekį, viskam vėl nutylant dar prieš medžiotojai spėjant pasiekti laiptus. Su per gerklę lipančia širdimi, moteris ėmė kopti į viršų, kaip tik tuo metu išnyrant krauju nuo galvos iki kojų išterliotai Veronikai, kuri suklupo keliais laipteliais aukščiau, nei buvo Demetrija. – Vera... – apimta siaubo sucypė, kaip mat įveikdama ją ir draugę skyrusį atstumą ir pritūpdama šalia jos, įdėmiai nužiūrėdama kiekvieną panelės kūno lopinėlį ir mėgindama suvokti, iš kur visas tas kraujas. Pastebėjo tik perrėžtą josios ranką, tačiau tai nepaaiškino tokio baisaus kraujavimo. – Kas įvyko? – nesigaudydama prabilo, pirštais nubraukdama moteriai nuo veido ašaras ir dar kilstelėdama žvilgsnį į viršų, naiviai tikėdamasi išvysti užpuoliką, tačiau pamatė tik ant grindų besimėtančias veidrodžio šukes ir kraujo klaną, susidarant vaizdui, jog Veronika krito ir trenkėsi į veidrodį, kadangi jokių kito asmens pėdsakų aplinkui nebuvo. Visai kaip ir svetainėje. – Ar reikia greitosios? – panikuodama dar pasiteiravo, nervingai minkydama rankoje vis dar laikomą telefoną, pasiruošusi bet kurią sekundę surinkti numerį, jeigu paaiškės, kad Veronika sužeista rimčiau, o ne tik persipjovė ranką.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6091

Adam Phillip Evans
Some nightmares don't end when you open your eyes.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Antr. 08 23, 2016 9:26 pm

Atmintis, siekdama apsaugoti trapią žmogaus prigimtį, neretai ištrindavo tai, kas sieloje galėjo palikti amžinus randus, dėl ko Veronika niekaip negalėjo atkurti pastarųjų penkių minučių įvykių eigos, žinodama tik viena - jog visu kūnu juto, kaip ją slegiantis asmuo išleidžia paskutinį atokvėpį, kuris vis dar aidėjo moters ausyse, pindamasis su neritmingais josios. Prieš akis išvydusi dalinai sveiką Demetriją, Veronika matomai atsipalaidavo, tarytum baimė, jog šviesiaplaukė gali būti sužeista būtų buvęs vienintelis dalykas, vis dar laikantis jos nugarą tiesią, panelei beveik iš karto po to suglembant, šaltu prakaitu išmuštą kaktą atremiant į turėklą. -Ką? - Pasiteiravo truputį nesiorientuodama, spigiam ir išgąstingam Demetrijos balsui tarytum sklindant giliai iš kapo duobės. Akimirką Veronika tikėjo, jog bet kurią ateinančią sekundę atsijungs, ne visai įsitikinusi ar nori dar sykį pabusti, praplėšti tarpusavyje limpančias akis ją priverčiant tolimesniems merginos žodžiams. -Aš nesužeista, - Patikino draugę, vangiai dirstelėdama į savo drabužius, kurie per pastarąsias penkiolika minučių spėjo pakeisti spalvą į raudoną, po ko Veronika pradėjo žiopčioti lyg į krantą išmesta žuvis, staiga vėl stovėdama ant abiejų kojų. -Jis ne mano, - Tvirtino Demetrijai imdama draskyti drabužius lyg pamišėlė, panelei nuskubant įžiebti visų įmanomų šviesų, dėl ko koridorius netrukus nušvito lyg Kalėdinė eglutė, šviesiaplaukes pasitinkant ne dovanoms, o kraujo klanui, kuris palengva gėrėsi į tarpus tarp grindų. -Aš jį padūriau į kaklą, - Karštligiškai kuždėjo panosėje, pasibaisėjusiu žvilgsniu stebėdama vietą, kurioje vos prieš akimirką gulėjo negyvas asmuo. -Pažiūrėk į kraujo kiekį, Demetrija. Jis negalėjo tiesiog atsistoti ir išeiti. Turbūt pataikiau jam į arteriją, - Plačiai gestikuliuodama rankomis ji bandė paaiškinti medžiotojai susidariusios situacijos absurdiškumą, faktui, jog tik ką nužudė žmogų truputį nublankstant prieš suvokimą, jog pastarasis vėliau atsistojo ir kažkur išropliojo. Vis dar veikiama adrenalino antplūdžio ji įsigudrino apeiti visus viršuje buvusius kambarius, tikrindama ar žmogysta kur nušliaužęs nepasimirė po lova, bet jokio kūno nebuvo galima rasti nė su žiburiu, apstulbusiai Veronikai tiesiog įsiremiant į savo kambario duris ir įbedant akis į vieną tašką priešais. -Kaip tai įmanoma? - Sukuždėjo vargiai judindama lūpas, dešinei rankai po truputį pradedant priminti merginai apie atvirą žaizdą delne, kuris šiuo metu degė ir perštėjo, Verai tai sėkmingai ignoruojant, mat šiuo metu jos mintys buvo okupuotos truputį svarbesnėmis temomis, panelei kilstelint akis į Demetriją, tarsi ši turėtų visus atsakymus į klausimus, kurių Veronika nespėjo normaliai suformuluoti.


Would have. Could have. Should have. But did not.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Antr. 08 23, 2016 10:02 pm

Visų įvykių sūkuryje visas alkoholis, rodos, pasišalino iš medžiotojos organizmo, dabar moteriai žvelgiant į veroniką blaiviomis, plačiomis ir rūpesčio kupinomis akimis, panelei akivaizdžiai apturėjus kur kas bjauresnį susidūrimą nei Demetrijai. Dar kartą pirštais perbėgusi per nuvargusį ir krauju išteptą moters veidelį, medžiotoja sunkiai atsiduso, jos akims vis dar lakstant po patalpą, o kūnui liekant įsitempusiam it stygai, medžiotojai nepajėgiant atsipalaiduoti nė minutei, o ir laiko poilsiui ir ramybei dabar nebuvo, kai viskam nutilus iškilo milijonas naujų klausimų. Merginai patikinus, kad pati nebuvo sužeista, o kraujas ant drabužių priklauso ne jai, medžiotoja tik tvirtai linktelėjo, pakildama ant kojų ir apėjusi šviesiaplaukę patraukdama link pagrindinės įvykio vietos. Paraginta atkreipti dėmesį į kraujo kiekį, mergina nuleido akis į žemę, delnu prisidengdama praviras lūpas ir papurtydama galvą, lyg nuoširdžiai negalėtų patikėti, kad visa tai vyksta iš tikrųjų. Čia. Jos namuose. Namuose, kuriuose medžiotojai turėjo rasti ramybę, o ne dar didesnius vargus. Ir tuose pačiuose namuose, kuriuose savo kambaryje galėjo miegoti Melodija, tik laimingo atsitiktinumo dėka šį vakarą buvusi kitur. Veronikai patraukiant tikrinti kambarių, tik pasitraukė jai iš kelio, pati pritūpdama ir delnais užsidengdama veidą, nuoširdžiai neįsivaizduodama, nei ką galvoti, nei ką daryti toliau, ko gero neegzistuojant tokiai institucijai, kuriai reikėtų pranešti ištikus tokiai nelaimei, kai į tavo namus įsilaužia neaiškus tipas, tu jį papjauni, bet jis prisikelia iš mirusiųjų ir kažin kur nužingsniuoja. Draugei kreipusis tiesiogiai į ją, medžiotoja vėl pakilo ant kojų, jos kūnui vis dar šiek tiek drebant, bet žvalesniu tapusiam veidui išduodant, jog moteris dabar neplanuoja kristi į kampą ir siūbuoti pirmyn-atgal apimta panikos. – Nežinau,- situacija buvo per daug keista netgi visko mačiusiai merginai. Žinojo, kad vampyras nebūtų nukraujavęs ar apskritai sureagavęs į šukę kakle, o paprastas žmogus nebebūtų niekur šliaužęs po tokio kraujo praradimo. Todėl galima buvo tik spėlioti, kas per padaras užpuolė Veroniką. Ar kas tam asmeniui padėjo. – Gal čia buvo dar kas nors? Išnešė jį... Arba tai koks nors man nežinomos rūšies sutvėrimas,- nelabai tikėdama antruoju variantu, pasidalino tuo, kas šovė į galvą, minčiai, kad čia buvo daugiau nei du asmenys, kurie ramiausiai vaikštinėjo po namus merginoms nieko neįtariant, keliant siaubą. Taip pat kaip ir faktui, jog name vis dar galėjo slampinėti įsibrovėliai. – Mums reikia dingti iš čia,- sumurmėjo, beveik pasiruošusi šauti į kambarį, kad susirinktų pačius reikalingiausius daiktus kaip įmanoma greičiau.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6091

Adam Phillip Evans
Some nightmares don't end when you open your eyes.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Antr. 08 23, 2016 10:36 pm

Merginoje dar buvo likęs lašelis blaivaus proto, į kurį moteris dabar dėjo visas įmanomas viltis, šitokiu būdu siekdama išsilaikyti ant kojų ir neleisti trigubai: kraujo, išgąsčio ir skausmo kombinacijai jos nugalėti, panelei visuomet sugebėjus išvengti tokio tipo situacijų ir tik retkarčiais, vienam jos draugų grįžus iš medžioklės ir smulkiai papasakojus kas įvyko, aikčiojant iš netikėtumo, kol rankomis apglėbusi laikė šiltą arbatos puodelį. Tiesa, mintyse stebėdamasi, kaip apie medžioklės sukeliamą riziką Demetrija nepagalvojo anksčiau, panelė iš tiesų pamiršo faktą, jog taip pat yra glaudžiai susijusi su antgamtiniu pasauliu, šiam vakarui tampant didžiausiu to pavyzdžiu. Veronika galėjo sriūbauti kampe apsikabinus kelius ir gailėti savęs, kaip būtų pasielgusi kita drugelį nuskriausti bijanti namų šeimininkė, šviesiaplaukei paprasčiausiai uždraudžiant sau šitaip palūžti, mat laiko išsiverkti per gyvenimą ji turės apsčiai, šiuo metu norėdama išvengti papildomų problemų, kada Demetrija bus priversta trankyti ją į veidą bandydama sustabdyti moterį nuo isterijos. Regis devyniasdešimt metų kaulų laužymo kiekvienos pilnaties metu užgrūdina net ir švelniausius. Labiau už viską Veronika tiesiog jautėsi įsiutusi, negalėdama patikėti, jog tuomet, kai viskas Demetrijos gyvenime atrodė susitvarkę, kažkas po kojomis vėl sudrebino žemę, palikdami medžiotoją ne tik sutrikusią, bet ir be stogo virš galvos. -Aš būčiau tai girdėjusi, ar ne? - Pasiteiravo merginos vos ši iškėlė teoriją apie dar vieną bastūną, kuris galimai slankiojo po namus visą šį laiką, nė vienai šviesiaplaukių jo nepastebint. Krėtė šiurpas vien pasvarsčius galimybę, jog pasaulyje gali egzistuoti daugiau sutvėrimų, apie kuriuos nė viena jų iki šiol nežinojo, Veronikai per akis užtenkant vampyrų, vilkolakių, mišrūnų ir pavidalo keitėjų, jog naktimis neramiai vartytųsi lovoje, dabar miegui apskritai prarandant bet kokią prasmę. -Demetrija, tu juk supranti, jog jie persekioja ne namą? Nebent jis pastatytas ant kokių satanistų kapinių, - Ji atsargiai pratarė, leisdama moteriai įsisavinti faktą, jog taikiniu buvo viena jų (greičiausiai medžiotoja), dėl ko nesvarbu kur ši beeitų, pabėgti negalės. Ar bent jau ne ilgam. -Iš kitos pusės tu teisi. Naktį mums derėtų praleisti kur nors kitur. Bet tu turėtum paskambinti Neitui ir apie viską jam pranešti, - Viską išdėstė greitakalbe, akimirką luktelėdama, jog dar sykį nuskenuotų Demetriją akimis, Veronikai galiausiai atsidūstant ir su skaudančia širdimi pradingstant už vonios durų, kol kraujas jos plaukuose dar visiškai nesukrešėjo, o stiklo gabalėliai nuo veidrodžio nesulindo į galvą.


Would have. Could have. Should have. But did not.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Antr. 08 23, 2016 10:59 pm

Demetrija, visos šitos suirutės viduryje, skyrė minutėlę tam, kad dar kartą nužvelgtų Veroniką. Nežinojo, kokios būsenos mergina gali būti ir, tiesą pasakius, tikėjosi kur kas baisesnių pasekmių nei pora minučių absoliutaus šoko, Verai per visą gyvenime greičiausiai nesant nieko nužudžius net per neatsargumą virsmo metu, o dabar stovint susitepus krauju vyro, iš kurio atėmė gyvybę. Medžiotoja didžiavosi jos stiprybe ir sugebėjimu kartą atsistojus nekristi ant žemės dar kartą, kad toliau lietų ašarų upelius, vietoj to jai bandant pajungti protą ir kartu su medžiotoja suvokti, kas jas ką tik užpuolė. – Negirdėjom nė vieno iš tų dviejų, kuriuos sutikom. Vienas išlaužė spyną ir įėjo į svetainę be jokio garso, man nesureaguojant nors buvau tik per kelis žingsnius nuo ten, koridoriuje,- nenorėjo be reikalo gąsdinti moters, bet faktas, kad įsilaužėliai buvo įgudę ir mokėjo išlikti nepastebėti, buvo akivaizdus, todėl joms dėl visa ko reikėjo išlikti budrioms ir neatmesti galimybės, jog gali būti ne vienos. – Suvokiu tai, Vera,- veik suinkštė, vienintelę akimirką pasiduodama nevilčiai, kas atsispindėjo josios balse, moteriai tik stipriau sukandant dantis ir vėl aukščiau iškeliant galvą, kadangi vis dar neturėjo laisvos minutės verkšlenimui. – Bet mieliau būčiau bute, kuris yra pakankamai aukštai, jog sunku būtų įsiropšti per langą ir kuris turi tik vieną įėjimą,- mintis apie pasilikimą erdviame name, į kurį kas nors galėjo nepastebėtas įlįsti pro langus ar vienas iš milijono durų, jokio malonumo moteriai nekėlė, dėl ko ji automatiškai prisiminė tuščią butą, kuriame gyveno anksčiau. Jis taip pat nebuvo itin ankštas ir negalėjai vienu metu apžiūrėti visko, bet ten atrodė bent šiek tiek saugiau. Net jeigu, kaip Veronika ir minėjo, itin saugu nebuvo niekur. Kaip beprotiška suvokti, kad per vieną naktį tapai taikiniu to, ko nepažįsti ir kam negali pasipriešinti, vienintele išeitimi liekant bėgimui. – Taip,- linktelėjo ir žvilgsniu nulydėjo merginą dingstančią už vonios durų, pati atsiremdama į sieną ir surinkdama mintinai mokamą numerį. Natanieliui atsiliepus, skubiai išbėrė jam visas naujienas, dar pokalbio metu patraukdama į miegamąjį, kad pagriebtų kokius nors drabužius sau ir Veronikai, dar greitai užsitempdama pirmas pasitaikiusias po ranka kelnes, su visa būtiniausia manta išeidama kaip tik tuo metu, kai Veronika išlindo iš vonios. Kadangi Neitas jau buvo pakeliui į butą, daugiau laiko delsti nebematė ir merginos, palikusios visą netvarką, su kuria susitvarkys kitą dieną, ir išdumdamos pro duris.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Vanessa Hudgens
PRANEŠIMAI : 5434

Katerina Lena Denali
Go on and tear me apart, and do it again tomorrow. I almost forgot, who you are.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Sk. 10 23, 2016 1:20 am

Apie tai, jog esant pas kažką svečiuose reikia būti savo vietoje, buvo kažkur girdėjusi, tačiau blondinei tai ne ypač rūpėjo, juolab jog pati sesuo, vos tik Dėja peržengė namo slenkstį, liepė jaustis kaip namie, ką Dėjaneira suprato kiek per daug tiesiogiai. Vos tik Demetrija su savo vyru ir mažąja melodija susėdo į mašiną ir nurūko keliu tolyn, jiems nusprendus savaitgalį pasisvečiuoti pas kažkokius draugus, šviesiaplaukės rankose ėmė kaisti telefonas, jai be sustojimo minkant raideles ekrane į vieną žinutę, tam pačiam tekstui netrukus pasiekiant mažiausiai penkiolika asmenų. Volteroje panelė buvo dar vos pora savaičių, todėl josios šviesioje galvelėje užgimė mintis, jog reikėtų surengti nedidelį susipažinimo vakarėlį, kuriame turėjo dalyvauti keletas naujų bendraklasių. Pora vyrukų pranešė apie tai savo draugams, šie prigriebė keletą merginų ir tokiu būdu nusitiesė ilga grandinė, jau po valandos pro plačiai atlapotas Harlow namų duris į vidų traukiant Dėjai pirmą kartą matomi asmenys, jai dėl to visiškai nesikremtant, o viso labo pasitaisant trumpą sijoną ir dar labiau praplatinant baltutėlę šypseną. Nusprendusi, kad prie durų budėti jai nebūtina, mergina trumpam įsmuko į rūsį, iš kurio vieną po kito atsitempė kelis butelius viskio, be jokios sąžinės graužaties patikėdama Natanielio atsargas į žavių futbolininkų iš mokyklos komandos rankas. Susirinkę svečiai nebuvo itin drovūs, dėl ko ilgai netruko kol vakarėlis kaip reikiant įsišėlo, Dėjai pagarsinus muziką imant sukinėtis tarp apgirtusių paauglių, karts nuo karto sustojant pašokti, ar tiksliau gundančiai pasiraityti, tai prie vieno, tai prie kito vaikino.
Pasičiupusi iš pro šalį ėjusio vyruko butelį šampano, kurį kažkas savavališkai ištraukė iš to paties rūsio, užsivertė jį, susivarvindama viską iki paskutinio lašo, o tuomet sviesdama butelį tolyn, šiam atsitrenkiant į sieną ir sudūžtant kažkur kampe, į ką blondinė atsakė žaismingu juoku. Suplojusi delnais, panelė apsisuko vietoje ir apsižvalgė, minioje šėlstančių jaunuolių ieškodama šio vakaro grobio. Panelė timptelėjo aukščiau sijoną, apnuogindama kojas kiek labiau, nei buvo padoru, ir kreivai šyptelėjusi patraukė link horizonte pasirodžiusio žavingo šviesiaplaukio žaliomis akimis, kurios taip ir kvietė greičiau prieiti. Kiek apsvaigusi nuo prieš tai spėto suvartoti alkoholio, panelė pasiekė savo dailųjį jaunikaitį, mikliai rankomis apsivydama jo kaklą, kurį kelis kartus švelniai brūkštelėjo nagučiais, kol tuo tarpu jos lūpos susirado jojo, nepažįstamųjų liežuviams netrukus įsiveliant į smagų žaidimą, porelei visiškai atsiribojant nuo likusio pasaulio.



Who but the mad would choose to keep on living?
In the end, aren't we all just a little crazy?
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 2196

West Elliot Harlow
we are so scared of people breaking us, that we end up breaking ourselves


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Sk. 10 23, 2016 1:39 am

Išlipęs iš taksi su kuprine ant pečių Vestas mažiausi tikėjosi pamatyti penkias skirtingas mašinas stovinčias šalia namo, muzikos garsams pasiekiant jį net ir stovint kitoje gatvės pusėje. Jis nežymiai kilstelėjo antakius kurį laiką likdamas lūkuriuoti gatvėje. Manė netikėtai grįžęs namo ir šitaip padarysiąs staigmeną tėvams ir sesei, tačiau buvo panašu, kad staigmeną jam padarys jie nusprendę iškelti vakarėlį. Atsainiai gūžtelėjęs pečiais ir tiesiog pamanęs, kad tėvukai nusprendė iškelti kažkokį pensininkų balių geriant seną vyną ir diskutuojant apie politiką, Vestas patraukė prie įėjimo. Pravėręs pro duris ir žengęs į vidų, jis priešais save išvydo vos ant kojų besilaikančią merginą, kviečiančią jį užeiti vidun. Vestas švelniai nusišypsojęs mandagiai šiai padėkojo, jog pakvietė užeiti jį į jo namus. Netrukus numetęs kuprinę ant žemės jis žengė pirmyn, po kojomis rasdamas vieną iš Melodijos žaisliukų, jo nustebusiam veidui dar labiau persikreipiant. Tačiau koją įkėlus į svetainę viskas kaip ir pasidarė aišku, jo akims netrukus pastebint šio vakarėlio kaltininkę. Prasigrūdęs pro žmones, Vestas atsirado tiesiai už Dėjaneiros nugaros, kurį laiką laukiant, kol šie patys pastebės jų bučinio stebėtoją, tačiau neišsikentęs Vestas sugriebė šią už peties ir atsuko į save. Žinoma, nepatenkintas vaikinas jau ketino kažką burbėti Vestui, tačiau medžiotojas tik apdovanojo jį tokiu žvilgsniu, kuris leido suprasti, kad dabar geriau nesiutinti šio vaikio.
- Ar tau visai su galva negerai? - Tarstelėjo kiek kilstelėdamas antakius, pats nesuprasdamas, nuo kada tapo toks nuobodus vakarėlių gadintojas. Tuo labiau, kad anksčiau kuo puikiausiai sutardavo su mamos seserimi, jiems abiems karstantis po medžius, rūkant cigaretes pasislėpus už namo ir skambinėjant kaimynams į duris su prašymu duoti saldainių.



But frankly, my dear, I don’t give a damn.
Atgal į viršų Go down
 
Svetainė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 33Pereiti prie : Previous  1, 2, 3
 Similar topics
-
» didžioji svetainė
» SVETAINĖS PATALPA
» DIDŽIOJI PILIES SVETAINĖ
» DIDŽIOJI SVETAINĖ
» Svetainė

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Harlow namas-
Pereiti į: