sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Įėjimas/prieškambaris

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27578

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Įėjimas/prieškambaris   Pir. 04 27, 2015 1:21 am



I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1560

Atiduodama40


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/prieškambaris   Antr. 06 16, 2015 11:54 pm

Tiesa, Tari su Demetrija aptarė josios viešnagės klausimus ir buvo nusprendusios, kad šviesiaplaukė apsistos josios namuose, tačiau susidarius tokioms aplinkybėms, mergina nebuvo įsitikinusi, ar tikrai netrukdys pusseserės sužadėtiniui ir nesukurs namuose nejaukios atmosferos. Kas ten žino, galbūt vyriškis negali atsipalaiduoti, kai po jo namus trinasi kažin kokia nepažįstamoji. Visgi, Natanieliui paprieštaravus Nefertari idėjai, ji tik klusniai linktelėjo, suspausdama lūpas į ploną liniją ir kurį laiką patylėdama. - Jūs neseniai persikraustėt į naują namą, tiesa? Nepanašu, kad labai džiaugiesi,- pastebėjo, nepraleidusi pro ausis tos nepasitenkinimo gaidelės, kuri paliko medžiotojo lūpas. Neketino apie šitai užsiminti Demetrijai, tiesiog buvo įdomu, kodėl vyras neatrodė itin pakylėtas, kai kalba pasisuko link jo paties būsto, nes Tari buvo įsitikinusi, kad paprastai žmonės džiaugiasi galėdami persikelti į naujus, gražius namus.
Vyrui leptelėjus, jog Tari taip greitai pakilo į jo toleruojamų ir mėgstamų žmonių sąrašo viršų, šviesiaplaukė nustebusi pakreipė galvą jo pusėn, netrukus susiraukdama, it būtų kamuojama skausmo ir garsiai įkvėpė pro sukąstus dantis. - Jau turėjai progą su ja susitikti? Apgailestauju,- užjaučiamai pakraipė galvą į šonus, netrukus tik nusijuokdama. Nebuvo nustebusi, kai suvokė, kad Natanielis taip pat nesimpatizuoja jos močiutei, kadangi puikiai žinojo, kad vien tos moters žvilgsnio pakaktų tam, kad sugriautum bet kokius mitus, jog senyvi žmonės yra mieli ir geri. Nors Natanielis gyveno su moterimi, kuri iš dalies buvo senosios kopija, gal tik kiek sukalbamesnė, ir netgi turėjo tą patį deginantį žvilgsnį, taigi šitai buvo šiek tiek keista. Bet į svarstymus mergina nesileido, greitai iš viso pamiršdama tą nedėkingą temą ir dar nedėkingesnę moterį, viso labo patogiau įsitaisydama ant sėdynės ir nukreipdama žvilgsnį į langą, pro kurį apžiūrinėjo besikeičiančius žavingo miesto vaizdus, atmosferai tiesiog dvelkiant senove ir didingumu, net jeigu dabar čia buvo išdygę daug modernių pastatų.
Žemam vyro balsui pertraukus automobilyje tvyrojusią tylą, Tari lėtai sumirksėjo akimis, tokiu būdu išsibudindama iš apmąstymų, į kuriuos netyčiomis buvo nuklydusi, ir menkai šyptelėjo, papurtydama galvą. - Ne, atsivežiau viską, ko gali reikėti. O jeigu ko pasigesiu, tiesiog pasivogsiu iš Demi,- atsakė visiškai nesirūpindama dėl to, kad netyčia galėjo kažką pamiršti, iš anksto žinodama, kad Harlow-Lund name jausis kaip namuose, kadangi pasižymėjo savybe nesijausti nepatogiai svetimuose būstuose. Didelis greitis, kurį pasiekė automobilis, panelės netrikdė, tačiau mašina visgi judėjo greičiau, nei po skrydžio vis dar mieguista ir kiek išsiblaškiusi Nefertari galėjo mąstyti, dėl ko ji tyliai aiktelėjo, šį tą prisiminusi, kai jie jau buvo nutolę nuo miesto centro ir judėjo užmiesčio link. - Tikiuosi turit ko nors valgomo? Aš mirštu iš bado,- prisipažino ir apgailestaujančiai šyptelėjo, it mėgindama atsiprašyti dėl to, jog susivokė jau gerokai po laiko.
Automobiliui pravažiavus beveik visą gyvenamųjų namų gatvę ir pasukus link atokesnio pravažiavimo, apsupto medžių, mergina labiau išsitiesė, it numatydama, kad jų kelionės tikslas jau visai čia pat, spėdama visiškai teisingai, kadangi netrukus mašina sustojo ir prieš šviesiaplaukės akis atsivėrė didingas namo, apsupto ošiančiais medžiais, vaizdas. Tyliai švilptelėjusi, panelė išlipo iš automobilio ir dar kartą įdėmiai nužvelgė pastatą. - Kuo jūs, žmonės, užsiimat? Gal apiplėšinėjat bankus, kad galit įpirkti šitokį namą? - nusistebėjusi pasiteiravo, sau per petį žvilgtelėdama į Natanielį.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11490

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/prieškambaris   Tr. 06 17, 2015 2:25 am

Vairavimas automobilį, juo labiau savo mažutę, visuomet buvo vienas mylimiausių Natanielio užsiėmimų, jam pilnai atsipalaiduoti sugebant tik sėdint už vairo, kol likęs pasaulis, kartu su kalnu neišspręstų bėdų tiesiog palieka užnugaryje, Neitui nesivargint nė grįžtelėti per petį tol, kol neateidavo metas apsukti mašinos ir sugrįžti į karčią realybę. Įprastai kolonėlės veik sprogtų nuo vyruko pamėgto roko garsų, bet nusprendęs negąsdinti po kelionės pavargusios viešnios, kuri mieliau pasirinktų eiti pėsčiomis nei alinti ausis ta klaikia muzika, jis visgi įjungė radiją, viliojančiam jaunos panelės balsui netrunkant užpildyti viso salono.
-Namas pernelyg.. subtilus mano skoniui, - Vyrukas pripažino, atsargiai dėliodamas žodžius, mat nebuvo tikras, kaip tiksliai save perteikti, kad šviesiaplaukė suprastų. -Rodos kiekvienas daiktas name turi savą vietą, žinai? Kiekvienas augalas, kiekviena dramblio statulėlė ir tinkamu kampu pakreiptas kilimas, paliekantis milimetrų tikslumo tarpus tarp sofos ir televizoriaus. Viskas, tik ne aš, - Jis kryptelėjo galvą į šoną, neabejodamas, jog Tari greičiausiai palaikys jį išpuikusiu bepročiu, nes tik asmuo, kuriam ne visi namie, galėtų nesidžiaugti tuo plytomis pastatytu meno kūriniu. Visgi, pakeisti savęs po trisdešimties gyvenimo metų vaikinas nebandė, nors gulėdamas milžiniškoje lovoje, kuri tarp jo ir Demetrijos pusių paliko didžiulį atstumą, jis nostalgiškai pagalvodavo apie visus tuos kartus, kai šiltus patalus jiems atstojo galinė impalos sėdynė, tuomet Neitui dar galint teigti, jog jo gyvenime nieko netrūksta.
-Galiu prisiekti, jog porą kartų ji mane graikiškai prakeikė. Net neabejoju, jog stalčiuje pasislėpusi turi ir mano vudu lėlę, kurią intensyviai bado adatėlėmis, mat jau kelinta savaitė iš eilės skauda nugarą, - Kažkam išpasakoti šias absurdiškas idėjas buvo savotiškai malonu, mat jeigu apie kažką panašaus būtų užsiminęs pačiai Demetrijai, panelė garantuotai būtų iškoliojusi jo šonus kočėlu. Jis pilnai suprato sužadėtinės meilę savo giminaitei, kurių mergina ir taip turėjo itin mažai, ir visgi, Natanielis kartais pagalvodavo, jog toji medžiotojos meilė truputį temdo jai akis, moteriai tiesiog nedrįstant pripažinti, kad josios senelė tikra rakštis subinėje.
-Prieš pat išvykdamas buvau parduotuvėje, dėl ko šaldytuvas dabar prikimštas. Bet jeigu labai tingėsim gaminti, galėsiu užsakyti picą, - Išdėstė viską netrukus nusišypsodamas, kadangi su šviesiaplauke bendrauti buvo labai lengva, kol kas visiems jų įnoriams idealiai sutampant, kas akivaizdžiai žadėjo gražios draugystės pradžią, Neitui net bijant pagalvoti, kada paskutinį kartą susėdo su kuo nors prie stalo ir nuoširdžiai apie kažką pasikalbėjo. Vėliau vaikinas taktiškai nutilo, mat kaip tik įsuko į šimtus kartų pravažiuotą kiemą, jam nė nereikiant pasukti į šalį galvos, jog žinotų, kokia nuostabos kupina išraiška puošia panelės veidą.
-Aš rūsyje verdu amfetaminą, bet ššš, niekam apie tai neprasitark, - Pakuždomis ištaręs jis žaismingai mirktelėjo jai akimi, netrukus iš automobilio iššokdamas pats, o tuomet nueidamas iš bagažinės paimti panelės lagamino su kuriuo nukeliavo iki laukinių durų, kaip mat jas atrakindamas ir plačiai atverdamas. -Prašau, - Mostelėjo ranka šviesiaplaukei praeiti pirmai, kol pats klusniai stovyniavo vietoje.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1560

Atiduodama40


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/prieškambaris   Tr. 06 17, 2015 3:12 am

Nekreipdama per daug dėmesio į fone užgrojusią muziką, Tari susitelkė į medžiotojo tariamus žodžius, atidžiai į jį žvelgdama susidomėjimo kupinomis akimis, lyg tyrinėtų vyrą ir mėgintų jį perprasti skaitydama tarp eilučių, nepasikliaudama vien žodžiais. Išklausiusi jo pasakojimo, tik padrąsinamai šyptelėjo ir vos pastebimai mostelėjo ranka. - Manau, kad suprantu, apie ką tu. Nors galiu ir klysti,- pradėjo, nutaisiusi švelnų ir supratingą toną, kuris iš esmės buvo tiesiog neatskiriama šviesiaplaukės dalis. - Papasakosiu apie savo patirtį, kuri šiek tiek panaši. Kai persikrausčiau į naują butą, viską dariau taip smulkmeniškai, kad net skaudėjo. Kaip ir sakei, kiekvienas daiktas savo vietoje. Mano namai nelabai kuo skyrėsi nuo muziejaus, kuriame dirbu, nes aš praktiškai nieko nejudindavau iš vietos, kad tik nesugadinčiau to tobulo vaizdo. Aš smulkmeniška,- gūžtelėjusi pečiais kreivai šyptelėjo, it pasityčiotų pati iš savęs. - Taip, butas atrodė idealiai, kaip iš žurnalo. Tačiau ta vieta namais tapo tik tada, kai pati to nė nepajutusi paverčiau butą savo urvu, kur kiekvienas daiktas išliko savo vietoje, tik jau kitaip. Žinai, kelnės viduryje kambario, puodelis su kavos tirščiais, jau pora dienų stovintis vonioje ant skalbimo mašinos,- tyliai sukikeno, itin noriai plepėdama ir atskleisdama, kokia nevala yra iš tikrųjų. - Moralas toks, kad ta vieta tapo idealiais namais tik tada, kai lioviausi mėginusi padaryti ją tokia. Galbūt ir tau tiesiog reikia laiko, kad apsiprastum, prisitaikytum... ir gal tik atrodo, kad daiktai yra savose vietose, o iš tikrųjų jiems dar reikia surasti tą pačią saviausią. Kaip ir tau,- užbaigė su menka šypsena, baisiai vildamasi, kad bent šiek tiek pataikė į temą ir nenukrypo nuo to, ką omenyje turėjo Natanielis.
Išgirdusi vyro žodžius, tik nusijuokė ir prunkštelėjo. Ne todėl, jog norėjo pasityčioti iš medžiotojo, o dėl to, kad turėjo istoriją, kuri nurungė ir vudu lėles, nugaros skausmus ar graikiškus prakeiksmus, kurių pati Tari močiutės pusėn paleido ne vieną ir ne du. - Kai mano mama buvo nėščia, močiutė reikalavo jos pasidaryti abortą, kadangi buvo įsitikinusi, kad iš tokios menkos moters gims dar menkesnis vaikas. Beat that,- ištarė pakankamai linksmai, kadangi ši tema jau seniai jos neskaudino, o ir baigėsi pakankamai gerai, atsižvelgiant į tai, kad ji dabar sėdėjo čia ir sėkmingai komunikavo su jaunuoliu, kas reiškė, jog prieš dvidešimt septynerius metus likę šeimos nariai į Nefertari dėjo šiek tiek daugiau vilčių nei jos nuosava močiutė.
- Mesk Demetriją ir pabėk su manim į negyvenamą salą,- sutramdžiusi prasiveržti grasinusį juoką, kadangi aktorė iš jos buvo prasta, svajingai susuokė, vos tik į šį pokalbį buvo įtraukta pica, Natanieliui žarstant tokius pasiūlymus, jog rodėsi, kad prieš Tari atvykstant skaitė išsamų jos gyvenimo aprašymą ir mintinai žinojo visas silpnąsias vietas. Šiaip jau Nefertari mėgo suktis virtuvėje ir bet kurią kitą dieną tą picą būtų iškepusi pati, tačiau dabar išties buvo kiek per daug nuvargusi ir aptingusi, jog imtųsi tokio rimto gaminimo, dėl ko netolimas ateities planas dabar atrodė kaip svajonė, šviesiaplaukei akimirką netgi pamanant, kad jaučia maisto skonį ant liežuvio galiuko.
Vyrui kurti nebūtas istorijas, akivaizdu, stengėsi kur kas geriau, kadangi šis išdėstė tokią stulbinamą pasakėlę, jo veide nevirptelint nė vienam raumenėliui, kuo Tari liko sužavėta. Žvelgdama į vyriškį plačiomis, naiviomis akimis, mergina tik porą kartų linktelėjo, suspausdama lūpas ir brūkštelėdama per jas nykščiu ir rodomuoju pirštu, it užsegdama nematomą užtrauktuką. - Kankinkit, budeliai, smarkiau, iškęsiu - nedejuosiu. Akmuo teprakalba veikiau, draugų aš neišduosiu,- prabilusi svetimais poetės žodžiais, išpyškino it priesaiką saugoti įsivaizduojamą Natanielio paslaptį, o tuomet tvirtu žingsniu žengė link durų, vis dar grožėdamasi aplinka, o netrukus įėjo ir į vidų, prieškambaryje nusispirdama batus ir nukeliaudama tiesiai į svetainę.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jenna Louise Coleman
PRANEŠIMAI : 5162

Bianca Juliett Harlow
And what did you think love would be like? A summer day?


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/prieškambaris   Kv. 06 25, 2015 1:01 am

Ganėtinai lėtai ir ramiai, neviršydamas leistino greičio ir niekur neskubantis Bjankos automobilis, tiesa, seniai matęs plovyklą ar apskritai meistrą, privažiavo prie Demetrijos namų. Pasistatė tvarkingai, kaip ir pridera, užgesinusi variklį ištraukė raktelius ir grakščiai bei greitai išlipo iš mašinos. Kai Bjanka klausė, kiek šampano dėžių atsivežti, nejuokavo. Priėjusi prie bagažinės panelė ją atidarė ir iškėlė po vieną dėžę ant žemės. Užrakinusi mašiną paėmė dvi dėžes į rankas, ant viršaus užsimesdama pelėsinio sūrio, nors nebuvo tikra, ar be jos kas nors dar jį mėgsta, o tada patraukė link įėjimo, velniškai džiaugdamasi dėl šios stiprybės savose rankose, mat ji leido Bjankai nė nedusdamai nešti apie dvidešimties kilogramų svorį. Atsidūrusi prie pat durų, dėžes vėl pastatė ant žemės, o tada kelis kartus pabaladojo į duris, nepamatydama, kad kažkur yra skambutis ir galbūt juo reikėtų pasinaudoti. Nors Demetrijos pasiūlymas buvo netikėtas ir nustebinęs vampyrę, Bjankai, nerandančiai sau vietos ir nežinančiai, kaip grįžti namo, buvo puiki proga dar kartą kažkur išsmukti ir bent kelioms akimirkoms pamiršti visus rūpesčius. O kaip dar geriau tai padaryti, jei ne prie taurės vyno su šaunia kompanija.



“I was always hungry for love. Just once, I wanted to know what it was like to
get my fill of it - to be fed so much love I couldn't take any more. Just once.”  

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27578

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/prieškambaris   Kv. 06 25, 2015 1:39 am

Kadangi Vestas tėvų namuose ir taip būdavo retas svečias, nuolat užsiėmęs krūva savų reikalų, šį vakarą Demetrijai reikėjo atsikratyti tik Natanielio, kuris, nežinia, dėl begalinės meilės sužadėtinei, bijodamas vienintelės namų monstrės moters ar tiesiog suprasdamas, kad moteriškėms, tarp kurių bus ir jo paties sesuo, tiesiog reikia vieno ramaus vakaro moteriškoje kompanijoje, per daug nesipriešino išvaromas iš namų, sutikdamas pasidžiaugti vienu viengungišku vakaru, susirasti kokios nors naudingos veiklos arba tiesiog pavakaroti vis dar jiems priklausančiame bute Volteros centre, na, bent jau tokie buvo šviesiaplaukės pasiūlymai. Meiliai atsisveikinusi su vyriškiu ir visai ne meiliai užtrenkusi jam prieš nosį duris, mergina turėjo dar daug laiko iki to meto, kai turėjo pasirodyti Bjanka ir Natali, todėl nusprendė šiek tiek apsitvarkyti. Besikuisdama rūsyje, paverstame šiokia tokia pramogų zona, pastebėjo, kad ten buvęs baras įtartinai tuščias, dėl ko, žvilgtelėjusi į laikrodį ir pamačiusi, kad vis tiek dar turi pusantros valandos, pasikinkė savo audinę ir nuvažiavo į parduotuvę, prisirinkdama tiek gėrimų, kiek neišgertų per mėnesį. Šviesiaplaukei tiesiog patiko pripildyto baro vaizdas ir galimybė netikėtai užsukusiems svečiams pasiūlyti bet ko, ko tik jie pageidautų.
Kadangi laiką apskaičiavo pakankamai teisingai, visi darbai buvo padaryti, o persirengti ar puoštis nereikėjo, kas buvo labai didelis tokių vakarų privalumas, moteris trumpam išsitiesė ant sofos, tingiai pasirąžydama ir ketindama įsijungti televizorių, tačiau dar prieš jai paimant į rankas pultelį, kieme pasigirdo įvažiuojančio automobilio garsas, dėl ko medžiotoja iš karto pakilo ant kojų ir lėtai nužingsniavo link įėjimo, praverdama duris veik tą pačią sekundę, kai Bjanka pabeldė. Žvilgsnis negalėjo neužkliūti už dviejų Bi atsivežtų vyno dėžių, dėk ko Demi aukščiau kilstelėjo antakius. - Aš maniau mes juokaujam,- prisipažino, tyliai sukikendama ir plačiau atverdama duris, leisdama Bjankai praeiti.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : “Let's run away." "To where?" "Alaska." "What's in Alaska?" "No clue," I whispered. "Find out with me.”
CLAIM : Zac Efron
PRANEŠIMAI : 1674

Garrett Percival Denali
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/prieškambaris   Kv. 06 25, 2015 2:26 am

Nors ir buvo nusiteikusi, kad šiandien anksčiau nei įprastai susirangys lovoje su savo mėgiamais saldumynais ir televizoriaus pulteliu rankoje, sulaukusi sesers kvietimo praleisti vakarą truputį kitaip, Natali ilgai nedvejojo prieš sutikdama pamiršti savo pirminius planus ir iškeisti juos į įdomesnę veiklą. Laiko leidimas namuose, džiaugiantis vien tik savo kompanija kartais galėdavo būti visai smagus, tačiau merginą tai jau ėmė pamažu erzinti, tad neilgai trukus ji stoviniavo prie spintos, svarstydama, ką galėtų apsirengti. Kadangi, net jei mokėjo vairuoti, deja, pinigų nuosavai transporto priemonei ji neturėjo, tad tamsiaplaukei teko tik giliai atsidusti ir surinkti jau beveik mintinai žinomą vienos taksi įmonės telefono numerį ir išsikviesti vairuotoją, kuris galėtų ją nuvežti į Demetrijos namus. Vos po kelių minučių Nat jau lipo laiptais žemyn, o jau pasiekusi šaligatvį, entuziastingai pasisveikino su ūsuotu, draugiškai atrodančiu vyriškiu ir nukūrė savo tikslo link. Tiesa, važiuojant pro miesto centrą, mergina staigiai šūktelėjo vairuotojui sustoti prie parduotuvės, savo spigiu balsu vairuotojui vos neįvarydama širdies smūgio, už ką netrukus ėmė atsiprašinėti, jo mažoms akutėms pro galinį veidrodėlį jau nebespinduliuojant švelnumu ir gerumu, ką ji galėjo prisiekti, kad įžvelgė anksčiau. Greitai nuskuodusi į šalia buvusią parduotuvę, rudaplaukė skubiai vaikštinėjo tarp lentynų, ieškodama ko nors, ką galėtų atsinešti į svečius, netrukus pagriebdama porą saldainių dėžučių ir dar raudono vyno butelį, manydama, kad galbūt tokio jos turto pakaks. Natali ir toliau tęsė savo pradėtą kelionę, jausdamasi kiek nejaukiai, kai susiraukęs ūsuočius piktai vis žvilgčiojo į jos pusę, atsipalaiduodamas turbūt tik po gerų penkių minučių, panelei iškart lengviau atsikvepiant, nes pyktis su juo visai nenorėjo, o ypač tada, kai jautėsi labai pakiliai ir turėjo didžiulį norą nesustodama plepėti. Laimei, jai pražiojus lūpas ir ėmus berti žodžius, vyrukas nesumanė jos išmesti iš važiuojančio automobilio ir draugiškai šnekučiavosi su savo keleive, netgi sustojus prie sesers namų, dar kurį laiką kalbėjo, merginai pritariamai linkčiojant, kol rinko pinigus už kelionę. Pagaliau išsiropštusi iš automobilio, tamsiaplaukė linksmai atsisveikino su vairuotoju ir rankose laikydama savo menką turtą, nužingsniavo prie durų, kur dar pro mašinos langą buvo spėjusi pastebėti Demetriją ir Bjanką.
- Sveikos! - staigiai prisistačiusi prie jų, džiaugsmingai šūktelėjo Natali ir išsišiepė, abi smalsiai varstydama žvilgsniu, kol išvydo šalia durų pastatytas dėžes su šampanu. - Bi, tau nebus truputį per daug? - mergina prunkštelėjo, palygindama savo turimas gėrybes su jos atsineštu turtu, tačiau vis dar išlaikė linksmą šypseną, manydama, kad šis vakaras turėtų būti visai smagus.


Happiness is the choice. The choice to think positively, to see the best even in the worst situations, to believe that things will get better. We make choices every day, make the right one.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jenna Louise Coleman
PRANEŠIMAI : 5162

Bianca Juliett Harlow
And what did you think love would be like? A summer day?


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/prieškambaris   Kv. 06 25, 2015 3:23 pm

Belaukdama kol Demetrija atvers duris, kas iš tiesų įvyko labai greitai, Bjanka dar spėjo pasitaisyti ant pakaušio netvarkingai surištą kuodą, kadangi šiandien neturėjo jėgų plautis galvos ir pirštų pagalvėlėmis nusivalė nubyrėjusį tušą nuo paakių. Neatrodė itin stilingai ar gražiai, bet į pasisėdėjimą su draugėmis tikriausiai niekas pernelyg ir nesipuošia, bent jau Bjanka taip tikėjosi. Vos Demetrijai pravėrus duris, Bjankos veidą pasiekė plati šypsena, atidengianti visus baltus dantis, kadangi šviesiaplaukę buvo mačiusi ganėtinai seniai, jog būtų spėjusi nežmoniškai pasiilgti. Tik dabar svarstė, kaip pačiai nebuvo kilusi mintis parašyti ar paskambinti Demetrijai ir pasiūlyti susitikti.
- Apie alkoholį mes nejuokaujame. - Atsakė staiga nutaisydama pačią rimčiausią veido miną, bet netrukus vėl sugrįždama prie savo šiltos šypsenos. Paėmusi tas dėžes jau buvo įėjusi ir į prieškambarį, kai jautri klausa išgirdo atriedantį taksi, dėl ko panelė tik sustojo ir pasisuko į kiemo pusę. Iš taksi išlipo jaunėlė Demetrijos sesuo, iš išvaizdos atrodanti it tikra josios priešingybė. - Nat, labas! - sušuko panelei net jai neužlipus laipteliais ir šiaip ne taip perėmusi dėžių svorį ant vienos rankos pamojavo rudaplaukei. Nors su pastarąja yra bendravusi vos kelis kartus, Natali buvo spėjusi palikti teigiamą įspūdį. - Nežinau kaip man, bet Demetrijai tikrai ne, - sukrizeno patraukdama draugę per dantį, o tada dar pajėgė ir kumštelėti ją į pašonę. Norėdama padaryti vietos praeiti Nat, kadangi su savo dėžėmis užėmė beveik visą prieškambarį, greit nusispyrė batus, palikdama juos prie kilimėlio, o tada patraukė tolyn. Pirmą kartą buvo Neito ir Dem name, tad kilstelėjusi galvą aukštyn apžiūrėjo netgi apšvietimą, jos burnai nevalingai prasiveriant dėl viso švarumo, stilingumo ir tvarkos, kurie karaliavo namuose.



“I was always hungry for love. Just once, I wanted to know what it was like to
get my fill of it - to be fed so much love I couldn't take any more. Just once.”  

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27578

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/prieškambaris   Kv. 06 25, 2015 6:03 pm

Įdėmiau apžiūrėjusi Bjanką ir josios kiek netvarkingus plaukus ir makiažo nesugadintą dailų veidelį, patenkinta nežymiai pati sau linktelėjo, kadangi dabar jau iki galo įsitikino, kad priėmė teisingą sprendimą - puoštis tikrai nereikėjo ir jos viduryje nakties nesugalvos persikelti į kokį nors klubą, nusprendusios, kad namie linksmybių per mažai. Bjankos iki skausmo rimta mina privertė šviesiaplaukę krenkštelėti ir tvirtai suspausti lūpas, kad suturėtų šypseną, kuri galiausiai vis tiek išsprūdo, josios lūpų kampučiams pakylant, kai Bjanka išsakė savo nuomonę apie alkoholį. - Namai mūsų vienų priežiūroje bus tik šią naktį, ne visą savaitę,- juokaudama priminė, dar kartą nužvelgdama dėžes, kuriose buvusio šampano jos ne tik, kad neišgertų per naktį, bet dar ir tris paras po to galėtų sėdėti ir gurkšnoti. Be to, panelė buvo nusiteikusi vakarui įpusėjus pereiti ir prie stipresnių gėrimų, kuriais pripildytas buvo baras, kas reiškė, kad arba liks labai daug šampano, arba labai mažai iš trijų pasisėdėti susirinkusių moterėlių. Būtų padėjusi Bjankai nunešti tas dėžes, bet šviesiaplaukė puikiai žinojo, kad jai, kaip vampyrei, tai nėra per daug sunku, dėl ko nepuolė nešioti sunkių dėžių vien iš mandagumo.
Medžiotojai jau buvo beuždaranti duris, kai išgirdo keliu atriedantį automobilį, kuris netrukus išniro iš už medžių ir sustojo kieme. Žinojo, kad čia gali būti tik Natali, todėl pravėrusi duris liko stovėti tarpduryje, kol sesuo tuo tarpu dar šnekučiavosi su taksi vairuotoju ir tik po kurio laiko išsiropštė iš automobilio, privertusi ne tik Demetriją, bet ir Bjanką, kuri su visu šampanu sustojo, kad pasitiktų merginą, palaukti. - Labas,- pasisveikino, šyptelėdama seseriai, josios žvilgsniui trumpam nukrypstant į nuvažiuojantį taksi, kurio vairuotojas dar draugiškai pamojavo merginoms, dėl ko Demi šiek tiek suraukė nosį, tikėdamasi, kad tas veikėjas dabar nevažinės čia kiekvieną vakarą, tikėdamasis surasti Natali, su kuria, panašu, kad susidraugavo. - Ne ne, ką jūs,- papurtė galvą, mostelėdama ranka ore,- man čia tik apšilimas. Aš turiu pasiruošusi dar kalną savo gėrimų,- patikino, savo žodžius užtvirtindama linktelėjimu. - Jeigu būsi gera, pasidalinsim ir su tavim, nes, kaip matau, pati nelabai savimi pasirūpinai,- kandžiai tarstelėjo sesei, linktelėdama į josios rankoje laikomą butelį. Žinoma, neplanavo palikti jos nuskriaustos ir be alkoholio, ir jai tikrai nerūpėjo, kiek ir ko atsivežė Natali, šviesiaplaukė tiesiog nesugebėjo prikąsti liežuvio, kai pasitaikė proga paerzinti jaunėlę.
- Į rūsį, damos,- sučiulbėjo, kai Bjanka apžiūrinėdama namą patraukė į vidų, ir mostelėjo ranka laiptų, vedančių žemyn į rūsį, pusę. Tik josios lūpas palikus raginimui, medžiotoja suvokė, kaip keistai tai gali nuskambėti dviems merginoms, kurios dar neturėjo progos apsižvalgyti naujuose medžiotojų namuose, tačiau tai tik privertė Demi šyptelėti, jai nieko nepaaiškinant ir leidžiant panelėms tikėtis įprasto, drėgmės ir pelėsių pilno nemalonaus rūsio.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : “Let's run away." "To where?" "Alaska." "What's in Alaska?" "No clue," I whispered. "Find out with me.”
CLAIM : Zac Efron
PRANEŠIMAI : 1674

Garrett Percival Denali
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/prieškambaris   Sk. 06 28, 2015 1:03 pm

Natali neretai išgirsdavo pastabų apie tai, kad yra pernelyg plepi ir kalba visiškas nesąmones, kai būtų galima patylėti, tačiau neatradusi būdo, kaip galėtų atsikratyti šios ne itin aplinkinių mėgiamos savybės, ji tiesiog pasidavė ir nutarė, jog jeigu kam nors labai trukdo jos nuolatinis kalbėjimas, tas žmogus paprasčiausiai gali susirasti kitą pašnekovę arba rastų kokį nors smagų būdą ją užčiaupti. Mergina iš tiesų nežinojo, ko galėtų tikėtis iš šio vakaro, bet buvo nusiteikusi pozityviai ir jau seniai matė savo vyresnėlę, todėl su mielu noru keliavo į Volteros užmiestį, nors galbūt kitomis aplinkybėmis ir būtų negailėjusi priekaištų seseriai už tai, kad privertė ją palikti savo minkštą lovą ir saldumynų prikištas virtuvės spinteles, tačiau, laimei, ji šiandien nebuvo tam nusiteikusi. Pagaliau nustojusi kvaršinti galvą vargšui taksi vairuotojui, tamsiaplaukė netrukus prisistatė prie jau į namus keliaujančių moterų, su džiugia šypsena veide ir šiokiomis tokiomis vaišėmis, kurias sumanė pagriebti paskutinę minutę.
- Tuomet tikriausiai nei viena iš mūsų šį vakarą neliks blaivi. Reikės kur nors paslėpti telefoną, kad kitą dieną nereikėtų draugams aiškintis dėl girtų skambučių. Arba buvusiems. - Nat staigiai išpūtė akis ir papurtė galvą, nenorėdama net įsivaizduoti, kokią gėdą tokiu atveju tektų patirti, norint paaiškinti, kodėl viduryje nakties skambino ir negailėjo meilių žodžių, kurių būdama įprastos būsenos greičiausiai nė nebūtų drįsusi ištarti. - Prašyčiau, aš visada gera. - mergina primerkė tamsias akis ir papūtė lūpas, kiek nepatikliai žvilgtelėdama į Demetiją, tačiau greitai prunkštelėjo ir vėl išsišiepė, suprasdama, kad sesuo tik juokauja ir nevers jos vienos sėdėti kampe apsikabinus savo butelį, kol abi su Bjanka ragaus kiekvieno namuose rasto gėrimo. - Rūsį? Kuo tiksliai mes užsiimsim? - tamsiaplaukė kilstelėjo antakius, prieš įžengdama pro namo duris ir nusispirdama batelius, tuo pačiu metu dairydamasi aplinkui ir apžiūrinėdama šviesų namų interjerą, kol bandė suprasti, kas iš tiesų vyksta ir kokių planų joms turėjo vyresnėlė.


Happiness is the choice. The choice to think positively, to see the best even in the worst situations, to believe that things will get better. We make choices every day, make the right one.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Milo Ventimiglia
PRANEŠIMAI : 2070

Marcus Hervé Volturi
Most people need love and acceptance a lot more than they need advice.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/prieškambaris   Pen. 07 31, 2015 1:57 am

Vladimirui, kuris šiaip jau orientuojasi tokiuose nedideliuose miestuose kaip Voltera ir apskritai pažįsta Italiją skersai ir išilgai, prireikė laiko, kol pats atrado reikiamą adresą užmiestyje. Lėtai ir ramiai, kaip buvo įpratęs, atvyko į kiemą, tvarkingai pastatė savo seną mašinėlę į mašinų stovėjimo vietą ir užgesinęs variklį išlipo. Davė sau laiko, kad apžiūrėtų, kaip įsikūrusi jo Lundų mergaitė, nors žinojo, kad šia pavarde į ją nebeturi teisės kreiptis, ir liko itin patenkintas. Su dėžute saldainių, mat atkeliauti į svečius be vaišių buvo negražu ir nemandagu šitam senamadiškam senukui Vladui, ir gėlių puokšte rankose, mat žinojo turintis pasveikinti Demetriją, greitai užkilo keliais laiptukais ir priėjo prie durų. Atlaisvinęs vieną ranką, mat taip pat nenorėjo ir baisiai atrodyti Demetrijos ir josios šeimos akyse, delnu atsainiai persibraukė per šviesius plaukus ir nuspaudė durų skambutį, imdamas šiek tiek nerimauti. Žinoma, nebuvo jokių garantijų, kad ras ką nors namuose, tačiau norėjo padaryti staigmeną ir vylėsi, kad Demetrijai bus malonu išvysti Vladimirą visai taip pat kaip ir jam ją, taigi pastarasis apsiėjo be telefono skambučio. Negalėjo tiksliai atsakyti, kiek laiko praėjo po paskutinio jų susimatymo, galbūt dveji metai, gal kiek daugiau, tačiau Vladimiro pažįstami, kurių vampyras per ilgą gyvenimą buvo sukaupęs tikrai pakankamai, karts nuo karto informuodavo kaip laikosi jo mylimiausia žmonių mergaitė.



“I am not sure that I exist, actually. I am all the writers that I have read, all the
people that I have met, all the women that I have loved; all the cities I have visited.”
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27578

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/prieškambaris   Pen. 07 31, 2015 2:25 am

Kad ir ką nieko neišmanantys žmonės kalbėtų apie nėštumą ir tai, koks tai yra stebuklas, jie nieko nežinojo, kadangi Demetrija visai nešvytėjo ir visiškai neatrodė išgražėjusi, ar bent jau pati nesijautė labai pakylėta, kadangi nuo pat tos sekundės, kai pramerkė akis, viskas, ką šviesiaplaukė jautė, buvo pykinimas ir rankas tirtėti verčiantis nepaaiškinamas susierzinimas, greičiausiai sukeltas hormonų, kurie patys nesuprato, ko nori. Nors pilvo dar nesimatė, visais kitais aspektais Demetrija buvo labai nėščia, dėl ko josios nuostabi diena prasidėjo nuo to, kad geras penkias minutes praleido apsikabinusi unitazą, kol išleido visą skrandžio turinį. Josios malonų pasiklūpėjimą netikėtai pertraukė skambutis į duris, dėl ko mergina tyliai suniurzgė, neskubėdama pakilti ant kojų. Jokių svečių panelė nelaukė, dėl ko ir bėgti atidaryti durų ji nesiruošė. Pirmiausia ji iš lėto atsistojo ir priėjo prie kriauklės, kur nusiprausė veidą. Po trejeto minučių, kai jau jautėsi panašesnė į funkcionuoti galintį sutvėrimą, Demi visgi nusileido į pirmą aukštą ir žvilgtelėjo durų pusėn, kadangi prisiminė, jog kažkas skambino. Kadangi niekas nepranešė, jog užsuks, vienintelis moters spėjimas buvo tai, kad iš kokios nors naktinės medžioklės ar šiaip sutvarkęs kažkokius reikalus grįžo Natanielis, kadangi pastarojo namuose, kai mergina nubudo, nebuvo. - Raktai yra skirti tam, kad nešiotumeisi juos prie savęs, jog paskui galėtum įeiti į namus. Pabandyk juos kada nors naudoti pagal paskirtį! - užriaumojo dideliais žingsniais eidama link durų, kurias atrakinusi, atvėrė vienu staigiu judesiu ir sustingo, kadangi pamatė visai ne tą vyriškį, kurio tikėjosi.
Šito šviesiaplaukio medžiotoja akyse neregėjo gerus porą metų, o paskutinį kartą susisiekti bandė prieš kelis mėnesius, norėdama pakviesti į vestuves, bet nesulaukė atsakymo, dėl ko nusprendė, kad vampyro numeris pasikeitė ir liko sėdėti be galimybės ką nors daryti, kadangi nelabai žinojo, kaip dar galėtų susisiekti su nuolat iš vienos vietos į kitą besiblaškančiu vyru. Nors ir absoliučiai netikėtas, šitas vizitas akivaizdžiai pradžiugino merginą, kas puikiai atsispindėjo josios veide, rūškaną miną pakeičiant plačiam šypsniui. - Vladai! - sukrykštė visai kaip kiekvieną kartą, kai josios akiratyje po prailgusios pertraukos pasirodydavo šitas jaunikaitis, tą akimirką atrodydama lygiai taip pat, kaip tuomet, kai buvo dvylikos, taip pačiai puldama vyriokui į glėbį ir stipriai apsivydama rankomis jo kaklą.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Milo Ventimiglia
PRANEŠIMAI : 2070

Marcus Hervé Volturi
Most people need love and acceptance a lot more than they need advice.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/prieškambaris   Pen. 07 31, 2015 11:14 pm

Nors nebuvo didžiausias žmonių draugas ir gerbėjas, mat buvo atpratęs nuo bendravimo su jais, o ir faktas, jog visuomet turi save valdyti šalia tų pažeidžiamų sutvėrimų šiek tiek erzino, buvimas su Demetrija buvo vienas iš mėgstamiausių Vladimiro užsiėmimų. Ir net išgirdęs jos piktą balsą už durų, Vladas akimirksniu plačiai nusišypsojo, jausdamasis taip, lyg netrukus pamatys kažką, kas negailestingai buvo išplėšta iš jo sielos prieš gerus kelis metus. Gerai buvo tai, jog ir jį pamačiusi šviesiaplaukė suspindo it rytinė saulė. Išplėtęs savo dideles rankas vyrukas priėmė trapią ir smulkią būtybę į savo glėbį, švelniai suspausdamas ją prie krūtinės, o skruostą atrėmęs į panelės viršugalvį užuodė tą patį puikiai pažįstamą ir mėgiamą merginos kvapą.
- Demi, - suniurnėjo josios vardą akimirkai užmerkdamas akis ir visai pamiršdamas, kad šiuo metu medžiotoja yra dvidešimt septynerių metų suaugusi moterėlė ir netgi mama, o ne dvylikos metų paauglė. Kad ir kaip keista tai bebūtų, kadangi abu iš išorės atrodė beveik vienmečiai, Vladimiras visuomet ją matė ir turbūt matys kaip labai jauną, išsigandusią, tačiau tuo pat metu brandžią ir drąsią merginą. - Čia tau, - tarė šiek tiek atsitraukdamas ir paduodamas saldainius bei baltų, didelių ir pilnai išsiskleidusių lelijų puokštę. Jeigu Demetrijos skonis nepasikeitė, ji vis dar mėgo šias gėles. - Už tai, jog kaip tyčia tą savaitę mano telefonas sugedo, kai visai netyčia nukrito ant grindų. Kas būtų pagalvojęs, jog jie tokie pažeidžiami, - gūžtelėjo pečiais, - Ir labai apgailestauju, kad negalėjau sudalyvauti tavo vestuvėse, bet be galo sveikinu ištekėjus, - linktelėjo nusišypsodamas ir švelniai ranka paglostė merginai per petį. Vladas iš tiesų nuoširdžiai gailėjosi negalėdamas stebėti kaip teka beveik dukrą atstojanti mergaitė, tačiau kuo greičiau norėjo šią klaidą ištaisyti, tad vos tik rado, tada ir užsisakė bilietą į Italiją. O ir jų susitikimą norėjo pradėti nuo pasveikinimo ir pasiaiškinimo, kad visą likusį laiką galėtų klausytis, kaip sekasi merginai ir jos šeimai.



“I am not sure that I exist, actually. I am all the writers that I have read, all the
people that I have met, all the women that I have loved; all the cities I have visited.”
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27578

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/prieškambaris   Št. 08 01, 2015 1:49 am

Nors už savo namų slenksčio pamatyti Vladimiro visiškai nesitikėjo dėl mažiausiai dviejų skirtingų priežasčių, iš kurių viena buvo ta, jog niekada neturėjo progos jam pasakyti savo naujojo adreso, šviesiaplaukė nusprendė per daug į tai nesigilinti, labiausiai dėl to, jog žinojo, kad šitas vyriškis turėjo pakankamai ryšių, jog per daugiausiai penkias minutes gautų bet kokią jį dominančią informaciją, ir tiesiog džiaugėsi vėl galėdama prie jo prisiglausti. Vladas merginai didžiąją jos gyvenimo dalį buvo vienas artimiausių žmonių, tokiu išliko net ir tuomet, kai jų ryšiai buvo nutrūkę, dėl ko nepaprastai gera buvo vėl būti šalia jo, ką išreiškė platus šypsnis josios kiek išbalusiame veidelyje. Mielai būtų spaudusi vampyrą prie savęs dar mažiausiai dešimt minučių, tačiau jo žodžiai ją išblaškė ir privertė atsitraukus pažvelgti į jo atvežtas dovanas, Demetrijai staiga delnu prisidengiant burną, kai josios akys užkliuvo už saldainių. Matyt pykinimas dar nebuvo visiškai praėjęs, kadangi mergina akimirką buvo išsigandusi, jog vėl atpils, kas buvo labai keista atsižvelgiant į tai, kad dar vakar saldainiai buvo viskas, apie ką ji svajojo, dėl ko į parduotuvę važiavo net tris kartus. Visgi jai pavyko susiturėti ir netrukus veide vėl nušvito plati šypsena. - Ačiū,- padėkojo, perimdama iš vyro rankų saldainius ir gėles, prikąsdama lūpą kol nužiūrinėjo puokštę, dar nusistebėdama dėl vyrioko smulkmeniškumo, jam parenkant puokštę iš mylimiausių medžiotojos gėlių. - Kaip matau, su technologijomis vis dar nedraugauji,- nepamiršusi, kaip stipriai Vladui nesisekė su elektronikos prietaisais, leptelėjo, į šonus pakraipydama galvą. - Praleidai progą palydėti mane prie altoriaus. Dabar sąžinė tave grauš dvigubai,- ištarė nepraleisdama progos pažaisti su vampyro sąžine, žinoma, nelaikydama visiškai jokio pykčio ir kuo puikiausiai suprasdama, jog jis nepasirodė ne specialiai. Šiaip ar taip Vladimiras buvo šalia Demetrijos ir ja rūpinosi beveik visą merginos gyvenimą, todėl jis buvo daugiau nei nusipelnęs teisės į asmeninį gyvenimą, kuriame nesisukinėjo Demi su savo tūkstančiu ir dar viena drama.
- Užeik. Nepatikėsi, kokių naujienų turiu,- iš karto eidama prie reikalo, kasdieniškai lyg jiedu būtų nesimatę daugiausiai pora dienų, sučiauškėjo ir laisvąja ranka sugriebė vampyro pirštus, truktelėdama jį pro duris vidun ir nusitempdama į svetainę.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3229

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/prieškambaris   Št. 03 12, 2016 7:44 pm

Džošas Volteroje buvo retas svečias, neskaitant tų kelių mėnesių kol gyveno drauge su Demetrija, dienomis bandydamas praskaidrinti nuotaiką seseriai, o naktis leisdamas Vanesos lovoje, jų keliams galiausiai galutinai išsiskiriant. Ir vis dėlto, gatvės jam buvo pažįstamos ir net kėlė švelnią nostalgiją, vyrui manevruojant automobiliu, stengiantis kaip įmanoma greičiau pasiekti miesto pakraštyje įsikūrusį Demetrijos būstą. Kelionė nuo Prancūzijos be abejo jį išvargino, bet Džošas žinojo, jog sustoti pailsinti akis neapsimokėjo ne todėl, kad buvo keli kilometrai nuo kelionės tikslo, o todėl, kad net padėjęs galvą ant pūkinės pagalvės niekaip nesudėtų bluosto. Nuovargis lyg kūną marginančios tatuiruotės buvo išpaišytas vyro veide, jam veik stiklinėmis akimis stebint pilką kelią ant kurio paskutinių saulės vaiskų nutviekstos medžių viršūnės metė paslaptingus šešėlius, didžiąją dalį savojo dėmesio vaikinui sutelkiant ne į aplinką, o į savo kvėpavimą, kuris su kiekvienu įveiktu metru darėsi vis padrikesnis. Nė neprisiminė ar apskritai kada lankė Demetriją su Natanieliu naujajame jų būste, bet nė neabejojo sustojęs prie tinkamo, lyg Kalėdų eglutė, lempų, įjungtų veik visuose kambariuose, nušviesto namo, Džošo rankoms nevalingai stipriau suspaudžiant vairą, o tuomet nenoriai užgesinant variklį. Žinojo, jog sesuo greičiausiai girdėjo, kaip jis įsuko į kiemą, bet medinės kojos liko sustingusios vietoje, jam buku žvilgsniu spoksant į prieblandoje paskendusį medį, iš transo jį ištraukiant ir krūptelėti priverčiant staiga atkutusiam ir loti ėmusiam šuniui, po ko Džošas tankiai sumirksėjo akimis ir sunkiai atsidusęs šiaip ne taip išsiropštė iš mašinos, po pažastimi pasikišdamas šokolado dėžę Demetrijai ir sauskelnių pakuotę (kurių prigrūstas greičiausiai buvo kiekvienas namo kampas) būsimam Harlow šeimos nariui. Sparčiais žingsniais įveikęs atstumą tarp automobilio ir durų, Džošas kartą nuspaudė skambutį, laisva ranka persibraukdamas per bene pirmą kartą žele nesuteptus ir į šalis neklusniai styrančius plaukus, iš dalies gailėdamasis, jog sukorė tokį kelią ir sutrikdė ramų sesers vakarą, bet kartu įsitikinęs, jog to, ką knietėjo nusimesti nuo širdies tiesiog neturi kam daugiau pasakyti. Nes nepaisant visų turimų vyro draugų ir per metus sukauptų pažinčių, absoliučiai niekas neprilygo ryšiui kurį turėjo Lundų šeima, galbūt nebendraujanti taip dažnai, kaip derėtų giminėms, bet pasiruošusi vienas dėl kito sustabdyti pačią Žemę nuo sukimosi.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27578

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/prieškambaris   Antr. 03 29, 2016 12:39 am

Nors visai neseniai susitarė susitikti su broliu, į kiemą įriedančio automobilio garsas vis tiek šiek tiek nustebino moterį - šviesiaplaukė nesitikėjo, kad Džošas pasieks miško pakraštyje esantį namą taip greitai. Demetrija buvo laiptų viduryje, pakeliui į antrąjį namo aukštą, kur ketino įsirangyti lovoje ir trumpai pailsėti prieš atvykstant broliui, tačiau mašinai sustojus ir variklio ūžesiui kieme nutilus, apsisuko ir sekundę palūkuriavusi bei dirstelėjusi žemyn, vėl nusileido laiptais žemyn bei patraukė link durų, už kurių vyrukas kaip tik spaudė skambučio mygtuką, garsui per namus nuaidint kaip tik tą akimirką, kai šviesiaplaukė pasuko raktą ir atrakinusi pravėrė duris, vienoje rankoje iš įpročio "laikydama" dar labiau išsipūtusį pilvą. - Labas,- džiugiai sučiulbėjo, kiek pabalusiame veidelyje nušvintant šypsenai, kuri ne ilgai trukus išbluko taip pat, kaip ir josios veido spalva. Džošas merginai pasirodė nusiteikęs kur kas prasčiau, nei ji buvo įpratusi matyti, dėl ko panelės veide susimetė rūpesčio raukšlės, jai pirštų galiukais švelniai brūkštelint per jauno vyro skruostą. - Atrodai pavargęs,- pratarė, nesivargindama mandagiai nutylėti to, kas buvo akivaizdu. Ruošėsi pradėti kamantinėti brolį čia pat tarpduryje, tačiau laiku susivokė, kad pirmiausia reikėtų leisti jam bent jau įkelti koją į namus, dėl ko josios ranka, prieš tai buvusi ant Džošo skruosto, iš lėto nuslydo žemyn link laisvosios medžiotojo rankos bei spustelėjo jo pirštus, moteriai netrukus trūktelint pasišiaušusį vyrioką arčiau savęs ir įsitempiant jį į vidų. - Sunki kelionė? - atsargiai pasiteiravo, pati aiškiai suvokdama, kad tai turbūt nėra tikroji priežastis, dėl kurios Džošas atrodo toks sunešiotas, bet visgi naiviai tikėdamasi, kad jokių rimtesnių problemų nėra.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3229

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/prieškambaris   Št. 04 02, 2016 10:56 pm

Durims plačiai atsivėrus ir Džošo akiratyje pasirodžius Demetrijai, kuri atrodė tarytum prarijusi arbūzą, vaikino viduje užgimęs kaltės krislelis padvigubėjo, jam imant abejoti ar brautis į sesers gyvenimą ramų šiokiadienio vakarą buvo pati geriausia mintis, juo labiau, kai nėščioji medžiotoja dabar žūtbūt turėjo vengti net menkiausio streso. Kita vertus, jaukiai apšviestas koridorius, iš virtuvės sklindantis keptų sausainių aromatas ir šiltai besišypsanti sesuo sustabdė jį nuo sprendimo apsigręžti ant kulno ir traukti savais keliais, vyrui po ilgo laiko vėl pasijaučiant tarytum būtų namuose.
-Atrodai išblyškusi, - Pratarė broliškai rūpestingu tonu, kartu susimąstydamas ar panelė neatidžiai save prižiūri, ar tiesiog nėštumui artėjant į pabaigą Demetrijos skruostų rausvai nudažyti nesugebėjo nei kuklūs pavasario spinduliai, nei vartojami vitaminai. Mintis iškloti viską kas slegia krūtinę vos įžengus pro duris ilgiau vaikino neviliojo ir buvo iš dalies nustumta į antrą planą, jam užsibrėžiant pirmiau išsiaiškinti, kaip gyvuoja sesuo su vyru, naiviai viliantis, jog moters buvimo šalia užteks norint, kad Džošas prisimintų kaip įprastai žmonės alsuoja, orui vangiai patenkant į jo plaučius ir dar vangiau iš jų ištrūkstant, lyg krūtinę prislėgęs akmuo būtų kažkokiu būdu išderinęs visą medžiotojo kvėpavimo sistemą. -Kur Natanielis? - Smalsiai pasiteiravo apžvelgdamas tuščią svetainę tiek, kiek leido jo stovima pozicija, į kurią Džošas buvo tarytum įaugęs, neklusnioms kojoms nedrįstant judintis iš vietos, kol sesuo jo neparagino ir į vidų neįsivedė pati, lyg mažą vaiką, kuris tik dabar žengė pirmuosius savo žingsnius ir bet kurią akimirką galėjo suklupti. Nusispyręs batus, nes abejojo, jog Demetrijai šiuo metu buvo lengva sukinėtis po namus su šluota, jis pastaruosius nustūmė į patį kamputį, regis, pasiryžęs daryti viską, įskaitant pasirūpinimą, jog batų padai idealiai lygiuotų vienas su kitu, kas akivaizdžiai buvo svarbiau nei pažvelgti Demetrijai tiesiai į akis, jam neabejojant, jog skvarbus sesers žvilgsnis kaip mat atrištų liežuvį, jam gyvenime sugebant daugybę dalykų, bet niekuomet meluoti tamsiaplaukei, kas Džošo manymu buvo net šventvagiška po visko, ką jiedu kartu išgyveno.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down


Sponsored content


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/prieškambaris   

Atgal į viršų Go down
 
Įėjimas/prieškambaris
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» ŽODIS PRIEŠ ŽODĮ:

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Harlow namas-
Pereiti į: