sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Įėjimas/išėjimas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27578

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Įėjimas/išėjimas   Kv. 04 16, 2015 9:17 pm



I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11490

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/išėjimas   Št. 04 18, 2015 10:05 pm

Natanielis neprisiminė kada paskutinį kartą šitaip nervinosi, lengviau išgyvendamas net susidūrimą su specialiuoju agentu prieš kelias savaites, šiam suabejojus Natanielio porinama istorija, kas galimai grėsė keliais metais už grotų. Net mokyklos laikais kviečiant paneles į pasimatymus jo delnai šitaip neprakaitavo, o širdis nelipo lauk per gerklę taip stipriai, jog vyras net nusėdėti vietoje neįstengė, kostiumą pasikeisdamas net keturis kartus, kai šiaip jau dėl dėvimų drabužių nekvaršino sau galvos. Tik tuomet kai plaukai buvo dailiai sušukuoti, batai nublizginti, o odekolonas kvepėjo net per mylią, jis sugebėjo išsikrapštyti iš savo viešbučio kambario, tiesiu taikymu įsėsdamas į nuomotą ir dar salonu kvepiančią audi a7, pamiršdamas net apie faktą, jog išgirdęs variklio garsą, kuris toli gražu nepriminė impalos, turėjo susigėsti vairuodamas kitą automobilį, kas prilygo didžiausiai išdavystei. Pakelyje atsikratęs kaklaraiščiu, kurį nusviedė kažkur į galą, jis stabtelėjo prie gėlių salono, ten praleisdamas nežmoniškai daug laiko, kol galiausiai išsirinko dailią, labiausiai dėmesį patraukusią puokštę, visgi sugebėdamas prie panelės namų durų atvažiuoti truputį per anksti. Pasinaudojęs papildomomis keliomis minutėmis ir be perstojo rydamas seiles, kurios absurdiškai strigo gerklėje, vyrui pačiam stebintis tokiu neryžtingumu, lyg Demetriją matytų pirmą kartą, jis įsipurškė į burną mėtų skonio gaiviklio, paskutinį sykį pasitaisė baltų marškinių apykaklę, o tuomet pastvėrė puokštę ir dar sykį atsikvėpęs, tarsi žygiuotų į mirtį, išlipo iš automobilio bei patraukė grįstu takeliu namo link. Penketas žingsnių prailgo iki tūkstančio, Natanieliui galiausiai pasiekiant duris, į kurias jis nieko nelaukęs paskambino, genamas nekantrumo pamatyti panelę, kuris staiga pranoko paties pasimatymo baimę, vyrui galiausiai neabejojant, jog viskas pasiseks gerai. Itin padrąsino ir netikėtai į telefoną atėjusi Veronikos žinutė merginai palinkint dideliausios sėkmės, kas privertė medžiotoją paikai nusišypsoti, prieš patariant panelei išmokti rašyti, o tuomet paslepiant telefoną kišenėje. Toks susijaudinęs jis nesijautė net medžioklės metu, širdžiai, kuri geriau nei kas kitas skelbė, jog vyras yra kuo gyviausias, plakant itin užtikrintai ir ritmingai, Neitui nekantriai pamindžikuojant vietoje, kadangi noras įsibrauti į namus nekviestam vien tam, jog dar sykį pamatytų išsiilgti spėtą Demetrijos veidą buvo sunkiai pakeliamas. Visgi, vyras nusprendė bent jau kol kas nenusižengti pasimatymų taisyklėms, kurias perskaitė internete dar šį rytą, paskutinį sykį nosį panardindamas į gėlių puokštę, kurios kvepėjo taip įstabiai, kad Natanielis nė neabejojo, jog panelė, kuriai įtikti jis bandė iš paskutiniųjų, liks sužavėta, Neitui pasiruošus verstis per galva vien tam, jog iš moters akių nedingtų šią popietę matytas spindesys ir žaismingumas, kuris puošė panelę taip stipriai, jog per tą sekundę Natanielis spėjo Demetriją įsimylėti aštuonis kartus iš eilės.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27578

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/išėjimas   Št. 04 18, 2015 10:43 pm

Kadangi pokalbio su Veronika metu spėta nusižiūrėti suknelė moteriai tiko kuo puikiausiai, ši nematė prasmės dar ilgiau gaišti parduotuvėje, dėl ko nusipirkusi drabužį, dėl kurio tinkamumo vis dar nebuvo visiškai užtikrinta, mergina niekur neskubėdama patraukė namo, kadangi turėjo pakankamai daug laiko, jog spėtų susiruošti. Po išgirstų naujienų nebuvo įsitikinusi, ar yra nusiteikusi šį vakarą kur nors eiti, dėl ko jau buvo pasiruošusi susisiekti su savo šio vakaro palydovu ir paprašyti jo atidėti pasimatymą, tačiau kelis kartus giliai įkvėpusi ir viską apmąsčiusi nusprendė, kad turėtų elgtis priešingai ir šį vakarą prasiblaškyti.
Kadangi laiko iki aštuntos dar buvo, o ir impalos griausmo kieme negirdėjo, nuskambėjusį durų skambutį palaikė ženklu, jog atėjo koks nors močiutės lauktas svečias, dėl ko ji ir neskuodė prie durų, ramiausiai verdamasi auskarus, duris atidaryti palikdama senelei, kuri nukrypavusi prie durų ir jas pravėrusi, pasitiko Natanielį graikišku pasisveikinimu, kuris iš josios lūpų nuskambėjo kaip kažin koks prakeiksmas, situacijos nepagerinant ir rūsčiai moteriškės minai. Skvarbiu žvilgsniu tyrinėdama atėjusį kavalierių, nė sekundei nenuleisdama nuo jo akių, senolė šūktelėjo Demetrijai ateiti, merginai tik sunkiai atsidūstant ir paskutinį kartą pirštais brūkštelėjus per plaukus, patraukiant įėjimo link, paskui save paliekant aukštakulnių aidėjimą.
Dar nespėjus pasiekti durų, Demetrijai teko akimirkai sustoti ir giliai įkvėpti, kadangi vos žvilgsnis užkliuvo už Natanielio, merginos širdis ėmė veržtis lauk per gerklę, pasiryžusi ištrūkti ir kristi išsipuošusiam vyrui po kojom. Sunkiai nurijusi seiles ir delnais brūkštelėjusi per suknelę, jausdama sunkiai suvokiamą jaudulį, lyg priešais save matytų ne vyrą, su kuriuo jau buvo nugyvenusi įsimintiną gyvenimo dalį, tamsiaplaukė galiausiai pasiekė tuos du, švelniai uždėdama močiutei ant pečių delnus ir ta pačia graikų kalba jai paaiškindama, kad viskas gerai ir ji neturėtų šitaip žudyti žvilgsniu vyriškio. Galiausiai nuvijusi smalsią moterėlę kaip įmanoma toliau (per pusmetrį į šoną, kadangi ji atsisakė eiti toliau, nes buvo įsitikinusi, kad turi būti visko liudininkė), nedrąsiai šyptelėjo dar kartą nužiūrėdama vyrioką. - Atleisk jai, ji šiandien šiek tiek suglumusi dėl mano elgesio ir manė, kad dėl visko reikia kaltinti kažkokį vyriškį,- sunkiai atsikvėpusi išdėstė, staiga praradusi gebėjimą mąstyti ir ne visai žinodama, kur pasidėti.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11490

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/išėjimas   Št. 04 18, 2015 11:17 pm

Atsivėrus durims mažiausiai tikėjosi išvysti nežymiai susikūprinusią senyvo amžiaus moteriškę, į Natanielį spoksančią tokiu atgrasiu žvilgsniu, lyg bandytų nugalabyti jį vien akių pagalba. Ant liežuvio pakibęs juokelis apie tai, kaip stipriai Demetrija pasikeitė per porą valandų taip ir liko neištartas, vos senučiukė puolė putotis jam tik truputį suprantama kalba į ką atsakyti vyras sugebėjo tik galvos linktelėjimu, staiga pamiršdamas net savo paties vardą. Tiek daug antipatijos nesusilaukdavo nė iš vampyrų, kuriuos medžiotojo, visiškai ne taip planavęs pradėti savo vakarą, dėl ko buvo itin nemaloniai nustebintas. Visgi, žinojo pataikęs į teisingus namus, dėl ko klusniai liko stovėti savo pozicijoje, lyg aukotis pasiryžęs karys, nesutinkantis apleisti posto net ir suvokdamas, jog greitai mirs. Ir ne be reikalo. Senolės postringavimus nutraukė aukštakulnių aidas, kaip mat prikaustęs Natanielio dėmesį, apatinei jo lūpai atvimpant vos išvydo horizonte pasirodžiusią ir dailiai pasidabinusią panelę, viskam aplink sustojant ir tarytum prarandant prasmę, kol amo netekęs medžiotojas gėrė į save dailų Demetrijos paveikslą, niekaip negalėdamas atsigrožėti šiuo įstabiu gamtos kūriniu. Netrukus jo lūpas papuošė plati, nuoširdumo nestokojanti šypsena, jam žengiant arčiau panelės ir į priekį ištiesiant puokštę, kuri dabar atrodo nublanko prieš merginos grožį.
-Jos ne tokios žavios kaip tu ir galbūt nekvepia taip nuostabiai, bet esu įsitikinęs, jog akį vis dėlto džiugins, - Tarė itin solidžiu balsu, lyg šis susitikimas būtų pirmasis, kurio metu jiedu galės vienas kitą oficialiai pažinti, dėl ko Natanielis turėjo stengtis įtikinti panelei ir padaryti jai kuo geresnį įspūdį, jog vakare užsitarnautų pakštelėjimą į skruostą atsisveikinant, o kartu ir pažadą susitikti dar sykį. Burna vėl pradėjo džiūti, tik šį kartą dėl kitokios priežasties nei šią popietę, Demetrijai gerokai jį pritrenkiant, dėl ko pilnai atsitokėti vyras negalėjo dar ilgą laiką. Turbūt su tokiu susižavėjimu ir atsidavimu, lyg nebyliai pažadėtų moteriai visuomet priklausyti tik jai vieninteliai, paskutinis į savo išrinktąją žiūrėjo Romeo, nors tiesa, Natanielis sugebėjo pranokti ir jį, švelnumui, kuris karaliavo jo žvilgsnyje, galint sušildyti visus Sibiro gyventojus keliems metams į priekį. -Pasiruošusi? - Galiausiai pasiteiravo panelės, ištiesdamas josios link savą parankę, kadangi ketino palydėti merginą link automobilio, kaip ir pridera. Apie blogus dalykus galvoti šiuo metu nenorėjo, nors liūdesio šešėlį giliai Demetrijos akyse pamatė iš karto, todėl nusprendė karčios ir itin subtilios temos apie jų bendrą draugę kol kas neminėti, šį vakarą paskirdamas tik atsipalaidavimui ir savo laimei, ko Veronika ir būtų jiems linkėjusi, jiems visiems puikiai suprantant, kad būnant per tūkstantį kilometrų nuo Volteros jie niekuo negali panelei padėti, o rymojimas prie lango laukiant pagalbos iš dangaus praeities nepakeis, o ir ateities nepadarys gražesnės. Tą jis ir bandė parodyti Demetrijai, lygiai taip pačiai, kaip pirma šypsodamasis, lyg laimingiausias vyras žemėje. -Beje, atrodai nuostabiai, - Netrukus sukuždėjo merginai į ausį itin žemu balsu, specialiai šitaip elgdamasis, jog kartu paerzintų tą ne itin juo sužavėtą senučiukę, kaip kad elgiasi paaugliai vaikinai, atvykę pasiimti savo damų iš perdėtai globėjiškų tėvų glėbio, kartu nepraleisdami progos truputį paerzinti gimdyvius.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27578

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/išėjimas   Št. 04 18, 2015 11:54 pm

Atvipusi medžiotojo lūpa kaip mat sugrąžino merginai pasitikėjimą savimi, jai akimirksniu plačiau nusišypsant, į rudas josios akis grįžtant spindesiui, kurį kėlė suvokimas, kad jiedu yra lygūs, kai kalba pasisuka apie nuginklavimą, kadangi abudu akivaizdžiai buvo pakerėti vienas kitu. Aukščiau kilstelėjusi smakrą, mergina kiek primerkė akis, nuleisdama žvilgsnį į josios link ištiestą puokštę ir kryptelėdama galvą į šoną. - Aš sužavėta, Harlow,- džiugiai paskelbė, viena ranka paimdama nuostabią puokštę, kita tik trumpai akimirkai apsivydama medžiotojo kaklą, kol josios lūpos švelniai prisilietė prie vyro skruosto, jai atsidėkojant už puikų pirmąjį įspūdį iš anksto, neverčiant vyruko laukti iki pasimatymo pabaigos. Tamsiaplaukei nė nespėjusi padėkoti, iš šono viską stebėjusi moteriškė vienu staigiu judesiu pasičiupo iš anūkės gėles ir burbtelėjusi "egó̱ mouskév̱o̱" nužingsniavo virtuvės link ieškoti vazos, kol tuo tarpu Demetrija tik tyliai nusijuokė kupina nevilties ir tuo pačiu pralinksminta minties, kad močiutė su metais virsta graikiška Zosės versija.
Vyro pastangos ir rezultatas, vakaro pradžiai nuoširdžiai sužavint merginą taip, kaip ko gero niekas nėra sužavėjęs ir sujaudinęs, mušė merginą iš vėžių, jai iš tikrųjų tik dabar, po tiek pažinties metų, susipažįstant ir su dar viena, šį kartą itin romantiška, medžiotojo puse ir net jeigu nė vienas iš jų nebuvo beviltiškai romantikos ištroškęs asmuo, nuodėmė būtų buvę ginčytis, kad šitai nėra be galo malonu. - Atsakyčiau, jeigu žinočiau, ką dar esi suplanavęs,- prisipažino, nuoširdžiai nežinodama, kiek dar josios širdis ištvers, kol galiausiai mergina tiesiog nualps nebegalėdama susidoroti su visomis sukilusiomis emocijomis, kurias skatino ne gėlės ar už durų pastebėtas prabangus automobilis, o suvokimas, kaip stipriai rūpi šiam vyriškiui. Dar kartelį giliai atsikvėpusi, mergina žengė paskutinį žingsnį, skyrusį ją nuo Natanielio, įsikibdama jam į parankę ir trumpam kryptelėdama galvą į šoną, kad galėtų dar kartą nužvelgti jo veidą, nuo kurio atitraukti žvilgsnį buvo sunkiau nei bet kada anksčiau.
Šiltas oras pakuteno merginai paausį, pasiųsdamas visu kūnu šiurpuliukų bangą, kai medžiotojas meilikaudamas ištarė tuos kelis žodžius, vien jo balsui veikiant merginą taip, jog tik per stebuklą josios keliai nesulinko. - Nesijaučiu pasistengusi pakankamai,- kreivai nusišypsojusi atsakė į vyro komplimentą be padėkos žodžių, iš tikrųjų manydama, kad galėjo ir pati kaip nors pasistengti dėl vyriškio, kuris dėl jos baisingai stengėsi, kai tuo tarpu pati Demi tik stypsojo kaip papuošalas. Žvilgtelėjusi sau per petį, mergina, kartu su Natanieliu, galiausiai žengė iš namų, paskui save uždarydama duris ir palikdama savo mieląją senolę nežinioje, šiai netenkant galimybės fiksuoti kiekvieną žingsnį. Vyrui atlikus savo džentelmeno pareigą ir palydėjus panelę iki automobilio, tamsiaplaukei dar nusistebint dėl jo šio vakaro transporto pasirinkimo, abudu įsitaisę tų pačių gėlių aromato prisigėrusiame automobilyje, nuvažiavo vienam Neitui žinoma kryptimi.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 1532

Patricia Noura Delacour
Out of all the things I’ve lost,
I miss my mind the most.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/išėjimas   Antr. 07 05, 2016 2:48 pm

Kelionė nuo paplūdimio, kuriame Isadora neištarė daugiau nė žodžio, iki skausmingai pažįstamo pastato prilygo akies mirktelėjimui, smėlį po jos basomis kojomis pakeičiant įkaitusiam asfaltui, kurio suteikiamo diskomforto, akmenukams nemaloniai braižant jos padus, panelė nepaisė, žemyn nudelbtoms ir nemirksinčioms jos akims lyg ir leidžiant suprasti, jog šviesiaplaukė pernelyg atitrūkusi nuo realybės apskritai kažką pajusti. Moteris giliau kvėptelėjo tik tuomet, kai pro nosį prašvilpė automobilis, langams net drebant nuo grojamos muzikos garso, Doros akims išsiplečiant, kol vampyrė žvilgsniu sekė riedančią mašiną, savo blizgesiu saulės šviesoje beveik privertusią šviesiaplaukės akis skaudėti. Jos prisimenami mustangai garsiais varikliais ir nublukusiomis spalvomis nė trupučio nepriminė vos jos nepervažiavusio automobilio, vampyrės akims dar sykį tankiai sumirksint, šiai bandant prisiminti, kaip vėl funkcionuoti, o jos lūpoms po akimirkos susispaudžiant į ploną liniją, merginai tiesiog labiau susigūžiant ir pereinant gatvę. Dar po keleto minučių ji sustojo prie baltumu iš aplinkos išsiskiriančiu namo, vampyrei lėtai įsisavinant kiekvieną mažyčio kiemelio centimetrą - išvešėjusius krūmus, truputį nusidėvėjusias mėlynas duris, naujai cementuotus laiptus, kuriais būdama šešerių Dora nusirideno žemyn, gerokai susikuldama galvą, kuri kaip ir dabar, dar porą dienų gerokai svaigo. Jos akys nukrypo prie gluosnio, ant kurio kadaise kabėjo supynės, panelei neabejojant, jog kažkur tarp begalės albumų turėtų būti nuotrauka, kur visi penki laimingi veidai šypsosi objektui, liepos saulei spiginant jiems į pakaušius, o nenuoramai vėjui lengvai kedenant plaukus. Gniaužydama pirštus ji galiausiai žvilgsniu apsistojo ties veranda, kurioje kiekvieną sekmadienio popietę ji valgydavo mamos keptus pyragaičius ir užsigerdavo žolelių arbata. Kurioje po antro jų pasimatymo Reinhardas švelniai ją pabučiavo, mėnesienoje spindinčioms jo akims puikiai perteikiant emocijas, verdančias jos krūtinėje. Kurioje prasivėrus durims išdygo sulysusi ir truputį suvargusi, bet taip pačiai graži moteris, merginai iš pradžių bijant, jog po ši tiek laiko mama bus pernelyg pasikeitusi ir ji jos nepažins. Jos jos plaukai nebekvepės taip pat ir rankos nebebus tokios pat švelnios. Bet visos šios mintys išgaravo vos žengusi per kiemą panelė pasiekė mamos glėbį, kuriame kaip mat susilydė it snaigė pradėjus šiltiems orams, Isadoros pečiams suvirpant vampyrei bandant suturėti skaudžią raudą, kuri plėšė jos plaučius per pusę. Senolė Dragoumis suėmė delnais išblyškusius Doros skruostus, tarsi norėtų įsitikinti, jog prieš ją iš tiesų stovi jos nė diena nepasenusi dukra, šviesiaplaukei nė neabejojant, jog mama iš karto pajuto jos liepsnojančią odą, bet nusprendė apie tai neprasitarti, tiesiog apdovanodama dukros kaktą bučiniu. -Kur ji? Kur mano mergaitė? - Tyliai sukuždėjo gergždžiančiu balsu, jos lūpose atsirandant viltingam šypsniui, kuris iš tiesų tebuvo aidas to, kuris anksčiau nušviesdavo moters veidą. Lyg sugrįžusi šviesiaplaukė būtų ne visa. Ir nebūtų pilnai aišku ar likusių jos dalių pakaks norint toliau egzistuoti.



There are wounds that never show on the body that are deeper and more hurtful than anything that bleeds.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Danielle Campbell
PRANEŠIMAI : 9849

Deianeira Natali Lund
I'm not a snob. Ask anybody.
Well, anybody who matters.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/išėjimas   Antr. 07 05, 2016 3:32 pm

Dėja buvo tipinė paauglė, nenusėdinti vienoje vietoje ilgiau nei penkias minutes ir kelianti problemas močiutei, kadangi vis kur nors prapuldavo, grįždama tik vėlai vakare pernakvoti, lyg senelės namai jai būtų viešbutis. Ir šiandien tamsiaplaukė nebūtų užsisėdėjusi namie per ilgai, tačiau nuo ankstaus ryto sulaukė tėvo skambučio, šiam pranešant, jog atvažiuoja jos aplankyti, dėl ko panelė su mielu noru liko rymoti savo kambaryje prie lango it mergelė, laukianti iš karo grįžtančio jaunikaičio. Dėja buvo pakeliui į pirmą aukštą, kai belipdama laiptais išgirdo kažkokį sujudimą lauke, pro praviras duris girdintis senolės aikčiojimui ir dar kažin kokiam nepažįstamam moteriškam balsui. Nepakeldama akių nuo telefono, kurį įnirtingai minkė mikliais pirštukais, Dė tingiai patraukė pro duris, sustodama ant slenksčio. - Giagiá, ti symvaínei? – kreipėsi į senolę, norėdama išsiaiškinti, kas vyksta. Kalbų atžvilgiu, Dėjos gyvenimas buvo labai komplikuotas – močiutė atsisakė kalbėti su ja bet kokia kita kalba, priimdama tik graikų. „Šioje šalyje gyveni, tai ir kalbėk atitinkama kalba“ sakė ji. Tėvas pageidavo, kad su juo būtų kalbama rusiškai – matai, šitai yra pagarba savo kilmei. Brolis iš įpročio prabildavo anglų kalba, o vyriausioji sesuo apskritai kalbėjo kokiomis trisdešimt kalbų ir su Dėja šnekėdavo kaip jai papuola. Jauniausios šeimos narės nuomone, nepaisant to, kad jie visi buvo išsimėtę po pasaulį ir pripažino skirtingas kultūras, jiems reikėjo išsirinkti vieną bendrą kalbą, kad palengvintų gyvenimą. Nesulaukusi jokio atsakymo, panelė nepatenkinta suraukė antakius ir įgrūdusi telefoną į kišenę, pagaliau apžvelgė visus asmenis, susirinkusius kieme. Tamsiaplaukės nepatenkinta mina kaip mat persimainė, vos josios akiratyje pasirodė tėvas, sustojęs kiek toliau nuo dviejų moterų. – Папа! – džiaugsmingai spygtelėjo ji, visu greičiu pasileisdama į priekį ir puldama tėvui į glėbį, jai taip išsiilgus vyriškio, kad akimirką net kažin kokia nepažįstamoji, atrodanti baisiau už mirtį ir besiglaustanti prie močiutės, kas turbūt nebuvo geras ženklas, nebebuvo įdomi. Apdovanota plačia tėvo šypsena, mergina dar kurį laiką tvirtai glaudėsi prie jo krūtinės, galiausiai nukreipdama nedrąsų žvilgsnį link jų viešnios. - Папа, а кто она? – tyliai pasiteiravo, galvos linktelėjimu parodydama į moterį. Vyro veidas kaip mat apsiniaukė, o žydros jo akys tapo tokios šaltos, kad Dėjai pasidarė nejauku stovėti šalia tėvo. Didžiausiai Dejaneiros nuostabai, tėvas, palinkęs prie jos ir priglaudęs lūpas jai prie ausies, prabilo anglų kalba, pašnibždomis paaiškindamas, kas ši moteris ir padrąsindamas ją susipažinti. Dė nepatikliai žvelgė į Reiną, rodos, nesiruošdama niekur judintis, kol jis jos neapsuko ir nestumtelėjo į priekį, panelei žengiant nedrąsų žingsnį link Isadoros. Gal jai ir buvo septyniolika ir galbūt dažnai ji apsimesdavo suaugusia, bet šią akimirką, išplėtusi ir taip dideles akis ir nedrąsiai žingsniuodama į priekį, rankas priglaudusi sau prie pilvo, ji atrodė lyg tikra penkiametė.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 1532

Patricia Noura Delacour
Out of all the things I’ve lost,
I miss my mind the most.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/išėjimas   Antr. 07 05, 2016 5:29 pm

Šviesiaplaukė toliau atkakliai spaudė mamą glėbyje - nestipriai, puikiai suvokdama, tikrąsias savo galimybes ir visai nenorėdama jų išnaudoti - senyvai moterėlei kažką kuždant panosėje ir tik po akimirkos įtempto klausymosi, Isadorai suvokiant, jog motina meldžiasi visiems žinomiems dievams, dėkodama už sugrąžintą dukterį. Spustelėjusi žemesnės už ją moters petį laibais pirštais, ji nukreipė akis į bildesį viduje, Dorai pamirštant, kaip alsuoti tą pačią sekundę, kai tarpduryje išdygo nepaprastai žavių bruožų jauna mergaitė ryškiai raudonais skruostais ir žėrinčiomis akimis. Vampyrės lūpa išdavikiškai atvipo, vieną skausmingą akimirką pasauliui nustojant suktis, kai Dėja vargiai dirstelėjusi į moters pusę suklego ir tekina pasileido Reino link, pasikabindama ant vyro kaklo be jokios dvejonės ar pastarasis ją laiku sugaus, laimei jaunosios Lund akyse nušviečiant mažytį kiemelį ryškiau už pačią saulę. Palengva atitrūkusi nuo motinos, Isadora bergždžiai pirštais perbraukė per susivėlusius savo plaukus, galiausiai tik dar labiau sumišdama ir lėtai nuleisdama rankas žemyn, mat pabijojo, jog artimiausiu metu nenusiraminus pradės kuokštais rautis garbanas, kas gero pirmojo įspūdžio dukrai tikrai nepaliktų. Vietoj to moteris kantriai laukė, kol Reinhardas sausai paaiškins susidariusią situaciją, ištardamas keletą žodžių, kurių Dėja greičiausiai niekuomet nesitikėjo išgirsti, moters veide susiformuojant santūriai šypsenai vos susidūrė su mergaite žvilgsniu, Dorai pasijaučiant geriau nuo minties, jog josios akys šiuo metu neliepsnoja raudoniu ir neišduoda apie vampyrės būseną kaip likęs jos kūnas. Akimirką į galvą šmėstelėjo mintis apie tai, kodėl pirmą kartą per penkiolika metų atsidūrusi šitaip arti kvėpuojančių individų, kurių širdies dūžiai kuteno jai ausis, ji visiškai nepatrako ir nepuolė pirmo sutikto žmogaus plačiai pražiotais dantimis, bet greitomis pastaroji buvo nustumta į patį sąmonės užkaborį, vos Dėja žengė pirmą nedrąsų savo žingsnį, Isadoros pečiams trūktelint kaip ir tą sykį, kai būdama vienuolikos mėnesių mažylė pakilo ant kojų ir negrabiai, kelis kartus suklupdama, peržygiavo per svetainę, moteriai liekant tik stebėti šį didį žygdarbį ir fiziškai priverčiant savo kūną nė nekrustelėti, kad ir kaip norėjosi įveikti atstumą tarp jų. Tamsiaplaukei galiausiai sustojus, Dora lėtai iškėlė drebančius pirštus, palytėdama vieną purią dukros plaukų sruogą, vampyrės lūpoms virptelint, kai krūtinę užliejo tūkstantis įvairiausių emocijų, kurios pjovėsi tarpusavyje, šitokiu būdu moters viduje užvirdamos pragarą. -Kai paskutinį sykį tave mačiau, tilpai mano rankose, - Ji tyliai pratarė, sudėdama begalę pastangų bandant priversti balsą liautis drebėjus, Dorai užkišant tą pačią sruogą Dėjai už ausies, o tuomet liūdnai šyptelint. -Niekada nemaniau, jog dar kada tave pamatysiu, - Pripažino žodžiams primenant sunkų atokvėpį ir nors moteris iš tiesų atrodė taip, tarsi skaičiuotų paskutines savo dienas, kaip galbūt ir buvo, jos akys sutvisko gyvybe, moteriai stebint Dėją taip, tarsi jai pastaroji atstotų absoliučiai viską. Ir nors puikiai žinojo, jog pirmam kartui tokio emocijų proveržio buvo galimai per daug ir mergaitė galėjo pasijusti nejaukiai, Dora negalėjo liautis. -Tu tokia neapsakomai graži, - Ji nusišypsojo plačiau ir nors knietėjo pirštų galais paglostyti dukros skruostą, bučiniais apiberti jos kaktą ir stipriai apsivyti ją rankomis, moteris susiturėjo, suteikdama Dėjai užsitarnautos erdvės, iš patirties žinodama, jog nė vienas jos vaikų nereaguoja teigiamai, kai yra spaudžiami.



There are wounds that never show on the body that are deeper and more hurtful than anything that bleeds.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Danielle Campbell
PRANEŠIMAI : 9849

Deianeira Natali Lund
I'm not a snob. Ask anybody.
Well, anybody who matters.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/išėjimas   Antr. 07 05, 2016 6:04 pm

Lėtai ir nestabiliai žengdama link motinos, lyg ką tik būtų išmokusi vaikščioti ir dabar bijotų neišlaikiusi pusiausvyros bet kurią akimirką parkristi, mergaitė tyrinėjo moters veidą, josios bruožams palengva imant dėliotis į ryškų portretą, Isadorai Dėjos akyse vis labiau panašėjant į tą besišypsančią ir gyvenimu patenkintą moterį, kurią ji daug kartų matė nuotraukose, kurios ne tik vis dar buvo iškabinėtos ant močiutės namų sienų, bet ir užėmė garbingą vietą ant tamsiaplaukės naktinio stalelio šalia lovos. Dar kartą sau per petį grįžtelėjo pasižiūrėti į tėvą, kuris tik linktelėjo jai ragindamas toliau žygiuoti į priekį, galiausiai pasiekė šviesiaplaukę ir sustojo priešais ją, spindinčiomis akimis nesiliaudama tyrinėti moters. Motinos rankoms prisilietus prie josios plaukų, mergaitė nunarino galvą ir tvirčiau tarpusavyje suspaudė virpėti ėmusias lūpas, Dėjai jaučiant, kaip viskas ima suktis ratu, galvai netikėtai apsvaigus. – Ma.. – spigiu, virpančiu balseliu tepratarė ji, bet jai nespėjus nė užbaigti žodžio, užsikūkčiojo, staiga puldama moteriai į glėbį, bet neišsilaikydama ir susmukdama ant žemės, drebančiomis rankutėmis apsivydama josios kojas it mažas išsigandęs pyplys, besislepiantis už mamos nuo visų pasaulio baisybių. Ji visiškai neprisiminė savo mamos, buvo per maža, kai paskutinį kartą ją matė, bet nepaisant to, visu kūnu jautė, kokia artima jai yra Isadora ir nesidrovėjo tvirtai prie jos glaustis, kol įraudusiu veideliu viena po kitos ritosi sūrios ašaros. Tokią skaudžią, bet kartu ir džiaugsmingą akimirką netgi Reinas su senąja Dragoumis apsikeitė meiliais žvilgsniais, bet greitai nusisuko vienas nuo kito, medžiotojui kiek atsitraukiant ir paėjėjus tolėliau išsitraukiant telefoną, jam nusprendus susisiekti ir su kitais dviem vaikais, kol Isadora su Dėja pasidžiaugs susitikimu dviese.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 1532

Patricia Noura Delacour
Out of all the things I’ve lost,
I miss my mind the most.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/išėjimas   Antr. 07 05, 2016 7:59 pm

Dėjai suvirpėjus visu kūnu, Doros lūpos kaip mat prasivėrė, moteriai tik paskutinę akimirką sulaikant skausmingą dejonę, mat širdis jos krūtinėje dar sykį plyšo į skutus ir paplūdo krauju, šviesiaplaukei sunkiai nugurkiant seiles ir ilgiau negalint sulaikyti savo emocijų, kai ašaros tarytum pupos pasipylė iš dukros akių. Apglėbusi ją globėjiškomis rankomis, moteriai net ir po ši tiek laiko vis dar instinktyviai prisimenant, kaip tai daryti, vampyrė nė nesusimąsčiusi pasekė dukrą ir netrukus atsidūrė ant žemės, švelniai priglausdama rausvas lūpas prie jos plaukų. Kūdikiškas kvapas jau buvo sunykęs be pėdsako, bet merginos naudojamas šampūnas vis tiek pakuteno moters nosies galą ir privertė ją nusišypsoti, kiekvienai Dejaneiros ląstelei vos per porą sekundžių tampant neatskiriama Isadoros dalimi. -Viskas gerai, mažyle. Aš čia. Ir pažadu daugiau niekada gyvenime tavęs nepalikti, - Ji tyliai kuždėjo, delnu sukdama raminamus ratus per merginos nugarą, lyg Dėjai vis dar būtų dvejų, užmigusi mamos glėbyje, kol ši supamoje kėdėje laikė ją arti savo krūtinės ir skaitė tamsiaplaukei pasaką prieš miegą. Moteris negalėjo tiksliai pasakyti kiek minučių pratiksėjo joms klupint ant žvyruoto kelio, kai Dora galiausiai išdrįso krustelėti, švelniai pabučiuodama į dukros smilkinį, o tuomet puse lūpų nusišypsodama. -Nagi, mieloji, eime į vidų. Mamai reikia palįsti po dušu, jog ilgiau neatrodytų tarsi išlindusi iš džiunglių, o tuomet tu galėsi man papasakoti absoliučiai viską, ką aš praleidau, kol kartu gersim arbatą, gerai? - Sučiauškėjo atsargiai pirštų galais pavalydama merginos paakius, kurie išsitepė nutekėjus tušui, Isadorai dar sykį padrąsinančiai šyptelint, o tuomet tvirčiau apglėbiant dukrą per pečius ir padėjus jai atsistoti, lengvu žingsniu nusivedant mergaitę į vidų, kur jas pasitiko močiutė, apglėbusi anūkę iš kitos pusės. Pati Isadora bijojo net mirktelėti, nenorėdama nė akimirkai išleisti iš akių didžiausio savo turto, tarytum nuo to priklausytų jos gyvybė, senelei Dragoumis nuvarant dukrą nuo Dėjos tik pasiėmus rankšluostį, kuriuo senoji moteris užvožė Dorai per šlaunis, paskatindama nueiti ją praustis, kol pasak jos "nuo Isadoros kvapo virtuvėje dar neprisirinko musių", vampyrei suspaudžiant lūpas į ploną liniją, aiškiai pervertinus savo galimybes dar sykį išsiskirti su dukra, bet galiausiai tik sunkiai atsidūstant ir senelei nespėjus rankšluosčiu užsimoti antrą kartą, įveikiant laiptų pakopas ir pradingstant antrame aukšte, moteriai akivaizdžiai skubant, mat norėjo kuo greičiau sugrįžti pas Dėją, tarytum ši vis dar būtų mažas vaikas, kurio penkioms minutėms negalima palikti be priežiūros.



There are wounds that never show on the body that are deeper and more hurtful than anything that bleeds.
Atgal į viršų Go down


Sponsored content


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/išėjimas   

Atgal į viršų Go down
 
Įėjimas/išėjimas
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Atėnai :: Močiutės Dragoumis troba-
Pereiti į: