sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Lykavittos kalva

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27553

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Lykavittos kalva   Tr. 04 15, 2015 8:42 pm



I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11478

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Lykavittos kalva   Sk. 04 19, 2015 1:02 am

Pagelbėjęs panelei įsėsti į automobilį, Natanielis trūktelėjo už švarko skvernų, apeidamas mašiną ir greitai šmurkštelėdamas į vairuotojo vietą, kur jį pasitiko skaniausių kvapų įvairovė, gėlių aromatui maišantis su Demetrijos kvepalais, medžiotojo odekolonu ir automobilio salono oda. Įjungęs radiją, bet palikęs muziką groti fone, jog būtų įmanoma susišnekėti, vyras užvedė lengvai pasidavusį variklį, mašinai noriai trūktelint į priekį, o Neitui patenkintam šyptelint, šypsenai dar labiau praplatėjant vos šoniniame veidrodėlyje dar spėjo išvysti Demetrijos močiutę, nosimi veik susimūrijusią į virtuvės langą. Bandė neprisiminti paskutinio karto, kai kartu su panele sėdėjo automobilyje, to meto nuotaikoms skiriantis nuo dabartinių lyg diena nuo nakties, bet mintys į galvą įsibrovė neprašytos, Natanieliui tik truputį reikliau spustelint akceleratorių vos atsiminimų nuotrupos jį prisivijo, vyrui karčiai nuryjant seiles vos prieš akis išvydus niūrų kelią, tarp jų tvyrantį šaltumo ir svetimumo jausmą, kai pabaiga atrodė tokia tikra ir ranka pasiekiama, kad netgi fiziškai skaudėjo. Visgi, Natanielis neabejojo, jog dar sykį išgyventų absoliučiai viską, jei tai nuvestų jį į šią akimirką, kai dirstelėjęs Demetrijos pusėn susitiko laimės kupiną panelės žvilgsnį, suteikusį jam daugiau džiaugsmo nei kas nors kitas kada galėtų.
-Pasiruošusi? - Pasiteiravo panelės, akivaizdžiai netverdamas savame kailyje, kas įprastai emocijas suturėti sugebančiam Natanieliui buvo itin keista. Visgi, tas žaismingumas jaunino medžiotoją ištisu penkmečiu, bet kuriam dirstelėjus į jo plačia šypsena pasipuošusį veidą nė nedvejojant, jog vargas šiam vyrui svetimas. Nors tai toli gražu nebuvo tiesa, šį vakarą jis nusprendė pamiršti apie visas negandas ir paprasčiausiai atsipalaiduoti, pirmą kartą po apverktinai ilgo laiko tarpo, nuoširdžiai džiūgaujant, kad egzistuoja. Sustabdęs automobilį mašinų stovėjimo aikštelėje, jis savimi patenkintas šoktelėjo lauk iš audinės, pasirūpindamas atidaryti moteriai dureles, o tuomet dirstelėdamas į nepaprastai aukštą kalvą. Lyg tarp kitko, vyriškis dirstelėjo į rudaplaukės apavą, netrukus aiktelėdamas ir apgailestaujančiai kryptelėdamas į šoną galvą.
-Pamiršau tau paminėti verčiau užsidėti patogesnę avalynę, ar ne? Mūsų laukia laaabai ilga kelionė į viršų, - Caktelėjęs liežuviu jis suspaudė lūpas į ploną liniją, regis, nuoširdžiai dėl to krimsdamasis, kadangi akivaizdžiai nesuplanavo jųdviejų pasimatymo iki galo, dėl ko panelė namo garantuotai grįš su mažiausiai keliomis pūslėmis ant kojų. Žinoma, nors vyro vaidyba beveik siekė idealumo viršūnę, buvo aišku, kad tai jo nuosavas ir itin saldus kerštas už tą vaikišką josios poelgį arenoje, palikusį vyrą šlapiais marškiniais ir kelnėmis vaikščioti likusią dienos dalį. Visgi, kad ir kaip smagu buvo pamatyti Demetrijos reakciją, jos iš tiesų žaloti vyras neketino, dėl ko netrukus jo lūpos išsilenkė į platų šypsnį, medžiotojo akims apsistojant ties jų vairuotoju, kuris pasikinkęs geriausią žmogaus draugą dviratį, turėjo juodu nugabenti į viršų patogiame vežime.
-Panele Lund, - Dirbtiną susirūpinimą dėl griūvančių planų staiga pakeitė sugrįžęs žaismingumas, Natanielio balsui įgaunant gundančią gaidelę, kol tarė moters pavardę, jam netrukus ištiesiant savo delną į priekį, kad padėtų panelei įlipti į jų privačią metalinę karietą, išgelbėjusią merginos kojas nuo galimo skausmo kelionės pabaigoje, kadangi staigmenos dar toli gražu nesibaigė.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27553

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Lykavittos kalva   Sk. 04 19, 2015 1:33 am

Pažinojo miestą pakankamai gerai, kad pastebėjusi kelią, kuriuo nusuko medžiotojas, galėtų nujausti, kokio objekto link jiedu traukia, visgi, nelabai suprasdama, ką taip išsipuošę jiedu galėtų ten veikti, ką išdavė ir josios akimirkai sumišęs veidas, panelei galiausiai tiesiog nusprendžiant nekvaršinti sau galvos ir patikėti save į medžiotojo malonę viliantis, kad šis vakarui einant į pabaigą nenustums josios žemyn nuo kalvos. Moteris būtų mielai nusispyrusi batelius, susirangiusi ant sėdynės ir visą kelią žvelgusi į medžiotoją taip, kaip mėgo daryti kiekvieną kartą, vairuojančiam Natanieliui be jokios abejonės esant josios mylimiausių dalykų top dešimtuke, tačiau šis pasimatymas kartu buvo ir šioks toks žaidimas, kurio taisyklėms tamsiaplaukė be abejonės pakluso, ramiai ir grakščiai sėdėdama galvą nukreipusi į priekį, tik karts nuo karto žvilgtelėdama į vyrą ir susidurdama su jo žvilgsniu, priverčiančiu josios širdį stipriau trankytis krūtinėje.
- Jeigu to paties paklausi ir trečią kartą, man prasidės panikos priepuolis,- kuo ramiausiai pratarė, visgi, nė truputėlio nejuokaudama, kadangi vyro linksmumas ir entuziazmas sudarė įspūdį, kad laukia kažkas tikrai neįtikėtino ir mergina tikrai nemanė, kad yra visiškai pasiruošusi visiems josios laukiantiems dalykams, net jeigu jie bus itin malonūs. Staigmenos akivaizdžiai nebuvo labiausiai merginą žavintis dalykas, jai jaudinantis kiekvieną akimirką, kurią praleido nežinodama, kas vyks toliau. Automobiliui galiausiai sustojus, vos spėjo atsisegti saugos diržą, kai vyras jau stovėjo atidaręs jai dureles, jo hiperaktyvumui tik patvirtinant, jog jis nekantrauja atskleisti sekančią staigmeną. Išlipusi iš mašinos ir  šiek tiek timptelėjusi suknelę į apačią, mergina apsižvalgė, paskutinę akimirką sugaudama ir medžiotojo žvilgsnį, nukrypusį į josios batelius, dėl ko merginos veide iš karto įsiplieskė plati šypsena, jai kelis kartus linktelint. Išsitiesusi it styga, mergina grakščiai žengė į priekį, sustodama prie pat medžiotojo ir sudėdama delnus jam ant peties. - Erzinimui pasirinkai netinkamą merginą,- saldžiai sumurmėjo, lūpomis veik liesdamasi prie vyro ausies. Buvo beveik įsitikinusi, kad jis tikrai neplanuoja versti josios kopti į kalną, o net jeigu jis tikrai būtų buvęs toks begėdis, panelė nepagailėtų suknelės ir įdrėskusi ją pakankamai, kad galėtų patogiai apsivyti vyro liemenį kojomis, būtų užsiropštusi jam ant nugaros ir keliavusi į viršūnę pasikinkiusi jį patį.
Vyro veide pastebėjusi šypsnį, pasekė jo žvilgsnį, netrukus ir pati pastebėdama transportą ir patvirtindama savo spėjimą, kad šitą spektaklį Natanielis buvo surengęs tik tam, kad iš jos pasišaipytų, už ką mergina būtų mielai kumštelėjusi jam į pašonę, jeigu ne romantiška šio vakaro atmosfera, kurios kol kas nesinorėjo gadinti. - Neatpažįstu jūsų, ponaiti Harlow,- žibančių akių žvilgsniu apdovanojusi vyrą, klusniai suėmė jo ranką, sklandžiai įsiropšdama į vežimaitį ir kiek pasimuistydama vietoje.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11478

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Lykavittos kalva   Sk. 04 19, 2015 2:27 am

Plėšyti tokią dailią suknelę Natanielis būtų leidęs tik tuomet, jeigu pats būtų prie to prisidėjęs, dėl ko dar sykį nudžiugo neperžengęs ribų ir šiuo pokštu nenukeliavęs pernelyg toli, kas galimai būtų apkartinę šį gražų ir visokeriopai nuostabų vakarą. Saugiai įsodinęs merginą į vežimą, šalimais įsitaisė pats, netrukus savo švarką užmesdamas panelei ant nuogų pečių, mat neabejojo, jog kalvos viršūnėje bus kur kas labiau vėjuota nei jos papėdėje, dėl ko šilta medžiaga, prisigėrusi Natanielio aromatu, ne tik kutens merginai nosį, bet kartu apsaugos nuo galimo peršalimo. Pats Neitas pasigauti slogos nebijojo, šią akimirką nedvejodamas, jog viduryje Aliaskos be problemų galėtų pliuškentis ežere, kas liepsnojančiam jo kūnui nesukeltų jokio diskomforto, vyrui jaučiantis taip, tarsi būtų pakylėtas nuo žemės ir sklęstų ant pūkų kamuolio, viskam aplink nusidažant kur kas ryškesnėmis spalvomis nei įprasta. Trumpam kažkur pradingęs vairuotojas sugrįžo nešinas padėklu, ant kurių puikavosi dvi margaritos, kurias patikėjęs į jaunuolių rankas, vyriškis galiausiai teikėsi pradėti jų kelionę.
-Už mus, - Murmtelėjo Natanielis susidauždamas taurėmis su panele, nuo kurios atplėšti akių taip ir neįstengė, grožėdamasis net moters kvėptelėjimais, o netrukus pirmą sykį per visą gyvenimą paskanaudamas alkoholio, kuris nebuvo alus, viskis ir degtinė. -Rupūže, koks skanus limonadas, - Netrukus pakomentavo apsilaižydamas druska pasidengusias lūpas, jo rankai visai atsitiktinai atsiduriant ant vežimo atlošo, visai netoli merginos pečių. Jautėsi kur kas drąsesnis, galbūt todėl, jog sunkioji dalis, kaip ir praėjo, prieš akis liekant tik smagiam vakarui, kuriuo vyras ketino atsigriebti už visas purvuose ir nepatogiose viešbučio lovose praleistas naktis. -Taigi, panele Lund, kuo užsiimate gyvenime? - Pasiteiravo josios itin smalsiai, dėmesį vos sekundei sutelkdamas į oranžine spalva dėl prasidėjusio saulėlydžio nusidažiusiais namų stogais, kurie gal ir būtų sukėlę Neitui susižavėjimą, jeigu jis nesijaustų šitaip pakerėtas Demetrijos, kuriai prilygti negalėtų net prasidėjęs žvaigždžių lietus. Buvo įdomu vienam vakarui virsti ne Natanieliu Harlow, kas visiškai nereiškė, jog dabar būdamas šalia panelės jis apsimetinėjo, bet tiesiog gaudydamas pabaisas ir gelbėdamas žmoniją nuo nuolatos tykančio pavojaus, vyras nelabai turėdavo laiko tokio tipo vakarams, kurių metu turėjo galimybę parodyti turintis kur kas švelnesnę pusę, kuri neapsiriboja tik pigiu šampanu ar trimis rožėmis. Šis susikurtas amplua jam ne tik tiko, bet ir patiko, dėl ko ateityje Natanielis pažadėjo leisti sau apturėti daugiau tokio tipo vakarų, kadangi buvo aišku, jog pasaulis netekęs savo didvyrio vieną vienintelę naktį, tikrai nepražus. -O, iš čia matosi mano dangoraižyje esantys apartamentai. Gyvenu viršutiniame aukšte. Tik įsivaizduokite, kaip smagu valyti langus, - Vaikino lūpų kampučiai nežymiai virptelėjo jam bedant pirštu kažkur į horizontą, kol liaupsino savo nebūtus namus, kartu truputėlį pašiepdamas visus tokio tipo vyrus, manančius, jog pasaulyje turi viską vien todėl, kad aukštai gyvena. Nespėjus dar kažko pasakyti, jų transporto priemonė netikėtai sustojo, Neitui pabaigiant savo limonadą, o tuomet taip pat atkakliai, kaip pirma padedant panelei išlipti iš vežimo.
-Turėsime truputį paeiti, - Tarė akivaizdžiai dėl to nesisielodamas, kadangi kelionė iš tiesų susidėjo tik iš daugiausiai dešimties laiptų, o ir pats tikslas buvo vertas trupučio pastangų. -Užsimerk, - Paprašė merginos, tvirčiau suimdamas josios ranką savąja.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27553

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Lykavittos kalva   Sk. 04 19, 2015 3:03 am

Sėdėdama it karalaitė vežime, negalėdama atsidžiaugti ir šalia įsitaisiusi princu, mergina užsimetė koją ant kojos, trumpai suknelei atidengiant nemažai odos, dėl ko tamsiaplaukei širdies visiškai neskaudėjo, ir visu kūnu pasisukdama į vyrą bei tvirčiau apsigobdama jo jai ant pečių rūpestingai uždėtu švarku, į kurį įsigėręs vyriškio kvapas maloniai pakuteno merginos nosį, jai šiek tiek šyptelint ir sekundei užsimerkiant bei susimąstant, ar įmanoma būtų sugalvoti dar saldesnę akimirką. Iš kažin kur išnirusio vairuotojo, kuris, pasirodo, buvo dar ir padavėjas, perėmusi taurę, kreivai šyptelėjo po vyriškio ištarto tosto, galėdama tik pritariamai linktelėti, nesiryždama garsiai ištarti nieko panašaus, kadangi buvo įtikėjusi, kad tą akimirką, kai leis sau pagalvoti apie pačią šviesiausią ateitį, viskas vėl subyrės, dėl ko šią gražią akimirką ji stengėsi nieko nežadėti pati sau, kad vėliau netektų nusivilti. - Atsargiai, kad tik nepasidarytų per stipru,- linksmai tarstelėjo, pati nugerdama tik vos vos, stebėdamasi ir negalėdama atsidžiaugti tuo, koks laimingas šiuo metu atrodo Natanielis, merginai nuoširdžiai neprisimenant, kada paskutinį kartą matė jį taip besidžiaugiantį gyvenimu. Budrioms akims vis dar tyrinėjant medžiotojo veidą, žvilgsnis užkliuvo ir už jo lūpų, kurias vyras brūkštelėjo liežuviu, priversdamas merginą tyliai iškvėpti pro praviras lūpas, jai iš lėto žvilgsniu nuklystant prie tų iki skausmo žalių akių, žvelgiančių tiesiai į josios sugadintą sielą.
Vyrui uždavus klausimą, kuris nuoširdžiai pralinksmino panelę, ji iš paskutiniųjų stengėsi, jog šypsena vėl nenušviestų josios veido, jai šiaip taip sugebant išlaikyti rimtą miną. - Suvedžioju žavingus milijonierius, štai taip leidžiu vakarus, mėgaujuosi gyvenimu,- išdėstė kiek žemesniu balsu, su kiekvienu pasakytu punktu palinkdama į priekį, kol jos nosies galiukas beveik lietėsi su Natanielio, o paskui staigiai atsitraukė, nukreipdama žvilgsnį į visai kitą pusę. - O, tikrai? - nusistebėjusi pasiteiravo, žvelgdama būtent į tą pusę ir supratingai linkčiodama, it būtų iš tiesų nustebinta. - Esu įsitikinusi, kad jūs, pone, turite ne vieną kambarinę, kuri tuos langus išvalo už jus,- grįžusi žvilgsniu prie į turtingo berniuko vaidmenį įsijautusio vyro, ištarė dalykišku tonu, netrukus dar kartą paskanaudama savo gėrimo.
Vežimaičiui sustojus, vėl nesipriešindama patikėjo save į medžiotojo rankas, nepriešgyniaudama šiam panorus jai asistuoti, kas jai pačiai kėlė šiokią tokią nuostabą, kadangi kažkada egzistavusi Demetrija būtų nusiteikusi labai pesimistiškai. Laikas ir meilikaujantis vyriškis tikrai gali pakeisti net labiausiai užsispyrusią moterį. Neitui paprašius užsimerkti, mergina kiek susiraukė, nukreipdama į jį žvilgsnį, kuris itin išraiškingai klausė, ar tai būtina, bet galiausiai, nė nesulaukusi atsakymo, tamsiaplaukė atsiduso ir užmerkė akis, pirštukais tvirčiau įsikibdama į vyro ranką. - Tik neleisk man nukristi,- tyliai pratarė, ne itin pasitikėdama josios laukiančiu keliu.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11478

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Lykavittos kalva   Sk. 04 19, 2015 10:17 pm

Dėmesio merginai, bent jau paties Natanielio nuožiūra, jis skyrė pakankamai ir visgi, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, medžiotojas neretai negalėdavo būti šalia Demetrijos tuomet, kai jai labiausiai to reikėjo, ypač pastaraisiais mėnesiais darbą iškeldamas viršum jų santykių, kadangi būti toli nuo problemų ir vaikytis vampyrus jam atrodė lengviau nei iš tiesų susėsti prie stalo ir išsiaiškinti kas negerai. Už tai ir dar milijonus kitų dalykų, šiuo pasimatymu, vyras ir bandė atsiprašyti, kartu kompensuojant visus vakarus, kuriuos jiedu galėjo praleisti kartu, bet tik dėl dievams žinomų priežasčių nepraleido. Patikėti, jog pagaliau atsirado galimybė viską sustumdyti į reikiamas vietas, buvo sunku ir vyriškiui, bet Natanielis pernelyg ilgą laiką gyveno baimėje, jog galėtų leisti tam tęstis dar bent vieną akimirką, pasauliui pamažu tampant vieta, kurios dalimi jis būti nebenorėjo. Todėl dabar jis buvo pasiryžęs stačia galva pasinerti į viską, ką gyvenimas turėjo jam pasiūlyti, kadangi prarasti vyras nebeturėjo ko.
-Galiu prisiekti, jog jaučiuosi apsvaigęs. Tik abejoju, jog kokteilis turi kažką bendro su tuo, - Vyriškis kreivai šyptelėjo, akimis toliau intensyviai spigindamas į panelę, lyg bandytų išlukštenti ją ne tik iš suknelės, bet kartu išnarstyti po kaulelį, perprantant visas merginos mintis ir sau pasiglemžiant visą jos esybę. Iš tiesų, jautėsi gerokai trinktelėtas per galva pačia geriausia įmanoma prasme, nė negalėdamas atminti dienų, kada paskutinį kartą šitaip jautėsi. Galbūt laikais, kai jų su Demetrija pažintis dar buvo visiškai šviežia, jiems paslapčiomis sekant vienas kitą akimis užeigoje. Laikais, kai jie su broliu buvo neišskiriami, o Džošas Harlow vis dar vaikščiojo šios žemės paviršiumi.
-Ak taip, girdėjau apie jūsų hobį, - Caktelėjo liežuviu supratingai linktelėdamas galva panelei pristačius save, kaip barakudą, kas buvo absurdiška, atsižvelgiant į tai, jog nė vienam jų pinigai visiškai nerūpėjo. -Taip pat girdėjau gandus apie buvusį jūsų kavalierių. Stiprus, protingas, nepaprastai gero sudėjimo ir turintis puikų humoro jausmą - tiesiog svajonių vyras, ar ne? - Kaip šitaip taukšdamas apie save jis sugebėjo išlaikyti rimtą veido miną nebuvo aišku nė jam pačiam, Natanieliui akivaizdžiai smaginantis savo naujoje rolėje, ką uoliai darė ir pati Demetrija. Buvo iš tiesų smagu trumpam atsiplėšti nuo realybės ir bent pabandyti įsivaizduoti, kur likimas būtų juodu nuvedęs, jeigu jie būtų pasirinkę kitą gyvenimo kelią, stropiai kibę į mokslus arba turėję turtingus tėvus. Visgi, kuo toliau, tuo labiau Natanieliui buvo aišku, kad nepaisant fakto, koks ištaigus buvo jo susikurtojo veikėjo gyvenimas, tikrojo jis toli gražu nepranoko.
-Taip, taip. Valau langus kambarinėmis, - Eilinį sykį pašmaikštavo, jiems galiausiai pasiekiant kelionės tikslą, kur abu išsilaipino. Vairuotojui apgręžus vežimą ir nukeliavus tuo pačiu keliu į apačią, jiedu viršūnėje liko vienu du, Neito lūpas papuošiant savipatenkintam šypsniui, kadangi žinojo, jog panelės reakcija bus verta visų sudėtų pastangų. -Niekada, - Sukuždėjo jai į ausį, priglaudęs prie merginos nugaros visu kūnu, vos ši klusniai patikėjo save į vyro rankas, Natanieliui akimirksniu surimtėjant, lyg šiuo vieninteliu žodžiu jis pažadėtų ne tik neleisti panelei nusiristi žemyn, bet kartu niekada jos daugiau nepaleisti. Apglėbęs ją ranka per liemenį, medžiotojas ganėtinai greitai įveikė laiptų pakopas kartu su panele, ties paskutiniais apskritai ją neštelėdamas, jiems galiausiai sustojant kvadrato formos aikštelėje. Kelias nuo pat laiptų pradžios iki viduryje stovinčio staliuko buvo nuklotas raudonais rožių žiedlapiais, aikštelę apšvietus besileidžiančiai saulei ir kraštuose sudėtoms žvakėms, kurių buvo bene tūkstantis. Fone grojo lėta ir skoninga muzika, suteikusi savitos ramybės sielai vien savo skambesiu, kol ant sniego baltumo staltiesės buvo padėtos dvi, vis dar garuojančio maisto lėkštės, šalia esant buteliui šampano. Šį gražų vaizdą užbaigė atsivėrusi Atėnų panorama, ištisam miestui atsidūrus po Natanielio ir Demetrijos kojomis, ir įvairiaspalvėmis spalvomis nusidažęs vakaro dangus, kuriame pamažu viena po kitos žibėjo vis daugiau žvaigždžių, niekur nesimatant nė debesėlio, lyg pati gamta norėtų padaryti vyrui su panele paslaugą. -Prašau, - Pakvietė merginą prie stalo galiausiai atsistojęs jos pašonėje ir ranka mostelėjęs jai praeiti į priekį.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27553

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Lykavittos kalva   Pir. 04 20, 2015 12:21 am

Kartu su vyriškiu linktelėjo, dar kartą patvirtindama tai, jog ši išsipusčiusi, į vyriškį gudriomis it lapės akimis žvelgianti Demetrijos versija yra turtingų vyrų medžiotoja. Net jeigu paprastai Demetrija bjaurėdavosi tokio tipo moterimis, šią akimirką pažaisti ir tapti savo pačios priešingybe buvo nepaprastai sunku, rimtai vyro minai tik pasaldinant žaidimą. Visgi, šalta vilioklės mina galiausiai išnyko, moteriai plačiai nusišypsant vos tik Natanielis nesikuklindamas ėmė žarstyti sau komplimentus, į ką ji galėjo atsakyti tik kelis kartus linktelėdama, pademonstruodama, jog sutinka su kiekvienu jo pasakyti faktu. - Ir be galo įsimylėjęs save,- papildė jo sąrašą, josios žodžius palydint tyliam, bet itin saldžiam merginos juokui. - Bet negaliu nuginčyti nė vieno tamstos pasakyto žodžio. Jis idealus,- šypsenai kiek prigesus, o panelės žvilgsniui trumpam nuklydus žemyn, pratarė, nė sekundei nesudvejodama, jog vyras yra tobuliausias sutvėrimas žemėje, kartu pasijusdama ir itin nejaukiai dėl to, kad jis turėjo būti įvardytas kaip buvęs kavalierius. Ko gero tik šią akimirką galutinai įsisavino, kokią didžiulę klaidą padarė tąkart nusprendusi nutraukti santykius, bet leisti sau šiuo metu apie tai galvoti mergina negalėjo, juo labiau, kad su tuo pačiu iki skausmo nuostabiu vyriškiu buvo dabar ir viskas krypo į gerą pusę. Net jeigu po visko mergina jautėsi kaip niekad nenusipelniusi tokio begalinio švelnumo, kurį spinduliavo Natanielis.
Vieninteliam pašaliniam žmogui pasišalinus su visu jų transportu, atmosfera neabejotinai pasikeitė, be abejonės, į gerą, merginai kaip niekad stipriai mėgaujantis vakaro ramybe ir jaukumu. Tvirtoms vyro rankoms apglėbus josios kūną, o iš jo lūpų atsklidus paprastam žodžiui, jiems abiems turinčiam nepaprastą prasmę, mergina giliai įkvėpė tyro oro į plaučius, nedrąsiai žengdama pirmąjį žingsnį į priekį, netrukus pasijusdama taip, lyg negalėtų būti saugesnė ir ramesnė, viskam savaime stojant į savas vietas po vieno vienintelio Natanielio prisilietimo, moteriai kuo aiškiausiai suvokiant, kad niekuomet neegzistuos dalykas, kurio jai reikės labiau nei tvirto medžiotojo glėbio, kuriame ji ištvertų absoliučiai viską, dalindamasi su vyru ir skausmu, ir džiaugsmu. Stebėtinai greitai ir sklandžiai įveikusi kelią iki pagrindinio šio vakaro tikslo, mergina, netgi girdėdama ausis glostančią muziką, kurį laiką delsė, tik po gerų keliolikos sekundžių palengva pramerkdama akis, akimirksniu likdama pakerėta, ką išdavė josios prasivėrusios lūpos, susiformavusios į nuostabos kupiną šypseną. Moters žvilgsnis iš lėto keliavo iš vienos pusės į kitą, jai apsistojant ties kiekviena detale ir be išimties gėrintis kiekviena iš jų. Be jokios abejonės, žvakės, rožių žiedlapiai, miesto panorama ir danguje ryškėjančios žvaigždės atrodė taip tobulai, kad mergina nė pasvajoti nebūtų drįsusi, tačiau labiausiai panelė troško pasigėrėti pačiu svarbiausiu šio vakaro ir viso josios gyvenimo akcentu - vyriškiu, kurio ji, tą žinojo puikiai, negalėtų mylėti dar stipriau, nei myli dabar. Tik pirmajai emocijų bangai atslūgus, panelė suvokė, jog nė nekvėpavo, dėl ko įtraukusi į save porą tyro oro gurkšnių, ji palengva apsisuko, sustodama veidu į vis dar ramiai šalia jos stovėjusį Neitą, josios iš laimės tviskančioms akimis sekundei susirandant jojo. - Tai.. nuostabu,- pratarė vos girdimai, bijodama net garsiau prabilti, jog nesutrikdytų aplink juos esančios atmosferos. Širdis panelės krūtinėje plazdėjo taip, jog rodėsi, kad tuojau ištrūks, o rankos apmirė, panelei virpančiais delnais suimant vyriškio skruostus ir lūpomis pasigaunant jo lūpas vieninteliam bučiniui, kuriuo ji buvo pasiruošusi atiduoti vyrui visą savo esybę ir dar daugiau.
Ko gero prieš šitai Demetrija niekada nebuvo šitaip stipriai paveikta ir sujaudinta, dėl ko moteriai reikėjo laiko, kad galiausiai sugebėtų suimti save į rankas, ką jai šiaip taip pavyko padaryti. Šiek tiek atsitraukusi nuo vyriškio, nykščiu švelniai brūkštelėjo per jo lūpą, nuvalydama paliktą savo lūpų blizgio pėdsaką ir apsisukdama ant kulno bei patraukdama į priekį link stalo, kam ir buvo paraginta prieš visą šį emocijų proveržį.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11478

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Lykavittos kalva   Pir. 04 20, 2015 9:33 pm

Buvo teisus manydamas, jog visoms pastangoms ir išleistiems pinigams kompensuoti užteks vienintelio merginos šypsnio ir į akis sugrįžusio spindesio, netikėtai tapusio vieninteliu dalyku pasaulyje, kurį norint išvysti Natanielis buvo pasiryžęs padaryti absoliučiai viską. Šešėliai nuo juos supančių žvakių žaismingai šokčiojo ant moters veido, kupino tokia galybe pačių įvairiausių emocijų, jog jiedu abu buvo priversti stovėti be žado, merginai - negalint atsigauti po staigmenos, vyriškiui - pernelyg žavintis moterimi šalimais, jog kreiptų bent menkiausią dėmesį į tai, kas vyksta aplinkui. Demetrijos ketinimus sugebėjo įskaityti josios akyse dar tuomet, kai panelė nebuvo pradėjusi imtis veiksmų, sekundę kai jų lūpos susiglaudė tarpusavyje, visgi neįstengdamas nenustebti, kadangi tokio posūkio tikėjosi mažiausiai, jiems tiesiog apsiribojant mandagiomis frazėmis ir vaikštant aplink vienas kitą ant pirštų galų, lyg name, kuris bet kurią akimirką galėtų subyrėti nuo menkiausio grindų girgždesio. Sakyti jog nesimėgavo bučiniu buvo absurdiška, kadangi Natanielis negalėjo sugalvoti nieko malonesnio, jų lūpoms judant vienodu, nepaprastai švelniu ir atsargiu ritmu, lyg tai būtų panelės būdas pasakyti Natanieliui ačiū be jokių žodžių, prie kurio jam neliko nieko kito, kaip prisitaikyti. Visgi, sekundę kai jų kūnai atsiskyrė ir skrajodama padebesiais Demetrija patraukė vykdyti anksčiau jo duotų nurodymų, kažkas medžiotojo viduje skambiai trakštelėjo, jam netikėtai stveriant Demetriją už liemens ir apsukant taip, jog ši vėl būtų veidu į jį, kur Natanielis neilgai trukęs grobuoniškai okupavo josios lūpas, visam pirminiam švelnumui pasimirštant akimirksniu, vos vyras reikliau prie savojo kūno glustelėjo josios. Nepasinaudoti proga, jog jų nebyliame susitarime nejudėti pernelyg greitai į priekį atsirado spraga, kurią sudarė pati Demetrija, jiems greičiausiai visą likusią vakaro dalį elgsiantis taip, lyg nieko nebūtų įvykę, jis negalėjo, dėl ko keliomis pasitaikiusiomis akimirkomis jis bandė atsigriebti už visus laukimo mėnesius, prieš ir po įvykių viešbučio kambaryje, jausdamasis taip, tarsi būtų badu marintas liūtas, kurį tik dabar buvo leista pamaitinti. Nuo moters lūpų jis atsiplėšė tik tuomet, kai nuo deguonies trūkumo galva apsvaigo net jam pačiam, Natanieliui nė nesivarginant apgailestauti ar atsiprašinėti, o tik brūkštelint nykščiais per panelės skruostus ir greitais judesiais atstumiant kėdę, jog ši galėtų prisėsti. Įsitikinęs, jog panelė įsitaisė patogiai, jis atsainiai prasisegė keletą pirmų marškinių sagų, bandydamas atgauti savitvardą ir tvirtai atsistoti ant kojų, kol godžiai į plaučius traukė tyrą nakties orą.
-Tavo mėgstamiausia, - Pakomentavo lėkštėje patiektą žuvį, šalia kurios puikavosi morkos ir kitos daržovės, kurių pavadinimo vyras gerai nežinojo, tiesiog pasitikėdamas pasamdyto šefo sugebėjimais gaminti. Perdėtai susidomėjęs jūrų pasauliu vyriškis nebuvo, bet net ir jis turėjo pripažinti, jog skoningai pateiktas maistas, itin subtiliai padengtas gardžiu padažu, vertė jį beveik seilėtis. Visgi, prieš jiems pradedant puotauti, Natanielis pasiskubino atidaryti šampaną, kuris griausmingai pokštelėjo ore, privertęs medžiotoją tyliai nusijuokti, jam galiausiai putojančiu gėrimu pripildant jų abiejų su Demetrija taures. -Už naują ateitį, kuri tikiuosi bus truputį geresnė už ne barakudos Demetrijos ir ne turtuolio Natanielio, - Nesugebėjęs susilaikyti nuo dar vieno mažyčio pokšto, nors iš esmės už jo slypintis noras, kad šie žodžiai išsipildytų buvo nuoširdus, jis susitrenkė su panele taurėmis, netrukdamas paskanauti to gardėsio. -Palauk, kol sulauksi deserto.. - Netrukus pridūrė puikiai žinodamas, kaip panelė mėgsta saldumynus, kurių fanu buvo ir pats Natanielis, įsitikinęs, jog virtuvės šefas su jųdviejų vakaro pabaiga padirbės taip pat sėkmingai, kaip ir su pradžia, kadangi maistas iš tiesų buvo labai skanus.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27553

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Lykavittos kalva   Pir. 04 20, 2015 11:48 pm

Tikėjosi, jog paliks Natanielį šiek tiek nustebintą dėl tokio netikėto savo poelgio, kadangi prieš tai jie akivaizdžiai vengė netgi paprasčiausių prisilietimų, bet galiausiai visiškai priblokšta liko ji pati, kai paskutinį josios žingsnį link stalo pertraukė vyro rankos, pasigavusios ją ir apsukusios vienu staigiu judesiu, dėl ko panelė instinktyviai įsikibo į medžiotojo pečius, jeigu kojos netyčia pavestų ir ji prarastų pusiausvyrą. Nespėjo nė aiktelėti, kai jųdviejų lūpos vėl lietėsi, jiems abiems tą akimirką pamiršus apie atstumo laikymąsi, panelei prisišliejant prie medžiotojo krūtinės taip stipriai, lyg ją trauktų magnetas, jai nė nenorint tam priešintis, kadangi vyro kūno spinduliuojama šiluma ir užtikrintumas, jam ryžtingai jiems abiems suteikiant tai, ko troško ilgą laiką, svaigino merginą labiau nei skaniausias šampanas ir šis jausmas puikiai papildė visų šio vakaro emocijų puokštę. Dėkui dievui, bent vienam iš jų užteko valios atsitraukti, kadangi jeigu viskas būtų priklausę nuo Demetrijos, ji ko gero būtų likusi soti vien meile, nė negalvodama apie ant stalo laukiantį patiekalą ar apskritai apie ką nors išskyrus šalia esantį vyrą, net jeigu kažkokiu jai pačiai sunkiai suvokiamu būdu sugebėjo tai paslėpti veik idealiai, viso labo tyliai krenkštelėdama ir prisėsdama prie stalo.
Stebėti save suturėti bandantį ir sunkiai orą gaudantį vyriškį taip pat buvo be galo malonu, merginai kreivai šyptelint, josios akims žibant kaip niekad ryškiai, tik dabar jau ne iš susižavėjimo, o iš gryno geismo, kuris buvo nepaslepiamas, jeigu kas žiūrėtų vien į josios akis, bet tuo pačiu metu visiškai užmaskuotas, jei dėmesys nukryptų į ramią, savimi pasitikinčią moters veido išraišką. - Mane nuoširdžiai stebina faktas, kaip kruopščiai viską apgalvojai,- dar kartą maloniai nustebinta po vyro komentaro ir pirmo žvilgsnio į lėkštėje patiektą žuvį, prisipažino, plačiau nusišypsodama. Faktas, jog vyras išrinko patiekalą, kuris panelei patiktų labiausiai, net jeigu daugiau nei dvejus metus neturėjo galimybės su ja bendrauti ir juo labiau sužinoti, kokiu nauju patiekalu ji susižavėjo, buvo daugiau nei stebėtinas.
Nors jautė šiokį tokį vėją, glostantį josios veidą, sušalusi nesijautė, dėl ko tik dabar leido vyro jai duotam švarkui nuslysti josios pečiais, drabužiui netrukus pakimbant ant kėdės atlošo, Natanieliui tuo pačiu metu nusprendus atidaryti šampano butelį, dėl ko visiškai nepasiruoši Demetrija nežymiai krūptelėjo, netrukus tik dar kartą krenkštelėdama ir apsimesdama, kad nieko nebuvo, nors akimirką vos nepradėjo nevaldomai juoktis, kas tik dar kartą patvirtino, jog šis vakaras iš tiesų buvo svaiginantis ir merginos galvelę apsuko pakankamai stipriai. - Užsiversiu visą butelį, jeigu tik padės,- linksmai pratarė, pritardama vyro norui, jog naujas jų gyvenimo etapas būtų kiek sėkmingesnis už praėjusįjį, ir priglaudė taurę prie lūpų. - Be abejo, nepamiršai nieko,- palinkčiojo, tyliai sukikendama, kai vyras pranešė, jog vakarienė baigsis desertu, kaip ir pridera. Užsimetusi koją ant kojos, mergina galiausiai paėmė į rankas šakutę, kad galėtų pagaliau paragauti tos seiles burnoje kauptis vertusios žuvies. - Ko gero dabar, atsidėkodama, turėsiu išpildyti tris tavo norus? - pasiteiravo, rodos, šmaikštaudama, bet visgi būdama nusiteikusi pakankamai rimtai ir pasiruošusi išklausyti ir išpildyti vyriškio pageidavimus, jeigu jis kokių nors turėtų, kadangi po tokio nuostabaus vakaro jis be jokios abejonės buvo nusipelnęs, kad jį mylėtų, šertų ir niekada nepaliktų.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11478

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Lykavittos kalva   Št. 04 25, 2015 9:09 pm

Pasaulyje nebūtų radęs kitos moters, kuri sugebėtų jį nuginkluoti vien savo žvilgsnio pagalba, kiekvienam Demetrijos judesiui ar žodžiui žavint vyrą iki širdies gelmių. Taigi, nenuostabu, jog atitrūkus nuo panelės kūno, kuris spinduliavo beribę kaitrą ir saldų troškimą, Natanieliui prireikė keleto sekundžių suimti save į rankas, vietoj to, jog nušveistų viską nuo stalo ir pamiršęs apie planus pasiimtų, ko trokšta ten pat vietoje. Jiedu ir taip per ne lyg dažnai naudodavosi savo kūnais, tenkindami laukines ir sunkiai pažabojamas aistras, kadangi tarpusavyje judančios lūpos jiems atrodė geresnė alternatyva nei civilizuotas pokalbis, skirtas išnarplioti ištikusias bėdas. Būtent dėl to, vyras tų pačių klaidų kartoti neketino, pirmą kartą gyvenime nuoširdžiai pasiryžęs viską atidžiai apgalvoti ir atlikti gerai, o ne kaip papuola, kadangi jo ir Demetrijos santykiai dabar buvo vyriškio prioritetų viršūnėje.
-Na, pirmą sykį savo kopūstą ant pečių nusprendžiau išnaudoti tinkamai, - Truputį save pašiepęs, Natanielis vėl paskanavo gardaus šampano, kuris keistai tiko prie žuvies, ko įprastai Natanielis nebūtų tikėjęsis, pažadėdamas sau tylomis vėliau stalą ruošusiam šefui primokėti. Nuoširdžiai džiūgavo dėl to, jog Demetrija patenkinta, kadangi toks ir buvo šio vakaro tikslas, vyrui netrokštant  nieko daugiau, kaip tik priversti moterį šypsotis, ko daryti paskutiniais jų gyvenimo kartu mėnesiais medžiotojas nebemokėjo, kas ne tik varė jį į neviltį, bet apkartino kiekvieną naujai išaušusią dieną, jam nežinant ko daugiau griebtis suvokus, jog mylima mergina su juo nelaiminga. Bet kol kas, viskas klostėsi stebėtinai gerai, panelei susigrąžinant pirmykštę miną, kuria ji nuolatos žvelgdavo į Natanielį vos šiems susipažinus, lyg visas gyvenimas būtų nustojęs suktis ir ant žemės paviršiaus būtų likę tik jiedu du, viskam aplink praradus bet kokią prasmę. Tiesa, panelė nebuvo vienintelė, papuolusi į susižavėjimo žabangas, vyrui negalint atsikratyti jausmo, tarsi su Demetrija būtų sugrįžę atgal į mokyklos laikus, kur kiekvienas prisilietimas ir mirktelėjimas akimis nusiųsdavo kūnu malonumo kupinas bangas. Kad šitaip jausis trisdešimties Natanielis nė svajoti negalėjo, įsitikinęs, kad tokių metų arba vis dar medžios, arba bus sukūręs šeimą, dirbs iki skausmo nemalonų darbą, o meilė ir aistra virs įsipareigojimo jausmu ir prieraišumu. Bet taip nenutiko, Demetrijai vis dar vyrui atstojant pasaulį ir dar daugiau, dėl ko kartą pabandęs gyventi be jos, to pakartoti medžiotojas netroško niekados.
-Užmiršti desertą būtų nuodėmė, kurios negalėtum man atleisti, - Jis šyptelėjo, aišku, pastebėjęs tą ankstesnį merginos krūptelėjimą kėdėje, kuris ir privertė Natanielį nuoširdžiai prajukti, jam ketinant siūlyti panelei pakeliauti po miškus, kol medžiotojos gebėjimai visiškai neatbuko, bet paskutinę sekundę suspaudžiant lūpas į ploną liniją, kadangi darbas nebuvo tema, kurią norėjo pradėti prie vakarienės stalo. -Nesijaučiu jų nusipelnęs, bet atsisakyti taip pat neketinu, - Buvo akivaizdžiai suintriguotas trijų norų idėjos, kai galiausiai servetėle pasivalęs lūpų kampučius, netikėtai pakilo ant kojų kur kas staigiau ir grakščiau, nei kas iš kostiume įstrigusio medžiotojo būtų tikėjęsis. -Pirma norėčiau, jog su manimi pašoktum, - Tarė stabtelėjęs prie panelės ir galantiškai ištiesęs josios pusėn ranką. Nebuvo įsitikinęs ar jiedu apskritai kada nors kartu sukosi ant parketo, kas buvo dar viena klaida, kurią Natanielis troško ištaisyti, regis, ilgiau nedvejodamas, kodėl Demetrija apskritai jį metė, kadangi puikiu antros pusės pavyzdžiu vyras tikrai nebuvo. Lyg tyčia muzika truputį pagarsėjo, įsijungiant pakiliai ir romantiškai dainai, privertusiai vyro lūpų kampučius akimirksniu šoktelėti į viršų, kadangi dėl vieno jis buvo tikras - ši daina ne kartą grojo automobilyje, jam begėdiškai pasigrobus Demetriją iš šilto mamos glėbio ir pradėjus jų kelionę po Ameriką, kurios pabaiga gal ir buvo tragiška, bet vyras neabejojo, jog tie mėnesiai, praleisti lakstant po miškus su ginklais, kramsnojant traškučius viešbučio kambaryje arba žaidžiant kokį dviprasmybių kupiną žaidimą kelyje, buvo vieni geriausių jo gyvenime, už ką dėkoti Natanielis turėjo tik merginai.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27553

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Lykavittos kalva   Sk. 04 26, 2015 1:25 am

Moteris niekuomet negalėjo skųstis dėl to, kad nesulaukia pakankamo kiekio stipriosios lyties atstovų dėmesio, vien jau darbas užeigose ir baruose turėjo užgrūdinti tamsiaplaukę, anuomet per dieną susilaukdavusią šimtų komplimentų, bei pripratinti ją prie godžiai į ją spiginančių akių, ir ji nuoširdžiai tikėjo, jog moka atsispirti bet kokiems meiliems žodeliams ar mirktelėjimams. Tačiau šią akimirką, sėdėdama priešais vyriškį, savo gyvenime taip pat mačiusį ne vieną dailią merginą ir žinantį, kaip elgtis su kiekviena iš jų, dabar spiginantį į ją žvilgsniu, pripildytu ne gašlumo ar vienkartinio susižavėjimo, o tikrų tikriausios meilės, kurios niekas negalėtų šitaip gerai suvaidinti, vertė merginą kukliai šypsotis nudelbus akis į savo pačios rankas. Demetrija niekuomet nebuvo kukli mergina ir visuomet žinojo, ką ir kada pasakyti, o reikalui esant galėjo netgi tarti griežtesnį žodį, kad tik nepageidaujamas ir įkyrus dėmesys nukryptų nuo jos, tačiau dabar tamsiaplaukės skruostai kaito ir nusidažė skaisčiu raudoniu, jai sunkiai tvarkantis su mintimi, jog kažkas gali šitaip besąlygiškai ja gėrėtis, o viduje maišėsi dviprasmiški jausmai, jai trokštant, kad šita silpnumo akimirka praeitų ir ji vėl galėtų kontroliuoti savo kūną, bet tuo pačiu metu ir negalint atsidžiaugti dėl fakto, kad dar turi savyje žavesio, galinčio nuginkluoti net vyriškį, kurį ji, žvelgdama iš šalies, būtų galėjusi įvardinti kaip tikrų tikriausią nepasiekiamybę. Pabūti droviais mokinukais, besidžiaugiančiais vien tuo, jog gavo progą pasėdėti vienas šalia kito, o ne kūniškų poreikių valdomais laukiniais, kokiais Demetrija su Natanieliu neretai tapdavo likę vienu du, iš tiesų buvo įdomi ir nauja patirtis, be jokios abejonės taip pat simbolizavusi ir didelį žingsnį į priekį, kadangi faktas, kad jie pagaliau sugebėjo situaciją taisyti žodžiais, o ne veiksmais, reiškė, kad jiedu dabar yra kur kas labiau subrendę ir geriau pasiruošę vienas kitam. Galbūt jeigu jie anksčiau būtų suvokę, jog abu turi kartais nepakeliamai sunkius charakterius, neretai įstumiančius juos į ribines situacijas, ir santykius puoselėti jie turi bendraudami, ano skausmingo išsiskyrimo nė nebūtų buvę, tačiau, žvelgiant iš optimistiškesnės pusės, dabar jie bent jau buvo padarę klaidą, iš kurios galėjo pasimokyti, kad ateitis būtų tokia pat šviesi ir laiminga kaip ir ši akimirka.
- Dar pora protingų poelgių ir kopūstas pavirs arbūzu arba moliūgu, kol galiausiai evoliucionuos ir į galvą,- išdėsčiusi taip rimtai, lyg tai būtų po ilgamečių tyrimų mokslininkų patvirtintas faktas apie kiekvieno žmogaus evoliuciją, netrukus plačiai nusišypsojo savo lėkštei, pakraipydama galvą į šonus, lyg tylomis nepritartų tam, ką prieš tai pasakė vyriškis, kadangi nepaisant to, jog pati pašiepė medžiotoją, puikiai žinojo, kad Natanielis yra be galo sumanus, protingas asmuo, galintis pasiekti ir suorganizuoti kur kas daugiau nei viena romantiška vakarienė ir panelė, be jokios abejonės, kada nors būtinai jam tai primins, pasiūlydama energiją išnaudoti siekiant kur kas svarbesnių už jos šypseną tikslų. Bet kol kas Demi nusprendė taktiškai patylėti, kažkodėl nemanydama, jog dabar vertėtų apie tai kalbėti. Moteriai apskritai buvo sunku sugalvoti temą, kurią jiedu būtų galėję aptarti, ir visai ne todėl, kad buvo tokie nesuderinami, kad neturėjo nieko bendra, o dėl to, kad tyla buvo kur kas jaukesnė už bet kokius pašnekesius, medžiotojai galint pasiekti, kad tik ką suvokė romantiškų pasimatymų prasmę, kuri jai buvo tiesiog sėdėjimas ir žavėjimasis vienam kitu. Juk įprastomis dienomis bet kuri pora yra per daug užsiėmusi šeima, buitimi, darbu ir kitais kasdieniais dalykais bei problemomis, kurias turėjo išspręsti ir nuo kurių reikia pailsėti žvakių šviesoje su taure šampano, pastarąją merginai kaip tik ir priglaudžiant prie lūpų.
- Matyt aš labai negailestinga moteriškė, jeigu nesugebėčiau atleisti vyriškiui už tai, jog nepasirūpino desertu,- tarstelėjo, pirma norėdama tiesiog pajuokauti, bet netrukus pati nė nepajusdama, kaip griežtoji jos pusė išnyra į paviršių, merginai primerkiant akis ir stipriai suspaudžiant lūpas, kai vyriškis prapliupo juoktis dėl josios netikėtai apsireiškusio baikštumo. - Nesityčiok, Harlow,- murmtelėjo pagrūmodama vyrui pirštu it senyva ledi, mokanti nekultūringą jaunuolį. Visgi, kad ir kokia pikčiurna Demetrija buvo kiekviename savo gyvenimo žingsnyje, šį vakarą ši griežta mina neužsiliko ant josios veido, kuriame po keleto akimirkų vėl praplatėjo šypsena, priklausanti tik Natanieliui.
Moteris buvo dar tik pradėjusi mėgautis patiekalu, kai vyras nieko nelaukęs nusprendė dar kartą ją priblokšti, merginai tik kiek atsilošiant atgal ir nepatikliai pasekant medžiotoją žvilgsniu, kai jis pakilo iš savo vietos ir priėjęs ištiesė moteriai ranką, šiai detalei tampant lyg užbaigiant dėlionę, kurią sudėjus buvo galima gauti sceną iš paties saldžiausio holivudo filmo. - Tavo noras - man įsakymas,- vis dar kiek nustebusi, kadangi kažkodėl buvo susidariusi nuomonę, jog šio vyriškio į šokių aikštelę nė per prievartą nenutemptum, visgi sutiko su juo pašokti, stalo įrankius padėdama į lėkštę ir ištiesdama savo ranką jos laukusiam vyriškiui. Uždėjusi vieną ranką Neitui ant peties, Demetrija tvirčiau prisiglaudė prie jo visu kūnu, nesusilaikydama neužvertusi galvos į dangų ir melodingai nenusijuokusi, kai nuskambėjo pirmieji jiems abiems puikiai pažįstamos dainos akordai. Viskas iki paskutinės smulkmenos buvo taip apgalvota ir idealu, net jeigu už kai kurias detales, kaip kad idealus oras, buvo atsakingas ne Natanielis, o pati visata, kad atrodė netgi absurdiška, kaip šitai įmanoma. Kaip tai įmanoma jiems, per visą savo bendrą gyvenimą neapturėjusiems tokio sklandaus ir žavingo vakaro. - Taigi, tu esi be galo romantiškas, viską apgalvojantis iki smulkmenų vyriškis, kuris moka šokti. Turi dar kokių nors slaptų gebėjimų, kuriais norėtum su manim pasidalinti? - sutramdžiusi savo laimės proveržį, pasiteiravo itin tyliai, kadangi moteris nematė prasmės drumsti ramybės garsiu tonu, kai josios lūpos veik lietėsi prie medžiotojo ausies ir jis ją galėjo girdėti kuo puikiausiai. Demetrija buvo nuoširdžiai suintriguota to, kas dar galėtų glūdėti šio nenuspėjamo vyro viduje, ir netgi kiek nusivylusi savimi dėl to, jog po šitiek drauge praleisto laiko nežinojo apie vyrą net tokių paprastų dalykų, apie kuriuos kitos savo vyriškius mylinčios moterys sužinodavo dar pirmosiomis pažinties savaitėmis.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11478

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Lykavittos kalva   Sk. 05 03, 2015 10:56 pm

Tomis jaunystės dienomis, kai vis dar pasižymėjo pramuštgalviškumu, negalėdamas nė vienos moters trumpam sijonui praeiti nepastebėtam, naktims maišantis su dienomis, o kūną po ilgalaikių medžioklių atsipalaiduoti verčiant tik kito asmens šilumai ir nosį kutenančiam kvapui, dailių palydovių Natanielio gyvenime buvo apsčiai. Tai nebūtinai reiškė, jog į lovą medžiotojas guldydavosi visas, savanoriškai linkusias pražergti prieš jį kojas, kadangi net toks, kaip Neitas turėjo moralės normas ir orumą, bet trumpam atsiplėšti nuo kartaus pasaulio, kurio atsižadėti neleido tėvo šitaip maloningai perduoti genai, ragino vyrui susirasti inkarą, kuris akimirksniu numalšintų visus vidinius jo demonus ir padėtų vaikinui tvirtai išsilaikyti ant kojų, vietoj to, jog sukniubęs ant purvinio grindinio jis visai visatai paskelbtų, jog pastaroji buvo stipresnė už Natanielį Harlow. Tiesa, su metais polinkis paskandinti save kokios moters viduje nyko, vyrui dažniau glaudžiant prie lūpų viskio stiklą nei akimis šaudant po patalpą, ieškant vienkartinio grobio. Prie to stipriai prisidėjo viena vienintelė užeigos padavėja, taip apsukusi vyrui galvą, jog pagalvoti apie kitos moters draugiją po jų susitikimo, Neitui nė nebūtų šovę į galvą, kadangi visos šatenės ir blondinės atrodė menkavertės prieš Demetriją Lund. Vyras niekada netikėjo istorijomis apie antrą sielos pusę, kadangi pastarosios atrodė labiau nei absurdiškos net ir tuomet, kai medžiotoją supo vilkolakiai bei vampyrai ir visgi, traukos, kurią akimirksniu pajautė prieš jį sėdinčiai merginai, paaiškinti kitais žodžiais jis tiesiog neįstengė. Net ir po beveik dešimties metų nuo jų pažinties, jo jausmai panelei nesumenko nė trupinėliu, atvirkščiai, su laiku sustiprėjo dvigubai, prieštaraudami laiko tėkmei, blaivaus proto šauksmui ir traukos dėsniams, žemei ilgiau nebeesant vyro gravitacijos centru, kurį dabar atstojo ši žavi moteris, padovanojusi jam ne tik sūnų, bet ir pačią save, ko nusipelnęs Natanielis nesijautė nė per milijoną metų.
-Arba tai, arba iš manęs artimiausiu metu kas nors pagamins daržovių salotas, - Jis kreivai vyptelėjo pratęsdamas pradinę jų temą apie vyro makaulę, dažnai neatliekančią savo pareigų, kas paaiškino, kodėl vyras nusprendė paleisti panelę iš savojo gyvenimo, tokiam žingsniui galint pasiryžti tik tuomet, kai smegenis temdo tamsūs debesys. Jis stengėsi negalvoti apie tai, kas nutiko praeityje, mieliau žvelgdamas į ateitį, kuri šią akimirką atrodė kaip niekada šviesi, ir visgi, siekdamas, jog viskas ir toliau sėkmingai klostytųsi, medžiotojas privalėjo nepamiršti nė vienos savo klaidų, kadangi tik tokiu būdu galėjo jų nekartoti. Žinoma, iš pradžių ir pačios aplinkybės jaunuoliams nebuvo itin palankios, pradedant gaisru, kurio dėka jiedu išsiskyrė ne vieniems metams, tuomet pereinant prie visos dramos tarp Karmen ir jo tėvo, Demetrijos mirtimi, jų vaiko žūtimi, o galiausiai užgimusia vyro apatija absoliučiai viskam, prie kurios itin prisidėjo faktas, jog visos šios suirutės metu, medžiotojui gerokai atsisuko pora varžtelių. Neitui liko tik viltis, kad tolimesnis jų gyvenimas atrodys bent minimaliai geriau, kadangi dar vienos panašaus tipo įvykių virtinės, Natanielis nuoširdžiai neištvertų, iki šiol stebėdamasis, kaip apskritai ištrūko gyvas po visko, kas nutiko, vietoj to, kad įsikištų vamzdį į burną tą pačią akimirką, kai vienintelis jam likęs žmogus, kuriuo vyras manė galintis pasikliauti visu šimtu procentų, nusprendė nuo jo nusigręžti.
-Tikra harpija, ne kitaip, - Porą kartų tvirtai linktelėjo galva, lyg pats pritartų savo žodžiams, nors lūpų kampučiai nepaliaujamai trūkčiojo, jam akivaizdžiai smaginantis iki nukritimo, kol žaismingai traukė panelę per dantį. Regis ilgai išlaikyti turtingo ir iki vėmimo saldaus vyruko vaidmenį medžiotojui nepavyko, kandžiajai jo pusei netrunkant kelti galvos, kam sukliudyti Neitas neketino, įsitikinęs, jog būtent šį Natanielį, o ne pasipūtėlį iš dangoraižio viršutinio aukščio, kuris apsireiškė tik šį vakarą, panelė įsmylėjo dar pirmosiomis jo buvimo užeigoje dienomis. Panelei mestelėjus jo pusėn pastabą, vyrukas tik gindamasis ištiesė į priekį delnus, lengvai papurtydamas galvą, lyg bandytų sudaryti įspūdį, jog nenutuokia apie ką moteris šneka, kadangi ne jis vos prieš akimirką juokėsi iš nelauktai pasireiškusio Demetrijos baikštumo.
Jiems galiausiai pakilus nuo stalo ir vakarą perkėlus ant parketo, Natanielis palaimingai atsiduso, lengvai ranka apsivydamas panelę per liemenį, bet kartu tarp jų kūnų palikdamas minimalų atstumą, ką padaryti buvo sunku, kai medžiotojui nesinorėjo nieko, kaip tik glausti Demetriją arčiau tol, kol ji pataptų jo asmeniniu deguonies šaltiniu. Nykščiu jis nepaliovė švelniai glostyti panelės odos, kol kartu su moterimi sukosi palei ritmą, regis, sekundę sugebėdamas pamiršti, jog pasaulis už šios kalvos ribų apskritai egzistuoja. Natanielis, galiausiai visiškai atsidavęs pojūčiams, netruko sumerkti akių, kol panardinęs nosį panelei į plaukus gėrė josios svaiginantį ir saldų kvapą, akimirksniu trenkusį į galvą stipriau nei geriausios degtinės butelis. Ji, krūtinėje karaliaujanti laimė, o gal abu sudėjus, vertė vyrą jaustis taip, tarsi būtų atsiplėšęs nuo paviršiaus ir išsklendęs į sau paskirtą rojų, iš kurio kojos neketino kelti tol, kol panelė buvo šalimais jo.
-Turiu, - Prisipažino tyliai sukuždėdamas merginai į ausį, kurią neiškentęs grybštelėjo dantimis prieš tyliai sukikendamas, ko pasekoje iškvėpė karštą orą tiesiai panelei į kaklą. Buvo akivaizdžiai praradęs laiko nuovoką, dėl ko nepastebėjo, jog spėjo prabėgti trys dainos, o žuvis ataušo, kas šiaip jau dažnai išbadėjusio medžiotojo dabar nė trupučio nejaudino. Vis dar delne spaudžiamą merginos ranką, jis netruko kilstelėti prie lūpų, švelniai jomis palytėdamas josios plaštaką, o tuomet kartu su Demetrija grįždamas prie stalo. Pasirūpinęs, jog panelė atsisėstų, Neitas grįžtelėjo galvą į šoną, pastebėdamas su padėklu atkeliaujantį padavėją, kuriam tik santūriai šyptelėjo, perimdamas padėklą į savo rankas ir lengvu žingsniu grįždamas prie panelės.
-Atėjo metas paskanauti crème brûlée, - Vis taip pačiai šypsodamasis, jis stabtelėjo panelės pašonėje, padėdamas padėklą priešais Demetriją, o tuomet lengvai atsikvėpdamas ir nuvoždamas dangtį, kur visu gražumu pasirodė jų vakaro desertas, įdėtas į įmantrias lėkštutes ir papuoštas mėtų lapeliais. Bet tai nebuvo vienintelis dalykas, labiausiai traukiantis dėmesį. Tarp dviejų lėkštučių gulėjo raudona, praverta dėžutė, kurios viduje blizgėjo žiedas, dailiai apšviestas mėnesienos šviesos, dėl ko žibėjo visomis vaivorykštės spalvomis. Be didesnių įžangų, Natanielis parklupo ant vieno kelio, viena savo rankų netrukdamas sugauti merginos pirštų, kuriuos padrąsinamai spustelėjo savaisiais, prieš plačiau nusišypsodamas. -Žinau, jog sakiau, kad neskubėsim. Kad apgalvosim kiekvieną žingsnį ir pasirūpinsime, jog praeities klaidos nebūtų pakartotos. Bet tu, mes, Demetrija, tai nėra klaida. Mačiau pasaulį be tavęs jame ir dar sykį to patirti nenoriu, kadangi tie mėnesiai buvo patys baisiausi mano gyvenime. Laimėje ir nelaimėje, turte ir skurde, vampyrę ar žmogų - aš visada tave mylėsiu, - Nuoširdumo Natanielio akyse netrūko, kaip ir meilės, kuria jis dalinosi ir glostė kiekvieną moters veido lopinėlį, tokį artimą ir visokeriopai nuostabų. -Todėl nepaisydamas to, kiek kartų visata mus bandė išskirti, dar sykį klausiu, Demetrija Nadira Lund, ar sutinki būti mano žmona? - Jis užbaigė šį kartą panelės ranką suimdamas abiem savosiomis, kadangi ką atsakys panelė nenutuokė, dėl ko širdis kiek neramiai spurdėjo krūtinėje. Ir visgi, jis neabejojo, jog moters atsakymas, kad ir koks bebūtų, jo nenuvils ir noras praleisti visą likusį gyvenimą tik su ja vienintele nė trupučio nesumažės, kadangi kalba ėjo apie Demetriją, jos vienintelio žvilgsnio pakankant, jog vyro pasaulis nustotų suktis.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27553

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Lykavittos kalva   Tr. 05 06, 2015 12:28 am

Paprastai tamsiaplaukė jau po poros valandų, praleistų tokioje aprangoje, prie kurios ne iki galo priprato net po dvejų metų dėvėjimo, kai turėjo būti tikra Prancūzijos aukštuomenės dama, būtų ėmus mąstyti apie tai, jog suknelė labai nepatogi, bateliai nuspaudė kojas ir apskritai, jog norėtų kuo greičiau įsinerti į pižamą ir griūti į minkštą lovą, tačiau dabar nejautė ne tik nepatogumo, bet ir viso savo kūno, medžiotojo glėbyje pagal muziką judėdama lyg pakilusi nuo žemės tiesiai į padanges, iš kurių nenorėjo nusileisti. Moters pirštukai nuo vyriškio peties nuslydo iki sprando, jai nagučiais švelniai glostant jo odą ir branginant kiekvieną sekundę, kurią gali praleisti šalia mylimojo. Per porą akimirkų beveik spėjo pamiršti, kokį klausimą uždavė, ją iš itin malonios nesvarumo būsenos atgal į žemę sugrąžinant ne tiek vyro atsakymui, kiek šilumai, nuvilnijusiai visu josios kūnu ir privertusiai šiek tiek susigūžti dėl kaklu nubėgusių šiurpuliukų po jo iškvėpimo ant josios odos. Tyliai sumurkusi, mergina švelniai lūpomis palytėjo medžiotojo skruostą, netrukus kiek atsitraukdama ir aukščiau kilstelėdama antakius, it nebyliai klaustų, ar jis nejuokauja. Nuoširdžiai nemanė, kad jis galėtų būti sugalvojęs dar ką nors, nors jau turėjo susivokti, kad jis yra pasiruošęs ją nemenkai nustebinti dar kartą.
Jų užsitęsusiam, dėl ko Demetrija nė nemanė skųstis, šokiui galiausiai pasibaigus, panelė tik klusniai pasisuko į stalo pusę, užtikrintu žingsniu keliaudama pasitikti dar vieno žadėto netikėtumo. Įsitaisiusi ant kėdės, kreivai žvilgtelėjo į Natanielį, kuris kažkodėl delsė, nuspręsdamas verčiau perimti iš padavėjo padėklą, o ne prisėsti į savo vietą, dėl ko mergina nejučia suraukė antakius, it įtardama, kad tas žadėtasis desertas nebus tik desertas. - Ką, gal netgi pats paruošei? - akivaizdžiai pašmaikštavo, kadangi nebuvo pamiršusi fakto, jog vyriškis nepretendavo į geriausio pasaulyje kulinaro titulą. Nesuprato, kodėl medžiotojas vis dar stovėjo josios pašonėje, tačiau to nekomentavo, smalsų žvilgsnį nukreipdama į ant stalo padėtą padėklą, kurio dangtis netrukus buvo nukeltas, tą pačią sekundę moters skrandžiui susitraukiant ir apsiverčiant, tikrai ne dėl to, jog būtų taip stipriai pakerėta deserto. Tarp dviejų lėkštučių padėta dėžutė su žiedu privertė merginos lūpas dar kartą prasiverti, josios širdžiai tuo metu praleidžiant porą dūžių. Demetrija nė nenutuokė, kiek laiko praleido bukai spoksodama į žiedą, ne iš karto atgydama net tuomet, kai pajuto šiltus medžiotojo pirštus, spaudžiančius josios apmirusius pirštukus. Žinojo, jog josios šokiruota mina nebuvo tai, ko tikėtųsi besiperšantis vyriškis, tačiau negalėjo savęs suturėti, beje, jau antrą kartą sureaguodama lygiai taip pat. Ko gero net jeigu jai pirštųsi kiekvieną dieną, moteris neišmoktų deramai į tai sureaguoti, nenuvildama vyriškio. Gera žinia buvo bent jau ta, kad merginos viduje vykstanti audra prieštaravo sąstingiui ir šokui, užvaldžiusiam visą kūną, jai be jokios abejonės nuoširdžiai džiūgaujant. Galiausiai pakreipti galvą į priešais ją priklaupusį vyrą tamsiaplaukė teikėsi tik tuomet, kai jo lūpas paliko žodžiai, kuriems ji pritarė visu šimtu procentų, šiuo metu svarstydama, kaip iš viso galėjo mąstyti apie galimybę neskubėti, kai jau pirmą sekundę, kai pamatė Natanielį arbatinėje, buvo pasiruošusi pulti jam į glėbį.
Mergina tiksliai nežinojo, kuriuo metu kėdė išslydo iš po josios kūno, tačiau medžiotojui uždavus lemtingąjį klausimą, ji tupėjo priešais jį, jų veidams esant tame pačiame lygyje ir moteriai galint žvelgti tiesiai į pasakiško žalumo vyriškio akis, jau po kelių neilgų akimirkų iš josios lūpų išsprūstant žodžiui "taip". - Taip,- pakartojo, antrąjį kartą tą patį žodį tardama dar užtikrinčiau, kelis kartus įnirtingai linktelėdama, josios veide išryškėjant ir plačiai šypsenai, kurią palydėjo ir tyras palengvėjimo juokas, lyg su šiuo sutikimu ir pasižadėjimu moteris būtų atsikračiusi ją ilgai slėgusios naštos. Kas, iš esmės, buvo tiesa, jai šią akimirką kaip niekad aiškiai suvokiant, jog būtent taip viskas turėjo būti. Jų pirmosios sužadėtuvės neturėjo nutrūkti, o visas josios gyvenimas vedė į būtent šią akimirką, lyg praėjusius porą metų josios viduje būtų trūkę pačios svarbiausios detalės, kuri grįžo į savo vietą tik dabar.
Laisvąją ranka panelė suėmė medžiotojo veidą, švelniai nuslysdama iki paausio, nenorėdama tarp savęs ir Natanielio jausti nė menkiausio atstumo, dėl ko atsirėmė į vyro kaktą savąja bei dar kartą šyptelėdama ir palaimingai atsidusdama.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
 
Lykavittos kalva
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Atėnai-
Pereiti į: