sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Herodo Atiko Odeonas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Herodo Atiko Odeonas   Tr. 04 15, 2015 8:40 pm



I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Herodo Atiko Odeonas   Tr. 04 15, 2015 8:57 pm

Nuoširdžiai nemanė, kad turi laiko išvykti iš Volteros, kai josios nuolat laukė kokia nors katastrofa, tačiau netikėtas skambutis iš jau gėdingai ilgai nematytos ir negirdėtos močiutės paragino tamsiaplaukę susikrauti daiktus ir bent jau savaitei išrūkti kur nors kuo toliau nuo to miesto, kuriame laukė vien bėdos. Ir vos josios kojos prisilietė prie gimtų kraštų žemės, mergina suvokė nė truputėlio nesigailinti priimto sprendimo ir galimybės šiek tiek pailsėti pažįstamoje ir širdžiai mieloje aplinkoje, kurioje leido savo vaikystę ir beveik visas atostogas. Pirmiausia aplankiusi senelę, kuri ir buvo pagrindinė josios apsilankymo Atėnuose priežastis, ir numetusi daiktus savo senajame kambaryje, Demetrija nusprendė šiek tiek apsižvalgyti po pasikeitusį miestą, galiausiai pasiekdama vietą, kuri ko  nepasikeitė ir ko gero nepasikeis dar ištisus šimtmečius.
Žmonių čia buvo daugiau nei mergina galėjo įsivaizduoti, odeonui per šiuos metus greičiausiai tapus dar populiaresne turistų apsilankymo vieta nei buvo anksčiau, dėl ko tamsiaplaukė buvo ne visai patenkinta, kadangi visas šurmulys ją šiek tiek erzino. Tačiau žvelgiant iš kitos perspektyvos, moteriai buvo pakankamai smagu stebėti džiaugsmingai nusiteikusius turistus, besišypsančius ir besistebinčius griuvėsių žavesiu ir dvelkiančia didybe, jiems tiesiog nenustygstant vietoje, kai tuo tarpu pati Demi galėjo jaustis it šios vietos šeimininkė, kadangi viską jau pažinojo mintinai, nesvarbu, kiek metų praėjo nuo paskutinio apsilankymo.
Draugiškai šyptelėjusi pro šalį praėjusiai šeimynėlei, niekuo nesiskiriančiai nuo kitų laimingų poilsiautojų, mergina pakilo keliomis pakopomis į viršų, kiek atsitraukdama nuo sujudimo centro, ir įsitaisydama ant vieno iš laiptelių, su šiokia tokia patenkinta šypsenėle žvelgdama į priekį ir tiesiog dar kartą pasimėgaudama savo neplanuota, bet netikėtai malonia tapusia kelione.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11488

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Herodo Atiko Odeonas   Tr. 04 15, 2015 10:00 pm

Jau antra savaitė, kaip Natanielis leido laiką pridususiame nuo šilumos ir pro langus spiginančios saulės viešbučio kambaryje, bukai spoksodamas į ant sienos sukabintas išdarkytų kūnų nuotraukas, bet niekaip nerasdamas tokio antžmogiško elgesio kaltininko. Iš pradžių neabejojo, jog nagus prikišo naujagimis vampyras, akivaizdžiai nesivaldantis ir savo auką draskantis į skutus, bet galiausiai suvokė, jog net ir pastarieji nėra tokie kvaili, kad nepataikytų į aukos veną ar bent jau neįmestų kūno į konteinerį. Paskambinęs vieninteliam asmeniui, kuris turėjo bent minimalią nuovoką tame reikale, jis apturėjo ilgą pokalbį su Demetrijos drauge Veronika, kadaise taipogi kiekvieną pilnatį pasidengusia kailiu ir pasidabinusia nagais, o išklausęs visko, ką panelė turėjo papasakoti, vyras ilgiau nedvejojo, jog pirmą kartą per visą medžiotojo gyvenimą susidūrė su mėnulio vaiku, kitaip dar vadinamu vilkatu. Netikėtai atsiradęs iššūkis, kurių savo darbe išvysti vyras ilgiau nebesitikėjo, savitai jį žavėjo ir audrino, dėl ko į kitą įvykio vietą jis atsirado net greičiau už policijos pareigūnus. Įpratusiam prie miško ošimo ir impalos urzgimo medžiotojui įsprausti save į oficialius drabužius prilygo didžiausiai kančiai, visą kelią automobilyje Natanieliui nenustojant muistytis ir nepatenkintam caksėti liežuviu, bet solidus įvaizdis ir padirbtas federalo pažymėjimas atrišo liežuvius net ir patiems nekalbingiausiems, vyrukui klusniai klausantis pagyvenusios porelės porinamos istorijos prie kažkokio tai apgriuvusio pastato įėjimo, kai netikėtai akies krašteliu vyriškis užmatė pažįstamą asmenį. Kito medžiotojo ar kaimyno atpažinęs tikrai nebūtų, bet štai Demetrija jam kuo puikiausiai regima buvo net ir stovėdama mėnulyje, dėl ko Natanielis greitomis kimiu balsu padėkojo įvykio liudininkams maloniai jiems šyptelėdamas, o tuomet sparčiu žingsniu patraukė link panelės.
-Vieni poilsiauja, kiti dirba. Kame čia teisybė? - Pasiteiravo jis būdamas kelios pakopos žemiau merginos, kur ir stabtelėjo, trumpam apžvelgdamas atsivėrusį vaizdą, kuriuo žavėtis pernelyg ilgai laiko neturėjo. -Girdėjai ką nors? - Galiausiai paklausė medžiotojos, kiek aukščiau kilstelėdamas antakius, kol neramūs pirštai truputį atlaisvino veržiantį kaklaraištį, vyrui apskritai jaučiantis taip, jog tuoj gaus šilumos smūgį ir aukštielninka dardės laiptais žemyn. Apibrėžti dabartinius savo ir Demetrijos santykius jam neužteko žodžių, vieną sekundę jiems primenant artimus draugus, kitą iki beprotybės įsimylėjusius paauglius, kurių širdys veik plyšo iš noro prisiliesti, bet ranka taip ir nepakilo į viršų. Visgi, nepaisant to, vyras tiesiog džiaugėsi, jog jiedu pagaliau vėl šnekasi, jų pokalbių ilgiau nepertraukiant nejaukioms tyloms ar piktiems žvilgsniams, vienam ar kitam paliečiant jautrią stygą. Abejojo ar atvykusi poilsiauti Demetrija noriai prisijungs prie tyrimo, ko Neitas nė netroško, mažiausiai norėdamas gadinti panelės atostogas, bet jiems abiems taip netikėtai susitikus (nors abu žinodami, kad bus tame pačiame mieste šį susitikimą ir numatė iš anksto, tik nė vienas neketino apie tai prabilti balsu) Natanielis negalėjo tiesiog praeiti pro šalį nepasilabinęs ar nepaklausęs gal kartais Demetrijos jautri ausis bus nugirdusi kažką svarbaus, kas pastūmėtų sustingusią bylą į priekį bent minimaliai.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Herodo Atiko Odeonas   Tr. 04 15, 2015 10:34 pm

Nepaisant to, kad priešais matomas vaizdas nuoširdžiai žavėjo merginą, akys nuvargo nuo nuolatinio žmonių zujimo aplinkui, dėl ko mergina užsimerkė, kiek atlošdama galvą ir alkūnėmis pasiremdama į už jos buvusią laiptelių pakopą, jog galėtų atsiremti ir leisti šiltiems saulės spinduliams glostyti josios veidelį, merginos lūpų nepaliekant menkutei šypsenai, jai su kiekviena akimirka jaučiantis vis maloniau. Nesitikėjo čia sutikti kokių nors pažįstamų, kurie nuspręstų pasilabinti, kadangi su beveik visais vaikystės draugais, kurie dar buvo čia likę, ryšius mergina nutraukė jau seniai, dėl ko staiga it iš niekur nuskambėjęs pažįstamas balsas akimirkai privertė visą merginos kūną nutirpti, jai galiausiai tik tingiai pramerkiant vieną akį, it tikrintų, kas toks sudrumstė josios ramybę, nors atsakymą žinojo vos vyras ištarė pirmąjį žodį. Pastebėjusi dailią ir Natanieliui neįprastą bet be abejonės tinkančią oficialią aprangą, mergina pramerkė ir antrąją akį, itin plačiai nusišypsodama, akyse kaip mat sužimbant susižavėjimo ugnelėms, kurių mergina nė nemanė slėpti.
- Ar tinginiauti dabar jau nusikaltimas, agente? - pasiteiravo itin rimtu tonu, išsitiesdama ir nusivalydama alkūnes, tuo pačiu metu sutramdydama ir savo miną, kad ši iš itin džiugios ir kupinos pasitenkinimo pavirstų į nuoširdžiai sunerimusią, lyg prie panelės tikrai tik ką būtų prisistatęs teisėsaugos atstovas. Tik kitas vyro lūpas palikęs klausimas privertė panelę surimtėti, dabar jau iš tikrųjų, jai kiek sunkiau nuryjant seiles ir atsidūstant. - Visos žinios skelbia, kad mieste įsisuko kažkoks žvėris. Kaip netikėta,- burbtelėjo sarkastiškai, akivaizdžiai nesužavėta žiniasklaidos bei policijos nevykusiu bandymu paaiškinti žmonėms situaciją, kadangi nesvarbu, kuriame pasaulio kampelyje nutiktų kažkas panašaus, paaiškinimas visuomet būdavo tas pats, niekam per daug nesigilinant į tikrąsias aplinkybes. Na, šį kartą jie bent jau buvo arti tiesos. - Tai ne vampyras, tiesa? - pasiteiravo, atrodo, nuoširdžiai susirūpinusi, padariusi išvadą, kad vyriškis jau dabar žino kur kas daugiau nei ji, kadangi ji pati nė nesistengė kažko išsiaiškinti dėl įvairiausių skirtingų priežasčių, pradedant tuo, jog po tokios ilgos pertraukos ne itin pasitikėjo savo surūdijusiais gebėjimais, baigiant tuo, jog josios močiutė nieko nežinojo apie tokius dalykus ir mergina nenorėjo kokiu nors būdu per neatsargumą jos į tai įvelti, juo labiau, kad atvyko čia tam, kad atitrūktų nuo antgamtinio pasaulio, o ne šoktų į jį stačia galva.
Tik dar kartą atidžiai nužvelgusi vyrą, mergina nusprendė trumpam į šalį atiduoti darbo reikalus, trumpam pasisukdama į šalį ir imdama kniaustis savo šalia numestoje rankinėje, galiausiai ištraukdama iš jos buteliuką vandens. - Atsigerk, bijau, kad tuoj nualpsi,- tarstelėjo pusiau pašaipiai, pusiau nuoširdžiai nerimaudama dėl to, kad vyrukui tame ko gero ir taip jau nepatogiame kostiume būti yra per karšta ir per daug nemalonu, ištiesdama link jo vandenį, vis dar nepasikeldama iš savo sėdimos vietose.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11488

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Herodo Atiko Odeonas   Tr. 04 15, 2015 11:21 pm

Natanielis negalėjo nenusišypsoti tą sekundę, kai rudas merginos akių žvilgsnis susikryžiavo kartu su jojo, pastarosioms sužibant kelis kartus ryškiau vos praskenavus vyro apdarą, Neitui nė neabejojant, jog saulė, spiginanti panelei į veidą, neturi su tuo nieko bendra. Truputį pasvarstęs, vyrukas netrukus įsitaisė ten kur stovėjo, net lengviau atsidusdamas, kadangi į jo darbo aprašymą ligi šio apsilankymo Graikijoje neįėjo lakstymas kostiumuotam po kaitrias miesto gatves, stebint kaip ekspertai nuo grindinio renka prikepusias žmonių kūno dalis, kas alino medžiotoją kur kas labiau nei kelios naktys iš eilės budint miškuose, Neitui netrokštant nieko, kaip tik paskandinti save po šalto dušo srove. Sėdėdamas taip arti panelės, vaikinas sunkiai tvardėsi, jog ranka nebrūkštelėtų jai per šlaunį, kaip kad darė milijonus kartų jiems įprastai kalbantis ar neužkištų netyčia išsprūdusios plaukų sruogos jai už ausies, kadangi tai būtų tarsi nematomos, bet jiems abiems egzistuojančios ribos peržengimas, ko pasekmės galėjo būti liūdnos. Beprotiška, kai pagalvoji, jog vos prieš mėnesį jie nesidrovėdami lytėjo vienas kitą lūpomis, o dabar bijojo net bakstelėti pirštu, jog netyčiomis iš naujo pakloti pamatai neimtų ir nesubyrėtų dar sykį.
-Taip, jei pastarasis vyksta be manęs, - Jis linksmai nusišypsojo netrukus nuspręsdamas išsinerti iš tamsiai mėlyno švarko, kurį atsainiai užmetė ant sulenktų kelių, viena iš alkūnių atsiremdamas į aukščiau buvusį laiptą. Akivaizdžiai atrodė kaip pietų pertrauką pasiėmęs pareigūnas, vaizdui pagerint trūkstant tik gardaus sumuštinio, kuriam net ir po visų matytų vaizdinių Natanielis nebūtų pasakęs ne. Matė pro įėjimo angą šmirinėjančius kriminalistus, visgi neprisiversdamas savęs pakilti, kai neabejojo, jog išpuolis akivaizdžiai vyko naktį, žudikui dabar vaikštant ant dviejų žmogiškų kojų, susiliejus su ničnieko nenutuokiančiais Atėnų gyventojais. Įsivyravusi trumputė tyla buvo malonesnė įsitempusiam vyriškiui už visus galimus pokalbius, faktui kad Demetrija šalia, regis, net truputį padedant nuo įtampos maudžiantiems raumenims kiek atsipalaiduoti, lyg po geriausio pasaulyje masažo. Nė spėti nereikėjo, kaip jiedu atrodo aplinkiniams turistams, derėdami tarpusavyje lyg pora ant sienos įrėmintame paveiksle, mylinčiai žmonai atėjus palaikyti kompanijos savo vyrui, suradusiam savo dienotvarkėje porą minučių poilsiui, kurias praleisti jis netroško su niekuo daugiau, kaip tik su ja vienintele. Faktas, jog visa tai buvo ranka pasiekiama, bet staiga ėmė ir subyrėjo į šipulius iki šiol savitai skaudino vyrą, ypač jam nejučia pamačius žiedu nepapuoštą moters bevardį pirštą, bet apie  tai prasitarti merginai, jis savaime aišku neketino, nenorėdamas, jog jie vėl įsiveltų į ginčą.
-Tai vilkatas. Ar tai vilkolakis. Žodžiu, padaras su kuriuo akivaizdžiai turėsiu daug problemų, - Jis sunkiai atsiduso, bet veide vis dar švietė platus šypsnys, puikiai pasakantis, jog vyras pasiruošęs priimti bet kokį iššūkį, geriau nei kokie žodžiai kada nors galėtų. Ir visgi, Neitas negalėjo negalvoti, kaip stipriai jam dabar reikėtų velniai žino kur pradingusio brolio pagalbos, vyrui trokštant susigrąžinti tuos laikus, kai jiedu leisdavo nerūpestingas dienas impaloje, tiesiog važiuodami iš miesto į miestą ir šienaudami nieko neįtariančius vampyrus. Net ir tai, kaip ir visa kita jo gyvenime, išsprūdo Natanieliui iš rankų jam nė nespėjus mirktelėti. -Dėkui, - Nuoširdžiai pratarė tik per plauką susiturėdamas, jog neužsipultų vandens sau ant galvos, šitaip atsigaivindamas, ir vietoj to tiesiog priglaudamas buteliuką prie nežymiai išdžiuvusių lūpų. -Beje, ką veiki šiandien vakare? - Netrukus pasiteiravo panelės, grįžtelėdamas galvą josios link ir aukščiau kilstelėdamas antakius.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Herodo Atiko Odeonas   Kv. 04 16, 2015 12:01 am

- Būčiau pasiūliusi prisijungti ir be striptizo, bet jeigu manai, kad tai būtina, neapsiribok tik ties švarku,- paskelbė aukščiau kilstelėjusi antakius ir lengvai mostelėjo ranka švarko, netrukus nusileidusio vyrui ant kelių, pusėn. Faktas, jog jiedu abu vis dar karts nuo karto apturėdavo nejaukių akimirkų ir neleido sau elgtis visiškai laisvai, kaip kad darydavo anksčiau, buvo akivaizdus, tačiau nepaisant to, nuotaiką vis tiek kėlė tai, kad pamažu jiedu vėl ėmė jaustis patogiai vienas kito kompanijoje, nebijojo pašmaikštauti kaip štai dabar ir ko gero buvo galima tikėtis, kad jeigu nė vienas nesusimaus, viskas tik gerės, nors tam ir prireiks laiko, kuris vienintelis ir galėjo viską sutvarkyti, žinoma, su jų abiejų pagalba.
Kiek palinkusi į priekį, mergina įrėmė alkūnes sau į kelius, delnais pasiremdama smakrą, ir trumpam pasekė nuklydusį Natanielio žvilgsnį, negalėdama nepastebėti itin sparčiai besikeičiančios situacijos, turistams prasiskirstant ir užleidžiant vietą kriminalistams, kurių vis daugėjo, lyg nusikaltimas būtų įvykęs ką tik. - Taviškiai renkasi,- burbtelėjo, lyg tai nebūtų buvę akivaizdu, su šiokiu tokiu balse girdimu apgailestavimu, lyg būtų aišku, kad dabar vyriškis turės grįžti prie darbo ir jai liks tik stebėti jį nužingsniuojantį taip pat sparčiai, kaip ir atėjo, kas moteriai per daug džiaugsmo kažkodėl nekėlė.
Vyrui paaiškinus, su kuo turi reikalą, trumpam kiek pravėrė lūpas it būtų pasiruošusi kažką sakyti, bet netrukus susičiaupė ir supratingai linktelėjo, kiek kukliau nusišypsodama po vyruko atodūsio, puikiai suprasdama, kad jam šitai ne tik išvarginantis darbas, bet ir dar vienas iššūkis ir šioks toks paįvairinimas, kurio be jokios abejonės jis laukė jau seniai. - Ir tu tiesiog mėgausiesi kiekviena akimirka, praleista sprendžiant tas problemas,- konstatavo akivaizdų faktą, kiek pakraipydama galvą į šonus, jokiu būdų nedemonstruodama nepritarimo, o tik eilinį sykį nusistebėdama dėl to, su kokiu užsidegimu vyras kiekvieną kartą atlieka savo pareigą. - Pamėgink pasitarti su Veronika, gal ji galės patarti, kaip atpažinti tą padarą žmogaus formoje,- jausdamasi šiek tiek nepatogiai dėl to, kad neketina veltis į rimtesnes padaro paieškas ir medžioklę, pasiūlė, apsimesdama, kad vis dar gali būti kuo nors naudinga, net jeigu tai padaryti medžiotojas susiprotėjo ir pats, gerokai prieš tai, kai susitiko su Demetrija.
Vyriškiui padėkojus, tik keliskart nerūpestingai linktelėjo, prikąsdama lūpą, josios akimis imant atidžiai sekti buteliuką iki šis pakilo ir skystis ėmė tekėti tiesiai vyrui į burną. Vikriai sučiupusi Natanielio kaklaraiščio galą, mergina timptelėjo jį link savęs, tikėdamasi, kad šitai sukliudys vyrui ir jis apsilies vandeniui, Demetrijos vidiniam vaikui, ištroškusiam pokštų bei tik ir ieškančiam progų pasilinksminti, nubudus pačiu tinkamiausiu laiku.
- Per televizorių rodys netgi tris įdomius filmus iš eilės,- paskelbė taip, lyg josios vakaras turėtų būti toks pat įdomus kaip ir tie filmai,  nors tiesa buvo ta, kad mergina niekada nebuvo iš tų, kurios iškeistų galimybę nuveikti ką nors įdomaus į televizorių. - O ką? - klustelėjo, manydama, kad vyras yra nusiteikęs ką nors pasiūlyti, tik nebūdama įsitikinusi, ar jis nepraras ūpo po to, kai ji nusprendė šiek tiek iš jo pasityčioti su tuo nelemtu vandeniu, kuris vis dar kėlė tamsiaplaukei menkutį šypsnį, kurį ji nesėkmingai tramdė.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11488

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Herodo Atiko Odeonas   Kv. 04 16, 2015 11:02 pm

-Aš, kaip visada, desertą linkęs patikėti į tavo rankas, - Vyrukas kreivai šyptelėjo, truputį nusistebėdamas tokiu merginos akibrokštu, bet nė nemanydamas nusileisti, kadangi tai tiesiog priešgyniavo jo charakteriui. Be to, negalėjo sakyti, jog švaistymasis dviprasmybėmis nebuvo itin mėgstamas jo užsiėmimas. Juo labiau, kai vykdavo su Demetrija. Buvo gera bent minimaliai atsipalaiduoti ir nekrūpčioti nuo bet kokio netinkamai nuskambėjusio žodžio ar pernelyg šalto žvilgsnio, kurių pačioje pradžioje jiedu apturėjo apsčiai, vyro nugarai vis dar šiurpstant vos prisiminus susitikimą arbatinėje. Tokia pažanga, nors ir minimali, bet visgi teikė vilties, jog anksčiau ar vėliau jiems pavyks palikti praeitį ten kur jai vieta, kartu pajudant į priekį, kadangi laimingos pabaigos, po visko ką išgyveno, nusipelnę jie buvo abu.
Demetrijai atkreipus dėmesį į netoliese zujančius uniformuotuosius, Natanielis tik nežymiai primerkė akis pernelyg daug entuziazmo dėl susitikimo su jais nerodydamas, mat bendrauti su kitais agentais, kurie bet kurią sekundę galėjo suvokti jį apsimetinėjant ir išlukštenti vyruką, kaip riešutą iš kevalo, kartu sugadinant visą per porą savaičių padarytą darbą - medžiotojui jokio noro nebuvo. Visgi, pareiga šaukė, atsižvelgiant į tai, jog jau porą kartų vienas policininkų pašnairavo jo pusėn, netrukus dairytis pradedant ir kriminalistams, kas tarytum buvo nebylus pakvietimas Natanieliui galiausiai prie jų prisijungti ir ilgai bei nuobodžiai klausytis kvailų spėlionių apie iš zoologijos sodo gardo pabėgusią lūšį.
-Tiesa, - Galiausiai pratarė atitrūkdamas nuo laipto, į kurį visą šį laiką pilnai rėmėsi nugaros apačia ir nežymiai ranka pasivalydamas smėliu, dulkėmis ir dar velniai žino kokiomis liekanomis spėjusias pasidengti marškinių vietas. -Gaila, kad sprendžiant šią bylą mane supanti kompanija nėra geresnė, - Nežymiai nusivylęs tarė, vėlgi dirstelėdamas grupelės policininkų link, kurie trepsėdami kojomis vienoje vietoje dabar akivaizdžiai laukė tik jo, neturėdami daugiau nieko pakalbinti ir, regis, apskritai nenutuokdami, kokio šiaudo griebtis šioje keistoje istorijoje, dėl ko Neitas ilgiau nedvejojo, kad visą darbą teks atlikti jam, o vėliau miesto pareigūnai susigriebs visus laurus, kam medžiotojas paprastai nepriekaištautų, jei toji banda avinų nebūtų tikri idiotai.
-Jau skambinau Veronikai, - Patikino merginą vėlgi šyptelėdamas, mat priekaištauti Demetrijai dėl to, jog pati nesiima veiksmų visiškai neketino, vienaip ar kitaip įsitikinęs, jog susitvarkys pats. Be to, istorija kalbėjo pati už save, Natanieliui puikiai atsimenant kuo baigėsi paskutinis jųdviejų su Demetrija bandymas dirbti kartu. -Be to, žinojai, kad ji.. - Taip ir nepabaigė sakinio, kai netikėtai moters buvo timptelėtas į priekį, dėl ko iš akimirkai nuo lūpų atitrūkusio butelio į šalis pasipylė vanduo, lyg tyčia atsidūręs tiesiai medžiotojui ant kelnių, dėl ko jis pirmą kartą per šią dieną apsidžiaugė vilkintis tamsios medžiagos drabužį. -Brandu, - Vyptelėjo galiausiai, nė nesivargindamas valyti vandens, kuris vienaip ar kitaip jau spėjo susigerti, dėl ko tik porą kartų pakinkavo galva, nežinia įsižeidęs ar tik erzindamas panelę, jog ši taip manytų.
-Puiku. Tuomet lauk manęs pasipuošusi prie savo namo aštuntą vakaro, - Natanielis netikėtai vėl džiugiai pratarė, pakildamas ant kojų, kai netikėtai pasilenkė ir pakštelėjo panelei į skruostą. Sekundę svarstė ar nevertėtų likusio vandens užpilti jai ant galvos, bet vienaip ar kitaip jau buvo suplanavęs, kaip atsikeršys panelei už tokį nedorą elgesį viduryje aikštės, kai jo dar laukia ilga darbo diena. Nekaltai nusišypsojęs, medžiotojas netrukus persimetė švarką per petį, greitu žingsniu įveikdamas visas laiptų pakopas ir priartėdamas prie grupelės vyrų. Persimetęs su jais pora žodžių, vyrukas paskutinį sykį dirstelėjo Demetrijos link, netrukus kartu su pareigūnais patraukdamas išėjimo link, kol rankoje vis dar spaudė merginos duotą buteliuką - vienintelį daiktą, kiekviename žingsnyje jam priminsiantį apie panelę iki kito jų susitikimo vakare.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Herodo Atiko Odeonas   Pen. 04 17, 2015 12:02 am

Pasitenkinimo dėl to, kad džiaugiasi pasiekusi savo, mergina slėpti nė neketino net ir tuomet, kai Natanielis ėmė demonstruoti nepasitenkinimą, viso labo pasiųsdama vyriškiui oro bučinį kai jis vienu žodžiu sarkastiškai apibūdino josios elgesį, kurio priežasčių mergina nė pati nežinojo, o ir išsiaiškinti netroško, viso labo džiaugdamasi tuo, jog po itin ilgai užsitęsusio laiko tarpo vėl gali bent šiek tiek atsipalaiduoti ir pasidžiaugti lengvabūdišku gyvenimu. - Pasipuošusi? - akivaizdžiai sutrikusi perklausė, suraukdama antakius ir nepatikliai nužvelgdama medžiotoją it tikrindama, ar šis nebus gavęs kokio saulės smūgio, kadangi šiaip jau puošimasis nebuvo nė vieno iš jų stilius ir moteriai buvo sunku sugalvoti, kokiu tikslu ji turėtų išsipustyti šį kartą, bet, visgi, nusprendė nesiginčyti, galiausiai tiesiog linktelėdama, visus spėliojimus dėl to, ką vyrukas sumąstė, pasilikdama sau.
Spontaniškas vyro sprendimas atsisveikinant pakštelėti panelei į skruostą kiek nustebino, jai pirma menkai šyptelint it nesuvoktų, kas ką tik nutiko, bet netrukus šypsenai praplatėjant, jai aiškiai leidžiant suprasti, kad vyriškis nepadarė nieko blogo ir ji neprieštarauja. Iš tiesų, netgi priešingai. Dėkui dievui, medžiotojas laiku atsitraukė, kadangi mergina ko gero pati būtų striktelėjusi iš vietos, kad pasigavusi jojo lūpas savosiomis, ko greičiausiai būtų buvę per daug ir pažeistų velniai žino kokiu tikslu sukurtas, itin neaiškiais tokių pačių neaiškių jų santykių taisykles, po ko jiedu vėl būtų patupdyti į nejaukią situaciją.
Budrus Demetrijos žvilgsnis atidžiai sekė nutolstantį vyriškį, šiam meistriškai įsijaučiant į valstybės tarnautojo vaidmenį, kas moteriai kėlė pasididžiavimo kupiną šypsnį, kurio ji neslėpė ir nesibaidė net medžiotojui dar kartą dirstelėjus josios pusėn. Lengvai pamojusi nueinančiam vyrui ranka, kiek sunkiau atsiduso, permąstydama jo liepimą pasipuošti ir suvokdama, kad net neturi kuo pasidabinti, šiai minčiai išjudinant ją iš vietos, dėl ko panelė netrukus nusileido laiptais žemyn, prasibraudama pro žmonių minią ir nukeliaudama miesto centro pusėn ieškoti puošnaus apdaro.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
 
Herodo Atiko Odeonas
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Atėnai-
Pereiti į: