sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Psichiatro kabinetas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Psichiatro kabinetas   Kv. 03 19, 2015 10:33 pm

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 10794

Carmen Bríghitte Denali
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Psichiatro kabinetas   Pen. 03 20, 2015 8:47 pm

Nugyvenus daugiau nei keturis tūkstančius metų, per kuriuos niekas nesugebėjo josios sutramdyti, galiausiai atsidurti ligoninėje buvo didžiausias pažeminimas, kokį buvusi vampyrė galėjo įsivaizduoti, net jeigu pati puikiai suvokė, jog josios asmenybės metamorfozės nuo motinos Teresės, prikeliančios iš mirusiųjų nepažįstamus asmenis, iki žudikės maniakės, yra aiškus beprotybės požymis, viską tik dar labiau pasaldinant faktui, jog šitaip su ja pasielgė idiotas, kurį jį drąsiai vadino geriausiu draugu. Visa ši vieta kėlė moteriai pasišlykštėjimą, jai kritiškai nužvelgiant kiekvieną kampe linguojantį ar su savim šnekantį proto bokštą, svarstydama, kokio velnio atsidūrė tarp jų, kai nebuvo panaši į daržovę, puikiai galėjo savimi pasirūpinti, neregėdavo jokių haliucinacijų ir šiaip funkcionavo puikiai. Visgi nei brangusis Rendalas, nei pirminę apžiūrą atlikęs gydytojas, taip nemanė, dėl ko dabar tamsiaplaukė žingsniavo siaubo filmo įžangą primenančiu koridoriumi lydima spintos formos baltais drabužiais apsirengusio sanitaro, kuris palydėjo ją iki kabineto su užrašu "Psichiatras", privertusio Karmeną prunkštelėti ir pavartyti akis. Ji akivaizdžiai nemanė, kad kelis tūkstančius metų į šipulius byrėjusią asmenybę galėtų atstatyti koks nors daktariūkštis. Bet vėlgi, josios balsas čia nieko nelėmė, dėl ko sanitaras, pravėręs kabineto duris, grubiai įstūmė moterį vidun, pats apsisukdamas ir užtrenkdamas paskui save duris, kol Karmena piktai sušnypštė jo pusėn, galiausiai sunkiai atsidusdama ir sukryžiuodama rankas ant krūtinės, džiaugdamasi, kad dar gali su jomis ką nors daryti. Kol kas, kol kabinete tik ką išvystas daktariukas neįkišo jos į tramdomuosius marškinius.



If you try to find a replacement, you'll be sadly disappointed, I can't be replaced. I'm the only woman in all the world who possesses the right combination of qualities for you. You can turn your stare upon me all you like, but you can't petrify me. You can knock me about to your heart's content without worrying about doing any damage. You can perpetrate any sort of outrage your wicked mind conceives and be sure I'll join in, with a will. You're a troublemaker. A devil.
Nothing less than a hellion would ever suit you.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Zayn
PRANEŠIMAI : 6538

Matthew Lúcio Harlow
"Stop looking for happiness in the same place you lost it."


RašytiTemos pavadinimas: Re: Psichiatro kabinetas   Pen. 03 20, 2015 9:16 pm

Suvokimas, kad pirmą kartą, neskaitant poros praktikos mėnesių, kurių metu vyras galėjo tik konsultuoti, jam paskyrė pacientą, vyrą pasiekė tik šiam įžengus pro niūriai atrodančias ligoninės duris. Brūkštelėjęs ranka per lengvos dulksnos sudrėkintus plaukus, vyras garsiai iškvėpė plaučiuose sulaikytą orą, silpnai šyptelėdamas jo pusėn pamojusiai seselei, o pats patraukdamas į psichiatro kabinetą, kuris tądien priklausė tik jam vienam. Širdis rodėsi bet kurią sekundę ištrūks iš krūtinės, Konorui jaučiantis taip, tarsi vėl būtų grįžęs į pirmuosius studijų metus, kai kiekvienas darbas vertė jo rankas prakaituoti, o seiles burnoje kauptis tokiu greičiu, jog vaikinas nespėdavo ryti. Prie prastos vyro savijautos ir nerimo prisidėjo dar ir pagirių atgarsiai bei brolio nelaimė, Konorui neabejojant, jog šimtu procentų savęs atiduoti darbui nesugebės, ką išgirdę kiti gydytojai tik karčiai nusijuoktų, šios įstaigos ligoniams nebandydami padėti, o tiesiog temdami mėnesį po mėnesio ligi kitos algos. Konoras tokiu nebuvo. Dar ne. Galbūt todėl vyriausiasis ligoninės gydytojas dažnai žiūrėdavo į vaikiną su sunkiai perprantama užuojauta, kartą net pasakęs, jog jeigu vyras ir toliau leis psichiniams ligoniams dulkinti jo smegenis, vieną dieną atsidurs jų gretose, senoliui dar pabrėžiant jog tokios specialybės asmenims negali rūpėti. Ilgiau apsvarstęs šią mintį, Konoras buvo priverstas su tuo sutikti, kadangi paklydusiais žmonėmis, kas dieną tikinančiais, jog neserga, o tuomet lakstančiais po kiemą be drabužių, pasitikėti nebuvo galima, jiems prikuriant pačių įvairiausių istorijų ir melų vien tam, jog dar sykį pajustų laisvės kvapą. Tuo vaikinas įsitikino pats, tą istoriją vis dar prisimindamas su kartėliu ir širdgėla. Visgi, geranoriškumas ir noras padėti buvo neatsiejama vyro dalis, kurios išjungti jis nesugebėjo, dėl ko prasivėrus kabineto durims, pro kurias vienas slaugytojų grubiai vidun įstūmė smulkią moterį, Konoras akimirksniu suraukė kaktą. Su truputį per plačiu baltu chalatu, vardine kortele visai prie pat širdies ir akiniais su storais rėmeliais vyras iš tiesų tiko savo amplua, ir visgi, net ir sėdėdamas brangioje odinėje kėdėje prieš pacientę gydytoju nesijautė. Draugiška šypsena, netrukus pasirodžiusi jo veide, įrodė, kad tokiu apsimetinėti jis irgi neketino, nė neabejodamas, jog griežtumo ir grubumo moteris susilaukia užtektinai ir už šio kabineto sienų, dėl ko geriausia taktika laikė malonų ir lengvą pokalbį, kuris diskomforto nesukelt nė vienai pusei.
-Panele.. Iscariot, prašau sėstis, - Pervertęs porą puslapių moters kortelėje, jis ranka mostelėjo į kėdę už stalo, greitai akimis perbėgdamas per net penkiomis skirtingomis diagnozėmis išmargintus lapus, kas itin nustebino vyrą, ko jis žinoma neparodė, išlikdamas iki skausmo profesionalus. -Kaip laikotės? - Pasiteiravo greitu, bet vis dar įskaitomu raštu naujame lape suraitydamas datą, o tuomet vėl kilstelėdamas akis į tamsiaplaukę moterį, kuri jo akimis atrodė per jauna tokio tipo gyvenimui, kas vėlgi nebuvo priimtina jo specialybės daktarui, kurio pareiga tiesiog vykdyti savo pareigą, o ne veltis į asmenines peripetijas ar išsakyti savo nuomonę, kuri nereiškė absoliučiai nieko prieš ligų pavadinimus.



CAUSE WE ARE WHO WE ARE WHEN NO ONE IS WATCHING.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 10794

Carmen Bríghitte Denali
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Psichiatro kabinetas   Pen. 03 20, 2015 9:37 pm

Jau pirmas žvilgsnis į jauną, akivaizdžiai užimamoje vietoje nepatogiai besijaučiantį gydytoją sukėlė Karmenai šypseną, jai nė nesistengiant šios paslėpti. Šypsnis buvo itin pašaipus ir nepasiekė akių, kurioms šilumos nesuteikė net rudas atspalvis, šioms paprasčiausiai karts nuo karto blykstelint nuo viduje kunkuliuojančio pykčio. Paprastai meilus josios veidelis galėdavo apkvailinti bet ką, bet šį kartą pati Karmen nematė prasmės apsimetinėti, galbūt dėl to, kad žinojo, jog neturi pakankamai kantrybės, kad ištvertų visą pokalbį su perdėtai saldžiu daktariuku nė karto nesusiraukusi ar nepavarčiusi akių. - Kiek tau metų? - pasiteiravo prunkštelėdama ir dar kartą nužvelgdama tamsiaplaukį. - Gal prieš pradėdamas gydyti sunkius pacientus pirmiausia turėtum pabaigti vidurinę? Nenoriu, kad mane numarintum. Ar dar labiau sutraumuotum,- dar leptelėjo, galiausiai lėtai prieidama prie jai pasiūlytos kėdės ir ant jos įsitaisydama.
Užsimetusi koją ant kojos, mergina kiek palinko į priekį, alkūnėmis pasiremdama į gydytojo stalą ir kiek kilstelėjusi antakius pažvelgdama į lapą, kuriame vyrukas ėmė kažin ką rašyti. - O, puiku. Tu ne tik per jaunas, bet dar ir per kvailas tokiam darbui,- pratarė ir atsiduso, galiausiai vėl atsitraukdama nuo stalo ir atsiremdama į kėdės atlošą. - Geriausias draugas ką tik įgrūdo mane į psichiatrinę. Aš spinduliuoju termobranduolinį džiaugsmą ir laimę, akivaizdu,- pasidabinusi saldžiausia ir kartu dirbtiniausia šypsena pasaulyje, sučiauškėjo kiek aukštesniu nei jai įprasta balsu, iš karto po to bet kokiems šypsenos pėdsakams išblunkant, o Karmenai įsistebeilijant į vyro akis.



If you try to find a replacement, you'll be sadly disappointed, I can't be replaced. I'm the only woman in all the world who possesses the right combination of qualities for you. You can turn your stare upon me all you like, but you can't petrify me. You can knock me about to your heart's content without worrying about doing any damage. You can perpetrate any sort of outrage your wicked mind conceives and be sure I'll join in, with a will. You're a troublemaker. A devil.
Nothing less than a hellion would ever suit you.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Zayn
PRANEŠIMAI : 6538

Matthew Lúcio Harlow
"Stop looking for happiness in the same place you lost it."


RašytiTemos pavadinimas: Re: Psichiatro kabinetas   Pen. 03 20, 2015 10:14 pm

Pasipūtęs, egocentriškas, savo ligą neigiantis pacientas nebuvo naujovė Konoro gyvenime, nė vienam jo veido raumeniui nevirptelint, kai moteris į darbą paleido liežuvį, per sekundę parodydama daugiau išraiškų nei gatvės mimas per visą savo gyvenimą. Kadangi vyras žinojo, kur darbinasi, vos per pusmetį susidurdamas su kur kas nemalonesniais personažais nei panelė, kuriai subyrėti trūko tik vieno netinkamo judesio ar žodžio, jis vėl kažką raštelėjo kortelėje, kurią subtiliai slėpė nuo pacientės.
-Užtektinai, - Trumpai atsakė itin romiu balsu, kėdėje atsipalaiduodamas kiek labiau, kadangi situacija būtų buvusi kur kas labiau komplikuota, jei rudaplaukės merginos vietą būtų užėmęs koks žmoną ir vaikus mirtinai kirviu užkapojęs vyras, kurių ligoninėje netrūko.
-Turiu pabrėžti, kad lengvų pacientų nėra niekur. Bet džiaugiuosi, jog pripažįstate savo ligą. Tai pirmas žingsnis į išgijimą, - Pergalingai ištaręs, tarsi šiuo teiginiu tikėtų visu šimtu procentų, Konoras apsilaižė lūpas, sunertus pirštus susidėdamas ant popierių šūsnio, o tuomet skvarbiu žvilgsnių įvertindamas ligoninės "užsispyrėlę", kuri pati to nepastebėdama sau kasėsi vis gilesnę duobę, vyrui susipažinus ne su vienu ir net ne su dviem atvejais, kai tokie drąsuoliai taip niekada ir nepalieka įstaigos, suvysdami čia, nors turėjo didelį potencialą taip ir nenustoti žydėti.
-Pirmąją dozę vaistų gavote ryte, o visai neseniai suvartojote ir antrą. Ar jaučiate kokį pašalinį poveikį? Bėrimą, galvos skausmą, pykinimą, viduriavimą, liežuvio patinimą? - Klausinėjo toliau, tarytum neišgirdęs merginos užgauliojimų, kol ranka vėl ėmėsi darbo, veik nesustodama rašyti visus pastebėjimus, pradedant panelės elgesiu ir kalba, o baigiant sulysusiu veidu ir pajuodusiais paakiais, reiškiančiais neabejotiną organizmo išsekimą. -Beje, neabejoju jog vieną dieną draugui padėkosite, nes nepaisant nemalonių sąlygų, čia jis jus atgabeno norėdamas padėti, - Kiek pasitaisęs akinius, Konoras netrukus pakilo ant kojų, nupėdindamas ligi šalimais buvusios spintelės iš kurios išsitraukė spaudimo matuoklį, tuomet patraukdamas prie nepaisant rėžiančio charakterio, klusniai kėdėje įsitaisiusios pacientės. -Ranką, - Paprašė į priekį ištiesdamas savąjį delną, pirštams netrukus apsivejant Karmen riešą ir pasukant reikiamu kampu, o tuomet prie josios rankos pritvirtinant matuoklį, kurio skaičius Konoras akylai sekė žvilgsniu. Patogiai atsisėdęs ant stalo krašto, moters ranką vaikinas ant stalo paviršiaus nuleido taip, jog ši vis dar liktų vienoje linijoje su josios širdimi, kas tik įrodė, kad bent didžiąją dalį apžiūros proceso jis išmanė, nepaisant to, kokiu nepatyrusiu ir ją nunuodyti pasirengusiu pienburniu panelė jį laikė, negana to, kartu sugebėdamas elgtis nepaprastai švelniai ir atsargiai, apskritai tik pirštų galais liesdamasis prie tamsiaplaukės. -Esate viena savo palatoje ar turite kambariokę? - Šis klausimas neįėjo į sąrašą, kuriuos reikėjo užduoti vizito metu ir visgi, Konorui pasidarė smalsu, kokiai nelaimėliai reikės kęsti keletą ateinančių mėnesių šitos iš pažiūros jaunos, bet viduje itin sudilusios moters nepasitenkinimo aimanas ir ironiškus šypsnius.



CAUSE WE ARE WHO WE ARE WHEN NO ONE IS WATCHING.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 10794

Carmen Bríghitte Denali
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Psichiatro kabinetas   Pen. 03 20, 2015 10:44 pm

Vyrui leptelėjus, jog turi reikiamą skaičių metų, kad galėtų dirbti šitą darbą, tiesiog truktelėjo pečiais, daugiau nedemonstruodama jokio susidomėjimo, dėmesio centrą nuo gydytojo perkeldama į kabinetą, kurį įdėmiai apžiūrėjo, trumpam primerkdama akis. Vien šioje patalpoje pastebėjo mažiausiai dešimt daiktų, su kuriais galėjo pribaigti priešais sėdinti tamsiaplaukį, taip pat nepražiopsodama ir lango, pro kurį vienu ar kitu būdu tikrai būtų pasprukusi, tačiau velniai žino kokia pikta dvasia ją apsėdo, dėl kurios veikimo panelė ne tik, kad nesiruošė imtis jokių veiksmų, bet netgi buvo šiek tiek suintriguota ir šiek tiek norėjo pasėdėti čia kiek ilgėliau. Apskritai, būtų netgi ištvėrusi buvimą šioje įstaigoje, tačiau tokios mintys, ji pati puikiai žinojo, aplankė tik esant pakankamai jaukiame psichiatro kabinete ir be jokios abejonės josios mąstymas vėl pasikeis, kai tik ji įžengs į sterilių, bepročių pripildytą koridorių ar poilsio kambarį.
- Kiek kartų repetavai šitą sakinį, kol jis pradėjo skambėti nuoširdžiai, lyg tikrai tikėtum kiekvieno paciento šviesia ateitimi, kai iš tikrųjų mintyse jį nurašei? - pasmalsavo, nepaslėpdama sarkazmo balse, bet visgi iš tikrųjų kiek labiau susidomėjusi. Jam uždavus klausimą apie vaistus, tiesiog papurtė galvą. - Ne, jaučiuosi kuo puikiausiai ir esu įsitikinusi, kad jau būtum pastebėjęs, jei būtų priešingai. Bet, kad jau prabilom apie vaistus, tai norėčiau ir aš šio to paklausti. Nuo ko jie? Kokia mano diagnozė? - paklausė ramiu, dalykišku tonu, labai tikėdamasi, kad gydytojas nemestelės jai kokios nors banalios frazės apie tai, kad neturi šito aptarinėti.
Apie Rendalo poelgį daugiau diskutuoti nenorėjo, kadangi visu šimtu procentų nesutiko su vyro nuomone, šventai įsitikinusi, kad paslaugos vampyras jai nepadarė. - Kaip tokia įstaiga apskritai gali kam nors padėti? - nubudus smalsumui, mestelėjo dar vieną klausimą, pakeldama akis į pakilusį iš savo vietos Konorą. - Nesiginčysiu dėl to, kad turiu problemų, galimas dalykas, kad labai nemenkų. Tačiau nesu išprotėjusi tiek, kad galėčiau ramiai žiūrėti į visas čia esančias gyvas daržoves. Tai slegia ir palengva varo depresiją, jau nekalbant apie nuolatinę įtampą, nuo kurios išprotėtų netgi tas, kuris iš pradžių buvo kuo sveikiausias. Taigi, kokia tikimybė, kad pasveiksiu, o ne dar labiau pašėlsiu po buvimo su visais tais neaiškiai veblenančiais, į vieną tašką spoksančiais idiotais? - išdėstė rūpimą temą, klusniai ištiesdama vyrui ranką, kai šis to paprašė, tuo pačiu metu dar ir susiprotėdama, kad ką tik davė jam priežastį į savo lapą užsirašyti dar šį tą apie josios nuotaikų svyravimą ir asmenybės nepastovumą, kadangi per porą minučių tamsiaplaukė sugebėjo nuo kandžių replikų pereiti prie gal ir ne pačiu švelniausiu būdu pateiktų, bet nuoširdžių klausimų, kuriuos aptarinėdama ji pati tikėjosi įsitraukti į rimtą pokalbį be išsidirbinėjimų, kuriuos neseniai pati inicijavo.
- Turiu nuostabią kambariokę,- mestelėjo sarkastiškai, sunkiai atsidusdama, kadangi galėjo į savo nelaimių sąrašą galėjo įtraukti ir gautą kambario draugę. - Ji praktiškai nenustoja klykti. Įtraukiu ją į prieš tai minėtų žmonių, varančių dar didesnę beprotybę, sąrašą. Ką turiu prisidirbti, kad patekčiau į kambarį su minkštomis sienomis, atskirtą nuo jos ir panašių į ją veikėjų?



If you try to find a replacement, you'll be sadly disappointed, I can't be replaced. I'm the only woman in all the world who possesses the right combination of qualities for you. You can turn your stare upon me all you like, but you can't petrify me. You can knock me about to your heart's content without worrying about doing any damage. You can perpetrate any sort of outrage your wicked mind conceives and be sure I'll join in, with a will. You're a troublemaker. A devil.
Nothing less than a hellion would ever suit you.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Zayn
PRANEŠIMAI : 6538

Matthew Lúcio Harlow
"Stop looking for happiness in the same place you lost it."


RašytiTemos pavadinimas: Re: Psichiatro kabinetas   Pen. 03 20, 2015 11:33 pm

Jog panelė atsileido ir atidavė save į nepatyrusias jo rankas Konoras teigti nedrįso, bet pradinė įtampa, tvyrojusi kabinete ir laikiusi vyro sėdynę tvirtai prispaustą prie didžiulę atsakomybę ant pečių užkraunančios kėdės, truputį sumažėjo, tamsiaplaukiui pasidarant net lengviau kvėpuoti. Net jeigu ir matė moters žvilgsnį, kiek per ilgai apsistojantį ties grotomis iš kitos pusės kaustytu langu, neišsidavė ir prasitarti neketino, nedvejodamas, jog pirmąsias dienas panašioje įstaigoje visiems, bent jau dalinai protaujantiems, kyla noras nešti kudašių. Bet merginos kūnas neišdavė jokių artėjančio pabėgimo ženklų, jam net galint teigti, jog Karmen greitai prarado susidomėjimą pirmine idėja, net nepabaigusi josios vystyti. Po kitų panelės žodžių, vyriškis nusišypsojo, beje, ne perdėtai maloniai, kaip žmonės šypsosi įtikinėdami beprotį, rankoje laikantį žirkles, o nuoširdžiai, tarsi moters prieštaringas nusistatymas prieš viską, ką gydytojas sako, jam atrodytų itin žaismingas.
-Matote, tikėti ateitimi neužtenka. Aš tikiu savimi. Tikiu, kad galiu padėti žmonėms galbūt ne visiškai pasveikti, bet bent jau nugyventi kaip įmanoma labiau pilnavertį gyvenimą. Jei tuo netikėčiau, mano darbas netektų prasmės, - Merginos klausimų jis nesibaidė, iš tiesų net norėdamas, jog jiedu bent trumpam apsikeistų vaidmenimis ir ji gautų unikalią galimybę pasivaikščioti jojo smegenų vingiais, kadangi buvo įsitikinęs, jog darbui vykti sklandžiai reikia bent minimalaus ryšio, kitu atveju nuoširdumas ir bendradarbiavimas neegzistuotų tarp šių sienų, o tai Konoras laikė svarbesniu gijimo aspektu net už vaistų vartojimą.
-Diagnozės, - Pataisė panelę pastebimai labiau surimtėdamas, kadangi atėjo lemiama akimirka, kai visos kortos bus atskleistos ant stalo ir tik viena Karmen nuspręs tolimesnį savo ėjimą, Konorui galint viso labo tik pagelbėti reikalui esant. -O jei tiksliau hipotezės, kadangi jų tikrumą įrodys tik laikas ir gydymo progresas. Pirmu numeriu kortelėje įrašyta depresija, kuri norite tikėti, norite ne, yra itin rimta psichikos liga. Ją apleidus ir leidus pernelyg įsišaknyti pasekmės yra katastrofiškos. Jūsų elgesyje, kurį gydytojas tyrė pirmojo jūsų vizito metu, buvo pastebėta ir kitų ligų požymių - psichozė, bipolinis sutrikimas, galimas asmenybių susidvejinimas. Net šizofrenijos užuominos, - Išdėstė visą perskaitytą informaciją, kuri lyg įrodė, jog viskas, kas Karmen galvoje galėjo būti blogai - yra, kas Konorą stebintų kiek mažiau, jeigu pastarasis žinotų tikrąjį josios amžių ir visus išgyvenimus su kuriais moteris buvo priversta susidurti. -Tai, vėlgi pabrėšiu, nėra lemiamas verdiktas. Smegenys kur kas sudėtingesnės nei žmonės linkę įsivaizduoti. Tai ne vėžys, kurį galima atrasti peršvietus kūną, nors ir pastarasis kartais linkęs slapstytis. Bet problemų yra ir atradę jų priežastis, mes pasistengsime surasti ir išeitis, - Specialiai panaudojo būtent šį įvardį, dar sykį norėdamas parodyti, kiek daug priklauso būtent nuo pačios moters ir jos nusistatymo. Nepaisant sudėtingos situacijos ir galybės simptomų, Konoras komunikavo su panele, kaip su intelektualiai sau lygiu asmeniu, nė neketindamas jos nuvertinti, dėl ko nė neabejojo, kad net ir vartydama akis ar kitaip vaipydamasi, moteris tylomis iš tiesų jo klausosi.
-Pažvelkite man į akis ir pasakykite, jog švaistyčiau čia savo laiką, jei netikėčiau psichiatrinių ligoninių svarba, - Nuoširdus vyro tonas tik dar sykį parodė besąlygišką jo atsidavimą tam, ką daro, jam netrukus aukščiau kilstelint antakius, jog paminėtosios akys atrodytų dar didesnės, ką vyras darė siekdamas kiek paįvairinti niūrią nuotaiką, kadangi jau kelios minutės, kaip jau jų pasisėdėjimas priminė laidotuves iki kurių moteriai dar buvo toli. Aparatui pyptelėjus jis nusegė jį moteriai nuo riešo, grįždamas į savo kėdę, o tuomet raštelėdamas dar porą trumpų sakinių, prieš žvilgsniu sugrįžtant ties mergina. -Sutinku, iš pirmo žvilgsnio situacija čia neatrodo pati maloniausia. Pats užtrukau ne vieną savaitę, kol pripratau prie čia tvyrančios atmosferos. Bet būtent tuomet, geriau pažinęs šiuos žmones, įsigilinęs į jų problemas, išvydęs tą vaikišką naivumą suvokiau, jog už sienų likęs pasaulis pilnas kur kas didesnių bepročių, - Netrukus pridūrė vėlgi atskleisdamas moteriai savo požiūrį į situaciją, kartu trokšdamas, jog ligoninę ji pamatytų ir jo akimis, kas galbūt padės jai jaustis čia bent minimaliai jaukiau. Moteriai prabilus apie savo kambario draugę, vyras kiek labiau sukluso, puikiai žinodamas apie ką panelė kalba ir nustebdamas, kadangi buvo įsitikinęs, jog su ta moterimi nieko anksčiau neguldė, kas akimirksniu vertė jį susimąstyti ar tik pro duris įėjusi Karmen nespyrė ar neįkando kokiam slaugytojui, už ką jis taip nedovanotinai jai atkeršijo.
-Ligoninėje dar yra tuščių palatų, esu vienas iš asmenų, kurie gali šią viešnagę padaryti bent minimaliai priimtinesnę. Žinoma, kai nesu užsiėmęs prastuminėti šokoladinių batonėlių, - Virptelėję jo lūpų kampučiai leido suprasti, kad ilgiau kankinti pirmąją dieną vyras panelės neketino, dabar tiesiog bandydamas bent truputį geriau pažinti merginą ir susidaryti apie ją pirmąjį įspūdį, kartu padedant jai įsikurti ne visai svetinguose naujuose namuose.



CAUSE WE ARE WHO WE ARE WHEN NO ONE IS WATCHING.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 10794

Carmen Bríghitte Denali
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Psichiatro kabinetas   Št. 03 21, 2015 12:18 am

- Pilnavertį gyvenimą už langų su grotomis? Jeigu sakai, kad greičiausiai jie visiškai nepasveiks, vadinasi turės likti čia, jog liga nepaūmėtų. Pacientams nuolatos, iki pat pabaigos, reikės stebėjimo. Manai, kad šitai galima vadinti pilnaverčiu gyvenimu? - kiek susiraukusi pasiteiravo, ne tik visomis mintimis, bet ir visu kūnu įsitraukdama į pokalbį, ką išdavė vėl į priekį palinkusi viršutinė moters kūno dalis, lyg sumažinus atstumą tarp savęs ir gydytojo ji galėtų kažkokiu stebuklingu būdu ištraukti iš jo galvos mintis anksčiau, nei šios išsiveržia žodžių pavidalu. Taip stipriai Karmeną ėmė vilioti ši diskusija. Nepaisant to, kokioje apgailėtinoje situacijoje ji buvo, privalumas, mažiausiai vienas, tikrai egzistavo. Čia, paprastų žmonių, kankinamų žmogiškų problemų, pasaulyje niekas jos nepažinojo ir ji galėjo pradėti naują etapą, kuriame nebuvo visų nekenčiama, net jeigu vietoj to bus visų laikoma beprote.
Prieš jų pokalbiui įsivažiuojant, Karmena, jau sunkiai susiturėdama savyje, būtinai turėjo pasakyti dar kai ką, kad vėliau nepradėtų dūsauti iš nepasitenkinimo. Labiau nei daktariuko blevyzgojimai ją erzino jo iki skausmo mandagus elgesys, vyrui kreipiantis į panelę kaip į senyvą ponią, kol tuo tarpu pati tamsiaplaukė sėkmingai jį tu'ino. - Gal gali apsieiti be tų "jūs"? Tai labai erzina,- nuoširdžiai prisipažino, baisingai tikėdamasi, kad norėdamas susidraugauti ir įsiteikti bei išlaikyti pokalbį daktariukas išklausys jos prašymo ir pereis prie neoficialių kreipinių. - Be to, tu neprisistatei,- nepasikuklino priminti, patogiau įsitaisydama kėdėje ir pirštukais kelis kartus pabarbendama į ranktūrį.
- Kokiais faktais remdamiesi gydytojai padarė tokias išvadas? Kiek tiksliai jūsų personalas apie mane žino? - nenutraukė klausimų maratono, prieš tai visiškai ramiai, iš pirmo žvilgsnio netgi abejingai, išklausiusi vyro nuomonės ar bent jau jo turimos informacijos apie Karmen būklę. Esmė buvo ta, kad moteris nė kiek nesistebėjo tokiomis išvadomis, kadangi kiekvienos iš išvardintų ligų požymiai nugyvenus šitiek metų ne pačio maloniausio gyvenimo išsivystytų kiekvienam. Jeigu visi žmonės gyventų šitaip ilgai, ko gero tokie sutrikimai netgi nebebūtų laikomi tragiška psichikos liga, o tiesiog taptų vienu iš daugelio ženklų, reiškiančių, kad paprasčiausiai pasenai. - Aš mačiau per daug ir gyvenau per ilgai, kad mane dar būtų galima pataisyti,- eilinį sykį nestokodama nuoširdumo, pratarė, menkai šyptelėdama. - Ir neužrašyk į savo lapą, kad man prasidėjo kažkokie kliedesiai. Tiesiog priimk mano pastabą apie ilgą gyvenimą kaip metaforą,- pridūrė apsidrausdama, nors iš esmės suvokė, kad vyras, įžvelgęs dar vieną psichikos ligos simptomą, jo neignoruotų vien dėl to, kad išprotėjusi pacientė to paprašė.
- Daug žmonių visa savo esybe tiki Dievu, bet tai nereiškia, kad jis egzistuoja. Jeigu tu šventai tiki, kad tavo profesijos atstovai, dirbdami tokiose bjauriose vietose, gali sutaisyti beviltiškus žmones, tai taip pat dar nereiškia, jog būtent taip ir yra. Situacija nepriklauso nuo to, ką kiekvienas apie ją galvoja,- žvelgdama tiesiai vyrui į akis, kaip ir buvo paprašyta, ramiai išdėstė, akivaizdžiai nepasiruošusi atsisakyti savo nuomonės vien dėl to, kad išsilavinęs ir šia tema kur kas labiau apsišvietęs asmuo turi priešingą. - Na, daktariuk, bent jau šiuo klausimu turiu su tavim sutikti. Netgi tu nustebtum sužinojęs, kokių bepročių yra. Ir smagiausia dalis ta, kad patys pavojingiausi ir nestabiliausi neatsidurs tarp šių sienų,- tyliai ir švelniai išdėstė, galiausiai karčiai nusišypsodama. Ji ir save pačią kažkada laikė viena iš tų, kurių niekas niekuomet nesutramdys, tačiau likimas buvo paruošęs savo planą.
- Susiviliočiau šiuo akivaizdžiu pasiūlymu, jeigu nemanyčiau, jog bandai man įsiteikti, įgyti pasitikėjimą ar kažkokiu būdu palaužti, jog jausčiausi dėkinga už tai, ką dėl manęs darai, ir su laiku tapčiau švelni kaip avinėlis. Taigi atsisakysiu ir pasimėgausiu gyvenimu su balsingąja kambarioke. Gal po poros naktų pati prie jos prisijungsiu ir mums bus labai linksma, kas žino,- užbaigė tikėdamasi, kad tai skambės nors šiek tiek šmaikščiai ir pademonstruos daktariukui, kad ji supranta, kas yra humoras ir netgi vertina jo pastangas praskaidrinti atmosferą, nors merginos veidas išliko pakankamai abejingas, jai paprasčiausiai stingant energijos, kad galėtų nuoširdžiai šypsotis.



If you try to find a replacement, you'll be sadly disappointed, I can't be replaced. I'm the only woman in all the world who possesses the right combination of qualities for you. You can turn your stare upon me all you like, but you can't petrify me. You can knock me about to your heart's content without worrying about doing any damage. You can perpetrate any sort of outrage your wicked mind conceives and be sure I'll join in, with a will. You're a troublemaker. A devil.
Nothing less than a hellion would ever suit you.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Zayn
PRANEŠIMAI : 6538

Matthew Lúcio Harlow
"Stop looking for happiness in the same place you lost it."


RašytiTemos pavadinimas: Re: Psichiatro kabinetas   Št. 03 21, 2015 1:22 am

-Savaime aišku, jog pasaulis po psichiatrinės ligoninės pasikeičia kardinaliai į senąjį savo gyvenimą sugrįžti tampant beveik neįmanoma. Tame ir visa tragedija. Mūsų užduotis išspausti kaip galima geresnius rezultatus iš nepavydėtinos padėties, kurie galbūt įtiks ne visiems, bet bent jau grąžins norą toliau alsuoti, - Meluoti merginai dėstydamas iš piršto laužtus faktus neketino, dėstydamas viską iš savos patirties, kurią pagrįsti galėjo konkrečiais pavyzdžiais, kad panelė susidarytų bent minimalų įspūdį, kas jos laukia po gydymo terapijos. -Nustebtumėt sužinojusi, kiek daug žmonių įstaigą palieka savomis kojomis irs nors daugelis jų visą likusį gyvenimą lieka įsipareigoję piliulėms, pasaulis ties tuo nesibaigia, - Kaip pirmoji į vyro rankas patikėta pacientė, moteris iš tiesų buvo kietas riešutėlis, dėl šito ginčytis Konoras neketino. Ir vis dėlto, nežinia dėl to, jog tai buvo pirmasis gydytojo susidūrimas akis į akį su liga, kuri į jį žvengė pro porą protingų akių, ar įtakos turėjo pačios Karmen asmenybė, vyras joje matė daugybę potencialo, nenorėdamas tikėti, jog panelė galėtų čia užstrigti per amžius.
-Įstabu, jog kažko siekiant tereikia tik gražiai paprašyti, ar ne? - Jis kilstelėjo antakius kiek aukščiau, savo žodžiais parodydamas, jog jau kuris laikas laukė panašaus pobūdžio prašymo iš panelės pusės, po šiuo retoriniu klausimu visgi slypint ir užslėptai minčiai, jog panelė kreiptis į jį pagalbos gali visuomet, kadangi Konoras pasiruošęs siekti kompromisų. Pagal galvoje spėtą nutapyti merginos portretą, jis darė išvadą, jog panelė nėra iš tų, kurie lengvai perliptų savo principus ar juo labiau nusižemintų, ko daryti vyras jai toli gražu nesiūlė, tikėdamasis, kad ir tamsiaplaukė nepainioja dviejų skirtingų dalykų - prašymo ir orumo pamynimo. -Daktaras Veleris, nors kitiems negirdint leidžiu save vadinti Konoru, - Tai buvo antrasis kartas, kai panelė pati inicijavo tolimesnį jų darbo tarpusavyje vystymąsi, ką vyras jau laikė žingsniu į priekį, atsižvelgiant kaip moteris šiepė prieš jį dantis vos įžengusi pro duris, viskam tarsi apsiverčiant aukštyn kojomis vos per penkiolika minučių. Ir nors tai buvo tik mažytis įveiktas laiptas ilgoje kelionėje į Everesto viršūnę, jiedu visgi nestoviniavo vietoje, Karmen į šį reikalą žiūrint kur kas rimčiau nei Konoras spėjo iš pradžių.
-Atpažinti problemų turintį žmogų patyrusiam daktarui užtenka vieno žvilgsnio. Bet kadangi norint ką nors pastatyti vien idėjos neužtenka, kiti gydytojai tavo būklę aptarė su tave atvežusiu vyriškiu, - Paaiškinęs iš kur personalas per tokį trumpą laiką apie moterį surinko tokį kiekį informacijos, Konoras suspaudė lūpas į ploną liniją, neabejodamas, jog panelė nebus itin patenkinta, jog artimas josios draugas ne tik įkalino ją už grotų, bet ir išpliurpė daugybę detalių apie moters gyvenimą, kas iš esmės buvo įprasta procedūros dalis, kurios išvengti neįmanoma, kadangi be įrodymų moters niekas į šią įstaigą paguldęs nebūtų. -Pripažink, tai skamba tikrai beprotiškai iš nė trisdešimties neturinčios moters lūpų, - Kiek pakreipęs galvą į šoną vyras iš tiesų užsikabino ties šituo panelės sakiniu, kurį ši vėliau paaiškino esant metafora, kuo Konoras būtų patikėjęs akimirksniu, jei ne tas nuoširdumas merginos balse, jai neabejotinai pačiai tikint savais žodžiais, kurių prasmė buvo kur kas gilesnė nei kas galėjo pamanyti. Tamsiaplaukei paraginus Konorą daugiau nieko nekeverzoti lape, šis tik gindamasis trumpam atstatė į priekį rankas, tušinuką į šalį atidėjęs prieš geras porą minučių ir regis neketindamas artimiausiu metu kažko dėl to keisti, įprastai aprašydamas panašaus pobūdžio pokalbius tik pacientui išėjus, o dabar tiesiog norėdamas patikrinti, kaip mergina į tai reaguos.
-Žinai, kokia gražiausia tikėjimo dalis, Karmen? Begalinis žmonių noras nenusidėti ir užklumpantis kaltės jausmas kas kartą suvokus, jog klaida visgi buvo padaryta. Vieni tiki, jog religija naudojama plauti žmonėms smegenis ir apsukriais būdais juos valdyti. Kitiems tai ramybės šaltinis, žinant, jog kažkas viršuje tave sergi. Gali Dievu netikėti, bet negali nuneigti fakto, jog iš kartos į kartą ėjusios idėjos, skirtos kurti geresnį rytojų, nėra kažkas neišpasakytai gražaus. - Lėtai liežuviu apvedęs lūpas, kadangi šis vizitas netruko išsirutulioti į įdomią diskusiją, Konoras visai kaip ir pati panelė neseniai kiek palinko virš stalo, šitaip sukurdamas dviejų prie butelio debatuojančių draugų atmosferą, niekais paverčiančią karčią realybę. -Šios įstaigos idėja nėra vien graži. Mes iš tiesų darome progresą. Ir aš nesakau to vien tam, jog tuščiai kalbėčiau. Ligą, nesvarbu kokio pobūdžio, reikia gydyti, o čia yra suteikiama tokia galimybė, - Sunku buvo pasakyti ar jo kalba bent truputį pakeitė merginos nusistatymus ar suteikė lašelį vilties, bet jie komunikavo, ko Konorui užteko, jog ir toliau keliautų pasroviui, niekur neskubėdamas ir dalinai leisdamas sau mėgautis šiuo pokalbiu.
-Psichiatro interpretacija tavo akimis tiesiog varo mane į neviltį, - Jis vėlgi nusišypsojo, pasiryžęs išaiškinti merginai dar vieną, itin svarbu dalyką. -Karmen, tu nesi daiktas, kuriuo ketinu manipuliuoti ar palenkti į savo pusę. Atsakai ir priklausai tik sau, kas reiškia, jog ir gydymas pagrinde priklauso tik nuo tavęs. Neketinu tavęs laužyti. Noriu tau padėti, - Įtaigus žvilgsnis ir švelnus balso tonas pajudėti būtų privertęs net ir sieną, Konorui dar kurį laiką žydromis akimis tyrinėjant Karmen veidą, o tuomet lengvai atsikvepiant ir nugara vėl prisispaudžiant prie kėdės atlošo. -Manyčiau, jog pokalbių šiandienai užteks. Nebent norėtum dar kažko pasiteirauti? Jei ne, mielai aprodysiu tau patalpas, - Tarsi sudėjęs savo mūšio kardus, kuriais kovojo dėl savo įsitikinimų ir puoselėjamų idėjų, vyras vėl labiau atsipalaidavo, užversdamas moters kortelę, o tuomet pakildamas ant kojų. Atrodytų, jog savo apklausą Konoras kaip ir baigė, bet vyro specialybė vertė jį visuomet stebėti, visuomet vertinti ir visuomet daryti išvadas, ko jis ir ketino siekti, jei ne kalbėdamas su mergina, tai stebėdamas ją bendraujančią su kitais ir įsiliejančią į ligoninės bendruomenę.



CAUSE WE ARE WHO WE ARE WHEN NO ONE IS WATCHING.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 10794

Carmen Bríghitte Denali
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Psichiatro kabinetas   Št. 03 21, 2015 5:29 pm

- Na, gera žinia ta, kad į savo senąjį gyvenimą bet kokiu atveju grįžti nenorėčiau. Taigi vienintelė užduotis lieka kuo greičiau dingti iš šios įstaigos ir viską pradėti nuo nulio, kol dar turiu laiko,- pratarė gūžtelėdama pečiais, tik dabar, pirmą kartą gyvenime, rimtai susimąstydama, kad josios laikas iš tikrųjų senka, jai senstant su kiekviena diena (ką suvokti po ištisų tūkstantmečių buvo be galo baisu, kadangi kitiems dvidešimt ketveri buvo dar tik pati pradžia, o jai artėjo į pabaigą), o ji paskutinius likusius metus švaisto tokioje įstaigoje. Oresnio išėjimo iš pasaulio net nebesugalvotum.
Vyrui prabilus apie prašymo svarbą tikslo siekime, moteris iš lėto kilstelėjo antakius lyg nuoširdžiai negalėtų patikėti, kad jis rimtai ką tik šitai pasakė. - Nemanai, kad mane auklėti jau šiek tiek per vėlu? - pasiteiravo, galiausiai tiesiog pavartydama akis. Gal tai ir buvo ligos neigimas, tačiau savo nenoro nuolat kažko prašinėti Karmen nelaikė kažkokiu baisiu simptomu ir to keisti nė neketino, bent jau sąmoningai, nors faktas, kad ji būtent paprašė, o ne pareikalavo, gydytojo liautis į ją kreiptis taip, kaip jis tai darė, jau buvo pasikeitimas. Dėl kurio, žinoma, Karmen būtinai apkaltins vaistus, nesiteikdama pripažinti, kad joje užgimė kažkas mandagaus. - Malonu susipažinti, daktare Veleri,- saldžiai ištarė perdėtai pabrėždama vyro profesiją ir pavardę, netrukus liežuviu apvesdama viršutinę lūpą, akims klajojant daktariuko veidu, po ko tamsiaplaukė tyliai krenkštelėjo, it mėgintų save sudrausminti, nors blizgančios akys vis tiek neapleido Konoro.
Neturėjo per daug nustebti sužinojusi, kad būtent Rendalas papasakojo tai, ko reikėjo, kad gydytojai nė nedvejoję įgrūstų Karmen į šitą vietą, tačiau Konorui tik patvirtinus jos spėjimus, mergina tvirtai sukando dantis jais sugrieždama, kol tuo tarpu pirštai susigniaužė į kumščius. Tamsiaplaukė iš lėto užsimerkė, giliai įkvėpdama, kad bent šiek tiek nusiramintų, kadangi puikiai suvokė, kad būdama tokioje padėtyje negali pratrūkti ir imti svaidyti po kabinetą visų po ranka pasitaikiusių daiktų, jeigu nenori gauti dozės raminamųjų. - Norėdamas mane čia įgrūsti jis galėjo papasakoti netgi tokių dalykų, kaip pavyzdžiui.. na nežinau,- ji trumpai mostelėjo rankomis ir žioptelėjo taip, lyg iš tikrųjų mėgintų sugalvoti ką nors beprotiško. - Kad tikinu esanti keturių tūkstančių metų senumo vampyrė, galinti prikelti žmones iš mirusiųjų,- išbėrė, aukščiau kilstelėdama smakrą ir plačiai išsišiepdama, lyg didžiuotųsi savo lakia vaizduote. - Kokią istoriją jis papasakojo? Ir kodėl gydytojai tokie tikri, kad jis negalėjo pameluoti, kad tik patupdytų mane čia? Gal mano tiesiog bjaurus būdas? Nes kol kas neprisimenu padariusi ką nors, kas suteiktų pagrindo manyti, jog esu išprotėjusi,- tiesiog pasamprotavo, nė nemėgindama pakeisti gydytojo nuomonės ar įtikinti jo, kad yra visiškai sveiko proto, kadangi puikiai žinojo, kad tiek jis, tiek kiti gydytojai yra matę tokių pat egzempliorių kaip ir Karmen, kurie protingu žvilgsniu žiūrėjo tiesiai jiems į akis, palaikė itin intelektualų pokalbį, o po pusvalandžio jau badė ką nors su virbalu, pasidabinęs maniakiška šypsena.
- Nesiginčysiu.- linktelėjo ji pritardama. - Galima suprasti kaip tik nori. O aš tiesiog norėjau pasakyti, kad tie dvidešimt ketveri metai pernelyg ilgai užsitęsė ir, nuoširdžiai, visko buvo tiek daug, jog atrodo, kad kitam žmogui neužtektų nė tūkstančio metų, kad patirtų tai, ką turėjau patirti aš,- ramiai paaiškino, neprarasdama to paties nuoširdumo, kurį spinduliavo prieš tai, josios lūpai akimirką virptelint ir tokiu būdu tik užtvirtinant josios ką tik pasakytų žodžių tikrumą, lyg Karmen kalbėtų tikrų tikriausią tiesą. - Ir, kad jau svarbiausia gražiai paprašyti, daktare Veleri, tai labai prašyčiau nepradėti klausinėti, ką aš turiu omeny,- užbėgo už akių galimiems daktaro tardymams, kadangi šiam panorus išsiaiškinti, kas tiksliai Karmen gyvenime susiklostė ne taip, jis ko gero būtų sulaukęs nuoširdaus tamsiaplaukės atsakymo, o didžiausia bėda buvo ta, kad buvusios vampyrės tiesa paprastam žmogui, ir dar psichologui, buvo tai, už ką ji būtų atskirta nuo dienos šviesos ir gryno oro visam likusiam gyvenimui, nors ir taip jau jos ateitis buvo labai miglota. Vyrui pademonstravus, kad yra pasiruošęs įvykdyti josios prašymą ir palikti ramybėje lapą bei tušinuką, Karmen primerkusi akis kryptelėjo galvą į šoną, toliau žvelgdama į Konorą taip, lyg lįstų tiesiai į jo sielą. - Vos tik uždarysiu duris iš kitos pusės, vis tiek surašysi ten viską, ar ne? - kiek nusivylus paklausė, netrukus papurtydama galvą, tuo norėdama parodyti, kad nenori išgirsti atsakymo ir tiesiog pasiduoda, leisdama gydytojui daryti tai, ką jis nori ar turi daryti.
- Su religiniais dalykais aš susijusi tik tuo, kad dalinuosi pavarde su paties Jėzaus išdaviku Judu. Kas iš esmės yra gražus simbolis nebent to, kad atstovauju ne pačių dorovingiausių žmonių pusę. Visa kita, kas susiję su dvasios ramybe, dievobaimingumu ir kitais tavo paminėtais dalykais, manęs neliečia. Ir visa ta istorija man neatrodo graži,- pridėjo ir meiliai šyptelėjo, dar kartą pademonstruodama savo užsispyrimą.
- Atsargiai, daktariuk, po pusvalandžio bendravimo su manim vėliau gali tekti dalintis viena palata,- pašmaikštavo išgirdusi jo komentarą apie tai, kaip merginos požiūris varo jam neviltį, kadangi jai tai pasirodė neįtikėtinai smagu. Tik tolimesni jo žodžiai privertė merginą vėl surimtėti, šypsenai jos veide išblunkant, o nuovargiui sugrįžtant. - Abu žinom, kad tai ne tiesa. Jeigu viskas būtų tik mano valioje, aš čia nebūčiau,- pratarė ji, palengva pakildama nuo kėdės ir pirštų galiukais lėtai braukdama per stalviršį, apėjo aplink stalą, atsidurdama toje pačioje pusėje, kurioje stovėjo Konoras, dar prieš šiam spėjant kur nors nužingsniuoti. - Esu pasiruošusi klausinėti visą dieną, jeigu tik tai išgelbės mane nuo buvimo kartu su visais savo likimo broliais ir seserimis,- pareiškė, dar kartą nužvelgdama kabinetą. Nusispyrusi nuo kojų jai įteiktas ir nešioti palieptas šlepetes, mergina striktelėjo ir atsisėdo ant stalo, pakeliui stumtelėdama vyrą, kad šis kristų atgal į patogią kėdę, netrukus susikeldama kojas ant tos pačios kėdės ranktūrio, netrukus užkabindama jį viena koja, kurią mergina sulenkė, kad važinėjanti kėdė kartu su visu daktariuku privažiuotų arčiau jos. - Tu apie mane žinai pakankamai daug, nors tai pirmas kartas, kai mes matomės. O aš apie tave, daktare, nežinau visiškai nieko,- ramiai išdėstė, palinkdama į priekį taip, kad jųdviejų veidus skirtų minimalus atstumas. - Nemanau, kad tai sąžininga,- tyliai iškvėpė jam į ausį, pirštukais brūkštelėdama jo skruostu iki pat paausio.



If you try to find a replacement, you'll be sadly disappointed, I can't be replaced. I'm the only woman in all the world who possesses the right combination of qualities for you. You can turn your stare upon me all you like, but you can't petrify me. You can knock me about to your heart's content without worrying about doing any damage. You can perpetrate any sort of outrage your wicked mind conceives and be sure I'll join in, with a will. You're a troublemaker. A devil.
Nothing less than a hellion would ever suit you.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Zayn
PRANEŠIMAI : 6538

Matthew Lúcio Harlow
"Stop looking for happiness in the same place you lost it."


RašytiTemos pavadinimas: Re: Psichiatro kabinetas   Št. 03 21, 2015 6:56 pm

-Retam žmogui užtenka savyje jėgų nutraukti saitus, siejančius jį su praeitimi. Atversti naują puslapį yra tarytum gimti iš naujo, kiekvienam žingsniui ir žodžiui vėl tampant pirmaisiais, kaip vaikystėje. Visgi, tikiu jog tau pasiseks, - Negalėjo pasakyti, kodėl deda tiek vilčių į šią vienintelę moterį, kovojančią net ne su viena, o su keliomis ligomis, ne vieną nuvariusiomis į kapus, plačiose tamsiaplaukės akyse sugebėdamas įžvelgti nepaprastą ryžtą ir užsispyrimą kopti savo gyvenimo laiptais į pačią viršūnę, nepaisant to, kas nutiktų kelyje. Nerado žodžių, kurie galėtų apibūdinti Karmen dvasios stiprybę, charizmos savyje nestokojančiai moteriai atrodant taip, tarsi būtų nugyvenusi ne vieną šimtmetį ir savo akimis mačiusi visą žmonijos evoliuciją. Akimis, kurios palyginus su jaunu jos veidu, atrodė nepaprastai senos. Jis suvokė, kad sužaloti josios sielą ir pasenti merginą šitaip stipriai galėjo tik krūva užklupusiu negandų, kurios ir suformavo šią pasaulio atstumtą asmenybę, Konorui nė neabejojant, jog pati panelė neturi žaliausio supratimo, kiek savyje pozityvumo ir šviesumo vis dar turi, sugebėdama šypsotis ir juokauti net atsidūrusi už metalinių grotų.
-Ne, nemanau, - Pratarė nė sekundei nenuleisdamas skvarbaus žvilgsnio nuo panelės, lyg atsidavęs menininkas, žvelgiantis į kvapą gniaužiantį dailės kūrinį, kurio mintis buvo tokia gili ir svarbi, jog virpėti vertė visas  sielos kerteles. -Su laiku mes visi keičiamės tapdami skirtingais žmonėmis, bet kartu pilnai neprarasdami savęs. Matau, kad tu nepraradai, kas yra nepaprastai svarbu atsidūrus tokioje įstaigoje, - Dar pora paguodos žodžių, skatinusių moterį aukščiau kilstelėti smakrą ir drąsiai pasitikti į ją besikėsinančią ligą, tikrai turėjo praversti svetimoje ir sau nemalonioje aplinkoje atsidūrusiai panelei. Liaupsinti ar bandyti jai įsiteigti jis neketino, kadangi tai nebuvo jo pareiga, ir visgi, nuojauta jam kuždėjo, jog paskatų ir gražių žodžių Karmen pastaruoju metu girdėjo ypatingai mažai, Konorui įsitikinus, jog geriausia pradėti gydyti kūną, pirmiausia sugydžius širdį, kuri merginos krūtinėje priminė vieną didelę, neužsiveriančią žaizdą.
-Man taip pat, panele Iscariot. Tik gaila, jog aplinkybės nėra mums palankesnės, - Jis vėlgi nusišypsojo sekundę susimąstydamas, kas visgi pasikeitė, jog prieš jį nusistačiusi mergina per tokį trumpą laiko tarpą kardinaliai pakeitė savo nuomonę. Sumanumu Karmen pasižymėjo ir Konoras neatmetė galimybės, jog siekdama naudos sau, mergina buvo pasiryžusi manipuliuoti jaunuoju gydytoju, kam panelė pasirinko prastą priešininką, kuris mokėjo perskaityti žmones, baltutėliais dantimis ir vandenyno žydrumo akimis jau sugebėjęs į savo pusę palenkti ne vieną maištininką, bandžiusį priešgyniauti ligoninės tvarkai ar kurti savas taisykles.
-Vampyrė? Pripažįstu, jog nieko panašaus nesu iki šiol girdėjęs, nors kelyje ir teko sutikti porą į žemę sugrįžusių Jėzų, - Vyrą vis dar stebino tai, kaip veikė šios jaunos moters protas, vedinas ypatingai lakios vaizduotės ir įmantraus būdo pateikti informaciją taip, jog klausytojas sekundę patikėtų, kad galimai tai gali būti tiesa. Nesistebėjo, jog jau seniai negaluoti pradėjusią moterį į ligoninę atvežti sugebėjo tik dabar, kadangi iki šiol panelė apsukriai sugebėjo išsisukti iš įvairiausių situacijų, pakreipdama viską taip, jog vienintelė laimėtoja liktų ji. Bet štai kiti josios žodžiai kiek sutrikdė Konorą, ką išdavė nežymiai suraukti vyro antakiai ir pražiotos lūpos. -Patupdytų? Norint atsidurti šioje įstaigoje būtini įrodymai - taip, kadangi kliautis tavo draugo žodžiais, kad ir kokie įtaigūs šie būtų, neužtenka. Karmen, tam reikalingas tavo parašas. Ne jau neprisimeni, kaip jį padėjai? - Visas žaismingumas išgaravo lyg rūkas danguje, Konorui vėl palinkstant į priekį, šį kartą jį vejant ne smalsumui, o nerimui dėl panelės atmintyje esančių tamsių dėmių. Jog įrodytų moteriai, kad josios draugą daktarai apklausti galėjo tik po josios savanoriško pareiškimo apie norą gydytis, Konoras josios byloje susirado pasirašytą dokumentą, kurios kopiją stumtelėjo stalu arčiau panelės, akimis nė akimirkai nepalikdamas tamsiaplaukės veido. -Ar tai tavo parašas? - Pasiteiravo josios netrukus paimdamas į ranką telefoną, kur spustelėjęs vos vieną mygtuką susisiekė su vyriausiuoju gydytoju kitame ligoninės korpuse, susitardamas dėl galvos rezonanso, mat jeigu kažkas ir suklastojo merginos parašą siekdamas atskirti ją nuo civilizacijos, peršviesti josios galvą Konorui visgi atrodė svarbu, vyrui neatmetant galimybės, jog keli simptomai gali būti susiję su fizine, o ne psichologine josios būkle. -Jis mums papasakojo apie tavo agresijos protrūkius. Faktą, jog apimta spontaniškumo vos nepagrobei kažkieno vaiko, dėl ko vėliau itin krimtaisi. Taip pat paminėjo, kad prieš porą metų pakėlei prieš save ranką, bet likimas nebuvo linkęs bendradarbiauti dėl ko dabar sėdi priešais mane sveika ir gyva, - Išdėstęs viską, ką spėjo perskaityti kortelėje, Konoras suspaudė lūpas į ploną liniją, ilgiau nebegręždamas merginos žvilgsniu, kadangi galėjo nutuokti, kokia apnuoginta pastaroji dabar jautėsi jo akyse, vyrui žinant apie ją kur kas daugiau nei jai norėjosi. Nors ne kartą liepė sau į šią situaciją nežiūrėti asmeniškai, Konoro sąnarius vis dar stingdė karti mintis, jog tokia jauna ir gyvenimo dorai paskanauti nespėjusi mergina jau spėjo pasikėsinti į ir taip itin trapią savo gyvybę. Jo speliones apie tai, kokia pikta dvasia pristojo prie Karmen nutraukė tolimesnį panelės žodžiais, tik patvirtinantys ankstėliau įvykusius jo apmąstymus apie itin nenusisekusį merginos gyvenimą, bet kurią akimirką galintį užsibaigti kraupia tragedija, nuo kurios apsaugoti panelės negalėjo nei šios sienos, nei Konoras, tik ji pati.
-Norėčiau pasakyti, kad viskas taip paprasta ir tau nereikės sugrįžti į skaudžius prisiminimus, bet negaliu. Mums reikia atrasti tavo ligos pradžią, jog galėtume ją išrauti lyg piktžolę su visomis šaknimis. Jeigu paaiškės, jog liga nebuvo perduota genetiškai, turėsi man atsiverti ir papasakoti, kas ir kokiu būdu tave sužalojo, - Konoro balso tonas buvo rimtas, bet vėlgi, nepaprastai švelnus, kai kurių savo paslapčių ir giliai galvoje paslėptų minčių jam nesugebant papasakoti net savo broliui, ką jau kalbėti apie vargiai pažįstamą daktarą, kuris pasiėmęs į rankas ylą ketino kapstinėti po moters smegenis. Tai lyg išpažintis pas kunigą, kuriam privalu atskleisti visas iki vienos savo nuodėmes, norint gauti atleidimą ir nors tai nedžiugino ir paties Konoro, tokia jau buvo gydymo dalis. Po kitų panelės žodžių, vyras tik liūdnai šyptelėjo nudurdamas akis į stalą, o tuomet tiesiog linktelėdamas galva, kadangi užrašyti visas pastabas apie Karmen buvo jo užduotis, kuria vaikinas mėgavosi lygiai taip pat, kaip pati panelė, siekdamas ne vesti dienoraštį, o iš visų surinktų nuotrupų sukurti galimybę padėti tamsiaplaukei.
-Bene būsite giminės? - Pasiteiravo josios atsimindamas anksčiau merginos paminėtą faktą, jog josios amžius siekia kelis tūkstančius metų, kas vėlgi grąžino šypseną į vaikino lūpas. Visgi, šmaikščiai panelės pateikti žodžiai taipogi leido gydytojui susidaryti įspūdį, jog savęs Karmen nemyli taip stipriai, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, iš esmės kartais net jusdama sau neapykantą, dėl ko negalėjo savyje rasti nė vienos charakterio savybės, vertos antro šanso, kaip mat priskirdama save prie blogųjų komandos. Nors apie merginą ir jos pasaulėžiūrą jis vis dar nieko nežinojo su Judu lyginti savo pacientės jam neapsivertė liežuvis, vyrukui neabejojant, jog tos šokoladinės akys, į kurias jis tiesiog negalėjo nekreipti dėmesio, išduoti kažko artimo ir mylimo nesugebėtų.
-Dėl manęs nesijaudink, jau turiu užsirezervavęs vietą visai šalia valgyklos, - Jų pokalbis priminė tikriausius Amerikietiškus kalnelius, vieną sekundę nestokodamas lengvos ironijos ir humoro, o kitą jau versdamas juodu nemaloniai muistytis kėdėse. Šlakelis juoko ir geros nuotaikos kartais veikė geriau nei stipriausia tabletė, dėl ko linksmai pasišnekučiuoti vaikinas niekuomet nepraleido progos ir vis dėlto, jautė tam tikras ribas, atskirdamas darbo santykius nuo draugystės, todėl Karmen pakilus ant kojų, raudonas mygtukas kažkur jo smegenų tolumoje kaip mat grėsmingai įsižiebė, jam akylu žvilgsniu stebint link savęs it laukinę, lanksčią katę artėjančią moterį, kas privertė Konorą apsilaižyti lūpas ir žengti į šoną, kur jį pasitiko matyt to ir laukusi Karmen, privertusi jaunąjį daktarą sugrįžti į savo vietą. Kiek primerkęs akis vyras bandė išsiaiškinti, ko tiksliai siekė tamsiaplaukė, pirma laikiusis nuo jo lyg nuo raupsuoto, o dabar pati ėmusis iniciatyvos.
-Ar dažnai naudoji savo kūną, kaip priemonę pasiekti norimą tikslą? - Netrukus pasiteiravo josios, akimis akylai sekdamas jo oda keliaujančius panelės pirštus, kuriuos greitai sučiupo savaisiais, kaip mat patraukdamas sau nuo veido, bet iš delno nepaleisdamas. -Esu vyras, kurio nedomina lengvai prieinamos moterys, - Patenkinęs merginos norą ir atskleidęs apie save dalį informacijos, jis santūriai jai šyptelėjo, išlikdamas stebėtinai ramus, nors viduje ir jautėsi nepaprastai sutrikęs, kadangi nors nuo moters ir dvelkė ugnimi bei seksualumu, artumas tarp jų atrodė nepadorus ir neteisingas, lyg vyras naudotųsi palūžusia ir kelią pametusia panele, kas nesmagiai gulė ant jo krūtinės.



CAUSE WE ARE WHO WE ARE WHEN NO ONE IS WATCHING.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 10794

Carmen Bríghitte Denali
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Psichiatro kabinetas   Št. 03 21, 2015 8:17 pm

Karmen nebesugalvojo, ką galėtų atsakyti šiam vyriškiui, kuris, kaip žmogus, buvo pakankamai įžvalgus, kad galėtų matyti kiaurai jos sielą ir iki smulkmenų išstudijuoti jos elgesį bei netgi nuspėti tolimesnį merginos likimą, tačiau tuo pačiu metu buvo toks jaunas, nepatyręs ir, žvelgiant iš Karmen pozicijos, naivus, kad nesinorėjo toliau ginčytis ir žlugdyti jo labai tinkamame žmogiškam gyvenimui esančio proto. Tamsiaplaukė nebuvo eilinis žmogus, todėl jai negaliojo absoliučiai jokie įprasti pakilimo ant kojų dėsniai, o vieninteliai saitai, kuriuos ji būtų nors kiek norėjusi išsaugoti, nutrūko prieš keturis tūkstančius du šimtus trisdešimt penkerius metus, kai jai iš tikrųjų buvo dvidešimt ketveri ir ji iš tikrųjų buvo žmogus, o ne kažin koks sutvėrimas, negalintis nei normaliai gyventi, nei tinkamai numirti.
Vyrui aiškiai parodžius, kad jiedu pradėjo dar vieną temą, kurią aptarinėjant jų požiūris visiškai išsiskirs, Karmena sunkiai atsiduso, kelis kartus švelniai kaukštelėdama dantimis, o netrukus plačiai nusišypsodama, lyg Konoras būtų pasakęs kažką labai šmaikštaus. - Dievaži, vyriški, savo užsispyrimu tuojau paskatinsi mano ligos paūmėjimą,- linksmai pratarė, pati nusistebėdama dėl neregėtai žaismingo savo elgesio bei kardinaliai pasikeitusios mąstysenos. Dar prieš porą dienų ji būtų tiesiog suvariusi tokiam užsispyrėliui į kaklą pieštuką, o štai dabar sėdėjo daugiau nei rami, akivaizdžiai pralinksminta ir sudominta, ir vietoje agresijos buvo pasiruošusi draugišku pokalbiu pakeisti vyro nuomonę arba tiesiog susitaikyti ir priimti jo mąstymą paaiškėjus, kad jis tikrai nepasikeis. - Tiesa, aš savęs nepraradau. Nes niekada neturėjau ko prarasti. Aš niekada neturėjau savyje nieko gero ar tyro, nieko, kas būtų vertas išsaugojimo. Taigi dabar neturiu ir taško, į kurį galėčiau sugrįžti. Kuo greičiau su tuo susitaikysi, tuo lengviau abiems bus,- pasiūlė, iš esmės imdama prieštarauti pati sau, sunaikindama prieš tai egzistavusį norą išgyti, jo vietą užimant pasidavimui, kadangi Karmen neprisiminė, kad kada nors būtų buvusi sveika.
- Susipažinimui su manimi tinkamų aplinkybių nebūtų. Tiesą sakant, ši situacija ko gero yra viena geriausių, kokios tik man yra pasitaikiusios susipažįstant su žmonėmis. Taigi ir šiuo klausimu mūsų nuomonė išsiskiria, daktare,- guviai ištarė, dar kartą su begaliniu malonumu įterpdama ir profesiją įvardijantį kreipinį, kuris jai nė neskambėjo rimtai, labiau kaip žaidimas, kuriame Konoras tik apsimeta gydytoju, o Karmen pritaria jo diktuojamoms žaidimo taisyklėms.
- Jėzus, sakai,- palinkčiojo rimta mina, netrukus nesuturėdama garsaus prunkštelėjimo, pro praviras josios lūpas prasiveržiant saldžiam juokui, kurio pati mergina negirdėjo neįtikėtinai seniai. Ir už kurį atsakingais vėl laikė vaistus, manydama, kad kažkokiu būdu jie vis tiek susuko jai protą. - Na, tai pralenkia net mano vaizduotę, turiu pripažinti,- galiausiai susitvardžiusi, pratarė, rimtai nesuprasdama, kaip kai kuriems žmonėms sušviečia, kad jie yra Jėzus. Nors jeigu ji pasakytų, kad tasai Judas yra josios kažin kurios eilės provaikaitis, niekas taip pat neliktų sužavėtas. - Tiesiog neįtikėtina, kaip kai kurie gali manipuliuoti religine tema ir visi jais tiki, juk šitaip ir atsirado visos religijos. O kiti tik pasako, kad yra Jėzus, ir iš karto keliauja į kambariuką minkštomis sienomis. Niekada nesuprasiu visų detalių,- tylutėliai sumurmėjo sau po nosimi, stebėdamasi dėl to, kiek daug šiandien kalbėjo apie visokius dieviškus reikalus, įtraukiančius žmones, kuriuos, beje, ji iš tikrųjų buvo sutikusi. Ir jeigu būtų galėjusi, dar būtų papasakojusi, kad Jėzus buvo pakankamai pašėlęs vyriokas, gaila tik, kad toli nuo dievybės, kokiu buvo laikomas.
Josios smalsumas galiausiai privedė moterį prie pražūties, kai vyras, patenkinęs josios poreikį žinoti kuo daugiau, kartu sudrebino viską tamsiaplaukės viduje, jai net sucypiant iš skausmo suvokus, kad jis gali sakyti tiesą ir ji iš tikrųjų pasirašė dokumentus, dabar pati to nė neprisimindama. - Ne. Taip negali būti. Niekada anksčiau nesu nesąmoningai ko nors padariusi, o vėliau neprisiminusi. Vyrui ištraukus dokumentą, dirstelėjo į jį vieną sekundę, tik pritariamai linktelėdama ir taip atsakydama į užduotą klausimą. Koks palengvėjimas, ji ne tik neprognozuojama, bet dar ir su skylėmis atmintyje. Galės pasigirti panašią bėdą turinčiam draugeliui, kuris josios nepagailėjo.
- Nematau prasmės pasiaiškinti, nes žinau, kad vis tiek viską suprasi savaip ir bet kuriuo atveju tai aš vis tiek būsiu ta, kuri turi bėdų su galva. A, tiesa.. nusižudyti bandžiau daugiau nei vieną kartą. Gali šitai užsirašyti,- apimta netikėtai užklupusio pykčio, karčiai ištarė, nusprendusi duoti jiems tokią beprotę, kokios visi ir pageidauja. Bet koks pokalbio malonumas išnyko, viskam, ką sako gydytojas, pradėjus ją erzinti, o šito nepasitenkinimo priežastį mergina žinojo kuo puikiausiai. Ji jautė begalinį, sunkiai sutramdomą ir žudantį norą išpasakoti jam visą tiesą, nenutylint nė vienos smulkmenos ir leidžiant jam ją pataisyti žinant absoliučiai viską, tačiau nė vienas josios gyvenimo istorijos žodis jokiam psichiatrui neatrodytų kaip judėjimas į priekį, o viso labo taptų vis gilėjančios beprotybės ženklu. Ir šitai žlugdė merginą, kuri negalėjo nuoširdžiai pasikalbėti net tada, kai kartą per šimtą metų to užsimanydavo. - Tu niekada nesužinosi mano gyvenimo istorijos. Taigi galėsi arba gydyti mane aklai, arba pasiduoti. Daugiau negaliu pasiūlyti nieko, kad ir kaip norėčiau,- po pakankamai ilgai trukusios tylos galiausiai prakalbo ir apgailestaudama truktelėjo pečiais.
- Man būtų garbė žinoti, kad esu tokio žymaus istorijoje asmens palikuonė,- atsakė, būdama visiškai įsitikinusi, kad vyrukas nė neįsivaizduoja, kokie tikslūs yra jo juokeliai. Merginai iš esmės netgi buvo šiek tiek gaila jaunuolio, kuris nė nenutuokė, su kuo šiuo metu šnekasi, tačiau vėlgi, pakeisti nieko negalėjo.
Pirmiausia nuignoravusi vyro pašmaikštavimą apie palatą šalia valgyklos, taip dabar ignoravo ir faktą, jog ką tik netiesiogiai buvo pavadinta kale, o į josios simptomų sąrašą daktarėlis mintyse įrašė dar vieną. - Nustebsi sužinojęs, tačiau niekada gyvenime nesu to dariusi. Man labiau prie širdies grasinimai, manipuliacija, smurtas ir baimė, kurią jautė visi, kurie kada nors turėjo su manimi reikalų,- išdėstė kuo ramiausiai, veide žaidžiant suktai šypsenėlei, kuri kartu su visais pasakytais žodžiais kasė Karmenai vis gilesnę duobę ir garantavo dar didesnę dozę vaistų prieš miegą. - Ir niekada nebuvau ta, kuria naudotis visi gali kaip viešuoju tualetu. Aš tiesiog jaučiuosi kur kas saugesnė, kai galiu bent jau apsimesti, kad situacija yra mano rankose taip pat, kaip dabar tu,- atskleidė didžiąją savo paslaptį, abiem delnais suėmusi vyro veidą, kurį netrukus paleido, pati kiek atsilošdama atgal, kad padidintų juos skyrusį atstumą.



If you try to find a replacement, you'll be sadly disappointed, I can't be replaced. I'm the only woman in all the world who possesses the right combination of qualities for you. You can turn your stare upon me all you like, but you can't petrify me. You can knock me about to your heart's content without worrying about doing any damage. You can perpetrate any sort of outrage your wicked mind conceives and be sure I'll join in, with a will. You're a troublemaker. A devil.
Nothing less than a hellion would ever suit you.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Zayn
PRANEŠIMAI : 6538

Matthew Lúcio Harlow
"Stop looking for happiness in the same place you lost it."


RašytiTemos pavadinimas: Re: Psichiatro kabinetas   Št. 03 21, 2015 9:51 pm

Kiekvieną akimirką, kai manė bent truputį perpratęs moterį priešais, panelė pasakydavo ar padarydavo kažką netikėto, kaip ir dabar - nutraukdama prieš ta atkakliai plėtotą temą, tarsi būtų atsimušusi į sieną, kurios nesugebėtų apeiti ar perkopti. Nors tamsiaplaukė stengėsi būti atvira, ką išdavė į diskusiją išsivystęs jų pokalbis ir merginos akių spindėjimas, priminęs Konorui tikrų tikriausia stebuklą, kadangi ligoniai šioje įstaigoje dažnai stigo savyje gyvybės kibirkšties, vyras galėjo prisiekti, jog kažkas ją stabdė. Ir nors tai buvo dar vienas dalykas iš tūkstančio, kuriuos daktaras palaipsniui turės apie moterį išsiaiškinti, jau dabar buvo aišku, kad lengva nebus. Ir juokingiausia to dalis buvo Konoro įsitikinimas, jog panelė nelinkusi išsipasakoti ne todėl, kad nenori, o todėl kad negali.
-Nemaniau, jog kelių tūkstančių metų vampyrė lengvai pasiduos vidurinės nebaigusio vaikino erzinimams, - Priminęs panelei žodžius, kuriais ji pradėjo pokalbį, kuris, Konoras nė nesitikėjo, jog peraugs į kažką malonaus, jis vis dar tyrinėjo merginą žvilgsniu, ne kaip daktaras, laikantis rankoje skalpelį ir tik laukiantis ženklo, kur galėtų pjauti, o kaip žmogus, nuoširdžiai įsitraukęs į pokalbį su nepažįstamuoju kokioje jaukioje kavinėje ar laukiant vėluojančio lėktuvo. Visgi, nepaisant to, koks atsipalaidavęs ir susidomėjęs pokalbiu buvo, savo darbo ir šio susitikimo tikslo nepamiršo nė sekundei, galvoje, lyg kokioje užrašų knygutėje, nenustodamas žymėtis panelės nuotaikų kaitų, charakterio savybių ir požiūrio daugybe jau aptartų klausimų, dėl ko drąsiai galėjo teigti, sutikęs unikalią asmenybę, kurios galimybėms ribų nebuvo. -Dedi save į šuns dienas ir niekini, o viskas ką matau aš yra pasimetusi jauna mergina, noriai sėdinti psichiatro kabinete su šypsena veide, reiškiančia, jog dar toli gražu ne viskas prarasta. Juk pati kalbėjai apie naują pradžią, Karmen. Gali ją turėti, jei įdėsi pakankamą kiekį pastangų, - Nusileisti, bent jau šia tema, vyras neketino, jausdamas pareigą traukti panelė iš emocinės duobės, kurioje ji buvo neabejotinai įstrigusi, kadangi neapsiriko manydamas, jog pasaulis juodino ją ir be jos pačios pagalbos, dėl ko prie šios savęs sužlugdymo akcijos mergina neturėtų prisidėti pati. Konoras, štai, nė neketino.
-Daktare, - Pakartojo nežymiai primerkdamas akis, o tuomet pakreipdamas galvą į šoną, lyg bandytų atspėti, ką tiksliai moteriai reiškia šis žodis. -Kaip matau, mėgsti šaipytis, o jau buvau patikėjęs, kad būsi man maloni, - Vyras nepyko ir merginai nepriekaištavo vis dar kalbėdamas juoko forma, kadangi nesvarbu kiek laiko aušino burną, panelės pozicijos dėl savo specialybės pakeisti nesugebėjo. O ir nesistengė, kadangi kažką įrodinėti galėjo tik padaręs menkutę pažangą Karmen gydyme, žodžiams dabar tokiais ir liekant - tik žodžiais.
-Kaip čia pasakius, - Šį kartą pasiginčyti dėl Jėzaus nusprendė Konoras, kas pažodžiui skambėjo itin juokingai, kol tuo tarpu šie du individai iš tiesų buvo suintriguoti šia tema. -Turiu pripažinti, jog daugeliu aspektų vampyrė gyvenusi Egipto civilizacijos laikais yra kažkas nepaprasto. Gal visgi prasitarsi kaip buvo pastatytos tos piramidės Gizoje? - Visiškai nesityčiojo iš merginos, tiesiog norėdamas geriau suprasti, kaip gi veikia tas moters galvoje esantis mechanizmas, užminęs Konorui galybę mįslių. Galėjo net teigti, jog sumanioji Karmen iš dalies jį žavėjo, vyrui su nekantrumu laukiant, kokiu būdu ji atsakys į vieną ar kitą jo klausimą. Ir visgi, jis turėjo pripažinti sau, jog labiau nei tai, pokalbį tęsti jį ragino retkarčiais pro niūrų fasadą prasprūstanti merginos šypsena ir juokas, vertę Konorą tikėti, jog net ir pačioje tamsiausioje vietoje galima atrasti krislelį vilties. Vaikinas iš esmės buvo linkęs tikėti žmonijos gerumu, bet šį kartą jokių paskatų iš jo pusės nereikėjo, merginos juokui, šiame kabinete skambančiam ypatingai retomis progomis, padarant visą darbą už jį. Dėl ko jis vėlgi negalėjo suvokti, kaip moteris savyje galėjo nematyti nieko gero. Visgi, gerai nuotaikai tęstis amžinai nebuvo lemta, vyruko lūpų kampučiams žemyn nusvyrant kartu su panelės, tarsi visą užklupusį terorą ir baimę dėl prisiminimų trūkumo jis išgyventų kartu su ja. Nė kiek nenustebo, merginai persimainius tiesiog akyse, visą viduje sukilusį skausmą jai be abejo išliejant ant prastą žinią tik pabloginusio Konoro, kas buvo visiškai suprantama ir pateisinama, dėl ko vietoj to, jog raukytųsi ar lieptų jai nusiraminti, vyras tiesiog žvelgė į josios akis, kuriose matoma panika buvo tokia tyra ir gaji, tarsi atvira ir plūstanti kraujais žaizda, prie kurios net prisiliesti skaudėjo.
-Šitokiu būdu, tiesiog kalbėdamiesi ar atlikdami tyrimus, mes atrasime ne vieną simptomą, kurie vienokiu ar kitokiu būdu patvirtins ligas, kurias anksčiau tau išvardinau. Bet negali pamiršti fakto, jog šią begalinę grandinę galime nutraukti tik pasiekus pagrindinį šaltinį, ką aš ir darysiu, - Šį kartą nekalbėjo su panele visų gydytojų vardu, nevartojo žodžio "mes", nesuteikė merginai vilčių, jog kiti daktarai į josios sveikatą dės tiek pat pastangų, kiek ir jis pats, pažadą duodamas asmeniškai nuo savęs, kas laužė absoliučiai visus jo įsitikinimus ir tik įrodė nenuginčijamą faktą, jog pacientus vyras prisileidžia pernelyg arti savęs dėl ko nukentėti gali pats. Ir vėlgi, Konoras jautėsi bejėgis kažką pakeisti, kadangi atsakyti porai jį stebinčių išsigandusių akių jis tiesiog nesugebėjo. Tolimesni panelės žodžiai patupdė Konorą į akligatvį, jam galint prisiekti viskuo, ką tiki, jog merginos nusistatymas neprabilti apie savo praeitį nėra iš piršto laužtas, kad josios slepiama tiesa amžinai uždarytų ją tarp šių sienų, dėl ko vyrui liko tik spėlioti, kas galėjo nutikto tokio, jog moteris bijotų apie tai prabilti balsu. -Nuo ko tu bėgi, Karmen? - Galiausiai pasiteiravo tylesniu nei įprastai balsu, prievarta netraukdamas iš merginos informacijos ir ilgiau mintyse neišvedinėdamas neįmanomų hipotezių, kas galėjo privesti panelę prie tokio lūžio taško. Ar ji ką nors nužudė? Sužeidė? Nuo kažko slėpėsi? Aišku nebuvo ir jeigu egzistavo reali galimybė, jog prabilusi apie savo praeitį merginai iš tiesų bus užvilkti tramdomieji marškiniai - Konoras suvokė žinoti nenorintis už ką vyriausiasis daktaras šiuo metu greičiausiai būtų atleidęs vyrą.
-Kai kurie žmonės teigtų čia nematantys jokios garbės. Bet tu, žinoma, nesi kaip kiti, ar ne? - Šis, rodos, iš pažiūros paprastas ir niekuo neišsiskiriantis klausimas, savyje turėjo keistą, gan intymią ir artimą gyslelę, lyg Konoras balsu pripažintų faktą, jog daugiau tokių moterų, kaip Karmen pasaulyje nėra, atmosferą dar labiau veikiant minimaliam atstumui tarp jų kūnų ir nė akimirkai nenutrūkstančiam akių kontaktui. -Ar norėtum dabar sužeisti mane? - Vėlgi pasiteiravo nė trupučio nepabaidytas nuo merginos sklindančia grėsme ar faktu, jog bet kurią sekundę moteris galėtų išsitraukti marškinių rankovėje slepiamas žirkles ir durti jomis į pagrindinę jo kaklo arteriją, susidomėjusiam vyrui netgi truputį aukščiau kilstelint į viršų smakrą, tarsi ragintų moterį tai padaryti. -Taigi, suvokimas jog visu šimtu procentų priklausai nuo manęs tau nelabai patiktų? - Dar vienas klausimas po kurio Konoras kaip mat paleido panelės ranką, leisdamas jai atsitraukti į šalį, o šį panelės akibrokštą laikydamas toli gražu ne dar vienu josios simptomu, o kartą per šimtą metų į gydytojo rankas patenkančiu perliuku, galinčiu apsukti aplink savo pirštą absoliučiai visus, išžudyti pusę ligoninės personalo, o tuomet palikti liepsnose skęstantį pastatą su šypsena veide.



CAUSE WE ARE WHO WE ARE WHEN NO ONE IS WATCHING.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 10794

Carmen Bríghitte Denali
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Psichiatro kabinetas   Št. 03 21, 2015 11:05 pm

- Aš vis dar manau, kad tu per jaunas sėdėti šitoje kėdėje be suaugusiųjų priežiūros,- ištarė, lūpose žaidžiant kreivam šypsniui, Karmenai nė nesiruošiant pasijusti susigėdusia dėl to, kad taip negražiai pradėjo pokalbį su vyruku, kuris, kaip ne ilgai trukus paaiškėjo, nėra toks ir blogas. Netgi jo pozicija panelei darėsi vis neaiškesnė su kiekviena praėjusia minute, kadangi galėjo prisiekti, jog jo akyse matė žmogišką, o ne profesinį susidomėjimą, kas reiškė, kad vyras leidosi į pokalbį su Karmen ne vien dėl to, kad turėjo kuo daugiau išsiaiškinti apie josios būklę. - Tavo žmogiškumas tave pražudys, jeigu ir toliau dirbsi šį darbą,- pratarė kuo nuoširdžiausiai, galiausiai pati atlikusi trumpą priešais sėdinčio vyriškio asmenybės analizę, nors jau prieš tai suprato, kad josios nuomonė šiuo klausimu nieko nelemia, galvodama būtent taip, kaip kalba ir, jeigu tai įmanoma, šiek tiek susirūpinusi dėl to, kuo gali baigtis vyriškiui, šitaip nuoširdžiai įsitraukiančiam į pacientų problemas, kurias jis galimai netgi parsineš namo, ko daryti nebuvo galima. - Taip, kalbėjau apie naują pradžią,- po kiek užsitęsusios temos, nežinodama, ar Konoras norės tai aptarinėti, pratarė, grįždama prie to, apie ką kalbėti jis, kaip psichiatras, be jokios abejonės norėjo, jei tai reiškė, kad vėliau galės panaudoti darbe. - Ir jau buvau benusiperkanti lėktuvo bilietą į kurį nors Pietų Amerikos miestą. Tokia turėjo būti mano nauja pradžia, toli nuo visų, kuriuos esu kada nors sutikusi. Bet dar kartą, kaip ir milijonus kitų, viskas buvo ne taip, kaip norėjau aš,- nors per daugiau nei keturis tūkstančius metų ir turėjo priprasti prie to, kad absoliučiai niekas niekada neįvyksta taip, kaip planuoja ji, kas iš esmės irgi buvo vienas iš dalykų, privedusių ją prie beprotybės, ji nepriprato ir suvokimas, jog nesi atsakingas už savo ateitį vis dar erzino taip, kad rodėsi, jog tuoj ims drebėti rankos.
- Ar aš ne maloni? - pasiteiravo nuoširdžiai nustebusi. - Jau itin ilgą laiką su niekuo nebuvau tokia draugiška, kokia dabar esu su tavimi. Maniau tai vertinsi šiek tiek labiau,- išdėstė dalykišku tonu, galiausiai truktelėdama pečiais, taip lyg ir skatindama vyrą apsimesti, kad tai, ką ji tik ką pasakė, visiškai nebuvo reikšminga. - Tu dar ilgai prisiminsi tuos kelis žodžius, kuriuos neapgalvotai leptelėjau, tiesa? - pasiteiravo, nudelbdama žvilgsnį į stalą ir šyptelėdama bei pakraipydama galvą, prieš vėl pakeldama žvilgsnį į vyrą. - Jos buvo pradėtos statyti prieš 4605 metus, o užbaigtos prieš 4521, o aš, rodos, sakiau, jog esu keturių tūkstančių metų senumo. Taigi, apgailestauju, kad negaliu patenkinti tavo smalsumo asmenine patirtimi, bet tuo laikotarpiu dar nebuvau gimusi,- sklandžiai išdėstė net neužstrigdama ties datomis, be to, jausdama keistą malonumą, kadangi šitai buvo nors ir keistas, bet visgi būdas pasakyti Konorui tiesą ir nepasipuošti tramdomaisiais marškiniais.
Vyrui aiškinant tai, kaip jie ieškos problemos priežasčių ir sprendimo, mergina buvo tiesiog priversta itin giliai įkvėpti, kadangi šito absurdo jai buvo akivaizdžiai per daug. - Patylėk, Konorai,- šiurkščiai sustabdė jį prieš šiam paberiant dar krūvą sakinių, kurie merginos ausyse skambėjo visiškai vienodai. - Tau nereikia nieko aiškintis, kapstytis po mano praeitį, pasitelkus hipnozę bandyti atkurti mano vaikystėje patirtas traumas ar užsiimti dar velniai žino ko, kad atrastum pagrindinį mane sugadinusį dalyką. Nereikia. Nes aš pati puikiai žinau, dėl ko galiausiai tapau tokia, kokia esu. Pagrindinė bėda yra ta, kad aš ne-ga-liu tau to pasakyti. Įsisavink tai, labai prašau,- pradėjusi itin nuožmiai ir ugningai, savo kalbą mergina galiausiai užbaigė apimta visiškos nevilties ir delnais persibraukė apsiblaususį veidą, galiausiai pirštukais nuslysdama plaukais ir suimdama juos ties galiukais. - Visą savo gyvenimą - nuo vienos klaidos, kurią padariau net ne aš pati, ir kuri privedė mane prie milijono kitų, su tuo net nesusijusių, klaidų. Būtent šią akimirką - nuo ilgų metų beprotnamyje. Mano tylėjimas yra vienintelis dalykas, galintis garantuoti, kad nebūsiu nuolat apsvaigusi nuo vaistų ir į mane nebus žiūrima kaip į tiesos nuo iliuzijų neskiriančią daržovę. Kadangi galiu turėti milijoną įvairiausių psichikos ligų, bet vienintelis dalykas, dėl kurio esu šimtu procentų tikra, yra tai, kad nepainioju fantazijų su realybe. Ir tu taip pat nebemanytum, jeigu papasakočiau viską,- išdėstė pro sukąstus dantis, iš karto po to nukreipdama staiga ištuštėjusį žvilgsnį į langą.
- Ne, nesu,- tyliai atsakė, patvirtindama vyro žodžius, pati būdama visiškai tikra, kad nėra nė vienos moters, ir apskritai nė vieno žmogaus, galinčio laikyti save panašiu į Karmen dėl daugybės skirtingų priežasčių. Kitas vyro klausimas privertė merginą prisimerkti ir kiek kryptelėti galvą į šoną, jai akimirką nuoširdžiai susimąstant, kaip tokia idėja nė sekundei nebuvo aplankiusi jos galvos per visą jų pokalbį, neskaitant tos trumpos akimirkos, kai ji mintyse buvo ėmusi dėlioti galimo pabėgimo planą. - Pati neįtikėtinai stebiuosi dėl to, kaip jaučiuosi, bet ne. Aš nė truputėlio nenoriu tavęs sužeisti. Matyt, tu kažkuo ypatingas,- pripažino, nė minimaliai nepakeldama balso tono ir vis dar kalbėdama itin tyliai, lyg tie patys žodžiai ištarti garsiai galėtų visiškai sužlugdyti merginos išdidumą, kadangi ji nebuvo linkusi pripažinti, kad kas nors gali veikti ją taip teigiamai. - Tariamoji nuosaka čia netinka. Aš iš tikrųjų esu visiškai priklausoma nuo tavo sprendimų. Ir taip, man tai nepatinka. Labai. Ir visgi, kažkodėl nieko dėl to nedarau, kas, atskleisiu dar vieną paslaptį, man visiškai nebūdinga,- nors atstumas tarp jų dviejų padidėjo, Karmenos žvilgsnis niekur nenukrypo nuo gydytojo akių, dėl ko ji vis dar jautėsi lyg patekusi į anti-gravitacinę zoną, kurioje egzistavo tik šitas neaišku kuo ją į savo pusę palenkęs daktariukas ir jo balsas, kuris buvo veiksmingesnis nei visi raminamieji ar kiti vaistai, kurių poveikis Karmen organizmui jau buvo pasibaigęs.



If you try to find a replacement, you'll be sadly disappointed, I can't be replaced. I'm the only woman in all the world who possesses the right combination of qualities for you. You can turn your stare upon me all you like, but you can't petrify me. You can knock me about to your heart's content without worrying about doing any damage. You can perpetrate any sort of outrage your wicked mind conceives and be sure I'll join in, with a will. You're a troublemaker. A devil.
Nothing less than a hellion would ever suit you.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Zayn
PRANEŠIMAI : 6538

Matthew Lúcio Harlow
"Stop looking for happiness in the same place you lost it."


RašytiTemos pavadinimas: Re: Psichiatro kabinetas   Sk. 03 22, 2015 12:28 am

-Juokinga, kai esu lygiai tokios pačios nuomonės apie tave, - Nors ir prisiminė panelės žodžius, teigiančius, jog pati nesijaučia esanti dvidešimt ketverių, negalėjo šito palikti nutylėta. Žiauru matyti, kaip liga įsikimba ir palengva naikina bet kokį asmenį, bet jauno žmogaus lūžyje visuomet matoma didesnė tragedija. Vyro krūtinę netikėtai surakino mirtina baimė, jog gali nutikti taip, kad merginai pagelbėti niekuo nesugebės, kad ir kiek pastangų sudėtų, kadangi pastaroji pasirodys pernelyg sulūžusi net ir jo švelnioms rankoms. Ir jis net neabejojo, jog nenusisekusi terapija ir paskutinės vilties užgesimas sužlugdytų jį lygiai taip pat stipriai, kaip ir pačią panelę, dėl ko josios lūpas palikę sekantys žodžiai tik dar labiau sustiprino vyro suvokimą, kaip giliai ir negrįžtamai jis buvo įstrigęs, dėl ko netolimoje ateityje savo gyvybę greičiausiai praras alkoholio liūne ar virvės kilpoje ir viskas tik todėl, kad nori padėti. -Aš matyt esu iš tų žmonių, kurie mėgsta žaisti su likimu, - Atsainiai gūžtelėjęs pečiais jis stengėsi nesureikšminti žodžių, kuriuos sakė jau antras žmogus, pabendravęs su vyruku ilgiau nei penkias minutes ir matęs, koks tiksliai jis yra savo darbo aplinkoje. Dalis jo žinojo, kiek daug tame tiesos, bet protas pripažinti tai atsisakė, kadangi kitu atveju jam neliktų nieko kito, kaip apleisti darbo vietą dėl kurios gavimo vertėsi per galvą ne vienerius metus. -Kita vertus, ar tikrai norėtum, jog mano vietoje sėdėtų asmuo, tave matantis ne kaip žmogų, o kaip daiktą skirtą tabletėms talpinti? - Netrukus pasiteiravo nuoširdžiai norėdamas sužinoti merginos nuomonę šiuo klausimu, kadangi vyras buvo įsitikinęs, jog kelios bemiegės naktys ar viskio stiklas po sunkios darbo dienos nervams nuraminti buvo auka, kurią jis buvo pasiryžęs atiduoti, jei tai reikš, jog su pacientu užmegztas ryšys ir akivaizdus parodymas, jog jam rūpi, kažkokiu būdu padės asmenims, su kuriais vyras praleidžia ne vieną dieną.
-Pietų Amerika niekur nedings, žinai. Kelionė bus kelis kartus malonesnė, kai stabiliai stovėsi ant abiejų kojų, užnugaryje palikusi visas savo bėdas ir sugrįžusi į normalią rutiną, - Vyro žodžiai leido suprasti, jog abejonių ar mergina išeis iš čia jam nekilo, kas nebuvo visiška tiesa, kadangi tvirtai teigti Konoras nieko negalėjo, dar neišsivystęs sugebėjimo žvelgti į ateitį. Visgi, žinojo, jog Karmen nėra kvaila ir puikiai suvokia, kad gyvenimas ne visuomet klostosi pagal tavus įnorius, dėl ko pastarąjį pusvalandį ir atstojo jai negęstančią šviesą tunelio gale, pasiryžusią kovoti dėl tos šypsenos, kuri porą kartų pasirodė pavargusiame merginos veide.
-Gal nutuoki kodėl taip yra? - Dar vienas nekaltas klausimas, turėjęs padėti vyrui labiau įsigilinti į merginos būseną ir suprasti, kodėl Karmen yra tokia, kokia yra. Buvo sunku patikėti, jog iš visų pasaulio žmonių, pasitikėti ji pasirinko būtent Konoru - psichiatrijos gydytoju, lemiančiu kiek ilgai panelė liks užstrigusi tarp šio pastato sienų. Dėl to jautė tik didesnę atsakomybę nenuvilti merginos, kuri tik dėl Dievams žinomų priežasčių, patikėjo save visą į šio nepatyrusio daktariuko rankas. -Iš tiesų mėgstu užsikabinti ties tam tikromis frazėmis. Kaltas, - Plačiai nusišypsojęs jis kiek kilstelėjo rankas į viršų, lyg gindamasis, o tuomet įdėmiai klausėsi romiu ir savimi pasitikinčiu balsu istoriją apie piramides porinančios panelės, kuri šia absurdiška tema kalbėjo taip paprastai, lyg vyras jos būtų paklausęs apie vakar įvykusią ir pasaulį apskriejusią katastrofą, apie kurią žinojo net ir patys mažiausieji. Tai sekundę privertė jį susimąstyti, kad kažkokiu beprotišku būdu, moteris iš tiesų buvo senovėje vykusių įvykių dalimi, kadangi šitaip greitai sugalvoti chronologiškai įtikinamų datų nesugebėtų net geriausias istorikas. -Gaila. Visgi, vieną dieną norėčiau išgirsti daugiau apie tą pasaulį, - Fantazijos, kurias panelė kūrė viena po kitos, gal ir būtų pasirodžiusios kaip bepročio sapalionės įprastam gydytojui, bet Konorui net ir jos pasirodė svarbios, kadangi ligotų žmonių susikuriamos iliuzijos ir dimensijos neretai atspindėdavo tai, ko realybė niekuomet nesugebėdavo, jam pasiryžus išklausyti jų visų, tokiu būdu pasineriant dar giliau į merginos pasąmonę, kurioje Konoras jau dabar stovėjo įstrigęs ligi kelių. Netikėtai josios lūpas palikę šiurkštūs žodžiai, kaip mat privertė vyrą susičiaupti, kiek aukščiau iš nuostabos kilstelint antakius, jo dėmesį patraukiant ne grubiam tonui, o pirmą sykį per jų susitikimą moters ištartam jo vardui, kas jo, perdėtai analizuoti viską mėgstančiam protui, pasirodė kaip itin reikšminga detalė, dėl ko jis nesiginčydamas išklausė viską, ką panelė turėjo jam pasakyti, nė karto neįsiterpdamas ir nesuraukdamas kaktos. Merginos žodžiai prieštaravo jo pareigai, kadangi praeitis ir prisiminimai buvo neatsiejama terapijos dalis ir visgi, tylus nebe prašantis, bet labiau maldaujantis josios balso tonas, tiesiog neleido vyrui ilgiau šia tema ginčytis, Konorui porą sekundžių liekant be žado, kadangi prieš akis vėl išvydo šią moterį visame jos skausmingame gražume, bijodamas net prisiliesti prie jos, jog ši staiga nesubyrėtų į šipulius, jam staiga mintyse iškeliant klausimą sau pačiam - kaip gydyti žmogų, kuriam skauda visur?
-Ir neturėtum būti, - Patikino jaunąją merginą kiek giliau atsikvėpdamas, o tuomet nuo nosies nusiimdamas akinius, kuriuos padėjo į šalį, artimiausiu metu vis vien neketindamas nieko rašyti. Jų pašalinimas tarytum atėmė iš vyro dar kelis metus, bet kartu suteikė dar didesnį žmogiškumą, tarsi riba tarp jo, kaip gydytojo ir jos - pacientės, būtų sumažėjusi per pusę. -Tai vis mano akys, - Vėlgi pašmaikštavo bandydamas išblaškyti save patį, kol merginos artumas ir faktas, jog jiedu tikrąja ta žodžio prasme pastarąsias dešimt minučių tvarkė vienas kitą žvilgsniais, kartu sugebėdami pasiekti pačias giliausias ir niekieno anksčiau dar nepaliestas sielos gelmes, kurių paviešinti ir atskleisti vienas kitam kažin kodėl nebijojo, dar neišvedė jo iš proto. Kadangi jo valia ėmė svyruoti, moteriai be abejonės stipriai apsukus jam galvą, Konoras sukruto pakildamas ant kojų, mat jautė pareigą užbaigti jų susitikimą, kol nepadarė kažko, ko vėliau gailėtųsi.
-O štai aš tuo velniškai mėgaujuosi, - Prisipažino nesistengdamas nė nuslėpti, kiek daug tiesos buvo jo žodžiuose, ką puikiai parodė kreiva šypsenėlė, nė kiek neprimentanti tų draugiškų ir santūrių, kuriomis vyras visą pusdienį dangstėsi. -Bet dabar tau reikėtų pailsėti, kol tavoji kambario draugė dar negrįžo, - Netrukus pridūrė apeidamas panelę, o tuomet plačiai atverdamas duris į koridorių, apie kurį, kaip ir apie likusį pasaulį šį pastarąjį pusvalandį kalbantis su mergina buvo spėjęs pamiršti. -Palydėsiu tave, - Patikino ją, kol mergina vėl nepradėjo reikšti pretenzijų apie koridoriais prikimštus ligonius, kurių ne vienas gali įsitverti į Karmen ranką ar plaukus ir nuo ko apsaugoti ją ketino būtent Konoras.



CAUSE WE ARE WHO WE ARE WHEN NO ONE IS WATCHING.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 10794

Carmen Bríghitte Denali
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Psichiatro kabinetas   Sk. 03 22, 2015 1:27 am

- Tiesiog tikėsiuosi, kad neprisižaisi,- ištarė nusprendusi daugiau nesileisti į įtikinėjimus, kad jo požiūris į pacientus nėra teisingas, jeigu jis pats nepasiruošęs to aptarinėti ar neplanuoja ko nors keisti net jeigu pats tai supranta. - Jeigu tavo vietoje sėdėtų kitas žmogus, yra didelė tikimybė, kad šiuo metu jis jau nebegalėtų uždavinėti jokių klausimų, juo labiau jau nebepaskirtų man jokių vaistų,- ištarė kuo ramiausiai, nė vienam raumenėliui josios veide nevirptelint, lyg ji ką tik nebūtų prisipažinusi, kad galėtų be sąžinės graužaties ne tik sužeisti, bet ir nužudyti žmogų, jeigu jis kuo nors būtų jai neįtikęs. Iš esmės Karmen nežudė kiekvieno iš eilės, priešingu atveju pasaulyje gyventų kur kas mažiau žmonių, tačiau ranka tikrai nebūtų sudrebėjusi prieš asmenį, kuris su ja elgtųsi kaip su daiktu, kokį įvardino Konoras, ypač dabar, esant tokioje situacijoje, kai visas jos kūnas buvo kaustomas įtampos, o mintis valdė nežinomybė dėl to, kuo jai viskas baigsis.
- Nenoriu pradėti naujo gyvenimo etapo būdama penkiasdešimties. Be to, jau prieš tai aptarėm mano nuomonę apie tai, kuo žmogus tokioje įstaigoje gali pavirsti. Bet kartu su tavimi tikėsiuosi, jog man pasiseks iš čia ištrūkti dar prieš pražylant,- užbaigė dar vieną nedėkingą temą, nutylėdama faktą, kad jeigu josios viešnagė gydymo įstaigoje užsitęs per ilgai, ji be jokios abejonės suras būdą, kaip iš čia ištrūkti ir be gydytojo pasirašyto lapelio, liudijančio, kad ji gali laisvai vaikščioti už gydymo įstaigos ribų.
- Kodėl žmonėms patinka vieni ar kiti žmonės, kai pirmą kartą juos sutinka? Tai kažkas, ko netgi sveiko proto asmenys negali pasirinkti, argi ne taip? Aš taip pat nepasirinkau tave pamėgti, tau tiesiog pasisekė,- nemąsčiusi atsakė, akivaizdžiai prasmės viskame ieškodama mažiau, nei tai darė vyras, įsikibdamas į kiekvieną detalę tam, kad vėliau išspaustų iš jos kuo daugiau informacijos. - Kas ten žino, galbūt kada nors papasakosiu tau kažką iš tų keturių tūkstantmečių, kuriuose dalyvavau,- šyptelėdama pratarė, netikėtai susimąstydama apie tai, kad nieko niekada nedomino faktas, kad ji stebėjo didžiąją dalį pasaulio istorijos savomis akimis ir yra daugelio didingų dalykų liudininkė.
Į vyro žodžius per daug dėmesio nekreipė, labiau susitelkdama į jo judesius, šiam pašalinant nuo veido akinius ir atidengiant tas jo iki skausmo žavias akis, dėl ko Karmen trumpam prikando lūpą, nebijodama būti sugauta nusikaltimo vietoje, kadangi vargu, ar būtų galėjusi pasirodyti dar prasčiau, nei jau pasirodė. - Negaliu nesutikti, daktare,- pritarė, dar plačiau nusišypsodama, šypsenai kiek prigęstant tik tuomet, kai vyras pakilo ant kojų ir nuėjo link durų, tuo metu negalėdamas matyti tamsiaplaukės minos. - Įsivaizduoju. Net nenumanai, kaip pasimėgaučiau aš, jeigu susikeistume vietomis,- tarstelėjo visiškai nekaltai, lyg neturėtų jokių nedorų ketinimų. - Kelis kartus iš eilės,- tyliai pridūrė, nesibaimindama, kad vyras išgirs, o jeigu tiksliau, nesukdama sau galvos dėl to, kaip sureaguos, jeigu išgirs. Vyrui paraginus ją traukti kambario link, panelė nenoriai pakilo, vėl įsispirdama į šlepetes ir patraukdama link durų, pro kurias išeiti ir susidurti su bepročiais vis dar nenorėjo, visgi, žengė į priekį ir sau per petį dar žvilgtelėjusi į paskui sekti nusiteikusį gydytoją, paliko jo kabinetą.



If you try to find a replacement, you'll be sadly disappointed, I can't be replaced. I'm the only woman in all the world who possesses the right combination of qualities for you. You can turn your stare upon me all you like, but you can't petrify me. You can knock me about to your heart's content without worrying about doing any damage. You can perpetrate any sort of outrage your wicked mind conceives and be sure I'll join in, with a will. You're a troublemaker. A devil.
Nothing less than a hellion would ever suit you.
Atgal į viršų Go down
 
Psichiatro kabinetas
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» PASITARIMŲ KABINETAS:
» DARBO KABINETAS:

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Psichiatrinė ligoninė-
Pereiti į: