sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Bunkeris

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27553

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Bunkeris   Št. 12 27, 2014 1:45 am

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27553

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Bunkeris   Št. 12 27, 2014 2:25 am

Iš paskutiniųjų sąmoningų savo minučių Demetrija spėjo įsidėmėti tik pliaupiantį lietų ir neryškų iš kažin kur išnirusį vyriškio siluetą viduryje gatvės, tą pačią akimirką Veronikai pasukant automobilio vairą, kad išvengtų žmogaus sužalojimo. Visa kita buvo blanku, pirmiausia vampyrę apimant šokui, o vėliau itin keistai nesvarumo būsenai, viskam sulėtėjant, pojūtį sustiprinant tik smūgis į galvą, kai mašina vertėsi. Įprastam vampyrui tai greičiausiai nebūtų padarę jokios žalos, dievaži, jis gal net būtų spėjęs dingti iš automobilio, bet Demi iš ties buvo kiek per daug žmogiška, dėl ko į situaciją reagavo kaip ir bet kuris mirtingasis, josios kūnui taip pat neatsiliekant nuo proto ir tampant tokiu pačiu trapiu ir pažeidžiamu. Automobiliui pakibus ant stogo ir aplinkui stojus mirtinai tylai, šviesiaplaukė suaimanavusi palengva pravėrė rudas, apsiblaususias akis, nespėdama prisiminti, kaip reikia judėti, kai tas pats ant gatvės stovėjęs žmogysta ėmė artintis prie automobilio, rodos, visai neskubėdamas, dėl ko buvo aišku, jog jis tikrai neplanuoja padėti, šį spėjimą patvirtinant aštriai adatai, susmigusiai į vampyrės kaklą, sušvirkštam skysčiui pasklindant po josios kūną ir pirmiausia kaip mat atimant galimybę judėti, o vėliau ir mąstyti, sąmonei užtemstant ir merginai galutinai atsijungiant, po ko tamsiai apsirengęs vyras ištempė Demetriją iš mašinos ir persimetęs per petį nužingsniavo taip pat lėtai ir ramiai, greičiausiai užtikrintas, kad vampyrė greitai nenubus ir nepradės priešintis.
Šviesiaplaukė nežinojo, kiek laiko praėjo nuo avarijos, kadangi, kaip medžiotojas ir norėjo, ji išbuvo neprabudusi nė minutei, galiausiai ją iš juodumos imant plėšte plėšti nemaloniam maudimui krūtinėje, kuris vis stiprėjo Demetrijai imant atgauti sąmone, kol galiausiai, merginai plačiai atmerkus akis, ji nesusiturėjusi garsiai suklykė rangydamasi agonijoje, apimta panikos apsižiūrėdama, ar nėra padegta, bet pamatydama tik visiškai iš išorės nepakitusį savo kūną, pririštą prie kėdės, į kurią ji buvo įsodinta kol vis dar buvo atsijungusi. Mergina negalėjo savęs suturėti, klyksmui veržiantis pro sukąstus dantis, jai imant dar labiau blaškytis ir mėginant išsivaduoti, nors kiekvienas stipresnis prisilietimas prie grandinės, kuri laikė jos rankas prie kėdės, iš tikrųjų degino josios kūną, odai imant svilti ir garuoti, pančiams esant išmirkytiems kažkokiame skystyje, bent jau taip ji spėjo, nors niekada nėra girdėjusi apie tai, kol pati buvo medžiotoja.
Merginos klyksmui greičiausiai prišaukus ją pagrobusį medžiotoją, šis palengva, kramsnodamas obuolį ir žvelgdamas į vampyrę abejingu žvilgsniu, įžengė į nušiurusią patalpą, regis, esančią po žeme, bet vėl gi, tai buvo tik Demetrijos spėjimas. Vyras, iš pažiūros daugiausiai trisdešimt penkerių metų ir iš išvaizdos visai dailus, numetė graužtuką į šoną ir priėjo arčiau merginos, palinkdamas į priekį ir kiek suraukdamas antakius bei sunkiai atsikvėpdamas, lyg spręstų sudėtingą matematikos uždavinį. Išsitraukęs iš kišenės dar vieną švirkštą, jis aukščiau kilstelėjo vieną antakį ir grubiai patraukęs suveltus merginos plaukus, kad atlaisvintų priėjimą prie josios kaklo, suleido dar vieną dozę neaiškaus skysčio, Demetriją kankinusiam skausmui atslūgstant akimirksniu, dėl ko ji tankiai sumirksėjo iš panikos išsiplėtusiomis ir neramiai po patalpą lakstančiomis akimis. "Pamačiau tave kai keliavai užmiesčio link. Turėtum būti apdairesnė ir nenaudoti vampyrams būdingo greičio, jeigu ne tai, niekaip nebūtum išsidavusi, kadangi, turiu pripažinti, atrodai unikaliai, nė kiek neprimeni vampyro. Na, nesvarbu. Tu esi šioks toks eksperimentinis triušis. Viskas einasi kiek kitaip, nei planavau, to skausmo neturėjo būti, na, bet tai tik šalutinis efektas, kurio išsiaiškinimas ir buvo esmė. Tam ir reikalingi bandymai, ar ne? Leisk man paaiškinti, ką tau darau. Po daugybės metų laboratorijoje, tęsiu savo tėvo darbą, tai yra, ieškau būdo, vampyrą vėl paversti žmogumi. Gal tas skausmas yra lyg grįžimas laiku atgal, juk virsdami kraugeriais taip pat turėjote praeiti tokias kančias... gal ir atgal kelias toks pat duobėtas." ramiai kalbėjo jis, galiausiai savo monologo metu net prieidamas kažkokią išvadą ar hipotezę, Demetrijai tuo metu inkščiant ir spurdant, bet niekaip nesugebant išsilaisvinti. Ne visai žinojo, koks yra virsmo skausmas, kadangi didžiąją dalį to skausmo jai tampant vampyre pasiėmė Natanielis, bet net ir tuomet buvo labai skausminga, bet tai, ką ji juto prieš keletą minučių, buvo kur kas baisiau. Demetrijai sunkiai išspaudus iš savęs žodžius ir paklausus, ar su dabar suleistais vaistais jis sustabdė procesą, medžiotojas tik pašaipiai išsiviepė, papurtydamas galvą ir atsakydamas, kad jis tik patikrino, ar galima nuimti skausmą su dar kažkokiu to laboratorijos žiurkės išrastu chemikalų mišiniu. Negalėjai prikaišioti, tikslas buvo kilnus ir dievaži, Demetrija gal netgi būtų sutikusi dalyvauti šiame tyrime savo noru, nes nuoširdžiai troško vėl būti žmogumi, tačiau toks medžiotojo elgesys, sukeliant pavojų Veronikos gyvybei, buvo daugiau nei žiaurus, o ir jo reakcija į "šalutinį poveikį" buvo švelniai tariant beširdiška, jam žvelgiant į nusikamavusią Demetriją it į nieko nejaučiantį padarą, sukurtą tokiems bandymams.
Nors tie tariami vaistai kurį laiką padėjo, netrukus visa savo kelyje griaunantis skausmas vėl grįžo, Demetrijai jaučiant kaip, nepaisant to jausmo, ima atsijunginėti, tiesiogine prasme alpdama ar merdėdama iš skausmo, tik šį kartą ją išbudino staiga nevaldomai purtytis pradėjęs kūnas ir bjaurus skonis burnoje, jai nespėjant nė susivokti, kai ėmė springti ir kosėti krauju, raudonam skysčiui ištykštant iš burnos, šviesiaplaukei vėl grįžtant į nesvarumo ir lengvumo būseną, lyg visas josios žmogiškumą ir egzistenciją palaikęs kraujas būtų išvarvėjęs iš josios kūno, jai akimirksniu pabąlant, tik visam kūnui suliepsnojant, jo temperatūrai staiga pakilus keletu laipsnių, o kaktą išvagojus prakaito lašeliams. Demetrija nesuprato, kas su ja darosi, bet faktas, kad kažkokie pasikeitimai tikrai vyksta, buvo akivaizdūs, tik nežinia, ar visas šitas kankinimas baigsis medžiotojui pasiekiant savo ir paverčiant Demi žmogumi, ar ji nusikamavusi tiesiog žus, o tas sadistiškas psichopatas grįš į laboratoriją ir patobulinęs "vaistuko" receptą pasigaus kitą vampyrą, kurį pavers bandomuoju triušiu.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jared Padalecki
PRANEŠIMAI : 4102

Oliver Noah Harlow
If you can make a woman laugh, you can make her do anything.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Bunkeris   Št. 12 27, 2014 3:13 pm

Medžiotojas per miglą prisiminė kaip ant pečių užsimetė striukę, kaip užsimovė batus ir kaip pasiėmė nemažą arsenalą ginklų. Po velnių to medžiotojo ar kas ten per padaras jis tikrai nepaliks sveiko. Nuoširdaus vyruko neliko į jo vietą stojant šaltakraujui, rimtam ir pasirengusiam žudyt asmeniui. Leisdamasis liftu jis neramiai trypčiojo vietoje, vienoje rankoje tvirtai spaudžiant mašinos raktelius o kitoje ginklų maišą ar kažką panašaus. Vos liftas sustojo jis neįtikėtinai greit išlėkė iš jo, o atsidūrus lauke vos sugebėjo surasti savo kuklią, bet greitą mašiną. Įsėdęs ją, padėjo ginklus ant priekinės sėdynės, tuoj pat išimdamas pistoletą, patikrindamas kiek jame kulkų. Užsikišęs už kelnių kitą įsikišo į batus, ginklą paslėpdamas už kelnių. Ir tuomet ištraukė ilgą medžioklinį šautuvą kurį buvo pasiruošęs panaudoti. Kai buvo apsiginklavęs nuo pėdų iki ausų, pasimuistė ir užvedė mašiną. Jautėsi lyg keliaudamas į medžioklę, dėl ko viską atliko tiksliai, greitai be menkiausios dvejonės. Nuspaudęs gazą vyriškis išlėkė iš mašinų aikštelės iškart patekdamas į judrią Volteros gatvę, kurią pralėkė per akies mirksnį. Vis didindamas greitį šaltumu degančios vyro akys dairėsi į visas puses, jam stengiantis neužmušti kokios senutės ar vaiko. Kai Voltera ėmė po truputį tolti nuo jo jis mintyse atgaivino Veronikos balsą, iškart patraukdamas ton pusėn kur galvojo kad gali rastis medžiotojas, pagrobęs Demetriją. Nors ir praėjo daugiau nei du metai, ar kiek ten ,jis buvo pasirengęs padėti galvą dėl šios moters, mat ji buvo jo šeima, vienas artimų žmonių, kurių jis turėjo neįtikėtinai mažai. Pravažiavo tiltą kurį paminėjo Veronika ir pamatė tą apvirtusį automobilį, tačiau jis greit dingo iš jo akių.. Po kiek laiko sustojo ir išlipo iš mašinos, apsidairydamas po besidriekiančius laukus ir vos išsikišusias kalveles. Iš ties jei ne kažkoks judesys toje pusėje jis nebūtų pamatęs mažo taško tolumoje... Kažkas jo ledu apsitraukusioje širdyje jam šnibždėjo kad jis eina teisingu keliu. Pliaupiantis lietus kiek pablogino jo matymą, tačiau atgalia ranka persibraukęs per veidą nuo jo patraukė prikibusius ir vėl pailgėjusius plaukus. Pradėjo ryžtingai judėti į priekį, kol greitas ėjimas virto bėgimu dusinančiu jo plaučius. Geliantis šonas ar dusimas jo nesustabdė jam iš visų jėgų stengiantis nepasiduoti ir pasiekti tikslą. Juk ant plauko kabėjo Demetrijos gyvybė ir jis buvo pasiruošęs, kad taip vadinamas "plaukas" nenutrūktų. Jam greit artėjant taškas tolumoje jau ėmė įgauti formą. Tik priartėjęs pamatė kad tai įėjimas į požemius pagamintas iš sutrešusio ir sušlapusio medžio. Rankoje tvirčiau suspaudęs ginklą jis įžengė į tamsumą, kuri ėmė šviesėti jam leidžiantis gilyn ir tolyn, mat prie sienų pastatyti keisti šviečiantys dalykai sugebėjo nušviesti jo kelią link vietoj kurioje tikrai turėjo būti Demetrija. Tačiau iš pirmo sykio jam nepavyko rasti vietos kurioje buvo vampyrė, tačiau jis nepasidavė ir pėdindamas taip tyliai kaip įmanoma jis priglaudė pirštą prie gaiduko, pasiruošęs iššauti. Kai įžengė į patalpą kurioje stovėjo kėdėje, o joje buvo įkalinta Demetrija, tokia išbalusi ir aiškiai besikankinanti. Jau buvo benuleidžiantis ginklą kai iš kampo šoko tas šlykštus padaras besistengiantis ginklo galu užvožti medžiotojui per galvą. Jam ir pavyko, dėl ko Oliverio akyse trumpam sumirguliavo, o iš rankų iškrito šautuvas. Tačiau tai medžiotojo tikrai nesustabdė dėl ko išsitraukęs ginklą jis beveik nesitaikęs šovė į tą tamsų siluetą. Vyrui suklikus ir susverdėjus jis pastebėjo kad pataikė į koją. Nemirtinas sužalojimas... Nežinia koks jo viduje užgimęs žvėris privertė jį dar sykį nuspausti gaiduką, tik šį sykį nusitaikius kur kas geriau. Kulka kiaurai perskrodė vyro šonkaulius ir pradūrė plautį, o tą jis suprato iš vyro šauksmo kuris silpo, mat jo vietą stojo gargaliavimas. Tu mirsi lėtai ir skausmingai, nes tavęs čia niekas niekad neras.. Kai jau manė, kad ginklo nebeprireiks jis jį ir vėl užsikišo už diržo pažvelgdamas į Demetriją. Priartėjęs prie jos jis ėmė grabinėti grandines kurios ėmė deginti jo pirštus, tačiau nekreipdamas į tai dėmesio jas jis vis viena nutraukė, taip išlaisvindamas vampyrę.
-Demetrija.. ką jis tau suleido?- paklausė, mat pro jo akis tikrai nepraslydo tuščias švirkštas besimėtantis netoli kėdės prie kurios buvo prirakinta mergina. Per akimirksnį prižingsniavo prie savo pamesto ginklo kurį užsimetė ant peties ir tuojau pat grįžo prie merginos. Priglaudęs delną prie jos kaktos Oliveris sunkiai atsiduso jusdamas kaip stipriai pakilusi temperatūra. Apžiūrėjęs ar mergina nėra daugiau kur sužeista jis pritūpė, švelniai paimdamas moterį ant rankų, o vos atsitiesė priglaudė ją prie krūtinės. Net jei ir buvo šaltakraujis ir iš vidaus degantis neapykanta, jis negalėjo elgtis grubiai su mergina kuri aiškiai kentėjo ir degė skausme, kurį jis jau ėmė savintis. Greit turėtų išeiti iš proto taip savindamasis kitų skausmą, nekreipdamas dėmesio į save, tačiau kitaip negalėjo... Net jei žinotų, kad tai atneštų jam mirtį jis vis viena pasisavintų skausmą iš artimų žmonių, nes toks buvo visados, iškeliantis visus priešais save.. Žengdamas per tą šlykštų medžiotoją jis jo nė trupučio nepasigailėjo spirdamas tiesiai į plaučius, būtų ir nusispjovęs, bet jis neturėjo laiko žaisti su šiuo parazitu. Greit judėdamas jis visgi sugebėjo greit išsinešdinti iš tos pradvisusios vietos į lauką, kuriame vis dar lijo, tačiau ne be taip stipriai kaip prieš tai. Kai pradėjo bėgti link automobilio jis ėmė didesniu pajėgumu savintis jos skausmą, mat nenorėjo kad dėl jo skubėjimo ji turėtų jaustis dar blogiau... Po keletos minučių jis pagaliau pasiekė savo mašiną, kurią buvo palikęs nerakintą, dėl ko lengvu judesiu pravėrė galines dureles. Pasilenkęs vyriškis labai atsargiai, tarsi ji būtų stiklinė statulėlė, paguldė ją ant sėdynės. Nusiėmęs savo striukę užklojo merginą, o po jos galva pakišdamas pagalvėlę kuri čia buvo nuo tada kai jis nusipirko šią mašiną.
-Kaip tu?- pasiteiravo jos, kai jau sėdėjo prie vairo. Persisukęs žvelgė tiesiai į ją, jusdamas kaip širdis ima atgyti, o krūtinę užspaudžia baimė dėl jos gyvybės ir sveikatos. O kas jei tai ko suleido medžiotojas sugebėjo taip ją paveikti, kad ji nebegalės išgyventi? Dabar jis to bijojo labiausiai...


Love is like war: easy to begin but very hard to stop.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27553

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Bunkeris   Št. 12 27, 2014 5:33 pm

Nusikamavusiai šviesiaplaukei rodėsi, jog laikas paprasčiausiai sustojo, skausmui tampant viena didele ir neatsiejama josios dalimi, kadangi neapleido josios suglebusio smulkaus kūno nė vienai sekundei, o šalia karts nuo karto pasivaidenantis medžiotojas nė nebevargo leisdamas merginai tuos vaistus, kuriuos naudojo prieštai, kadangi po to, kai suleido antrą kartą, paaiškėjo, jog jų poveikis vis trumpėja, taigi jam pasirodė, kad Demetrijos kančių sumažinimas yra tik bereikalingas gero daikto švaistymas. Merginos kūno temperatūra dar labiau pakilo, jai siekiant keturiasdešimt laipsnių, jei ne dar daugiau, dėl ko ji nė kiek nebesiorientavo aplinkoje, viskam aplinkui sukantis, lyg ji būtų stipriai nusigėrusi ir ji nuoširdžiai manė, kad sparčiai artėja paskutiniosios link, ką išdavė ir josios gyvybės apleistos akys, kuriose neliko jokio spindesio, vampyrei paprasčiausiai gestant. Visi jutimai buvo atbukę, dėl ko šviesiaplaukė nesugebėjo išgirsti kažko artėjant link bunkerio, ką jau kalbėti apie kvapo pajutimą, dėl ko Oliverį atpažino tik jam pasirodžius tarpduryje, nors panelės sąmonėje jis ir buvo toks neryškus, jog jai rodėsi, kad sapnuoja. Vyras narsiai žengė jos link, tik, deja, nepamatė, kad patalpoje yra ir medžiotojas, dėl ko Demetrija, norėdama jį perspėti, visu kūnu metėsi į priekį, mėgindama sušukti, bet vėl užspringdama krauju.
Visa Oliverio ir medžiotojo grumtynių scena merginai taip pat atrodė labai neryški ir jai greičiausiai, jei tik pavyks išgyventi, reikės gerai pagalvoti, ar tai buvo tikra, ar viso labo josios sapnas, ją kiek išbudino tik nuaidėjęs šūvis, jai krūptelint ir akimirksniu nukreipiant apdujusias akis Oliverio pusėn, jog įsitikintų, kad šovė jis, o ne į jį. Deja, antrojo šūvio mergina nebegirdėjo, tamsai ją pasiglemžiant kuriam laikui, jai vėl grįžtant į žemę tik tuomet, kai rankų nebedegino grandinės ir vyrukas kreipėsi į ją vardus, šviesiaplaukei nutylant, netgi nustojant inkšti, kad galėtų suvokti, kas jai buvo sakoma. - Oliveri,- bejėgiškai suinkštė, lūpų kampučiams virptelint, jai bandant nusišypsoti, bet taip ir nepakylant, kad ir kaip ji būtų norėjusi pademonstruoti, jog džiaugiasi dėl jų susitikimo po šitiek laiko, aišku, aplinkybės galėjo būti ir geresnės. - Nežinau, jis.. jis bando paversti mane žmogumi,- krenkštelėjusi pratarė itin tyliai, kadangi gerklė buvo išdžiuvusi ir žodžiai strigo, rodos, tiesiogine prasme. Vyrui paėmus ją ant rankų, nesugebėjo nė kilstelėti rankos, jog apsivytų jo kaklą ir patogiau įsikibtų, kadangi nė viena galūnė josios neklausė, jai tįsant it iš viso neturėtų kaulų. Josios skausmas palengva traukėsi, bet protauti nebuvo nė truputėlio lengviau, ko gero viską darant temperatūrai arba tam suleistam skysčiui, nežinia, bet dėl visų veiksnių mergina vėl atsijungė nė nepasiekusi mašinos, jau būdama pakeliui į pragarą vėl imdama kosėti krauju, nors ir ne gausiai, rodos, tam į žmogų paversti turinčiam vaistui darant viską, kad Demetrijos venos išdžiūtų.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jared Padalecki
PRANEŠIMAI : 4102

Oliver Noah Harlow
If you can make a woman laugh, you can make her do anything.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Bunkeris   Št. 12 27, 2014 8:03 pm

Oliveris niekada nebuvo toks stiprus ar ištvermingas kaip brolis, tačiau iš visų jėgų stengėsi į jį lygiuotis. Net stengėsi elgtis taip kaip jis, tačiau viskas kaip ir visada jam išeidavo savaip, dėl ko nukentėdavo ne vienas ir ne du. Nojus norėjo būti žmogus išgelbėjantis kitus, padedantis, tačiau jam tai dažniausiai tiesiog nesigaudavo, kad ir kiek jėgų jis beįdėtų į tai. Dabar nešdamas tokį suglebusį merginos kūną jis juto kaip širdis ima degti iš skausmo, mat atrodė, kad Veronika kreipdamasi ne į tą žmogų, prives Demi iki mirties. Jog būtent per jo nežinojimą ką daryti ji taip stipriai nukentės, kad net mirs... Nusipurtęs jis juto kaip šiurpuliukai eina jam per nugarą, vis labiau galvojant apie tai, kad dar viena mirtis kris jam ant tų kvailų pečių. Įsikandęs į apatinę lūpą taip stipriai, jis privertė save susikaupti ir neleisti blaškytis, mat ši situacija dar nesibaigė, kadangi net ir išgelbėta Demetrija merdėjo ir buvo ant to slenksčio kuris skiria gyvenimą nuo mirties.
Pasiekus mašiną jis, rodos, net kiek lengviau atsikvėpė tačiau tai tikrai nebuvo pabaiga. Žvelgdamas į merdinčią vampyrę vis bandė suvokti ko jai galėjo suleisti, kad jos kūnas taip stipriai tam priešintųsi... Įsėdęs į savo vietą jis nuo peties nusiėmė šautuvą ir pametė jį ant priekinės sėdynės, tikėdamasis kad atvykus į ligoninę niekas to nepastebės. Užvedęs savo mašiną, tikėjosi kad dabar ji jo nepaves, dėl ko visu svoriu užgulė pėdalą dėl ko mašina staigiai metėsi į priekį ir visu greičiu lėkė Volteros miesto link.


Love is like war: easy to begin but very hard to stop.

Atgal į viršų Go down
 
Bunkeris
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Miškai-
Pereiti į: