sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Petro

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3
AutoriusPranešimas
avatar

PRANEŠIMAI : 6261

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Št. 03 14, 2015 4:54 pm

Norėjo tikėti, kad šią nelaimę vyras išgyvena kartu su ja, ką liudijo visi sunkūs vampyro atodūsiai ir gailesčio kupinas jojo balsas, bet pašaipi Karmen šypsena, vis išnyranti Veronikos atmintyje šią užduotį ypač apsunkino.
-Visgi, svarbiausia, jog išgyvenau, prie ko iš esmės prisidėjo pati Karmena, paliepdama vampyrui manęs neskriausti, ko jis be abejonės nepaisė. Manyčiau ji paleido mane tik dėl tavęs, - Šią išvadą Veronika priėjo ką tik, kalbėdamasi su Rendalu, dėl ko pati nustebo, kaip apie tai nepagalvojo anksčiau. Nors jos su tamsiaplauke ir aptarė Veronikos vertę bendro jų pažįstamo gyvenime, šviesiaplaukei nesant tikrai, ką tiksliai reiškė vyrukui, buvo akivaizdu, jog rizikuoti vienintelio artimojo draugyste Karmen neketino nuo pat pradžių, ir galbūt net būtų paleidusi Danielio motiną sveiką, kaip ridikas, jei ne laiku pasipainiojęs Vestas ir vieno iš pakalikų savivaliavimas. Toliau sekusi Rendalo tirada, Verai tupint lyg ant adatų ir laukiant atsakymo į savo klausimą, privertė moterį kaip mat atsipalaiduoti ir net lengviau atsikvėpti, sunkiai naštai nuslenkant jai nuo pečių, mat vampyro žodžiais, ne taip kaip Karmen grasinimais, Veronika patikėjo akimirksniu.
-Reikės pranešti Natanieliui, kol šis dar nesubūrė kariaunos į Volterą atsiveždamas porą tankų, - Sakinys gal ir turėjo būti pateiktas juoko forma, jei ne faktas, jog toks scenarijus, žinant kaip toli dėl savo artimųjų gali eiti Harlow šeimos nariai, buvo stipriai tikėtinas, dėl ko Vera nebūtų nustebusi, jei bandant surasti Vestą, jiedu su Demetrija būtų susprogdinę pusę miesto. -Nesvarbu ar ji kalbėjo rimtai, ar tik blefavo, to medžiotojai jai neatleis. Greičiausiai trauks jos ieškoti vos susiradę Vestą, dėl ko turėtum kuo greičiau išgabenti tą nepilno proto savo draugę kuo toliau nuo Volteros, - Nesijautė gelbstinti Karmen gyvastį, veikiau bandydama apsaugoti savo draugų sielas, kurios ir  taip buvo pakankamai sudarkytos, Veronikai nežinant, kas iš jų liktų, jei porelė užsibrėžtų pasiguldyti rudaplaukę ant kokio operacinio stalo ir išdarkę gabalais išvežioti po skirtingus kontinentus, kas galbūt ir skambėjo lyg prastai parašyta scena iš siaubo filmo, bet vėlgi buvo itin tikėtina.
-Pastebėjau. - Kiek ironiškai vyptelėjo vos Rendalui užsiminus apie buvusios vampyrės problemas, Veronikai nė neabejojant, jog pastaroji moteris savitai nušokusi nuo proto, kas pilnai suprantama, atsižvelgiant į apvalų josios amžių. Ir nors Veronika vis dar negalėjo pateisinti tokio Karmen elgesio, taipogi nedrįso teigti, kad būdama josios vietoje nesielgtų panašiai, pasauliui akivaizdžiai sulaužius tą merginą ir iš jos padarius vieną gailesčio vertą padarą, kurį išgelbėti reikėtų itin daug pastangų.
-Iš dalies, visuomet tai žinojau, nors negaliu teigti, kad neturėjau dėl tavęs dvejonių. Buvo lengva dėl visko apkaltinti tave nei baimintis, jog mano pašonėje gyvena kitas išdavikas, žinantis apie mane daugiau nei aš pati žinau apie save, - Rendalui iškritus iš juodojo sąrašo, Veronikai liko kitas galvos skausmas - išsiaiškinti, kas dar iš jos artimų žmonių rato artimai bendrauja su Karmen, kol ši, užėjus dar vienai mėnulio fazei, nepanaudojo visos turimos informacijos prieš pačią Veroniką. -Vienu dalyku visgi niekada neabejojau. Buvau įsitikinusi, jog nepaisant nieko, nepastatytum Danielio į pavojų, - Menka šypsena papuošė moters lūpas, jai jaučiant nemenką palengvėjimą, jog atsirado žmogus, į kurio rankas ji galėtų patikėti didžiausią savo turtą, užtikrinta, jog sūnui bus viskas gerai. Šis incidentas privertė Veroniką dar sykį prisiminti, kokia ypatingai trapi ir pažeidžiama ji dabar buvo, kiekvienam josios kūną paliekančiam atodūsiui galint būti paskutiniu, dėl ko Veronika jau ne kartą dėkojo visiems Dievams, jog į namus sugrąžino Rendalą, kuris neleistų Deniui nugyventi likusios amžinybės vienam.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Št. 03 14, 2015 6:13 pm

Ne kiekvienas būtų įžvelgęs gėrį šitokioje situacijoje, bet vėl gi Rendalas buvo apverktinai tikintis žmonijos ateitimi vampyras, ir dabar nebyliai pasidžiaugęs dėl Karmen, kadangi faktas, kad ji, nesvarbu, dėl kokių priežasčių, neleido skriausti Veronikos, jau reiškė, kad ta velnio sėkla sugeba nors ir retkarčiais pažadinti savyje šį tą žmogiško. Aišku, po to, ką ji padarė vėliau, josios žygdarbis nublanko, bet vampyras vis tiek jautėsi kiek geriau žinodamas, kad viena jo gyvenime svarbi moteris sveika ir gyva ištrūko iš pragaro, o kita dar turi sveiko proto. - Arba ji nėra visiškai negailestinga skerdikė ir nenukankina tų, kurie jai nieko nepridirbo. Be to, ji jau prieš tai yra sugrąžinusi tau gyvybę. Manau galima būtų apsvarstyti galimybę, kad visi turi bent minimalų kiekį gėrio,- atsargiai kalbėjo, labai tikėdamasis, kad netyčia neiššauks kokio nors ginčo, Veronikai nusprendus nesutikti su vyro nuomone.
Situacija akivaizdžiai prašviesėjo po lemtingųjų Rendalo žodžių, dėl ko jis pats lengviau atsikvėpė kartu su šviesiaplauke, vos vos kilstelėdamas lūpų kampučius po moters komentaro apie tankus, nors jeigu atvirai tai nebuvo įsitikinęs, kad ji juokauja. Tik tolimesni Veronikos žodžiai su trenksmu sugrąžino jį į esamos situacijos rimtumą, jo veidui vėl kiek apsiniaukiant. - Taip, dėl to irgi norėjau pasikalbėti,- sunkiai dėliodamas žodžius pradėjo, netrukus tyliai krenkštelėdamas, kad galėtų pratęsti, kadangi net jeigu nujautė, kad Veronikai ši žinia bus pakankamai džiugi, jis pats nesijautė itin pakylėtas. - Nemanau, kad kada nors dar pamatysit ją. Nežinau, ar pokalbis su Demetrijumi, ar dar velniai žino kas, ją paveikė, tačiau ji buvo apsisprendusi užbaigti savo gyvenimą. Kadangi ji gali mirti tik natūralia mirtimi, nuo senatvės, ji prašė manęs, kad stipriai paspartinčiau josios senėjimo procesą, dėl ko ji netrukus užbaigtų savo, josios žodžiais tariant, per ilgai užsitęsusią egzistenciją. Bet turbūt jau supratai, kad negalėčiau taip pasielgti, taigi pasiūliau jai kitą išeitį. Ji dings ten, kur josios niekas nepažįsta, kuo toliau nuo tavo draugės šeimos ir kitų, kuriems pakenkė, ir garbingai nugyvens likusį gyvenimą kaip žmogus. Bent jau stengsis. Žodžiu, tai josios būdas viską užbaigti,- smulkiai viską nupasakojo, staiga prisimindamas dar vieną dalyką. - Turbūt prašyti to, ko būtent ir ketinu prašyti, yra per daug, bet vis dėl to.. gal tavo draugai medžiotojai sutiktų su šiuo scenarijumi ir neieškotų jos? Karmen ir ta šeima nuolat siekia keršto, Karmen nuskriaudė Natanielį, už tai jis sugavo ją, vėliau ji keršijo už tą sugavimą.. ir tai jau darosi kaip pasaka be galo. Taigi, jų susitaikymas su jos pabėgimu kartu būtų ir būdas visa šitai užbaigti,- Rendalas tiksliai nežinojo, kada tapo Karmen advokatu, tačiau iš esmės jautėsi darantis paslaugą abiems pusėms, kadangi abipusis atsitraukimas garantuotai užbaigtų per ilgai užsitęsusį karą ir atneštų ilgai lauktą ramybę, net jeigu iš pradžių medžiotojams ir būtų sunku susitaikyti su tuo, kad leido buvusiai vampyrei pasprukti.
- Tu mane pažįsti geriau, negu aš pats pažįstu save, tai akivaizdus faktas,- nė nesusimąstęs pasakė, kadangi buvo įsitikinęs, jog tai tiesa. Gyvendamas su Veronika, jis neabejotinai pasikeitė, ir net jeigu jis pats nelabai žinojo, koks vyras ar asmuo buvo, tai žinojo mergina ir Rendalas labai tikėjosi, jog to pakaks, kad daugiau jos įtikinėti, kad nėra pats blogiausias vyrukas, nereikės. - Ir tu geriausiai žinai, ką galėčiau padaryti, o ko ne. Ir tu visiškai teisi, aš nestatyčiau į pavojų nei jo, nei tavęs. Jūs mano šeima,- užbaigė, nusišypsodamas pats sau, kadangi suvokimas, jog turi kažką labai sudėtingo, komplikuoto ir nepanašaus į nieką, ką turi normalūs žmonės, bet vis tiek iš esmės gali vadinti tai šeima, tikrai kėlė nuotaiką.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6261

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Št. 03 14, 2015 9:39 pm

Nė kiek nenustebo, kai Rendalas nesigilinęs į smulkmenas ir situaciją visumoje it skęstantysis griebėsi Veronikos mestelėto šiaudo, tvirtai įtikėdamas, jog šitai reiškia, kad jo draugė dar nėra visiškai prarasta. Su tuo šviesiaplaukė neskubėjo sutikti, kai jos nuomone vienas geras darbas jokiais būdais neatperka milijono kitų, bet ginčytis su vyruku atrodė kvaila ir ne itin paranku, dėl ko panelė pasiryžo nutylėti viską, kas sukosi ant liežuvio galo, ką laikė nenuginčijama pažanga.
-Dėl to skųstis iš tiesų negaliu, kadangi be jos jau porą savaičių gulėčiau po velėna, - Pripažino nežymiai pakreipdama į šoną šviesią savo galvą, kadangi į paviršių išniro visi tos dienos prisiminimai, kurių panelė žegnojosi lyg velnias kryžiaus, dar niekam nesugebėjus perspjauti akimirkos, kai springdama savo pačios krauju moteris užgeso sūnaus akyse. Iš dalies buvo dėkinga moteriai už tai, ką ši dėl jos nepadarė, nors nebuvo Veronikai nieko skolinga ir visgi, šiandienos veiksmai ir patirtas teroras sutrypė visas širdyje puoselėtas simpatijos ir gailesčio kibirkštis, jai tiesiog nesuprantant Karmen mąstymo ir nenorint suprasti. Visgi, vertino tai ką vyras darė dėl savo draugės, pasiryžęs išdalyti visą save, sekdamas paskui tą moterį ir taisydamas jos padarytas klaidas, o tuomet sudarinėdamas taikos sutartis, jog buvusi vampyrė pro visus savo nusikaltimus praslystų nenukentėjusi. Lengvai atsikvėpusi ir patogiau įsitaisiusi ant lovos, ant kurios sėdėjo, panelė suraukė kaktą tą pačią sekundę, kai Rendalas paminėjo Karmen prašymą, kadangi neįsivaizdavo, jog vampyras kada galėtų šitaip pasielgti su artimu sau žmogumi, nesvarbu kokiose kančiose šis bebūtų, dėl ko tik supratingai linktelėjo vyrui paaiškinus, jog fėja geradare nebuvo ir nepadėjo draugei nusižudyti, ko prašyti apskritai buvo labai savanaudiška iš moters pusės, jai greičiausiai nė nesusimąstant, kaip tokiu būdu įskaudino Rendalą.
-Vargu ar šitaip atrodydama galiu rodytis Demetrijai ir derėtis dėl Karmen gyvybės, kadangi tai tik paskatintų josios neapykantą, bet paskambinti verta. Tik negaliu pažadėti, jog viskas pasibaigs gražiuoju, - Vyptelėjo visgi linkusi bendradarbiauti šiuo klausimu, kadangi pavargo kiekvieną Demetrijos skambutį sutikti su baime, jog draugė prarado mylimąjį, sūnų arba Oliverį, ir dėl to kaltas tas nesibaigiantis mūšis tarp dviejų pusių, į kurį įveltas buvo jau ne vienas niekuo dėtas asmuo, įskaitant ir pačią Veroniką. Staiga panelė suvokė kitą dalyką, kuris kaip mat privertė ją nusišypsoti, akims įgaunant sau būdingą žibėjimą, kurį vampyras buvo sugebėjęs tikrąja ta žodžio prasme iš moters išmušti. -Tu tik ką patikėjai man paslaptį, kaip visiems laikams nužudyti savo draugę, nė nesusimąstydamas, jog galiu panaudoti tai prieš ją, - Veronika negalėjo nuspręsti ar Rendalas šitai apie Karmen išpliurpė netyčia, ar tiesiog pasitikėjo mergina, žinodamas, jog šviesiaplaukė nieku gyvu negalėtų ko nors nuskriausti, ir visgi tai paglostė josios šiandien užgautą savimeilę.
-Nedrįsčiau teigti, jog pažįstu tave visu šimtu procentų, kadangi daug kas pasikeitė, bet aš tavimi pasitikiu pakankamai, kad į tavo rankas patikėčiau Denį, kartu jausdamasi saugi pati. Mano akimis nieko nėra svarbiau nei šitai, - Sunku buvo patikėti, kaip greitai ir nesunkiai nuo dalykinio pokalbio apie dvi kariaujančias puses jie perėjo prie sentimentų, kurių Veronika buvo linkusi privengti, kadangi nenorėjo spausti Rendalo pernelyg stipriai. Staiga moteris prisiminė dar kai ką, netrukus perdėtai lėtai išsitiesdama skersai savo lovos ir nežymiai susiraukdama, kol kūną kaustė skausmas. -Žinai, tai ne pirmas kartas, kai šitaip kalbamės. Kartą išvažiavau į kursus, kuriuos po Denio gimimo turėjau pereiti, jog galėčiau grįžti į darbą. Palikau tave su sūnumi ištisoms penkioms dienoms ir nebuvo to vakaro, kad man nepaskambintum, nupasakodamas visas įmanomas jųdviejų praleistos dienos smulkmenas, skaičiuodamas visus kartus, kai Denis nusišypsojo ar kiek šauktų daržovių košės suvalgė, - Pasinerti į praeitį nebebuvo taip skausminga, atvirkščiai, merginos širdis maloniai apsalo, jai eilinį kartą suvokiant, kaip stipriai vertino kiekvieną jų bendro gyvenimo sekundę, kuri buvo brangesnė moteriai už jos pačios gyvybę.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Št. 03 14, 2015 10:44 pm

Iš moters tylos suprato, kad ji kurį laiką svarstė, ką turėtų atsakyti, bet galiausiai nusprendė iš viso patylėti, kas reiškė, jog ji nesutinka su Rendalo nuomone, tačiau tai kartu buvo ir geras ženklas jųdviejų santykiuose, kadangi moteris akivaizdžiai norėjo susiginčyti tiek pat, kiek ir Rendalas, o faktas, jog jiedu abu linkę gyventi taikiai jau buvo šis tas. Vampyras jau pakankamai ilgai laikėsi įsitikinimo, kad vienas svarbiausių dalykų santykiuose yra prisitaikymas vienam prie kito. Net jeigu jie nebuvo visiškai normali sutuoktinių pora. Net pats vyriškis nustebo, kaip net tokiu sunkiu metu ir kalbant tokia nedėkinga tema, jis galėjo galvoti apie asmeninius santykius, dėl ko nusprendė vėliau rasti laiko apmąstymams dėl to, kuria linkme galiausiai turėtų pasisukti jo ir žmonos bendravimas.
- Neįtikinėsiu tavęs, kad ji gera, kadangi taip nėra. Bet dabar bent jau žinai, kad aš visuomet linkęs ją palaikyti ir bandyti kokiu nors būdu pateisinti,- nusprendęs, kad būtent taip būtų geriausia užbaigti šią temą, išdėstė taiką pasaulyje sugrąžinti galinčiu balsu. Tai, kuria linkme pasisuko pokalbis, taip pat nekėlė vampyrui daug džiaugsmo, kas buvo dar viena priežastis, skatinanti kuo greičiau pereiti prie kitos temos, bet visgi net jiems abiems nutilus, galvoje nesuvaldomai iškilo mirusios Veronikos vaizdinys, kuris buvo skausmingas nepaisant fakto, kad jis nebuvo ten įvykio metu ir savomis akimis to nematė, be to, tik įrodė, koks likimas negailestingas net patiems geriausiems žemės gyventojams.
- Suprantu,- tarė, rodos, paskendęs kažin kokiuose apmąstymuose, ir supratingai linktelėjo pats sau. - Būsiu dėkingas ir už tiek,- pridūrė jau kiek labiau eilinį žmogų, o ne verslo sandorį sudarinėjantį verslininką primenančiu balsu, šiek tiek pasigailėdamas dėl to, jog šį pokalbį pradėjo telefonu, o ne bendraudamas su Veronika akis į akį, kadangi girdint tik vampyro balsą, kuris ne visai atspindėjo jo veide pasirodančias emocijas, netyčia galėjo pasirodyti, jog jis yra per daug reiklus, kokiu atrodyti vyras visiškai nesiekė, ypač kai šviesiaplaukė turėjo didesnių rūpesčių ir visiškai neturėjo ko nors daryti nei dėl jo, nei, juo labiau, dėl Karmen. Po sekančio moters pastebėjimo, vyriokas netikėtai saldžiai nusijuokė, lengvabūdiškai palinkčiodamas galva. Neminėjo to fakto specialiai, kad tik Veronika žinotų vieną didžiausių Karmen paslapčių, bet tai taip pat ir nebuvo kažkas, ką leptelėjęs jis delnu dengtųsi burną ir po to savaites graužtųsi prabilęs, kadangi visiškai nemanė, jog Veronika galėtų šią informaciją kažkur panaudoti. - Aš tiesiog žinau, kad esu vienintelis, galintis ją pasendinti, taigi net turėdama šią informaciją, nieko negalėtum padaryti,- paskelbė, nestokodamas begalinio, nors ir akivaizdžiai suvaidinto, pasipuikavimo savimi, netrukus dar kartą nusijuokdamas, it būtų pajutęs praskaidrėjusią Veros nuotaiką ir pats ja užsikrėtęs. - Bet džiaugiuosi turėdamas bendrą paslaptį. Tikiuosi, kad ją išsaugosite, panele. Priešingu atveju, turėsiu su jumis susidoroti,- netrukus pridūrė mirtinai rimtu tonu it būtų labai vykęs slaptasis agentas iš labai nevykusio veiksmo filmo, kažkodėl neabejodamas, kad Veronika tą toną yra girdėjusi jau ne kartą ir įvertins jo mėginimą pašmaikštauti.
- Glostai mano savimeilę,- nuoširdžiai pasakė šypsodamasis ir tikėdamasis, kad kažkokiu būdu Veronika sugebės pajusti teigiamas emocijas, kurios šiuo metu užklupo Rendalą taip, kaip jis juto josios. Nors aiškiai suvokė, kokia didžiulė atsakomybė už Veroniką ir Danielį nugula ant jo pečių kartu su šiuo begaliniu moters pasitikėjimu, nė neketino dėl to skųstis, kadangi žinoti, jog apskritai turi kuo rūpintis, buvo iš tiesų malonu ir šią akimirką vyras vargu ar būtų iškeitęs šį atsakomybės jausmą į ką nors kitą. Moteriai nusprendus pasidalinti vienu iš bendrų jųdviejų prisiminimų, vampyras labiau sukluso, kadangi pastarieji kuo toliau, tuo dažniau atrodė kaip kokia dovana kalėdų rytą, kai nežinai, ką gausi, bet vis tiek be galo džiaugiesi ir lauki su nekantrumu. Klausantis pasakojimo, Rendalo veide dar labiau praplatėjo šypsena, jam itin lengvai įsivaizduojant vakarus, kuriuos jiedu praleisdavo kartu netgi tuomet, kai juos skyrė ne vienas kilometras, kas buvo išties nuostabus fenomenas. - Na, dabar paaiškėjo, kad aš tiesiog nuostabus sutuoktinis. O tu siaubingai drąsi moteris, jeigu ryžaisi palikti mažą vaiką vieną su manimi. Nusipelnei medalio už narsą,- išpyškino, atsidusdamas su kažin kokiu palengvėjimu.
Staiga vampyras tyliai aiktelėjo iš nuostabos, jį netikėtai aplankius idėjai, ne visai susijusiai su tuo, apie ką jiedu ką tik kalbėjosi, tačiau vis tiek pasirodžiusiai pakankamai įdomia ir malonia, jam viliantis, kad taip pat manys ir Veronika. - Klausyk,- entuziastingai pradėjo, apsilaižydamas lūpas,- noriu kompensuoti tau šiandien patirtą žalą kuo nors maloniu. Ar pasiryžtum dar kartą pademonstruoti drąsą ir vėl išvykti kelioms dienoms, tik šį kartą su manimi? - paklausęs nė pats nepajuto, kaip sulaikė kvėpavimą, morališkai ruošdamasis tiek teigiamam, tiek neigiamam merginos atsakymui, visgi labiau norėdamas, kad ji sutiktų ir jis neapsikvailintų, kadangi tai buvo pirmas kartas, kai vampyras ryžosi žengti šiokį tokį žingsnį savo žmonos kabinimo link.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6261

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Sk. 03 15, 2015 12:30 am

Įstabu, kaip be jokių papildomų žodžių priėjo bendrą kompromisą šia opia tema nesiginčyti, galbūt ir nepritardami vienas kito nuomonei, bet ją gerbdami. Iš tiesų, Veronika su Rendalu priminė sidabrines vestuvių metines pasiruošusią švęsti porą, kuri vienas kitą suprato iš pusės žodžio, o kiekvienas jų judesys buvo suderintas ir veik idealiai išpildė kito, vienam jų palinkint į sveikatą dar kitam nė nenusičiaudėjus. Nėštumas nebuvo vienintelė priežastis, kodėl moteris tekėjo būtent už šio vyro, nepažinodama jo perdėtai ilgai, jog galėtų mainyti aukso žiedus, jai dėl skuboto savo sprendimo visgi neabejojant nė sekundei, kadangi buvo įsitikinusi, jog Rendalas visuomet buvo ir buvo tas, ką tik įrodė moters nesugebėjimas pamilti nieko kito po tariamos vyro mirties.
-Nė vienas iš mūsų nėra šimtu procentų geras. Net ir aš, - Tai toli gražu nebuvo Karmen išteisinimas ar nuodėmių atleidimas, bet Veronika, kaip pati padariusi dalykų dėl kurių gailėjosi kiekvieną dieną, negalėjo teigti, jog nebūtų norėjusi, kad kažkas joje ieškotų gėrio su tokiu pačiu užsidegimu, kaip dabar darė Rendalas. -Ji turėtų vaikščioti išsišiepusi vien todėl, kad turi tave, - Netrukus leptelėjo visai nebandydama įsiteikti vyrui, o tiesiog dėstydama, kaip viskas atrodo iš josios pozicijos, Karmen nerodant pakankamai dėkingumo vyrui, kuris net ir po visko, nebuvo linkęs jos išsižadėti. Tai, žinoma, kėlė Veronikai daug klausimų, moteriai nesunkiai prisimenant tamsiaplaukės žodžius, kurie leido suprasti, kad jiedu buvo daugiau nei draugai, bet apie šitai panelė neužsiminė, nė neabejodama jog vienai dienai dramų ir taip per akis. O ir priekaištauti negalėjo, kai iš dalies, nepaisant kelių popierių ar žiedo ant Veros piršto, jiedu abu buvo laisvi ir nuo nieko nepriklausomi žmonės.
-Oi, prašyčiau, Pone Aš Visai Nesusireikšminęs, atrasti vampyrą su panašaus tipo galia nebūtų perdėtai sunku, kadangi tamsos nuostabai, nesate labai jau ir išskirtinis, - Veronika nusišypsojo kur kas plačiau, regis nuoširdžiai pasiilgusi tokio vampyro pūtimosi, kuris buvo neatsiejama Rendalo dalis, ją moteriai mylint taip pat stipriai, kaip ir visas likusias. -Atleisk, jau paviešinau tai tviteryje. Gaila, kad nežinai kas tai ar kaip juo naudotis, seneli, - Jeigu prieš dvi minutes jiedu priminė senyvą sutuoktinių porą, tai dabar atrodė, kaip tikrų tikriausi jaunikliai, nepaliaujantys vienas kito traukti per dantį, o tuomet gardžiai iš to pasijuokti. Vien girdint vyro balsą, kuris buvo gražiausia muzika josios ausims, panelė negalėjo nieko daugiau padaryti, kaip atsipalaiduoti, tarsi visos problemos būtų pradingusios ir visame pasaulyje būtų likę tik jie du, Veronikai žiojantis pasiūlyti, jog Rendalas atkeliautų ligi buto, bet neilgai trukus tiesiog susičiaupiant, kadangi ne visai norėjo, jog vyras matytų ją tokią.
-Tik ją? - Pasiteiravo kaip mat prikąsdama lūpą, kad nesukrizentų, pokalbiui iš tiesų primenant pirmą tikrą, apsikeitusių numeriais žmonių susidūrimą, kurio metu jiedu mokėsi pažinti vienas kitą, kas vėlgi įrodė, kokie įvairiaspalviai buvo šių dviejų asmenų santykiai, besikeičiantys kiekvieną akimirką. Veronika vyro ilgėjosi su kiekvienu savo kvėptelėjimu, net ir dabar, kalbant su juo netrokšdama nieko daugiau, kaip pirštais perbraukti išilgai jo skruostikaulio, priglausti skruostą prie amžinoje tyloje paskendusios krūtinės ir leisti vampyrui šnabždėti jai į ausį pažadus, jog viskas bus gerai. -Nereikia daug drąsos palikti kažką su jo paties akimis, ar ne? - Šitaip metaforiškai išsireikšdama Veronika turėjo omenyje, jog dėl Rendalo sugebėjimų pasirūpinti kūdikiu visiškai nedvejojo, kadangi pati regėjo, kaip vyras saugo sūnų, lyg savo akies obuolį, į rankas imdamas jį tarsi šis būtų porcelianinis ir be perstojo tikrindamas ar mažajam Deniui nieko netrūksta, dėl ko nė nesiginčijo su teiginiu, jog Rendalas nuostabus sutuoktinis, kadangi tokiu jis ir buvo.
-Ketini pakartoti medaus mėnesį? - Pasiteiravo jo aukščiau kilstelėdama antakius, kadangi mažiausiai tikėjosi tokio pasiūlymo, juo labiau dabar. Apsilaižiusi lūpas ji sekundę palytėjo jausdama, kaip širdis pašėlsta ir veik išsikrausto iš proto, skruostus išmušant lengvam raudoniui, tarsi Veronika būtų grįžusi į mokyklos laikus ir patinkantis berniukas ją būtų pakvietęs į šokius. -O gal pradžiai apsistokime ties pirmu pasimatymu, ką manai? - Nenorėjo nuvilti vyro lūkesčių, bet pirmiau troško, jog jis ją pažintų kiek geriau, kadangi ji verčiau norėtų viena likti bare nei kokiuose Karibuose, vis dar egzistuojant galimybei, jog vyrui nepatiks ir neįtiks.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Sk. 03 15, 2015 1:20 am

Kadangi kol kas nežinojo apie Veroniką absoliučiai visko, o tai, ką joje matė, buvo tyras gėris, susilaikė nuo bet kokių komentarų, palikdamas šitai aptarti tai akimirkai, kai pažins šviesiaplaukę iš naujo ar bent jau iki kol ji nors kartą prasižengs, ko vampyras mažai tikėjosi. Moters komentaras privertė Rendalą neužtikrintai papurtyti galvą, jam prasižiojant paprieštarauti, bet galiausiai tiesiog atsidūstant ir vėl suspaudžiant lūpas į liniją. - Ji išgelbėjo mane, dėl ko aš pasižadėjau globoti ir saugoti ją. Ir jeigu būčiau savo pareigą atlikęs teisingai, galbūt ji iš viso nebūtų nuėjusi tokiais klystkeliais, taigi kaži, ar yra dėl ko stipriai džiūgauti,- glaustai paaiškino, iš esmės neatskleisdamas nė vienos konkrečios detalės, nuspręsdamas plačiau papasakoti tik tokiu atveju, jei pati Veronika pademonstruos poreikį išgirsti daugiau, jeigu apskritai bus tam pasiruošusi klausytis pasakojimo apie savo vyro ir nekenčiamiausios personos bendrą praeitį.
Šviesiaplaukei be didelių pastangų nuleidus pasipūtusį vampyrą ant žemės, šis garsiai prunkštelėjo demonstruodamas, kaip stipriai nesutinka su josios žodžiais. - Tamsta yra labai išskirtinis. Vienintelis ir nepakartojamas. Dabar norėčiau nebetęsti šitos temos, kol panelė neįrodė, kad esu neteisus ir nesumaišė manęs su žemėmis,- išdėstė dalykišku tonu, dar kartelį krenkštelėdamas, lyg telefonu mėgintų perteikti, koks neva pasipiktinęs dėl tokių moters žodžių jis šiuo metu yra. Vampyras buvo pamiršęs, kaip smagu gali būti tiesiog be jokios prasmės kalbėti visiškas nesąmones, įsijaučiant į neaiškių personažų vaidmenis, kadangi toje gyvenimo dalyje, kurią prisiminė, ilgą laiką nebuvo nieko panašaus, kas privertė jį suprasti, kad tokios akimirkos greičiausiai buvo jo sąraše "myliu Veroniką už.." tarp milijono kitų smulkmenų, dariusių jo gyvenimą geresniu. - Tavo tiesa, nežinau. Mano laikais naujienas skelbdavo iškaldami tekstą paukščiukais ir bangelėmis ant akmens,- atsidūsėjęs it tikras senolis išlemeno, sakinį juokingu darant faktui, kad jis visiškai nejuokavo, geriausiu atveju tik šiek tiek sutirštino spalvas.
Skambindamas Veronikai ir juo labiau išgirdęs josios toną bei visai nedžiugų "ko" kai ši atsiliepė, Rendalas visiškai nesitikėjo, kad niūriai prasidėjęs pokalbis galiausiai įgaus milijonus žaismingų atspalvių, visoms problemoms iš tikrųjų išnykstant, net jeigu ir laikinai. Ir, be jokios abejonės, nuostaba nesibaigė vien tuo, kadangi Veronika vienu vieninteliu visai ne vienprasmišku klausimu įrodė, kad iš josios galima tikėtis kur kas daugiau staigmenų, nei iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti. - Kol kas. Ateik, leisiu paglostyti ir daugiau,- pasiūlė žinoma būdamas labai geranoriškas vyriškis, mėgstantis nenuvilti damos.
- Nežinau. Ko gero turėsiu tavimi pasitikėti, kadangi pats savęs įvertinti neturiu galimybės,- šyptelėjęs ištarė, visgi tylomis pasidžiaugdamas, kad Danielis jau didelis ir jam nebeteks rūpintis kūdikiu, kadangi nesvarbu, ką sakytų Veronika, jis vis tiek nemanys, jog yra pajėgus tinkamai prižiūrėti tokį mažyti sutvėrimą, nors tokį patį mąstymą galimai turėjo ir prieš pirmą kartą išvysdamas savo sūnų, gebėjimui rūpintis juo išsivystant palaipsniui.
- Tau tai galbūt ir būtų pakartojimas. O man visiškai nauja patirtis,- priminė, mintimis nuklysdamas į apmąstymus apie medaus mėnesį, kadangi nors siūlydamas kelionę omenyje turėjo ne tai, šitam reikalui irgi pasirašytų, kadangi tie medaus mėnesiai jo iš filmų sukaupta patirtimi yra smagūs. Bent jau turėtų tokie būti, atsižvelgiant į tai, kad į juos poros važiuoja tam, jog pasidžiaugtų vienas kitu. Kelis kartus per naktį. - Tai žalos kompensavimas, pameni? Pasimatymas truktų daugiausiai kelias valandas, o aš kalbu apie tikrą kompensaciją. Poilsį, naują patirtį, grožėjimąsi nematytais vaizdais ir visais kitais dalykais, kurie padėtų pamiršti, kokiame sumautame pasaulyje gyvenam,- lėtai vardijo, vis dar neprarasdamas vilties, kad galiausiai jam pasiseks suvilioti Veroniką. Vyras sakė tiesą, pagrindinis jo tikslas nebuvo pažindinimasis ar dar kas nors, ką daro ką tik susitikę ir vienas kitam patikę žmonės, siekiantys susikurti daug žadančius santykius, tai iš viso nelabai buvo susiję su pagrindine vyruko užduotimi. Pagrindinis vampyro tikslas buvo suteikti Veronikai galimybę pasimėgauti gyvenimu ir pagyventi vien dėl savęs bent keletą dienų, kadangi suvokė, kaip skausmingai jai to reikia po visų išgyvenimų, kuriuos ji buvo priversta patirti.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6261

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Sk. 03 15, 2015 2:02 am

Vos po poros sakinių, kurie paties Rendalo nuomone nebuvo ypač informatyvūs, Veronika jau galėjo geriau įsivaizduoti Karmen ir vampyro draugystę, paremtą įsipareigojimu, kurio nepalietė nei laiko tėkmė, nei aplinkos sąlygos. Galėjo tik spėlioti nuo ko tiksliai tamsiaplaukė išgelbėjo Veronikos vyrą, kadangi bent jau kol kas klausti neketino, visgi galėdama lengvai susitapatinti su Rendalo situacija, Veros kailį taipogi gelbstint visiems, kas tik netingi, dėl ko moteris jautėsi turinti daug skolų, kurių išpirkti įmanoma nebuvo, kadangi lygybė tarp turtų ir gyvybės neegzistavo. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl sutikusi Karmen viduryje mūšio įkarščio, ji būtų linkusi ją paleisti, net ir po viso išgyvento farso, dėl ko būtent ir neprieštaravo taikos deryboms.
-Tau niekas nesakė, jog negali būti atsakingas už tai, kaip kitas asmuo gyvena savo gyvenimą? - Pasiteiravo jo ganėtinai retoriškai, vos vyras pradėjo kaltinti savo neapdairumą dėl to, ką šiuo metu išgyveno jo draugė. Tą pačią istoriją, kai žmogus užbaigia savo gyvenimą, o kalti visuomet lieka artimieji, buvo girdėjusi tūkstantį kartų, bet visuomet tam prieštaravo, juo labiau, kai Rendalas nuoširdžiai dėl tos moters stengėsi.
-Tamsta apie save kalba trečiuoju asmeniu. Dažnai jums šitaip? Nes šiaip jau turiu ganėtinai efektyvių vaistų, - Paklususi Rendalo valiai peršokti prie kitos temos, Veronika nė nebesistengė už dantų sulaikyti liežuvio, sakydama pirmą į galvą šovusią mintį, kas tik įrodė, jog vampyro draugijoje, kad ir telefonu, jautėsi paprastai ir jaukiai, žinodama, kad prieš šį vyrą gali būti savimi, kam nutikti leisdavo tik šalia Denio, šitokiu būdu tik įrodydama faktą, jog josios berniukus iš jos išplėšti galima tik su visa širdimi. -Taip ir maniau. O prostata, sakykite, dar nesiskundžiate? - Supratingai palinksėjusi galva moteris netrukus tik nusijuokė, nė neabejodama, jog pokalbį nugirdęs sūnus Veroniką palaikytų girta arba tiesiu taikymu vežtų į polikliniką persišviesti galvos, bet panelei iš tiesų buvo smagu, kas viso ko pabaigoje ir buvo svarbiausia, jai nė neatsimenant, kada paskutinį kartą gyvenimas jai suteikė priežastį nuoširdžiai šypsotis. -Tik pasakyk kur ir būsiu, - Moteris kelių minučių bėgyje sugebėjo peršokti nuo seselės pareigų prie sekso telefonu meistrės, jos balsui pažemėjant keliomis oktavomis, o pačiai Verai išlaikant rimtą toną, nors viduje ir leipo juokais. Iš pradžių manė kiek peržengusi ribą, kai stovėdami virtuvėje jie nė akių kontakto išlaikyti ilgiau keturių sekundžių negalėjo, bet Rendalui be jokių priekaištų pradėjus žaisti šį žodžių žaidimą kartu su mergina, visos abejonės apleido Verą, jai pačiai nustembant, kaip greitai sugebėjo pamiršti, kad buvo smaugiama ir mėtoma į šalis, lyg malka bagažinėje.
-Kaip jau sakiau, turėsi milijoną progų atpirkti prarastus metus, jei tik parodysi tam norą, - Patikino vyrą netrukus iš tiesų surimtėdama, kadangi jos niekaip neapleido įkyrus ir kvailas jausmas, jog Rendalas nesijaučia visaverčiu Denio tėvu, galbūt net abejodamas ar turi teisę tokiu vadintis. Visgi, pati Veronika neskubėjo nurašyti nė vieno iš jų, viską palikdama išspręsti visagaliam laikui, kuris dar nė karto josios neapvylė. Moteris nebuvo iš tų, kurie spontaniškumo pagauti mestų visus darbus į šoną ir išvažiuotų prie jūros, iš tiesų mėgdama sustyguoti savo gyvenimą iki paskutinės sekundės, tik pastarajam ne itin linkus bendradarbiauti, taigi šis pasiūlymas vis dar kėlė jai dvejonių. Juo labiau, kai Danielio mergina nebuvo palikusi ilgiau vienos paros ir tai nutiko tik todėl, jog jai reikėjo gultis į ligoninę tyrimams. Visgi, širdis krūtinėje toliau spurdėjo, Veronikai nė neabejojant, kad ir sūnus šiai idėjai pritartų, dėl ko ji tik dar sekundę pakramčiusi lūpą galiausiai lengvai atsikvėpė.
-Puiku, kaip pasakysi, - Galiausiai sutiko neabejotinai padarydama paslaugą jiems abiems ir mintyse padėkodama Rendalui už šią suteiktą galimybę bent trumpam nuo visko pailsėti, kurios Veronika neturėjo jau labai, labai ilgą laiką.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Sk. 03 15, 2015 2:32 am

Veronikai uždavus klausimą, kuris nė nereikalavo atsakymo, vyras tik skausmingai šyptelėjo, norėdamas sugebėti mąstyti taip, kaip tai daro šviesiaplaukė, kadangi su tokiomis mintimis jo gyvenimas būtų kur kas lengvesnis. - Visą savo gyvenimą buvau įtikėjęs priešingai, todėl dabar labai sunku pakeisti požiūrį, kad ir kaip stipriai to norėčiau,- visgi po keleto tylos akimirkų, kurias išnaudojo susikaupimui, pratarė, tyliai atsidusdamas. Kažkuria dalimi suvokė, jog klaidingi Karmen pasirinkimai nėra susiję su tuo, kad jis per mažai stengėsi atvesti ją į doros kelią, tačiau mintys, jog galėjo tinkamu laiku kažką pasakyti ar padaryti kitaip vis tiek neapleido ir taip viskuo prikimštos jo galvos.
- Jeigu gydymas malonus, tamsta gali taip kalbėti nors ir visą likusį savo gyvenimą,- žaismingai atsakė, nepasikuklindamas ir neprasilenkdamas su dviprasmybėmis, kurių kuo toliau, tuo daugiau buvo šiame pokalbyje, dėl ko vampyras skųstis nė neplanavo, nė neabejodamas, kad galėtų šitaip blevyzgoti su panele nors ir visą naktį, jeigu ne tam tikros aplinkybės, apie kurias jis ketino priminti šviesiaplaukei vos tik ras tam tinkamą momentą. - O ką, turi vaistų ir nuo to? - pasiteiravo aukščiau kilstelėdamas antakius ir svarstydamas, kokių dar ligų Veronika yra pasiruošusi jam prigalvoti, kad tik pašieptų jo itin garbingą ir solidų amžių. - Beje, šiaip jau vyresnius reikia gerbti, o ne prikaišioti jiems dėl nereikšmingų smulkmenų. Sulauksi ir tu mano metų,- pridūrė persimainiusiu balsu, kad sakinys būtų kuo panašesnis į grasinimą.
Pažemėjęs moters balsas, net jeigu tai ir tebuvo dar vienas žaidimo įrankis, pasiuntė vyro kūnu malonią šilumos bangą, plaukeliams ant rankų pasišiaušiant, o jam pačiam apsilaižant staiga išsausėjusias lūpas, kurios greitai išlinko į širdžiai mielą šypsnį. - Tavo gražiausiame sapne,- atsakė akivaizdžiai sušvelnėjusiu bei globėjišku tonu, tuo pačiu mėgindamas subtiliai pasiūlyti merginai jau traukti į lovą ir pamiegoti, kadangi po tokios ilgos ir sunkios dienos jai pirmiausia reikėjo gerai išsimiegoti.
Moteriai dar kartą priminus, kad jie turi visą pasaulio laiką, kurį Rendalas galės išnaudoti mėgindamas atsilyginti sūnui už tai, kad nebuvo šalia jo visus tuos kartus, kai berniukui reikėjo tėvo, vampyrui teliko sutikti ir viltis, jog Danielis prisijungs prie tėvų nuomonės ir taip pat pasiryš suteikti tėvui pražuvėliui šansą įrodyti, jog gali būti naudingas.
Laikas, laukiant kol mergina priims galutinį sprendimą, netikėtai ėmė slinkti labai lėtai, Rendalui imant skaičiuoti dulkes ant priešais stovinčio stalo, kad tik prastumtų laiką, Veronikai galiausiai atsilyginant už laukimą sutikimu, kuris būtų iššaukęs vyruko suplojimą delnais, jeigu ne rankoje laikomas telefonas. - Puiku,- džiugiai ištarė, pasiruošęs tuojau pat pradėti planuoti kelionę. - Turi kokią nors vietą, kurioje dar niekada nebuvai, bet labai norėtum nuvykti, ar nori, kad nustebinčiau tave? - pasiteiravo, visa savo siela trokšdamas, jog moteris pasirinktų pirmąjį variantą ir pati išsirinktų vietą, kadangi kelionių organizatorius iš jo buvo prastas ir jis nuoširdžiai bijojo, kad suviliojęs moterį gražiomis kalbomis, galiausiai nesugebės išpildyti pažadų.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6261

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Sk. 03 15, 2015 3:07 am

-Net ir briedį galima išmokyti šokti, ar kaip ten toje tele2 reklamoje sakė, - Šitokiu būdu panelė padėjo tašką dar vienoje slogioje temoje, kurios buvo pagrindinės šio vakaro palydovės, Verai tikrai neketinant prievartauti Rendalo, jog šis pakeistų savąją nuomonę itin subtiliu klausimu, juo labiau, kai iš dalies jie abu buvo teisūs.
-Pas mane nebūna nemaloniai, tamsta, - Patikino vyrą kiek pasimuistydama milžiniškoje savo lovoje, kuri netikėtai tapo per ankšta šviesiaplaukei. O gal derėtų sakyti per tuščia? Lyg tyčia mergina dirstelėjo į jau ne vienerius metus jokio vyro, apart Denio, nepaliestą vietą, netrukus suspausdama lūpas į ploną liniją, vos širdį užgulė ne pats džiugiausias ir maloniausias jausmas žemėje - nežinomybė, kas bus toliau. Juokauti ir flirtuoti telefonu sugebėtų kone kiekvienas, bet situacija tarp jųdviejų vis dar išliko slidi, panelei sau primenant, jog nepaisant nuo žemės pakylėjusio teigiamų jausmų sūkurio, gyvenimas dar toli gražu nebuvo sutvarkytas. -Nustebtum sužinojęs, kokias gerybes slepiu chalato užantyje, - Ši frazė buvo tarsi viso pokalbio vainikavimas arba gardi vyšnia ar dar gardėsio pyragaičio, galutinai užbaigianti dviprasmybių karą akivaizdžiu merginos laimėjimu. Juo labiau, kai žaisminga nuotaika išgaravo lyg pienės pūkas su kitu vaikino sakiniu, kuris nors ir buvo pateiktas juoko forma panelės nesužavėjo. Bet to Veronika nekomentavo, tylą palikdama kaip pretekstą Rendalui apgalvoti ką pasakė ir pačiam susivokti, jog ne, tokio amžiaus ji tikrai nesulauks, ką patvirtino skausmingas širdies dūžis krūtinėje.
-Pasitikčiau jį išskėstomis rankomis, jei ne tikimybė, jog greičiausiai neužmigsiu, - Pripažino, nes nors akys stipriai merkėsi, galvoje ir širdyje virė pernelyg didelė velniava, jog išstūmusi ją į antrą planą moteris galėtų lyg niekur nieko pūsti į ūsą. Juo labiau, kai šitaip maudė visą kūną, skausmo nenuimant nė kelioms tabletėms analgino.
-Tiesą sakant, visuomet norėjau nuvykti į Paryžių. Gimiau ten, bet dėl tam tikrų priežasčių buvau priversta išvykti vos virtusi vilkolake, dėl ko visai norėčiau aplankyti vietas, kuriose augau prieš šimtą metų, - Išgelbėjusi Rendalo, o kartu ir savo kailį, kadangi puikiai prisiminė, kaip paskutinė vampyro planuota kelionė pasibaigė pastarąjį kartą, ji išdėstė savo pasiūlymą, veik neabejodama, kad vyras su tuo sutiks. Žinojo, kad tokiu būdu gali atverti porą ne visai sugijusių savo žaizdų, bet širdis jau kurį laikė veržėsi į gimtinę, moteriai tiesiog nerandant laiko ir jėgų ištrūkti ten nors porai dienų. Dabar Veronika jautėsi tam pasiruošusi moraliai, žinodama, kad žygiuoti pro namą, kur pasimirė močiutė, o jos pačios sesuo per Kalėdas tik per plauką jos nepaskerdė virtuviniu peiliu, ryžto turi užtektinai, dėl ko atidėlioti kelionės tiesiog nebebuvo reikalo, nebent merginos gyvenime vėl nutiktų kažkas netikėto ir kartu mirtinai siaubingo.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Sk. 03 15, 2015 2:26 pm

Nors nelabai žinojo, apie ką šneka šviesiaplaukė, kadangi ne tik reklamų, bet ir iš viso televizoriaus nežiūrėjo jau labai ilgą laiko tarpą, o ir domėtis šokančiais briedžiais troško neypatingai, tiesiog pritariamai kažin ką numykė, visiškai nesipriešindamas garsiai neišsakytam pasiūlymui apleisti ir paskutinę neigiamas emocijas žadinusią temą.
- Tuomet įtrauk į savo dienotvarkę gydymo seansą dėl abiejų problemų. O dar geriau, visą ilgai trunkantį kursą, kad būtų veiksmingiau,- pasiprašęs itin mandagiu tonu, lyg iš tikrųjų registruotųsi vizitui pas gydytoją, nors iš tikrųjų tai niekada nėra to daręs, kadangi jo laikais daktarų nebuvo, šyptelėjo, trumpam prikąsdamas liežuvio galiuką, kad pats save priverstų suturėti nedoras mintis, vedančias Veronikai po chalatu. Iš esmės, turėjo anksčiau susimąstyti, jog jų situacija dar nėra pakankamai aiški ir šitokie pokalbiai galiausiai prives juodu prie dar gilesnių apmąstymų, bet dabar jau šaukštai buvo po pietų ir jiedu atsidūrė situacijoje, panašioje į paauglių draugystę, kai abu patinka vienas kitam, nesikuklina žarstyti gražių žodelių, bet nė vienas tiksliai nežino, ar jie jau draugauja, ar dar ne. Kas neaišku, buvo geras dalykas, ar blogas.
Reikšminga tyla, kuriai įsivyrauti leido pati šviesiaplaukė, buvo puikus priminimas, kad Veronika yra žmogus ir temos apie ilgaamžiškumą jai buvo pakankamai jautrios, ypač, kai turėjo sūnų ir meilę ar susižavėjimo objektą, kad ir kas Rendis jai šiuo metu buvo, kurie nesensta ir jeigu aplinkybės susiklostys palankiai, gyvens amžinai. Tačiau vyrukui tai neatrodė didelė tragedija, kadangi net jeigu pati mergina ir nesusimąstė, pats vampyras puikiai žinojo, kad moteris, turėdama Rendalą pašonėje, galės švęsti tiek gimtadienių, kiek tik pati norės, nepasendama nė diena.
- Tokiu atveju, ką ketini veikti visą naktį? - pasmalsavo, ne itin sužavėtas minties apie tai, kad mergina nėra nusiteikusi nė bandyti sumerkti akių, taip pat nepakerint ir idėjai apie vartymąsi lovoje nuo vieno skaudančio šono ant kito iki pat ryto, dėl ko beveik buvo pasiruošęs nusigauti iki josios buto, apkamšyti merginą ir pasekti jai pasaką, kad tik ji nusmigtų ir deramai pasiilsėtų, o rytoj jaustųsi bent šiek tiek geriau.
- Bon, nous allons passer à Paris,- paskelbė su begaliniu palengvėjimu dėl to, jog dabar viskas, ką turės padaryti, tai pripildyti automobilio baką, kad galėtų leistis į kelionę, nors iš tikrųjų tai tikėjosi kažko labiau egzotiško ir netikėto. Nors egzistavo ir didelė tikimybė, kad jau joks pasaulio kampelis jam, išmaišiusiam visus žemynus skersai ir išilgai, nebeatrodytų per daug kerintis.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6261

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Pir. 03 16, 2015 1:13 am

-Žinai, pas mane eilės ilgos, galimai teks palaukti, - Netrukus tarė perdėtai atsainiu balsu, siekdama lengvai paerzinti pasitikėjimo savimi nestokojantį vyrą. Nors moters namuose kas savaitę ir nežydėjo naujos rožių puokštės, galimų pretendentų į josios širdį užteko ne tik darbovietėje, bet ir pasidairius po kaimynų namus, Veronikai visgi susitikinėti nepradedant nė su vienu jai dailiai besišypsojusiu ir meiliai mirksėjusiu vyruku. Bet Rendalui to, žinoti, aišku nereikėjo. Gal ir žaidė truputį nešvariai, bet Rendalo, beje, kiek kitokio nei Veronika jį prisiminė, sugrįžimas nereiškė, kad viskas staiga stos į sau tinkamas vietas, moteriai prieinant išvadą, jog jie pirmiausia turėjo kartu nuspręsti ar nori tęsti ką pradėję, o tuomet abu stengtis puoselėti ir brandinti santykius, kurie kaip Egipto piramidės, neketino pasistatyti per vieną dieną.
-Realiai tai turiu kalną apskaitų, kurias turėčiau suvesti ir rytoj pristatyti į darbą, bet dabar rimtai galvoju apie galimybę pasiimti neapmokamas atostogas, kadangi nenoriu tokia rodytis viešumoje, - Išdėstė tolimesnius savo planus, kurie kaip ir visa kita moters gyvenime, neapsiribojo viena naktimi, o siekė kitos savaitės šeštadienio vakarą. Tik dėstydama tokias smulkmenas moteris pilnai įsisavino faktą, kiek daug Rendalas apie ją nežino. Nei jos pavardės, nei antro vardo, gimimo datos, darbovietės pavadinimo, specialybės ar kvailo horoskopo, kuris šiaip jau merginai nerūpėtų, jei ne faktas, kaip stipriai ši situacija badė jai akis, kai apie Rendalą panelė žinojo tiek, kiek pridera žinoti mylinčiai žmonai. Šias karčias mintis visgi palydėjo silpnas, bet pozityvumo kupinas merginos šypsnys, jai visgi neabejojant, jog jiedu iš tikrųjų gali pagaliau sutvarkyti savo gyvenimus, kurie galbūt ir netekės ta pačia vaga, bet pačiai Veronikai užteks vien žinojimo, jog Rendalas gyvas ir sveikas.
-O ką veiksi tu? - Netrukus paklausė trokšdama, jog visa scenos šviesa pagaliau būtų nukreipta nuo jos, kadangi Veronikai pamažu ėmė atrodyti, kad apie nieką daugiau jiedu šiandien nekalbėjo, kas šiaip jau dėmesio nemėgstančiai šviesiaplaukei ne itin patiko, juo labiau, kai savų žaizdų ir patirtų traumų pastaroji stengėsi nesureikšminti, bijodama vėl apsiašaroti dėl fakto, kokia beviltiška, silpna ir paniekinta jautėsi. -Tu moki prancūziškai! - Šūktelėjo visgi nustebinta, kadangi retas vampyras, nors ir turėdamas apsčiai laiko, švaistė jį mokindamasis kalbą, kuri niekuo neišsiskyrė iš likusių tūkstančio sąraše, kurio nė galo nesimatė. Staiga panelė kažin ko sustingo, buku žvilgsniu kurį laiką spoksodama priešais save, vos šonui vėl sudūrus, kas akimirksniu į jos galvą atsiuntė išganingą, bet anksčiau neapsvarstytą idėją. -Hm, regis mano nakties planai keičiasi. Paskambinsiu tau ryte, gerai? - Kvėpuoti ir judėti darėsi vis sudėtingiau, Veronikai nebeįstengiant ramiai išgulėti net minkštoje lovoje, protingoms josios smegenims pasiūlant lengvai prieinamą išeitį iš ganėtinai sudėtingos padėties, gyvenančią vos keliais aukštais virš moters. Belstis į duris tokią valandą atrodė nesmagu, bet Vera neabejojo, jog kaimynai vienaip ar kitaip nemiega, jai pasiruošus nušauti porą zuikių vienu metu.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Pir. 03 16, 2015 2:15 pm

- Aš kantrus. Jeigu tik procesas ir rezultatas verti laukimo, tai neabejotinai lauksiu,- tarstelėjo, pats tik po to suvokdamas, kaip stipriai jų situacijai apibūdinti tinka šis sakinys, kai abudu jie tam tikra prasme budėjo laukimo rėžime, nežinodami, kuo galiausiai viskas baigsis, bet labai tikėdamiesi, kad už nežinomybę ir laukimą bus atlyginta su kaupu. Ko gero vyras pats dar iki galo nesuvokė, kaip stipriai ima įsižiūrėti savo žmoną, kad ir kaip juokingai tai skambėtų, ir kaip nekantrauja sužinoti, kur nuves jų mokyklinukų lygio simpatija ir ne kažin kiek brandesnis vienas kito erzinimas, visai šiai situacijai pradedant priminti absurdo teatrą, kadangi vampyras net neprisimindamas, nei nuo ko pradėjo savo ir Veronikos meilę, nei kurioje vietoje laikinai ją sustabdė (kadangi akivaizdu, kad iki galo viskas baigta nebuvo nei užmarštukui, nei kantriai jo laukusiai damai) laukė, kada atsistatys tai, kas dėl jo paties nelaimių ir nutrūko. Suktas reikalas ta meilė, kai pagalvoji, jeigu sugeba egzistuoti ir veržtis į paviršių, nepamiršdama absoliučiai nieko net tada, kai jokie prisiminimai, atrodo, egzistuoti neturėtų.
- Veronika,- kiek nusivylęs tarstelėjo, sunkiai atsidusdamas, tikėdamasis, kad tiek užteks, jog pakankamai aiškiai pademonstruotų, kaip stipriai nepritaria tokiam moters užsidegimui dirbti, ne vien dėl to, kad tam jau per vėlus metas, bet ir todėl, kad įsivaizdavo ją esant ne visai tam tinkamos būklės. - Pritariu idėjai apie atostogas,- galiausiai paskelbė kur kas žvalesnis ir laimingesnis. Bet kokiu atveju mergina būtų turėjusi pasiimti keletą laisvų dienų, kad galėtų keliauti į Paryžių, taigi bent jau vyruko akyse, viskas kol kas klostėsi labai palankiai ir beveik susidėliojo į tinkamas vietas.
Pačiam Rendalui visiškai netrukdė tai, kad pokalbis sukasi aplink Veroniką, kadangi jau pats pirmas jo užduotas klausimas vos jiems pradėjus pokalbį, buvo aiškus įrodymas, kad būtent apie šviesiaplaukės sveikatą ir reikalus jis norėjo sužinoti. Bet visgi nenukreipė temos į šalį, klusniai atsakydamas: - Nežinau, galbūt apžiūrėsiu naktinę Italiją,- ištarė gūžtelėdamas pečiais, kadangi nebuvo linkęs planuoti ir nė nenutuokė, kuo gali užsibaigti eilinė bemiegė naktis. Vienintelis dalykas, kurį žinojo, buvo tas, kad būtinai sės į mašiną ir aplėks bent jau kelis arčiausiai Volteros esančius miestus, klajojimui be tikslo jau seniai tapus viena mėgstamiausių jo veiklų. - Aš moku prancūziškai! - taip pat šūktelėjo, kiek aukštesniu nei vyriškiui būdinga balsu, atkartodamas Veroniką ir taip nepiktybiškai ją pašiepdamas. - Ir, beje, nemažai kitų kalbų. Tai savita mano kolekcionavimo forma, džiaugiuosi galėdamas pasidalinti kažkuo, ko dar nežinojai,- linksmai pratarė, nuoširdžiai nustebęs dėl to, kad mergina per visą jų buvimo kartu laikotarpį nesužinojo šio fakto. Bet visgi gera buvo žinoti, kad dar turi kuo sužavėti.
Panelės pranešimas, jog josios planai pasikeitė, privertė vyrą suraukti antakius, jam visiškai nesuprantant, kas ką tik nutiko ir apie ką ji kalba, bet per daug įkyriai domėtis nenorėjo, taigi tiesiog kažin ką numykė. - Žinoma,- tarstelėjo kiek sutrikęs, labai tikėdamasis, kad šviesiaplaukė nesugalvojo imtis kokios nors veiklos, dar nenaudingesnės už popierių tvarkymą.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6261

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Pir. 03 16, 2015 10:43 pm

Tie iš pažiūros paprasti, bet gilią prasmę turintys vyro žodžiai privertė Veronikos širdį maloniai virptelėti, o lūpas papuošti plačiai šypsenai, vampyrui netiesiogiai pripažinus, kad moters yra pasiryžęs laukti tiek, kiek reikės. Įstabu, kokią didžiulę įtaką Rendalas vis dar jai turėjo, Veronikai neturint nė menkiausios abejonės, jog jos širdis sustotų plakusi vos vyras šito paprašytų. Nepaisant to, kaip jų gyvenimai susiklostytų toliau, Veronika buvo įsitikinusi, kad kažkuria prasme visuomet priklausys tik Rendalui, jokiai kitai šypsenai jos pilve nepažadinant šešiolikinės mergaitės drugelių, o pažįstamam ir artimam glėbiui atstojant vienus vienintelius namus. Ir visgi, euforijos, lyg ant dangiško pūkų kamuolio aplink nešiojamą Veroniką, gąsdino daugybė įvairiausio plauko dalykų, vis dar verčiančių ją dvejoti, mat moteris mirtinai bijojo nusvilti dar sykį. Sunku net apsakyti, ką Rendalo dingimas su ja padarė, merginai neabejojant, jog pirmuosius porą metų buvo ties visiška išprotėjimo riba, ko išgyventi dar sykį panelė nieku gyvu negalėtų. Taigi, beliko viltis, jog gyvenimas bus pakankamai atlaidus ir nesutrupins Veronikos į šipulius dar sykį.
-Rendalai, - Su pasimėgavimu ištarė jo vardą, balsui išduodant, jog mergina šypsosi, iš tiesų vertindama tokį jo rūpestį. Ir visgi, kalba ėjo apie Veroniką, kurią įtikinti apie prasidėjusį trečią pasaulinį karą galėtų, tik panosėje nukritusi mina, jos užsispyrimui lenkiant visus pasaulio rekordus, dėl ko vyras galėjo neaušinti burnos, kadangi laimėti jam šansų nebuvo. Tik ne ties klausimu, kaip Veronikai tvarkyti savo pačios gyvenimą, sveikatą ir kūną. -Kurias visas praleisčiau su tavimi? Savanaudiška, - Skųstis panelė tikrai neketino, ką liudijo ir žaismingas tonas, senolę ir taisyklių besilaikančią Verą savitai žavint idėjai, kad galėtų fotografuotis prie Eifelio bokšto ar gurkšnoti gardų kokteilį prie baseino, kol visi darbe manytų, jog ji namuose gydosi užpuolusias ligas.
-Skamba smagiai, - Pripažino sekundę net užpavydėdama tokio Rendalo vakaro, mat turėjo pripažinti, kad pati naktinį miestą matė labai seniai, jau nekalbant apie pasivažinėjimą su mašina tokiu greičiu, jog nuo galvos rodėsi bet kurią sekundę nuplėš plaukus. -Tai pašto ženklų neužteko? - Pasiteiravo jo kiek aukščiau kilstelėdama antakius, ko pasirodo dėl kaktoje esančios skylės irgi negalėjo daryti, merginai kaip mat papučiant lūpas. Neturėjo omenyje, jog Rendalas juos kada kolekcionavo. Tiesiog tuo įprastai užsiiminėjo normalūs žmonės ir ypač berniukai paauglystėje, o štai vaikinas nusprendė sau paskirtį kiek sunkesnį uždavinį ir išmokti kuo įmanoma daugiau kalbų, kas vėlgi, stebino ir kėlė susižavėjimą.
-Labanakt. My.. - Tik suvokusi ko vos iš įpročio nepasakė, Veronika užsikosėjo, ne imituodama kosulį, o iš tiesų užspringdama, vos suvokė, kad tik ką vos nesugadino šiaip jau vykusiai praėjusio pokalbio. -Mykolas, mūsų šuo, siunčia tau linkėjimų, - Netrukus pratarė pasistengdama kaip įmanoma labiau pataisyti situaciją, mat nenorėjo, jog vaikinas pasijaustų taip pat nejaukiai, kaip jautėsi moteris. Savaime aišku, jokio augintinio jie neturėjo, juo labiau tokiu vardu, bet Veronika buvo keistoka asmenybė, dėl ko josios susikurtame pasaulyje ribų nebuvo. Dar kiek luktelėjusi ji tiesiog paskutinį kartą atsikvėpė ir padėjo ragelį.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Kv. 03 19, 2015 10:20 pm

sms
Aš Romoje. Kas atsitiko?
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Kv. 03 19, 2015 10:28 pm

Skambina
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6261

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Kv. 03 19, 2015 10:48 pm

Atmetė.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Kv. 03 19, 2015 10:53 pm

sms
Galiu atvažiuoti, jeigu tik jis neišspirs manęs pro duris
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Kv. 03 19, 2015 11:07 pm

sms
Ne pats didžiausias atstumas
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Pen. 03 20, 2015 12:06 am

sms
Kaip žinai :)
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : In Paris they simply stared when I spoke to them in French; I never did succeed in making those idiots understand their language
CLAIM : Matthew Daddario
PRANEŠIMAI : 603

Alec Hamish Volturi
But my dear, you are playing with fire and I’m the match.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Antr. 12 22, 2015 11:03 pm

SMS
Ane? Bet jo gimtadienis jau buvo... Nors nesvarbu, mano bute daug vietos, o aš niekada neatsisakau sudalyvauti vakarėlyje, tai suorganizuosiu Džošui nepamirštamą gimtadienį. :)))


“But my hips have missed your hips, so, let's get to know the kicks. Will you sway with me? Go astray with me?”
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : In Paris they simply stared when I spoke to them in French; I never did succeed in making those idiots understand their language
CLAIM : Matthew Daddario
PRANEŠIMAI : 603

Alec Hamish Volturi
But my dear, you are playing with fire and I’m the match.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Antr. 12 22, 2015 11:13 pm

SMS
Matyt, ieško progos pasilinksminti. :D Nors jeigu jis sugalvojo, tai tegul pats ir organizuoja, prie ko čia aš? :D


“But my hips have missed your hips, so, let's get to know the kicks. Will you sway with me? Go astray with me?”
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : In Paris they simply stared when I spoke to them in French; I never did succeed in making those idiots understand their language
CLAIM : Matthew Daddario
PRANEŠIMAI : 603

Alec Hamish Volturi
But my dear, you are playing with fire and I’m the match.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Tr. 12 23, 2015 11:03 pm

SMS
Mhm. Pataikavimais nieko nepasieksite, panele. :)


“But my hips have missed your hips, so, let's get to know the kicks. Will you sway with me? Go astray with me?”
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Yes, London. You know: fish, chips, cup 'o tea, bad food, worse weather, Mary fucking Poppins... LONDON.
CLAIM : Harry Styles
PRANEŠIMAI : 2732

Thomas Léon Harlow
Important encounters are planned long before the bodies see each other.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Kv. 08 11, 2016 11:26 am

SMS:
 


“Don't be afraid, just let me in, love me and I'll, I'll do the same. Your pain in the lies and all your secrets, I'll take them all and be your keeper When it feels like the world's falling down, I'll be there to lift you from the ground.”
Atgal į viršų Go down
 
Petro
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 33Pereiti prie : Previous  1, 2, 3

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Telefonai-
Pereiti į: