sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Petro

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3  Next
AutoriusPranešimas
avatar

CLAIM : Jared Padalecki
PRANEŠIMAI : 4102

Oliver Noah Harlow
If you can make a woman laugh, you can make her do anything.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Št. 01 03, 2015 1:35 pm

SMS:

Radau. Jai jau darosi geriau.


Love is like war: easy to begin but very hard to stop.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jared Padalecki
PRANEŠIMAI : 4102

Oliver Noah Harlow
If you can make a woman laugh, you can make her do anything.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Št. 01 03, 2015 1:41 pm

SMS:

Demetrijos teigimu, jis mėgino ją paversti žmogumi.. Ir...na..jam pavyko.


Love is like war: easy to begin but very hard to stop.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jared Padalecki
PRANEŠIMAI : 4102

Oliver Noah Harlow
If you can make a woman laugh, you can make her do anything.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Št. 01 03, 2015 1:54 pm

SMS:

Kas nutiko? Tu..žmogus?


Love is like war: easy to begin but very hard to stop.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jared Padalecki
PRANEŠIMAI : 4102

Oliver Noah Harlow
If you can make a woman laugh, you can make her do anything.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Št. 01 03, 2015 2:05 pm

SMS:

O Dieva.. Veronika. Kaip tu? Jei reikia galiu ateiti pas tave,ko nors atnešti ir panašiai...


Love is like war: easy to begin but very hard to stop.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jared Padalecki
PRANEŠIMAI : 4102

Oliver Noah Harlow
If you can make a woman laugh, you can make her do anything.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Št. 01 03, 2015 2:13 pm

SMS:

Nieko nuostabaus.. Mano manymu tau tereikia sočiai pavalgyti ir gerai išsimiegoti..
Aišku.. Nėra už ką, toks mano darbas.


Love is like war: easy to begin but very hard to stop.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jared Padalecki
PRANEŠIMAI : 4102

Oliver Noah Harlow
If you can make a woman laugh, you can make her do anything.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Št. 01 03, 2015 2:24 pm

SMS:

Tu to tikrai nori? Aš nesu labai geras mokytojas, bet galėsiu pamėginti.


Love is like war: easy to begin but very hard to stop.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jared Padalecki
PRANEŠIMAI : 4102

Oliver Noah Harlow
If you can make a woman laugh, you can make her do anything.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Št. 01 03, 2015 2:45 pm

SMS:

Iš kur šitai žinote, panele? :)


Love is like war: easy to begin but very hard to stop.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jared Padalecki
PRANEŠIMAI : 4102

Oliver Noah Harlow
If you can make a woman laugh, you can make her do anything.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Št. 01 03, 2015 2:53 pm

SMS:

Gal būtų galima sužinoti, kas tas mažas paukščiukas? :)


Love is like war: easy to begin but very hard to stop.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jared Padalecki
PRANEŠIMAI : 4102

Oliver Noah Harlow
If you can make a woman laugh, you can make her do anything.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Št. 01 03, 2015 3:11 pm

SMS:

Jau dabar įdomu būtų sužinoti :)


Love is like war: easy to begin but very hard to stop.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jared Padalecki
PRANEŠIMAI : 4102

Oliver Noah Harlow
If you can make a woman laugh, you can make her do anything.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Št. 01 03, 2015 3:14 pm

SMS:

Kažkaip panašiai. Dėl rojaus ... na tada palauksiu :)


Love is like war: easy to begin but very hard to stop.

Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Sk. 02 08, 2015 3:43 pm

Skambina
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6281

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Sk. 02 08, 2015 4:10 pm

Čirškiantis telefonas dažniausiai reikšdavo, jog pranešti, kad liks pas draugą skambina Danielis arba kažką svarbaus papasakoti turi Demetrija, o kadangi pastaroji sėdėjo priešais Verą, panelė nė neabejojo, jog tai sūnus. Siektelėjusi telefono nuo palangės ir vis dar silpnai šypsodamasi po pokalbio su drauge, Veronika dirstelėjo į šviečiantį ekraną, kaip mat sustingdama, lyg būtų sustabarėjusi iš šalčio, kol plačios akys į vieną žodį dėliojo raides vardo, atstojusio moteriai visą pasaulį ir dar daugiau. Galėjo prisiekti, jog kelioms sekundėms josios širdis buvo nustojusi plakti, kadangi netrukus susiėmusi už krūtinės mergina jau trūksmingai kvėpavo, drebančiais pirštais nuspausdama reikiamą mygtuką, o tuomet glustelėdama telefoną prie ausies. Išspausti iš savęs bent vieno žodžio taip ir nesugebėjo, regis praradusi gebėjimą kalbėti, dėl ko sugebėjo tik aklai spoksoti priešais save, per miglą svarstydama ar jai galutinai pasimaišė protas, ar kažkas krečia labai šlykštų pokštą.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Sk. 02 08, 2015 4:22 pm

Nepaisant to, jog neįsijungė joks balso paštas, vis dar telefoną prie ausies laikančiam Rendalui staiga pradėjo kilti abejonės dėl to, ar galiausiai pavyks prisiskambinti moteriai, jo telefono adresinėje pavadintai Veronika, jam pačiam neturint nė menkiausio supratimo, su kuo tuojau kalbės. Vyras jau buvo be prarandantis viltį, kad kas nors atsilieps, bet paskutinę akimirką kitame laido gale pasigirdo krebždėjimas, o po to tik mirtina tyla, dėl ko vampyras tik dar labiau sutrikęs suraukė antakius, į panelės tylą atsakydamas tuo pačiu, kadangi tikėjosi bent jau "klausau". Visgi, nebuvo pakankamai naivus, kad staiga įtikėtų, jog susikalbės telepatiškai, dėl ko lūpas praverti visgi reikėjo, jam tyliai krenkštelint prieš prabylant. - Labas,- neužtikrintai pratarė, padarydamas trumputę pauzę. - Atsiprašau, jeigu trukdau, tačiau šitas numeris buvo paskutinis, kuriuo buvo skambinta iš mano telefono. Situacija labai beprotiška, bet apibendrinus - neprisimenu kažkurios dalies savo gyvenimo, nežinau, kiek tiksliai, ir pamaniau, kad galbūt tu galėsi padėti,- ėmė berti kiek nervingai, balsui karts nuo karto virptelint, bet net ir per telefoną buvo galima spręsti, kad vyrukas yra kiek susinepatoginęs ir karts nuo karto šypteli, lyg atsiprašinėtų dėl to, kad užgriuvo su savo bėdomis. - Arba gal žinai, kieno dar numerio turėčiau ieškoti ir kieno pagalbos prašyti? - dar pasiteiravo kiek plačiau šyptelėdamas, nesigilindamas į tai, kad jo nemato.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6281

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Sk. 02 08, 2015 6:58 pm

Laukė bet kokio garso kitapus ragelio su tokiu nekantrumu ir baime, jog net sulaikė kvėpavimą, faktą, jog vis dar yra gyva išduodant tik stipriai, iki krumplių pabalimo, kėdės atlošą spaudžiantiems pirštams, po kojomis banguojančioms virtuvėms grindims priverčiant panelę kažko stvertis, kol dar neparpuolė ant žemės. Vyro balsą Veronika net ir po ši tiek metų nesunkiai atpažintų net ir didžiausioje minioje, moters širdžiai lyg atsakui į vieną vienintelį žodį suvirpant krūtinėje, o tuomet nusiritant kažkur į kulnus vos suvokus, kad tai neįmanoma. Negali būti. Visgi, labiau nei su realybe besipjaunanti moters svajonė dar sykį išgirsti vyriškio balsą, Veronikai užkliuvo balso tonas, kuriuo jis į ją kreipėsi, pastarojo merginai negirdėjus nuo pat jų pažinties dienos, nors net ir tada, vampyro balse nesunkiai galėjo atrasti kur kas švelnesnes gaidas nei dabar.
-Rendalai? - Pakuždomis perklausė prikimusiu balsu, bergždžiai bandydama nuryti gerklėje susimetusį gumulą, kol pirštais spaudė skausmingai pulsuojantį smilkinį, savo stiprumu visgi neprilygstantį merginos krūtinėje užvirusiam pragarui, vertusiam merginą vis labiau gūžtis su kiekvienu vampyro porinamu žodžiu. -Kur.. - Veronika stabtelėjo josios balsui užlūžus po ko mergina, tarsi pykdama ant savęs, stipriau sukando dantis, galiausiai tiesiog sunkiai atsikvėpdama. -Kur esi? - Galiausiai užbaigė sakinį abejodama ar būdama tokios nestabilios būklės galėtų padėti vampyrui, dėl ko iš karto po šio pokalbio ketino skambinti sūnui, jei iš pradžių nepaaiškės, jog visa tai tik vienas, klaikus košmaras, iš kurio Veronikai tiesiog nesiseka pabusti. Viskas, o ypatingai agonija širdyje suvokus, kad jos vyras gyvas, bet nieko apie ją ar jų sūnų nepamena, buvo tikra, bet moters smegeninei vis tiek nepavyko viso to įsisavinti, ko pasekoje Veronikos galvoje virė tikra, iš proto varanti makalynė.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Sk. 02 08, 2015 7:19 pm

Ko gero prieš skambindamas paskutiniuoju rinktu numeriu Rendalas turėjo geriau apsvarstyti situaciją ir laiku susiprasti, kad praėjo itin daug laiko, nors jis vis dar nežinojo, kiek tiksliai, ir žmogui, su kuriuo dabar kalba, dėl jo situacijos gali skaudėti stipriau, nei skaudėjo jam pačiam, šią teoriją patvirtinant skausmingiems merginos atodūsiams, kuriuos vampyras puikiausiai girdėjo net jeigu panelė ir stengėsi suturėti savyje kiekvieną garselį, tačiau dabar atsitraukti buvo per vėlu, kadangi nors ir nebuvo iš protingųjų, suvokė, kad jei dabar pat numestų ragelį, skausmą moters krūtinėje tik paaštrintų, o ne sumenkintų. - Veronika, ar viskas gerai? - sunerimęs pasiteiravo, kai užfiksavo, kaip stipriai lūžinėja moters balsas, kaip sunku jai yra gaudyti orą ir su kokia neaprėpiama širdgėla, bet kartu ir šiluma jos lūpas palieka jo vardas, dėl ko jį patį sukaustė itin keistas nestabilumo jausmas, kurio jis mažiausiai tikėjosi.
- Aš dar kartą atsiprašau, jeigu paskambinau ne laiku.. ar galbūt esu nepageidaujamas asmuo. Tikrai nenorėjau šitaip apsireikšti,- apgailestaudamas tarė kur kas tylesniu balsu nei prieš tai, sunkiau nurydamas seiles. Nežinojo, kas siejo jį su pašnekove, tačiau buvo akivaizdu, kad nesvarbu, kokiu jausmu jiedu dalinosi, jis buvo nepaprastai stiprus ir štai pirmą sykį jis taip stipriai troško prisiminti. Jo širdis troško, kad jis prisimintų, kadangi pastaroji akivaizdžiai nepamiršo nieko ir dabar veik veržėsi vyrui per gerklę, pasiryžusi tempti vampyrą į priekį per prievartą jeigu to prireiks, kad pasiektų tikrąją savo šeimininkę, kuri dabar kitame laido gale stovėjo ištikta šoko.
- Kažkur Volteroje. Manau,- pratarė dar kartą apsidairydamas. Iš esmės aplinka atrodė iki skausmo matyta, kadangi šį miestą vampyras yra aplankęs ne vieną kartą, tačiau mintinai kiekvieno užkampio nepažinojo, bent jau toje smegeninės dalyje, kurioje dar egzistavo kažkokie prisiminimai, išsamaus miesto žemėlapio nebuvo, taigi jam liko tik tikėtis, kad neprašovė.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6281

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Sk. 02 08, 2015 8:33 pm

Vyro lūpomis ištartas josios vardas, toks artimas ir nepaprastai tolimas tuo pačiu metu, buvo paskutinis lašas sklidinoje taurėje, privertęs merginos pečius tirtėti, kol prispaudusi telefoną sau prie peties, kad prislopintų garsą, kita ji bandė užčiaupti save ir visus tuos paviršių pasiekti grasinančius kūkčiojimus, krūtinę kažin kam tarsi plėšiant per pusę. Turėjo milijoną ir dar kelias priežastis verkti, džiaugdamasi, kad Rendalas yra sveikas ir gyvas, ko ji ne naktį ir ne dvi prašė paties aukščiausio, nors ir nebuvo itin tikinti, tiesiog nebeturėdama kur daugiau kreiptis, paskutinėms vilties kibirkštims slystant jai tarp pirštų greičiau nei smėliui. Taip pat didelę įtaką turėjo atslūgusi pirmoji šoko banga, palikusi moterį pasimetusią ir visiškai bejėgę stebėti, kaip pasaulis aplink ją byra į šipulius tuomet, kai tamsiaplaukė pagaliau drįso teigti susitvarkiusi savo gyvenimą. Vis dėlto, stipriausiai smogė suvokimas, kad tas vardas vyrui tėra vienas iš keliasdešimt adresatų knygoje, nereiškiantis jam absoliučiai nieko, kas buvo didžiausias smūgis moteriai, pradėjusiai ir užbaigusiai dieną būtent su Rendalo veidu priešakyje. Nepaisant pečius prislėgusio gėlos jausmo, Veronika stebėtinai greitai sugebėjo atsigauti, suvokdama, kad vampyrui reikia jos mąstančios blaiviai ir koordinuotai, o ne palūžusios ir skęstančios savo pačios skausme, dėl ko grubiai brūkštelėjusi per drėgnus skruostus, ji tyliai atsikrenkštė į pokalbį sugrįždama jau truputį atsigavusi, kas reiškė, jog ašaros nenuėjo perniek.
-Ne, Rendalai, tau nereikia atsiprašinėti, - Patikino sumišusį vaikiną neturėdama nė menkiausio supratimo, kaip pastarasis dabar turėtų jaustis, atsibudęs velniai žino kur su tamsiomis dėmėmis atsiminimuose. -Aš irgi Volteroje, gal galėtum pasakyti artimiausios matomos gatvės pavadinimą ar tave supantį vaizdą? - Veronika savąjį miestą žinojo skersai ir išilgai dėl ko tikėjosi atrasti vaikiną nepaisant fakto, kad lauke pamažu temo, puikiai žinodama, kad reikalui esant sulauks pagalbos iš daugiau nei vieno savanorio, linkusio ieškoti kartu.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Sk. 02 08, 2015 9:32 pm

Vampyras dar kartą sunkiai atsiduso, kai Veronika ir vėl nutilo, mėgindama pridengusi telefoną paslėpti savo kūkčiojimą, it vampyras būtų ne tik kvailas, bet dar ir neturėtų idealios klausos, kurios dėka galėjai nors ir kaldra apkamšyti telefoną, garsas vis tiek būtų pasiekęs jo ausis. Nebuvo įsitikinęs, ar juodu turi kažkokią labai skausmingą bendrą praeitį, ar panelė tiesiog buvo linkusi pulti į ašaras, bet bet kuriuo atveju nenorėjo nei girdėti, nei matyti josios skruostais besiritančių ašarų, kadangi mintis, kad pravirkdė būtent šią moterį buvo perdėtai skaudi ir nesuvokiama jo nieko nepamenančiai makaulei ir vertė jaustis vyrą itin prasikaltusiu, dėl ko radęs tinkamą progą jis būtinai save išpeiks ar žiebs galvą į artimiausią sieną už tai, kad jai skambino ir sukėlė šitokią emocijų audrą. Bet dabar reikėjo susitikti su Veronika ir nežinia, kuriam šito susitikimo šią akimirką reikėjo labiau.
Merginai susiėmus ir grįžus į pokalbį, vyrukas trumpam suspaudė lūpas, pasigirstant žingsniams, jam užtikrintai imant keliauti į priekį takeliu ir netrukus išlendant į kiek geriau pažįstamą teritoriją, tolumoje nušvintant pažįstamos gatvės šviesoms. - Jau maždaug įsivaizduoju, kurioje aš vietoje. Ne per toli nuo daugiabučio. Kur pageidauji, kad eičiau toliau? - pasiteiravo ramiu, pakankamai švelniu tonu, nenorėdamas pasirodyti per daug rūsčiu ir dar kartą pravirkdyti panelės.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6281

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Sk. 02 08, 2015 11:48 pm

Vos baigusi šluostyti paakius servetėle, ji pilnai įsisavino, kaip viskas turėtų atrodyti akivaizdžiai jos neprisimenančiam Rendalui. Ji, visu balsu raudanti į telefono ragelį, vyrukui ištarus viso labo du pilnus sakinius, kuriais jis netroško nieko, kaip pagalbos, į ką panelė atsakė tik kažką neaiškiai vapėdama. Tokią rudaplaukės reakciją pateisintų bet kuris žinantis bent didžiąją dalį jų istorijos ar dalyvavęs Veronikos gyvenime po vampyro dingimo, tik ne pati rudaplaukė, visuomet iš savęs besistengianti išgauti tik geriausią rezultatą, kokiu pastarosios keleta minučių akivaizdžiai nebuvo.
-Aš gyvenu daugiabutyje ir šiuo metu jame randuosi, - Greitomis išbėrė, jausdamasi taip, tarsi kiekviena sekundė būtų svarbi. Ir visai ne dėl to, jog vyruko gyvybė kabojo ant plauko, kadangi iš balso Rendalą galėjo įvardinti kuo sveikiausiu, jei neskaičiuosi atminties praradimo, moteriai tiesiog negalint nustygti vietoje, kol vėl jį pamatys, norui išvysti jį savomis akimis, brūkštelėti pirštais per porcelianinę odą ir dar kartą pajusti tą kiaurai veriančio ir žadą atimančio žvilgsnio jėgą tampant kur kas svarbesniems nei poreikiui kvėpuoti. -Mūs.. Mano butas 78-as, - Netgi krūptelėjo suvokusi, jog nuo liežuvio nuslydęs įvardis neprasprūs pro jautrias vampyro akis, jai kol kas mažiausiai norint apkrauti vaikiną jų giminystės sąsajomis, kam laiko Veronika nė abejojo dar turės, pirmiausia trokšdama pasirūpinti jo būkle ir leisti apsiprasti su mintimi, kad tokie Veronika ir Danielis apskritai egzistuoja. -Arba aš galiu nusileisti į apačią, - Netrukus pridūrė ne visai įsitikinusi ar vyrukas nepaklys kur daugiabutyje ir Veronika neras jo pas kokią Zosę. Taip pat nežinojo ką derėtų daryti dėl sūnaus, pirmiausia norėdama pašnekėti su Deniu akis į akį, kadangi informacijos kiekis iš kojų išverstų net pačius stipriausius, o josios berniukui ir taip teko daug ką patirti pirma netenkant mamos, o po to ir merginos.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Pir. 02 09, 2015 7:53 pm

Nuostabus sutapimas, kad Rendalas išdygo iš po žemių (tiesiogine prasme, beje) visai netoli daugiabučio, kuriame gyveno Veronika, kas keletą sekundžių privertė vampyrą susimąstyti, kad galbūt jis pakliuvo medžiotojui į nagus būtent keliaudamas iš merginos namų arba pas ją, bet apie šitaip per daug ilgai nesvarstė, kadangi buvo kita dilema - ar jis tikrai nori varginti panelę savo egzistencija, kai ši atrodė tokia nestabili ir itin pažeidžiama, kas ir draskė vampyrui širdį, ir buvo baisiai keista vienu metu. Jautė nekantrumą moters balse, dėl ko spėjo, kad ji visai norėtų jį pamatyti, bet visgi norėjo ir dar kartą pasitikslinti, dėl ko kiek prilėtinęs ėjimo tempą jis vėl prabilo. - Ar tu įsitikinusi, kad man verta pas tave... - pradėjo, ne iš karto išgirsdamas, kad ir mergina ėmė kalbėti tuo pačiu metu, užtildamas it gavęs smūgį per veidą tik tada, kai išgirdo merginą tariant žodį "mūsų", kurio ji taip ir neužbaigė, greitai apsimesdama, kad nieko nebuvo, Rendalui nesugebant padaryti to paties. Jiedu gyveno viename bute, dėl ko piršosi vienintelė išvada - ji jo draugė arba žmona. Jokių kitų galimybių nebuvo, kadangi seserį prisiminė turintis tik vieną, ir tikrai ne Veroniką. Toks naujas atradimas netikėtai pribloškė vampyrą dar stipriau, jam tankiai sumirksint akimis ir delnu persibraukiant veidą. Pamažu ėmė aiškėti, kodėl moteris šitaip jautriai sureagavo į jo skambutį. Kelis kartus sunkiai įkvėpęs pro praviras lūpas, vyras apimtas nevilties skausmingai sumerkė akis, sustodamas vietoje lyg įbestas. - Nereikia, nesivargink. Surasiu butą,- patikino, tyliai krenkštelėdamas, dabar jau nebežinodamas, kaip turėtų kalbėti su mergina ir kaip ji tikisi, kad su ja bus kalbama, kadangi šiaip jau Rendalas neprisiminė savęs kaip vyruko, gebančio elgtis su moterimi taip, kad ji besąlygiškai jį įsimylėtų, o jeigu jis tais metais, kurių neprisimena, buvo būtent toks, tai nenorėjo šokiruoti panelės savo persimainiusia asmenybe.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6281

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Pir. 02 09, 2015 8:51 pm

Dar paskutinei minčiai nespėjus nutrūkti josios galvoje, pro duris lyg tyčia įžengė sūnus, kaip pat pasidabinęs rūpesčio pertekusia mina, dėl ko Veronikai staiga prisireikė raminti ne tik save, bet ir Danielį, šokantį nuo kėdės kas kartą Verai sunkiau įkvėpus, ašarų pakalnei ir prie jos lyg sargybiniui stovinčiai Demetrijai, greičiausiai ne juokais išgąsdinant mišrūną.
-Taip, - Pratarė greičiau nei vyrukas spėjo užbaigti sakinį, kiek pakramsnodama jau ir taip kruviną savo lūpą, kadangi kiek abejojo dėl žodžių, kuriuos ketino ištarti toliau, -Kai kas čia nori su tavimi pasimatyti net labiau už mane, - Galiausiai užbaigė įstengdama net šyptelėti vos žvilgsniu susidūrė su rudomis Danieliaus akimis, gautomis iš paties Rendalo, apie jo žmogiškas dienas Veronikai su dideliu noru papasakojant Šarlotei pirmųjų ir paskutinių jų Kalėdų būnant visiems kartu išvakarėse. Jai vyriškių panašumas buvo akivaizdus, merginai visgi nusprendžiant kol kas nieko nesakyti ir palikti viską išsiaiškinti pačiam Rendalui, kuriam ši diena, prasidėjusi kažkokiuose kemsynuose ir taip bus pilna informacijos, kurią vampyras turės ne tik apdoroti, bet ir su ja susigyventi. -78, - Greitomis pakartojo numerį, o tuomet sekundei stabtelėjusi tiesiog sunkiai atsikvėpė ir padėjo ragelį, delsdama tik dėl į galvą įsipiršusios minties, jog pasibaigus skambučiui visa tai pasirodys esant tik sapnas ir moteris niekuomet daugiau nebeišgirs Rendalo balso, kas neabejotinai išplėštų laukan rudaplaukės širdį ir paliktų ją luošą visam likusiam gyvenimui.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Št. 03 14, 2015 2:46 pm

Skambina
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6281

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Št. 03 14, 2015 3:11 pm

Ilgą laiką delsė, ne visai įsitikinusi, jog nori kalbėti su Rendalu, kai galiausiai tiesiog pasidavė ir sunkiai atsidususi pakėlė.
-Ko? - Įprastai Veronikos balsas buvo kupinas šilumos, kurios būtų užtekę visam daugiabučiui pragyventi net šalčiausius žiemos mėnesius, bet patirtas šokas ir apgailėtina savijauta išsiurbė iš jos net menkiausias teigiamas emocijas, jai nė nesiruošiant meilikauti vyrui, kurį iš dalies laikė prisidėjusiu prie to, kas įvyko.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Št. 03 14, 2015 3:15 pm

- Kaip tu? - nedelsęs pasiteiravo, ignoruodamas šaltą moters balsą, iš esmės jau nutuokdamas, kodėl vos iš vieno trumpo žodelio sklido šitiek nepasitenkinimo. Jau žinojo, kad Veronika buvo supažindinta su jo ir Karmen istorija taigi suvokė, kaip šiuo metu viskas gali atrodyti sutrikusiai Veronikai, tačiau ne apie tai pasikalbėti su ja jis norėjo. Žinios antgamtiniame pasaulyje skriejo itin sparčiai, ypač susijusios su keturių tūkstančių metų senumo buvusia vampyre, terorizavusia dešimtis asmenų. Na, taip pat prisidedant ir faktui, kad iš tos pačios buvusios vampyrės jis ir sužinojo apie tai, kas įvyko, ir šiuo metu jam svarbiausia buvo sužinoti, ar Verą vampyras paleido sveiką bei pranešti naujienas.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6281

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Št. 03 14, 2015 3:41 pm

Ketino ironiškai atsikirsti paklausdama, kodėl jam apskritai rūpi arba pasiūlyti tiesiu taikymu keliauti pas savo išrinktąją, bet lūpos liko suspaustos, merginai suvokiant, kad net ir dabar, žinant tai ką žino, ji nesugeba atrasti savyje jėgų nekęsti šio vyro, dėl ko norėjosi klykti iš nevilties.
-Aš.. - Pradėjo netrukus užsikirsdama, o tuomet prikąsdama virpėti pradėjusią apatinę lūpą. Kartais taip jau nutikdavo, kad ilgai savyje daug bjaurasčių laikę žmonės prapliupdavo raudoti būtent tuomet, kai paskęsdavo artimo žmogaus glėbyje arba pastarasis parodydavo nors menkiausią rūpestį. -Tas padugnė išsuko man ranką, - Gailiai sumurmėjo lyg mažas vaikas, besiskundžiantis tėvui, jog kieme blogi vaikai jį nuskriaudė. -Ir lyg priminimą, jog jis apskritai prie manęs lietėsi, turiu jo pirštų antspaudus sau ant kaklo, - Šį kartą jos balsas skambėjo kur kas karčiau, į kraują suplūstant pirmykščiam norui sukapoti tą augusį vampyrą gabalais ir sudeginti artimiausioje duoninėje.
-Bet tai nesvarbu. Prašau, pasakyk kad skambini norėdamas pranešti, jog Vestui viskas gerai, - Nemanė, jog tai įmanoma ir visgi, būdama labiausiai kitais tikinčiu ir pasitikinčiu asmeniu žemėje, naiviai vylėsi, jog galbūt Karmen persigalvojo ir visgi nusprendė Vesto neskriausti.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Petro   Št. 03 14, 2015 4:06 pm

Vyras skausmingai atsiduso, merginai pradėjus kalbėti bet nepajėgus tęsti. Visgi, nepertraukė josios tylos, suteikdamas jai laiko atsikvėpti ir susiimti, kad galėtų užbaigti sakyti tai, ką pradėjo. Jo ir Veronikos santykiai vis dar nebuvo tokie pat, kaip prieš jam dingstant ir situacija atrodė kiek įtempta, tačiau nepaisant neaiškios jų padėties, vyriškis vis tiek stipriai išgyveno visas šviesiaplaukės nesėkmes ir skriaudas, dėl ko žinia, kad kažkoks vampyras nesuturėjo rankų ir ją nuskriaudė, privertė vyrą tvirtai sukąsti dantis, jam paskutinę sekundę susitvardant ir sulaikant iš pat krūtinės gelmių išsiveržti ketinusį urzgimą, jam širstant kitame laido gale. - Labai apgailestauju,- pratarė, balse išryškėjant kaip niekad stipriai pagiežai, kurią retai kada tekdavo išgirsti ne tik Veronikai, bet ir visiems kitiems. Žinoma, ši stipri emocija buvo nukreipta ne prieš merginą, o prieš tą bjaurastį, kuris, be abejo, atsiims už savo juodus darbelius, tuo Rendalas buvo nusiteikęs pasirūpinti asmeniškai, šiuo metu ne itin mąstydamas apie tai, kad Karmen liks be pakaliko.
Vyrui prireikė keleto sekundžių, kad nusiramintų, bet visgi kelis kartus giliai įkvėpęs, jis sugebėjo kuriam laikui į šalį nustumti įniršį, jog galėtų nuraminti merginą ir bent šiek tiek praskaidrinti josios nenusisekusią dieną. - Jis sveikas. Karmen net nebuvo daugiau prie jo prisiartinusi, apskritai abejoju, ar ketino daryti ką nors rimtesnio nei gąsdinimas. Tiksliai nežinau, kur jis, bet ji užsiminė apie mišką ar kažką panašaus. Spėju, kad nugabenęs Vestą vampyras tiesiog jį ten paliko ir dingo,- kuo glausčiau išdėstė viską, ką žinojo, kad Veronika galėtų pranešti berniuko tėvams, kur ieškoti sūnaus, jog visas šitas košmaras kuo greičiau užsibaigtų.
Kiek patylėjęs, vampyras nusprendė išspręsti ir dar vieną ramybės ne tik jam, bet turbūt ir Veronikai nedavusį klausimą, dėl ko kiek sunkiau nurijo seiles, rinkdamas žodžius, kuriais galėtų pradėti. - Vera, aš tikrai labai apgailestauju, kad viskas taip nutiko. Ir atsiprašau už Karmen, ji.. ji turi problemų,- trumpam sustojęs, jog apsvarstytų, kaip geriau tai įvardinti, pratęsė, visgi į gilesnes smulkmenas nesileisdamas, kadangi pirmiausia nenorėjo, jog atrodytų, kad jis stengiasi visais įmanomais būdais pateisinti Karmen, o antra - vis tiek abejojo, ar šviesiaplaukė nori ir dar kada nors norės kažką girdėti apie moterį, kuri ne menkai sugadino josios nervus. - Tik noriu, jog žinotum, kad aš prie šito neprisidėjau. Žinau, kaip viskas galbūt tau atrodo, jau girdėjau, jog tau papasakojo apie tai, kaip ilgai ir artimai draugavau su Karmen. Bet netgi dėl jos užgaidų šitaip nepasielgčiau nei su tavimi, nei su tavo draugės šeima ar apskritai kuo nors. Tai, kad esu Karmen draugas, nereiškia, kad kartu su ja vykdžiau visus juodus darbelius. Tikiuosi, kad po kurio laiko, kai nurimsi, pajėgsi tai suprasti ir neširsi ant manęs. Man tikrai labai svarbu žinoti, jog neprarasiu tavęs dėl to, jog artimų draugų rate turiu netinkamų žmonių,- ramiai išsakė viską, kas gulėjo ant širdies, naiviai vildamasis, jog anksčiau ar vėliau Veronika supras jį ir jo pasirinkimą neatstumti net tokios bjaurasties kaip Karmen, kadangi Vera, pažinodama jį pakankamai gerai, jau turėjo suprasti, kad retkarčiais Rendalas turi problemų kai kalba pasisuka apie sugedusių žmonių nurašymą.
Atgal į viršų Go down
 
Petro
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 23Pereiti prie : Previous  1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Telefonai-
Pereiti į: