sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 222 kambarys

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27553

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: 222 kambarys   Tr. 11 19, 2014 10:06 pm



I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Charlize Theron
PRANEŠIMAI : 3918

Athenodora Volturi
I kissed him until his lips bled unholy words


RašytiTemos pavadinimas: Re: 222 kambarys   Št. 11 29, 2014 3:44 am

Vaikinui iš dalies buvo taip keista kai jis susitiko su mergina būtent tokiomis aplinkybėmis, o dabar dar ir turėjo keliauti link viešbučio nežinodamas kas bus toliau. Jam viskas atrodė pakankamai nauja, todėl Julianas apsidairydavo aplink, tačiau galiausiai pasisukdavo į merginą tarsi norėdamas sužinoti ar ji vis dar šalia. Žinoma jis pirmas pasiūlė kažkur eiti, nes tokioje atviroje vietoje likti, o ypač kai temo nelabai norėjo, todėl šiuo momentu jis tikrai griebėsi bet kokio pasiūlyto varianto ir paklusniai ėjo su Rose link viešbučio. Priėjus arčiau pastato pakėlė galvą taip pažvelgdamas į langus ir šyptelėdamas pasuko akis link įėjimo patraukdamas su ja vidun ir leisdamas merginą pirmą, kadangi šis net nenumanė, kur jie galėtų eiti. Nusekė iki kol šie užkilo liftu į pakankamai aukštai įsikūrusį vieną iš prabangesnių kambarių. Merginai atrakinus duris jis įėjo vidun apsidairydamas aplink tarsi pirmą kartą būtų tokioje vietoje, todėl persisuko link jos nusirengdamas švarką bei pasidėdamas jį ant pakabo ir likdamas be batų. Jis atrodė taip lyg kažkuria dalimi priklausytų prie šios aplinkos. Vaikinas šyptelėjo persibraukdamas ranka per kiek sutaršytus plaukus ir atsisukdamas link lango, kur žvelgė į tamsą, nors jau galima sakyti saulės buvo likęs visai nedidelis gabalėlis, todėl galėjai teigti, jog jau tamsu. Jis atrodė pakankamai ramus, tačiau akys klaidžiojo apžvelgdamos kiekvieną baldą taip lyg jis žinotų kas čia kada nors nutiko, tik paskutinis žvilgsnis užsiliko prie lovos. Vaikinas žinojo, kad jie negali miegoti, jau spėjo tuo įsitikinti, todėl dažnai gulėdavo ištiesęs rankas į šonus ir stebėdamas lubas. Jis sukando lūpą tiesiog atsiguldamas ant lovos ir užsimerkdamas, tačiau nieko nesakė vaizduodamas lovos puošmeną ir visai nejudėdamas. Šis netgi nekvėpavo būdamas visiškai nepanašus į senąjį Volturį, kuris jau dabar būtų gniaužęs merginą prie savęs ir neleidęs jai netgi savivaliauti. Po kiek laiko įkvėpė oro pasukdamas raudonų akių žvilgsnį link Rosalie ir stebėdamas ką ši veikia. Ji savaip žavėjo, galbūt ir dėl to, kad buvo graži norėdavosi atsisukti, kad galėtų pasimėgauti vaizdais, jis pats vis dar neišsiaiškino kuo ji jį traukia arčiau.


True evil is above all things, seductive. When the Devil knocks at your door, he doesn’t have cloven hooves. He is beautiful and offers you your heart’s desire in whispered airs.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Sarah Hyland
PRANEŠIMAI : 5103

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: Re: 222 kambarys   Št. 11 29, 2014 4:11 am

Rosalie ši aplinka jau buvo pažįstama, todėl ji nesidairė ir ramiai žingsniavo pirmyn, tik kartkartėmis žvilgtelėdama į šalia einantį vaikiną, kuriam viskas atrodė įdomu, kas privertė ją dar labiau pralinksmėti. Julianas jai atrodė mielas (net jei ir buvo beprotiškai keista taip galvoti apie buvusį Volturį), todėl šviesiaplaukė vis dar domėjosi juo, užuot tik pavarčiusi akis ir bėgusi kaip tik įmanoma toliau, kaip būtų dariusi, jei jis būtų toks pat kaip jos pažinotas vampyras.
Jiems pagaliau viešbutį, mergina stabtelėjo, tačiau pažvelgė ne į pastatą, bet į vaikiną, kuris dabar atrodė labai naivus ir pažeidžiamas, ko ji niekada nebūtų galėjusi pasakyti apie jo ankstesniąją versiją. Na, turbūt, jei ir toliau bendraus su juo, Rose turės paslėpti savo nuostabą ir priprasti prie to fakto, kad dabar egzistuoja tik tokia jo pusė. Mergina rodė kelią, ramiai lifte paspausdama reikiamą mygtuką, o vėliau žingsniuodama koridoriumi iki kambario, kuriame apsilankydavo pakankamai retai, naktis verčiau leisdama visą parą dirbančiose vietose, kurios siūlė visai įdomias paslaugas.
Šviesiaplaukė atrakino duris ir praleido Julianą pirmą, pati įeidama po jo ir užrakindama kambario duris, nes nenorėjo, kad kas nors juos trukdytų. Rosalie į spintą pakabino savo švarką ir nusispyrė batelius, kurį laiką stebėdama vaikiną, kai galiausiai nuėjo prie lango ir pažvelgė į tamsoje paskendusį miestą. Kai mergina atsisuko, vampyras jau gulėjo ant lovos, todėl mergina šyptelėjo, pagalvodama, kad jis visai neblogai atrodo, kai būna toks ramus ir nereikalauja nuolatinio dėmesio. Vegetarė atsiduso ir pati nužingsniavo prie lovos, priguldama šalia, net jei ir žinojo, kad taip elgtis neprotinga, kai galbūt vis dar nebuvo jam visiškai abejinga. Šviesiaplaukė kilstelėjo antakį, nes neišgirdo iš jo pusės jokio kvėptelėjimo, dėl to ištiesė ranką ir kumštelėjo jam į šoną, tyliai sukrizendama.
- Nevaidink lavono. - ji ištarė ir dar kartą nusijuokė, pagalvodama, kad tai truputį keista, kai, žinoma, Julianas turėjo teisę apsimesti numirėliu, tačiau tai vertė jaustis ją truputį nejaukiai, nes pati Rose vis dėlto nebuvo tokia rami ir netgi truputį įsitempė, nežinodama, kuo visa tai baigsis. Ji su vaikinu niekada neatsidūrė tokioje situacijoje, todėl tai mažumėlę trikdė.


“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Charlize Theron
PRANEŠIMAI : 3918

Athenodora Volturi
I kissed him until his lips bled unholy words


RašytiTemos pavadinimas: Re: 222 kambarys   Št. 11 29, 2014 6:03 pm

Vaikinas negalėjo elgtis kitaip kai tiesiog viskas jam buvo nematyta ir kėlė smalsumą apsidairyti, nesvarbu, kad tai būtų bebuvęs nors ir nieko neišsiskiriantis viešbučio pastatas, kuris stūksojo miesto viduryje ir kitiems nekėlė visai jokių emocijų, nes jis buvo įprastas dalykas. Jis šypsojosi stebėdamas viską lyg mažas vaikas atsiradęs naujoje vietoje. Todėl kartais tiesiog pasilikdavo ties mintimi paklusniai eiti paskui ir nieko neklausti. Galiausiai pasiekus paskutinį tikslą merginos kambarį jis vis dar buvo pakankamai sudomintas ir jos, ir interjero. Julianas juk visai neseniai pasidarė būtent toks ir pradėjo žiūrėti į aplinką ieškodamas velniai žino ko. Aišku, atrado Rosalie, o ji tikrai pakankamai įdomus objektas, kuris galėjo atkreipti dėmesį. Jis šypsojosi gulėdamas ir visai nekvėpuodamas kai ši atsigulė šalia dar kumštelėdama vaikinui į šoną, kad jis įkvėptų, todėl nusijuokė galiausiai įkvėpdamas bei neapsimetinėdamas mirusiu.
- Gyvas, vis dar. - Pasisuko link jos stebėdamas visai netoli atsiradusį merginos veidą.
Ji pasakė, jog nesusiviliotų menku romanu, nenorėtų ir ilgai mylėti. Jis pats nežinojo ką šiuo momentu jautė ir ką turėjo daryti, todėl vaikinukas žiūrėdamas į jos auksines akis užsimerkė ištiesdamas ranką. Buvo be galo keista galvoti kiekvieną veiksmą lyg būtų bijojęs... savęs. Jis tyliai atsikvėpė galiausiai padėdamas ranką merginai ant skuosto ir kiek pakeldamas palietė jos plaukus. Nusprendė, kad jei ji tiesiog nustums jį bus aišku, jog geriau likti taip kaip yra, todėl Julianas prigludo prie jos lūpų.


True evil is above all things, seductive. When the Devil knocks at your door, he doesn’t have cloven hooves. He is beautiful and offers you your heart’s desire in whispered airs.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Sarah Hyland
PRANEŠIMAI : 5103

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: Re: 222 kambarys   Št. 11 29, 2014 6:26 pm

Juliano smalsumas iš dalies žavėjo merginą, todėl ji sunkiai galėjo nuleisti akis nuo savo ankstesnio mylimojo, tačiau stengėsi nusisukti laiku, kad jis viso to nepastebėtų ir nepalaikytų jos visiška keistuole. Juk jau pasigauti jį gatvėje ir aiškinti apie ankstesnį gyvenimą, nebuvo pats normaliausias dalykas, dėl to dabar Rosalie turėjo truputį pristabdyti ir leisti jam pačiam rinktis tai, ko norėjo, į tą reikalą nekišdama savo trigrašio. Šviesiaplaukė, keliaudama į Peru, nusižiūrėjo visiškai įprastą tam kraštui viešbutį, todėl nematė jame nieko ypatingo, ypač, kai tas kambarys buvo tik formalumas, kurio reikėjo tik norint kažkur palikti savo atsivežtus daiktus.
Net nieko nedarydamas, Julianas vertė ją šypsotis, o tai buvo taip keista, kad vegetarė net nenutuokė ką turėtų reikšti tokia reakcija, kai anksčiau jo akivaizdoje tikrai nesijausdavo taip jaukiai, jog galėtų jaustis linksma.
- Gera tai žinoti. - mergina taip pat nusijuokė ir pasisuko į šalį, pažvelgdama į jo raudonas akis ir vis dar iš lūpų nepaleisdama savo švelnios šypsenos. Pajutusi vaikino pirštus švelniai prisiglaudžiant prie jos skruosto, Rose užmerkė akis, nenorėdama parodyti savo pasimetimo, tačiau tik ramiai gulėjo, leisdama jam glaustis arti, jei tik vampyras to norėjo. Galiausiai Juliano lūpos prisiglaudė prie jos ir šviesiaplaukė pasitiko jas, atsakydama į bučinį ir pati visu kūnu pasisukdama į jį bei prisislinkdama arčiau, kad galėtų dar labiau prisiliesti prie jo. Merginos pirštai suėmė jo marškinėlių kraštą, tačiau tik sugniaužė, o ji pati atsitraukė truputį toliau, klausiamai pažvelgdama į vaikiną, lyg mėgindama sužinoti, ko jis siekė tokiais veiksmais.


“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Charlize Theron
PRANEŠIMAI : 3918

Athenodora Volturi
I kissed him until his lips bled unholy words


RašytiTemos pavadinimas: Re: 222 kambarys   Št. 11 29, 2014 9:07 pm

Vaikinas nežiūrėjo ar ji stebėjo kaip šis atrodo vos ne kaip mažas vaikas, tačiau viską ką darė tai nuoširdžiai besidžiaugdamas vaizdais ir savais veiksmais, nedaug trūko, kad jis imtų dūsaut iš laimės. Jis buvo keistas, tikriausiai dabar daug keistesnis nei buvo prieš tai kai elgėsi su mergina lyg su daiktu savame gyvenime. Žinoma, aiškinti apie jo gyvenimą irgi buvo pakankamai nenormalu, tačiau jam patiko, leido susimastyti ką darė tada ir ką dabar reiktų daryti. Jis turės laiko apmastymams kai liks vienas, tada pasižiūrės apie save dalykus, kuriuos sakė mergina, vien kalbant apie elgesį su ja. Jis ir pats nesuprato, kur leido paskutines dienas būdamas čia, todėl ėjimas paskui merginą iš dalies buvo pakankamai įdomus dalykas. Matydamas merginą taip besišypsančią jis kartais tikrai pasimesdavo tarsi nesuprasdamas kas nutiko per tas kelias akimirkas. Aišku, jos žvilgsnio kai jį stebėdavo jis beveik niekada nepasigaudavo, Rosalie nusisukdavo apsimesdama, jog niekada taip nežiūrėjo su nuostabos kupinomis akimis į vampyrą, kuris džiaugėsidar viena galimybe, kurią gavo per ilgą savo gyvenimą, o pradėti iš naujo kažkada buvo beveik neįmanoma.
- Kol kas, dar ne. – Pridėjo išsišiepdamas ir pasižiūrėdamas kaip ji mielai atrodo žiūrėdama tiesiai ir dar pakankamai švelniai besišypsodama. Faktas, kad jis net nenumanė ką daro, tačiau dabar laiko pirštus prie jos stebėdamas kaip ji reaguoja į kiekvieną judesį. Pakreipė galvelę kai ji užsimerkė, bet vis dar buvo rami ir visai nesipriešino leisdama jam prisiglausti prie jos. Pasislinkus arčiau palietė jos nuogą odą. Netgi būdamas vampyras jis galėjo jausti, kad mergina lyg buvo truputį šiltesnė. Pasitraukus truputį toliau jis nuleido akis pažvelgdamas kaip Rose pirštai gniaužia jo tamsių marškinėlių kraštą, todėl šis pakėlė rankas duodamas jai numesti drabužį ant žemės bei sumirksėdamas kaip žavi blondinė. Perbraukė per merginos kaklą tiesiog negalėdamas nuleisti akių. Laukdamas kiekvieną akimirką kai ji pasižiūrės į jį pasakydama, kad jos netraukia tokie dalykai kai jis pats net nenumanė kas bus po penkių minučių.



True evil is above all things, seductive. When the Devil knocks at your door, he doesn’t have cloven hooves. He is beautiful and offers you your heart’s desire in whispered airs.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Sarah Hyland
PRANEŠIMAI : 5103

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: Re: 222 kambarys   Št. 11 29, 2014 10:00 pm

Rosalie buvo smagu matyti taip gerai nusiteikusį vaikiną, todėl ir jos veido išraiška nebuvo rūškana ar rimta, kai visa tai vertė bent kelias akimirkas jaustis laiminga ir dėl nieko nesijaudinti. Senasis Julianas dažniausiai tik versdavo ją irzlia būtybe, kuri viską daro vedama pykčio, o dabar jis veikė visiškai priešingai, kas, be abejonės, merginai patiko daug labiau. Taip, šviesiaplaukė ir be jo pagalbos galėjo būti pakankamai žiauri, tačiau šiuo metu ji visai nenorėjo taip elgtis, dėl to džiaugėsi, galėdama tuputį atsipalaiduoti ir nebijoti parodyti savo švelniosios pusės, nes buvo įsitikinusi, kad vampyras iš to tikrai nesišaipys, kai ir pats priminė užsisvajojusį menininką, kuriam nerūpi šio niūraus pasaulio problemos. Buvo lengva šypsoti kartu su Julianu, o dabar jai būtent to ir reikėjo, todėl ji nenorėjo jo paleisti ir atvirai mėgavosi tokia kompanija, kuri nesiekė iš jos gauti kokios nors naudos, kaip nutikdavo pakankamai dažnai.
- Tu nusiteikęs labai optimistiškai. - ji nusišypsojo ir papurtė galvą, negalėdama patikėti, kad jie kalbėjo apie tokius dalykus, kai prieš tai judviejų aptariamos temos buvo gana rimtos. Vaikinas atidžiai stebėjo Rose, todėl vegetarė nejučia prikando apatinę lūpą, tačiau atlaikė tą žvilgsnį, pati negalėdama susikoncentruoti ties kuo nors kitu, nes, net jei ji nebūtų to pripažinusi garsiai, vampyras ją vis dar traukė ir pakankamai stipriai. Galbūt Julianas tikėjosi, kad ji atstums ir pasakys, jog jie negali taip elgtis, tačiau šiuo metu mergina niekaip nebūtų galėjusi taip padaryti, todėl pati glaudėsi arčiau, nepaisydama savo nusistatymo nežaisti su vienadieniais romanais. Jo švelnūs prisilietimai tik dar labiau paskatino šviesiaplaukę nepasitraukti, dėl to ji viena ranka apglėbė vaikino pečius, kol kita susirado marškinėlius. Mergina atsitraukė nuo vampyro ir atsiduso, kilstelėdama drabužį ir galiausiai numesdama jį ant grindų. Ji pasisuko atgal į Julianą ir kurį laiką žvelgė į jį, krenkštelėdama, kai pernelyg ilgai užsispoksojo į jo lūpas, ir kilstelėjo akis į priešais esantį veidą.
- Tu tikrai to nori? - paklausė Rosalie, norėdama dar kartą įsitikinti tuo, kad vaikinas supranta, prie ko gali nuvesti toks elgesys. Vegetarė neiškentė ir priglaudė vienos rankos pirštus prie jo krūtinės, pagalvėlėmis švelniai perbraukdama per odą, kai pagaliau palinko į priekį ir pakštelėjo jam į skruostą, visai neskatindama ką nors daryti, tačiau leisdama pasirinkti, kol dar nebuvo per vėlu.


“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Charlize Theron
PRANEŠIMAI : 3918

Athenodora Volturi
I kissed him until his lips bled unholy words


RašytiTemos pavadinimas: Re: 222 kambarys   Št. 11 29, 2014 11:49 pm

Julianas visą laiką laimingai šypsojosi ir noriai kalbėjo su mergina ir rodė savo šypseną, kurios taip jis nebūtų rodęs. Vaikinas linksmai leido laiką ir nuo tos akimirkos kai sutiko merginą aikštėje, kai ši nepasivargino prieiti prie jo. Nesvarbu, kad ne geruoju tikslu. Bet vis vien priėjo pakalbindama nieko nepasakydama blogo, nors jis ir neprisiminė nenorėdamas jos priversti vėl pasimesti. Šis šyptelėjo nuleisdamas akis, ji be jo galėjo gyventi, jie tikriausiai ir ilgą laiką taip gyveno. Kaip sakė nebuvo labai jau ilgą laiką kartu, nepaliko vienas kitam randų, jog negalėtų dar kartą būti drauge. Jie abu buvo pakankamai laimingi stebėdami vienas kito veidus ir visai tuo nesiekdami kažko gauti. Bent jau Julianas visai neketino kažko siekti tokiu elgesiu.
- Aš tikrai tikiuosi, kad tai nėra blogai? – Jis šyptelėjo pažvelgdamas į merginos akis ir jiems taip rimtai besikalbant. Iš vaikino nelabai buvo galima išgauti rimtų atsakymų kai jis aiškiai nieko neprisiminė ir daugelio dalykų jis nežinojo. Šiai prikandus lūpą jo žvilgsnis nusileido žemyn į jos dantukus bei palingavo galvele negalėdamas negalvoti apie tas raudonas lūpas, norėjo prisiglausti prie jos, bet to priežasties jis net nenumanė. Jis tikrai tikėjosi, jog mergina išties ranką atstumdama jį bei pasakydama, kad bus gana. Nors ir mergina sakė, kad viskas. Ji dabar laisva, nemylinti, nepriklausoma, o ką kalbėti apie tai, jog galėtų net negalvodama glaustis prie to, kuris ją dar ilgą laiką ir niekino. Buvo keista taip glaustis kai jos rankos glaudėsi prie pečių taip šiltai apkabindamos. Šiai pasitraukus ir nutraukus jo marškinėlius liko pusnuogis bei puikiai girdėjo kaip ši atsidūsta jam likus taip. Rose stebint jį kiek šyptelėjo ir pasigavo jos žvilgsnį kai jis buvo klausimas ir aiškiai buvo įsitikinęs, kad ne ji turėjo paklausti tokio klausimo.
- Pasirodys labai keista jei pasakysiu, kad neprisimindamas įvykių aš... Apytiksliai žinau veiksmus, jie kartojasi. Kaip sunku viską paaiškinti žodžiais. – Julianas nuleido akis į jos ranką, kuri glaudėsi prie jo krūtinės. Tai visai nebūtų padėję pasakyti ne... Todėl užsimerkė jusdamas viską pakankamai aiškiai kai ši palinko link jo pakštelėdama į skruostą. Ji leido rinktis, tačiau tikriausiai atsakymas ir taip buvo aiškus, todėl jis apsiglėbė ją per liemenį prisitraukdamas prie savęs ir pasisodindamas ant kelių ir pakštelėdamas šiai į nosiuką. Jis tiesiog norėjo būti geresnis jai, nei buvo tada.


True evil is above all things, seductive. When the Devil knocks at your door, he doesn’t have cloven hooves. He is beautiful and offers you your heart’s desire in whispered airs.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Sarah Hyland
PRANEŠIMAI : 5103

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: Re: 222 kambarys   Sk. 11 30, 2014 1:53 am

Rosalie buvo smagu leisti laiką su vaikinu, net jei tai iš dalies buvo pakankamai keista, kai ji dažniausiai laikydavosi atokiau nuo visų kompanijų ir rinkdavosi tik savo pačios kompaniją, visai nenorėdama prie ko nors prisirišti. Merginai to mažiausiai reikėjo, todėl buvo paprasčiausia tuos dalykus nustumti į šalį ir bent vieną kartą gyvenime niekam nepriklausyti. Jai to beprotiškai reikėjo ir šviesiaplaukė mėgavosi tuo jausmu, tačiau jos gyvenime vėl atsiradęs Julianas ir vegetarės kabinimasis į vampyrą, puikiai įrodė, kad ji paprasčiausiai nemoka būti viena.
- Ne, kaip tik atvirkščiai. Manau, jog tai labai miela. - Rose išsišiepė, parodydama dantukus ir meiliai pažvelgdama į vaikino šypseną, kuri, jei vis dar būtų žmogų, priverstų jos skruostus paraudonuoti. Jie abu žiūrėjo vienas į kitą pakankamai nedrąsiai, nežinodami, kaip derėtų elgtis tokioje situacijoje, tačiau tuo pačiu aiškiai norėdami kažko daugiau, o ne tik linksmų pokalbių apie nieką. Glaustis prie jo buvo malonu, todėl mergina neatstūmė Juliano ir pati apsikabino jį, akivaizdžiai parodydama, kad negali būti toli, kai kažkas jame vis dar traukė ir vertė tai ištirti, o pasitraukti tik tada, kai viskas bus aišku. Šviesiaplaukei buvo truputį keista matyti tą patį kūną, bet jaustis taip, tarsi šalia būtų visai kitas asmuo, dėl to ji kurį laiką stebėjo vaikiną, bandydama suprasti, kaip jis galėjo taip kardinaliai pasikeisti.
- Suprantu, ką nori pasakyti... Galbūt tam tikra prasme, vis dėlto mane prisimeni. - ji gūžtelėjo pečiais ir šyptelėjo, liesdama Julianą, nes negalėjo elgtis kitaip, kai jis buvo taip arti ir gundė ją nė kiek ne prasčiau nei rojuje sumaištį sukėlęs žaltys. Pajutusi, kaip vaikinas tvirčiau apsiglėbė jos liemenį, Rosalie nusišypsojo ir apkabino jo pečius, klusniai atsisėsdama ant kelių. Mergina užsimerkė, kai vampyro lūpos trumpam prisiglaudė prie jos nosies galiuko, pati truputį pasūpuodama jį savo glėbyje. Šviesiaplaukė kelias akimirkas taip ramiai sėdėjo, kol galiausiai patraukė savo rankas ir vis dar linksmai stebėdama jį, nusimetė savo palaidinę, pažvelgdama kaip drabužis krenta ant grindų ir tik tada atsisuko į Julianą. Rose suėmė vaikino veidą delnais ir prisiglaudė prie lūpų, bučiuodama jį, kol pirštai pamažu leidosi žemyn, švelniai liesdami jo apnuogintą odą ir iš naujo pažindami kadaise liestą kūną. Mergina pasiekė vampyro kelnių diržą, tačiau tik sugriebė jį ir stabtelėjo, pasitraukdama nuo lūpų ir pažvelgdama į raudonas akis, lyg sakydama, kad dabar jis turi paskutinį šansą pasitraukti.


“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Charlize Theron
PRANEŠIMAI : 3918

Athenodora Volturi
I kissed him until his lips bled unholy words


RašytiTemos pavadinimas: Re: 222 kambarys   Pir. 12 01, 2014 3:20 pm

Pats Julianas nežinojo nieko apie save, nežinojo apie merginą prie kurios jis buvo, todėl tas pritarimas, keistas noras būti šalia... Vertė vaikiną galvoti kas tarp jų, tačiau ta prakeikta galva... Jis atrodė kiek irzlokas jei bandydavo atsiminti kas buvo, todėl Rose ką nors pasakius nukreipdavo mintis imdamas žavėtis nieko neišsiskiriančiais dalykais. Jis nevertė merginos priklausyti jam beveik nuo tos akimirkos kai šie sutiko. Vaikinas juk išvis neatsiminė ir į kiekvieną paklausimą būtų galėjęs tik nusišypsoti kaip mielas durniukas, tačiau atsakyti nesugebėdavo, todėl iš jo pusės būdavo tik gūžtelėjimas pečiais.
- Tikriausiai ačiū? – Jis nežinojo ar reiktų šiuo atveju merginai padėkoti, nes tai skambėjo kaip komplimentas. Jis tyliai atsiduso nužvelgdamas jos veidą kaip ji meiliai žiūrėjo būtent į jį. Keista, kad abu būtent taip žiūrėjo į vienas kitą bandydami suprasti ar jei kas nors pradės truputį drąsiau nebus pastumtas į kitą pusę. Būtent dėl tos priežasties, kad taip glaustis buvo malonu vaikinas visai neatstūmė jos netgi pats atsirasdamas arčiau, juk jam buvo įdomu ir kas gi slepiasi po Rosalie drabužiais, kurie atrodė visai gražiai, bet juk visada reikėjo pasižiūrėti giliau. Vaikinas išties pasijausdavo kažkaip keistai kaip Rose pažvelgdavo į jį taip, lyg pažinodama, bet kartu ir pasimesdama, nes buvo neaišku kas bus toliau.
- Taip, tikriausiai ir taip yra. Aš nežinau kas kada nors tarp mūsų buvo. Bet man įdomu. – Jis atsakė atsidusdamas, nors to ir nebuvo būtina. Jis nieko nedarė, tiesiog žiūrėjo į ją nejudėdamas ir kartais vos šyptelėdamas. Vaikinas nusprendė ją pasisodinti ant kelių, todėl prisitraukė arčiau apsiglėbdamas ją. Vampyrei pasūpavus jį į šonus, todėl šyptelėjo. Šiai nusimetus palaidinę jo akys nusileido žemiau nužvelgdamos viską, tačiau Rosalie suėmė jo veidą ir priglaudė lūpas prie jo, jis visai netrukdė merginai taip liestis ir žiūrėti kaip pasikeitė nuo to karto kai jie buvo kartu. Merginai sugniaužus jo diržo sagtį šis atleido jos lūpas kiek pasitraukdamas ir sumirksėdamas. Galbūt jis ir turėjo dar begales šansų pasitraukti, tačiau vaikinas visiškai neturėjo tam potencialo, todėl tik priglaudė lūpas prie jos kaklo pabučiuodamas ir nusileisdamas žemyn link jos petuko.


True evil is above all things, seductive. When the Devil knocks at your door, he doesn’t have cloven hooves. He is beautiful and offers you your heart’s desire in whispered airs.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Sarah Hyland
PRANEŠIMAI : 5103

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: Re: 222 kambarys   Pir. 12 01, 2014 9:06 pm

Vos supratusi, kad Julianas nieko neprisimena apie save ar ankstesnį gyvenimą, mergina buvo nusprendusi jam nieko nepasakoti, tačiau jų bendri prisiminimai dar atrodė labai artimi, o ji niekada nepasižymėjo dideliu susitvardymu, todėl nieko nuostabaus, jog keli faktai vis dėlto pasiekė vampyro ausis. Taip elgtis buvo beprotiškai kvaila ir Rosalie puikiai suvokė, kad neturėtų taip daryti, tačiau matant vaikiną tokį pasimetusį, ji negalėjo išlikti nešališka ir nesikišti į jo gyvenimą, nors tikrai neturėjo tokios teisės. Vegetarė nebūtų sugebėjusi palikti Juliano tokio, ypač, kai žinojo dalį jo istorijos, todėl ir prasitarė apie jo praeitį, manydama, kad galbūt taip palengvins vampyro dalią.
- Nėra už ką. - ji nusijuokė ir palinko prie vaikino, pakštelėdama jam į skruostą, tačiau greitai vėl padėjo galvą ant lovos, smalsiai žvelgdama į jį ir niekaip negalėdama nusukti akių į kitą pusę, kai šiuo metu Julianas buvo pats įdomiausias šio kambario objektas. Šviesiaplaukė neprisiminė paskutinio karto, kai taip nedrąsiai jautėsi su kokiu nors vyru, o dar su pažįstamu, su kuriuo ne vieną kartą yra miegojusi, todėl tik gniaužė savo pirštus, net nedrįsdama jo paliesti, nors kitu atveju jau dabar būtų plėšusi drabužius nuo vaikino kūno, kad tik kuo greičiau galėtų pajusti jį šalia savęs.
- Dažniausiai nemėgstu atvirai sakyti to, ką galvoju, bet... jau dabar dėl daugybės priežasčių viskas yra geriau, nei anksčiau. - Rose šyptelėjo ir nusuko akis, sunkiai galėdama patikėti, kad tai pasakė garsiai, tačiau greitai vėl atsipalaidavo ir atsidūrė ant Juliano kelių, linksmai jam nusišypsodama. Mergina nebuvo didelė meilių prisilietimų mėgėja, bet nusprendė apsiglėbti jį ir kartu pasiūbuoti į šonus, tarsi parodydama, kad gali būti švelni, kai to nori. Vegetarė prikando apatinę lūpą, kai pastebėjo jo tiriantį žvilgsnį, kai nusirengė vieną drabužį, tačiau nenorėjo per daug į tai gilintis, todėl pabučiavo jį, liesdama vaikino kūną, kol pasiektos kelnės privertė dar kartą susimąstyti, ar tai gera mintis. Šviesiaplaukė atsiduso ir galiausiai atsegė jo džinsus, išverdama diržą ir jausdama jo lūpas prie savo nuogos odos, lengvai stumtelėjo Julianą žemyn, kad jis atsigultų ant lovos. Rosalie palinko prie veido ir priglaudė lūpas prie kaktos, vėliau prie smilkinio, skruosto, o galiausiai prie nosies galiuko, švelniai nusišypsodama ir vienos rankos nykščiu perbraukė per jo lūpas, greitai užsikišdama užkritusią plaukų sruogą už ausies, ir atsargiai prisiglaudė prie jų savosiomis.


“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Charlize Theron
PRANEŠIMAI : 3918

Athenodora Volturi
I kissed him until his lips bled unholy words


RašytiTemos pavadinimas: Re: 222 kambarys   Kv. 12 04, 2014 11:26 pm

Žinoma, kad vaikinas visai nieko nežinodamas ir negalėjo aiškiai priimti visko, nes netgi nebuvo tikras ar tai tiesa, ar Rosalie, kuri buvo jam pakankamai gera, kad ir ką jis padarė vis dar nori likti. Jis niekada net nenumanė, kad ką nors sutiks, kad sužinos kas buvo praeitam gyvenime, aišku tikriausiai niekas niekada gyvenime nesugebės pasakyti kas jis toks ir perduoti informacijos jam pateikiant kaip tapo tokiu kokiu buvo ir kas nutiko, kad Julianas visai nepamena nieko, juk taip neturėtų būti... Bent jau su juo tai tikrai. Nors vaikinas pats būtų galėjęs pabandyti gyventi.
Šis mielai šyptelėjo kai Rose nusijuokė ir pasakiusi nėra už ką aplinko pakštelėdama į skruostą. Kiek laiko taip ją stebėjo nenusukdamas akių, nors ir begalė minčių sukosi jo galvoje, kad būtų galima pasakyti daug dalykų, daug ko paklausti, tačiau vaikinas tik gulėjo žiūrėdamas į jos akis ir tylėdamas. Pats nesuprato kaip turėjo elgtis norėdamas ją palenkti arba pasukti įvykius kaip jai patiktų, todėl stebėjo jos akis kartais užsimerkdamas ilgesniam laikui. Tikriausiai kaip ir ji sakė jei jis būtų tas pats vampyras jie jau būtų seniai pasielgę kitaip.
- Aš jau spėjau tuo įsitikinti. Aišku nedaug laiko praėjo, bet vis vien. Tikrai manai, kad dabar viskas daug geriau nei buvo? – Paklausė bandydamas įsitikinti jos sakomo teiginio tikslumas yra toks. Jis buvo su mergina laikydamas ją glėbyje ir linksmai šypsodamasis. Juk jis tiesiog jautėsi keistai, lyg niekada gyvenime nebūtų laikęs merginos savo rankose. Todėl norėjo ją apkabinti, pajusti šilumą... Matydamas ją pusnuogę žavėjosi, ne tai, kad keistai pasižiūrėjo, bet atrodo, kad kai kurias detales jo kūnas puikiai atpažino, o Rosalie buvo ta detalė, kurią jis priėmė. Jis atsakė į bučinį duodamas jai elgtis kaip tik patinka ir negalvodamas ar daro gerai ar ne. Netekęs diržo atsigulė ant lovos ir užsimerkė vos jos šaltos lūpos prisiglaudė prie kaktos ir taip leidosi žemyn kol pirštai perbraukė per lūpas. Galbūt niekada nebūtų bijojęs būtent tokio prisitraukimo. Trumpam atsimerkė, tačiau vėl užsimerkė įveldamas ranką jai į plaukus ir visai nenorėdamas, kad ji pasitrauktų.



True evil is above all things, seductive. When the Devil knocks at your door, he doesn’t have cloven hooves. He is beautiful and offers you your heart’s desire in whispered airs.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Sarah Hyland
PRANEŠIMAI : 5103

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: Re: 222 kambarys   Pen. 12 05, 2014 3:35 am

Priešingai nei su ankstesniuoju Julianu, su šia naująja jo versija mergina norėjo elgtis švelniai ir meiliai, išryškinant tokias savo savybes, užuot rodant pyktį ir nekantrumą, kaip dažnai darydavo, nes šalia esantis vampyras buvo visai kitoks ir visai nepriminė to, kurį ji pažinojo. Žinoma, fiziškai vaikinas atrodė lygiai taip pat, kaip ir anksčiau, tačiau Rosei tai netrukdė galvoti apie jį, kaip apie vyrą, kurį dar turėjo pažinti, kad suprastų, koks jis yra iš tikrųjų ir pamirštų visas skriaudas, kurias sukėlė jo veiksmai.
Atidus į jos pusę nukreiptas raudonų akių žvilgsnis truputį glumino ir trukdė mąstyti blaiviai, bet šviesiaplaukė tik šypsojosi, nuoširdžiai džiaugdamasi tuo, kad viskas buvo kitaip ir į ją jau nebuvo žiūrima kaip į daiktą. Na, mergina bent jau tikėjosi, kad Julianas nemato jos kaip žaisliuko, tačiau įžvelgia moterį, kuriai jis vis dėlto rūpėjo net praėjus nemažam laiko tarpui ir abiems išgyvenus tam tikrus pokyčius.
- Nejaugi mane taip lengva permatyti? Geriau, nes... tu nesieki manęs iškart pasiguldyti į lovą ir žiūri į mane, tarsi tau rūpėčiau, nors taip tikrai neturėtų būti, kai manęs nepažįsti ir žinai tik tai, ką papasakojau. Man viskas atrodo truputį keista, bet... gerąja prasme. - ji išsišiepė ir prisiglaudė prie vaikino, apsiglėbdama jį ir kurį laiką tiesiog taip sėdėdama, kai galiausiai negalėjo ilgiau kentėti ir pirmieji drabužiai atsidūrė ant grindų, o jos lūpos glaudėsi prie vampyro, prašydamos daugiau. Rosalie paguldė Julianą ant lovos ir švelniai lietėsi prie jo, šią akimirką nenorėdama nieko kito, tik jo vieno, todėl jos pirštai pakankamai greitai nusileido prie jo kelnių stumtelėdama žemiau, kai pati kilstelėjo savo kūną truputį aukščiau, kad galėtų lengvai numesti drabužį. Šviesiaplaukę per daug gundė tas vyras, jog pati sugebėtų likti su visais drabužiais, todėl netrukus ji atsegė savo liemenėlę ir nusviedė ją į šalį, palinkdama prie vaikino ir priglausdama savo kaktą prie jo, kol gintarinės spalvos akis trumpam uždengė ploni vokai.
- Nežinau, kuo tu visada mane taip trauki, tačiau kažkas vis tiek yra, net jei vienas kitą atstūmėme daugybę kartų. Niekaip negaliu tavęs išmesti iš savo galvos, Julianai. - mergina atsiduso ir palinko prie jo lūpų, įsisiurbdama į jas su stipresne jėga, kol pirštų pagalvėlėmis lietė nuogą vaikino kūną ir mėgavosi tuo, kad dabar galėjo taip elgtis.


“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Charlize Theron
PRANEŠIMAI : 3918

Athenodora Volturi
I kissed him until his lips bled unholy words


RašytiTemos pavadinimas: Re: 222 kambarys   Sk. 12 07, 2014 10:16 pm

Su šiuo vampyru ir reikėjo elgtis gražiai, kadangi jis nepažino nieko, seni jausmai sunkiai galėjo sugrįžti į galvą ar širdį. Jis nenumanė kaip elgėsi anksčiau, nežinojo kaip turėtų elgtis ir dabar, todėl tai iš dalies buvo galima sakyti ir neįprasta iš vienos pusės, nes jis nebebuvo toks pat kaip kažkada. Nors ir jo kūnas visai nepasikeitė per tuos metus ir atrodė lygiai taip pat, bet pats mąstymas ir tai kaip jis žiūrėjo į jos pusę negalėdamas patikėti, jog galėjo jai pridaryti be galo daug žalos kai jos iš veido nepažino.
Šis bandė taip aiškiai nerodyti susidomėjimo ir nenorėjo, kad kažkas jame verstų ją galvoti, jog negalima palikti vaikino vieno. Bet jai besišypsant vis vien atsakydavo tuo pačiu įsikąsdamas į lūpą ir svarstydamas kas galėjo nutikti, kad jis pasikeitę. Ir dar jos nuomone į gerą. Žvelgdamas į jos akis tikrai nematė to paties žaislo, kurį būtų galėjęs paturėti ir paskui jau numesti ant žemės, nes reikėjo naujo ir ji jam atsibodo.
- Ne, aš tiesiog bandžiau galvoti, nors man nei tai dabar nesiseka. Iškart... Tačiau vis vien siekiu? Koks nuspėjamas... Tu man rūpi. Tikrai, nesvarbu, kad net nenumanau kas tau nutiko, kodėl tokia esi ar išvis ką tau padariau savo elgesiu. Atsiprašau. – Šyptelėjo taip pareikšdamas ir parodydamas, kad gailisi savo veiksmų. Rose prisiglaudus prie Juliano ir apkabinus pasisukiojo į šonus ją pasūpuodamas ir vis dar rodydamas, kad ji jam tikrai svarbi. Drabužiams nukritus palietė ją prisiglausdamas bei bučiuodamas kai rodos veiksmai išdavė, kad kažkada taip jautėsi, taip darė. Šiai stumtelėjus nukrito ant lovos vis dar laikydamas pirštus ant jos ir užsimerkdamas. Netekęs kelnių dėl jų nesijaudino, nes buvo aišku, kad jas dar ras. Vaikinas tikrai nesistengė jos patraukti į savo pusę, kad galėtų parsiguldyti, išvis jam netgi nebuvo tokios minties. Nes galva buvo tikrai pilna tik dorų minčių, apmąstymų kaip viskas turėtų būti toliau, o tokiems planams jis nebuvo pasirengęs. Nukritus liemenėlei pakėlę ranką paliesdamas jos krūtinę kai kakta atsirėmė į jo ir šis tik laisvai paliko ranką ties kur buvo padėjęs visai nieko nedarydamas.
- Galbūt... Aš nežinau... Galbūt pavyks mums taip padaryti. Kaip supratau ir man ne geresnė situacija... – Nutęsė pasigaudamas jos lūpas ir priimdamas tai kaip galima sakyti paskatinimą imtis veiksmų. Todėl jis apsivertė parguldydamas merginą po savimi ir pasitraukdamas nuo lūpų šyptelėjo nuleisdamas akis ir pakankamai švelniai pirštais vedžiodamas jos oda.


True evil is above all things, seductive. When the Devil knocks at your door, he doesn’t have cloven hooves. He is beautiful and offers you your heart’s desire in whispered airs.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Sarah Hyland
PRANEŠIMAI : 5103

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: Re: 222 kambarys   Pen. 12 12, 2014 9:56 pm

Rosalie iš dalies netgi buvo globėjiška su vaikinu, stengdamasi per daug nevarginti jo savo kalbomis ir neversdama stipriai sutrikti, ypač, kai nejučia imdavo pasakoti apie senąjį Santiagą, kuris jai nekėlė labai teigiamų emocijų. Taip, jie kartu patyrė gerų akimirkų, tačiau visi kiti įvykiai vertė griežti dantimis ir vartoti jo vardą kaip keiksmažodį. Mergina nenorėjo apsunkinti Juliano gyvenimo tokiais kvailais dalykais, todėl neretai prikąsdavo liežuvį ir nutildavo, pasilaikydama viską sau, stengdamasi pati priprasti prie naujos jo versijos, kuri jau dabar jai daug labiau nei ta, kuri buvo giliai įsirėžusi jos atmintyje.
- Nesistenk labai daug galvoti, taip tik perkrausi savo smegenis ir paskui bus bum. – ji nusijuokė ir palingavo galva, toliau klausydamasi, ką sako vaikinas. – Galbūt ir sieki, bet nemanau, kad vien tam, jog panaudotum savo reikmėms ir pamestum. Neatrodo, kad galėtum taip pasielgti. – šviesiaplaukė šyptelėjo, išgirsdama, jog jam rūpi, todėl nuleido akis, prikąsdama apatinę lūpą, nes nežinojo, kaip turėtų į tai reaguoti, kai iš Santiago lūpų niekada negirdėjo tokių dalykų. – Neatsiprašinėk, tikrai nereikia to daryti, nes viskas jau seniai pamiršta. Nelaikau tau pagiežos. – Rose atsiduso ir apsiglėbė jį, užmerkdama akis ir trumpam tiesiog glausdama šalia savęs, kai kilo noras imtis truputį drąsesnių veiksmų. Sutikusi jį, mergina tikrai neplanavo miegoti su Julianu, manydama, kad tai tas pats bejausmis padaras, kuris be jokio gailesčio elgdavosi su ja, kaip su tuščia vieta, tačiau dabar jis buvo kitoks, galbūt būtent toks, kokia ji visada ir norėjo, todėl atsispirti pagundai prisiglausti prie puikiai pažįstamo kūno, atrodė kaip nuodėmė. Šviesiaplaukė glaudėsi prie jo lūpų švelniai, pamažu mažindami juos dengiančių drabužių sluoksnį ir leisdama kūnams būti vis arčiau, nes šią akimirką tai buvo vienintelis jos troškimas. Rosalie nesijautė nedrąsiai, todėl lietėsi prie jo taip, kaip norėjo, mėgindama prisiminti, ką reiškia šalia savęs turėti vyrą, kai jau kurį laiką nesivėlė į jokius santykius, vengdama nerimtų nuotykių, tačiau nesigailėjo dėl to, kad prie savęs prisileido Julianą, nes galbūt kažkur giliai širdyje, vis dar jautė jam simpatiją, niekaip negalėdama pamiršti vos keliskart matytos jo švelnios šypsenos. Jausdama vaikino rankas prie savęs, mergina truputį atsitraukė ir meiliai pažvelgė į jį, skatindama taip elgtis ir bent kurį laiką pasimėgauti tuo, ko jau kurį laiką neturėjo galimybėmis paliesti.
- Kaltinkim likimą, jis dažniausiai yra tas veiksnys, kuris keistai vis sumeta mus kartu... Nors, tiesą pasakius, dėl to neturiu didelių pretenzijų. Bent jau dabar. – ji šyptelėjo ir pati delnais suėmė jo veidą, priglusdama prie lūpų, kurios šiuo metu traukė taip pat stipriai kaip magnetas, kas tik įrodė, kad galbūt Rose jo iš tiesų niekada nepamiršo, tik nustūmė į tolimą atminties kertelę, kuri dabar atgijo ir vertė elgtis neapgalvotai, glaudžiant jį vis arčiau. Atsidūrusi po juo, šviesiaplaukė pasitraukė nuo vaikino lūpų ir nusišypsojo, jausdama kaip atsargiai jo pirštai liečiasi prie jos odos, todėl atsiduso, pati jau nelabai norėdama delsti, kai abejonių dėl savo veiksmų neturėjo, dėl to suėmė jo apatinių kraštus ir nustūmė paskutinį drabužį žemyn, nužvelgdama jį visą ir prikąsdama apatinę lūpą. Mergina suėmė vieną vaikino delną savuoju ir sunėrė judviejų pirštus, padėdama ranką ant antklodės ir švelniai jam nusišypsodama. Paprastai tokiu atveju Rosalie būtų perėmusi valdžią į savo rankas ir mėgautųsi tokia padėtimi, tačiau šį kartą viskas buvo kitaip, nes šviesiaplaukė paprasčiausiai norėjo pasiduoti jam ir leisti daryti tai, ką norėjo, turbūt pirmą kartą gyvenime pateikdama save tarsi dovaną.


“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”
Atgal į viršų Go down
 
222 kambarys
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» KAMBARYS # 007

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Peru :: Lima :: Viešbutis-
Pereiti į: