sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Recoleta

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27578

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Recoleta   Tr. 11 19, 2014 12:12 am



I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 2196

West Elliot Harlow
we are so scared of people breaking us, that we end up breaking ourselves


RašytiTemos pavadinimas: Re: Recoleta   Sk. 12 21, 2014 9:54 pm

Po ilgos kelionės (tiek keltu per vandenyną, tiek dulkėtu keliu) išnuomota mašina, kuri nebuvo Heidės skonio, bet kitokių pasirinkimų tiesiog nebuvo, mat poršą teko palikti Italijoje, jiedu atkeliavo (pagaliau!) į Argentiną. Tiesą sakant, net pati kelionė buvo puikios nuotaikos užtaisas, jiems nenustojant krizenti iš įvairių dalykų, šaipytis vienas iš kito bei aplinkinių žmonių ir kalbėtis apie pačius įvairiausius dalykus, kas tik dar labiau suartino Heidę su Fredriku ir leido vienas kitam susipažinti dar geriau. Ir kurgi kitur patrauks grynakraujė argentinietė, jei ne į gražiausią ir mylimiausią Argentinos miestą - Buenos Aires? Kažkodėl jautė savyje veik vaikišką troškimą supažindinti Fredį su apylinkėmis ir kad jis pamėgtų šį besišypsančių žmonių kraštą taip pat kaip ir ji.
- Ar minėjau, kad aš čia gimiau? - Paklausė vyruko sėdėdama keleivio sėdynėje ir atvertus mašinos viduje esantį veidrodėlį tvarkėsi plaukus, kurie po vėjo sutaršymo atrodė ganėtinai kraupiai. Viena akimi žvelgė į pasikeitusį miesto vaizdą pro mašinos veidrodėlį, kadangi pastarąjį kartą čia buvo prieš kokius dešimt metų. - Žinoma, viskas buvo kitaip tuomet, - linktelėjo užverdama veidrodėlį ir nukreipdama žvilgsnį į Fredį ir svajingai atsidusdama. Akivaizdu, prisiminimai nebuvo patys maloniausi, tačiau mergina visgi mylėjo šią šalį ir šį miestą. Gerai buvo tai, kad jau temo ir ji, pasipuošusi stulbinančia vakarine suknele ir aprėdžiusi Fredriką smokingu, kurį taip pat nudžiovė iš Aftono spintos ir paslapčia įsikišo į lagaminą, galės traukti į patį prabangiausią restoraną, kuriame vynas pats skaniausias pasaulyje. O po jo jau buvo netgi sugalvojusi viešbutį, kuriame galės apsistoti. Nors po Fredriko pasiūlymo kur nors išvažiuoti ji dar dvejojo, tačiau dabar nė truputėlio nesigailėjo. Nujautė, kad bus velniškai linksma.



But frankly, my dear, I don’t give a damn.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 18801

Veronique Helena Boucher
You were writing our epitaph,
and I thought we were still alive.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Recoleta   Sk. 12 21, 2014 11:42 pm

Niekuomet nebuvo didelis prabangos gerbėjas, gimęs ir augęs itin skurdžioje šeimoje, dėl ko visi pasiturintys asmenys jam visuomet atrodė, kaip nosis užrietę suskiai, ir vis dėlto, rengdamasis kostiumą nesiskundė negalėdamas atsispirti pagundai pamatyti susižavėjimo kupiną šypseną vampyrės veide, kuri pasirodė vos iš degalinės tualeto Fredrikas grįžo dailiai apsirėdęs.
-Tik maždaug šešiasdešimt kartų, - Tarė su šypsena lūpose, kuri iš ten nedingo nuo pat kelionės pradžios, reikliau spustelėdamas greičio pedalą, automobiliui lyg paklusniai bitelei noriai zujant į priekį, kol galiausiai jiedu įsuko į tamsiaplaukės išrinktą restoraną, kuris savo puošnumu vertė Fredžio akis skaudėti. Bet vaikinas ir toliau nesiskundė, vengdamas net galvoti apie jųdviejų skirtumus, kurie palengva ėmė badyti akis ir versti mišrūną jaustis nepatogiai, jam neturint nė menkiausio suvokimo, kaip turėtų elgtis tarp elito, su kokia šakute valgyti ar kokį patiekalą iš tų tūkstančio nežinomų ir nė neįskaitomų išsirinkti, jog po to apsikvailinus nereikėtų per prievartą valgyti pusiau žalios avienos. Patikėjęs automobilio raktelius durininkui, pats padėjo išlipti Heidei, ištiesdamas jai savo parankę ir dar sykį nepatikliai nužvelgdamas pastatą, lyg kažkas jį per prievartą stumtų į katorgą.
-Tu juk žinai, kad aš ne tokio tipo vyrukas? - Netikėtai paklausė kur kas rimtesniu tonu nei kalbėjo visą jų buvimo kartu laiką, pamažu pradėdamas manyti, jog moteris jį laiko kažkuo, kuo vaikinas nebuvo ir būti neketino. Šykščiai šyptelėjęs pro šalį praėjusiam ir akivaizdžiai vyno padauginusiam senyvo amžiaus vyrui su dviem jo palydovėmis, Fredrikas vėl nukreipė akis į kur kas už jį žemesnę moterį, nemaloniai pasimuistydamas vietoje, lyg netilptų savo paties kūne.



And I'd choose you; in a hundred lifetimes, in a hundred worlds,
in any version of reality I'd find you and I'd choose you.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 2196

West Elliot Harlow
we are so scared of people breaking us, that we end up breaking ourselves


RašytiTemos pavadinimas: Re: Recoleta   Sk. 12 21, 2014 11:55 pm

Matydama nepatogiai besijaučiantį Fredį ir pati mažumėlę sutriko suraukdama antakius. Prabangą ir brangius dalykus ji ypatingai mėgo, turbūt iš dalies brangiomis mašinomis ir deimantais ant kaklo mėgindama užpildyti tas tuščias sielos kerteles, kurias paliko ne visai nusisekęs gyvenimas. Tačiau šitaip gyventi mergina vis dėlto mėgo ir nė nemanė, kad kažkam tai galėtų nepatikti. Visgi, pamačiusi mišrūno žvilgsnį ji sudvejojo ir paėjėjo kiek toliau nuo įėjimo, net jei ir pati jau buvo su suknele, kuri buvo skirta būtent jų vakarui restorane.
- Niekas neverčia čia eiti, - pasakė visiškai rimtai bei žiūrėdama tiesiai į jo akis, tačiau dabar imdama svarstyti, kodėl vaikinas apskritai ryžosi keliauti į kitą šalį su Volture, kuri, akivaizdu, nebuvo prastus barus ir užkandines mėgstanti asmenybė, kuri pasitenkins vakaru su alaus skardine rankose. Jei Heidė kur nors išsiruošdavo, viską atlikdavo taip, kad būtų smagu (ir galbūt šiek tiek gėda) prisiminti. - Tiesiog maniau mėgsti iššūkius, Fredi, - pasakė jos veide netrukus atsirandant kiek suktai ir provokuojančiai šypsenai ir gundančiai primerktoms akims, kas reiškė, jog mergina tikrai neketino nuėjusi ten tylomis gurkšnoti konjaką, kaip visi snobai aplinkui. - O kad tu kitoks nei visi suvokiau tą pačią akimirką, kai kažkokiu būdu su traškučiais atsiradai Volteros salėje ir ėmei vadinti mane Alfredu, - pasakė sunerdama rankas ant krūtinės ir šyptelėdama. Nenorėjo versti vaikino daryti tai, ko jis nenorėjo, bet visada buvo už tai, kad žmogus sugebėtų išlįsti iš savo komforto zonos. Juk ten visi smagumai ir prasideda. Galų gale, kas ten žino, galbūt kita stotelė bus koks prastas naktinis klubas, į kurį ją nusitemps Fredis norėdamas atsirevanšuoti.



But frankly, my dear, I don’t give a damn.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 18801

Veronique Helena Boucher
You were writing our epitaph,
and I thought we were still alive.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Recoleta   Pir. 12 22, 2014 1:07 am

Buvo akivaizdu, kad panelė jį išrišo dar prieš vaikinui prasitariant apie nenorą įžengti į restoraną, ką vaikinas bandė ištaisyti kukliai šyptelėdamas, lūpų kampučiams vargiai pakylant į viršų, o galiausiai tiesiog pasiduodamas ir sunkiai atsidusdamas, kadangi puikiai suvokė, jog apsimetinėti šį vakarą dar teks ne kartą dėl ko jam nederėtų to daryti, kol su Heide yra vienu du.
-Jaučiu pareigą, kai šalia stovi tokia dailiai išsipusčiusi mergina, - Tarė suspausdamas lūpas į ploną liniją ir subtiliai leisdamas panelei suprasti, jog atkako iki restorano įėjimo vien dėl merginos, o ne savo užgaidų, šitokiu būdu bandydamas įtikti būtent Volturei, kadangi pats asmeniškai su tuo šaltu ir dirbtinu pasauliu susipažinti noro neturėjo.
-Mėgstu. Kol tie iššūkiai nesikerta tarpusavyje su tuo, kas esu, kadangi mano asmenybė tai viskas, kas man liko, - Kiek pakreipęs galvą į šoną murmtelėjo, laiku prikąsdamas liežuvį, kadangi vis knietėjo pridurti tą kartų "ne taip, kaip kai kuriems asmenims", kas akimirksniu sugriautų visą per porą dienų tarp jų užsimezgusią draugystę. Galiausiai Fredis tik lengvai papurtė galvą, pasistengdamas nusikratyti to nesaugumo ir nepasitikėjimo savimi jausmo, švelniai uždėdamas delną ant žemutinės merginos nugaros dalies ir šitaip paragindamas ją keliauti į priekį. -Pamiršk, - Dar tyliai pridūrė prieš užsiklijuodamas ant veido dirbtinę šypseną, su kuria pasitiko restorano darbuotoją, taktiškai su juo pasisveikindamas ir įbrukdamas į rankas porą banknotų, kad jiedu greičiau gautų staliuką, kuriuos iš pažiūros ne vyresnis už Fredriką argentinietis priėmė su džiaugsmu, kaip mat tapdamas kur kas lipšnesnis ir palydėdamas juodu į pakankamai privačią, bet ne itin didelę restorano dalį, atskirtą nuo pašalinių akių skoninga skraiste, kur mišrūnas pirma leido atsisėsti Heidei pristumdamas josios kėdę, o tuomet įsitaisydamas priešais. Elgėsi spontaniškai, ne itin suvokdamas ką daro, bet tuo pačiu metu turėdamas tokiems dalykams užslėptą talentą, kadangi kol kas nė karto nesuklydo, net sugebėdamas išlementi porą padėkos žodžių už meniu ispaniškai, balsui nė nevirptelint, tarsi šios kalbos būtų mokęsis ne vienerius metus, kaip, savaime aišku, nebuvo.



And I'd choose you; in a hundred lifetimes, in a hundred worlds,
in any version of reality I'd find you and I'd choose you.
Atgal į viršų Go down
 
Recoleta
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Argentina :: Buenos Aires-
Pereiti į: