sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Buenos Airių Metropolinė katedra

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27578

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Buenos Airių Metropolinė katedra   Tr. 11 19, 2014 12:08 am



I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Milo Ventimiglia
PRANEŠIMAI : 2070

Marcus Hervé Volturi
Most people need love and acceptance a lot more than they need advice.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Buenos Airių Metropolinė katedra   Št. 06 27, 2015 12:44 am

Tamsi figūra, visapusišką tamsą ir grėsmę spinduliuojanti vien savo eisena ir tuščiu žvilgsniu, klaidžiojančiu nuo dangaus iki žemės, nuo vieno pastato iki kito, vaikštinėjo po Buenos Aires. Kadangi saulė buvo pasislėpusi kažkur už horizonto, Vladimirui nebuvo baisu vaikščioti iškėlus galvą ar apsivilkus marškinėliais trumpomis rankovėmis, jaudinantis, kad bus kažkieno pamatytas ir kokiai nors senutei įvarys infarktą savo žėrinčia oda. Todėl ir dabar buvo visiškai ramus ir atsipalaidavęs, nors ir žinojo, kad turėjo niekaip nepanaikinamą resting bitch face, taigi iš šono galėjo pasirodyti kaip pikčiausias vyras pasaulyje.
Vis dėlto, kad ir kokia žavi buvo Argentina, su savo ryškiomis spalvomis, nesibaigiančiomis gitarų partijomis ir lieknomis juodaplaukėmis, vienas vienintelis pastatas šitame mieste privertė Vladą sustoti ir nukreipti susidomėjusį žvilgsnį priešais save. Susikišęs rankas į kišenes ir primerkęs tamsias akis vyrukas spigino į įspūdingą, didelę katedrą, kuri buvo garsi ne tik savo akį traukiančia architektūra, bet ir ilga istorija. Kaip vyras, tūkstantį metų praleidęs ant šitos motulės žemelės, turėjo progų domėtis istorija, ką būtent ir darė savo laisvu laiku. Nuo užėjimo į vidų Vladą sulaikė tik tas tylus sąžinės balselis, nerimstantis visą ilgą vampyro gyvenimą, akimirkomis, kaip ši, neleidžiantis nusispjauti į savo tikėjimą ir tuos moralės likučius. Giliai tikėjo, jog tokiems, kaip jis, ten ne vieta. Tik ne po to, kai jo rankas puošė nesuskaičiuojamas kiekis nekaltų žmonių kraujo. Šiek tiek atsilošęs atgal vyrukas stovėjo čia jau geras dešimt minučių, žmonėms vis praeinant pro jį, o Vladui taip ir liekant vienoje vietoje, kas ironiškai atspindėjo ir visą jo gyvenimą.



“I am not sure that I exist, actually. I am all the writers that I have read, all the
people that I have met, all the women that I have loved; all the cities I have visited.”
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1560

Atiduodama40


RašytiTemos pavadinimas: Re: Buenos Airių Metropolinė katedra   Št. 06 27, 2015 1:01 am

Nors Buenos Airėse praleido jau daugiau nei savaitę, šviesiaplaukė vis dar nespėjo pasimėgauti naktiniu gyvenimu ir visomis turistams siūlomomis linksmybėmis. O jeigu nuoširdžiau, tai nė nenorėjo, kadangi nepaisant to, jog josios išvaizda galėjo klaidinti, o dailus veidelis nepažįstamiesiems galėjo rėkte rėkti, kad šita šviesiaplaukė vakarėlių liūtė, viskas buvo visiškai priešingai, merginai renkantis kur kas ramesnę veiklą ir savo atostogų laiką išnaudojant taip, kaip geidė širdis - aplankant visas įmanomas istorines vietas. Nors buvo jau tamsu, mergina dar norėjo aplankyti vieną vietą, kadangi jautė, jog būtų nuodėmė išvykti, neapžiūrėjus šios Katedros, apie kurią, iš tiesų, žinojo stebėtinai mažai ir buvo mačiusi tik lankstinuke.
Lauke vėsu nebuvo, tačiau mergina vis tiek apgaubė save plonu megztuku ir apsivijusi save rankomis, sparčiu žingsniu patraukė tuštėjančia gatve, visiems normaliems žmonėms traukiant į klubus ar barus, jai einant lyg prieš eismą, kol galiausiai prieš akis išvydo atsiveriantį didingos katedros vaizdą, kuris akimirką privertė ją sustoti ir plačiai nusišypsoti. Ko gero tai, kodėl merginą šitaip žavi viskas, kam metų gerokai daugiau nei jai, visada išliks paslaptis. Dar labiau blondinę pralinksmino faktas, kad netoliese išvydo dar vieną bendramintį, tiesiog ramiai stovintį vietoje ir žvelgiantį į pastatą. - Nuostabi, tiesa? - pasiteiravo kiek garsiau, nei būdinga įprastam pokalbiui, kadangi vis dar buvo atokiau nuo vyruko, ir iš lėto prie jo priėjo, galva linktelėdama pastato pusėn ir kukliai šyptelėdama, josios akių spindesiui geriau nei žodžiams išduodant, ką Nefertari mano apie šią vietą.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Milo Ventimiglia
PRANEŠIMAI : 2070

Marcus Hervé Volturi
Most people need love and acceptance a lot more than they need advice.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Buenos Airių Metropolinė katedra   Št. 06 27, 2015 1:19 am

Vėsiam vėjui šiaušiant trumpus, šviesius vampyro plaukus Vladimiras galėjo tiesiog mėgautis šiltu, nors jam beveik visi vakarai atrodė šilti, ir jaukiu vakaru, visiškai nesukant galvos dėl to, jog tokį grožį turėjo stebėti vienui vienas. Po tiek metų, po besikeičiančių epochų, stilių ir žmonių, vienintelis nesikeičiantis ir pastovus dalykas Vladimirui buvo jis pats. Jokių paslapčių, jokių naujovių, jokių intrigų, neleidžiančiu naktį sudėti bluosto. Tad ir būti vienam su savimi buvo taip pat paprasta ir įprasta, kaip atsikėlus išsivalyti dantis.
Kai atstovėjo geras penkiolika minučių toje pačioje vietoje, apžiūrėjo visas aukštas kolonas ir raižytus langus, vampyras buvo pasiryžęs eiti tolyn. Tačiau nenorėjo išeiti šį vaizdą pasilikęs tik tai atmintyje, tad netrukus iš kišenės išsitraukė prašmatnų išmanųjį telefoną su tuo liečiamu ekranu, kuris vis dar jam nepatiko ir kuriam jo dideli pirštai buvo pernelyg negrabūs, imdamas ieškoti fotoaparato funkcijos. Vis dėlto nuo ieškojimo jį išgelbėjo netikėtai pasigirdęs moteriškas balsas, vyrui pasukant galvą į dar gražesnį reginį nei prieš akis stovinti katedra. - Du šimtai šešiasdešimt dveji metai. Buenos Airių katalikų pažiba, - atsakė panelei su savo jaučiamu rusišku akcentu, akimirką nė nepagalvodamas, kad galbūt merginai katedros amžius rūpėjo mažiausiai. Ant liežuvio galo sukosi ironiška pastabėlė, kad jis už ją vyresnis tik penkis kartus, bet netrukus šias mintis nuvijo šalin kartu su sumažintu atstumu iki dailios šviesiaplaukės, kad pokalbis, kurio vyrukas neketino taip greitai nutraukti, vystytųsi kiek sklandžiau. - Gal galėtumėte parodyti, kaip man čia surasti fotoaparatą? - Netikėtai pasiteiravo atkišdamas telefoną priešais ją, visiškai pasitikėdamas panele, smalsų ir pagalbos prašantį žvilgsnį nukreipdamas į malonų merginos veidą, jam pasvarstant, kad galbūt jaunoji 21-ojo amžiaus karta ir nebuvo tokia bloga, jei dar atsirasdavo žingeidžių žmonių, kuriuos sudomindavo ir žavėdavo seni, istorija alsuojantys pastatai.



“I am not sure that I exist, actually. I am all the writers that I have read, all the
people that I have met, all the women that I have loved; all the cities I have visited.”
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1560

Atiduodama40


RašytiTemos pavadinimas: Re: Buenos Airių Metropolinė katedra   Št. 06 27, 2015 1:37 am

Nežinia kodėl, visiškai nesitikėjo, kad pirmieji šviesiaplaukio vyriškio jai ištarti žodžiai bus būtent tokie, bet tai tik dar labiau sužavėjo merginą, kuriai iš pirmo žvilgsnio vampyras patiko jau vien tuo, jog niekur neskubėjo ir skyrė savo laiko pastato apžiūrinėjimui. Josios kelyje pasitaikydavo itin mažai žmonių, kurie buvo sužavėti labiau senove, nei naujausiomis technologijomis. - Nesitikėjau, kad sutiksiu čia ką nors, kas galėtų man papasakoti apie šio pastato istoriją,- prisipažino, šitai nusišypsodama. Nebuvo pratusi klausytis pasakojimų apie pastatus ar eksponatus, kadangi paprastai pati būdavo gidės vietoje, tačiau vyriškis sužadino smalsumą, panelei ne tik įsidėmint katedros amžių, bet ir nusiteikiant išgirsti ir šį tą daugiau, kadangi kažkas josios viduje kuždėjo, jog vyro žinios neapsiriboja tik ties šituo.
Netikėtas šviesiaplaukio klausimas privertė merginą tyliai sukikenti ir linktelėti, trumpai žvilgtelėjus į telefoną, ištiestą josios pusėn, kuris buvo toks pat kaip ir jos pačios (nors ko gero šiuolaikiniai telefonai visi buvo vienodi). - Žmogus, nusimanantis apie istoriją, tačiau nežinantis, kaip naudotis paprasčiausiais šių laikų įrenginiais? Jaučiuosi, lyg sutikusi sielos brolį,- nepraleido progos paplepėti ir pašmaikštauti. Neabejodama, kad galės padėti vyriškiui, perėmė iš jo telefoną, merginos šypsenai išblėstant tuomet, kai sekundę josios pirštai susilietė su vampyro, jo kūnui alsuojant vėsa, persidavusia ir Tarei. Visgi, panelė šito nekomentavo, tik sunkiau nurijo seiles ir nuleido žvilgsnį į ekraną, keliais brūkštelėjimais surasdama vampyrui reikalingą funkciją ir grąžindama jam telefoną. - Nefertari,- prisistatė, vėl ištiesdama ranką vampyrui, šį kartą tam, jog pasisveikintų taip, kaip pridera, josios žvilgsniui apsistojant ties Vladimiro akimis, panelei norint įžvelgti jų spalvą, jog patvirtintų staiga kilusią teoriją dėl jo rūšies, kuri galėjo būti ir klaidinga, kadangi ne vien vampyrų oda gali būti vėsi.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Milo Ventimiglia
PRANEŠIMAI : 2070

Marcus Hervé Volturi
Most people need love and acceptance a lot more than they need advice.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Buenos Airių Metropolinė katedra   Kv. 07 09, 2015 12:56 am

Kad ir kokiame amžiuje begyventų, kokius drabužius nešiotų ar su kuo bendrautų, vienas pagrindinis dalykas Vladimiro gyvenime nesikeitė -  jis niekada nesigėdijo savęs. Šviesiaplaukiui vampyrui nepasitikėjimas savimi buvo nepažįstamas dalykas, tačiau atvirkščiai nei daugelio, jo pasitikėjimas buvo subtilus, neišpūstas, vyrukui nemanant, jog jis yra pasaulio karalius, nors prieš kelis amžius galbūt panašiai ir buvo. Todėl nors ir panelės žodžiai neprivertė jo pasijusti keistai ar kaltai, jog iškart pradėjo kalbėti apie pastatą, ko įprastai normalūs paprasti vyrai nedarytų, nusprendė šios temos nebeplėtoti, kadangi kaip ten bebūtų, už senus pastatus, kurie be abejonės galėjo kelti nostalgiją ar šilus jausmus, Vladimirui žmonės, jei konkrečiau tai moterys, vis dar buvo kelis kartus patrauklesnės ir įdomesnės. - Man išvis atrodo, kad telefonas naudingas tik dėl galimybės susisiekti ir foto aparato. Čia per daug ikonų, - gailiai pasiskundė, kol mergina ieškojo reikalingos funkcijos, įdėmaus žvilgsnio nepatraukdamas nuo jos nepaprastai dailaus veido. Atgavęs telefoną kilstelėjo norėdamas padaryti kelias katedros nuotraukas, ieškodamas geresnio kampo, kad galėtų apimti visą pastatą, bet tuomet jam netikėtai į galvą šovė idėja, kuri buvo pernelyg stipri, kad ją pamirštų ir nustumtų į šalį. Su nedidele šypsena veide vyras lėtai pasisuko į merginą, laisvąja ranka švelniai suimdamas jos smulkų, šiltą delną ir pasilenkęs lūpomis prisilietė prie jos odos, netrukus vėl išsitiesdamas. Manierų iš seno džentelmeno neišvarysi net mušdamas lazda. - Labai malonu susipažinti. Nefertari, gal galiu jus nufotografuoti kartu? - Itin mandagiai pasiteiravo, Vladimiro veido bruožams nežymiai sušvelnėjant, o tamsioms akims žybtelint kiek ryškiau. Nors galėjo priimti neigiamą atsakymą, kažkodėl nelabai norėjo tokio sulaukti.



“I am not sure that I exist, actually. I am all the writers that I have read, all the
people that I have met, all the women that I have loved; all the cities I have visited.”
Atgal į viršų Go down


Sponsored content


RašytiTemos pavadinimas: Re: Buenos Airių Metropolinė katedra   

Atgal į viršų Go down
 
Buenos Airių Metropolinė katedra
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Argentina :: Buenos Aires-
Pereiti į: