sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Fontanų parkas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Fontanų parkas   Antr. 11 18, 2014 11:47 pm



I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Sarah Hyland
PRANEŠIMAI : 5103

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Fontanų parkas   Antr. 11 25, 2014 2:13 am

Rosalie iš dalies buvo dar labiau pasimetusi nei šalia esantis vaikinas, kuris neprisiminė savo pragyventų tūkstančio metų. Ji nesuprato, kodėl vis dar leidžia savo laiką su juo, kai viskas tarp jų pasibaigė prieš dešimtmetį, kai mergina galiausiai pasakė tai, ko jis, rodos, troško nuo pat pradžių - kad nenori tokio vyro šalia savęs. Jo žiaurumas ir bandymas pakeisti šviesiaplaukę, vegetarei atrodė kaip pat šlykščiausias dalykas, kokį tik galėjo padaryti moralės neturintis vaikinas, todėl tuo metu paleisti Julianą eiti savais keliais, buvo pati geriausia mintis. Taip, jis jai patiko, net jei viskas ir buvo pakankamai sudėtinga, tačiau net gerą širdį turinti Rose, negalėjo atleisti tokios išdavystės. Mergina nesigailėjo savo sprendimo, net jei kartais ir pagalvodavo, kad vis tiek būtų smagu leisti laiką jo draugijoje, nes atmetus visus pykčius ir nesusipratimus, jiems kartu buvo gera. Šviesiaplaukė žvilgtelėjo į vaikiną, suprasdama, kad jis dabar visai kitoks, bet galbūt tai buvo geras dalykas, nes Julianas dabar galėjo susidaryti apie ją visiškai kitokį įspūdį, nei kadaise ir suprasti, jog jiems buvo antras šansas pradėti viską iš naujo, tik šį kartą tinkamai. Rose šyptelėjo dėl tokių keistų savo minčių ir prisėdo ant netoliese buvusio suoliuko, parodydama jam pritūpti šalia, kai pati nusuko akis į šalia esantį fontaną, bandydama bent akimirkai pamiršti apie pažįstamo veido sukeltą sumaištį jos galvoje.
- Mes kartu išbuvom du mėnesius. Pats sakei, kad tau tai buvo rekordas, nes paprastai moterys nepakęsdavo tavo charakterio ir išeidavo vos po kelių dienų ar valandų. Aš pati nesu lengvai suvaldoma ir galiu būti labai bjauri, kai mane erzina, todėl galbūt iš dalies supratau, kad tu nemoki kitaip elgtis. Nemylėjom vienas kito, tai labai aišku, tačiau manau, kad bent silpni jausmai tikrai buvo, net jei pagrindinės mūsų veiklos buvo ginčai ir seksas. Aišku, mes taip pat normaliai kalbėdavomės ir pakankamai atvirai, bet to nepakako, kad neerzintume vienas kito pasitaikius pirmai progai. - ji ramiai pasakojo, šypsodamasi puse lūpų ir jausdamasi visai smagiai dėl tokių lengvų prisiminimų, kurie iš tiesų nebuvo labai tamsūs. - Tu buvai žavus ir kartkartėmis elgdavaisi su manimi labai mielai. Tos akimirkos buvo mano mėgstamiausios. - mergina pažvelgė į Julianą ir nusišypsojo. - Nežinau, ar tu dabar kitoks, ar galų gale liksi toks pat, kaip anksčiau, bet... vis tiek džiaugiuosi, kad tave čia sutikau. - Rose atvirai pasakė ir ištiesė ranką į šalį, suimdama jo delną ir spustelėdama pirštus. Šviesiaplaukė jautėsi truputį keistai dėl tokio savo elgesio, tačiau jai patiko taip daryti ir bent vieną kartą nesulaukti pašaipaus Juliano žvilgsnio.


“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Charlize Theron
PRANEŠIMAI : 3918

Athenodora Volturi
I kissed him until his lips bled unholy words


RašytiTemos pavadinimas: Re: Fontanų parkas   Antr. 11 25, 2014 4:48 pm

Jam buvo taip nesmagu matyti merginą, nes buvo labai jau aišku, jog su ja praleido tikrai ne per geriausią laiką ir padirbo tokių dalykų, kurių jam nesinorėjo atsiminti. Jis žinoma per tą laiką tikriausiai padarė begales dalykų ko nebūtų norėjęs atsiminti, nes jie atrodė kaip bjaurus košmaras, kas žino kiek vampyrų norėtų su juo susidoroti, todėl vaikinukas nusprendė, kad kol kas nežiūrės į žmones bandydamas kaip nors kiek laiko atsiriboti nuo visko. Jis nežinojo apie jų santykius ir matydamas merginą negalėjo įsivaizduoti ką su ja bandė padaryti būdamas toks koks buvo. Lėtai su ja keliavo link parko, žinoma keliskart buvo čia atėjęs ir pasirinkęs vieną iš suoliukų stebėdavo žmones bandydamas suprasti koks gyvenimas virė aplink. Dabar atėjęs čia ir matydamas kaip mergina atsisėda kilstelėjo antakį kai parodė jam sėstis šalia, todėl klestelėjo šalia merginos atsiremdamas ir pasidėdamas ranką ant atlošo, kad ir atrodė daug menkesnis, jis vis dar pasitikėjo savimi. To tikriausiai niekada neišmuši iš vampyro, kuris gyveno taip ilgai ir dabar netgi viską pamiršęs iš dalies buvo toks pat. Nesvarbu, kad jam teko kurti save iš naujo, kai kurie dalykai turėjo likti ar ne? Julianas, kuris kažkada buvo pilyje dingo taip tarsi niekada niekas nesugebės sugrąžinti blogosios jo pusės, kuri ilgą laiką buvo pati geriausia kaukė slepiant žaizdotą vidų.
- Jei gerai suprantu tai nėra daug laiko, bet kaip rekordas... – Jis nutilo suprasdamas, kad geriau būtų nieko apie tai nesakyti, nes nelabai gražiai skambėjo. Dabar jam visa tai atrodė tarsi didelė melagystė, nes nepadarė nieko panašaus, bent jau dabar. Julianas atsiduso nusukdamas akis į šoną. Jis niekada nieko nemylėjo, tikriausiai dabar girdėdamas merginos žodžius, jog nemokėjo kitaip elgtis, o juos siejo tik ginčai ir daugiausia neįpareigojantis romanas. Vaikinas įsikando į lūpą tiesiog sėdėdamas ir nežiūrėdamas į jos pusę. Kaip viskas pasikeitė per tą laiką, jis dabar nežinojo kas yra, kodėl toks yra... Atsisukęs pastebėjo, jog ji šypsosi. Kaip mergina, kurią jis vesdavo iš proto pasakodama galėjo šypsotis? – Toks jausmas, kad niekada nebegalėsiu toks būti. Atleisk, jei atsiminčiau tikrai pareikščiau savo nuomonę tokiu atveju, bet dabar nieko negaliu. – Jis atsiduso girdėdamas jos žodžius bei šypsniu atsakydamas į jos mielą šypseną. – Aš irgi džiaugiuosi, jog atsiradai čia. – Nuleido akis kai jos ranka atsirado delne, todėl vaikinas sugniaužė pirštus. – Tikriausiai niekada tau nesakiau, jog esi nuostabi moteris, Rosalie. – Pasakė merginai taip laikydamas jos ranką. Santiagas žinojo, jog ji tokia, nes per vos kelias minutes žvelgdamas į merginos veidą pamatė daugiau nei bet kurioje moteryje būtų galėjęs pastebėti. Pakėlė jos ranką priglausdamas lūpas prie jos odos, jis tiesiog žinodamas ką daro pabučiavo, nors nebūtų to padaręs prieš tai.



True evil is above all things, seductive. When the Devil knocks at your door, he doesn’t have cloven hooves. He is beautiful and offers you your heart’s desire in whispered airs.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Sarah Hyland
PRANEŠIMAI : 5103

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Fontanų parkas   Tr. 11 26, 2014 1:56 am

Rosalie jau seniai buvo pamiršusi visas nuoskaudas, kurias jai paliko praeitis, todėl ir dabar nesureikšmino to fakto, kad sutiko vieną iš gyvenimą apkartinusių asmenų. Julianas nebuvo labai blogas ir mergina džiaugėsi, jog spėjo su juo išsiskirti, kol situacija dar labiau nepablogėjo ir jie nepradėjo vienas kito nekęsti. Viskas įvyko pakankamai taikiai, todėl dabar šviesiaplaukė ant nieko nepyko, buvo linksmesnė, džiaugėsi gyvenimu ir faktu, kad jai bjauriausi žmonės nesirodė akyse ir nevertė demonstruoti savo blogosios pusės, kurią vegetarė bent laikinai norėjo pamiršti. Rose tiesiog norėjo pradėti iš naujo, ištrinti iš atminties visus neigiamus įvykius ir gyventi toliau be jokių rūpesčių, apgailestavimų ar nusivylimų.
- Atleisk, bet tavo reputacija moterų tarpe nebuvo labai gera. - ji gūžtelėjo pečiais, nutylėdama tai, kad užėjus į bet kurį Volteros barą, galėdavai išgirsti daugybę istorijų apie Santiagą, kuriam jausmai yra svetimas dalykas, todėl dailiosios lyties atstovės ir jų kvailas prisirišimas jam tuomet atrodė beprasmiškas. Dabar jis buvo Julianas ir galėjo visa tai pakeisti, leisdamas kitiems susiformuoti visai kitokią nuomonę apie buvusį klano narį. Mergina smalsiai jį stebėjo, matydama kiekvieną susiraukimą, nusisukimą, tarsi viskas, ką girdėjo, vaikinui atrodytų nepriimtina ir net nepanašu į tai, koks jis buvo dabar. Šviesiaplaukė negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, kad vampyras pasikeitė, tačiau nuoširdžiai norėjo tikėti, jog tamsa, kuri anksčiau spaudė jo smegenis ir vertė elgtis blogai, dabar buvo bent truputį išsisklaidžiusi. - Gali pats rinktis, kokiu nori būti. Žinau ir daugiau tavo gyvenimo detalių ir galėčiau jomis pasidalinti, bet manau, kad tau pačiam būtų geriau viską pažinti iš naujo ir nuspręsti, ko iš tiesų nori iš gyvenimo, todėl visko nepasakosiu. - Rosalie išsišiepė ir palingavo galvą, jausdamasi pakankamai smagiai dėl to, kad Julianas nežinojo kažko, kas jai buvo aišku kaip dieną. Vegetarė ir toliau šypsojosi, žvelgdama žemyn į judviejų pirštus ir galvodama, kad anksčiau jie niekada nebūtų galėję taip ramiai sėdėti vienas šalia kito, kai išgirdo vaikino žodžius ir pajuto jo lūpas prie savo rankos. Mergina sutrikusi pasisuko į Juliano pusę ir kelias akimirkas žiūrėjo į jį, truputį pravertomis lūpomis, nežinodama kaip turėtų reaguoti į tokį švelnumą. - Tiesą pasakius, tu manęs net nevadindavai vardu, tik pavarde. O tokie žodžiai... manau, kad ne, negirdėjau jų iš tavęs. - šviesiaplaukė šyptelėjo, linksmiau žvelgdama į vaikiną. - Ačiū. - ji tyliai pratarė ir laisvąja ranka prisitraukė jo smakrą arčiau savęs ir palinko prie lūpų, atsargiai prisiglausdama prie jų, tarsi būtų dariusi tai pirmą kartą. Rose vis dar gniaužė jo pirštus savo saujoje ir bučiavo jį, spėdama pagalvoti, kad vis dėlto tai nebuvo tas Julianas, kurį ji anksčiau pažinojo.


“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Charlize Theron
PRANEŠIMAI : 3918

Athenodora Volturi
I kissed him until his lips bled unholy words


RašytiTemos pavadinimas: Re: Fontanų parkas   Tr. 11 26, 2014 9:15 pm

Iš dalies vaikinas negalėjo bandyti kažko pamiršti iš savo praeities kadangi jis išvis nieko neatsiminė apie ją, visi faktai, įvykiai, geros akimirkos dingos tiesiog kaip spragtelėjus pirštais. Vaikinas būtų norėjęs ją atsiminti kadangi tas veidas prieš jo akis vertė galvoti ar jis jai kažką jaučia ar ne. Tiesiog keisti jausmai buvo pas jį viduje ir visai neleido susikaupti normaliai imant galvoti, kad jam ir dabar kaip yra bus gerai. Juk Julianas nesiruošė ateiti ir tyčia viską iškelti į viešumą taip parodydamas, kad „žiūrėkit aš esu čia, į mane reikia atkreipti dėmesį“. Jis buvo ramus nenorėdamas per daug kam nors pasirodyti.
- Galiu pasakyt, kad supratau tai, ne pats geriausias vietoje, kur pasirodydavo lova ir moterys. – Jis kiek nusijuokė palinguodamas galvele ir nusišypsodamas, nes išties pagal merginos kalbėjimą jis sugebėjo susidaryti nuomonę apie save, nors dabar jis galbūt ir buvo kitoks. Todėl kartais tiesiog pakeldavo akis į dangų bandydamas suprasti kaip būtų geriau. Jis dabar buvo visai kitas vampyras, todėl galėjo leisti kitiems galvoti apie jį visai ne taip kaip atrodė kažkada kai žiūrėdavo į jį vos ne į kaip žvėrį. Dabar jis nežinojo koks tada buvo, nes išvis negalėjo net to įsivaizduoti. Buvo tamsu kai atsimerkė nieko jau nežinodamas ir kur eiti kai taip viskas pasisuko. Šis pirmiausia tai kiek laiko žiūrėjo į savo surištas rankas ir galiausiai nusitraukė išeidamas iš ten. Žiūrėdamas į Rosalie jis pakreipė galvą kaip koks mielas šuniukas, kuris viską suprastų ir žiūrėtų protingu žvilgsniu, o atsakyti nieko negalėtų, nes žmogus tada visai nesuprastų, todėl Juliukas tyliai atsiduso užsimerkdamas. Tai per daug keistai atrodė. – Žinau, jog dabar viskas pasikeitė, kadangi galiu iš naujo susikurti savo gyvenimą. Galėtum pabandyt? Nors... Galbūt tu ir teisi. Reiktų nežinoti, nes man jau dabar darosi nesmagu taip girdint apie save. – Jis sučiaupė lūpas atsidusdamas ir sumirksėdamas akutėmis. Jis šypsojosi, nuoširdžiai ir visai nesvarstydamas ar jo lūpose atrodo šypsnis, kuris reiškė, kad su juo kaip ir viskas gerai. Julianas gniauždamas merginos ranką pasižiūrėjo žemyn į jos liesus pirštus savo rankoje, kuri buvo daugmaž didesnė už jos. Pastebėjęs jos pasimetusį veidą vos prilietė lūpom jos ranką jis jau pasigailėjo, kad taip padarė. Neturėjo ir tiek todėl atsiduso užsimerkdamas. – Matai, visokių debilų pasaulyje būna. – Pasakė kalbėdamas apie save ir tai, kad vadino merginą pavarde kai ši turėjo visai gražų vardą. Tikriausiai ir turėjo tikėtis atsakymo apie tai, kad niekada jai to nesakė, todėl linktelėjo nusišypsodamas ir vis dar laikydamas jos ranką kai ši sugalvojo pasielgti neapgalvotai kas pradžioje jį kažkiek išgąsdino. Tačiau jis patraukė laisvą ranką perbraukdamas per jos žanduką ir užsimerkdamas. Jis neatsiminė netgi tokių paprastų veiksmų, tačiau atsakydamas į bučinį ir laikydamas ranką prie jos pirštų. Vaikinas pasitraukė nužvelgdamas ją, tačiau vos šyptelėdamas.


True evil is above all things, seductive. When the Devil knocks at your door, he doesn’t have cloven hooves. He is beautiful and offers you your heart’s desire in whispered airs.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Sarah Hyland
PRANEŠIMAI : 5103

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Fontanų parkas   Kv. 11 27, 2014 2:56 am

Rosalie iš dalies jautėsi taip, tarsi pažinotų brolius dvynius Santiagą ir Julianą, o ne vieną ir tą patį asmenį, kuris praradęs atmintį, dabar parodė visai kitokią asmenybę nei ta, prie kurios ji buvo pripratusi. Vaikinas buvo švelnus ir elgėsi su ja pagarbiai, kas truputį trikdė, kai mergina vis dar puikiai prisiminė kaip jis elgėsi su ja tarsi su daiktu, rodos, nė nesuvokdamas, kad šalia yra gyva trapi būtybė, su kuria bendrauti gražiai. Šviesiaplaukė stengėsi neparodyti savo nustebimo ir tiesiog smalsiai stebėjo jį, lyg laukdama, kol į paviršių vėl išlys jo bjaurioji pusė ir ta iliuzija, kurią jis buvo spėjęs sukurti per kelias minutes, išnyks taip pat greitai, kaip pro šalį praskridęs keleivinis lėktuvas į Europą.
- Turbūt ne tai turėjai omenyje, tačiau nemanau, kad bent viena skundėsi tavo galimybėmis lovoje. Bent jau man nereikėjo to daryti. – ji vyptelėjo, mėgindama truputį praskaidrinti šiuo metu tarp jų tvyrančią niūrią atmosferą. Rose visai nenorėjo nupiešti neigiamo Juliano portreto, tačiau jo praeities poelgiai neleido žiūrėti į vampyrą vien iš gerosios pusės, kai tuo momentu, kai pažino jį geriau, tokios buvo likusi tik labai menka dalelė. Jos manymu, vaikinas privalėjo žinoti tiesą ir galbūt susimąstyti apie savo ankstesnį gyvenimą, dabar priimant geresnius sprendimus, kurie neleistų jam vėl tapti tuo, kuo buvo. – Dėl mano pasakojimo turbūt sprendi, kad aš neturėčiau nieko žinoti apie tave, kai mūsų santykiai nebuvo labai artimi, bet... iš tiesų, tu kartkartėmis dalindavaisi su manimi prisiminimais apie savo žmogišką gyvenimą. Ir tu tikrai visada nebuvai blogas. Aš manau, kad tave privertė tam tikros aplinkybės... – nutęsė mergina, nežinodama, ar turėtų pasakoti apie Volturius ir kad ji privertė jį išsižadėti niekam tikusio klano, kuris sugebėjo tik paversti vampyrus žiauriomis, negailestingomis būtybėmis, nepažįstančiomis tikrų emocijų. – Tu toks nesi. Pasikeitei ir dabar tikrai nesi tas pats mulkis, koks buvai kadaise. Neįsižeisk. – šviesiaplaukė tyliai nusijuokė ir papurtė galvą, negalėdama patikėti, kad tai pasakė garsiai, kai anksčiau jam nebūtų ištarusi nieko panašaus iš nenoro pradėti dar vieną ginčą. Rosalie panoro prisiglausti prie jo lūpų iš paprasčiausio smalsumo, trokšdama sužinoti, ar Julianas ir dabar elgsis taip pat meiliai, ar grįš prie senų įpročių ir aršiai glausis šalia. Mergina atsitraukė nuo jo, prikąsdama apatinę lūpą ir papurtydama galvą, pažvelgė žemyn, vis dar stebėdamasi tokiu atradimu vienoje iš savo kelionių.
- Man keista, kai tu toks... nedrąsus. Senasis Julianas net nebūtų varginęsis kalbėtis ir temptųsi mane į artimiausią viešbutį. O gal net jo nepasiektume. – ji vyptelėjo, vėl pasisukdama į vaikiną. – Bet tu kitoks. Bent jau aš labai noriu tuo tikėti, nes... pagaliau pamiršau visas nuoskaudas, kurias sukėlė anksčiau mano gyvenime buvę vyrai ir nenoriu daugiau kentėti. Sutikau tave man sunkiu periodu ir tam tikra prasme tu man padėjai atsigauti, o dabar... aš esu visiškai laisva, nieko nemyliu, nieko nesiilgiu ir... net nenutuokiu, kaip turėčiau su tavimi elgtis, kai viena mano dalis vis dar trokšta kažką mylėti, o kita yra visiškai nuleidusi rankas ir nenori turėti kažką bendro su kokiu nors vyru. – greitai išbėrė šviesiaplaukė ir užmerkė akis, vienos rankos pirštais pasitrindama veidą ir daugiau nieko nesakydama, nes ir taip jautėsi, tarsi būtų išsakiusi daugiau nei norėjo.


“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Charlize Theron
PRANEŠIMAI : 3918

Athenodora Volturi
I kissed him until his lips bled unholy words


RašytiTemos pavadinimas: Re: Fontanų parkas   Kv. 11 27, 2014 9:05 pm

Keista buvo matyti jį taip besielgiantį kai anksčiau jis buvo visai kitoks ir pamatyti jo laimingai besišypsančio nelabai būtų galėję. Dabar nieko neatsimindamas jis pats pasimesdavo taip, lyg nežinotų ką daro ar išvis kodėl taip turėtų elgtis. Vaikinas bandė elgtis pagarbiai nestatydamas jai jokių ultimatumų ar kažkaip kitaip norėdamas ją pažeminti būnant su juo.  Nužvelgė merginą tarsi bandydamas išsiaiškinti kaip atrodo ji, bet matydamas, kad ir ši žvelgia su nuostaba, sučiaupdavo lūpas. Galbūt laukė kol jis vėl ims elgtis kaip visada, todėl jam buvo kažkaip nejauku kai net neatsiminė kaip elgėsi prieš visą tą laiką, o ypač kai buvo su ja.
- Tikriausiai ne tai... Čia turėjo skambėti kaip pagyrimas šiuo atveju? – Nusijuokė paklausdamas merginos kai ši pasakė, kad ji nesiskundė jo galimybėmis lovoje, todėl jam norėjosi dabar bent kiek šypsotis. Žinoma, dabar tiem kas jį pažinojo žiūrėti kaip nors kitaip nebuvo lengva. Jis buvo tas pats vampyras, tačiau visada galėjo susikurti save iš naujo, o ypač dabar kai gavo šansą tai padaryti. Julianas tikriausiai turėjo žinoti ko turėtų nedaryti ir į ką turėtų žvelgti kitaip. Vaikinas norėjo sužinoti apie save, bet klausydamasis merginos vis dažniau metė tą mintį, jog jam būtų daug geriau nesiklausyti jos ir apsimesti, jog nieko nenori žinoti. – Ne kaip tik, aš tavim pasitikiu, nežinau kodėl, tačiau aš tavim tikiu. Galbūt ir pasakiau apie save tokių dalykų, kuriuos mažai kas turėjo žinoti. Juk per... – Jis pradėjo svarstyti ar ji pasakė kiek laiko jie buvo. – Du mėnesius? Neturėjau tylėti apie save. – Šyptelėjo linktelėdamas galva ir pritardamas merginai dėl viso to. – Tu nežinai, net aš nežinau koks dabar esu... Galbūt ir nesu, per mažai laiko praėjo kol esam kartu. Ne, nėra ko. – Šyptelėjo pasakydamas merginai apie tai, kad visai neįsižeidė dėl to ką pasakė Rosalie, todėl jis šyptelėjo užsimerkdamas. Kol mergina tiesiog pabučiavo jį dėl ko pasijuto pakankamai keistai.
- Atsiprašau, tiesiog... Aš nieko neprisimenu, todėl ir šitas jausmas man svetimas. Senasis tikriausiai taip, bet dabar jo nėra, nepažįstu tokių dalykų, todėl nelendu niekur. Nors galbūt tada buvo smagiau gyvent. – Jis šyptelėjo ir papurtė galvą nenorėdamas tikėti, kad tada jam tiesiog niekas nerūpėjo, o kankinti vargšę moterį, kuriai skaudėjo buvo pakankamai smagu. – Rosalie, bet aš dabar nežinau koks kitoks, negaliu leisti išsiaiškinti vos per kelias minutes kol čia sėdim ant suolelio. Bandau suprasti, jog buvo sunku... Aš nežinau, gali elgtis kaip tik patinka, šiuo atveju aš atsiduodu į tavo rankas ir leidžiu elgtis kaip tinkamai. Galbūt per tą laiką sugebėjai kaip nors suprasti, jog viskas kada nors gali būti gerai. Aš bandysiu pradėti viską iš naujo, aš jau pradėjau, todėl... – Atsiduso galvodamas ką turėtų pasakyti it kiek stipriau suspausdamas merginos pirštus, kad taip parodytų, jog vis dėl to jis pasiliks su ja jei tik bus noras, dabar neturėjo jokių planų, nežinojo kas yra, ko siekia, išvis kol surado savo vardą ir pavardę praėjo pakankamai daug laiko, nes nieko nežinojo, o žmonės jo čia nepažinojo, visai netyčia rado nuotrauką dokumentuose, kur viskas buvo parašyta kai po kiek laiko dar paaiškėjo, jog yra vampyras kai ten buvo visai ne tokie duomenys, jam reikėjo laiko. Todėl ir dabar Julianas nesiruošė skubinti įvykių. - Galbūt einam kur nors kitur? Nenoriu čia likti ilgesnį laiką... - Paklausė vaikinas apsidairydamas aplink ir pasižiūrėdamas atgal į ją.


True evil is above all things, seductive. When the Devil knocks at your door, he doesn’t have cloven hooves. He is beautiful and offers you your heart’s desire in whispered airs.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Sarah Hyland
PRANEŠIMAI : 5103

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Fontanų parkas   Št. 11 29, 2014 3:27 am

Rosalie iš tiesų patiko naujasis vaikino elgesys, kai nereikėjo baimintis, kad vos po kelių sekundžių išgirs sarkastišką toną ir turės gniaužti rankas į kumščius, nenorėdama dar kartą jam trenkti, ką per jų kartu praleistus mėnesius, darė beveik reguliariai. Juliano ramumas buvo tarsi atgaiva, kai merginai nekildavo noras dėl ko nors ginčytis ar bandyti įrodinėti savo tiesas, nes vampyras, rodos, visai nenorėjo veltis į kokius nors konfliktus, tiesiog klausydamasis jos žodžių ir nieko nesakydamas, turbūt per daug apstulbintas didelio naujos informacijos pertekliaus. Šviesiaplaukė nenorėjo taip viską suversti ant jo, tačiau netyčia neprilaikė liežuvio už dantų ir dabar jie vėl kalbėjo apie praeitį, tik vienas apie tai vis dar turėjo ryškius prisiminimus, o kitas sunkiai suprato, kas vyksta.
- Galbūt. – ji išsišiepė ir gūžtelėjo pečiais, nenorėdama atskleisti, kad taip, tai iš tiesų buvo pagyrimas, nes ne kiekvienas būtų galėjęs priversti ją būti neištikima savo vyrui, o jam pavyko, netgi pakankamai lengvai, nededant didelių pastangų. Vaikinas mokėjo vilioti, net jei kartais atrodydavo atgrasus ir Rose pasiduodavo, kartais pati gerai nesuprasdama, kodėl taip darė. – Neturėtum pasitikėti, juk tu nepažįsti manęs. Galbūt aš labai klastinga ir meluoju tau, kol tu to net neįtari? – mergina kilstelėjo vieną antakį ir šyptelėjo, smalsiai stebėdama Julianą ir taip tarsi bandydama perskaityti jo mintis, nes jai iš tiesų tai buvo labai įdomu. – Aš ir nesakiau, kad tu tylėjai. Kalbėdavom nemažai, tačiau dažniausiai vengdavom jautrių temų, nes net jei ne visada gražiai elgdavomės vienas su kitu, skaudinti taip pat nenorėdavom. – šviesiaplaukė atsiduso ir nusuko akis, dabar visai netrokšdama galvoti apie tokius dalykus. Rosalie tik ramiai šypsojosi, klausydamasi jo žodžių, bet neatsakydama, nes tikrai jau nepažinojo vaikino. Dar per mažai laiko praleido su juo, kad suprastų, koks yra naujasis Julianas.
- Nereikia atsiprašinėti, viskas gerai. Gerai, nes dabar ir neleisčiau taip elgtis... išaugau iš tokių žaidimų ir jau nenoriu nieko panašaus. – mergina vyptelėjo, pripažindama, kad jos jau nedomina net nerimti romanai, kai ir tie sugebėjo nuvilti. – Aš iš tavęs nieko nereikalauju, nes pati net nenumanau, ko norėčiau. Šiuo metu turbūt trokštu tik pabandyti tave pažinti iš naujo, o dėl to, kas gali nutikti... pažiūrėsim ateityje. – ji gūžtelėjo pečiais, nieko nepažadėdama ir dėl to pasijuto daug ramiau, tvirtai tikėdama, kad bet kada galės pasitraukti nuo jo, jei tik bus toks noras. Pajutusi kaip Julianas spusteli jos pirštus, parodydamas, kad vis dar yra šalia, šviesiaplaukė nusišypsojo jam ir atsiduso, sunkiai galėdama patikėti, jog jie taip elgiasi, kai anksčiau tikrai nebūtų sugebėję išbūti tokie ramūs net ir tokioje viešoje vietoje. – Netoliese yra viešbutis, kuriame esu apsistojusi. Galim eiti ten, jei nori. Šiąnakt ir pati nelabai noriu vaikštinėti tamsoje, kai netrukus iš pakampių išlys visokie keistuoliai. – Rose šyptelėjo ir atsistojo nuo suoliuko, palaukdama, kol Julianas padarys tą patį ir kartu su vampyru patraukė viešbučio link.


“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”
Atgal į viršų Go down
 
Fontanų parkas
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» LAS VEGASO PARKAS

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Peru :: Lima-
Pereiti į: