sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Miesto aikštė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Miesto aikštė   Antr. 11 18, 2014 11:43 pm



I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Charlize Theron
PRANEŠIMAI : 3918

Athenodora Volturi
I kissed him until his lips bled unholy words


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miesto aikštė   Sk. 11 23, 2014 4:17 pm

Išties Julianas kiek laiko vaikštinėjo nežinodamas kas jis, ką daro ar išvis kodėl ką nors daro kadangi jis nieko neatsiminė. Ilgą laiką vaikštinėjo taip sau galvodamas, bet visiškai nieko apie save neprisiminė, seno gyvenimo, jokių dalykų iš jo, lyg atmintyje nebūtų likę visiškai nieko, tuščia ir bandant ką nors sugalvoti vaikinas atsitrenkė į didelę mūrinę sieną, kurios apeiti jis nesugebėjo netgi jei labai norėjo. Vienintelis dalykas kas jam buvo aišku, kad reikėjo kraujo, kitaip viskas, jis jautė skausmą, gerklė degė nuo to, o kvapas šalia esančių nesveikai viliojo suimti ir nuraminti tą skausmą. Apie tai ar namus turėjo išvis negalėjo būti nei klausimas, jis nepavargdavo, todėl ir nereikdavo kur nors sustoti pažvelgti į ką nors ir jų poreikius, tačiau pasauliui nieko nejautė, jis buvo pakankamai laimingas, nors ir bandė nesiliesti prie žmonių, todėl jis tyliai nusijuokė matydamas žmones, kurie vaikštinėjo gatvėmis besišypsodami, o kiti tiesiog skubėdami. Šyptelėjo nužvelgdamas gatve prieš jį einančius žmones, vaikino akys buvo raudonos, tačiau akis dengė akiniai, jis tiesiog pastebėjęs tai nusprendė užsidengti, nes daugumos šalia esančių akys nebuvo tokios kaip jo. Vaikinukas užsimerkė atsiremdamas į suolelį ir apsidairydamas aplink. Kodėl jis nieko neatsiminė kas buvo prieš tai, net nenumanė... Kur ėjo? Tai pagrindinis klausimas kur jis eina? Todėl pasitraukęs nuo gatvės nuėjo link aikštės, kurioje, kad ir maža žmonių, bet jis apsidarė ranka persibraukdamas per plaukus.


True evil is above all things, seductive. When the Devil knocks at your door, he doesn’t have cloven hooves. He is beautiful and offers you your heart’s desire in whispered airs.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Sarah Hyland
PRANEŠIMAI : 5103

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miesto aikštė   Sk. 11 23, 2014 6:11 pm

Rosalie jau pakankamai seniai nusprendė, kad neturi jokio noro bent kiek ilgiau užsibūti vienoje vietoje, kai beveik visais atvejais tai jai baigdavosi pragaištingai. Mergina keliavo po įvairias šalis, dažniausiai tiesiog domėdamasi kultūra ir kreipdama kaip tik įmanoma mažiau dėmesio į stipriosios lyties atstovus, kurie nesugebėjo daugiau nieko, tik kelti nereikalingas problemas, o jai dabar to visai nereikėjo. Vegetarė jau dešimt metų buvo vieniša ir nesivėlė į rimtesnius santykius, todėl galėjo gyventi nerūpestingai ir nesijaudinti dėl kitų gerovės. Žinoma, šviesiaplaukė pagalvodavo apie savo šeimos narius, kurie buvo išsibarstę po pačius įvairiausius pasaulio kampelius, tačiau jie nebandė jos ieškoti, dėl to ir ji darė tą patį, suvokdama, kad iš tiesų gali pasitikėti tik pačia savimi.
Rose mėgo Pietų Ameriką, todėl turbūt nereikėjo stebėtis, kad ji čia užsiliko truputį ilgiau, nei buvo planavusi. Mergina lėtai žingsniavo Limos gatvėmis ir smalsiai dairėsi aplinkui, apžiūrinėdama aplinką, kai galiausiai pasiekė pagrindinę miesto aikštę ir stabtelėjo, mąstydama, kur turėtų eiti. Ji padarė didelę klaidą, kai nusprendė atsidusti ir į plaučius pateko salsvas kvapas, kurį net prabėgus nemažam laiko tarpui, ji sugebėjo akimirksniu atpažinti. Netoliese buvo vampyras, su kuriuo ji kažkada buvo užmezgusi trumpą romaną, tai Julianas arba kitaip, Santiagas. Šviesiaplaukė suspaudė lūpas į siaurą liniją ir apsisuko ant kulno, ketindama sprukti, kaip tik įmanoma toliau, tačiau kadaise jam justa simpatija, neleido taip pasielgti ir apsimesti, kad nepastebėjo buvusio Volturio. Mergina žaibiškai atsirado priešais vaikiną, kuris, lygiai taip pat, kaip ir ji anksčiau, stoviniavo ir galvojo, kur turėtų eiti.
- Pasiklydai, mielasis? Girdėjau, kad netoliese yra striptizo klubas, manau, ten tave mielai priimtų. Tik neaišku, ar kaip klientą, ar kaip vieną iš šokėjų. - ji vyptelėjo ir linksmai nužvelgė Julianą, kuris atrodė pasikeitęs ir tai sukosi ant liežuvio galo, tačiau Rosalie vis tiek nebūtų galėjusi įvardinti, kas buvo kitaip. Jo veide matomas pasimetimas tikrai nebuvo būdingas jos pažįstamam vaikinui ir išdavė, kad galbūt jis pats net nesupranta, kas vyksta, tačiau šviesiaplaukė tik kilstelėjo vieną antakį ir su šypsena stebėjo vampyrą, neketindama pyktis ar rietis, kaip darydavo su juo anksčiau, bet iš tiesų visai džiaugėsi, išvydusi matytą veidą tarp minios nepažįstamų. Vegetarė pati nesuprasdama, kodėl, ištiesė ranką į priekį ir pirštų galiukais paglostė jo skruostą, žengtelėdama truputį arčiau ir palinkdama prie jo ausies.
- Pasiilgai manęs? - paklausė mergina ir trumpam priglaudė lūpas prie Juliano kaktos, šią akimirką suprasdama, kad nejautė jam jokios neapykantos dėl to, kaip viskas tarp jų pasibaigė, nes jau seniai buvo tai pamiršusi. Galų gale, juk Rose buvo ta, kuri nusprendė, kad nenori būti bloga ir pasakė, kad jai visko gana, todėl širsti dėl to dabar, jos manymu, visai nereikėjo.


“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Charlize Theron
PRANEŠIMAI : 3918

Athenodora Volturi
I kissed him until his lips bled unholy words


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miesto aikštė   Sk. 11 23, 2014 11:34 pm

Vaikinas nesuprato, kurioje jis yra vietoje, todėl ir dažniausiai imdavo vaikštinėti be tikslo pirmyn ir atgal tarsi taip jis aiškiai galėtų sužinoti apie tai kokioje jis yra vietoje, iš dalies nieko nebūtų sakęs ir pavadinimas, nes jis kiek žinojo tai, kad nieko nežinojo. Neprisiminė ir žmonių, nematė prieš save nei vieno veido neskaitant vieno... Bet jis buvo toks neryškus ir tematė tik baltą drabužį. Todėl vaikinas dažniausiai jį vydavo iš galvos priimdamas naujus vaizdus iš aplinkos, jis šypsojosi, džiaugėsi tuo ką mato ir tiesiog stengėsi būti laimingas, iš dalies susirado kelis žmones su kuriais galėjo kalbėtis, pastebėjęs viešbutį užsisakė jame kambarį ir taip dabar Julianas gyveno pasislėpęs nuo savos praeities. Pasiimdamas atgal savo senąjį vardą, savo tikrą pavardę ir nebeprisimindamas, kad kada nors jis gyveno žiaurų ir niekam neaiškų gyvenimą būryje vampyrų, kurie neturėjo prasmės. Jis galėjo laisvai kvėpuoti žinodamas, kad kai kada negali likti vienas, nes reikėjo ir kuo nors pasitikėti. Ne visi buvo priešai. Vaikinas būtent dabar pasirinkęs ėjimą link aikštės net nenumanė, kodėl ten eina, nereikėjo jam žmogaus, kurį būtų galėjęs panaudoti dėl maisto, galbūt vien iš veiklos trūkumo, jis buvo energingas vampyras, kuris dažnai galėdavo padaryti daug dalykų, būtent todėl stengdavosi dienas neleisti vienoje vietoje, o vaikštinėti taip stengdamasis suprasti kas nutiko per tas dienas, ko jis negali atsiminti, o ta siena jo galvoje jau ėmė iš dalies erzinti. Užmatęs merginą jis tiesiog ją nužvelgė kaip nepažįstamą ir visai net negalvojo, kad ji gali būti viena iš jo seno gyvenimo dalių ir ji netgi neturėjo prieiti. Bet šiai atsiradus priešais nužvelgė nusitraukdamas akinius, nes tai nebuvo mandagus ženklas būti priešais, bet jos žodžiai privertė susiraukti.
- Ta prasme? Atsiprašau aš... – Vaikinas išties atrodė pasimetęs kai ji pasakė apie striptizo klubą, tačiau akimis vis vien permetė aplinką atsidusdamas, nes jis nenumanė kas aplink yra ir tikriausiai netgi aiškiai nesuprato to žodžio reikšmės. Todėl atsiduso kiek pasitraukdamas nuo jos. Jis jos nepažino, bet rodos mergina puikiai pažinojo jo buvusią asmenybę, todėl jis švelniau šyptelėjo stebėdamas šviesias jos akis ir tikrai bandydamas suprasti kas ji iš tikrųjų buvo jam. Pagal kalbą tai gan artimas asmuo, bet... Nesuprato kiek ji jam artima, todėl nuleido akis kai ši ištiesė ranką ir palietė jo veidą kas privertė vaikiną tik užsimerkti ir galiausiai pajusti kaip ji priartėja.
- Nežinau... Nepamenu kas esi. Nieko nebeatsimenu, bet... Tikiuosi, kad esi svarbi. – Sumurmėjo negalėdamas pasakyti tiksliai ar jos pasiilgo, bet tiesiog išsitiesė kai jos lūpos prigludo prie kaktos ir vaikinas padėjo ranką ant jos liemens tiesiog vien iš įpročio elgtis savininkiškai, tačiau moters, kuri stovėjo priešais jo atmintis neleido pamatyti kaip seniai pamirštos, todėl atsitraukė nužvelgdamas jos veidą ir „netyčia“ paliesdamas pirštais jos lūpas. Nesvarbu, kad jos vardo nei viso kito neatsiminė, bet jis aiškiai jautė, jog ji kažką jam primena, kažkuo velniškai traukia. Jis atsikvėpė prieidamas tą vieną žingsnį, kuris juos dabar skyrė ir nužvelgė merginos veidą, kuris daugmaž buvo panašiai pasimetęs kaip jo paties, tačiau jis galiausiai nesugebėjo daugiau nieko nepadaryti, nors nedaug trūko, kad būtų suėmęs merginos smakrą ir palinkęs prie lūpų kas galbūt būtų leidę bent trumpam atgaivinti atsiminimus.


True evil is above all things, seductive. When the Devil knocks at your door, he doesn’t have cloven hooves. He is beautiful and offers you your heart’s desire in whispered airs.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Sarah Hyland
PRANEŠIMAI : 5103

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miesto aikštė   Pir. 11 24, 2014 1:14 am

Rosalie jau ne tokį trumpą laiko tarpą klajojo viena, todėl buvo spėjusi priprasti prie tokio gyvenimo būdo ir tai jos nė kiek negąsdino. Mergina nesijautė labai laiminga dėl ankstesnių savo gyvenimo sprendimų, tačiau dabar iš tiesų didžiavosi savimi dėl to, kad pagaliau sugebėjo suprasti, jog viskas priklauso nuo jos pačios ir mėgavosi laisve, neturėdama niekam atsiskaityti, aiškintis dėl savo veiksmų ir džiaugtis tuo, ką turėjo ir galėjo turėti. Šviesiaplaukė buvo pažįstama vietiniams gyventojams tik Forkse, o kitose vietos jos niekas nežinojo, dėl to visos kelionės buvo atgaiva ir tarsi ilgos atostogos nuo kadaise labai suvaržyto gyvenimo, kurio šiuo metu ji visai nesiilgėjo. Vegetarei tikrai patiko leisti laiką Pietų Amerikoje, kur žmonės buvo atsipalaidavę ir elgėsi pakankamai laisvai, negalvodami apie savo atsakomybes, todėl ir ji darė tą patį, prisijungdama prie minios ir po ilgo laiko pagaliau galėdama nuoširdžiai šypsotis ir nebijoti, kad už kažkurio kampo jos lauks neganda, kuri vėl viską sujauks.
Rose kartkartėmis pagalvodavo apie Julianą ir svarstydavo kaip jam sekasi, kai palikus Volturius jis dar kurį laiką nelabai suprato, ką daro ir nenustodavo aiškinti, kad jaučiasi kaip šunytis be šeimininko, kuris sugeba tik sekioti paskui ją. Vis dėlto, mergina dažniausiai nuvydama tuos prisiminimus, nes tai buvo tik nereikšmingos praeities detalės, apie kurias nebuvo verta net galvoti. Apskritai, jei ne tas kvapas... ji net nebūtų sugalvojusi atsidurti prie vampyro ir dar kartą pažvelgti į pažįstamą veidą, kuriame nuolat matydavo pašaipų šypsnį ir raudonas akis, kurios galėdavo verti kiaurai ir kelioms akimirkoms prikaustyti vienoje vietoje. Matydama Juliano sutrikimą po jos ištartų žodžių, šviesiaplaukė ir pati truputį pasimetė, pati tikėdamasi sulaukti kandžios pastabos, todėl labai nustebo, kai neišgirdo nieko panašaus. Rosalie atidžiau nužvelgė vaikiną, pastebėdama, kad jo laikysena jau ne tokia tvirta, kaip anksčiau, o veido išraiškos atrodo atviresnės bei daug nuoširdesnės, kai kažkada jose dažniausiai jo akyse buvo galima įžvelgti tik niekinimą ir smerkimą.
- Kaip tai neprisimeni? Jei tai pokštas, Julianai, aš prisiekiu, kad tu už tai atsiimsi, nes jau turėtum žinoti, kad aš tokių žaidimų nežaidžiu. - ji suspaudė lūpas į siaurą liniją, šyptelėdama po vėliau sekusių žodžių. - Ar aš tau svarbi? Galbūt kažkada ir buvau, bet tu man tai sakydavai taip retai, kad niekada nebuvau tikra, ar tai tiesa. Visada maniau, kad žiūri į mane tik kaip į žaisliuką... tačiau tai buvo seniai, o tu, pasirodo, kažkokiu būdu sugebėjai prarasti atmintį. - mergina nusijuokė ir papurtė galvą, negalėdama patikėti situacijos absurdiškumu, tačiau matydama iš jo veido nedingstantį pasimetimą, vis dėlto turėjo paneigti savo teoriją, kad tai tik gera vaidyba. Vegetarė vis dar glaudėsi arti jo, nežinodama, kaip turėtų elgtis, kai pajuto, jog jis pats traukia ją prie savęs, net jei ir nesuprato, kodėl taip daro. Pažvelgusi į Juliano veidą iš arti, šviesiaplaukė prikando apatinę lūpą, puikiai prisimindama visas dienas ir naktis, kurias praleisdavo jo glėbyje, kai sugebėdavo nesipešti ir sugebėdavo išlaikyti santarvę. Rose akys nejučia nukrypo į jo lūpas, kurių linkis jai vis dar buvo puikiai pažįstamas, tačiau mergina sugebėjo susilaikyti prie jų neprigludusi ir kilstelėjo rusvas akis į vaikiną, švelniai nusišypsodama.
- Ar vardas Rosalie tau ką nors sako? - ji paklausė, neišduodama, kad omenyje turėjo save, nors tai turėjo būti pakankamai aišku, kai šioje vietoje vampyrė buvo viena ir kalbėjosi su savo senu meilužiu, kuris, pasirodo, net neprisiminė, kad kažkada turėjo ją savo gyvenime.


“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Charlize Theron
PRANEŠIMAI : 3918

Athenodora Volturi
I kissed him until his lips bled unholy words


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miesto aikštė   Pir. 11 24, 2014 1:32 pm

Dabar Julianas tiesiog buvo beveik niekam nežinodamas vampyras, kuris gyveno savo gyvenimą, tačiau kad ir nieko neatsiminė jis stengėsi būti atsargus nenorėdamas parodyti, jog iš tikrųjų yra ne žmogus, būtent tai be atsiminimų jis suprato matydamas kaip kiti valgo maistą, kaip žmonės miega... Jis tiesiog nesvarstė nieko. Žinoma per tą laiką kol nieko neatsiminė jis nieko ir neieškojo, vaikinui nereikėjo nieko šalia, nes dabar norėjosi suprasti kas yra kas, o ne įsivelti į dar didesnę sumaištį į tai įpainiojant ir kitus. Per tą laiką bevaikštinėdamas nesutiko nei vieno pažįstamojo, nors jei ir sutiko jie nekreipė dėmesio į jo pusę. Tai nepadėjo vampyrui nieko atsiminti, jis nežinojo ką veikė prieš kažkiek laiko kol nebuvo čia. Iš dalies gerai, nereikėjo galvoti kas bus toliau, todėl, kad mintys buvo sutelktos į tai, kad norėjo bent ką nors atsiminti, o ne būti tuo koks dabar.
Žinoma vaikinas pajuto salsvą vampyro kvapą, bet jis kartais tai jusdavo kai tarp žmonių pasitaikydavo keletas tokių, todėl po kiek laiko nustojo taip atkreipti dėmesį į tai. Todėl pamatęs merginą šalia savęs negalėjo nenustebti, jos veidas, kvapas, atrodo kažkas jį traukė, bet kas niekaip negalėjo pasakyti, todėl dabar žiūrėjo savo didelėmis akimis į merginą. Išties dabar jis net nenumanė koks buvo, todėl niekaip negalėjo atrėžti kaip nors bjauriai. Pats matydamas jos pasimetimą šyptelėjo suprasdamas, jog ji nesumaišė jo, tačiau net nesitikėjo, jog būtent taip ir bus. Jis apsidairė aplink vis dar su ta pačia miela šypsenėle, kuri šiuo momentu neturėjo jokio pašaipumo, nes jis nepažinojo šalia esančios kitos lyties atstovės.
- Nežinau, išvis aš nesuprantu kaip sugebu nieko neatsiminti kas buvo, žinau, kad kai atsimerkiau buvo naktis, tik tiek... Aš nežaidžiu ir nekrečiu jokių pokštų, tokiais dalykais nėra ko juokauti. – Papurtė galą matydamas jos susierzinimą, kad jis galėjo meluoti. Gerai, tikriausiai buvo ne koks padaras prieš tai, todėl pastebėjęs šypseną apie antrą klausimą. Linktelėjo bandydamas susigaudyti kas ji tokia. – Toks jausmas, kad galbūt man net nederėtų atsiminti koks buvau, o viską pradėti iš naujo. Kažkoks bjaurybė. – Suraukė kaktą sučiaupdamas lūpas ir sukąsdamas dantis, kadangi negalėjo pagalvoti, jog jo gyvenime buvo moteris, kurią jis naudodavo kaip žaisliuką. Dabar jis netgi nesugebėjo ištiesti rankų į ką nors kitą, nes visa tai jo tiesiog netraukė ir jis nenorėjo matyti kokios nors merginos. Vaikinas puikiai matė kaip jos akys pakrypsta į lūpas, tačiau jie sugebėjo nežiūrėti į vienas kitą taip kaip kažkada, nes dabar jei ji norėjo būtų turėjusi kurti naujus atsiminimus, kadangi Julianas niekaip nesugebėjo atsimint. Paklaustas apie vardą jis kiek galvodamas įsikando į lūpą ir atleido pirštus nuo jos suprasdamas, kad jam tikrai nederėtų daryti taip kai visai jos neatsiminė.
- Atsiprašau... Ne. – Sugebėjo tik tiek pasakyti suprasdamas, kad moteris stovėdama prieš jo akis buvo Rosalie, tačiau jis net nenumanė, jog ji kažkada buvo ta dėl, kurios jis paliko seną savo gyvenimą, elgėsi kaip nepriklausomas vaikinas, todėl dabar stebėdamas jos kiek pasimetusį veidą nusišypsojo net neįsivaizduodamas ką daro, todėl ir perbraukė per jos žanduką. – Nors visai norėčiau žinoti kas tu esi, bet reiktų tai daryti iš naujo... – Nuleido akis tarsi kažką norėdamas pasiūlyti, bet paliko galimybę merginai suktis nuo jo, nes viskas ką tada padarė tikriausiai ją buvo įskaudinę.



True evil is above all things, seductive. When the Devil knocks at your door, he doesn’t have cloven hooves. He is beautiful and offers you your heart’s desire in whispered airs.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Sarah Hyland
PRANEŠIMAI : 5103

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miesto aikštė   Pir. 11 24, 2014 11:43 pm

Rosalie dažniausiai specialiai rinkdavosi tokias vietas, kur manė, kad nesutiks jokių pažįstamų ir galės ramiai gyventi savo gyvenimą, nesibaimindama, kad iš paskos gali sekti jos praeitis. Mergina norėjo ko nors naujo, kas neatneštų daugybės problemų ir neapsunkintų jos kasdienybės, tačiau vampyrė dėjo visas pastangas, kad jos susikurto gero pasaulio iliuzija būtų kuo įtikinamesnė ir netektų liūdėti dėl prisiminimų, nes tai būtų akimirksniu viską sugadinę ir privertę panirti į gilią depresiją arba visiškai atsiriboti nuo savo emocijų, o nei vienas iš šių variantų šiuo metu jai nebuvo priimtinas. Šviesiaplaukė norėjo tik vieno - būti laiminga, bet buvo panašu, kad likimas troško sugriauti tą svajonę ir jos kelyje pamėtėjo pirmą asmenį, kurio ji būtų mielai nesutikusi iki savo dienų pabaigos, net jei ir jo atžvilgiu nesijautė labai priešingai, netgi atvirkščiai, vis dar prijautė buvusiam Volturiui. Tiesa, jo pasimetęs žvilgsnis gerokai išmušė Rose iš vėžių, kai ji bandė suprasti, ar tai tik gudrus Juliano planas, tačiau kuo ilgiau jį stebėjo, tai akivaizdžiau buvo, kad vampyras iš tiesų nesuvokia, kas dedasi ir kas yra priešais stovinti mergina, su kuria kažkada leido savo dienas, mėgaudamasis laisve ir nepriklausomybe nuo visų jį anksčiau kankinusių suvaržymų.
- Gerai, tikiu tavimi, net jei ir nesuprantu, kaip tai galėjo nutikti. Gal medžiotojai tau ką nors padarė... Ne, nežinau. - ji atsiduso ir papurtė galvą, nuspręsdama, kad turbūt neverta labai į tai gilintis, kai nebuvo tikra, ar toks kišimasis į tuos dalykus, dar labiau nepablogins vaikino situacijos. - Nežinau, tai tavo sprendimas. Nebuvai pats geriausias mano pažinotas asmuo ir mes labai daug pykomės, tačiau niekada nemaniau, kad esi labai blogas. Man patinka vyrai su sudėtingais charakteriais. - Rosalie šyptelėjo ir gūžtelėjo pečiais, truputį sušvelnėdama, nes suprato, kad nėra reikalo bjauriai elgtis su Julianu, kai jis dabar jai nedarė nieko blogo. Taip, kažkada skaudino ir elgėsi nelabai gražiai, tačiau nereikėjo vertinti žmogaus pagal praeitį, ypač jei jis to neprisiminė. Buvo keista matyti vaikiną tokį ramų ir besišypsantį, bet tuo pačiu ir smagu, nes anksčiau nematė jo tokio paprasto ir... žmogiško. Mergina būtų norėjusi nekreipti dėmesio ir į Juliano prisilietimus, tačiau vos vampyro pirštai palietė lūpas, jos akys tankiau sumirksėjo, bandant nuvyti prisiminimus, kuriuos sukėlė toks paprastas veiksmas. Šviesiaplaukė žengtelėjo atgal ir krenkštelėjo, sukryžiuodama rankas ant krūtinės ir pažvelgdama į aplinkui besisukinėjančius žmonės, kad įsitikintų jų egzistavimu, nes vieną akimirką buvo patikėjusi, jog egzistuoja tik jie.
- Nieko tokio. - ji gūžtelėjo pečiais ir švelniai nusišypsojo, toliau smalsiai tyrinėdama vaikino veido bruožus ir svarstydama, kaip tas pats asmuo galėjo būti toks žiaurus, kai dabar pažiūrėjusi į jį, vegetarė matė vaikiną, kuris, rodos, net nežinojo, kas yra pyktis. - Galėčiau tau papasakoti, jei to nori. Arba tiesiog susipažintume iš naujo ir negalvotume apie praeitį. - Rose pasiūlė ir apsidairė, nužvelgdama aplinką ir pagalvodama, kad tai netinkama vieta tokiems pokalbiams. - Geriau einam kitur. - tyliai ištarė mergina ir suėmusi Juliano delną, kartu su juo išėjo iš aikštės.


“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”
Atgal į viršų Go down
 
Miesto aikštė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖ:
» AIKŠTELĖS KAVINĖ:
» AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖ:
» AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖ:

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Peru :: Lima-
Pereiti į: