sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Baras

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

CLAIM : Adelaide Kane
PRANEŠIMAI : 5106

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: Baras   Antr. 11 11, 2014 9:06 am



“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”


Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Adelaide Kane
PRANEŠIMAI : 5106

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Antr. 11 11, 2014 9:49 am

Rosalie jautėsi truputį pasimetusi dėl pokalbio su Aru, tačiau stengėsi per daug neimti į galvą vyro pasakytų žodžių. Žinoma, jie įžeidė, nes būtent tokia ir buvo jų paskirtis, bet jų klausydamasi, mergina sugebėjo išlikti visiškai rami ir šypsojosi taip, lyg žlugusio klano vadas būtų sakęs jai komplimentus, nors viduje virė iš pykčio. Šviesiaplaukė niekada nemanė, kad pateks į tokią padėtį, kai bus vadinama eiline kekše, ne ką geresne už tas, kurios parsidavinėja už kiekvieno kampo, todėl turbūt nieko nuostabaus, jog net dabar, eidama gatve kartu su Santiagu, ji mintyse bandė sugromuliuoti tą mintį. Na, dėl vieno dalyko Aras tikrai buvo teisus - Rose iš tiesų nesugebėjo ilgą laiką būti vieniša. Ji buvo per daug pripratusi prie nuolatinės mylimo žmogaus draugijos, kad dabar įsivaizduotų save be nieko, todėl ieškojo paguodos jos nevertinančio vyro glėbyje. Save gerbianti moteris turbūt niekada nebūtų padariusi nieko panašaus ir spruktų kaip tik įmanoma toliau nuo tokios situacijos, tačiau, tiesą sakant, mergina jau kurį laiką buvo praradusi savigarbą ir manė, kad būtent tokio likimo nusipelnė, kai ilgą laiką jautėsi laiminga ir užteko vos vieno atsitikimo, jog tai visiškai pasikeistų ir Rosalie vėl taptų kitų nuomonės nepaisančia negailestinga vampyre.
Šviesiaplaukė nežinojo, kur jie eina ar ką veiks dabar, tačiau netoliese pamatytas baras suviliojo savo šviesomis, todėl ji ilgai nedelsė ir nusivedė Santiagą į tą vietą, tikėdamasi, kad galbūt ta vieta padės jiems bent kiek atsipalaiduoti, pamiršti, kas nutiko ir gyventi toliau, lyg nieko nebūtų nutikę. Vegetarė atvėrė duris ir įėjo kartu su vaikinu, smalsiai dairydamasi aplinkui ir pastebėdama, kad ten susirinko labai daug žmonių. Vis dėlto mergina nenorėjo grįžti į niūrias gatves, todėl pro žmonių minią prasiyrė iki baro, ten sustodama ir pasisukdama į buvusį Volturį.
- Kas dabar, Santiagai? Esi laisvas daryti, ką tik nori. Galbūt turi kokių nors neišpildytų svajonių, kurias galėčiau padėti įgyvendinti? - ji kilstelėjo vieną antakį, žinodama, kad vaikinas girdės jos balsą net jei aplink šūkavo sporto varžybas žiūrintys sirgaliai. Rose net nenutuokė, kokio atsakymo galėtų tikėtis, tačiau iš pradžių norėjo sužinoti jo nuomonę, prieš pati mėgindama kurti planus.


“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”


Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Charlize Theron
PRANEŠIMAI : 3918

Athenodora Volturi
I kissed him until his lips bled unholy words


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Antr. 11 11, 2014 1:46 pm

Vaikinas net nenumanė kas bus dabar kai jie paliko pilį ir jis buvo kaip ir nebe priklausomas nuo paliepimų bei galėjo daryti ką tik pats norėjo. Kvailiausia tai, kad niekada nepagalvojo ką darytų turėdamas laisvę ir galėdamas būtent taip elgtis. Šis lėtai žingsniavo eidamas kartu su Hale, tačiau jos neliesdamas. Išties net nesigailėjo dėl to ką pasakė ir išėjo iš klano dėl savos užgaidos. Taip, Rose kalta, jog dažnai jam kalė, kad galėtų išlaisvinti paprastas išėjimas ir jis atras ramybę... Niekaip kitaip nesijautė. Netgi negalvojo, kad galėtų jaustis kažkaip specialiai. Atsisuko į merginą tarsi svarstydamas ar ji įsižeidė dėl Aro pasakytų žodžių apie eilines jo moteris, kales ir taip toliau, kitaip sakant tas kurias jis prastūmė nenorėdamas ilgiau laikyti šalia. Vien dėl fakto, kad jam nusibodo. Su šia viskas kitaip, nemylėjo, bet ir paleisti netroško. Kiekvienas įžeidimas baigdavosi tuo, kad ši voždavo ir netgi vardo nepaklausdavo. Dažnai tekdavo bendrauti kaip su siena. Jis suprato, kad sunku, bet ir sakė reikia laiko apsiprasti, keturios savaitės su ja ilgas laiko tarpas kaip Santiagui. Įėjus į barą nesvarstė ko jie čia atsivilko, nes niekas neveikė, bet vis vien, prasiskyrus pro žmones nuėjo prie baro, kur pažįstamas su juo pasisveikino ir pastebėjo merginą, kuri atsisuko. Atsisėdo pasisodindamas ant kelių ir atremdamas kojas į kitą kėdę, kadangi teoriškai jiems priklausė dvi.
- Pirma mano pavardė jau nebe Volturi, todėl reiks atsimint savąją. - Nusijuokė pasakydamas ir gūžtelėdamas pečiais. - Nuoširdžiai nežinau, niekada negalvojau kas būtų jei būtų ir dabar nebeturiu tikslo ten sugrįžti. Aro iš dalies sakė tiesą apie mane, mažai ką sugebantis jausti ir einantis per moteris, dažnai visos būna eilinės, bet... Su tavim kažkaip kitaip. Nesuprantu išvis nieko, per tas savaites daugiau kartų trenkei nei per metus kiek gyvenu. - Nusišypsojo dėl mandagumo užsakydamas pora gėrimų, jog neatrodytų, kad šiedu sėdi veltui ir tik užima potencialių pirkėjų vietas.


True evil is above all things, seductive. When the Devil knocks at your door, he doesn’t have cloven hooves. He is beautiful and offers you your heart’s desire in whispered airs.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Adelaide Kane
PRANEŠIMAI : 5106

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Antr. 11 11, 2014 2:26 pm

Dabar viskas atrodė labai keista, kai jie abu buvo tarsi pamestinukai, kurių niekam nereikėjo ir vienintelė išeitis - likti kartu, gelbėjo nuo visiško žlugimo. Rosalie net nesusimąstė apie galimybę šią akimirką pasitraukti iš Santiago gyvenimą ir eiti savais keliais, kai pati nieko neturėjo, todėl vis dar buvo įsikibusi į jį ir nesiruošė pabėgti. Jis buvo atšiaurus ir dažnai mergina nesugebėdavo suvokti, kodėl vis dar glaudžia šviesiaplaukę šalia savęs, tačiau šiuo metu jai to užteko, dėl to kiti variantai šiuo metu visai netraukė. Net ir nuolatiniai baro lankytojai vegetarei neatrodė įdomūs, kai ji vis dar buvo susimąsčiusi ir negalėjo iš galvos išmesti to, kas ką tik įvyko. Rose sureagavo į aplinką tik tada, kai Santiagas ištiesė rankas į jos pusę ir neatsiklausęs pasisodino ant kelių, kas privertė vampyrę nusišypsoti truputį nuoširdžiau.
- Nejaugi tu iš tiesų esi toks senas, kad neprisimintum tokių dalykų? Žinai, taip niekada man nepasakei savo tikrojo amžiaus. - ji šyptelėjo ir rankomis apsivijo vaikino kaklą, pažvelgdama į jį iš padilbų. - Dabar tu, kaip ir aš, neturi niekam atsiskaitinėti, gali daryti, kas tik šauna į galvą, nes visos taisyklės dingo, vos tik pasakei, kad nori išeiti. Džiaugiuosi, jog taip padarei, jau seniai reikėjo, jei Volturių padėtis tokia prasta. - mergina primerkė akis, svarstydama, kad jos pasiūlymas prisijungti prie jų, turbūt buvo pats kvailiausias, kokį tik kada nors galėjo sugalvoti. - Man nesvarbi tavo reputacija ir kiek moterų esi išnaudojęs dėl savo naudos. Ak, tikrai? Smagu tai girdėti... o trenkiau, nes, mano manymu, tu to nusipelnei. Su manimi negalima negražiai elgtis, todėl trenksiu dar ne vieną kartą, kol galiausiai įsikalsi tai į savo galvą ir matysi mane kaip dėmesio vertą moterį, o ne dar vieną gražuolę tavo kolekcijoje. - Rose nusijuokė ir palinko žemiau, trumpam priglausdama lūpas prie jo kaktos. Netoliese pasigirdo dar vienas džiaugsmingas sirgalių šūksmas, tačiau šviesiaplaukė į tai net nesureagavo, nes buvo nukreipusi savo žvilgsnį į priešais esančias raudonas akis.


“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”


Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Charlize Theron
PRANEŠIMAI : 3918

Athenodora Volturi
I kissed him until his lips bled unholy words


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Antr. 11 11, 2014 4:25 pm

Išties viskas pasikeitė vos per kelias minutes. Štai kodėl Santiagas taip nenoriai ėjo ten į pilį. Kaip ir reikėjo tikėtis. Taip, jam kitaip neišėjo ir reikėjo gelbėtis, o jiem vienas kitas buvo tarsi šiaudas, kuris turėjo padėti, bent jau dabar. Niekas neketino trauktis, todėl ir abu pakankamai rimtai žvelgdavo į vienas kitą. Rosalie tikrai negalėjo netgi suprasti, kodėl Santis vis dar ją laikė arti, nes ir pats nežinojo, ji ta, kuri norėjo sužinoti kas slepiasi po daug metų sukurtomis kaukėmis ir pasižiūrėti kas yra kas po viskuo. Užsikėlęs ją ant kelių apsidairė aplink nekreipdamas dėmesio į kas ką veikia tik taip pažiūrėdamas ar yra pažįstamų veidų, bet tik šyptelėjo persibraukdamas liežuviu per lūpas.
- Aš jos nenaudojau apie keturis ar penkis amžius, prašyčiau, bet nereikia galvoti, žinau savo pavardę ir netgi antrą vardą. Tačiau taip, aš esu pakankamai senas, kad galėčiau tai pamiršt. Žinau. Nesiruošiu sakyti. – Šyptelėjo kažkiek prisiglausdamas prie merginos ir nuleisdamas akis žemyn. – Aš ir taip galėjau daryti kas man šovė į galvą ir niekam dėl to neatsiskaitinėti. Bet jei taip sakai. Nes tu esi dėl to prisidėjusi, galbūt nebūčiau pareiškęs, kad išeinu, bet dabar pareiškiau. – Jis pats aiškiai suprato, bet jei mergina norėjo jis ėjo kartu tarsi sakydamas, kad dar galbūt būtų galima pakelti visų Volturių reputacijas, Aras pats kaltas. – Negi tau nerūpi, juk Aras sakė, kad jų begalė, o tai daugiau nei daug? – Išsišiepė pasakydamas, tačiau iš dalies erzindamas, jis ilgą laiką neužsibūdavo, bet taip pat ir kartas nuspręsdavo nieko neliest. – Ne, tau negalima trenkt man, tačiau aš per daug niekada nesureaguoju. Nemanau, kad kada nors kaip nors pavyks. – Atsiduso užsimerkdamas. Merginai priglaudus lūpas prie jo kaktos užsimerkė iškvėpdamas orą ir nereaguodamas dėl sirgalių veiklos bare, žmonės ir jų sportas jo nedomino, nesvarbu, kad kartais ir kas nors ir pažįstamų žaisdavo, bet tokie dalykai kaip sportas nedomino, nebent jei kas nors sugalvotų imti kraujuoti. Tada galbūt atsisuktų. – Kaip manai kuo reiktų dabar užsiimti? – Kilstelėjo antakį pakeldamas akis į ją ir pasidėdamas ranką merginai ant kojos.



True evil is above all things, seductive. When the Devil knocks at your door, he doesn’t have cloven hooves. He is beautiful and offers you your heart’s desire in whispered airs.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Adelaide Kane
PRANEŠIMAI : 5106

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Antr. 11 11, 2014 6:09 pm

- Taip ilgai? Hmm, senukas su gera atmintimi vardams ir pavardėms... žavu. - ji šyptelėjo ir žvilgtelėjo į arčiau prisiglaudusį vaikiną, kuris vis dar nenorėjo atskleisti savo tikrojo amžiaus, turbūt bijodamas, kad išgirdusi tą skaičių, Rosalie pagaliau supras, jog jie yra gimę per daug skirtingose erose. - Galėjai, bet dabar turi visišką laisvę ir gali nesibaiminti, kad ištarus vieną priešišką žodį, neteksi galvos. Taip, aš skatinau tave išeiti, nes mačiau, jog tau toks gyvenimas nepatinka, kai daug dažniau savo noru leisdavai savo laiką su manimi. - mergina prikando apatinę lūpą ir palingavo galva, smalsiai stebėdama Santiagą ir bandydama suprasti, ar tik jis dėl to nesigaili. - Jos buvo prieš mane ir dabar tu nežiūri į kitas, todėl ne, man tai nerūpi. Juk jis pats sakė, kad tavo dėka nebeturiu smegenų, dėl to neturėtum tuo stebėtis. - šviesiaplaukė vyptelėjo, nesureikšmindama to fakto, kad vaikinas mėgo moterų kompaniją, nes... na, šiais laikais beveik niekas nebuvo nekaltas. - Žinai, nei vienas vyras dar nebuvo manęs taip suerzinęs, kad trenkčiau jam taip dažnai, tačiau tu pats kaltas dėl to, jog nuolatos bandai mano kantrybę. O ar man pavyks patvirtinti savo tiesą, mes dar pažiūrėsim. Aš kantri, galiu palaukti kelis šimtus metų, kol pagaliau pasiduosi. - ji išsišiepė, pati glausdamasi šalia Santiago ir tik retkarčiais pasukdama galvą į triukšmaujančių žmonių pusę. Išgirdusi vaikino klausimą, Rosalie kurį laiką galvojo, puikiai jausdama jo pirštus ant savo kojos, tačiau dabar tokios veiklos nedomino, kai mintyse vis dar aidėjo neseniai girdėti žodžiai apie jos laisvumą. - Keliaukim kur nors. Turbūt nei vienas iš mūsų jau nenori likti Volteroje, todėl nematau prasmės čia užsibūti dar bent kelias minutes. - mergina pasuko galvą į šalį ir nusišypsojo Santiagui, kai pagaliau viena įdomi mintis šovė jai į galvą. - Ką manai apie Aliaską? Tu vis tiek tinkamai apsirengęs, kad pritaptum tokioje vietoje. - šviesiaplaukė mostelėjo ranka į vaikino vis dar laikomą paltą. Rose nereikėjo matyti, kaip jis linkteli ar pasako "taip", kad suprastų, jog sutinka, kai nei vienas neturėjo kitų pasiūlymų. Vegetarė atsistojo ir palaukė, kol jis apsirengs, o tada suėmė Santiago delną ir išsivedė iš baro, dar spėdama pagalvoti, kad turbūt jie dabar laikysis kaip tik įmanoma toliau nuo Volteros, kai dauguma su šiuo miestu susijusių prisiminimų, nekėlė šypsenos.


“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”


Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 2201

West Elliot Harlow
we are so scared of people breaking us, that we end up breaking ourselves


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Sk. 04 26, 2015 11:16 pm

Sunku būtų pasakyti, nuo kelintos valandos Vestas trynėsi šitame bare ar kiek apskritai šiuo metu buvo valandų. Ne tik todėl, kad telefonas, visagalis laiko pranašas, buvo išsikrovęs kelias dienas, bet ir todėl, kad apgirtusioms smegenis buvo visiškai nusispjaut į tai, kad gal jau derėtų keliauti namo.
Netrukus Vestas, lyg nebe savomis kojomis būtų išėjęs iš prakaitu ir alkoholiu dvokiančios patalpos, stovėjo atsirėmęs į vėsią sieną, o šokoladinio rudumo, visai kaip mamos, akis nukreipęs toli gražu ne į tai, už ką tėveliai patapšnotų per petį. Kol Vestui tarp pirštų smilko cigaretė, laisvoji ranka slydo lieknos blondinės kūnu žemyn, apsistojus ties liemeniu trūktelint ją arčiau savęs. Nors mėnulis kabojo aukštai horizonte, vaikino, kuris gyventi pradėjo ganėtinai neseniai ir dabar ketino pasiimti iš to gyvenimo viską, ką jis galėjo duoti žinių ir potyrių ištroškusiam jaunam vyrui, tai visiškai nedomino, kadangi visas dėmesys buvo sukoncentruotas į tas ilgas ilgas kojas, ploną liemenį ir įspūdingą iškirptę. Jam nerūpėjo jos vardas, tikriausiai nepasakytų nei akių spalvos, bet kol jo kūną šildė kitas kūnas, tol Vestas tikrai negalėjo skųstis prastu gyvenimu, apie ką ir bylojo nuo veido nedingstanti kreiva šypsena. Įtraukęs paskutinį dūmą jis numetė tebesmilkstančią cigaretę ant žemės, su batų padu užgesino ir abi rankas patupdęs ant šio vakaro palydovės klubų klausėsi beprasmio jos tarškėjimo, kuris atrodė kaip dėmesio nevertas garsas. Kurį laiką tuščiu žvilgsniu žvelgė priešais save, laukdamas, kol atvažiuos taksi ir jie galės keliauti į jo butą. Žinojo, kad rytas baigsis taip pat, kaip ir prieš tai buvę rytai - pabudęs ras tik ,,žaviosios'' damos numerį, kurį suglamžęs išmes į šiukšlių dėžę nė neketindamas joms skambinti, o jis toliau gyvens tokį tuščią, bet vis dėlto kol kas jį gana tenkinantį gyvenimą.



But frankly, my dear, I don’t give a damn.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27587

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Sk. 04 26, 2015 11:40 pm

Nors Demetrijos pavadinti sena dar niekam nebūtų apsivertęs liežuvis, pati moteris jau laikė save gyvenime mačiusia ir patyrusia pakankamai daug, kad nešėltų per naktis su gausiomis kompanijomis, dėl ko ir barai bei panašios išgertuvių ir pasilinksminimų vietos, kurių savo labiausiai pašėlusiomis dienomis tamsiaplaukė nevengė, jau buvo praeityje, dėl ko ir dabar moteris, žingsniavusi namo po ilgos dienos mieste tvarkant naujo būsto reikalus ir pradedant įsikurti, Demetrija nė nebūtų žvilgtelėjusi netoliese ūžusio baro pusėn, jeigu ne per atsitiktinumą prie pastato sienos pastebėtas pažįstamas siluetas, privertęs Demi sustoti vietoje, kojoms tiesiog atsisakius judėti, kaip, beje, ir visam likusiam kūnui, jai akimirką netgi pamirštant, kaip reikia kvėpuoti. Nuo pat pradžių laikė savo sūnų itin padoriu ir geru jaunuoliu, jam pačiam niekad nesuteikus pagrindo manyti kitaip, kadangi vaikis niekuomet nenuvylė tėvų, puikiai mokėsi, savo noru išvyko studijuoti ir savarankiškai kabinosi į gyvenimą, tai darydamas be jokių nuklydimų. Todėl nesunku suvokti, koks šokas buvo motinai, kai ši pamatė savo vaiką prie lūpų glaudžiantį cigaretę, kita tuo tarpu begėdiškai glostantį velniai žino kokios mergelės kūną, jiems abiems esant ne pačios blaiviausios būsenos, tai medžiotoja galėjo pastebėti net būdama per pakankamai nemenką atstumą.
- Vestai Evanai Harlou,- griežtas kreipinys paliko moters lūpas, šiai itin sparčiai priartėjus prie jaunuolio tą pačią akimirką, kai šis abejingai numetė ant žemės cigaretę, tik tvirčiau prie savęs glustelėdamas savo šio vakaro palydovę, lyg būtų pamiršęs apie gėdos jausmą ir faktą, jog aplinkui jį ir jo draugužę egzistuoja ir visas likęs pasaulis. Šiaip jau moteris niekada nebuvo griežta kontrolės maniakė, tačiau matant tokį vaizdą netgi ji nebuvo pajėgi susivaldyti, todėl galiausiai sustojusi visai šalia savo penkiamečio vaiko, sugriežė dantimis taip, jog rodėsi, kad subyrės žandikaulis, josios akims žybčiojant iš baisingo pykčio, moteriai iš paskutiniųjų tvardantis, kad pati neatitrauktų blondinės nuo sūnaus, kadangi ji dar vis naiviai tikėjosi, jog Vestui užteks proto bent tam, kad atsitrauktų nuo tos velniai žino kokias ligas besinešiojančios vakarėlių liūtės pats.


I liked him. I craved him. I wanted more and I took it. I took it like I needed it, like my life had a limit and if I didn't get as much of him as I could, I'd quit breathing the next instant.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 2201

West Elliot Harlow
we are so scared of people breaking us, that we end up breaking ourselves


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Sk. 04 26, 2015 11:56 pm

Nežinia, kokio velnio prieš penkiolika minučių šviesiaplaukės iškviestas taksas taip vėlavo, bet Vestas, jeigu nebūtų toks apsinešęs nuo alkoholio, veikiausiai būtų nebeiškentęs įkyraus, aukšto panelės balso ir tiesiog nuėjęs šalin. Vis dėlto save ramino naiviai tikėdamasis, kad kai bus lovoje su šia įspūdingos figūros savininke, vienintelis dalykas, kuris paliks jos putlias rausvas lūpas, bus aimanos ir dejonių metu prasiveržęs Vesto vardas. Pastarasis, beje, visai netikėtai ir piktai nuskambėjo gana tuščioje gatvėje, labiau primenantis tą erzinantį sąžinės balselį, pasirodantį pačiu netinkamiausiu metu ir netinkamiausioje vietoje. Nedaug trūko, kad Vestas tą balsą tiesiog ir palaikytų sąžinės balsu bei numotų ranka, jei ne prieš akis išdygusi pernelyg gerai pažįstama figūra. Turėjo pripažinti, iki šiol dar nebuvo matęs savo motinos tokios įniršusios ir kelias akimirkas vyrukas nė nežinojo, ką galėtų pasakyti ir tik bukai sumirksėjo akimis. Tokiomis sumišimo akimirkomis Vestas vis dar būdavo panašus į tą patį mažą berniuką, kadangi jo akys vis dar buvo pripildytos savotiško tyrumo ir naivumo, bet štai kūnas buvo suaugusio vyro. Ir kūnas jam liepė elgtis taip, kaip penkiametis vaikas jo viduje niekada nesielgtų.
- Ką? - Paklausė žvilgsnį nukreipdamas į mamą ir iš apsiblaususio žvilgsnio turėjo būti akivaizdu bet kam, kad šiandien išgėrė tikrai ne vieną bokalą alaus. O mergužėlė, kurios smegenys turbūt buvo mažesnės net už mažiausio pasaulio paukščio smegenis, atsisukusi pavydžiai nuo galvos iki kojų nužvelgė Demetriją, dailią tamsiaplaukę tikriausiai palaikydama kokia nors konkurente, buvusia vyro drauge, o tikrai ne Vesto mama. - Nusiramink, Sara, - sumurmėjo į blondinės ausį, kai ši ėmė piktai griežti dantimis ir kažką burbėti panosėje, kad jos vardas Kristina, o tada tik atitraukė rankas nuo jos užpakalio bei vėl pasižiūrėjo į mamą. - Aš.. nu aš šiek tiek linksminuosi, - pasakė ir išsišiepęs skėstelėjo rankomis, kol kas nejausdamas jokio kaltės ir gėdos jausmo, kadangi viskas atrodė kaip paprasčiausios linksmybės, o jis niekam nieko blogo nedarė, net jei ir gąsdinantis žvilgsnis bene mylimiausio asmens žemėje veide šiek tiek neramino ir vertė sukti galvą, kas čia dabar bus.



But frankly, my dear, I don’t give a damn.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27587

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Pir. 04 27, 2015 12:26 am

Moteriai sunkiai tvarkantis su begaliniu pykčiu, sumišusiu su dar didesniu nusivylimu, žodžių stigo taip pačiai, kaip ir jos sūnui, kuris į ją dabar žvelgė savo tyromis akimis, kurios anksčiau visuomet suminkštindavo motinos širdį, Demetrijai atleidžiant jam visas jo šunybes. Tik ne šį kartą, ne tokioje situacijoje. Nepaisant to, koks sutrikęs atrodė vyrukas, jis akivaizdžiai jautėsi prastai nebent dėl to, kad buvo sugautas, tikrai ne dėl to, jog būtų suvokęs, ką išdarinėja, ką liudijo ir tai, kad jis vis dar trynėsi šalia merginos, kuriai dar pakako įžūlumo kreivai žvelgti į Demetriją. Būtent šita blondinė šią sekundę čia reikalinga buvo mažiausiai, dėl ko paukščiasmegenei dar nepasikuklinus paklausti, kas ji tokia, Demi pro sukąstus dantis išmurmėjo, jog bus baisiausias jos košmaras, jei ši nedings per dešimt sekundžių. Akivaizdu, kad medžiotojos žvilgsnio galia buvo pakankamai stipri, kadangi mergina staigiai nurūko tolyn, greičiausiai ieškoti kito kvailio šiai nakčiai, palikdama šituos du aiškintis dviese.
- Oo, aš matau,- išpyškino Vestui vos baigus nerišliai aiškinti, kad jis tiesiog linksmai leidžia laiką, sukryžiuodama rankas ant krūtinės, skvarbaus žvilgsnio nė sekundei nenuleisdama nuo jaunuolio. Suvokė, kad beprasmiška aiškinti jam apie tai, koks apgailėtinas yra toks elgesys, kai šis tokios būklės, dėl ko galiausiai sunkiai atsiduso ir nusprendė kol kas patylėti ir atknisti jam protą rytoj, kai be visa ko vaikį dar kankins ir pagirios. - Dieve mano, kaip tu atrodai,- sunkiai iškvėpė, suimdama Vesto smakrą ir nukreipdama jo veidą į save, kad sugautų kažkur aplink skrajojantį apsiblaususį jo žvilgsnį. Sunku pasakyti, kurioje vietoje tiksliai ji, kaip motina, susimovė labiausiai, kad vos penkerių metų sulaukęs vaikis, net jeigu jis ir atrodė kur kas vyresnis, nuspręstų, jog pats geriausias būdas pasilinksminti yra prisigerti dvokiančiame bare ir nusikabinti pačią pigiausią miesto merginą, bet aiškus faktas buvo tas, kad moteris be jokios abejonės jautėsi kalta dėl to, kas čia vyksta, dėl ko pyktį neilgai trukus pakeitė skausmas ir nerimas, jai tik spėliojant, ką dar sūnus yra nuveikęs trokšdamas linksmybių. - Sugebėsi bent jau paeiti? - nepatenkinta, bet visgi nebe taip griežtai, paklausė, žinoma atkreipdama dėmesį į tai, jog vaikinas nugara rėmėsi į sieną, kas vertė moterį mąstyti, kad be atramos ji nė nepastovėtų, ką jau kalbėti apie nusigavimą iki namų.


I liked him. I craved him. I wanted more and I took it. I took it like I needed it, like my life had a limit and if I didn't get as much of him as I could, I'd quit breathing the next instant.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 2201

West Elliot Harlow
we are so scared of people breaking us, that we end up breaking ourselves


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Antr. 04 28, 2015 7:49 pm

Nuo savęs tolstančią ilgakoję, kurią vien savo nuožmiu žvilgsniu sugebėjo mama pavaryti šalin, Vestas stebėjo kaip nuplaukiantį laivą su visa jo šeima ir mylimaisiais, o jis lyg vargšas indas, likęs dirbti ir vargti savo šalyje vienui vienas. Aišku, mylimąją ta blondinė būtų atstojusi vos vieną vienintelę naktį, kurios rytą veikiausiai net neprisimintų, tačiau nusivylimas dėl to jo veide buvo ne ką mažesnis. Visgi dėmesį nuo jos patraukė šilta Demetrijos ranka ant jo veido, tad netrukus smalsias akis vyrukas buvo įsmeigęs į priešais save stovinčią merginą, kuri atrodė kaip jo vienmetė, kas darė šią jų situaciją absurdišką, bet jiems abiems jau puikiai pažįstamą ir nebekeliančią nuostabos.
- Turi omenyje puikiai, kaip visada? - Išsiviepė vis dar nematydamas savo elgesyje jokių spragų ir nepraleisdamas progos pasipuikuoti. Savaime suprantama, bet kas, paveldėjęs gražiausius bruožus iš savo tėvų, turi pilną teisę džiaugtis šiais genų pasiskirstymais jo kūne. Ir o, viešpatie, kaip Vestas mokėjo ir galėjo naudotis šiais privalumais. Gaila tik, kad net nekaltas žvilgsnis akyse nesuvirpino mamos širdies. - Žinoma, - purkštelėjo po mamos klausimo apie paėjimą ir vos atsitraukė nuo sienos, prie kurios buvo prisiklijavęs geras dešimt minučių, Vestas pajuto staigų silpnumą kojose ir nemenkai svaigstančią galvelę, tad vėl prisišliejo prie vėsios sienos. Gerai buvo tai, kad taksi, kurį jis buvo iškvietęs, dabar stovėjo tiesiai prie gatvės, tad vyras tik mostelėjo ranka link jo. Nežinojo ir net nesigilino, kur mama ketino jį vežti, gal tiesiai į priklausomybių centrą, bet vis dėlto pats trokšdamas minkštos sėdynės vargais negalais nusigavo iki to taksi, į kurį netrukus įsėdo ir atrėmęs galvą į atlošą užmerkė akis džiaugdamasis, kad žemė po kojomis nebeatrodys kaip nuolat judantis objektas, iš kurio netrukus koks vulkanas išsiveržt galėtų.
- Mama? - Po kelių akimirkų sumurmėjo atmerkdamas akis ir šįkart susirūpinusį žvilgsnį nukreipdamas tiesiai į rudaplaukę. Dėl mašinoje esančio dar vieno asmens, t.y taksisto, pernelyg nesirūpino, kadangi visvien Vesto žodžiai jam pasirodys kaip girto žmogaus sapalionės. - Per penkis metus aš šitaip suaugau. Kas bus po dar penkerių? Kas, jeigu pasensiu net nespėjęs pasidžiaugti jaunyste? - Mintys, kurios kurį laiką buvo jo galvoje ir kuriomis nenorėjo gąsdinti savo artimiausių žmonių, kurie ir taip turėjo savų problemų, pagaliau prasiveržė pro Vesto lūpas. Tai buvo tarsi paaiškinimas visam Vesto elgesiui. Jis velniškai bijojo, kad elementariai nespės nugyventi savo gyvenimo.



But frankly, my dear, I don’t give a damn.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27587

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Antr. 04 28, 2015 10:07 pm

Priešingai nei Vestas, nueinančios blondinės negailėjo, netgi priešingai, atsiduso su šiokiu tokiu palengvėjimu dėl to, kad bent jau kol kas liko viena problema mažiau, nors ir čia josios ir sūnaus nuomonės išsiskyrė, akivaizdžiai tik vienam iš jų manant, kad šita situacija nėra pati garbingiausia, kokioje galima atsidurti. Vyruko lūpas palikęs klausimas privertė moterį sunkiai atsidusti, jai tik pakraipant galvą į šonus, it būtų beprarandanti viltį. Tebūnie prakeiktas tas savęs išaukštinimo genas, kurį vaikis paveldėjo iš abiejų tėvų. Paprastai tamsiaplaukė būtų tiesiog nusišypsojusi, tačiau dabar net šitai jokios šypsenos jai nekėlė, jai tik dar kartą trumpam sukandant dantis, kad pirma pagalvotų prieš ką nors sakydama. - Tikiuosi, kad būtent šitai,- tarstelėjo, ranka mostelėdama į Vestą it ragindama jį atkreipti į save dėmesį,- netaps tavo "kaip visada" įvaizdžiu,- negalėdama neprisikabinti prie jaunuolio prieš tai pasakytų žodžių ir pati juos atkartodama, galiausiai išliejo nepasitenkinimą, iš esmės nelabai žinodama, kaip derėtų išdėstyti savo sukilusį nepasitenkinimą prasikaltusiam vaikui, kuris netgi neatrodė kaip vaikas, o ir kažkokios bausmės už prisilakimą moteris jam skirti iš esmės negalėjo, kadangi tam jis buvo per didelis. Ta baisi ironija, kai tavas vaikas yra per mažas ir per didelis vienu metu, o tu esi blogiausia žemės motina ir nežinai, kaip su tuo tvarkytis.
Vaikinui išdidžiai pareiškus, jog jis be jokios abejonės galės paeiti, Demetrija tik žengė žingsnį atbula, suteikdama jam daugiau vietos, ir aukščiau kilstelėjo antakius it nebyliai ragintų jį parodyti, ką šis moka, jau iš anksto nuspėdama, kad jam seksis ne itin gerai. - Pirmuosius savo žingsnius žengei stabiliau, nei žengi dabar,- tyliai murmtelėjo pašiepdama vaikiną po jo nesėkmingų pastangų paeiti ir ištiesė į priekį rankas, pasiruošusi jį prilaikyti ir padėti nusigauti iki taksi, į kurį Vestas kaip tik jai mostelėjo. Nė vienas iš jų neplanavo, kad vakaras užsibaigs šitaip, tačiau buvo kaip buvo ir į vaikino iškviestą taksi, kuriuo jis norėjo pasivažinėti su blondine, dabar šalia jo prisėdo Demetrija, užtrenkdama paskui save dureles. Nurodžiusi vairuotojui namų adresą ir mašinai pajudėjus, moteris nespėjo nė pasukti galvos, kad žvilgtelėtų pro langą, kai ją sustingti ir akimirkai nustoti kvėpuoti privertė Vesto žodžiai. Ne todėl, kad jis į ją kreipėsi mama šalia žmogaus, kuriam tai galėtų pasirodyti pakankamai keista, o todėl, kad sūnus pradėjo temą, nedavusią moteriai ramybės nuo pat pradžių, kai tik ji pastebėjo pernelyg greitą vaiko augimą. Tamsiaplaukė sunkiai nurijo seiles prieš pasisukdama į sūnų, dabar josios akyse atsispindint vien tyram skausmui ir baimei, šioms emocijoms nugalint bet kokį prieš tai buvusį nepasitenkinimą. - Tai todėl tu šitaip elgiesi? Manai, kad turi skubėti gyventi ir viską, net jeigu tai nėra gerai, patirti kuo greičiau? - iš esmės kiek nustebusi pasiteiravo, papurtydama galvą it negalėtų tuo patikėti. Moteris mažiausiai norėjo, kad sūnus dėl to nerimautų, tačiau buvo kvaila manyti, jog jis niekuomet nesusimąstys apie tai, kas jo laukia. O atsakymo pasiruošusi ji neturėjo. - Pati apie tai mąstau nuo pat tos akimirkos, kai savarankiškai atsisėdai praėjus daugiausiai porai savaičių po gimimo, o po dar keleto jau lakstei ir bandei kalbėti,- tylutėliai išdėstė it kalbėtų pati su savimi, skausmingai šyptelėdama, kadangi laimingiausi jos prisiminimai tuo pačiu metu buvo ir vieni skaudžiausių, kadangi privertė suvokti, kaip greitai bėga Vesto gyvenimas. - Padarysiu viską, kad suspėtum nugyventi visą gyvenimą neskubėdamas ir pasidžiaugdamas viskuo savu laiku,- tarstelėjo, pirštukais švelniai paglostydama jo skruostą, nuoširdžiai kurpdama planą, kaip galėtų sustabdyti tokį spartų vaikino vystymąsi. Dabar, kai pažinojo Rendalą ir žinojo, kaip veikia jo gebėjimas (ir kaip neigiamai jis sureaguoja su nėščiosiomis, kuo jai teko įsitikinti savu kailiu), moteris tikėjosi, kad vampyras galės šitai sustabdyti ir grąžinti šitam mielam nusigėrusiam rudaakiui normalų brendimo tempą.
Taksi vairuotojas, regis, nekreipė jokio dėmesio į itin nelogiškai skambantį dviejų iš pirmo žvilgsnio panašaus amžiaus žmonių pokalbį, greičiausiai jau išmokęs ignoruoti pasikalbėjimus ant galinės sėdynės, dėl ko šis nė karto negrįžtelėjo galvos, kad kreivai nužiūrėtų Demetriją su Vestu, po itin neilgai trukusios kelionės jau pristatydamas juodu prie daugiabučio.


I liked him. I craved him. I wanted more and I took it. I took it like I needed it, like my life had a limit and if I didn't get as much of him as I could, I'd quit breathing the next instant.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jenna Louise Coleman
PRANEŠIMAI : 5228

Bianca Juliett Harlow
And what did you think love would be like? A summer day?


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Tr. 07 06, 2016 12:54 am

Kol baro atmosfera slenkant dešimtai minutei po vidurnakčio darėsi vis tirštesnė, o deguonies vis labiau stigo mažoje patalpoje, rudaplaukė moteris, kurios paprašė asmens pažymėjimo užsisakant pirmą taurę martinio, atrodė ne tik kad gerokai iškritusi iš konteksto, bet ir kėlė visiems aplinkiniams, kurie ją pastebėjo ir bent kažkiek žinojo iš matymo, nuostabą. Atvirkščiai nei daugelis kontingento, Bjanka nežabaliojo po barą pirmyn atgal bandydama rasti tuos, su kuriais atėjo, - ji tiesiog sėdėjo ant taburetės prie baro, sukryžiavusi kojas, karts nuo karto palinksėdama ir pritardama barmenui, kuris skundėsi prastais arbatpinigiais ir kurį pažinojo jau gerą pusmetį - nuo tada, kai ėmė čia lankytis. Vis dėlto šiuo metu josios galva buvo pernelyg apsvaigusi nuo šešių kokteilių martinio, o ranka nenoriai prilaikė tą vargšę galvą, todėl didesnėmis nei įprastai akimis merginai beliko tik dairytis po barą, o barmenui vargiai sugebėjo tarstelėti bent žodį. Tačiau vieną nelaimingą akimirką, kai nusprendė, kad pūslę spaudžia labiau nei galvą, Bjanka kilstelėjo ranką Fernandui, taip pranešdama, kad tuoj grįš, ir pernelyg greitai atsistojo nuo taburetės. Tankiau sumirksėjusi blakstienomis ji žengtelėjo žingsnį link tualeto pusės, tačiau, regis, gerokai neįvertino savo blaivumo stovio, todėl smarkiai kluptelėjo, spėdama užsikabinti už kažkokio vyro švarko ir tik tokiu būdu nenukristi, kartu per plauką nenusitempdama to vyro su savimi. Jam piktai pašnairavus į moterį, ši tik kaltai nusišypsojo su tarp dantų įstrigusiu mėtos lapeliu, o tada kuo skubiau atsistojo ir atmetė trumpus plaukus atgal, jausdama į žandus ateinantį raudonį. Juk ne kiekvieną dieną sugebi krentant įsikibti savo bosui į švarką bei prisidaryti gėdos prieš visus kolegas, kurie nusprendė būtent šiandien ir būtent čia atšvęsti vienos bendradarbės gimtadienį.



„You can't be brave if you've only had wonderful things happen to you.“
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 10970

Carmen Bríghitte Denali
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Tr. 07 06, 2016 1:30 am

Rodėsi, jog mergina Volteroje nebuvo visą šimtmetį, kas, atsižvelgiant į jos amžių, nebūtų labai ilgas laiko tarpas, bet tamsiaplaukė vaikščiojanti bėda jau spėjo pasiilgti šio dievo užmiršto kampelio, kuriame nuotykių per savaitę galėjai patirti tiek, kiek visame likusiame žemyne per metus. O kokia gi gali būti geresnė vieta atšvęsti savo sugrįžimą, jei ne vietinis baras? Stipriai stumtelėjusi duris, šioms atsidarant visu platumu ir dar trenkiantis į sieną su tokiu garsu, kad pažiūrėti kas vyksta atsisuko pusė vietinių alkoholikų, Karmen ramiai įžingsniavo į patalpą, žvelgdama nosies tiesumu, lyg nė vienas čia esantis asmuo nebūtų pakankamai geras, kad į jį būtų verta žvilgtelėti. Iš tolo užmačiusi gerą vietelę prie baro, jau ketino žingsniuoti būtent ten, tačiau pakeliui pastebėjo vieną pažįstamą veidą, o kadangi žinojo, kad sena draugė tikrai norės pasilabinti, kaukšėdama aukštakulniais patraukė būtent prie to girto burunduko Bjankos vardu. – Atleiskit mano draugei, kiek per daug užsišventėm,- nutaisiusi pačią mieliausią šypseną pasaulyje, atsiprašė nė ką už Bjanką ne blaivesnių kolegų ir apsivijusi merginą per liemenį, padėjo jai stabiliai dviem kojomis išsilaikyti ant žemės. – Išsivalyk tarpdantį, brangioji, tau ten kažkoks klevo lapas įstrigęs,- saldžiai sučiulbėjo jai į ausį, nė neabejodama, kad atpažinusi josios balsą, Bjanka išsiblaivys greičiau nei pauosčiusi amoniako.



I felt lethal, on the verge of frenzy. My nightly bloodlust overflowed into my days and I had to leave the city. My mask of sanity was a victim of impending slippage. This was the bone season for me and I needed a vacation.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jenna Louise Coleman
PRANEŠIMAI : 5228

Bianca Juliett Harlow
And what did you think love would be like? A summer day?


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Tr. 07 06, 2016 1:47 am

Kol Bjanka nestabiliai lingavo toje pačioje vietoje ir balsu murmėdama (nors jai atrodė, jog viskas vyksta mintyse) bandė save įtikinėti esanti Beyoncė, o ne Lindsay Lohan, kad galėtų žavingai nužingsniuoti iki tualeto, kažkas greitai spėjo ranka apsivyti merginos liemenį. Lengvai apsvaigusi moterėlė pasuko galvą į pagalbininką ir žvairom akutėm žiūrėdama jam plačiai išsišiepė, tačiau kažkur labai pažįstamas balsas privertė ją akimirksniu tankiau sumirksėti ir staigiai atsitraukti nuo moters, kiek per skaudžiai trenkiantis į barą, rankomis susigriebiant už atramos. Turbūt net velnią išvydęs ramiau sureaguotum.
- Tfvuu, - išleido kažkokį neaiškų gargaliuojantį garsą, akimirkai suabejodama, ar tik jos smegenys nesugalvojo iškrėsti jai pokšto ir sukurti moterį, kuri gerus 7-erius metus ėdė Bjankos gyvenimą, net jei kartais ir netiesiogiai. - Mhm, čia po to, kai teises išsilaikiau, - kažką atsakė pati jau neapmąstydama savo žodžių, o tada spontaniškai ištraukė iš boso kokteilio šiaudelį ir juo pasivalė tarpdančius. Galbūt blaiviam stovyje pajustų visas palaidotas emocijas, peiliu vėl smingančias jai į širdį, vėl pajustų tą skriaudą ir skausmą, prisimintų vyrą, kurio jau kelerius metus nematė ir negirdėjo, tačiau dabar, jau atsigavus po pirmykščio šoko ir įsitikinus, kad čia tikrai Karmen, Bjanka kiek atsipalaidavo. - Nieks man nepranešė, kad čia vyksta buvusių Demetrijaus moterų susitikimas, - kiek žvaliau tarstelėjo sugebėdama net juokauti, jos veidą papuošiant beveik kreivai šypsenai, kas buvo neįprasta Bjankos būdui. Nežinojo, ar čia tikrai kaltas alkoholis ar faktas, kad Bjanka subrendo kaip asmenybė, nepuldama į plaukus kiekvienai moteriai, kuris nors kiek už ją gražesnė ir dalijosi to pačio vyro bučiniais.



„You can't be brave if you've only had wonderful things happen to you.“
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 10970

Carmen Bríghitte Denali
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Tr. 07 06, 2016 2:02 am

Bjankai atšokus į šalį dar prieš Karmenai spėjant ją stumtelėti toliau nuo kolegų, Karmen palinko prie to paties vyriškio, iš kurio stiklinės burundukas ištraukė šiaudelį ir kuris, taip jau nutiko, kompanijoje buvo blaiviausias, ir murmtelėjo jam, kad Bjanka išeina iš darbo. Geradarė Karmensita pastebėjo, kad panelė nuvargusi, todėl be jos žinios sugalvojo išleisti ją atostogų. Lai pailsi. - Mhm, ir po to, kai po trijų dienų jas pragėrei,- pavarčiusi akis dar atsakė į merginos veblenimą, šokiruotam bosui viską girdint kuo puikiausiai. Vėl atsitiesusi, persimetė per petį savo garbanas ir priėjo prie Bi, pasiremdama alkūne į baro stalviršį, kur kas gracingiau nei tai darė svirduliuojanti panelė iš dešinės. Netikėtam sarkazmui palikus merginos lūpas, Karmen aukščiau kilstelėjo antakius, netrukus plačiai nusišypsodama. - Tai ką, nepavyko išsaugoti santuokos? - meiliai, it kalbėtų su vaiku, pasiteiravo Bjankos šiai paminėjus žodį "buvusios" ir nutaisiusi gailesčio kupiną miną, kelis kartus palinksėjo. - Mano draugei dar vieną kokteilį,- burbtelėjo barmenui ir pirštu parodė į Bi, kuri šį vakarą buvo prisiragavusi pakankamai, bet Karmen dosnumas vis nesibaigė.



I felt lethal, on the verge of frenzy. My nightly bloodlust overflowed into my days and I had to leave the city. My mask of sanity was a victim of impending slippage. This was the bone season for me and I needed a vacation.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jenna Louise Coleman
PRANEŠIMAI : 5228

Bianca Juliett Harlow
And what did you think love would be like? A summer day?


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Tr. 07 06, 2016 2:18 am

Karmen palinkus prie jos boso, Bjanka tik papūtė lūpas taip ir neišgirsdama, ką ji jam pasakė, o tada jau, panašu, visai prarasdama sveiką protą ir gėdos jausmą, kiek abejingai patapšnojo bosui per petį atkreipdama dėmesį į save. - Neapsigauk jos žavesiu. Iš pradžių saldžiai šneka, o po to nuvilioja tavo žmoną, - dar palinkčiojo pritardama sau, o tada beveik liūdnu žvilgsniu palydėjo tolyn nuo šitų keistų moterų besitraukiantį Kristijaną Grėjų. Rytoj ryte, jei apskritai prisimins šį nuostabų vakarą, neturės kur akių iš gėdos dėt.
- Ei, niekas nėra tobulas, - atsakė į Karmen pastabėlę apie pragertas teises ir lengvai skėstelėjo rankomis, nuspręsdama toliau tęsti šį keistą ir didžiai stebinantį jų pokalbį. Jei gerai prisimena, nebuvo nei karto, kada ji ir Karmen tarpusavyje kalbėtų ilgiau nei penkias minutes. - Nea, nepavyko, - atsakė beveik nuoširdžiai ir net paprastai, akimirką net pamiršdama, su kuo šneka. Tačiau Bjanka niekada nekaltino Karmenos dėl jų skyrybų. Apskritai, tai buvo dalykas, kurį ji norėjo palikti praeityje. O būtent lankymasis bare tą ir padėdavo padaryti bent kelioms valandoms. - Ai, beje, kaip pavyko iš psichiatrinės pabėgt? Maniau, ten normali apsauga. - Kreipėsi gaudama į rankas dar vieną kokteilį, netrukus lūpomis apglėbdama šiaudelį ir siurbtelėdama gėrimo, kuris jau buvo kaip vanduo. Duoda - imk, muša - bėk. Bjanka visada gyvenime laikėsi šio principo. Tuo pačiu irgi pasisuko į Karmen, pirmą kartą atidžiai įsižiūrėdama į jos veidą ir nepajusdama nė lašelio grėsmės ar neapykantos šiai moteriai.



„You can't be brave if you've only had wonderful things happen to you.“
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 10970

Carmen Bríghitte Denali
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Tr. 07 06, 2016 2:42 am

Akimirką Karmenai netgi pasidarė gaila, kad susipažino su Bjankos bosu būtent tokiomis aplinkybėmis. Jeigu nebūtų buvę taip įdomu pabendrauti su seniai nematyta pažįstama, dabar jau vestųsi gražuoliuką bosą į savo viešbučio kambarį, kad jis ten jai pavadovautų. Bet buvo kaip buvo, gražiuoliukas nuėjo, o jai liko tik girtutėlė Bjanka, kuri išgėrusi, pasirodo, buvo visai pakenčiama asmenybė. Nežinia, kodėl Demetris jos negirdė anksčiau, gal jų trijų tarpusavio santykiai būtų susiklostę visai kitaip. - Kaip gaila,- murmtelėjo, aplink pirštuką apsukdama trumpą Bi plaukų sruogą, įtemptai mąstydama, ar tai alkoholis, ar praėjęs laikas šitaip nuramino mergaitę, jai prarandant ne tik pyktį, bet ir baimės jausmą. Paklausta apie psichiatrinę, viso labo prunkštelėjo, dar kartą mostelėdama barmenui, kad šis pasirūpintų ir jos pačios gėrimu. - O ką, pasinaudosi vertingu patarimu, kai reikės pabėgti iš reabilitacijos? - pasmalsavo, neplanuodama būti tokia pat nuoširdi, kokia buvo jos pašnekovė. Žinojo apie Bjankos alkoholizmą, todėl stebint, kaip ji priima gėrimą ir godžiai jį siurbia per šiaudelį, kas akimirką tamsiaplaukės šypsena vis platėjo, lyg kiekvienas lašas būtų papildomas metras gilyn, Bjankai krentant į bedugnę, o Karmenai tampant patenkinta viso to liudininke. – Bjanka, Bjanka,- veik išdainavo su nusivylimu ir sunkiai atsiduso,- kaip stipriai tas vyriškis tave sunešiojo,- priėjusi išvadą, kad būtent po visų tų nelemtų įvykių su jų bendru buvusiuoju Bi vėl grįžo prie senų pomėgių, pakomentavo merginos išvaizdą, paimdama į rankas savo gėrimo ir jo gurkštelėdama. Tiesa, šį kartą garbanė nesimaivė, o tiesiog konstatavo faktą, nesiginčydama ir dėl to, kad anas vyriškis tą patį padarė ir su ja pačia.



I felt lethal, on the verge of frenzy. My nightly bloodlust overflowed into my days and I had to leave the city. My mask of sanity was a victim of impending slippage. This was the bone season for me and I needed a vacation.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jenna Louise Coleman
PRANEŠIMAI : 5228

Bianca Juliett Harlow
And what did you think love would be like? A summer day?


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Kv. 07 07, 2016 1:20 am

Ir net per ilgus ir tikrai nenuobodžius nuotykių ir dramų prasme dvidešimt septynerius metus, Bjanka vis dar buvo lyg atversta knyga žmonėms, kurie nėra nusipelnę nei akies krašteliu žvilgtelti į jos vidų, pilną paslapčių ir žaizdų. Tačiau plačios, pasauliu, regis, tebetikinčios akys, visuomet ją išduodavo tuomet, kai bandydavo kažką nuslėpti.
- Kokios reabilitacijos? Nesuprantu, apie ką tu, - tyliai murmtelėjo žvilgsnį įbesdama į savo gėrimą. Pačios Karmen nelaimei, tamsių laikų priminimas leido Bjankai atitraukti mylimą šiaudelį nuo lūpų, o gėrimą vėl pastatyti ant baro. Buvo žmonių, kurie mokėjo gerti saikingai ir tvarkingai grįžti namo, ir buvo tokių, kurie gerdavo kartą į pusę metų, tačiau iš taksi iškrisdavo tiesiogine to žodžio prasme. Aiškinti, kuriai kategorijai priklausė smulkiausia Volteros gyventoja, turbūt nereikėjo.
Karmenai veik išdainavus jos vardą, mergina vėl tik kilstelėjo galvą į ją ir liūdnai šyptelėjo, akimirką tiesiog pritardama šios minčiai. Tačiau nenorėjo Karmen leisti dar labiau džiaugtis savo beviltiškumu. Užteko jau vieno žmogaus, kuris prieš einant miegoti žiūrėdavo graudžias melodramas apie meilę ir susisukęs į pledų kokoną rūkė vieną cigaretę po kitos rizikuodama padegti savo butą.
- Kaip tai? Aš čia tiesiog švenčiu gimtadienį, - atsakė gana savim pasitikėdama, o tada ėmė dairytis po barą ir atsitiktinai sutikusi vienos pakraupusios bendradarbės, su kuria nekalbėjo gerą mėnesį, žvilgsnį pamojavo jai ir mirktelėjo tarsi geriausiai draugei. - Matai, turbūt nežinojai, bet aš labai populiari savo darbe, - pradėjo netrukus labiau atsilošdama ir įmerkdama ranką į ant baro kažkieno išlietą gėrimą. - O kaip tau šiaip sekasi, Karmen? - smalsiai pasiteiravo primerkdama apgirtusias akis, netikėtai suvokdama, kad iš tam tikros pusės žiūrint, jos sėdėjo, o gal greičiau lingavo, vienoje valtyje. Pamilusios tą patį vyrą, atstumtos to pačio vyro ir galiausiai likusios vienos, kadangi veikiausiai nesugeba rasti kažko, kas bent trupinėliu būtų į jį panašus, nė nekalbant apie galimybę pranokti.



„You can't be brave if you've only had wonderful things happen to you.“
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 10970

Carmen Bríghitte Denali
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Kv. 07 07, 2016 1:38 am

- Kaip pasakysi, saulele,- Bjankai griežtai užginčijus bet kokias kalbas apie reabilitaciją, Karmen tik šyptelėjo ir truktelėjo smulkiais pečiais, nuo kurių nuslydo stambios garbanos. Kai abi žinojo tiesą, nebuvo jokios prasmės daugiau to aptarinėti. Gėrimas, kurį mergina nustūmė į šalį vos tik kalba pakrypo ties tamsia josios praeitimi, taip pat nesukėlė Karmenai per daug emocijų, jai nukreipiant tamsių akių žvilgsnį į kiek tolėliau besilinksminančius žmones, prie šio baro turbūt tik jai ir Bjankai neplanuojant šokti užsilipus ant stalų.
Sugavusi nuoširdų ir ne itin laimingą Bjankos žvilgsnį, Karmen viso labo menkai linktelėjo ir kreivai šyptelėjo - ne pasityčiodama iš merginos skausmo, o pašiepdama jas abi vienijantį beviltiškumą. Gyvenimas yra velniškai fucked up dalykas, kai geriau pagalvoji, jeigu angelas ir velnias gali taip ramiai sėdėti prie baro, drauge gurkšnoti kokteilius ir suprasti viena kitos skausmą iš vieno vienintelio žvilgsnio. - Gimtadienį? - perklausė ir aukščiau iš nuostabos kilstelėjo antakius, nužvelgdama Bjanką nuo viršaus iki apačios. - Tuomet situacija dar graudesnė, nei maniau. Vienai švęsti gimtadienį bare ne pats linksmiausias scenarijus,- paburbėjo ji, aiškiai matydama Bjanką, mojančią bendradarbei, kuri atrodė per daug sutrikusi dėl tokio panelės gesto, kad Karmen patikėtų, jog jos čia linksmintis atėjo drauge. - Ir ką gi tu dirbi? - pasiteiravo, taip pat atsilošdama ir pasiremdama į barą viena ranka, kitoje laikydama gėrimą, kurio gurkštelėjo žvelgdama tiesiai savo pašnekovei į akis. - Man? Neblogai,- kelis kart linktelėjo primerkusi akis, prieš labiau išsiplėsdama. - Gyvenu ramiau, keliauju po pasaulį, išleidau į mokslus savo ir Demetrio vaiką, tobulinu savo kulinarinius įgūdžius. Žinai, eilinė moteris,- kuo ramiausiai išdėstė, nepakeisdama balso tono net tuomet, kai užsiminė apie sūnų, apie kurio egzistavimą mažai kas žinojo.



I felt lethal, on the verge of frenzy. My nightly bloodlust overflowed into my days and I had to leave the city. My mask of sanity was a victim of impending slippage. This was the bone season for me and I needed a vacation.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jenna Louise Coleman
PRANEŠIMAI : 5228

Bianca Juliett Harlow
And what did you think love would be like? A summer day?


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Kv. 07 07, 2016 2:00 am

- Ne ne, gimtadienis ne mano, o jos, - patikslino besdama pirštu į šalia bendradarbės sėdintį jos kavalierių, eilinį kartą sutrinkant merginos koordinacijai. - Aš dar ne tokia beviltiška, kad čia švęsčiau savo gimtadienį, - prunkštelėjo, regis, neįtikindama ne tik Karmenos, bet ir savęs pačios, mat pastarojo gimtadienio apskritai net nešventė, mėgindama ignoruoti tą faktą, jog sensta ir greičiausiai gyvenimą praleis penkių kačių apsuptyje. Nėra čia ko švęsti senatvę, kai visos jos buvusios klasiokės ir kursiokės jau gimdo po trečią vaiką, dedasi laimingas šeimynų nuotraukas į feisbuką, o Bjankai belieka laikinti apsiseilėjusio mažiaus portretą apsimetant, kad nejaučia jokio kartėlio.
Į Karmenos klausimą norėjo atsakyti aukštai iškėlusi galvą ir išdidžiai pranešant, kad dirba gerai žinomam žurnale, pavyzdžiui, itališkame Vogue mados skilties redaktore, tačiau realybė eilinį kartą priešinosi jos svajonėms.
- Turizmo agentūroje, - atsakė neišsiplėsdama apie savo neperspektyvias pareigas, žemą algą ar bosą, kabinantį visas jos koleges, išskyrus ją. Matyt, Kristijaną tiesiog gąsdino platus ir įspūdingas Bjankos gyvenimo aprašymas, kurį ji nešiojosi kasdien užsirašiusi sau ant apvalaus veido, kartu ir visam nedideliam miestui kalbant apie šios nepavykusį gyvenimėlį.
Pašnekovei papasakojus apie savo labai įprastą gyvenimą, Bjanka vos nepaspringo išgirdusi tą vieną žodelį, tačiau tiesiog taipogi palinksėjo galva lengvai šypsodamasi.
- Jei kada reiks pamokų kaip gaminti tikrą itališką lazaniją, duok zvanoką, - užbaigus dosnų pasiūlymą tik švelniai kumštelėjo merginai į pašonę tarsi dar vienai puikiai draugei. Tačiau ilgai ignoruoti sūnaus paminėjimo ji negalėjo. Bjankai tai, žinoma, nebuvo staigmena, kadangi žinojo apie judviejų vaiką, tačiau bent jau šį vakarą buvo visiškai pamiršusi. Ir nepaisant visko, Karmena turėjo patį didžiausią pranašumą prieš Bjanką, kuri visą gyvenimą svajojo turėti vaiką.
- Ar jis... - krenkštelėjo pradėdama kiek tyliau, o tada įsidrąsindama, - ar jis bendrauja su juo? - Pasiteiravo iš merginos veido dingstant bet kokiai šypsenos užuominai. Net jei ją ir Karmeną buvo galima pavadinti savotiškomis priešininkėmis, Bi tetroško, kad judviejų vaikas būtų laimingas ir bendrautų su savo tėvu. Mat pati užaugusi be jo, žinojo, kaip vaikui yra svarbu bendrauti su abiem tėvais.



„You can't be brave if you've only had wonderful things happen to you.“
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 10970

Carmen Bríghitte Denali
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Kv. 07 07, 2016 2:26 am

- Jos tai tos plačiapetės, trumpaplaukės, vyriško sudėjimo ir su kostiumu? - pasitikslino, Bjankai parodžius ne ten, kur reikia, ir saldžiai nusijuokė, kažkuriems laideliams jos galvoje atsijungus ir nustojus siųsti blogą energiją į smegenis, dėl ko Karmen akimirką atrodė iš ties paprasta, linksmai nusiteikusi mergina, atėjusi į barą išgerti su seniai nematyta drauge, su kuria santykiai po ilgo laiko atskirai pasidarė šiek tiek nejaukūs, joms sunkiai randant apie ką pasikalbėti, bet vis tiek bandant. - Ai, nesijaudink, mieloji. Mano gimtadieniai taip pat nebūna įspūdingi. Sukakus šešiems tūkstančiams pasidarė kažkaip nebeįdomu, po to nusprendžiau nebešvęsti,- nuramino merginą, kad jau kalba pasisuko link neįdomių gimtadienių.
Laukdama Bjankos atsakymo, jau pasiruošė išgirsti kažką itin įspūdingo, būtent tai, kuo pati mergina būtų norėjusi pasigirti, tačiau šiai tepasakius, jog dirba turizmo agentūroje, Karmen suspaudusi lūpas palinkčiojo, tramdydama šypsnį. - Gal kada suorganizuosi man kelionę į Havajus,- leptelėjo, bet tuomet prisiminė, ką prieš tai čiulbėjo josios bosui. - Ai, tiesa. Jeigu rytoj tavo išėjimo iš darbo dokumentai dar nebus sutvarkyti, turėsi rimtai pasiaiškinti bosui, kodėl nusprendei išeiti, bet apsigalvojai,- įspėjo ją. Prieš tai planavo padaryti merginai staigmeną, šiai nueinant į vietą, kurioje nebedirba (jeigu Karmenai pasisektų), bet užbaigusi savo gėrimą ir pradėjusi antrą, tapo gera ir apsigalvojo. - Oi, būtinai! Tik nepamiršk palikti savo vizitinės,- ramiausiai sutiko su merginos pasiūlymu, žinoma, pastebėjusi josios reakciją, bet nuspręsdama tylėti tol, kol pačios Bjankos smalsumas paims viršų ir ji apie tai užsimins. Ilgai laukti nereikėjo, burundukui netrukus nedrąsiai užduodant klausimą, į kurį Karmen atsakė prieš tai giliai ir kiek skausmingai įkvėpusi. - Mhm,- numykė, palinguodama galva. - Nuo pat pradžių nemažai bendravo, o dabar Alastairas pas jį apsigyveno. Demetris gyvena arčiau universiteto, kuriame jis norėjo studijuoti, nei aš. Nelabai galėjau paprieštarauti. O ir nenorėjau,- atpasakoji ji, visą laiką žvelgdama į savo taurę ir braukdama pirštuku per šios kraštą.



I felt lethal, on the verge of frenzy. My nightly bloodlust overflowed into my days and I had to leave the city. My mask of sanity was a victim of impending slippage. This was the bone season for me and I needed a vacation.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jenna Louise Coleman
PRANEŠIMAI : 5228

Bianca Juliett Harlow
And what did you think love would be like? A summer day?


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Kv. 07 14, 2016 12:54 am

Karmenai atpasakojus visai ne tą žmogų, apie kurį Bi galvojo, ji tik primerkė akis, miglai tolumoje šiek tiek išsisklaidant ir į merginos galvelę atklystant suvokimui, jog rodė į šalia bendradarbės sėdintį vyrą. Tada tik abejingai gūžtelėjo pečiais, per daug to nesureikšmindama.
- Tikrai? - žaismingai perklausė kilstelėdama antakius. - O aš įsivaizdavau, kad Karmen Denali gimtadieniai vyksta sukeliant tikrą puotą kalnuose iš žmonių-aukų, laistantis jų krauju tarsi šampanu ir dainuojant apeigų daineles bei šokant apie laužą, - išbėrė nemenką tiradą dar ir nekaltai šyptelėdama, iš tikrųjų kiek perdėdama savo įsivaizdavimus, tačiau nenukrypdama nuo esmės. Juk iki šiol, kol pastaroji dar buvo vampyrė, laikė ją viena iš žiauriausių personų. - Ai, taip, pamiršau. Tu žmogus dabar, - po minutėlės pridūrė ore baksteldama pirštu merginos pusėn, regis, dabar tiesiog kalbėdama bet ką, kas atsiduria ant liežuvio. Ir jeigu kas nors prieš porą metų jai būtų pasakęs, kad kažkada gers bare kartu su Karmen, Bjanka būtų tik smagiai nusikvatojusi iš to žmogaus kvailumo ir pasukiojus pirštą prie smilkinio. Well, look at her now.
- Ką? - Bjanka žiobtelėjo, Karmenai iš niekur nieko pranešus apie jos išėjimą iš darbo, Bi beliekant tik bukai suklapsėti blakstienomis, o tada nežymiai papurtyti galvą tarsi netikėtų jos žodžiais. - Apie ką tu kalbi? - Vis dar nesuprasdama siektelėjo savo kokteilio, kurį prieš geras dešimt minučių padėjo ant stalo. Na, jautė, kad pokalbis su mergina padeda jai blaivėti, o tai visai nebuvo tai, ko Bjanka troško. - Netikiu, kad Kristijanas atsisakytų tokios žavios merginos, - dar ir purkštelėjo nepraleisdama progos iš savęs pasišaipyti.
Vis dėlto, iki šiol taip laisvai iš Bjankos sklidę žodžiai užsikirto kažkur jos gerklėje, kai kalba grįžo prie Demetrijaus ir jo vaiko. Žinoma, Bi norėjo, kad jis ir jų vaikas būtų laimingi, todėl dalis jos nuoširdžiai džiaugėsi išgirsta situacija, tačiau Bjanka negalėjo suvaldyti vėl besiveržiančių minčių kas būtų, jei ir ji būtų turėjusi vaiką. Kas būtų, jeigu su Demetrijumi nebūtų sušikę savo santykių. Kas būtų, jei jų kelyje nebūtų pasitaikiusi pamišusi Karmen, kuri dabar nebe atrodė tokia jau pamišusi, o Bjankos galvoje su kiekviena ilgiau su ja praleista minute atsirasdavo vis daugiau paaiškinimų tam tikram moters elgesiui.
- Džiaugiuosi tai girdėdama, - po gana netrumpos tylos minutės mergina pasakė, o tada tik dar siurbtelėjo savo kokteilio. Akimirkai vis sąmojingi ir šmaikštūs žodžiai dingo iš rudaplaukės galvos, o jos bukas žvilgsnis buvo nukreiptas tiesiai prieš save, į už baro esantį veidrodį.



„You can't be brave if you've only had wonderful things happen to you.“
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 10970

Carmen Bríghitte Denali
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   Antr. 07 19, 2016 4:15 pm

Bjankai bepasakojant, kaip įsivaizduoja Karmen gimtadienius, pastaroji aukščiau kilstelėjo antakius, josios akims kiek išsiplečiant iš nuostabos, o lūpoms išlinkstant į kreivą šypsnį, moteriai liekant be žado, jai nė nenumanius, kad burundukas gali išmąstyti ką nors panašaus. Karmen akyse josios pašnekovė buvo motina Teresė, kuriai galvojant apie gimtadienį galėjo kilti mintys nebent apie pripučiamas pilis ir klouno pasirodymą, iš balionų lankstant gyvūnėlius. – O Bjankos Harlow vaizduotė ne ką mažiau liguista nei mano,- kiek patylėjusi prabilo, nesidrovėdama pabrėžti pasikeitusios, ar tiksliau grįžusios prie originalios, merginos pavardės, kuri buvo kitokia, kai jos matėsi paskutinį kartą. Bjankai apsimetant, jog visai užmiršo apie Karmen rūšį, tamsiaplaukė tik pavartė akis, dar kreivai žvilgtelėdama į Bi pirštą, kuriuo panelė mosikavo ore, buvusiai vampyrei staiga užsimanant nulaužti tą mažą pirštuką vien tam, kad pademonstruotų, jog nepaisant to, kad nebėra vampyrė, ji netapo per daug žmogiška. Visgi, laiku susivaldė. – Apie tai, jog pasakiau tavo bosui, kad išeini iš darbo,- išpyškino kiek aukštesniu tonu, lyg tai būtų visiškai normalu ir Karmen nesuprastų, dėl ko Bjanka šitaip nustebo. – Gal kažkada ir buvai žavi. O dabar tiesiog eilinė etatinė baro viešnia,- tarstelėjo ir truktelėjusi pečiais nusisuko nuo Bjankos, abiem alkūnėmis pasiremdama į barą, kuris buvo už jos, veidą nukreipdama į vis girtėjančią minią priešais ir kiek suraukdama nosį iš pasibjaurėjimo. Kadangi Karmen žvilgsnis klajojo po visą salę ir ji daugiau nematė Bjankos veido, iš merginos pusės sklindanti tyla po poros minučių privertė Karmeną pasukti galvą josios pusėn ir patikrinti, ar ši nebus netyčia nulūžusi ant baro. Kaip tik tą akimirką Bi ir pareiškė besidžiaugianti, kuo Karmen nepatikėjo nė akimirką, kuo puikiausiai žinodama, kad susidariusi situacija net ir po tiek laiko drasko Bjankai širdį. Ir nėra ko stebėtis, juk nepraėjo dar nė penkeri metai. Karmen užsimiršti negalėjo nė ištisus šimtmečius. Juokinga, kai geriau pagalvoji, Bjanka buvo lyg Karmen prieš kelis tūkstančius metų. Geriau pasiknaisiojus, turbūt būtum radęs ne vieną panašumą. Beliko tik tikėtis, kad su laiku Bi nepasieks ex vampyrės lygio, kadangi psichozę sumaišius su alkoholiu gautųsi mirtinas ginklas. – Suraskim tau vyruką,- staiga pasiūlė, visiškai nukrypdama nuo prieš tai aptarinėtos temos ir apmetė akimis išvaizdžiausius jaunuolius patalpoje. – Galėsi bent vieną vakarą prie lūpų priglausti ne tik taurelę,- sumurkė, akis įsmeigusi į vieną pakankamai dailų vyruką kitame baro gale, jau pakankamai išgėrusį, kad sutiktų bendrauti su Bjanka, bet dar ne visiškai nusitašiusį, dėl ko turėtų būti pajėgus patenkinti šitą girtuoklėlę.



I felt lethal, on the verge of frenzy. My nightly bloodlust overflowed into my days and I had to leave the city. My mask of sanity was a victim of impending slippage. This was the bone season for me and I needed a vacation.
Atgal į viršų Go down


Sponsored content


RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   

Atgal į viršų Go down
 
Baras
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Sinful nights avenue-
Pereiti į: