sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 I salė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27586

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: I salė   Št. 11 08, 2014 2:24 pm



I liked him. I craved him. I wanted more and I took it. I took it like I needed it, like my life had a limit and if I didn't get as much of him as I could, I'd quit breathing the next instant.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Phoebe Tonkin
PRANEŠIMAI : 3443

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: I salė   Pen. 01 09, 2015 2:26 am

Kamilė negalėjo jaustis laimingesnė, kai jos gyvenimas pamažu vėl dėliojosi į tinkamas vietas ir, rodos, nieko netrūko iki pilnatvės. Aurora kažkur smagiai leido laiką, ilsėdamasi nuo tėvų, Veronika paslaptingu būdu išgijo, o jiedu dar turėjo nemažai laisvo laiko, kol Gabrieliui teks grįžti atgal į darbą. Mergina visą dieną negalėjo nustoti šypsotis ir nenustygo vienoje vietoje, vienu metu garsiai viešbučio kambaryje pasileisdama radiją ir šokdama, o vaikinas ją varstė kreivu žvilgsniu, kol pats buvo priverstas pasijudinti iš vietos ir pasijudinti tango ritmu, visa gerkle pro kolonėles plyšaujant skambiam Lady Gagos balsui. Rudaplaukė turėjo per daug energijos, kad visą dieną leistų toje pačioje vietoje, todėl įkalbėjo savo vyrą kartu nueiti į kino teatrą ir pažiūrėti kokį nors filmą. Kami net nenumanė, ką ten rodo, tačiau tikėjosi, kad bus galima iš ko nors pasijuokti ar pasigrožėti ekrane pasirodančiais žaviais aktoriais, kurie vaidino veiksmo filmų herojus, bet vieninteliai tuo laiku rodomi filmai buvo tik romantinė komedija apie likimo išskirtus įsimylėjėlius ir dokumentinis filmas apie gyvūniją. Mergina beveik norėjo apsisukti išeiti, tačiau vis tiek norėjo kažką pažiūrėti, todėl pasirinko pirmąjį variantą, pagalvodama, kad gal nebus taip blogai. Išprašiusi vaikino ir nemažo spragėsių indo, galiausiai rudaplaukė nusivedė jį į salę ir įsitaisė paskutinėje eilėje, iš kurios puikiai matėsi tiek ekranas, tiek daugybė tuščių kėdžių. Kamilė padėjo indelį šalia savęs taip, kad jie abu galėtų lengvai pasiekti, o tada įsitaisė patogiau, mažumėlę palinkdama į Gabrieliaus pusę, kai buvo užgesintos šviesos ir viskas paniro į tamsą. Mergina truputį nustebo dėl to, kad jie čia buvo tik dviese, tačiau tai iš tiesų nebuvo labai reikšminga detalė ar bent jau jai taip atrodė. Rudaplaukė pasisuko į vyrą ir mirktelėjo jam viena akimi, žinodama, kad tamsoje jis tai turėtų pastebėti, o tada alkūnėmis atsirėmė į ranktūrius ir pasisuko į ekraną, imdama stebėti filmą. Užteko vos dešimties minučių, kad Kamei pasidarytų neįdomu ir ji suprastų, kuo viskas baigsis, tačiau norėjo iškęsti visą seansą, o tik tada išeiti, todėl pradėjo nervingai kandžioti lūpą, nuoširdžiai tikėdamasi, kad galbūt vėliau vis dėlto bus įdomiau.



started with a bang went all in
this is what you get, you gotta love me, gave you all I got if you could trust me. I ain't got the heart to feel lonely, telling me you wanna take it slowly, shut the fuck up and hold me.

Atgal į viršų Go down
avatar


Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: I salė   Sk. 01 11, 2015 3:26 pm

Tikriausiai dabar jiems vėl pasitaikė proga pakankamai laimingai praleisti laiką dviese kai nereikėjo jaudintis dėl maždaug nieko. Aurora tikrai kažkur namuose, tačiau tas vaikas ras ką veikti, ji pati begales kartų sakė, jog jau yra didelė ir jos prižiūrėti nereikia, todėl tėvai davė laisvė ir kol kas šį mėnesį, nors liko nedaug laiko jie vis vien praleis turiningai. Jis pradžioje tikrai stebėjo merginą, kurios nuotaika buvo tokia pakili, o jis suraukė kaktą, tačiau buvo priverstas pakilti nuo lovos ir nusijuokęs su ja šokti, nors beveik niekada taip nedarydavo. Gabrielius nebuvo pats geriausias šokėjas, kadangi mažai kada galėjai išvysti, bet dėl savų genų jis tikrai pakankamai greitai viską sugebėdavo įsisavinti, todėl jau sukosi su mergina, kuri juokėsi. Kai ši nusprendė temptis jį pasižiūrėti kokio nors filmo šis iš pradžių nesutiko, tačiau paskui nusprendė, jog jam tas pats, o kambaryje neliks. Pakilus jie išėjo iš viešbučio patraukdami žiūrėti kažkokio filmo kai mergina rinkosi jis tiesiog stovėjo nieko nepatardamas ir leisdamas jai žiūrėti ką nori, gal išvis jam pavyks per seansą pamiegoti. Žinoma jei bus žmonių tai ne kas, tačiau taip visai neblogai kai nusipirko ir nuėjo vidun tebuvo tik jie. Vaikinas atsisėdo šalia imdamas stebėti žmones ir netgi nesuprasdamas apie ką filmas kai jie tiesiog kalbėjosi ir nieko neveikė, Kamilei pačiai pasidarius nuobodu jis norėjo nusijuokti, kad pati kalta, tačiau tik įsikando į lūpą nenorėdamas to parodyti, kad jam pakankamai linksma stebėti jos veidą. Rodos jų netgi gyvenimas buvo daug labiau vertas filmo nei tie vaizdai, kuriuos rodė. Vaikinas šyptelėjo išsitiesdamas patogiau kėdėje ir pasidėdamas ranką Kamilei ant kojos. O jis visai nesireikšmino, jog taip padarė, jam nuobodu tai galbūt tai privers pasijusti laimingu ir bus daug smagiau stebėti merginos veidą jei ji sugalvos numesti jo ranką ir susiraukus dar pasižiūrės. Gabrielius pasisuko jos pusėn pasižiūrėdamas ir paspausdamas pirštus, o kas jam jaunam kai galėjo elgtis kaip tik patinka ir stebėti kaip jo žmona sureaguoja į visą tai.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Phoebe Tonkin
PRANEŠIMAI : 3443

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: I salė   Sk. 01 11, 2015 5:27 pm

Kamilė nematė prasmės dėl kažko liūdėti ar jaudintis, kai pagaliau viskas buvo gerai, todėl ji nešvaistė nei vienos minutės veltui ir iškart parodė savo vyrui truputį vaikiškesnę pusę, imdama suktis po kambarį šokio žingsneliu ir pati išsitempdama medžiotoją į savo susikurtą šokių aikštelę. Mergina buvo laiminga, o šalia buvo mylimas vyras, todėl ji norėjo su juo dalintis savo džiaugsmu ir parodyti, kad dabar jie galėtų būti nerūpestingi, labiau pašėlę ir atsidavę vienas kitam, nes visi kiti turėjo savus gyvenimus, o jie buvo nusipelnę gauti bent dalelę normalaus ir linksmo medaus mėnesio dalelę. Paprastas filmo žiūrėjimas tokiems adrenalino mėgėjams kaip jie, buvo pakankamai neįprasta veikla, tačiau rudaplaukė buvo pasiryžusi šią dieną praleisti turiningiau ir pagaliau palikti savo viešbučio kambarį, kai Voltera jai atrodė pakankamai įdomus miestas, todėl dar prigriebė ir savo užsispyrusį vyrą, nuspręsdama, kad jai reikia jo smagios draugijos. Kami truputį nustebo dėl to, kad jie buvo vieninteliai žiūrovai, tačiau labai greitai suprato, kodėl taip yra, kai dėl aiškaus ir banalaus siužeto pati norėjo žiovauti ir vartyti savo žalias akis. Aišku, ji nenorėjo pripažinti, kad padarė klaidą, pasirinkdama būtent tokią veiklą, todėl toliau ramiai sėdėjo, apsimesdama, jog jai tai labai įdomu, kai pajuto Gabrieliaus rankos pirštus ant savo šlaunies. Mergina suspaudė lūpas, kad nepradėtų juoktis, nes suprato, jog jiems abiems tai buvo pernelyg įprasta, jokio įdomumo nekelianti veikla. Jam spustelėjus stipriau, rudaplaukė pašnairavo į vaikiną, tačiau vis dar žvelgė į ekraną, vaidindama, kad jai tai nieko nereiškia ir vos vienas prisilietimas nesužadino noro nekreipti į tą filmą nė menkiausio dėmesio.
- Ko nori, Gabrieliau? - linksmai paklausė Kamilė ir nejučia nusišypsojo, sugniauždama pirštus į kumščius ir žinodama, kad prasta klausa nesiskundžiantis vaikinas išgirs jos žodžius. Atsakymas su juo daug metų pragyvenusiai merginai buvo pakankamai akivaizdus, tačiau vis jai tiek reikėjo įsitikinti ir priversti mylimojo lūpas prasižioti.



started with a bang went all in
this is what you get, you gotta love me, gave you all I got if you could trust me. I ain't got the heart to feel lonely, telling me you wanna take it slowly, shut the fuck up and hold me.

Atgal į viršų Go down
avatar


Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: I salė   Št. 01 17, 2015 3:12 pm

Žinoma jam daugeliu atveju viskas atrodė linksmai kai mergina nusprendusi pasisukioti kambaryje juokėsi ir taip pat rodė ir kitą pusę, kartais jam atrodydavo pakankamai keista, išties juk daug laiko jie nebuvo tokie kaip dabar. Prieš tai keista būtų buvę pamatyti šypseną Gabrieliaus veide kai jis į viską žiūrėdavo per daug pesimistiškai, toks jau buvo vaikino gyvenimo, kai per jį rodos mirdavo kiekvienas artimas. Tada taip viskas pakankamai keista, tačiau dabar būdamas su Kamile jautėsi taip, lyg niekada nebūtų liūdėjęs kai ši nuspėdavo kokios nuotaikos iš tikrųjų yra medžiotojas. Išėjus iš viešbučio, kuriame taip pat buvo galima rasti ir veiklos jie nusprendė, kad reikia pažiūrėti filmą, rodos vaikinui buvo kaip visada tas pats, jis paburbės, kad pati kalti, jog pasirinko tokius dalykus. Žinoma, keista kai aplink niekas neatėjo, nors daugeliui ir taip nebūtų patikęs tas filmas, tačiau gerai ir taip. Jis stebėjo filmą su šypsena tarsi suprastų ką rodo, nors ranką pasidėjo ir ant merginos kojos, juk kažkur ją turėjo laikyti, o jos ranka pasirodė kažkaip banali, geriau buvo liestis prie merginos kojos ją sugniaužiant ir kiek stipriau, o kas jam jaunam kai aplink pakankamai tamsu, todėl vaikinas šyptelėjo pasisukdamas jos pusėn kai ši atrodė taip, lyg niekur nieko. Žinoma, jis ir nesitikėjo, jog Kamilė kaip nors sureaguos, jam reikėjo pasidėti ranką. Gabrielius kilstelėjo antakį kai mergina paklausė ko jis nori, todėl papūtė lūpas gūžtelėdamas petukais.
- Ko noriu? Nieko, aš tik pasidėjau ranką... Slystelėjo nuo krašto. – Padarydamas tai lyg netyčinį veiksmą vaikinas stebėjo ją nuleisdamas akis žemyn ir vėl sugniauždamas pirštus. Todėl pasisuko daugiau Kami pusėn sučiaupdamas lūpas, nors po kiek laiko prisitraukė jos veiduką pakštelėdamas į lūpas ir šyptelėdamas. Jam filmas buvo nuobodus, tai tikriausiai atras daug didesnį įdomumą taip erzindamas merginą ir priglausdamas prie savęs. Nors ir jam nesinorėjo taip jos erzinti, tačiau šyptelėjo pasiimdamas rankas prie savęs ir nusišypsodamas.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Phoebe Tonkin
PRANEŠIMAI : 3443

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: I salė   Št. 01 17, 2015 3:45 pm

Kamilei ir pačiai buvo pakankamai keista jaustis tokiai laimingai ir nerūpestingai, kai didžiąją dalį laiko elgdavosi pakankamai ramiai ir susikaupusi atlikdavo reikalingas užduotis, atskleisdama savo labiau pašėlusią tik miegamajame, tačiau pastarosiomis dienomis ji jautėsi kupina energijos, todėl net nesistengė savęs valdyti ir džiaugėsi gyvenimu, vis stengdamasi į tą reikalą įvelti ir savo vyrą. Jie abu per savo ilgus gyvenimus prisikentėjo pakankamai, dėl to dabar, kai jų gyvenimuose pagaliau nušvito saulė ir parodė kaip gražiai gali viską nutvieksti jos spinduliai, nebuvo prasmės gyventi anksčiau jaustu skausmu.
Galbūt filmo žiūrėjimas, kai abu buvo tokios geros nuotaikos, neatrodė kaip pats protingiausias ponios Bruks priimtas sprendimas, tačiau, Gabrieliaus nelaimei, ji pasižymėjo didžiuliu užsispyrimu, todėl dabar nė neketino atsiimti savo pasiūlymo, net jei ir ėjimas į tuščią kino salę nebuvo pati geriausia veikla tokiems kaip jie. Mergina atsiduso, pastebėjusi kaip lėkštai atrodo vaizduojama meilės istorija, tačiau nieko nesakė ir net nežadėjo tuo skųstis, jei nebūtų pajutusi vaikino rankos ant savo kojos, kas visiškai išblaškė jos rimtas mintis. Taip, jos sutuoktinis pakankamai dažnai mėgdavo ją paerzinti tokiais būdais, bet tamsiaplaukė dažniausiai apsimesdavo, kad to nepastebi... kol pati nenuspręsdavo prie jo prisidėti.
- Nelabai vykęs pasiaiškinimas, mielasis. Tikėjausi ko nors... įdomesnio. - Kami vyptelėjo, pajusdama kaip jo pirštai dar kartą susigniaužia truputį stipriau, kas šįkart netgi privertė ją pasukti galvą į šalį ir smalsiai nužvelgti vaikiną. Trumpą akimirką prie jos prigludusios Gabrieliaus lūpos, paskatino nustoti vaidinti abejingą, kai niekada tokia nebuvo, kalbai pasisukus apie prisilietimus, todėl netrukus ji jau visai nekreipė dėmesio į filmą ir apsidairė aplinkui, skaičiuodama salėje esančias kameras. Gale esančios nebūtų galėjusios jų užfiksuoti, tačiau su priekinėmis situacija buvo truputį kitokia, tik bėda buvo ta, kad merginai tai mažiausiai rūpėjo. Rudaplaukė už ausies užsikišo užkritusią garbaną, vis dar svarstydama, ar derėtų taip elgtis, bet galiausiai nusprendė, kad nori, todėl pakilo iš savo vietos ir atsistojo priešais Gabrielių, užstodama jam vaizdą, ir neskubėdama įsirangė ant medžiotojo kelių.
- Manau, kad mes galėtume sukurti daug įdomesnį filmą, nei šitas. - ji sumurmėjo prie pat vaikino ausies, kol delnai slydo jo krūtine žemyn. Kamilė nejautė gėdos dėl savo jausmų, nes jau labai seniai pamiršo apie tą jausmą, todėl ėmė neskubėdama sagstyti vyro marškinius, dabar nė nepagalvodama apie pasitraukimą.



started with a bang went all in
this is what you get, you gotta love me, gave you all I got if you could trust me. I ain't got the heart to feel lonely, telling me you wanna take it slowly, shut the fuck up and hold me.

Atgal į viršų Go down
avatar


Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: I salė   Št. 01 17, 2015 11:26 pm

Vaikinas ilgą laiką pats netgi gadino sau gyvenimą. Žinoma atsiradus Amelei jis pagalvojo, kad galbūt... Viskas nėra taip blogai kaip gali jam atrodyti, kadangi dukra buvo geras dalykas jo gyvenime, taip pat kaip ir Auroros auginimas. Kvaila galbūt dėl to, kad tėvystė jį privertė būti daug laimingesniu ir panašesniu į žmogų nei nieko nejaučiantį kraujasiurbį, nesvarbu, jog kada nors jis kažką nužudė, visi to buvo daugiau ar mažiau nusipelnę. Taip pat galėdamas matyti laimingą Kamilę, ji jam buvo tarsi po sausros žemėn krentantys lašai ir leidžiantys gauti tai ko seniai reikėjo. Abu per gyvenimus per daug patyrė kančių, todėl dabar daugiau ar mažiau norėjosi pabūti ramiai ir be skausmo.  Plius dar žinant, kad dabar visiems gerai, nereikėjo jaudintis dėl kitų gyvenimų.
Merginai nusprendus žiūrėti filmą ir Gabrieliui dabar daugmaž spaudžiant lūpas, kad nesusijuoktų iš to beviltiškumo jis tiesiog negalėjo elgtis kaip nors kitaip. Aišku, vaikinas žinojo, kad ji nepasiduos ir nepripažins, jog šis filmas yra nieko vertas ir neįdomus, nors galbūt iš kitos nusimatė smagus laiko praleidimas su sava žmona. O ką kas nors galėjo dėl to pasakyti? Nieko. Gabrielius stebėdamas meilius žmones pakreipė galvą, tarsi spręsdamas ar viskas kada nors galėtų būti realybėje. Kažkaip neatrodo tikrai kai meilės istorijų jam teko ne tik prisižiūrėti, bet ir patirti viską savo kūnu ir atkentėti tai ką pats padarė dėl viso to. Kamilei bandant nekreipti dėmesio jis tiesiog šypsojosi atrodydamas ramus.
- Būtų nelabai vykęs jei būčiau bandęs pasiaiškinti. Nebandau paslėpti nieko, meile. – Jis šyptelėjo sugniauždamas ir susidurdamas su žalių akių žvilgsniu dėl ko ją nužvelgė ir sučiaupė lūpas kai jos suformavo pakankamai mielą ir nekaltą šypsnį. Vaikinas priglaudė lūpas prie jos tik trumpam, kadangi jam buvo įdomu kaip sureaguos jo žmona į visą tai, todėl jai ėmus skaičiuoti kameras pats stebėjo šios veidelį nuleisdamas akis žemyn. Jis šypsojosi, pats nežinojo kodėl, tačiau tas faktas, kad jam norėjosi prisiglausti prie Kami vertė jaustis daugmaž priklausomu ligoniu, tačiau žinoti, kad tai paaiškinama ir jam patinka. Todėl kilstelėjo veiduką kai ji nusprendė kažką ir atsistojusi iš savo vietos pirma atsirado priešais jį, nors ir vaikinas nežiūrėjo filmo, bet ši užstojo vaizdą, o paskui patraukė rankas nuo savęs priimdamas merginą sau ant kelių.
- Mūsų visas gyvenimas kartu yra daug geresnis nei koks nors filmas. Nesvarbu kokio tipo. – Jis atsiduso atsakydamas ir jusdamas jos pirštus ant savęs. Eilinį kartą nebuvo prasmės ką nors sakyti, ji buvo jo oras. Nuleido akis žemyn kai jos pirštukai nusprendė palikti jį atsagstytais marškiniais, todėl Gabrielius suėmė merginos veidą ir priglaudė lūpas pirmiausiai prie jos lūpų, o tada nusileisdamas žemyn prie kaklo.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Phoebe Tonkin
PRANEŠIMAI : 3443

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: I salė   Sk. 01 18, 2015 3:23 am

Siūlydama eiti į kino teatrą, Kamilė neturėjo jokių užslėptų intencijų, kai paprasčiausiai norėjo tik ramiai pažiūrėti filmą su savo vyru, vėliau galbūt truputį pasivaikščioti po miesto centrą ir apžiūrėti vietines gėrybes, o tada vėl grįžti į saugų viešbučio kambarį. Nors išsitempti Gabrielių buvo pakankamai sudėtinga, vis dėlto mergina džiaugėsi, kad jai pavyko, net jei jos pasirinkta romantinė komedija nė trupučio nežavėjo, netgi priešingai, vertė nuobodžiauti ir susimąstyti, ar tai ji buvo pernelyg išranki ir nesugebėjo mėgautis paprasta, banalia istorija, ar tai iš tiesų nebuvo geras filmas. Tamsiaplaukė geriau būtų nusikirtusi savo dešiniąją ranką, nei pripažinusi, kad jai visai nepatiko klausytis dviejų įsimylėjėlių dūsavimų ir nereikšmingų pokalbių, todėl tik pirštais neramiai lietė savo kėdės ranktūrius, paslapčia žvilgčiodama į vaikiną, kuris, išsišiepęs kaip saulytė, viską stebėjo, net be žodžių perprasdamas savo žmonos elgesį, kas privertė ją sučiaupti lūpas, kad pati nepradėtų juoktis iš šios keistai susiklosčiusios situacijos.
- O man vis tiek būtų buvę įdomu tai išgirsti. Nes žinai, kad nieko nuo manęs nepaslėpsi? - Kami kilstelėjo antakį, jausdama kiekvieną jo prisilietimą daug geriau nei reikėjo. Gabrielius šypsojosi taip nekaltai, kad nepažinodama jo, mergina tikrai būtų patikėti, jog medžiotojas nieko nesiekia ir tai iš tiesų tebuvo "rankos nuslydimas", tačiau dabar ji jo žydrose akyse įžvelgė daugiau, daug daugiau. Kvaila, kad tokie menki prisilietimai, galėdavo sužadinti jos mintis pakrypti visai kita linkme ir nereaguoti į kultūrinius dalykus, tačiau rudaplaukė nieko negalėjo padaryti, jau seniai buvo priklausoma prie vaikino ir kol kas dar nerado būdo nuo to išsigydyti. Kamilė atsiduso, nuspręsdama, kad velniop viską, ji nori būti arčiau savo vyro, todėl netrukus atsidūrė jam ant kelių ir pamažu atsagstė marškinių sagas, visiškai pamiršdama, jog jai už nugaros vis dar rodomas filmas, kai šią akimirką svarbiausias buvo mylimojo veidas.
- Mes kartu patyrėme labai daug, todėl galbūt reikėtų viską pasilaikyti sau patiems ir neatskleisti, ką buvome prisidirbę. - mergina išsišiepė ir uždėjo rankas jam ant pečių, atsakydama į bučinį, glausdamasi šalia Gabrieliaus, kol jis atšlijo ir priglaudė lūpas prie kaklo odos, taip priversdamas ją menkai virptelėti. Tamsiaplaukė pirštų galiukais lėtai perbėgo jo įkaitusiu kūnu, kol kita ranka savo saujoje gniaužė rusvas plaukų sruogas, dar mažumėlę atlošdama savo galvą, kai tyliai atsiduso, šiuo metu nejausdama nė menkiausios abejonės dėl savo norų. Kami nuleido vieną delną prie jo kelnių diržo ir neskubėdama atsegė jį, kai pati peštelėjo vaikino plaukus, laukdama, kol jis kilstelės galvą. Mergina palinko arčiau prie jo ir atsiduso, vėl išvysdama skvarbų vyro žvilgsnį.
- Aš noriu tavęs. Čia ir dabar, visiškai nesvarbu kaip. Po galais, turbūt norėčiau net tada, jei man nebūtų nuobodu ir mus galėtų matyti visi Volteros gyventojai. Ne, vis dėlto neteisingai pasakiau... vietoj "NORIU", turėjau ištarti kitą žodį... "REIKIA". - ji sumurmėjo ir vis dar stebėjo Gabrieliaus akis, kai galiausiai įsisiurbė į lūpas ir apkabino jo pečius, pati prisiglausdama kaip tik įmanoma arčiau. Taip, čia buvo kamerų, tačiau jos nuojauta sakė, kad niekas nesugalvos nutraukti judviejų viešoje vietoje nelabai tinkamos veiklos.
Atgal į viršų Go down
avatar


Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: I salė   Sk. 01 18, 2015 5:09 pm

Taip pat kaip ir Kamilė siūlydama jam eiti kartu neturėjo jokių paslėptų tikslų taip ir Gabrielius eidamas su ja link kino teatro negalvojo, jog jam norėsis būtent tokiais būdais prisiglausti prie merginos. Galbūt vėliau jie būtų lyg niekur nieko pasivaikštinėję po miestą, kaip tikri turistai, kurie visai neilgam laikui atvyko čia. Jie patys dar nebuvo nusprendė ar greitai išvyks iš Volteros, ar kuriam laikui pasiliks čia ir veiks kažką tokio. Nors ir abu buvo medžiotojai, tačiau galima sakyti Gabrielius pradėjo niekinti tokius, galėdamas neatsisuktų tokio pusėn bei nepasakytų nieko gražaus, galbūt dėl Amelės jis ėmė taip elgtis, o galbūt jam jau visa tai pabodo. Pabodo atrodyti taip, lyg jis būtų kažkoks kitoks. Paskutiniu laiku Gabrielius tenorėjo truputį ramesnio gyvenimo ir, kad į jį niekas nesikištų, kadangi ne kam nors kitam jį teisti. Vyras žinojo, jog Kamilė būtų galėjusi užsispyrusiai tvirtinti, jog tas filmas nors ir pats nuobodžiausias jai patiko vien tam, kad neišgirstų jo „aš tau sakiau“. Jie juk turėjo kaip nors vienas kitam vis dar rodyti tokius kaprizus, ne, todėl, kad reiktų, bet norėjosi įdomesnio, visada nebus tokie patys. Gabrielius per gerai žinojo, kad jų buvimas vienas netoli kito dažniausiai ne per gerai baigiasi, todėl dabar jis visai nesidrovėdamas žiūrėjo merginos pusėn, kol ji rodos paslapčia nenorėdama išsiduoti žvilgčiodavo.
- Bet tai nėra pasiteisinimas. Taip iš tikrųjų nutiko, viskas paremta tikrais įvykiais. Ne, aš galėčiau, kad net nepastebėtum, gaila, kad neturiu ko.- Jis nusišypsojo vedžiodamas merginos koja ir visai nesibaimindamas, kadangi žinojo, jog jei ji numestų jo ranką jis vis vien ją sugebėtų erzinti. Vaikinas tikrai atrodė ramus ir atsipalaidavęs, kadangi jis visai nesistengė vaizduoti, jog nepadarė to tyčia. Galėjo juk ir jo variantas būti, nors... Jis mišrūnas, nelabai tikėtina, tačiau vaikinas tik nusijuokė, kadangi niekas nežinojo tiesos, neskaitant jo pačio. Nebuvo keista kaip Kami sureaguodavo į jo prisilietimus, nors jie jau labai ilgą laiką buvo kartu, tačiau vis vien galėjo padaryti įtaką vienas kitam, nesvarbu, kad ir kur būtų buvę, tikriausiai ir jei jie taptų mokinukais būtum galėjęs matyti kaip jie apsidairę ir nuėję link kokio šluotų sandėliuko, jie taip būtų galėję, nors ir nesiejo jokie mistiški dalykai, tai tiesiog buvo paprastas jausmas. Kamilei atsidūrus ant kelių jis nebekreipė dėmesio į tai, kad rodomas filmas, kadangi jis nebuvo įdomus, o Kami pirštai lietėsi prie jo sagiodami marškinius, todėl kažkaip nėjo normaliai susikoncentruoti, o norėjosi tik stebėti merginos veidą ir glaustis prie jos, todėl suėmė jos smakrą įkvėpdamas oro ir prisiglausdamas prie taip trokštamų lūpų. Gabrielius atsitraukė nuo lūpų, bet atrodo tokiu atstumu, kad pats jas dar lietė klausydamasis merginos žodžių.
- Ne, esu įsitikinęs, jog visą tai tikrai reiktų pasilikti sau... Jei nebūtų tokie laikai... Mus ketvirčiuotų, sudegintų, pakartų arba padėtume galvas ant giljotinų už tai, kad kada nors ką nors padarėme... Gero žmonijai. – Jis šyptelėjo ir priglaudė prie savęs Kami vėl pabučiuodamas, todėl pasitraukęs nusileido prie jos kaklo ir taip paliko žymes. Kamilei esant tokiai jis pats norėdavo vos tik pažvelgęs jos pusėn atsidusti... Kaip ji taip galėjo elgtis su juo. Jis atsikvėpė girdėdamas Kamilės atodūsį, todėl stipriau sugniaužė rankoje esantį jos drabužio kraštą. Merginai nuleidus vieną ranką link jo diržo ir kažkaip sugebėjus jį atsegti Gabrielius buvo priverstas pakelti savo tamsias akis link jos pusėn ir nužvelgė prieš akis atsiradusį merginos veidą. Jai pradėjus kalbėti atrodė, jog šio akys neužsimerkia ir jis viską tiesiogine to žodžio prasme rimtai klausėsi, kas jam tokiu metu būtų tikrai nebuvę galvoje. Gabrielius sumirksėjo kai ji pasakė reikia. Jo kalboje reikia tikrai dažniausiai reikšdavo daug daugiau nei paprastas žodis, tarsi jie jam pasiūlytų viską. Viską ką tik turėjo nesigailėdama. Tikriausiai ir būtų sugalvojęs ką atsakyti tik jos lūpos vėl atsirado ant jo, todėl akys iš įpročio užsimerkė IR Gabrielius priglaudė merginą arčiau pervesdamas ranka per jos kojas bei pakildamas aukštyn palietė nuogą odą, jam norėjosi kaip visada viską numesti, tačiau buvo aišku, kad geruoju nesibaigs, todėl reikėjo būdo viską palikti daugmaž kaip ir yra, todėl jis pirštais susirado jos kelnių užtrauktuką nusegdamas, aišku būtų nutempęs jas žemyn, bet nusprendė, kad Kami pati taip padarys ir sugalvos kaip būtų galima viską pasiimti.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Phoebe Tonkin
PRANEŠIMAI : 3443

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: I salė   Sk. 01 18, 2015 11:14 pm

Kamilė visada buvo iš tų asmenų, kurie elgiasi negalvodami apie savo veiksmus arba jų pasekmes, paprasčiausiai mėgaudamasi ta akimirka, o tik vėliau susimąstydama, ar to iš tiesų reikėjo. Netgi dabar jai mažiausiai tai rūpėjo, kai filmas tikrai buvo neįdomus ir netgi kėlė žiovulį, tačiau mintis apie skundimąsi nė akimirką nepraskriejo pro jos mintis, nes užsispyrusi mergina visai nenorėjo pripažinti, kad Gabrielius buvo teisus, sakydamas, jog jiems nereikia čia eiti. Tamsiaplaukė tiesiog norėjo pasijausti žmogiškesne ir parodyti, kad dabar, kai jų gyvenimas jau buvo ramesnis, jie galėjo užsiimti ir įprasta veikla, o ne vien kažkuo susijusiu su mistiniu pasauliu. Juk nei vienas iš jų jau nemedžiojo ir neketino artimiausiu metu medžioti, kai vien ta mintis vertė pirštus drebėti iš įniršio, prisimenant, kas nutiko vyresniajai vaikino dukrai ir jos vyrui. Nusivylimas tokį patį gyvenimo būdą puoselėjančiais asmenimis buvo pernelyg stiprus, kad dabar Kami į rankas stvertų ginklą ir pultų ieškoti artimiausios miškingos vietovės, kurioje galėtų sutikti vieną iš šaltųjų. Mažai kas būtų galėjęs priversti ją taip pasielgi, kai mergina kol kas norėjo pagyventi ramiai, be jokių didžiulių nelaimių ar netikėtumų, todėl mintis leisti laiką su savo vyru, bandant bent jau apsimesti normaliais žmonėmis, šiuo metu jai patiko labiau nei vėlimasis į kokius nors keistus reikalus.
- Nėra? Žinai, man tiesiog kartais patinka klausytis tavo balso, nesvarbu, ar klaustum manęs, ką gaminsiu vakarienei, ar sakytum, kad myli. - rudaplaukė nusišypsojo truputį droviau, nes jai niekada nebuvo labai lengva atvirai kalbėti apie savo jausmus, tačiau savo vyrui medžiotoja norėdavo sakyti švelnius žodžius ir parodyti, kad jos meilė jam yra tokia stipri, jog niekada, nei vieną akimirką jis net nepagalvotų apie kitą moterį. - Nori man pasakyti, kad nieko neslepi ir esi kaip atvira knyga? Galiu tave pasidėti ant stalo ir skaityti? - Kamilė paklausė ir iškart nusijuokė, sunkiai galėdama patikėti, kad užuot žiūrėję filmą, jiedu kalbėjosi apie tokius dalykus. Nors dažnai atrodydavo, jog jie visada vienas su kitu visada elgiasi pakankamai aršiai ir stokoja švelnumo, iš tiesų taip nebuvo, ir netgi dabar tai atrodė akivaizdu, kai merginos pirštai atsargiai slydo jo atsegtais marškiniais, prisiliesdami prie nuogos odos, glamonėdami ją ir priversdami atsidusti dėl netyčia pastebėto jo aptemusio žvilgsnio, kuris visada priversdavo truputį suvirpėti ir pasiduoti jam. Nereikėjo net bučinio, kad tamsiaplaukė prieš Gabrielių pasijustų bejėgė, tačiau tai taip pat smarkiai prisidėjo prie to, jog ji noriai glaudėsi šalia, nė neketindama pakilti iš šios vietos.
- Dabar už savo darbelius paprasčiausiai tektų keletą naktų praleisti areštinėje ar sumokėti baudą... - ji gūžtelėjo pečiais, tačiau jau greitai glaudėsi prie vaikino lūpų, reikalaudama daugiau, kai jis nuslydo žemiau, nuspręsdamas palikti jai kelias žymes, kurios pakankamai greitai išnyks, todėl Kami leido jam taip elgtis, pati giliau įkvėpdama oro ir šią akimirką vos galėdama tilpti savo pačios kūne, nes dabar norėjo daugiau. Mergina troško jo viso, kaip kokia egoistė gviešėsi turėti Gabrielių tik sau vienai, todėl greitai atsegė jo kelnių diržą ir užtrauktuką, garsiai pareikšdama, ką galvojo ir stebėdama susikaupusį medžiotojo veidą ir žinodama, kad jis iš tiesų klausosi ir nevaidina to, vien norėdamas, jog ji jaustųsi laiminga. Tamsiaplaukė užmerkė akis ir aklai tamsoje susirado vaikino lūpas, aršiau priglusdama prie jų, kol pirštais vis dar saujoje gniaužė plaukus, jausdama jo prisilietimus ir kaip pamažu jos pačios kelnės atsilaisvina, kas sužadino norą ilgai netempti ir nustoti apsimetinėti, kad dabar dar galėtų ramiai žiūrėti filmą. Kamilė sukando Gabrieliaus lūpą ir patempė ją, galiausiai atleisdama ir trūksmingai įkvėpdama jai gyvybiškai reikalingo oro, kai dar kartą pažvelgė vaikinui į akis, tarsi norėdama įsitikinti, o tada nuslydo jam nuo kelių ir stumtelėjo savo kelnes žemyn, netrukus išlipdama iš jų. Mergina nenorėjo dar labiau gaišti, todėl suėmė jo ranką ir patempė, priversdama atsistoti, netrukus pastumdama toliau jo džinsus ir trumpikes. Rudaplaukė vėl greitai stumtelėjo jį atgal ant kėdės, kad atsisėstų laisviau ir neatsiloštų labai tiesiai, kai pati nusimovė apatinius ir užsiropštė Gabrieliui ant kelių, tik šį kartą atsidurdama arčiau. Kami priglaudė lūpas prie vaikino smilkinio ir pirštais įsikibo į plačius pečius, lėtai nusileisdama žemyn ir padėdama jam įeiti į jos kūną. Mergina kvėptelėjo oro ir pamažu apsiprato su juo, o tada, nors ir nebuvo labai patogu, ėmė neskubėdama judėti savo pasirinktu ritmu, kai vis dar priglausdavo savo kaktą prie jo ir pirštais lietėsi prie nuogos mylimojo nugaros odos, kartkartėmis netgi įbrėždama truputį stipriau, kai sukąsdavo savo apatinę lūpą, neleisdama aimanoms ar atodūsiams prasiveržti pro lūpas, tačiau akys išdavė tai geriau nei bet kas kitas. Juk jos buvo sielos veidrodis, todėl ir dabar tamsesne žalia nusidažę tamsiaplaukės vyzdžiai spinduliavo geismą ir meilę, kurių ji niekada nejautė niekam kitam, tik šiam vyrui, kuris visada veikė ją geriau nei pats geriausias pasaulio narkotikas.



started with a bang went all in
this is what you get, you gotta love me, gave you all I got if you could trust me. I ain't got the heart to feel lonely, telling me you wanna take it slowly, shut the fuck up and hold me.

Atgal į viršų Go down
avatar


Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: I salė   Pir. 01 19, 2015 8:30 pm

Gabrieliui daugmaž nerūpėjo kaip kas nors išskyrus Kamilę mano apie jį, todėl, kad mergina per daug gerai žinojo ko galėjo tikėtis. Išties pasiduoti akimirkos norams jie buvo gabūs kai paskui atrodo reiktų dėl kažko gailėtis ką padarei, tačiau jiems abiems nereikėjo ko nors gailėtis. Niekada to nedarė. Pradžioje galbūt jis nenorėjo, jog mergina kankintųsi arba mirtų, juk dėl jo kaltės visada taip nutikdavo. Vaikinukas šypsojosi laikydamas Kami prie savęs. Ji jo žmona, ką kas nors būtų galėjęs sakyti, kad ir kaip keista jis ją vedė, nors nuo vienos santuokos kaip ir pabėgo, jokių įsipareigojimų dingo ir jis pagaliau pasitikėjo bent jau keliais žmonėmis. Kurie buvo jo šeima, niekada nenuvils tų, kuriuos mylėjo. Dabar gyvenimas buvo kitoks rodos prieš šimtą metų nieko panašaus nebūtų sugalvojęs. Tai iš dalies keitė daugmaž viską. Jis nebuvo tas pats Gabrielius. Jiems abiems norėjosi daug ramesnio gyvenimo rodos nebijant, kad kas nors įsiverš į namus ir jų mielosios dukrelės liks be tėvų, vaikinas tetroško ramybės po tų amžių ką regis vis dar saugojo jo galvelė. Visus skausmus, kada nors išgyventą skausmą, nors jo vaistas ir buvo Kami. Ji nuostabi moteris, tokios nemanė, jog galėtų išlaikyti prie savęs, o dabar laiko daug ilgiau nei kada nors būtų pagalvojęs apie ilgalaikius santykius.
- Nėra, viskas. Aš turėčiau įsižeisti, jog mano myliu yra sulyginami su tuo ką gamins vakarienei? Tikrai sugebėčiau taip padaryti. – Gabrielius atsiduso papurtydamas galvą, kadangi ji ir buvo viena iš jo trijų moterų, kurioms nuoširdžiai galėdavo pasakyti, jog myli, o čia... Gabrielius, kad ir kaip keista nesekdavo dailių moterų sijonais jei tik kokia nors praeidavo, regis būdamas pakankamai ištikimas, kadangi ji galėjo patikėti jo žodžiu, vienintelis dalykas, kurį turėjo iš tėvo tai, jog jis ištikimas savo įsitikinimams. Net jeigu tai jį pražudytų. – Žinoma, jog nieko nuo tavęs neslepiu. O apie dėjimą ant stalo... Ne, nepatogu ten. Rastum kitą vietą, tada taip. – Jis nusišypsojo priglausdamas merginą prie savęs ir žinojo, kad jie visada pakankamai agresyviai nori visko, tačiau buvo aišku, jog galėjo būti ir atsargesni vienas kito atveju. Kaip dabar atsargiai jai liečiantis prie jo odos ir klausantis merginos atodūsio vos tik ji pakėlė akis link jo pusės dėl jo dažniausiai sumirksėdavo. Gabrielius gan dažnai erzindavo merginą, kad pabučiuos, tik perbėgdamas per jos lūpas ir vos paliesdamas kai ji norėdavo, atrodo kartais gaudydama jo lūpas.
- Man labiau patiktų giljotina arba laužas. Nebūčiau prieš. – Jis paerzino, kadangi galima sakyti jo amžiuose viskas buvo truputuką kitaip, nors kaip jau sakė niekada gyvenime nebijojo mirti... Kaip ir jo tėvas. Jis atsargiai keliavo jos kaklu žemyn ir laikė merginą prie savęs sugniauždamas ją arčiau, kadangi mergina nesipriešino dėl to, jog taip elgėsi, o tas negalėjimas jos tilpti savame kūne savaip vertė jos dar labiau norėti. Merginai taip glaudžiantis jis kol kas nesipriešino duodamas jai pasilaikyti arčiau, todėl šyptelėjo kai galėjo išgirsti ką tik mergina galvoja, todėl jis ir pakėlė galvą į jos akis ir stebėjo, kad ir galvodamas apie kažką, bet girdėdamas kiekvieną žodį, jam irgi jos reikėjo, rodos abu buvo lašas žmonijos jūroje, tačiau jie patys reikalingiausi, lyg Baikalui būtų reikalinga Angara. Kiekvienas savaip viską matė, galbūt jie kitiems nieko nereiškė. Kamilei besiglaudžiant, kol Gabrielius susitvarkė su kelnėmis ir jas atsegė, kad mergina žinotų, jog reikia nusimesti. Jai sukandus jo lūpą vaikinas atsimerkė pažvelgdamas į merginos veidą ir atleisdamas rankas kai ji atsistojo, todėl ir pats padėjo susitvarkyti su jo kelnėmis bei atsisėdo į vietą, nors ir buvo aišku, jog patogumo nulis, tačiau reikėjo, nesvarbu kaip. Merginai įsitaisius atgal ant kelių jis sugniaužė merginos kojeles prisitraukdamas prie savęs ir įeidamas į jos kūną sugniaužė pirštus. Merginai apsipratus ir nusprendus pagaliau pasijudinti savo ritmu jis laikė ją kartais padėdamas, todėl, kad ji jam buvo svarbi ir vaikinas norėjo padėti kaip galima daugiau visko gauti. Kamilės pirštams lėtai slystant ir kartais paliekant žymes vaikinas nereagavo į skausmą, kuris sugydavo jei ji palikdavo žymes. Jai bandant nepasireikšti jis prisiglaudė lūpomis prie merginos lūpų kampučio ir po kiek laiko sugniaužė ją pasodindamas ir pagaliau sulaikydamas ją, kad ši galėtų išsilenkti ir atsidusti, todėl vaikinas priglaudė lūpas prie jos kaktos ir perbraukė per jos plaukus atmesdamas juos nuo veido.
- Šaunuolė. – Tarstelėjo kiek pakimusiu balsu, kadangi jam norėjosi įkvėpti oro. Sugniaužė ją kilstelėdamas ir pagaliau pakeldamas paliko apsirengti kelnes bei pats apsirengdamas suėmė per liemenį pasisodindamas ant kelių ir reikėjo pabaigti stebėti filmą. Apsiglėbė ją per liemenį priglausdamas skruostą prie jos peties ir imdamas stebėti filmo pabaigą bei atrodydamas taip, lyg nieko jie nebūtų darę, kadangi jie ir nedarė, niekas nematė, išskyrus juos abu, o kiti kažkaip nelabai jam rūpėjo.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Phoebe Tonkin
PRANEŠIMAI : 3443

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: I salė   Antr. 01 20, 2015 5:32 am

Kamilės gyvenimą jau daugiau nei dešimt metų valdė vyras ir... ji dėl to nė trupučio nesiskundė. Mergina niekada nesitikėjo kada nors tapti rimta šeimos moterimi, kuri turėtų šeimą, tačiau dabar visai nesigailėjo dėl to, kad it maža žuvelė užkibo ant Gabrieliaus mesto kabliuko, nes atmetus visus juos ištikusias nelaimes, dažnai pasitaikančius nesutarimus, visą liūdesį ir pyktį, jie kartu buvo laimingi, šypsojosi plačiau nei bet kada anksčiau ir tikriausiai (bent jau jos atveju) mėgavosi kiekviena kartu praleista minute, nesvarbu, ar pykdavosi dėl ne vietoje padėto daikto, ar į ausį šnibždėdavo nepadorius žodžius, taip skatindami vienas kitą galvoti netradiciškai ir nepamiršti juos ilgą laiką valdžiusios aistros bei meilės, kuri neišnyko net atsiradus vaikui. Vaikinas dažnai bandydavo savo žmonos kantrybę, užsispyrimu ir noru bet kokiomis sąlygomis laikytis savo principų, kas galėdavo labai suerzinti nė kiek ne mažiau atkaklumo turinčią medžiotoją, tačiau užtekdavo vos kelių valandų (o neretai ir minučių), kad Kami viską pamirštų ir vėl priimtų mylimąjį į savo glėbį, tvirtai prispausdama arčiau savęs ir pasūpuodama, nes jautė jam tyrą meilę, kuri pakeitė ją į gerąją pusę ir parodė, jog radus savo antrąją pusę, visa kita tampa nesvarbu. Vis dėlto, kartais mergina svarstydavo, kaip jie sugebėjo išlikti kartu, kai abu nė iš tolo nepriminė pūkuotų kačiukų ir jų namuose dažnai girdėdavosi pakelti balsai, tačiau tai turbūt buvo paslaptis, kurios nereikėjo įminti, kai paprasčiausiai ji turėjo tikėti, kad dėl visko kalti judviejų stiprūs jausmai, neišnykstantys net po ginčo dėl netvarkos svetainėje, nes dažniausiai patys dar labiau sujaukdavo, priversdami dukrą užtrenkti savo kambario duris ir susirasti ausų kamštukus.
- Nagi, nebūk toks įžeidus. Norėjau pasakyti, kad man svarbus kiekvienas tariamas žodis, kadangi į visus atkreipiu dėmesį. Žinoma, „myliu“ visada bus pats reikšmingiausias, nes išgirdusi jį iš tavo lūpų, labai gerai pasijaučiu. – tamsiaplaukės akys nejučia nukrypo į Gabrieliaus lūpas, tačiau greitai vėl pakilo aukščiau, kol jos mielame veide išplito meili šypsena. Vaikinas neretai jos žodžius suprasdavo klaidingai, priskirdamas jiems neigiamą reikšmę, tačiau Kami kantriai visa tai paaiškindavo, pasiteisindama tuo, kad tai nebuvo jos gimtoji kalba ir kartais būdavo sunku ja išsakyti, ką norėjo. – Gerai, džiaugiuosi, kad tarp mūsų nėra paslapčių. Tau tikrai rūpi patogumas? Hmm, prisiminus tam tikrus dalykus, man sunku tuo patikėti... – mergina prunkštelėjo, negalėdama patikėti, kad jis taip pasakė, kai net dabar jie nebuvo įsitaisę labai patogiai, tačiau nei vienas dėl to nesiskundė.
- Aš sakyčiau, giljotina. Tavo galva gražiai atrodytų, pasmeigta ant kokio nors tirono tvoros. O ugnis... juk skauda, kai gali jausti kaip pamažu tavo kūną praryja liepsnos. Niekada to nesirinkčiau. – tamsiaplaukė suraukė nosytę ir papurtė galvą, iš tiesų nesižavėdama nei vienų iš šių variantų, nes negyveno tuo laikotarpiu, kai žmonės buvo baudžiami už ereziją ar raganystę ir turėdavo iškentėti skaudžią mirtį. Nors jai tikrai buvo smagu įsivaizduoti, kaip jiedu būtų atrodę gyvendami viduramžiais, kai Kamilė dirbtų virtuvėje kokia nors padėjėja, o ją sandėliuke užtikęs riteris Gabrielius, keltų ilgą sijoną į viršų ir spaustų prie sienos, parodydamas, kad net tais laikais būtų galėjęs priversti ją šaukti vien dėl savo drąsesnio prisilietimo. Mergina nejučia išsišiepė, įsivaizduodama tokio tipo scenarijų, tačiau garsiai neišsakė savo minčių, tiesiog pasižymėdama šią idėją mintyse kaip tokią, kurią galbūt norėtų įvykdyti, jiems būnant vieniems namuose.
Nereikėjo būti genijumi, kad suprastum, jog tokie, nuolatos vienoje nustygti nesugebantys sutuoktiniai nesugebės išsėdėti viso filmo, neprisilietę vienas prie kito, todėl nieko nuostabaus, jog greitai keli jų drabužiai nukrito į šalį, o kūnai atsirado dar arčiau, galiausiai susijungdami į vieną. Nors nei Kamilė, nei Gabrielius nebuvo nusimetę visų savo drabužių, rudaplaukei tai visai netrukdė pajusti jo kūną taip arti savojo, be jokio atstumo ar nubrėžtų ribų, kai tą akimirką nuo pat plaukų šaknų iki kojų pirštų galiukų priklausė tik jam vienam, užmiršdama visa kitą pasaulyje. Jai daugiau nieko nereikėjo, kai kūnas pats reagavo į kiekvieną jos pačios judesį, reikalaudamas dar, dar, DAR... kol galiausiai neišlaikė ir pro jos lūpas prasiveržė aimana, kurios nespėjo sustabdyti visai prie pat jos buvęs medžiotojas. Merginos nagai susmigo į Gabrieliaus nugarą, tik trumpam palikdami žymes, kai nugara išsirietė puslankiu, o ji visa suvirpėjo, galiausiai nurimdama ir giliai atsidusdama, kol kūną vis dar maloniai badė tarsi smulkios adatėlės, primindamos apie ką tik patirtą malonumą. Pajutusi švelnų vaikino prisilietimą prie kaktos ir nuoširdų pagyrimą, Kami nusišypsojo ir atmerkė akis, pažvelgdama į jo veidą ir priglausdama lūpas prie savo vyro smilkinio. Tamsiaplaukė greitai atsiskyrė nuo jo ir susirado savo drabužius, juos apsirengdama, kai vaikinas vėl pasisodino ją ant kelių, taip priversdamas tyliai sukrizenti. Kamilė palenkė galvą į šalį ir atsirėmė į jį, kai pirštai atsirado ant jos liemens sunertų tvirtų rankų ir atsargiai paglostė, pagaliau atkreipdama dėmesį į tai, kas buvo rodoma ekrane. Filmas jau beveik baigėsi, kai ten rodoma pora pažadėjo vienas kitam mylėti amžinai ir pasibučiavo, kas dabar merginai net neatrodė banalu, nes, kaip ir pagrindinė herojė, jautėsi taip pat savo vyro atžvilgiu. Gabrielius buvo jos šviesa, kuri praskaidrino gyvenimą ir šildė jos širdį, priversdama ją plakti labai stipriai vien nuo žvilgsnio, o apie prisilietimus kalbėti net neverta. Mergina šyptelėjo, kai salėje įsitvieskė šviesos, todėl atsargiai pakilo nuo vaikino kelių, tik dabar pastebėdama, kad jis neužsisagstė marškinių, kas paskatino ją priglausti lūpas prie jo krūtinės, o tada greitai užsegti, nes juk vis dėlto pati išprovokavo tokius dalykus. Rudaplaukė suėmė jo delną ir išsivedė iš salės, dar spėdama susidurti su įtariu darbuotojos žvilgsniu, jai pastebėjus truputį išsikišusius Gabrieliaus marškinius, tačiau Kami tik sukando apatinę lūpą, kad nepradėtų juoktis ir tinkamai sutvarkė medžiotojo drabužį, netrukus kartu su juo linksmai nužingsniuodama tolyn gatve.



started with a bang went all in
this is what you get, you gotta love me, gave you all I got if you could trust me. I ain't got the heart to feel lonely, telling me you wanna take it slowly, shut the fuck up and hold me.

Atgal į viršų Go down
 
I salė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Kino teatras-
Pereiti į: