sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Kavinė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

CLAIM : Jenna Louise Coleman
PRANEŠIMAI : 5228

Bianca Juliett Harlow
And what did you think love would be like? A summer day?


RašytiTemos pavadinimas: Kavinė   Antr. 10 28, 2014 2:36 pm

.



„You can't be brave if you've only had wonderful things happen to you.“
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jenna Louise Coleman
PRANEŠIMAI : 5228

Bianca Juliett Harlow
And what did you think love would be like? A summer day?


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kavinė   Antr. 10 28, 2014 2:52 pm

Regis likimas šiandien tikrai buvo dosnus naujajai vampyrei ir už kelių metrų esanti jauki kavinukė buvo pustuštė. Vienas kitas žmogus pabaiginėjo savo vėlyvus pietus, kažkas tyliai derino svarbius verslo reikalus, viena porelė sėdėjo susiglaudusi ir kuždėjo vienas kitam meilius žodelius į ausį, kuriuos jautrios Bjankos ausys nė nenorėdamos galėjo užfiksuoti. Visgi, ji jau nebebuvo tokia emocionali viskam, tad net ir šį dalyką priėmė gana ramiai, viduje net pasidžiaugdama dėl tos porelės ir jų laimės. Būtų padariusi viską, kad tik jos gyvenimas būtų toks paprastas ir ramus ir tos porelės vietoje dabar sėdėtų ji su Demetrijumi. Bjanka niekada nenorėjo būti vampyre ir tai buvo galima įskaityti jos beveik visada sumišusiame veide bei skausmo sklidinose akyse. Tačiau dabar buvo ne pats geriausias laikas gilintis į tokio masto problemas, kadangi šalia jos stovėjo žavinga būsimoji mamytė, studijų laikų draugė, kurios tikrai nereikėjo versti jaudintis dėl kažko. Bi, tikėdamasi, kad Vera neprieštaraus, išsirinko patį atokiausią staliuką kavinės kampe, kurio link jos ir nuėjo. Prisėdusi ant kėdės, panelė rankas pasidėjo ant stalo ir vėl nusišypsojo, žvilgsnį nukreipdama į draugę ir vėl iš naujo pasidžiaugdama, kad taip netikėtai ją sutiko.
- Taigi, pasakok. Kas įdomaus nutiko tavo gyvenime per tuos kelis metus? - Pasiteiravo visai nuoširdžiai trokšdama sužinoti, ką patyrė Veronika, kol jų keliai buvo išsiskyrę. Vieną iš nutikusių dalykų Bi galėjo matyti ir net išgirsti, dėl ko visiškai nuoširdžiai džiaugėsi, baltu pavydu pavydėdama draugei tokio džiaugsmo.
Kai prie jų priėjo padavėja, Bjankai nė nereikėjo dvejoti, ką čia išsirinkus. Užtikrintu balsu paprašė raudono vyno butelio, akivaizdu, kad tik sau, kadangi priešais ją sėdinti Veronika negalėjo gerti. Mergina tik vylėsi, kad draugė labai į tai nesureaguos ir nenustebs Bjankos sprendimu pietus praleisti su taure vyno ir daugiau nieko. Kiek kaltai šyptelėjo laukdama, ką užsisakys Veronika.



„You can't be brave if you've only had wonderful things happen to you.“
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6293

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kavinė   Antr. 10 28, 2014 3:13 pm

Buvo nesunku perprasti, ką reiškia skausmo sklidinas panelės žvilgsnis, ilgesingai nukreiptas į žiedą ant piršto, kuris simbolizavo kur kas daugiau nei paprastą aksesuarą. Pasijutusi kalta, kad taip neatsakingai užsiminė apie matyt ne itin nusisekusią Bjankos santuoką, Veronika suspaudė lūpas į ploną liniją, veide pasirodant liūdesio šešėliui.
-Atleisk, - Patyliukais atsiprašė, paguodžiamai brūkštelėdama draugei per petį. Nežinojo, kas tiksliai nutiko ir nieku gyvu neketino klausti, bijodama, jog rudaplaukė subyrės jos akyse, bet paslapčia nutuokė, kad savo mylimąjį draugė vienokiu ar kitokiu būdu prarado, dėl ko Veronika patyliukais žavėjosi Bjankos stiprybe, merginai ne tik išdrįsus suimti save į rankas ir gyventi toliau, bet taipogi išmokus iš naujo šypsotis pasauliui, kuris jai buvo itin negailestingas.
Mergina nemėgo dėmesio, ypač kai nepažįstami žmonės nuolat ją kalbindavo ar net išdrįsdavo liestis prie pilvo pasipuošę perdėtai saldžiomis šypsenomis, dėl ko Veronika visiškai neprieštaravo prisėsti atokiau nuo viso šurmulio, nė nesivarginusi akimis apmesti susirinkusiųjų, kadangi žinojo pažįstamų vis tiek nepamatysianti, mat Veros draugų ratas buvo ypatingai mažas.
-Iš karto po studijų išvykau į Londoną, ten įsidarbinau pakankamai garsioje kompanijoje, kur buvau pagrindinio boso sekretorė. Nuolat vykdau į kitas šalis, net pramokau keletą kalbų, taigi nors gyvenimas ir buvo įtemptas, skųstis negalėjau. Galiausiai mane perkėlė dirbti į filialą Volteroje, kur dirbau neilgai, kadangi pastojau. Ak taip, dar atnaujinau ryšius su seserimi, kurios nemačiau nuo pat paauglystės, - Įsikalbėjusi, ji nupasakojo viską, kas vyko josios gyvenime, kol merginos nesimatė, galiausiai tik palaimingai atsidusdama, kadangi buvo aišku, jog moters gyvenimas iš pirmo žvilgsnio atrodė iš tiesų nusisekęs. Jei nepaisysi fakto, jog kiekvieną mėnesį ji turi prisirakinti save prie sienos rūsyje, kad nesužeistų jokių nekaltų žmonių. -O ką pati veikei? - Netrukus pasiteiravo kilstelėdama akis į prisistačiusią padavėją, kuri kiek nutraukė jų pokalbį, pakišdama merginoms po nosimis meniu. Leido pirmai išsirinkti Bjankai, regis nė kiek nesutrikdyta josios pasirinkimu vidurdienį gerti vyną, kadangi iš merginos akių galėjo spręsti, jog tai dar viena neliečiama tema.
-Aš suvalgysiu meksikietišką sriubą, išgersiu pieno kokteilį ir viską užsisaldinsiu sūrio pyragu, - Išvardino savo nemenkus priešpiečius, plačiai išsišiepdama, kadangi vos pagalvojus apie gardų maistą, burnoje pradėdavo kauptis seilės.
-Negaliu nustoti valgyti. Žinau, jog nėščioms taip būna, bet net ir užkandus nesijaučiu soti. Kartais vakarais turiu išeiti pasivaikščioti, jog atitraukčiau save nuo šaldytuvo, - Tyliai prisipažino vos padavėja nuėjo. Veronika nežinojo, kad ją kankina toli gražu ne alkis, o sunkiai pažabojamas troškulys, josios vaikeliui trokštant tikrų tikriausio kraujo ir ji neturėjo nė menkiausio supratimo, kaip stipriai josios situacija šiuo aspektu panaši į naujagimės Bjankos.


 
There are no happy endings, endings are the saddest part.
So just give me a happy middle, and a very happy start.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jenna Louise Coleman
PRANEŠIMAI : 5228

Bianca Juliett Harlow
And what did you think love would be like? A summer day?


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kavinė   Antr. 10 28, 2014 10:57 pm

Įdėmiai klausėsi tamsiaplaukės pasakojimo apie sėkmingą karjerą ir karts nuo karto tik lėtai sulinksėdavo galva patikindama, kad klausosi, o ne svajoja kur nors padebesiais. Bent jau iš trumpo pasakojimo Bjanka susidarė įspūdį, kad Verai gyvenimas nusisekė. Žinoma, vampyrė nežinojo apie tam tikrus jos gyvenimo aspektus, tačiau norėjo tikėti, kad vaikelis turi tėtį, o per pilnatis mergina kuo ramiausiai miega savo lovoje ir sapnuoja penktą sapną.
- Skamba visai neblogai, - pakomentavo ir šyptelėjo. Barmenei atnešus jai jos vyną, mergina, kadangi čia nebuvo koks prabangus restoranas, pati įsipylė ir prieš pradėdama pasakoti, ką pati gero nuveikė, gurkštelėjo kelis gerus gurkšnius ir pati nustebo, kadangi skonis, atvirkščiai nei sulčių ar vandens, buvo geras. Ne kraujas, žinoma, bet ir gerti buvo galima. Apsilaižius lūpas susimąstė. - Nepatikėsi, bet aš radau nemažai panašumų. Taip pat dirbau sekretore tokioje.. turistinėje agentūroje, kurioje ir sutikau savo būsimą vyrą. Aišku, pamečiau dėl jo galvą, nes jis buvo viskas, ko tik aš galėjau norėti ir atsirado tokiu mano gyvenimo metu, kokiu būtent ir reikėjo. Bet, žinai, kaip būna su santykiais. Jis porą kartų susišiko, aš porą kartų susišikau, tad dabar nė nežinau, ar kas nors gali mums pavykti, - nežymiai suraukus antakius nukreipė žvilgsnį į rankose laikomą taurę. Po kelių sekundžių vėl kilstelėjo žvilgsnį. - Bet, panašiai kaip tu su seserimi, aš atradau savo brolį, apie kurio egzistencija išvis nė nenutuokiau. Tiksliau du brolius. Tiesiog su vienu nelabai bendrauju, - linktelėjo turėdama omeny Oliverį. Nežinojo, kodėl, bet Neitas visada buvo tas, kuris buvo jai artimesnis. Tik po kurio laiko suvokė, kaip lengvai visą tai papasakojo, net jei ir teko slėpti antgamtiškus dalykus. Kelių gurkšnių vyno kaltinti ji negalėjo, visa tai buvo Veronikos kaltė. Kadangi net ir po kelių metų nebendravimo jautėsi, kad gali pasakoti jai bene viską.
- Galiu pasakyt, kad ant tavęs to tikrai nesimato, - nusišypsojusi palinkčiojo galva po Veros pasakymo, kad negali nustoti valgyt. - Papasakok daugiau apie tai, - pasislinko arčiau jos žibančiomis iš susidomėjimo ir džiaugsmo dėl draugės akimis. Veronika tiesiog švytėjo ir nėštumas jai velniškai tiko. - Ar jau gali jausti, kaip jis spardosi? Žinai vaikelio lytį, vardą? Ir kada susipažinsiu su jo tėčiu? - Kilstelėjo antakius vėl gurkštelėdama iš savo taurės jau šiek tiek daugiau nei prieš tai.



„You can't be brave if you've only had wonderful things happen to you.“
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6293

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kavinė   Antr. 10 28, 2014 11:54 pm

Vos padavėjai pasirodžius su panelės užsakytu maistu, Veronikos veidas nušvito taip, lyg žmogaus vėl atgavusio prarastą viltį. Apsilaižiusi lūpas ji suleido dantis į minkštutėlį prancūzišką batoną, aišku, nepamiršdama klausytis Bjankos pasakojimo, kuris pačios Veronikos nuostabai, labai priminė josios pačios. Lyg dvi visiškai skirtingos, kraujo ryšio neturinčios merginos dalytųsi vienu likimu. Skirtumas buvo tas, jog vilkolakės kelyje nepasipainiojo joks žavus princas, pasiryžęs užmauti jai ant piršto žiedą ir kartu išjoti pasitikti saulėlydžio.
-Ar tai viena iš tų istorijų, kai netyčiomis atsitrenkėte į vienas kitą prie įėjimo ir akimirksniu įsimylėjot? - Pasiteiravo plačiau nusišypsodama, kadangi nepaisant to, jog Bjanka leido suprasti, kad jos ir vyro keliai išsiskyrė į dvi skirtingas puses, balsas Veronikai kuždėjo, jog jiedu dar sugebės atrasti vienas kitą iš naujo, dėl ko šią draugės netektį laikė tik sunkiu etapu, kurį rudaplaukė buvo įsitikinusi, Bjanka tikrai įveiks. Be to, neabejojo, kad šis pokalbis apie pirmąjį jųdviejų susitikimą ir užklupusi maloni nostalgija, po šių pietų paskatins Bjanką stverti į rankas telefoną ir spjovus į viską paskambinti ar bent jau parašyti savo mylimajam.
-Būtinai turėsi mane supažindinti bent su vienu iš jų, - Netrukus pratarė šelmiškai pamerkdama dešiniąją savo akį, o netrukus lengvai nusijuokdama. Nesunku buvo padaryti išvadą, jog Veronikos durys į palaimingą meilę užsivėrė, kadangi daugelis vyrų bėga į kitą pusę vos išvydę josios pilvą, bet dėl to sielotis panelė neketino, visgi nepraleisdama progos truputį pašmaikštauti. Juk būtų ironiška, jeigu vis dėlto, dvi studijų laikų draugės imtų ir susigiminiuotų. Bjankai apibėrus ją galybe klausimų, į kuriuos atsakinėti jai buvo vienas malonumas, kadangi apie vaikelį kalbėti ji galėjo keletą parų be sustojimo, Veronika trumpam padėjo šaukštą į šalį, siurbtelėdama gardaus pieno kokteilio, kuris nuplovė visą burnoje likusį aštrumą.
-Prašyčiau. Turėtum būti akla, kad nepamatytum mano pilvo, - Prunkštelėjo visgi meiliai nusišypsodama ir ranką uždėdama ant pokalbio objekto, balsui netikėtai prisipildant neaprėpiamu švelnumu, kas įrodė, jog dėl padidėjusio svorio mergina toli gražu nesiskundžia. Tik ne tada, kai prisimena tų apvalių skaičių svarstyklėse priežastį. -Spardytis mudu dar nemokame, bet neretai jaučiuosi taip, tarsi viduje plazdėtų visas būrys vietoje nenustygstančių drugelių. Jausmas neapsakomai malonus, - Prikandusi lūpą, ji palaimingai atsiduso, kai šypsena josios lūpose priblėso, o galiausiai ir visai išnyko, vos Bjanka užsiminė apie vaiko tėtį. Nudelbusi žemyn akis ir kiek padvejojusi, ji galiausiai sunkiai atsiduso, nervingai užkišdama už ausies vieną plaukų sruogą.
-Tėčio nėra. Tiksliau, jis yra, bet apie vaiką nieko nežino. Greičiausiai ir mane bus pamiršęs, - Kaip įmanoma atsainiau tarė, gūžtelėdama smulkiais savo pečiais, o netrukus vėl į rankas paimdama šaukštą. Vengė Bjankos žvilgsnio ir visai ne dėl to, kad gėdijosi esanti vieniša mama. Tiesiog ši tema skaudino labiau nei turėtų, kas akivaizdžiai matėsi žaliose jos akyse, Veronikai sunkiau nuryjant seiles.
-Tiesą sakant, vaiko lytį turėčiau sužinoti šiandien. Gal nori eiti kartu? - Netrukus paklausė vėl plačiai nusišypsodama, lyg pastarosios minutės nė nebūtų buvę ir visas liūdesys būtų išsisklaidęs kažin kur. Tokia jau Vera buvo: impulsyvi, sunkiai nustygstanti vietoje ir galinti pasigirti nenužudomu entuziazmu. Viltingai pažvelgusi į Bjanką ji dar porą kartų sumirksėjo akimis, lyg bandytų nebyliai įtikinti merginą neleisti jai tokią svarbią dieną pas daktarę eiti vienai.


 
There are no happy endings, endings are the saddest part.
So just give me a happy middle, and a very happy start.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jenna Louise Coleman
PRANEŠIMAI : 5228

Bianca Juliett Harlow
And what did you think love would be like? A summer day?


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kavinė   Tr. 11 05, 2014 11:10 pm

Merginai pasiteiravus ar jie susipažino kaip rodo tose filmuose apie meilę, Bi tik papurtė galvą su nediduke šypsena lūpose, net jei ir apie tai galvoti buvo skaudu. Tuo pačiu buvo ir gera bei nostalgiška. Prisiminus jų draugystės pradžią, kaip tai rutuliojosi, kokia laiminga galiausiai buvo, kai suvokė, kad jis taipogi nėra abejingas jai. Lėtai apsilaižiusi lūpas ir pagaliau lyg pabudusi iš savo svajonių meto, palinko arčiau stalo.
- Nežinau kodėl, bet iš pradžių aš jam nepatikau. Nors.. negalėčiau taip sakyti. Jis nė nežiūrėdavo į mano pusę praeidamas pro registratūrą. Bet galiausiai viskas įvyko kažkaip taip, kad jis buvo priverstas pasikalbėti, kadangi turėjome kartu keliauti į Ameriką. Irrr taip jau įvyko, - užbaigusi pasakoti tik gūžtelėjo pečiais. Romantikos galbūt labai daug jų susipažinime ir nebuvo. Tačiau iš to, kaip sukosi jų gyvenimas, kokius išbandymus teko patirti, būtų galima pastatyti kuo puikiausią filmą. Su mistikos ir siaubo elementais.
- Vienas iš jų, kiek man žinoma, vis dar laisvas, - linktelėjo nusišypsodama. Būtų visiškai laisvai supažindinusi juos, jei tik išeitų. Kadangi kiek pažinojo Veroniką, žinojo, kad vargu ar Oliveris galėtų rasti geresnę merginą už ją.
- Nuostabu, - nuoširdžiai susižavėjusi po Veronikos apibūdinimo, kaip ji jaučiasi, tarstelėjo. Visgi, tolimesnė pasakojimo dalis nebuvo tokia jau džiugi ir iš Bi veido dingo šypsena, jai tiesiog vėl gurkštelint savo raudono vyno. - Atleisk, - po kurio laiko atsiprašė. Pasirodo ir Veronikai gyvenimas visai nebuvo rožėmis klotas, o Bjanka ėmė ir netyčia užmynė ant skaudžiausios vietos.
- Žinoma, kad norėčiau, - linktelėjo galva ir vėl išgėrė savo vyną, tarsi gerti šį vakarą jau būtų tapęs įprotis.



„You can't be brave if you've only had wonderful things happen to you.“
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6293

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kavinė   Tr. 11 05, 2014 11:48 pm

Užbaigusi sriubą, stumtelėjo tuščią lėkštę į šalį, patogiau atsiremdama į kėdės atlošą ir į rankas pasiimdama pieno kokteilį bei palengva jį siurbčiodama, kol Bjanka pasakojo sutrumpintą savo ir vyro meilės istoriją.
-Ne man spręsti, žinoma, bet atrodo, jog tas vyras tavęs vengė bijodamas įsimylėti, - Tarp dantų sučiupusi šiaudelį nuo gėrimo, ji netrukus plačiau nusišypsojo, puikiai suvokdama, kad vyras turi būti arba kvailas, arba ne tos pakraipos, jog ignoruotų tokią moterį, kaip Bjanką. Juo labiau, kad jausmams pražysti užteko vienos vienintelės kelionės, kas reiškė, kad simpatija tarp jųdviejų užgimė kur kas anksčiau nei Bjankai atrodė iš pradžių. Aišku, maža ką Veronika išmanė apie tikrąją meilę, santuoką ir panašius seilėtis verčiančius dalykus, bet nors josios pačios gyvenime kavalieriais nelijo, panelė turėjo pakankamai pastabią akį, jog iš pačių menkiausių smulkmenų galėtų suregzti įstabiausią meilės istoriją, kuri, visų nuostabai, dažniausiai pasirodydavo esanti ypatingai taikli, lyg vilkolakė turėtų keistą gebėjimą įlįsti į individų širdis ir ištyrinėti, kas tiksliai ten darosi. Galbūt todėl, kelis metus net studijavo psichologiją, pati stebėdamasi, kaip įdomu ir nepaprasta yra sekti kito asmens protą ir emocijas.
-Mmm, - Mąsliai nutęsė, išraiškingose panelės akyse sužybčiojant nieko gero nežadantiems velniukams, kurie lyg ir leido suprasti, jog Veronika neprieštarautų, jei būtų patrauklaus ir protingo vyriškos lyties atstovo pakviesta vakarienės. Kad Bjankos brolis būtent toks, panelė nė neabejojo, kadangi geri genai mėgsta keliauti po kelis. -Vargu ar patekęs į mano pinkles vargšelis išgyventų, - Galiausiai pabaigė pradėtą mintį, lengvai papurtydama galvą ir nustumdama šią pakankamai naivią ir kvailą idėją į šoną, kadangi puoselėti lūkesčius ir vėliau likti tuščiomis rankomis panelė ne itin troško. Tik ne vėl. Be to, su ja ir jos galingu charakteriu tvarkytis iš tiesų buvo tikrų tikriausia bėda, ypač kai panelės gyvenimas pastaraisiais mėnesiais buvo toks sudėtingas ir laikui skubant į priekį, nė trupučiu nepalengvės.
-Nieko tokio. Turiu įprasti apie tai šnekėti, kadangi pilvui didėjant ne kartą sulauksiu tokio tipo klausimų, - Šiltai šyptelėjo draugei, kuri akivaizdžiai susikrimto dėl to, kad netyčiomis palietė skaudžią temą, Veronikai lengviau atsikvepiant ir akivaizdžiai stengiantis nustumti nykias, niekur nenuvesiančias mintis kuo toliau nuo savęs.
-Džiaugiuosi, kad tave sutikau, - Netrukus pratarė siektelėdama Bjankos rankos per stalą ir spustelėdama josios pirštus. Atkreipė dėmesį į tai, kad panelė vis dar šalta, netrukus suraukdama kaktą ir atidžiau pažvelgdama į merginos akis, kurios vis dar turėjo rudą atspalvį, bet tuo pačiu metu, kažkuo skyrėsi nuo ankstesnės spalvos. Bet apie tai prasižioti laiko Veronika neturėjo, staiga nežymiai krūptelėdama, josios akims, dydžiu su lyg teniso kamuoliukais, susirandant Bjankos veidą.
-Man tik ką pirmą kartą įspyrė, - Ištarė pakuždomis, tarytum praradusi balsą, lūpoms netrukus suformuojant bene plačiausią žemėje šypseną, netrukus abiems merginos rankoms atsiduriant ant spurdančio pilvo, vaikeliui greitai pramokusiam, kaip atkreipti mamos dėmesį ir priminti apie savo egzistenciją, dabar nebenorint nurimti.


 
There are no happy endings, endings are the saddest part.
So just give me a happy middle, and a very happy start.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jenna Louise Coleman
PRANEŠIMAI : 5228

Bianca Juliett Harlow
And what did you think love would be like? A summer day?


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kavinė   Kv. 11 06, 2014 11:30 pm

- Man patiktų tuo tikėti, - pasakė ir linktelėjo galva po Veronikos teorijos, kad Demetrijus jos vengė dėl baimės pamilti. Pati Bjanka taip nemąstė. Ji sau visada atrodė pats paprasčiausias ir nuobodžiausias žmogus visoje žemėje. Ką bekalbėti apie visko ir visokių moterų mačiusį vampyrą. Vaikystę praleidusi prie motinos, kurios blaivą veidą pamatydavo tik kartą į pusmetį, buvo visai pamiršusi, kad žmonės yra sutverti mylėti kitus žmones. Ir kad kiekvienas šios žemės atstovas yra nusipelnęs sulaukti meilės ir švelnumo. Prieš sutikdama jį, mergina nė velnio savęs nemylėjo. Neįsivaizdavo, kas galėtų priversti ją tą padaryti. Bet Demetrijus sugebėjo. Ir dėl to ji amžinai bus jam dėkinga. - Gaila, kad viską sugadinau. - Tyliai sukuždėjo, tačiau balsas nebuvo sugniuždytas. Bjanka skambėjo kaip susitaikęs su situacija žmogus.
Suvokė, kad kuo toliau, tuo labiau susitikimas su Veronika verčia ją padaryti tą lemiamą žingsnį, kurio ji velniškai bijojo ir nuo kurio mėgino visaip išsisukinėti - tiesiog susitikti su savo vyru ir dar kartą atsiprašyti. Bėda buvo tame, kad ji nenorėjo, jog jis ją atstumtų. Nenorėjo išgirsti iš jo lūpų, kad viskas baigta. Todėl ir delsė ir nepajėgė perlipti per save. Kadangi net ir toks metas teikė merginai vilties, už kurios galėjo laikytis ir išgyventi, o jei galiausiai susidurtų su juo ir vampyras pasakytų, kad visiškai jos išsižada, tai sugriautų jos pasaulį. Jos sudužusį, varganą pasaulėlį, kuriame dar sugeba gyventi.
- Na, žinai, tuomet tai būtų tik didelis pasisekimas jam, - nė kiek tuo neabejodama linktelėjo galva. Kurį laiką net rimtai svarstė galimybę suvesti juos su Oliveriu. Ir jei netyčia tokia proga pasitaikys, būtinai tą ir padarys. - Nors ne. Noriu tave dar šiek tiek pasilaikyti sau, - šiltai nusišypsojusi gurkštelėjo savo vyno. Galbūt susitikimas su kažkuo iš tų dienų, kai Bjanka dar buvo žmogus, o gyvenimas nebuvo toks komplikuotas, iš tiesų buvo jai į nauda. Plati Veronikos šypsena ir spindinčios akys ir pačią vampyrę vertė jaustis gyvesne ir laimingesne. Regis, ir tokia emocija kaip laimė galėjo būti lengvai užkreičiama.
Jau žiojosi norėdama sakyti, kad ji taip pat labai džiaugiasi čia visai netikėtai sutikusi merginą, kai ši užbėgusi įvykiams už akių pasakė, kad ką tik pajuto kaip jai įspyrė. Bjankos veidas ištįso jai žvilgsnį nukreipiant į Veros pilvą.
- O dieve mano, tikrai?! - Pasiteiravo nė kiek nemažiau susijaudinusi ir džiaugsminga nei jaunoji mamytė ir tik negarsiai suplojo delnais bei išleido palaimingą atodūsį. - Fantastika, - tyliai sukuždėjo. Dėl kažkokių keistų priežasčių pati jautėsi lyg dalyvaujanti kažkokiame itin svarbiame reikale. Net jei tai ir tebuvo kūdikio spyris į pilvą, Bjanka džiaugėsi, kad ji buvo šalia Veros, kai ji tai pajuto. - Už tai ir išgersiu, - sukrizenusi kilstelėjo taurę ir užbaigė savo vyną galiausiai apsilaižydama lūpas.



„You can't be brave if you've only had wonderful things happen to you.“
Atgal į viršų Go down


Sponsored content


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kavinė   

Atgal į viršų Go down
 
Kavinė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» UNIVERSITETO KAVINĖ
» AIKŠTELĖS KAVINĖ:

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Maistas-
Pereiti į: