sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Vaikų skyrius

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

PRANEŠIMAI : 6293

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Vaikų skyrius   Kv. 10 23, 2014 8:50 pm

Finger


 
There are no happy endings, endings are the saddest part.
So just give me a happy middle, and a very happy start.

Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6293

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Vaikų skyrius   Kv. 10 23, 2014 9:05 pm

Boso veik prievarta išsiųsta dekretinių atostogų, ko pasekoje iš ofiso ją teko išvežti su visa kėde, Veronika suvokė turinti keturgubai daugiau laiko, nei jo merginai reikėjo, pirmas keletą dienų praleisdama blizgindama buto grindis bei langus, sustodama tik tada, kai kiekviename žingsnyje galėjo matyti savo pačios atspindį, o nugarą paskaudo nuo daugkartinio lankstymosi ir tūpimosi. Padėjusi šluotą į sandėliuką, ji galiausiai susiruošė išeiti į miestą ir nors trumpam pasižmonėti, tiesiu taikymu patraukdama į pramogų centrą. Mintyse kaip tik kūrė sąrašą prekių, kuriomis būtinai reikėtų papildyti vonios kambarį ir be abejo šaldytuvą, kai pusiaukelėje sustojo it įkasta, plačias žydras akis nusukdama į pro stiklą matomą parduotuvės vidų, kurioje buvo apstu įvairiausių, panelės širdį virpėti verčiančių niekučių. Puikiai suvokė, kad jos finansinė padėtis nėra viena geriausių, o ir vaiko lyties dar nežinojo, bet atsispirti buvo taip sunku, jog šviesiaplaukė net pamindžikavo iš nekantrumo vietoje, vis dėlto pasiduodama ir plačiais žingsniais įžengdama į vidų. Viena josios ranka automatiškai atsidūrė ant nedidelio, bet jau akivaizdžiai pastebimo pilvo, kitos pirštams keliaujant pro švelnią ir minkštą miniatiūrinių drabužių medžiagą, prie kurių panelė stabtelėjo pirmiausia, negalėdama atsigrožėti bene mažiausiais pasaulyje batukais, sudėliotais šalia. Sekundę nenorėjo nieko labiau, kaip tučtuojau nusipirkti visą parduotuvę, vis dėlto proto balsui nugalint ir pataupant turimus kišenpinigius netolimai ateičiai. Visgi, būti tokioje parduotuvėje ir visiškai nieko nenusipirkti panelė taipogi negalėjo, todėl išsirinkusi porą dailių, abiems lytims tinkančių šliaužtinukų, atsistojo į ilgoką eilę, suskubdama dairytis į šalis, tarsi dar kažko akimis ieškotų.


 
There are no happy endings, endings are the saddest part.
So just give me a happy middle, and a very happy start.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jenna Louise Coleman
PRANEŠIMAI : 5228

Bianca Juliett Harlow
And what did you think love would be like? A summer day?


RašytiTemos pavadinimas: Re: Vaikų skyrius   Kv. 10 23, 2014 9:36 pm

Tai buvo pirmasis Bjankos išėjimas į žmonių pilną aplinką, kas atrodė kaip bene didžiausias jai skirtas iššūkis per visą varganą gyvenimėlį, tačiau sėdėti arba tarp keturių sienų arba miške irgi nebuvo pats geriausias sprendimas. Rudi akių lęšiai graužė akis, o nors buvo visiškai soti (pasimaitino tiek, kiek tilpo, kad nebūtų nė menkiausio alkio jausmo), ėjo nulenkusi galvą žemyn ir stengėsi kuo mažiau kvėpuoti bei turėti kuo mažesnį kontaktą su aplinka ar žmonėmis. Tačiau net jei ir stengėsi įsilieti į aplinką, Bjankai tai labai nesisekė. Iš visų pusių sklindantys garsai, žmonių kalbos, batų kaukšėjimas, laikrodžio tiksėjimas, lempų šviesos - viskas trikdė ir erzino ypatingai garsams ir šviesai dar jautrią merginą. Buvo toks jausmas lyg viskas ją slėgtų, tad naujai iškepta vampyrė, vis dar negalinti galutinai susitaikyti su savo nauja egzistencija, įpuolė į pirmą pasitaikiusią parduotuvę, kurioje nebuvo daug žmonių, ketindama save nusiraminti. Joje apskritai buvo vos keli - tai buvo gera žinia. Nulindusi į pati kampą ji užsispaudė rankomis ausis ir ėmė lėtai ir giliai kvėpuoti, mėgindama save nuraminti. Dabar jau suvokė, kad eiti į viešumą buvo labai prasta mintis ir jautėsi lyg tuoj išprotėtų. Tačiau po kelių sekundžių mergina pasijuto daug ramesnė ir išsitiesusi nubraukė plaukus nuo akių. Greitai sumetė artimiausią išėjimą ir jau buvo betraukianti link parduotuvės išėjimo, kai staiga ją sustabdė netikėtas ir dar niekada negirdėtas garsas. Žmonių širdžių plakimą ji jau buvo girdėjusi ir netgi kažkiek įpratusi, tačiau šis tylus, tačiau girdimas širdutės plakimas privertė ją išplėsti akis ir praverti lūpas. Tai buvo kažkokios moters viduje esančio vaiko širdies plakimas, nuoširdžiai ją pribloškęs. Ir tik dabar suvokė koks nepaprastas dalykas yra besilaukianti, savyje gyvybę nešiojanti būsima mama.
- Tai nuostabu.. - tyliai sušnibždėjo stovėdama už tos trumpaplaukės ir tiesiog klausydamasi ritmingo jos mažylio širdies garso, kuris buvo itin malonus ausiai ir raminantis, kone stebuklingas visai nesuvokdama, kad iš šono gali atrodyti mažumėlę kaip beprotė.



„You can't be brave if you've only had wonderful things happen to you.“
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6293

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Vaikų skyrius   Kv. 10 23, 2014 10:06 pm

Panelės žvilgsnis nejučia apsistojo ties naujai iškeptų sutuoktinių pora, kurie stovėjo pačiame parduotuvės gale, vyrui apglėbus nėščiąją iš nugaros bei švelniai glostant pilvą, kol moteris plačiai besišypsodama klausėsi savo mylimojo į ausį šnabždamų žodžių. Pasijutusi mažų mažiausiai nepatogiai, Veronika nusuko žvilgsnį į kitą pusę, akimis susidurdama su supratingai į ją žvelgiančia senyva pardavėja už prekystalio, močiutės veide išryškėjant nuoširdžiai užuojautai, kuri nors ir įrodė senučiukės rūpestį ja, Verą privertė pasijusti kelis kartus prasčiau, visam apsipirkinėjimo žavesiui tiesiog išgaruojant. Jau sukosi ketindama padėti drabužėlius į jiems skirtas vietas ir tiesiog traukti pro duris, kol hormonų vedina dar neapsibliovė, kai jos dėmesį patraukė tylus šnabždesys iš šono.
-Prašau? - Perklausė dorai neišgirdusi, žvilgsnį nusukdama į rudaplaukę merginą, kurią atpažinti prireikė lygiai penkių sekundžių. Veronikos akys kiek labiau išsiplėtė, jai žioptelint, o netrukus plačiausiai išsišiepiant. -Bjanka? Bjanka Marčeti? - Veik išdainavo draugės vardą ir ilgai negalvojusi, puolė į josios glėbį, glustelėdama panelę arčiau savęs porai sekundžių, bet netrukus žengdama žingsnį tolėliau, lyg balsas viduje būtų tyliai jai sukuždėjęs verčiau pasisaugoti. Pastebėjo, kokia studijų kambariokė atrodo išblyškusi, šalčiui sklindančiam nuo jos verčiant pašiurpti net pačios Veronikos odą, bet nepaisant to, mergina atrodė pribloškiančiai, kas akimirksniu atėmė šviesiaplaukei žadą. Persimetusi vaikiškus drabužius per ranką, ji dar sykį atidžiai nužvelgė Bjanką, draugiškai jai šyptelėdama.
-Nemaniau, kad dar kada gyvenime sutiksiu merginą, su kuria per Helouvyną padegėme profesoriaus Gėjūno automobilį, - Tarstelėjo sukrizendama, kadangi prisiminimų lavina užgriuvo josios galvą, panelei nesunkiai prisimenant, kaip padauginusios tekilos jos su Bjanka gerokai tą naktį pašėlo, o ryte atsibudo visai kitame miesto gale, pas kažkokį rastamaną, pažadėdamos viena kitai daugiau niekada gyvenime šitaip nepasigerti. Veronika savo pažado laikėsi ir nors apie Bjanką galėjo tik spėlioti, kažkas josios akyse visgi užkliuvo merginai, kadangi vilkolakė nežymiai suraukė antakius.


 
There are no happy endings, endings are the saddest part.
So just give me a happy middle, and a very happy start.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jenna Louise Coleman
PRANEŠIMAI : 5228

Bianca Juliett Harlow
And what did you think love would be like? A summer day?


RašytiTemos pavadinimas: Re: Vaikų skyrius   Kv. 10 23, 2014 10:27 pm

Netrukus merginą užgulė nevilties jausmas jai suvokiant, ką dar iš jos atėmė tapimas vampyre. Galimybę tapti motina. Galimybę kažkam suteikti naują gyvybę ir gyvenimą, kažkuo rūpintis, kažką mylėti labiau nei apskritai esi kažką mylėjęs. Bjanka buvo linkusi galvoti, kad ji būtų visai nebloga mama. Būtų suteikusi vaikui viską, ko neturėjo pati ir ko negalėjo gauti iš savo mamos. Visą šilumą, visą įmanomą meilę ir saugumo jausmą. Galbūt dėl šios priežasties taip mylėjo savo sūnėną ir visus kitus vaikus, kuriuos tik sutikdavo savo kelyje. Faktas, kad niekada nebegalės jų susilaukti pati, privertė iš merginos veido išgaruoti šypsenai ir pagaliau susivokus erdvėje traukti tolyn iš šitos parduotuvės. Tačiau staiga atsisukusi mergina kurį laiką stebėjo ją tylėdama, taip pačiai kaip ir Bjanka stebėjo ją, sustojus vos pradėjo žengti tolyn. Nenorėjo apsirikti spėdama klaidingai, tad tiesiog leido pirmiau tai padaryti trumpaplaukei. Pasirodo, merginos atmintis dar jos neapgavo ir staiga jos veide vėl pasirodė šypsena. Kuo nuoširdžiausia.
- O dieve mano. Veronika!, - Šūktelėjo jos vardą, staiga pasimirštant visiems liūdesiams ir skausmams ir pagriebiant merginą į glėbį. Aišku, buvo kuo įmanoma švelnesnė ir atsargesnė, kadangi žinojo galinti neapskaičiuoti savo jėgų. Bet šį kartą apskaičiavo. Vis dar negalėjo patikėti, kad prieš jos akis stovi taip seniai, prieš keturis metus matyta mergina, kuri per ne ilgą laiką buvo spėjusi tapti jos itin gera drauge. Jai prisiminus tą įvykį su dėstytojo mašina, mergina pirmą kartą per kelis mėnesius nuoširdžiai nusijuokė ir papurtė galvą į šalis negalėdama patikėti, kad kažkada gyveno tokį paprastą ir lengvabūdišką gyvenimą. - Tu atsimeni jo veidą kitą rytą? Ir kaip ėmė spiegti? Bus jam rašyti neigiamus balus dviems nerealioms panoms, - dar pridėjo pasijausdama taip, lyg pastarąjį kartą Veroniką būtų mačiusi vakar ar užvakar. Galbūt tokia ir buvo tikra draugystė. Net susitikus po kelerių metų nesijaučia jokių ribų ar nejaukumo bei gali šnekėti laisvai net ir apie dalykus įvykusius prieš kone visą amžinybę.
Dabar Bjanka atidžiai nužvelgė merginą nuo galvos iki kojų. Vera buvo pasikeitusi, žinoma. Tačiau jos veide švietė motinystės džiaugsmas ir Bi negalėjo atsidžiaugti drauge bei jos laime. Kol kas dar nežinojo, kad mergina yra vieniša, tačiau kažkas iš aukščiau apsaugojo visus ir Bi susilaikė neklaususi kur tėvėlis.
- Atrodai nuostabiai, labai sveikinu, - pridūrė bei žvilgtelėjo į išryškėjusį pilvuką dar plačiau nusišypsodama, spindinčių akių nepatraukdama nuo draugės.



„You can't be brave if you've only had wonderful things happen to you.“
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6293

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Vaikų skyrius   Kv. 10 23, 2014 10:53 pm

Nors plati šypsena išvaikė liūdesio šešėlį iš rudaplaukės veido, Veronikos niekaip neapleido kartus jausmas viduje, jog Bjankos gyvenimas po universiteto nebuvo rožėmis klotas. Bet klausti kas kamuoja panelę po ši tiek laiko visiškos tylos ir dar viduryje vaikiškų prekių parduotuvės neatrodė priderama, todėl Vera tiesiog prikando lūpą, įteigdama sau mintį, jog čia viso labo šėlsta jokios laki fantazija, mėgstanti sutirštinti spalvas. Ši panelė buvo vienas artimiausių jai asmenų, studijų laikais net atstojusių seserį ir Veronika labai apgailestavo, jog patraukusios skirtingais keliais jos taip ir nerado laiko dar kada susitikti, abi susikurdamos savus gyvenimus, kurie ryškiai skyrėsi vienas nuo kito, bet kartu turėjo ir panašumų. Juk abi panelės įsidarbino sekretorėmis. Skirtumas tas, jog Veronikos bosas turėjo plakančią širdį ir nešiepdavo prieš ją dantų progai pasitaikius. Pirmai džiaugsmo bangai atslūgus, į Veros smegeninę atliūliavo milijonas skirtingo tipo klausimų, jai nuoširdžiai nesuvokiant, nuo kurio derėtų pradėti tardyti ilgą laiką nematytą draugę. Pasitraukusi iš kelio anksčiau nužiūrėtai porelei, ji padavė išsirinktus drabužius pro šalį einančiai pardavėjai, regis galutinai apsispręsdama į parduotuvę sugrįžti truputį vėliau, kadangi dabar jos prioritetų viršuje buvo pokalbis su Bjanka ir jų nepakeičiamos draugystės atnaujinimas.
-Gal norėtum nueiti į kavinę? Ji čia pat, už kampo, - Pasiteiravo rudaplaukės neturėdama žalio supratimo, jog vienintelis dalykas, kurį josios kompanionė norėtų siurbčioti pro šiaudelį - tai kokio nelaimėlio kraujas. Nežinia ar dėl to, jog vis dar jautėsi pakylėta šio netikėto susitikimo ar todėl, kad pastaruoju metu buvo truputį išsiblaškiusi, planuodama savo gyvenimą keliais mėnesiais į priekį, ji nepastebėjo to, kas ne pirmą kartą su vampyrais susiduriančiai panelei turėtų būti akivaizdu. Bet Bjanka nebuvo vienintelė slepianti didžią paslaptį, kurios nevalia išgirsti svetimoms ausims, panelei pavykstant išsaugoti tikrąją savo tapatybę per visas pilnatis, kurių metu Veronika vis pradingdavo, sugebėdama surasti pačius absurdiškiausius pasiteisinimus tą naktį nemiegoti bendrabutyje, kuriais jos pačios nuostabai, tikėjo visi iki vieno, panelei turint ypatingą gebėjimą gerai sumeluoti.
-Dėkoju, - Ištarė iš naujo nušvisdama ir ranka brūkštelėdama per pilvą, kuris ilgą laiką atstojo viską, ko panelei reikėjo iš gyvenimo. Palaimingas atodūsis paliko šviesiaplaukės lūpas, jai akimis apsistojant ties žiedu ant specifinio Bjankos piršto, įrodančio, kad merginai iš dalies pasisekė ne ką mažiau nei Veronikai. -Ir tave derėtų pasveikinti, - Pratarė galva mostelėdama būtent žiedelio link, nesusimąstydama, jog tik ką palietė ypač jautrią Bjankai temą, dėl ko po to greičiausiai nusigrauš nagus nesugebėdama laiku prikąsti liežuvio. Kita vertus, iš kur ji turėjo žinoti, kad rudaplaukę kamuoja santuokinės bėdos, kai pati su tokiomis nebuvo nė karto susidūrusi?


 
There are no happy endings, endings are the saddest part.
So just give me a happy middle, and a very happy start.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jenna Louise Coleman
PRANEŠIMAI : 5228

Bianca Juliett Harlow
And what did you think love would be like? A summer day?


RašytiTemos pavadinimas: Re: Vaikų skyrius   Antr. 10 28, 2014 2:35 pm

Veronikai pasiūlius nueiti pasėdėti į kokią kavinę, Bjankos veidas nežymiai persimainė, jai pačiai viduje kovojant su savimi. Nebuvo nieko geresnio, kas galėtų padėti Bjankai bent mažumėlę sugrįžti į normalųjį gyvenimą ir atsigauti nei pasėdėjimas su studijų laikų drauge. Tačiau faktorius, neleidžiantis jai judintis iš vietos, buvo tas, jog Bi žinojo, kad veikiausiai visą laiką sėdės ten įsitempusi ir sudirgusi, negalinti pilnai atsipalaiduoti. Juk apskritai keikė save už atėjimą į šį prekybos centrą ir jau ketino kuo greičiau pustyti pėdutes. Tačiau atsisakyti to ji visiškai nenorėjo, tad tiesiog linktelėjo galva ir šyptelėjo. Gal pavyks susirasti kokį atskirtą nuo visų staliuką. Bent jau Bjanka to labai tikėjosi. O blogiausiu atveju nusipirks visą degtinės butelį ir ims gerti vidurį dienos. Girdėjo, jog vampyrus jis šiek tiek atpalaiduoja ir padeda pasimiršti. Džiugu, kad bent tai jos gyvenime nepasikeis.
Merginai užsiminus apie jos vestuvinį žiedą, kurio Bjanka nebuvo nė karto nusiėmusi, ji nevalingai kilstelėjo tą ranką ir pirštu švelniai perbraukė per akutę, akimirkai užtildama ir skaudų žvilgsnį nukreipdama į jį. Visą šį laiką stengėsi save atitraukti nuo minčių apie Demetrijų ir apie tai, kas bus su jais, bet visgi tai buvo nelabai įmanoma, kadangi Demetrijus buvo pernelyg didelė jos gyvenimo dalis, kad apie jį pajėgtų negalvoti. Sunkiai šyptelėjusi ji vėl pakelė galvą į draugę, kuri visai nenoromis privertė ją vėl kelias sekundes patirti tą pačią agoniją, kurią patyrė vyrui nusisukant ir nueinant nuo jos.
- Tai.. šiek tiek sudėtinga šiuo metu. - Sunkiai linktelėjo galva, o tada pamažu patraukė su Veronika link kavinės.



„You can't be brave if you've only had wonderful things happen to you.“
Atgal į viršų Go down


Sponsored content


RašytiTemos pavadinimas: Re: Vaikų skyrius   

Atgal į viršų Go down
 
Vaikų skyrius
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Parduotuvės-
Pereiti į: