sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Biblioteka

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

CLAIM : Adelaide Kane
PRANEŠIMAI : 5106

Jennifer Eleanor Lund
I want to be your late night loud and your early morning silence.


RašytiTemos pavadinimas: Biblioteka   Pen. 09 26, 2014 9:21 pm



“You're a carousel, you're a wishing well, and you light me up, when you ring my bell. You're a mystery, you're from outer space, you're every minute of my everyday.”


Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27587

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Biblioteka   Antr. 06 02, 2015 6:27 pm

Susitikimas su broliu ir jo žmona, tiksliau, jo pabaiga, kėlė tamsiaplaukei dvi visiškai tarpusavyje nederančias emocijas. Pirmiausia, moteris buvo pakankamai nepatenkinta dėl to, jog tas susitikimas buvo itin trumpas ir po ilgo laiko nesimatymo, tas drauge praleistas pusvalandis buvo it savęs erzinimas, jai nespėjant nė tinkamai pasidžiaugti brolio draugija. Tačiau Džošui, drauge su jo išrinktąją, pasišalinus, apėmė ir netikėtas palengvėjimo jausmas, kadangi vien jau buvimas šalia vampyrės jai, kaip medžiotojai, buvo pakankamai įtemptas ir nemalonus. Ką jau kalbėti apie tai, jog josios kūnas buvo pernelyg įtemptas, Demetrijai stengiantis per daug staigiai nekrutėti, kad josios plaukai nenuslystų petimi ir neatidengtų kakle esančios žaizdos, kurios broliui matyti tikrai nederėjo. Trumpam susitikimui galiausiai pasibaigus, medžiotoja nusprendė daugiau laiko Paryžiuje nebegaišti, dėl ko nuskubėjusi į viešbutį, tik greitai įsinėrė į kiek patogesnius drabužius ir susirinkusi daiktus šoko į lėktuvą, nusipirkusi paskutinės minutės bilietus.
Vos atvykusi į Volterą, trumpam užsuko namo, kur numetė lagaminus, bet nesivargino jų išsikrauti, kadangi šiuo metu turėjo vieną itin svarbų reikalą, kurį reikėjo sutvarkyti. Kadangi turėjo šiokią tokią istoriją, susijusią su buvimu vampyre ir išgijimu, faktą, jog nevirsta į kraugerę dar kartą laikė vaisto, kurio jai buvo suleista, šalutiniu arba netgi priešingai, papildomu ir teigiamu, poveikiu. Tačiau itin didelį nerimą kėlė tai, kad nedidelė, bet pakankamai bjauri žaizda ne tik, kad negijo, bet ir priešingai - atrodė vis prasčiau kiekvieną praėjusią minutę, o taip būti neturėjo, kadangi dėl savo medžiotojos genų ji turėjo gyti sparčiai ir sklandžiai. Lyg to dar būtų ne gana, tamsiaplaukė pati juto tai, ko nesugebėjo paaiškinti. Kiekviena savo kūno ląstele moteris juto ją apimantį apatiškumą, visišką abejingumą ją supančiai aplinkai ir palengva viskas ėmė rodytis absoliučiai nesvarbu, bet kokias galimas emocijas nustelbiant viduje liepsnojančiam pykčiui ir kažin kokiam neatliktos pareigos jausmui, lyg jai reikėtų padaryti kažką nepaprastai svarbaus, tik ji niekaip negalėjo suvokti, kas tai.
Kreiptis į pažįstamus medžiotojus ir tikėtis pagalbos ar patarimo ji ne tiek negalėjo, kiek nenorėjo, kadangi žinojo, kad keletas asmenų imtų eiti iš proto sužinoję, kas nutiko. Taigi su šia situacija medžiotoja turėjo susidoroti viena, kol dar turėjo savyje kruopelytę noro sutaisyti tai, kas joje sulūžo po vampyro įsisegimo į josios kaklą. Tik tas noras menko neįtikėtinu greičiu, dėl ko Demetrija skubiai patraukė ieškoti informacijos į didžiausią Volteros biblioteką, kuri buvo žymi tuo, kad be gausybės įvairiausių knygų turėjo ir ypatingą skyrių, kuriame buvo saugomos knygos, pilnos senovės legendų, o būtent to moteriai šiuo metu ir reikėjo.
Atkakusi į biblioteką, Demetrija, dabar jau akivaizdžiai stinganti sugebėjimo mandagiai bendrauti su žmonėmis, įžūliai ir nekantriai, ką išdavė josios nepakantus dūsavimas ir nagų barbenimas į stalviršį, pareikalavo pagyvenusios darbuotojos nukreipti ją į reikiamą skyrių. Gavusi atsakymą, tamsiaplaukė tik nusivaipė darbuotojai ir patraukė nurodyta kryptimi. Iš pradžių baisiai skubėjusi, galiausiai mergina sulėtino tempą, tarp lentynų imdama vaikštinėti iš lėto, niekur neskubėdama, it tai būtų lengvas pasivaikščiojimas parke, pirštų galiukais tik lyg tarp kitko slysdama knygų, su įvairiausiais neįprastais pavadinimais, viršeliais.


I liked him. I craved him. I wanted more and I took it. I took it like I needed it, like my life had a limit and if I didn't get as much of him as I could, I'd quit breathing the next instant.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6293

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Biblioteka   Antr. 06 02, 2015 7:35 pm

Po virtimo turėjo prabėgti ištisi ketveri metai, jog Madelina rastų savyje jėgų grįžti į senąjį gyvenimą, kurį tą klaikią rugpjūčio naktį paliko užnugaryje, bet niekada taip ir nepamiršo. Vieniems vampyrams šis laiko tarpsnis atrodytų lyg vieni niekai, tuo tarpu pačiai Madei jis atstojo amžinybę. Tūkstantis su viršum dienų, praleistų toli nuo namų ir šeimos, buvo sunkiai pakeliama merginai, kuri nė karto nepraeidavo pro seserį nepabučiavusi josios skruosto ar vakare nestabtelėdama prie brolio miegamojo durų, tikrinant ar tasai slapukas neišslinko į parką su draugais išgerti alaus. Pati to nepastebėdama mergina po jų stogu užėmė mamos rolę, kurios meilės ir šilumos trūko visiems trims Harlow vaikams, Madelinai ne kartą tylomis sau prisiekiant niekuomet nepasielgti taip, kaip padarė moteris, nė nenusipelniusi jų motinos vardo. Ir visgi, likimas nebuvo panelei maloningas, vos per akimirką grubiai iš josios rankų išplėšdamas viską, ką metai iš metų mergina savomis rankomis statė ir tausojo. Stebėdama veidrodyje porcelianinę savo odą, krauju pasruvusias akis ir kartu kovodama su begaliniu, sveiką protą temdančiu alkiu, ji neabejojo negalinti tokia pasirodyti šeimos nariams. Todėl galėjo tik stebėti juos iš tolo, tik retkarčiais jiems sumigus įslinkdama į vidų ir apkamšydama per košmarą patalus nusispardžiusią Džinę, jog pastaroji nesušaltų vėsią naktį. Ir tik tuomet, kai sugebėjo pažinti save iš naujo, primityvų troškimą maitintis viskuo kas juda nukišdama taip giliai, jog nė pats velnias nesurastų, ji drįso sugrįžti į artimųjų gyvenimus, versdamasi per galvą, kad atitaisytų padarytą žalą ir užpildytų atsiradusias spragas. Vos pajuto tvirtai stovinti ant kojų, mergina kartu su broliu ir seserimi netruko persikelti į visai kitą žemyną, jiems visiems padarant išvadą, jog jų gimtuosiuose namuose per daug visko nutiko, nė vienam negalint žengti į priekį tol, kol kažkas vis dar laikėsi stipriai įsitvėręs į parankę. Galėdami nukakti į bet kurią pasaulio šalį, jie visgi pasirinko Italiją, ir tik todėl, jog čia gyveno jų pusbroliai su pussesere, kuriuos panelė jautė pareigą turėti šalia, jeigu likimas susiklostytų taip, kad Madei vėl tektų pradingti, o Džinė ir Džeimsas vėl liktų pamestinukais.
Panelė lyg tyčia šį rytą kalbėjosi su Natanieliu pakeliui į paskaitas, ir nors dar neturėjo progos susitikti su vyresniuoju Harlow akis į akį, neabejojo, jog juo pasitikėti gali visu šimtu procentų. Mintis, jog jie galiausiai nebėra vieni pasaulyje, privertė merginos lūpose atsirasti šypsniui, jai iš universiteto patraukiant keliu link bibliotekos, kur ji vylėsi ramiai užbaigsianti rašto darbą, kurį jau rytoj turėjo pristatyti dėstytojui. Prieš įeidama į vidų, mergina nežymiai užsimaskavo, savo kruvinai raudonas akis paslėpdama po kaštoniniu atspalviu, o tuomet padėjusi rankinę ant vieno iš stalų, patraukė ieškoti visų įmanomų knygų, susijusių su žmogaus anatomija. Vampyrė nežymiai stabtelėjo tik prasilenkusi su tamsiaplauke mergina, kuri atrodė paskendusi savo mintyse, ir visgi, Madės dėmesį patraukė ne įnoringa veido išraiška, o keistu kvapu, tarsi pastaroji būtų stipriai ligota ir jai būtų suleistos kelios vakcinos vaistų.
-Ar gerai jaučiatės? - Pasiteiravo panelė romiu, maloniu balsu, kol ėmė vieną iš storiausių bibliotekoje buvusių knygų, nuo kurios atbula ranka nuvalė dulkes, akylu žvilgsniu vėl grįždama prie moters, kuri neatrodė itin silpna, bet Madelina vis tiek turėjo kovoti su noru kiekvieną sekundę stryktelėti josios pusėn, jei intuicija neapgautų ir tamsiaplaukė susmuktų vietoje netekusi sąmonės.


 
There are no happy endings, endings are the saddest part.
So just give me a happy middle, and a very happy start.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27587

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Biblioteka   Antr. 06 02, 2015 8:11 pm

Klajodama tarp šimtų knygų, Demetrija beveik fiziškai jautė, kaip susidomėjimas savo pačios būkle ją apleidžia, jai palengva netgi pamirštant, kodėl apskritai čia atėjo, kadangi dabar jautėsi visiškai gerai ir nebemanė, jog jai reikia sukti galvą dėl tos įkandimo žymės ant kaklo. Pastarosios nė nemaudė, apskritai nebūtų pagalvojusi, kad ten kas nors yra, jeigu nebūtų jautusi menkų iškilimų, pirštų pagalvėlėmis brūkštelėjusi per sužeistą odą. Sunkiai atsidususi, moteris apsisuko ant kulno, nusprendusi, kad visgi čia atėjo be reikalo ir tik sekundę suabejojusi, trumpam žvilgtelėjo sau per petį į knygas, į kurias dar prieš penketą minučių buvo pasiruošusi sulįsti it tikra knygų žiurkė, kad tik sužinotų, ar yra kokia nors legenda apie į josios panašų atvejį ir kas su ja gali būti.
Medžiotoja niekuomet nebuvo pilka pelytė, kuri vaikščiotų nuleidusi galvą ir žiūrėtų tik į grindis, bijodama susidurti su kieno nors žvilgsniu, tačiau dabartinė jos povyza išdidumu pranoko net karalienę, kadangi Demetrija tvirtu ir grakščiu žingsniu žengė į priekį aukštai iškėlusi galvą, veik nesižvalgydama į šonus, tik paniekos kupinu žvilgsniu perliedama tuos, kurie pasimaišydavo josios akiratyje. Josios žingsniavimą nutraukė ir vietoje sustoti privertė tik pro duris įėjusi mergina, kurios, beje, medžiotoja nei matė, nei girdėjo. Tiesiog Madelinai įžengus pro duris visa atmosfera bibliotekoje akivaizdžiai pasikeitė, tamsiaplaukei įsitempiant ir tvirtai sukandant tarpusavyje dantis, jai vienu metu ir žinant, kad tuojau prasidės arši kova, ir nesuvokiant, kas vyksta, lyg kūnas ginčytųsi su protu. Tiesa, greitai viskas paaiškėjo, kai išbalusi mergina prasilenkė su Demetrija, moteriai kreivu žvilgsniu palydint panelę ir sugriežiant dantimis, kol tuo tarpu josios pirštai susigniaužė į kumščius, jai praktiškai užimant gynybinę (arba puolimo) poziciją. Medžiotojai nereikėjo matyti tikrosios vampyrės akių spalvos, kad suvoktų, kas ši tokia, ir ta akimirka, kai Demi galutinai užfiksavo stovinti šalia kraujasiurbės, buvo it paskutinis siūlas, laikęs josios žmogiškumą vietoje, ir štai, tas siūlas nutrūko, kai vampyrė drįso pasiteirauti, ar ji gerai jaučiasi.
Tylus šnypštimas paliko Demetrijos lūpas, jai per vieną vienintelę sekundę apsidairant, ar šalia nėra į jas dvi nukreiptų akių, o tuomet staigiai metantis į priekį ir viena ranka išmušant vampyrei iš rankų knygą, o kita stveriant Madeliną už kaklo bei nustumiant į priekį tarp lentynų, o tuomet priremiant prie artimiausios sienos ir plačiai nusišypsant. - Mmm,- tyliai sumurkė vampyrei palei ausį su begaliniu pasitenkinimu, apimta noro sudraskyti vampyrę į gabalus, rodos, visiškai pamiršdama, kad ši yra kur kas stipresnė ir vos spės susivokti, puls Demetriją ir galbūt visai nepagailės. - Jausiuosi kuo puikiausiai, kai tavo galva lėks nuo pečių, bjaurybe,- saldžiai sumurmėjo, josios akims tiesiog blykčiojant iš pykčio.


I liked him. I craved him. I wanted more and I took it. I took it like I needed it, like my life had a limit and if I didn't get as much of him as I could, I'd quit breathing the next instant.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6293

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Biblioteka   Antr. 06 02, 2015 9:06 pm

Madė buvo tarytum katė: švelni, pūkuota ir miela iki skausmo. Bet akimirkomis, kai situacija pakrypdavo ne jai patogia linkme, pasirodydavo kur kas tirštesnės vampyrės spalvos, jai netrunkant išskleisti aštrių nagų. Jog tamsiaplaukei pasimaišys protas ir ji tarsi laukinis žvėris puls pagalbos ranką ištiesti nusprendusią vampyrę, mergina nesitikėjo, ko pasekoje moteris be didelio vargo prispaudė ją prie sienos. Ir visgi, tą pačią akimirką, kai liaunos medžiotojos rankos prisilietė prie Madės kūno, kažkas skambiai spragtelėjo vampyrės galvoje, rudaakei prašiepiant dantis ir kaip mat pirštais apsivejant ją spaudžiantį užpuolikės riešą, kurį be jokios sąžinės graužaties stipriai sugniaužė delne. Abejonių, jog galėtų išlaužti tamsiaplaukei ranką nebuvo ir visgi, nepaisant to, kaip stipriai nemėgo būti liečiama nepažįstamų, tokių drastiškų veiksmų imtis panelė neskubėjo, verčiau pasirinkdama atidžiau patyrinėti kiek paklaikusį medžiotojos žvilgsnį savuoju.
-Ramiai, moterie, - Kimiai murmtelėjo, žvilgsniu greitai apmesdama visas matomas bibliotekos ribas, bet smalsių akių niekur neišvysdama, nors grumtynių link sienos metu, merginos klubais ir užkabino vieną mažą knygų lentyną, lengvam skaitalui kaip mat pabyrant ant grindų. Įrėmusi laisvos rankos kumštį į medžiotojos petį, vampyrė truputį padidino atstumą tarp jų, vėlgi, rimtesnių veiksmų nesiimdama, kadangi akimirką atrodė taip, jog priešais stovinti tamsiaplaukė gali bet kurią akimirką sulūžti nuo menkiausio Madelinos judesio. Sprendžiant iš to, kaip stipriai medžiotoja rėmė panelę prie sienos, tai nebuvo šimtaprocentinė tiesa ir visgi, josios niekaip neapleido jausmas, jog su šia moteriška kažkas labai negerai. -Nuo tavęs dvokia, - Galiausiai tyliai murmtelėjo, nepatenkinta suraukdama nosį, kadangi akimirką atrodė taip, tarsi būtų atsidūrusi ligoninėje, kur lankytis po pastarojo karto, kai tarp baltų sienų praleido keturias valandas, kol gydytojai švietė ir dabojo praskeltą brolio galvą, panelei ne itin patiko. Neabejojo, jog nėra pirmoji šį keistą kvapą, įsigėrusį į kiekvieną medžiotojos ląstelę, užuodusi vampyrė ir visgi, nuojauta kuždėjo, jog ši išprotėjusi moteriškė visus anksčiau sutiktus Madės rasės atstovus spėjo nudaigoti greičiau nei jie apie tai užsiminė, kas baimės merginai nesukėlė, nors ir turėjo, jai neabejojant, jog blogiausia ką tamsiaplaukė gali jai padaryti, tai aptrankyti jos šonus su Biblija. Kartą buvo susidūrusi su ginkluotų tipų būriu, kurie atrodė kelis kartus grėsmingesni už jaunąją moterį, į Madės atmintį įsirėžiant ne jų revolveriams, nutaikytiems į josios galvą, o kvapui, kuris joje pažadino begalinį norą paskanauti vieno iš medžiotojų kraujo. Tamsiaplaukė to paties efekto prieš vampyrę neturėjo, jai ir toliau raukant nosį iš nepasitenkinimo ir noro kuo įmanoma greičiau padidinti atstumą tarp savęs ir pasiligojusios ponios Man Ne Visi Namie Ir Aš Puolu Vampyrus Kur Papuola.


 
There are no happy endings, endings are the saddest part.
So just give me a happy middle, and a very happy start.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27587

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Biblioteka   Antr. 06 02, 2015 9:50 pm

Kadangi viskas įvyko labai greitai, medžiotoja neturėjo daug laiko tam, jog apgalvotų, koks pokytis tiksliai joje įvyko, tačiau stovėdama veidas į veidą su vampyre, priėjo išvadą, jog vaistas, vampyro nuodai ir medžiotojos genas sureagavo taip, jog Demetrija virto kiek kitokia naujagimės vampyrės versija. Kaip pastarieji praranda protą ir puola viską, kas turi kraujo, tai Demi puolė kiekvieną kraugerį, pamiršdama apie bet kokį atsargumą, ją stebėti galinčias aplinkinių akis ar faktą, kad ne visi vampyrai yra blogi. Šuniui ant uodegos staiga nuplaukė ilgas laikas, stengiantis susitaikyti su tuo, kad ne visą tą rasę derėtų išnaikinti. Absoliučiai viskas vampyrėje erzino tamsiaplaukę, jai negalint pakęsti kiekvieno, net paties menkiausio josios krustelėjimo ar mirktelėjimo, sužvėrėjusiu žvilgsniu medžiotojai tyrinėjant panelę ir svarstytų, kokiu būdu geriausia būtų ją padalinti į gabalus. Tik pačiai vampyrei ėmusis veiksmų ir grubiai suspaudus Demetrijos riešą, medžiotoja kiek atsitokėjo, josios ausis vėl pasiekiant aplinkiniams garsams, kadangi prieš tai absoliučiai viskas buvo tarsi išnykę, moteriai susitelkiant tik į spengiančią tylą, sklindančią iš merginos krūtinės, kurioje neplakė širdis.
Pajutusi aštrų skausmą tamsiaplaukė susiraukė, kiek atsišliedama nuo vampyrės. Josios įniršis niekur nedingo, taip pat, kaip ir noras kuo greičiau pribaigti šitą menkavertę būtybę prieš įsiveliant į pokalbį, tačiau apsireiškė sveikas protas, kuris priminė, kad jos yra viešoje vietoje, kur jas pamatyti gali daugybė žmonių, kurie neliktų sužavėti medžiotojos ir vampyrės kova, kur tikrai užsibaigtų vienos iš jų mirtimi. Ir bet kuriuo atveju vaizdas nebūtų pats maloniausias. - Neramink manęs,- karčiai ištarė pro sukąstus dantis, medžiotojos krūtinei tankiai kilnojantis dėl padažnėjusio kvėpavimo, kol tuo tarpu josios žvilgsnis ėmė blaškytis nuo vampyrės iki aplinkinių objektų, lyg tamsiaplaukė mėgintų susivokti, kas vyksta, kokios žalos spėjo pridaryti, bet tuo pačiu metu norėtų ir toliau stebėti priešę. Madelinai leptelėjus komentarą apie josios kvapą, mergina prisimerkė ir kiek kryptelėjo galvą į šoną, it nesuprastų, apie ką, po galais, šita gyva numirėlė šneka. - Koks puikus būdas pradėti pokalbį,- pasivaipė, vienu staigiu judesiu čiupdama panelę už josios garbanų ir stipriu timptelėjimu be didelio vargo parversdama ją ant žemės, kadangi nepaisant to, jog jėgos vampyrei netrūko, ji vis tiek buvo smulkaus sudėjimo ir ne itin sunki. Instinktyviai medžiotoja prirėmė padą kraugerei prie kaklo, tačiau greitai susivokė, kad tai patogi padėtis vampyrei sučiupti ją ir geriausiu atveju išsukti koją, dėl ko netrukus atsitraukė atbula porą žingsnių, iš aukšto žvelgdama į merginą.
Tai, kad Demetrija suėmė save į rankas ir nutraukė ataką, iš šalies galėjo atrodyti geras ženklas, tačiau tai, kas įvyko, toli gražu nebuvo tik laikinas proto užtemimas ir moteris visai negrįžo į senas vėžes. Dabar, per vos porą minučių, jai pasidarė visiškai nebesvarbu, tam pačiam prieš tai egzistavusiam abejingumui grįžtant su trenksmu, tamsiaplaukei tiesiog susimąstant, kad švarinti pasaulį nuo kraugerių nebėra jos pareiga ir josios negrauš sąžinė, jeigu dabar pat išėjusi iš bibliotekos šita priešais ją besivoliojanti mergelė paskers kokią turistų grupę. - Ką turėjai omeny, kalbėdama apie mano kvapą? - visai netikėtai pasiteiravo, be visa ko dar ištiesdama vampyrei ranką, kad ši atsikeltų nuo žemės, nors pati medžiotoja, pasiūliusi jai tokią pagalbą/taikos gestą, nesiteikė nuleisti žvilgsnio, jog pažvelgtų į merginą. Medžiotojos visiškai nejaudino, ką vampyrė pamanys apie ją dėl tokių nuotaikos pokyčių, bet kokiu atveju ji tikriausiai ir taip jau pamanė, kad Demi pabėgo iš psichiatrinės, tačiau moteris suvokė, jog jai būtų pakankamai palanku su šia vampyre elgtis mandagiai, kadangi ši galbūt galėjo atsakyti į klausimą, kas pasidarė Demetrijai, juk ji atkreipė dėmesį į neįprastą kvapą, apie kurį pati medžiotoja nė neįtarė. Nors mergina ir jautėsi per daug puikiai, jog "gydytų" save, smalsumas vis tiek kamavo.


I liked him. I craved him. I wanted more and I took it. I took it like I needed it, like my life had a limit and if I didn't get as much of him as I could, I'd quit breathing the next instant.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6293

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Biblioteka   Antr. 06 02, 2015 11:28 pm

Įkyrus balsas giliai merginos viduje, kurį panelė bandė nutildyti ne vienerius metus, dabar vėl pragydo, pažerdamas panelei visą puokštę įvairiausių pasiūlymų, kaip vos per kelias sekundes ji galėtų užbaigti vietos sau nerandančios medžiotojos gyvenimą. Visgi, nors po ilgų ginčų su pačia savimi panelė buvo priversta pripažinti, jog tapimas vampyre ją truputį pakoregavo ir nudažė kitokiomis spalvomis, savo esybės viso šio proceso metu Madelina neprarado. Ir nors retkarčiais pasirodydavo toji laukinė, instinktų vedina vampyrės pusė, panelė netrukdavo jos nutildyti, kadangi tapti panaši į kitus savo rasės atstovus, kurie dažnai priminė paties pragaro išspjautas anomalijas, Madė noru nedegė, ir dabar tik tvirčiau tarpusavyje sukąsdama dantis vietoj to, jog pasinaudotų jais perkąsdama pagrindinę medžiotojos kaklo arteriją. Iki šiol gebėjimas likti nepastebėtai, subtiliai įsiliejant tarp kitų žmonių, o kartu tausojant pastarųjų gyvybes, klojosi puikiai, net ir kadaise sutiktiems medžiotojams ją paleidžiant vos įsitikinus, jog panelė nėra pavojinga visuomenei. Tiesa, josios nusistatymas neatimti širdies plakimo iš kito asmens vien todėl, jog jo nebeturi pati, dabar turėjo maža naudos, kai atkaklioji medžiotoja trūktelėjo ją už plaukų ir patiesė ant žemės tuomet, kai vampyrė galėjo maniusi, jog ji aprimo. Stipriai sučiauptos lūpos neišskleidė nė garso, Madės rankoms liekant gulėti tvirtai prigludus prie josios šonų, nors mintis pasinaudoti proga ir išlaužti Demetrijai koją ir kilo, kol pati vampyrė plačiomis akimis stebėjo savo priešininkę, tvirtai nuspręsdama į kovą su ja nesivelti, mat medžiotoja atrodė pernelyg užsiėmusi kovodama pati su savimi. Galėjo tik spėti, ką tamsiaplaukė turėjo išgyventi, jog prarastų sveiką protą, dėl ko vieną akimirkos dalį Madelinai pasidarė moters gaila, ką kaip mat išdavė sušvelnėjęs josios veidas, kas neliko nepastebėta Demetrijos, visoms josios emocijoms akimirksniu išgaruojant ir veide puikuotis liekant tik karčiai apatijai, tarsi tamsiaplaukė čia pat, Madės akyse, būtų išjungusi kažkokį nematomą emocinį mygtuką. Vampyrė neturėjo žalio supratimo, ko derėtų iš medžiotojos tikėtis toliau, net pasiruošdama spyriui į pašonę, kurio nesulaukė, vietoj to Demetrijai į josios pusę ištiesiant savąją ranką, kas akimirksniu privertė Madeliną aukščiau iš nuostabos kilstelėti antakius. Nekomentuodama tokio panelės elgesio ir absurdiško josios neapsisprendimo, ką norėtų daryti su vampyre toliau, Madė švelniai suėmė josios pirštus savaisiais, beje, vien iš mandagumo, kadangi atsistoti nuo grindų jai būtų lengviau nei paprasta, netrukus tvirtai pakildama ant kojų ir žemyn trūktelėdama nežymiai susiglamžiusią savo palaidinę.
-Tu atsiduodi.. - Pradėjo netrukus užtildama, kadangi intensyviai galvoje ieškojo to vienintelio žodžio, kuris idealiai nusakytų dabartinį merginos kvapą. Prireikė vos sekundės, kad pastarąjį mergina atkapstytų iš milijono kitų savo galvoje, kas akimirksniu privertė jos surauktą kaktą išsilyginti, o apatinę lūpą atvipti. -Mirtimi. - Užbaigė savo sakinį, nežymiai pakreipdama galvą į šoną, kadangi šitai sakydama garsiai nesijautė maloniai net ir po viso vėtymo ir mėtymo, kurį turėjo patirti prieš tamsiaplaukei nusprendžiant apturėti civilizuotą pokalbį. Nebuvo įsitikinusi ar mergina priešais iš tiesų skaičiuoja paskutines savo dienas, bet tas stiprus, įkyrus kvapas be abejonės vampyrei, kuri geriau nei kas kitas žinojo, ką reiškia mirti, asocijavosi būtent su tuo. -Jis visur. Tavo kraujyje, odoje, net plaukų galiukuose, - Netrukus pridūrė, puikiai suvokdama, jog šie žodžiai situacijos nepakeis ir juo labiau nepagerins, bet vis tiek negalėdama susiturėti.
-Ar žinai tą nosį riečiantį kvapą, kai puokštė gėlių vandenyje stovi per ilgai? Tai labai panašu, - Tarė vos po sekundės, kiek privengdama medžiotojos žvilgsnio, kai netrukus sukrutusi surinko nuo grindų išmėtytas knygas, akivaizdžiai trokšdama kuo nors užimti rankas ir galvą, nes tai buvo lengviau nei stebėti su naujienomis bandančią susidoroti nepažįstamąją.


 
There are no happy endings, endings are the saddest part.
So just give me a happy middle, and a very happy start.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27587

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Biblioteka   Tr. 06 03, 2015 12:00 am

Demetrija pati nuoširdžiai nesitikėjo, kad vampyrė taip taikiai sureaguos į josios ištiestą ranką, dėl ko buvo pasiruošusi atlaikyti ir galimą skrydį į artimiausią lentyną, tačiau merginai savo lediniais pirštais švelniai suėmus josios karštį intensyviau nei įprastai spinduliuojantį delną, pati sau nežymiai linktelėjo it būtų patenkinta atsaku. Panelei pakilus ant kojų, tiriamai ją nužvelgė, tik dabar pilnai įsidėmėdama josios bruožus, netrukus po to sukryžiuodama rankas ant krūtinės ir apeidama panelę, kad galėtų pasiekti netoliese stovėjusį stalą ir prie pat jo buvusią kėdę, kurią triukšmingai atitraukusi, šios kojoms sukeliant erzinantį garsą braukiant per grindis, prisėdo, susimesdama koją ant kojos ir kryptelėdama galvą į Madeliną. Aukščiau kilstelėjo antakius, kai sulaukė apgalvoto merginos atsakymo, josios veide nušvintant nuostabos kupinam šypsniui. - Tai skamba labai ironiškai, kai apie mirties kvapą prabyla vampyrė,- leptelėjo, rodos, nepatikėjusi, jog jai, ar josios kvapui, tinka tas apibūdinimas. Visgi, susidomėjimas tik išaugo, dėl ko medžiotoja išklausė ir sekančius panelės žodžius. - Gerai, jau gali liautis. Supratau ir iš pirmo karto. Aš atsiduodu mirtimi,- linktelėjo, josios mintai atrodant gal netgi kiek pašaipiai. Jeigu šiuo metu būtų pajėgi ką nors jausti, Demetrija ko gero būtų netgi įsižeidusi dėl tokių išsamių josios kvapo apibūdinimų, bet dabar josios viduje be akivaizdaus smalsumo nebuvo jokių kitų emocijų. Pastebėjusi, kaip atkakliai mergina renka knygas, kad tik nereikėtų žiūrėti tiesiai į medžiotoją, Demi pavartė akis ir sunkiai atsiduso. - Palik ramybėje tą makulatūrą, darbuotojos ateis ir susirinks,- burbtelėjo, nepritariamai papurtydama galvą.
- Manai, tai gali turėti ką nors bendro su šituo? - nusprendusi grįžti prie pradinės temos, pasiteiravo, viena ranka suimdama savo plaukus ir juos atmesdama taip, kad kaklo oda atsidengtų ir josios žaizda pasirodytų visu gražumu. Ar bjaurumu, atsižvelgiant į tai, kad josios kaklas buvo nemenkai sudarkytas ir vis dar negijo, tiesa, daugiau ir nebjuro.
- Aš Demetrija, beje,- murmtelėjo, sumaniusi prisistatyti, kadangi nutarė, jog būtų gerai bent jau minimaliai susipažinti su mergina, kurią ką tik bandė sudoroti, o dabar aptarinėjo savo mirtimi atsiduodantį kvapą ir savo būklę apskritai.


I liked him. I craved him. I wanted more and I took it. I took it like I needed it, like my life had a limit and if I didn't get as much of him as I could, I'd quit breathing the next instant.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6293

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Biblioteka   Pen. 06 05, 2015 2:05 am

Merginos niekaip neapleido dvilypiai jausmai - noras išlikti savimi ir padėti akivaizdžiai nelaimės ištiktai medžiotojai bei iki kaulų smegenų įsišaknijęs paranojos jausmas, jog tą pačią sekundę, kai moteriai atgręš savo nugarą, neteks garbanotosios savo galvos. Ir nors merginos baimė buvo pagrįsta, atsižvelgiant į tai, jog kartą Demetrija jau kėsinosi į josios gyvybę, ar bent jau grasino ją atimti, neplakanti širdis nelygioje kovoje visgi nugalėjo sveiką protą ir vietoj to, jog patrauktų savais keliais tą pačią sekundę, kai išsilaisvino iš moters gniaužtų, Madė vis dar sukinėjosi aplink, nuoširdžiai pasiryžusi jai padėti, kuo gali. Jog panelė pasižymi plepumu paaiškėjo tą pačią akimirką, kai medžiotoja tikrąja ta žodžio prasme turėjo pabrėžti, jog pagrindinę mintį suprato ir tolimesnių išvedžiojimų apie savo kvapą girdėti nenori, kas privertė Madeliną kartą mirktelėti akimis, šitaip iš apmąstymų sugrįžtant į realybę, o tuomet supratingai linktelint galva, tarsi nebyliai sakytų, jog pasistengs daugiau nedaugžodžiauti.
-Senučiukė vargiai išlipa iš lovos kamuojama artrito. Nenoriu, jog pasilenkusi nuo grindų surinkti knygų, ji taip ir nebepakiltų, - Paaiškino kiek šaltesniu nei pirma balsu, tą akimirką akivaizdžiai primindama geradarę, kuri be jokių dvejonių ropštųsi į aukščiausią beržą tam, jog iškeltų iš ten katiną. Tiesa, tai ne visai atitiko realybę, vampyrės gerumui taip pat turint ribas, mat šią akimirką paprieštarauti medžiotojai ir parodyti, jog neseks kiekvieno josios paliepimo buvo truputį svarbiau nei rūpintis kas kartą dėl menkiausio garso šnypšti pradedančios bibliotekininkės sveikata, ką panelė dailiai užmaskavo po atsidavusios ir gailiaširdės pilietės kauke. Bet kas atsidūręs tarp merginų iš karto pasakytų, jog šią akimirką jos buvo viena kitos priešingybės, vienai jų atstovaujant dangų, kitai - pragarą. Panašumų tarp jų panelė nesistengė ieškoti ir pati, bet visgi, buvo įdomu, kaip atsainia veido mina pasipuošusi medžiotoja reaguos į iki šleikštumo saldų Madės būdą, kurį ji sutirštino iki maksimumo, akivaizdžiai bandydama tamsiaplaukės kantrybę. Tiesa, noras toliau tampyti liūtą už ūsų truputį sumenko vos medžiotoja parodė žaizdą sau ant kaklo, akimirksniu privertusią Madeliną žengti panelės link, o tuomet pirštų galais vargiai prisiliesti prie josios smakro ir tik tam, jog kiek pakreiptų moters veidą į šoną ir atidžiau ištyrinėtų įkandimą.
-To negali būti, - Galiausiai konstatavo suspausdama lūpas į ploną liniją, mat mėgo pasaulyje žinoti viską, su logika nedraugaujantiems dalykams, kaip ir jos pačios slėpiningai egzistencijai be širdies plakimo, vedant organizuotą, užsispyrusią ir išmonės nestokojančią panelę iš proto, faktui, jog nenutuokia, kaip Demetrija dabar ramiai sėdi kėdėje vietoj to, jog raitytųsi ant žemės apimta skausmų, prilygstant įkyriai sopančiam dančiui. Panelė netikėtai palinko į priekį, prieš tai permetusi plaukus į vieną pusę, jog neužkristų Demetrijai ant veido, o tuomet prikišusi nosį prie atviros žaizdos, gerokai į plaučius įkvėpė koktaus dvoko. -Žaizda nėra tavo ligos sukelėja. Veikiau dar vienas simptomas. Tikroji tavo prastos savijautos priežastis jau ilgą laiką tyliai kiūtojo viduje, tarsi vėžys. Vampyro suleisti nuodai tiesiog paskatino tą vėžį išlįsti į viešumą, - Pasistengė viską išdėstyti, kaip įmanoma tiksliau, netrukus prisėsdama ant stalo krašto, vieną koją atremdama į grindinį, o kitą palikdama tabaluoti ore. -Ir, beje, tau ne vėžys. Tai tik pavyzdys, - Netrukus pridūrė eilinį sykį genama noro viską paaiškinti iki smulkių detalių, o kartu nenorėdama suklaidinti merginos, kuri užsirašytų į chemoterapiją, vietoj to, jog vaistų ieškotų tarp žiniuonės lentynų. -Madelina, - Netrukus pratarė, josios lūpų kampučiams kaip mat pakylant į viršų, nors atsako į draugišką šypsnį panelė nemanė sulauksianti.


 
There are no happy endings, endings are the saddest part.
So just give me a happy middle, and a very happy start.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27587

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Biblioteka   Pen. 06 05, 2015 2:45 am

Vampyrės ištarti žodžiai apie tai, kaip bibliotekininkei atlikti savo tiesiogines pareigas pačiai būtų per daug sunku, privertė Demetriją pavartyti akis, pastarąjį veiksmą medžiotojai per šį pusvalandį pakartojus daugiau kartų, nei prieš tai per visą gyvenimą kartu sudėjus. - Tai yra josios darbas. Jeigu nesugeba jo atlikti, tai tegul eina į PEN-SI-JĄ ir užleidžia vietą kokiai jaunai specialistei, kuri su savo pareigomis susitvarkytų kur kas lengviau,- šaltai išdėstė, žodį "pensiją" ištardama kur kas garsiau, kad į ją pasisukusi aptarinėjama moteriškė tikrai ją išgirstų, be visa ko, dar palinkdama į priekį ir žvelgdama tiesiai bibliotekininkei į akis, visiškai nestokodama įžūlumo, pasižymėdama nebent tik didžiuliu tolerancijos trūkumu. Galėjo pasirodyti, kad Demi stengiasi užgauti pagyvenusią moterį, tačiau tiesa buvo ta, kad ji kaip niekad blaiviai žvelgė į situaciją, jokioms emocijoms (šiuo atveju gailesčiui ir paprasčiausiam žmogiškumui) nesimaišant josios kelyje ir leidžiant daryti pakankamai logiškas išvadas. Jeigu moteris nesugeba atlikti savo darbo, ji turėtų užleisti vietą kam nors, kas sugebės. Šiuo metu Demetrijos mąstymas buvo šitoks paprastas, be jokių ketinimų tyčia įskaudinti.
It duodama ženklą, kad joms nebeapsimoka tęsti šios temos, Demetrija tiesiog lengvai papurtė galvą, kurią kiek nuleido, įsmeigdama žvilgsnį į stalą ir pirštais imdama masažuoti staiga dilgčioti ėmusius smilkinius. Atgal į veiksmą medžiotoją sugrąžino tik vampyrės reakcija, pastarai itin drąsiai žengiant žingsnį link ją nužudyti norėjusios moters ir be jokių dvejonių suimant jos smakrą, lyg nerizikuotų, kad bus dar kartą užpulta ir šį kartą sudorota tinkamai. Tiesa, tai buvo tik viena iš galimybių, iš tikrųjų Demi neketino dar kartą veltis į kovą, dėl ko klusniai kryptelėjo galvą į šoną, kad josios negyva naujoji draugė galėtų ją apžiūrėti. - Patikėk, širdele, mano pasaulyje gali būti ir tai, ir dar daugiau,- dabar jau ironiškai skambėjo Demetrijos lūpas palikę žodžiai, kadangi buvo skiriami vampyrei - ne daug kas galėtų neįprastumu pralenkti tą rūšį. Visgi, tai buvo tiesa ir pačios Demetrijos nestebino, tik ne po visko, ką per gyvenimą patyrė. - Trylikos metų man aktyvavosi medžiotojo genas, taigi mano genetika jau buvo šiek tiek susiknisusi. Vėliau tapau vampyre, abi žinom, kas tai per reiškinys. Galiausiai man per prievartą suleido kažkokių vaistų ir vieni dievai žino, kokiu būdu aš vėl gyva. Visiškai nesunku patikėti, kad mano organizme po visų šių metamorfozių pilna užsilikusių... kad ir kas ten užsiliko,- trumpai išdėstė savo tik ką sugalvotą galimą paaiškinimą situacijai, netikėtai pritrūkdama žodžių ir vėl nuleisdama galvą. - Beje, mano savijauta nėra bloga. Netgi priešingai, jaučiuosi kuo puikiausiai ir man tiesiog buvo smalsu,- patikino merginą, kreivai šyptelėdama, lūpų kampučiams tik vos vos pakylant. - Jeigu su šituo galėsiu išgyventi, tada tiesiog pamiršiu viską ir eisiu namo,- atrodo, netgi šiek tiek pralinksmėjusi, pareiškė, nekantraudama kuo greičiau pakilti ir eiti lauk iš šios nemalonios vietos.
Panelei prisistačius, kiek prisimerkė, eilinį sykį imdama įdėmiai į ją spiginti akimis. - Koks neįprastas vardas... bet kažkur iki skausmo girdėtas,- šiek tiek suraukusi antakius, pasvarstė balsu, visai pamiršdama, jog šalia stovi pati šio vardo savininkė, kuri gali ją girdėti nepaisant to, jog šie žodžiai moters lūpas paliko itin tyliai. - Bet kokiu atveju, malonu susipažinti,- ištarė dabar jau kiek garsesniu tonui, josios veidui neišduodant jokio malonumo, o jų bendravimui išliekant pakankamai dalykiškam, taigi ir ši frazė buvo pasakyta labiau iš mandagumo.


I liked him. I craved him. I wanted more and I took it. I took it like I needed it, like my life had a limit and if I didn't get as much of him as I could, I'd quit breathing the next instant.
Atgal į viršų Go down


Sponsored content


RašytiTemos pavadinimas: Re: Biblioteka   

Atgal į viršų Go down
 
Biblioteka
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» BIBLIOTEKA

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Early mornings boulevard-
Pereiti į: