sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Maisto prekių parduotuvė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Lindsey Morgan
PRANEŠIMAI : 3431

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Maisto prekių parduotuvė   Kv. 07 17, 2014 3:33 am



Je n'ai jamais compris pourquoi certains me voyaient comme un Ange et d'autres comme le Diable en personne. Je ne suis pas tout l'un ou tout l'autre, mais un simple mélange des deux.
Atgal į viršų Go down
avatar


Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Maisto prekių parduotuvė   Kv. 07 24, 2014 11:06 pm

Gabrielius paliko tualetą po savo žygio ir kažkiek pasiveldamas pirštais plaukus atsisuko į Kamilę, kuri ėjo šalia jo bei šyptelėjo, viskas vyko gan sklandžiai ir jie nebuvo netgi matomi, galbūt tik išėjo iš ten. Jis pasakė žmona... Juk galėjo daug ką sugalvoti būdamas taip... Draugė, dukra, giminė, mergina, bet žmona, kaip pirma į galvą atėjo žodis ŽMONA? Na jo vaizduotė buvo gera, bet Kamilė jam tik nebyliai pakomentavo, todėl Gabrielius nieko dėl to nesakė ir tiesiog ramus kaip koks belgas vaikštinėjo nieko nepasakydamas apie tuos žodžius tualete, jis apsimetė, kad nieko nesakė ir negelbėjo jos dailaus subiniuko meluodamas. O kas jam? Pagalvojęs, kad Kamilė gamins kiek susidomėjo tokiu dalyku. Ji kaip ir jis pats mažai kada gamindavo, tačiau jie abu nebuvo jau tokie lėkšti kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio, nors gyvent pagamintu maistu buvo daug greičiau ir patogiau nelaukiant kol kas nors išvirs, juk tą laiką galima panaudoti kam nors kitam. Abu vis dar iš pirmo žvilgsnio atrodo jauni, bet šimtas metų... Daug. Eidamas link maisto prekių skyriaus vaikinas pašnairavo į Kamilę, bet pilnai neatsisuko nenorėdamas į ją pažiūrėti ir kiek galvodamas apie viską kas vyko su juo. Jis beveik pasakė, kad myli. Gerai... Kamilė suprato ką norėjo pasakyti, bet Gabrielius nebaigė žodžio, jis tik sumurmėjo kelias raides, nesiruošdamas ir pabaigti to ką sakė. Bet jis jau mylėjo ją, nesvarbu, jog nepripažino. Per gilion balon įklimpo, kad vienas pats sausas išliptų. Prikando lūpą prieidamas prie dėžių, kuriuose buvo vaisiai ir pasižiūrėdamas.
- Imsim ananasą. - Linktelėjo galva pasiimdamas ir vėl atsisukdamas į merginą, bet kaskart tai padarius, tos tamsios blizgančios akys blaškydavo jo rimtumą bei susikaupimą, o vaikinas taip stengėsi. Jis gi rimtas vyras, o Kamilė vertė jį negražiai galvoti ir dar taip pat elgtis, ji tokia nedora.
Gabrielius išpūtė orą laikydamas ananasą rankoje ir galvodamas, kad jam tikrai jo reikia, bet net nenumanė ką Kamilė ruošėsi gaminti, būti iškart patraukęs prie tos vietos ir padėjęs rinktis reikiamus ingridientus. O dabar, teko eiti nuo vienos vietos į kitą kai parduotuvė nebuvo pats mėgstamiausias laiko praleidimo būdas, bet dabar jis nesiskundė. Patenkintas ir laimingas vyras galėjo vaikštinėti ir tokioje vietoje, kurioje jam nepatiko būti. Persisuko atsisukdamas į merginą ir eidamas su ja, kad galėtų matyti, nors ir ėjo kaip vėžys atbulas, bet jam užėjo noras pastebėti Kamilę, nors ji vis dar jį blaškė savo skvarbiu žvilgsniu ir ta miela nedora šypsenėle, kaip jis pirmą kartą matydamas pamanė, kad ji tokia nekaltutė ir dora mergina. Pasislėps po ananasu ir tada ji taip nežiūrės, va toks ir buvo rimto vaikino rimtas planas. Jis šyptelėjo apsisukdamas ties vieta kai prasidėjo kita lentyna su nežinomos rūšies daiktais ir vaikinas apžiūrėjo daržoves, kurios jam tapo kaip NSO.
- Ammm... Mums jų reikia, didžioji kulinare? - Kažkiek pasišaipė nežinodamas ar jiems reikia tokių dalykų, todėl sučiaupė lūpas ir apsidairė aplink kai žmonės aplink pažiūrėdavo į juos su šypsena.
Negi jis atrodė toks laimingas? Po daug laiko vėl šypsojosi kaip vaikas, kurį kas nors juokindavo, bet pats Gabrielius matė tik Kamilę, įdavė jai į rankas savo ananasą kilstelėdamas antakiuką ir pasitaisydamas plaukus kažkiek juos pakėlė, kad neatrodytų toks pasišiaušęs. Šlapi ir dar suvelti šios moters rankų. Netgi būdamas toliau jis jautė jos pirštus šalia savęs. Neįmanoma... Bet nieko jau nepadarysi. Jis buvo kaip jau sakė narkomanas, o jos lūpos heroinas traukiantis prisiglausti. Bet Gabrielius ne mėmė, laikysis savo įsitikinimų, o kol jai taip pasakys, praeis gan daug laiko, dar nebuvo pasiruošęs... Nežinia kiek laiko praeis, nežinia. Šyptelėjo laukdamas kol ji pasiims ko reikia ir pavartydamas akeles galvojo ar jam ko nors reikia, bet galiausiai papurtė galvą. Ne, būtų per daug įkyru taip padaryti, todėl privers Kamilę paimti kažko daugiau, jei ką jis sumokės už viską ir bus laimingas. Nieko keisto, tebeliko tas pats principingas vaikinas, kuris neturėjo širdies, kaip sakė ši moteris. Arba jos turėjimas nepaverčia žmogumi. Gabrielius pagalvojo ar ji dabar taip pasakytų kai pamatė, jog sugebėjusi prieiti pamatė ne tik tai, kad vaikinas turėjo begales sienų, begales veidų, kurie leido jam būti bejausmiu ir elgtis kaip paskutiniam šikniui, bet toks jau tas gyvenimas, kai žinai, jog kitaip neišeis išgyventi, juk jis medžiotojas, o būnant kartu visada kažkas nutinka. Artimi žmonės nelieka artimais, jis dingsta, viskas aplink nustoja egzistuoti ir praranda prasme.
- Jauuuu? - Paklausė jau tingėdamas slampinėti paskui merginą ir atsiimdamas savo ananasą. Nežinia kas jam su juo užplaukė, bet užsimanė nešiotis tokį daiktą, gerai, kad Gabrielius nenorėjo arbūzo, kitaip ir tą nešiotųsi.
Jis priėjo pasižiūrėdamas į merginą ir prikąsdamas lūpą. Viskas jis nieko neklausinės. Jautėsi kiek aptingęs, nors tikrai energijos turėjo, kad būtų galėjęs sugriauti visą parduotuvę. O Kamilė tai tikrai žinojo, jog taip padarytų neturėdamas ką veikti.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Lindsey Morgan
PRANEŠIMAI : 3431

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Maisto prekių parduotuvė   Antr. 07 29, 2014 11:53 pm

Kamilė negalėjo prisiminti paskutinio karto, kai šypsojosi taip nuoširdžiai, kaip dabar. Mergina, kuri daug metų stengėsi neparodyti net pačios menkiausios emocijos, dabar buvo išsišiepusi ir laiminga, nes taip ją veikė šalia žingsniuojantis vaikinas. Gabrielius buvo užvaldęs visas jos mintis, kai rudaplaukės kūnas vis dar pulsavo tose vietose, prie kurių prisilietė jo rankos ir lūpos, todėl pamiršti, kad tarp jų kažkas buvo, atrodė neįmanoma. Netgi jam išsprūdę kreipiniai „žmona“ ir „meilė“, šildė Kamilės širdį, kai mergina niekada net nedrįso tikėtis, kad jis pasakys ką nors tokio ir tai bus skirta jai. Rudaplaukė žinojo, kad dalis viso to buvo tik vaidyba, kuria buvo siekiama nuslėpti tikruosius tikslus, dėl kurių ji atsidūrė vyrų tualete, tačiau vis tiek norėjo tikėti, jog tame buvo ir tiesos. Juk mergina girdėjo, kaip Gabrielius vos nepasakė, kad ją myli, tik paskutinę sudvejodamas, o tai turėjo kažką reikšti, net jei tai tebuvo ką tik patirtos euforijos sukelti jausmai.
Kami mėgo gaminti valgyti, tačiau dažniausiai to nedarydavo, norėdama sutaupyti laiko ir nuveikti ką nors naudingesnio, tačiau dabar ji troško nustebinti vaikiną savo kulinariniais gebėjimais. Mergina nežinojo, kas paskatino tokius norus, tačiau tam nesipriešino, nors vien dėl tokio savo pasiūlymo pasijuto kaip nuobodi namų šeimininkė, kuriai rūpi tik tai, kad visa šeima būtų pamaitinta. Tai vertė rudaplaukę raukytis, kol galiausiai ji papurtė galvą, iškart paneigdama tą faktą, kad kada nors galėtų tapti tokia, nesvarbu kaip stipriai mylėtų Gabrielių.
Įžengusi į parduotuvę, Kamilė stabtelėjo, apsidairydama ir bandydama suprasti, kur kas sudėta, nors dar nebuvo visiškai apsisprendusi dėl to, ką norėtų gaminti. Ji prunkštelėjo, kai vaikinas pasiėmė ananasą, nuspręsdamas, kad nori jį tampytis su savimi, tačiau tik prikando apatinę lūpą ir lėtai vaikščiojo, nužvelgdama kiekvieną produktų lentyną ir laukdama, kol į galvą šaus bent viena gera mintis. Galiausiai mergina sustojo ir paprašė darbuotojos jai atpjauti nemažą gabalą mėsos. Kami manė, kad Gabrieliui reikėtų atgauti jėgas, kurias prarado dėl ilgos kelionės ir kitų dalykų, todėl galvojo, jog rimtas, mėsiškas patiekalas šiuo metu būtų pats tinkamiausias. Rudaplaukė netrukus pasuko prie daržovių skyriaus, nusigriebdama dar kelis produktus, kuriuos norėjo panaudoti vakarienei, o tada viską sukrovė į krepšį, linksmai pažvelgdama į vaikiną, kuris ėjo atbulomis ir rankose nešėsi ananasą. Mergina pastebėjo smalsius žmonių žvilgsnius ir šypsenas, kai šie nužvelgdavo du pasišiaušusius jaunuolius, kurie atrodo kaip visiškai normali pora ir rinkosi, ką valgys grįžę namo. Niekas net nenumanė, kad jie yra daug senesni ir nė kiek neprimena įprastų mylinčių žmonių, kai nei vienas net negalėjo prisipažinti, kad myli. Kami atsiduso, prikąsdama apatinę lūpą, nes puikiai suvokė, kad kažkada turės pasakyti Gabrieliui, jog jam jaučia ne tik paprastą simpatiją, bet daug gilesnius romantiškus jausmus. Tai truputį gąsdino merginą, tačiau tuo pačiu ir džiugino, nes jai atrodė, kad pagaliau rado vyrą, kuris būtų privertęs paaukoti net savo kvailą įsitikinimą, jog ji nėra verta tikros meilės.
Kamilė krenkštelėjo, jausdama, kaip dėl tokių apmąstymų, balsas pradeda kimti, ir nusijuokė iš vaikino, kuris žiūrėjo į daržovių lentyną taip, tarsi pirmą kartą gyvenime matytų kažką panašaus.
- Ne, nereikia. Nekankinsiu tavęs, gamindama kažką keisto, gali dėl to nesijaudinti. – ji šyptelėjo ir paėmė jo duotą ananasą, įdėdama jį į krepšį ir stebėdama, kaip Gabrielius dar kartą beprasmiškai bando padaryti, kad jo plaukai neatrodytų taip, tarsi visai neseniai  jų nebūtų suvėlusios vienos pašėlusios merginos rankos. Kami prunkštelėjo ir papurtė galvą, žinodama, kad jos pačios šukuosena atrodo ne ką geriau, tačiau šią akimirką jai tai nelabai rūpėjo, kai visos mintys sukosi tik apie vakarienę. Vaikinas jau žinojo, jo ji nėra pati geriausia kulinarė, tačiau rudaplaukė vis tiek nenorėjo jo nuvilti, todėl nusprendė pasistengti pagaminti kažką, ką būtų įmanoma valgyti.
Mergina vis dar dairėsi aplinkui, svarstydama, ar dar ko nors reikia, kai galiausiai papurtė galvą, suprasdama, kad jai ir taip bus nelengva viską paruošti, jei Gabrielius nenorės jai padėti. Nors du tik retkarčiais virtuvėje būnantys medžiotojai, buvo gana pavojingas derinys, ypač, kai jie bus netgi ne savo namuose. Kamilė atsiduso, jau truputį gailėdamasi dėl taip staiga jai į galvą šovusios minties, tačiau galiausiai šyptelėjo, suprasdama, kad gana kvaila išsigąsti tokio paprasto dalyko kaip maisto gaminimas, kai jai buvo tekę susidurti su daug baisesniais pavojais.
- Jau. – mergina pavartė akis ir šyptelėjo, truputį nustebinta tokio vaikino nekantrumo ir atidavė jam ananasą, kurį jis taip norėjo tampytis su savimi, tarsi aplinkui nebūtų nieko svarbesnio. Rudaplaukė pasuko prie kasos, žinodama, kad Gabrielius seka iš paskos ir atsistojo į nedidelę eilę. Kami iškart atsisuko atgal, nukreipdama visą savo dėmesį į jį. Mergina ramiai žiūrėjo į vietoje sunkiai nustovinti vaikiną ir šypsojosi, nors jai ir buvo truputį keista būti su juo tokioje buitinėje situacijoje. Būdami kartu, jie niekada neužsiėmė tokia veikla, tačiau tai buvo visai įdomus eksperimentas, norint patikrinti, ar jie sugebėtų bent vienoje viešoje vietoje išbūti visiškai ramūs ir nelįsti vienas prie kito.
- Kitą kartą gaminsi tu. Negalvok, kad aš pamiršiu tavo pažadą nustebinti mane romantiška vakariene prie žvakių šviesos, grojant lėtai muzikai. – Kamilė išsišiepė, paerzindama Gabrielių, nors iš tiesų nenorėjo nieko panašaus. Mergina greitai sudėjo pardavėjos nuskenuotas prekes į maišelį ir išsitraukė piniginę, sumokėdama už visus pirkinius. Ji pasisuko į vaikiną, kuris vis dar laikė ananasą, tarsi slėpdamasis nuo jos, ir atėmusi vaisių, į rankas jam įgrūdo maišą, staigiai parodydama liežuvį. Kami plačiai nusišypsojo ir suėmusi jo laisvąją ranką, išsivedė ne tik iš parduotuvės, bet ir iš viso prekybos centro.


Je n'ai jamais compris pourquoi certains me voyaient comme un Ange et d'autres comme le Diable en personne. Je ne suis pas tout l'un ou tout l'autre, mais un simple mélange des deux.
Atgal į viršų Go down
 
Maisto prekių parduotuvė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» GINKLŲ PARDUOTUVĖ:

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Prekybos centras-
Pereiti į: