sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Vyrų tualetas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Lindsey Morgan
PRANEŠIMAI : 3431

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Vyrų tualetas   Kv. 06 26, 2014 3:59 pm

***


Je n'ai jamais compris pourquoi certains me voyaient comme un Ange et d'autres comme le Diable en personne. Je ne suis pas tout l'un ou tout l'autre, mais un simple mélange des deux.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Lindsey Morgan
PRANEŠIMAI : 3431

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Vyrų tualetas   Kv. 06 26, 2014 4:45 pm

Netikėta kelionė į Niujorką nebuvo tokia baisi, kai netoliese sukinėjosi išvaizdus vyrukas, nuo kurio buvo sunku atitraukti savo atidų žvilgsnį. Kamilė pati nesuprato, kas jai darėsi, kai nuolatos pagaudavo save spoksant į Gabrielių, be jokios rimtos priežasties. Galbūt tai, kad per labai trumpą laiką jų santykiai apvirto aukštyn kojomis ir pagaliau paaiškėjo, jog jie nėra tik draugai, turėjo tam tikrą įtaką jos staigiam pasikeitimui. Po labai ilgo laiko, mergina iš tiesų jautėsi laiminga ir šypsojosi nuoširdžiai, o ne demonstruodama dirbtinę šypseną, kuria didelę dalį žmonių galėjo apgauti ir priversti patikėti, kad jai viskas gerai. Ne, tai buvo tikrų tikriausias džiaugsmas ir už visa tai buvo galima dėkoti tik vaikinui, kuris leido Kamilei vėl būti ta pačia jausminga būtybe, kokia ji kažkada buvo, kai širdies neslėgė stiprus skausmas. Žinoma, tai buvo labai keista ir medžiotoja jautėsi taip, lyg būtų praradusi dalį savęs, kuri labai ilgą laiką lindėjo jos viduje ir liepė nieko nejausti, todėl jai vis dar reikėjo laiko apsiprasti su mintimi, kad jau laikas palikti tą sunkų periodą už savęs ir atsiverti žmogui, kurį mylėjo. Kamilė būtent taip jautėsi Gabrieliaus atžvilgiu, nors amžinai su savo jausmais kovojančiai merginai ir buvo sunku pripažinti, kad ją suvystė vyras, kuriam ji ilgą laiką jautė neapykantą, vėliau virtusia draugiškumu, o galiausiai...meile. Buvo keista vien galvoti apie tai, tačiau net jos kvaila širdis išdavė tikruosius jausmus, daužydamasi taip stipriai, lyg būtų užsukta muzikinė dėžutė, kuri gali groti valandų valandas ir nesustoti, kol neišgirs panašios dainos. Gal jei šią akimirką būtų buvusi vienui viena ir neleidusi viso savo laiko su buvusiu mokytoju, Kamilė galvotų visai ką kitą ir nesureikšmintų to fakto, kad trokšta būti su juo, kai vien pažvelgus į kitą vaikiną, ji pradėdavo mintyse lyginti jį su Gabrieliumi, galiausiai nuspręsdama, jog niekas negalėtų jam prilygti. Tokie apmąstymai gąsdino merginą ir dėl to, kad mylėti tokį vyrą, kuris savyje nešiojosi tiek daug skausmo ir pykčio, buvo labai pavojinga. Aišku, tam tikra prasme toks jo paslaptingumas žavėjo ir traukė, tačiau Kamilė taip pat nujautė, kad nebus lengva jį prisijaukinti ir bent kiek suminkštinti užkietėjusią širdį, priverčiant įsileisti ją vidun. Nors tai dar nereiškė, kad mergina nenorėjo pabandyti kažką padaryti ir pakeisti vaikino įsitikinimus apie tai, jog jie gali būti tik draugai, kurie kas keliasdešimt metų praleidžia kartu kelias naktis ir vėl užmiršta vienas kitą, toliau gyvendami savo gyvenimus. Galbūt Gabrielius ir nenorėjo to pripažinti, tačiau jam reikėjo Kamilės lygiai taip pat, kaip ir jai jo.
Mergina bėgo per lietų, tvirtai saujoje spausdama vaikino ranką ir juokėsi, tempdama jį prie besisukančių prekybos centro durų. Tai, kad palikę Gabrieliaus dukros namus, medžiotojai iškart pateko į audros įkarštį, buvo tikrų tikriausias Dievo siųstas ženklas, kuris reiškė, jog jiems nereikėjo būti savanaudiškiems ir palikti Alekso, dėl kelių minučių vienumos.
Kamilei visa tai atrodė labai juokinga, todėl mergina kvatojosi net tada, kai jie atsirado pastato viduje, kur vaikščiojo nemažai žmonių, norinčių išvengti stipraus lietaus. Galiausiai merginos juokas nutilo ir ji išdrįso atsisukti į Gabrielių, prikąsdama apatinę lūpą.
- Atsiprašau. – mergina prunkštelėjo, vos galėdama susitvardyti, nors dabar net nebūtų galėjusi pasakyti, kas ją taip prajuokino. Pagaliau Kamilė atsiduso ir nurimo, tačiau veide vis dar švietė linksma šypsena. – Gal iš pradžių susiraskim tualetą ir truputį apsitvarkykim? Nujaučiu, kad atrodau siaubingai, o ir tu jau nebe toks žavus, koks buvai prieš mums išvažiuojant. – ji šyptelėjo, iš pradžių kritiškai nužvelgdama Gabrielių, o paskui ir save. Mergina jautė kaip šlapi marškiniai nemaloniai limpa prie jos kūno, išryškindami iškilumus ir leisdami ne vienai smalsių vyriškų akių porai atsigręžti į ją, todėl skubiai apsidairė aplinkui, ieškodama nukreipiančių ženklų, nes būti nužiūrinėjamai jai visai nepatiko, kai, jos nuomone, tokius dalykus turėjo teisę matyti tik vienas vyras.
Galiausiai Kamilė išvydo tai, ko ieškojo ir pagriebusi vaikino ranką nusivedė jį tualeto kryptimi, tikėdamasi bent ten rasti taip trokštamą ramybę. Vos išvydusi dvejas duris su ženklais, kurie aiškiai pažymėjo lyčių skirtumus, mergina suprato, kad nuėjusi į moterų pusę, tikrai papuls į nuolat plepančių draugių būrį, todėl ilgai nedvejojusi pastūmė vyrų tualeto duris, kartu įsivesdama ir Gabrielių. Ji iškart stabtelėjo, įsiklausydama į garsus, tačiau netrukus lengviau atsikvėpė, suprasdama, kad jiems pavyko rasti privatumą net tokioje triukšmingoje vietoje kaip prekybos centras. Mergina šyptelėjo ir paleido vaikino ranką, pasisukdama į jį ir pasistiebusi ant pirštų galiukų, apsikabino jo kaklą ir prigludo prie lūpų, išsiprašydama bučinio, kurio norėjo jau nuo pat tos akimirkos, kai pamatė, koks švelnus gali būti Gabrielius, susipažindamas su pirmą kartą matomu šeimos nariu. Tai buvo labai žavu ir Kamilė manė, kad vien dėl tokių mielų momentų galėtų suteikti jam šansą ir pagaliau pasakyti, ką jaučia, nors tokiai užsispyrusiai personai kaip ji, tai buvo labai sunku.
Galiausiai mergina atsitraukė ir nusišypsojo, paleisdama Gabrielių iš savo glėbio ir nužingsniavo prie kriauklės. Ji pažvelgė į savo atvaizdą veidrodyje ir nežymiai susiraukė, tačiau tik pirštais persibraukė plaukus ir iškart nuėjo prie prietaiso, kuris buvo skirtas rankoms džiovinti. Tiesa, Kamilė nesiruošė jo naudoti pagal paskirtį, ką tik įrodė jos greiti pirštai, kurie atsagstė marškinių sagas, leisdami jai nusirengti šlapią drabužį ir pakišti jį po karšto oro srove. Tik tai atlikusi, mergina pasisuko į Gabrielių, linksmai jam nusišypsodama, svarstydama, ar jis kada nors buvo pakliuvęs į panašią situaciją su kuo nors kitu, kas privertė jos lūpų kampučius nusvirti truputį žemiau.
Pagaliau Kamilė paliko marškinius ramybėje, padėdama juos ant kriauklės krašto, nes buvo aišku, kad kiaurai permirkęs drabužis dabar tikrai neišdžius, todėl ji pasidavė ir iškart grįžo prie vaikino, atsistodama priešais jį.
- Kad ir kaip kvailai tai skambėtų iš pusnuogės merginos... mes turim pasikalbėti. – rudaplaukė vyptelėjo ir įrėmusi delną Gabrieliui į krūtinę, stumtelėjo jį prie sienos. Ji plačiau nusišypsojo, pati prieidama visai prie pat jo ir prispausdama savo liaunu kūnu, tarsi bandydama įtikinti, kad nėra silpna ir jei labai norėtų, rastų būdų, kuriais neleistų jam pabėgti. – Ką tu man jauti, Gabrieliau? Nedrįsk sakyti, kad mes tik draugai, nes niekada nebūtum su manimi miegojęs, jei nenorėtum manęs.- ji prikando apatinę lūpą, primerktomis akimis nužvelgdama vaikiną ir delnais prispausdama jo pečius prie sienos. – Daug kas priklausys nuo tavo atsakymo, todėl gerai pagalvok, mažuti, nes antro šanso nebus. – Kamilė prisispaudė dar arčiau ir pati kvėptelėjo oro, iškart suspausdama lūpas į siaurą liniją, nes nenorėjo išsiduoti, kad net dabar jo norėjo, kai bandė išpešti svarbią išpažintį, o kūnas pats reagavo į jį, išblaškydamas visas mintis, kurios buvo susiformavusios jos galvoje. Tas efektas, kurį išprovokuodavo Gabrielius buvo vienas iš keisčiausių dalykų jos gyvenime, bet Kamilė būtų galėjusi drąsiai tvirtinti, kad būtent tai ir vertė ją jaustis gyvesne, nei jautėsi didžiąją dalį savo egzistencijos.


Je n'ai jamais compris pourquoi certains me voyaient comme un Ange et d'autres comme le Diable en personne. Je ne suis pas tout l'un ou tout l'autre, mais un simple mélange des deux.
Atgal į viršų Go down
avatar


Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Vyrų tualetas   Pen. 06 27, 2014 5:08 pm

Gabrielius išties nenorėjo nei vaikščioti po Niujorką, būtų mielai ėjęs vienas, kad galėtų pagalvoti kas yra kas, kaip jam reiktų elgtis su Kamile, kai merginos žvilgsnyje išvysdavo tokius šiltus jausmus jam, kad pasidarydavo sunku, negalėjo elgtis su ja kaip su eiline moterimi su kuria tenori tik praleisti naktį. Netgi tada kojos tapdavo guminės, lyg nebūtum galėjęs pajudėti. Kvėptelėjo oro eidamas su ja, kol pradėjo pliaupti, ženklas, kad reikėjo niekur neiti. Merginai pradėjus daug greičiau jį temptis link prekybos cento, kuriame neturėjo taip lyti vaikinukas vos šyptelėjo girdėdamas tokį nuoširdų juoką. Jis ją sugadino, jis ją gydo. Nesuprasi to gyvenimo. Vėl tas pats mielas ir naivus žvilgsnis, tik šį kartą Gabrielius nematė jame jokios baimės, kad galėtum būti išjuoktas, kad ji bijotų paklausti vaikino ar jis norėtų ją mokyti to ką pats moka. Dabar ji buvo ji, tokia pažeidžiama, žmogiška, bet taip pat nuostabi. Vien taip pagalvodamas jis suprato, kad įklimpo į tokį gilų reikalą. Jei pasitrauks jis ją įskaudins... Bet jei liks... Jei jai kas nors nutiks būnant su juo. Sunku apie tai negalvoti, kai ne vienas žmogus kentėjo dėl jo tokio. Jis galėjo pripažinti, kad ją jaučia taip stipriai, tačiau, kad įsimylėjo. Niekada nepripažins, nei sau, o ypač Kamilei. Pasiekęs vidų atrodo pasipurtė kai paties marškiniai lipo prie kūno, bet ne ką žiūrėtų į save, bet užsispoksojo į merginą. Na todėl, kad jos drabužiai išryškino jos dailią figūrą, bet... Jis ką kitą įžiūrėjo. Seniai matė taip ją besijuokiančią. Pasipurtė vaidindamas šunį ir nusijuokdamas. Žinoma, kad jis nebuvo toks kaip kiti, niekada nebūtų galėjęs tokiu būti, nes ir nebuvo visiškas žmogus ir iš dalies nenorėjo būti panašus į kitus kai žmonės mato save, kartais ir pervertina, vaikinas žinojo savas galimybes ir pervertinti būtų buvę kažkaip per daug gerai jam. Todėl ir dažnai sumenkindavo viską ir būdavo paprastas vaikinas.
-Nėra ko atsiprašinėt, nieko nepadarei. – Papurtė galvą aptaškydamas šalia ėjusią babcę, kuri į jį gan šnairai pažiūrėjo, ne bet tikriausiai nieko tokio, ji ir taip ant visų buvo pikta, todėl nesidomėjo ką daro šalia esantys. Žmonės sukosi vienas per kitą nenorėdami eiti laukan, juk ten lijo ir tikrai pakankamai stipriai. – Galbūt, žinai, jei buvo rūgštus lietus dar gali netekti savo žavių garbanų. – Nusijuokė kiek sugaudamas jos plaukus ir šypteldamas. Tačiau dabar kaip ir nusiraminęs buvo šalia. – Aš nebe? Kaip taip gali būti? Kad ir koks būčiau aš žavus. – Pasakė papusdamas lūpas ir pasižiūrėdamas savo žydromis akelėmis. Aišku, kad jis ją erzino, tačiau jam tai patiko.
Jis neskubėdamas ėjo paskui Kamilę ieškodamas vietos, kurioje buvo galima pasitvarkyti jos nuomone ir taip pasiekė tualetą, kuriame turėjo ir būti. Apsižvalgęs jis buvo įtemptas į savos lyties tualetą kilsteldamas antakiuką, bet aišku nekomentuodamas, kad Kamilė sugebėjo ateiti čia. Nors aplink buvo tuščia ir nei vienas nestovėjo nuoga subine gąsdindamas jaunas nekaltas mergeles. Kamilei atsisukus ir šyptelėjus pakreipė galvą pažiūrėdamas ką ji svarsto, tačiau jai pasistiebus ir apkabinus kaklą per daug neprieštaravo atsakydamas į tokį bučinį, kurio jis jau kurį laiką troško. Niekas nekaltas, kad vaikinas buvo jau priklausomas, ne vien nuo jos kūno.
-Už ką man tokia garbė? – Paklausė atsitraukdamas ir pažvelgdamas į merginos akis. Jis jau gerą pusdienį buvo ramus medžiotojas, kuris nekišo prie Kamilės rankų, nes iš pradžių vairavo, o paskui šalia buvo Aleksas, o dabar jis vėl buvo vienas... su ja.
Jai atsitraukus šyptelėjo nužvelgdamas ją ir nueidamas pats prie kriauklės, kad nekiltų noras žiūrėti į merginą. Tai kažkiek nesveika, tas jo noras būti šalia. O likus tokioje uždaroje patalpoje atrodo ore buvo tos elektros nuo jų abiejų. Taip, Kamilė jį taip paveikė, kad vaikinas sučiaupė lūpas. Kodėl jam buvo taip sunku pripažinti, kad negalėjo dabar be jos. Užsipylė ant delnų vandens perbraukdamas per veidą ir galiausiai atsiduso pasisukdamas link merginos, kuri kaip tik sagstėsi marškinėlių sagas ir pakišo juos po karšto oro srove. Na jis nemanė, kad tai padės, bet ką jau padarysi, bent kažkiek laiko. Jai pasisukus atsakė menka šypsenėle į tą šypsniuką. Aišku buvo įdomu ką pagalvojo taip pažiūrėdama, bet jos lūpoms nusvirus susiraukė. Kažkaip nelabai fainai pasidarė. Kai net nenumanė apie ką ji pagalvojo taip pažiūrėdama.
Palikus marškinius ramybėje jis vėl pasižiūrėjo į ją, nes dabar jau stebėjo koki šlapi pašiaušti jo plaukai buvo. Kraupus tas gyvenimas kai sulyja ir nieko jau padaryti negali. Nieko tokio, jis kaip nors išgyvens. Galbūt. Kamilei sugrįžus atgal ir atsistojus priešais kažkiek nesuprato. Juk jie čia atėjo ne pasikalbėti.
- Gerai, pasikalbėkim apie ką tiktai nori pusnuoge mergina, aš atviras pokalbiams su moterimi vyrų tualete, kuris pastatytas prekybos centre. – Jis pasisuko į duris, kurios prasidarė ir vaikinukas atsisuko į atėjusį vyrą. – Gal malonėtai nešt subinę laukan aš kalbuosi. – Pasakė negalėdamas patikėti tokiu žmonių įžūlumu, kai durys užsidarė ir jis pats gan skaudžiai atsirėmė į sieną nuleisdamas akis į tą liauną jos kūną, kuris spaudė jį. Bėgti vaikinukas jau tikrai neketino. Vos jai prigludus kažkiek išsitiesė. Kaip nereaguosi į tokius dalykus kai ji ypač yra šalia. – Ką tau jaučiu Kamile? Gerai, nedrįsiu sakyti, kad mes tik draugai. Draugai taip nedaro. O apie miegojimą... Niekada nesakiau, kad tavęs nenoriu, netgi po pirmos kartu praleistos nakties. – Ji kažkiek stipriau paspaudė Gabrielių prie sienos ir jis vis tiek nenutraukė žvilgsnio galvodamas ką turėtų pasakyti. – Man tikrai įdomu ką norėtum išgirsti. Tačiau... – Tarstelėjo matydamas vėl jos akis, aptemusias nuo geismo ir jis noriai ją pabučiavo prisitraukdamas prie savęs ir perkeldamas rankas ant jos užpakalio ir kažkiek pritraukdamas prie savęs palinko link jos kaklo. Aišku gavo bučinį nuo kurio vėl širdis gan stipriai plakė. Jis tyliai atsiduso bandydamas atgauti kvapą kai jau žinojo ką jai pasakys.
-Nori girdėti, kad vien nuo tavo žvilgsnio užverda kraujas. Kiekvieną kartą norisi, kad nenusisuktum, nesinori paleisti iš rankų. Ką jau kalbėti apie tai kai būni šalia ir netgi nenorėdama prisilieti, toks jausmas, kad pasiimčiau tave nesvarbu kur, nesvarbu kas mato ir tikrai per daug dėl to nesijaudinčiau. – Vyptelėjo perbraukdamas lūpomis jos kaklu ir taip kalbėdamas pakildavo tai aukštyn tai žemyn. Kai patraukė rankas ir jomis ėmė vedžioti merginos nugara. – Kaip tavo žvilgsnis tampa tamsus kaip dabar, niekada nebūčiau pagalvojęs, kad gali taip žiūrėti į ką nors. – Tarstelėjo kiek atsitraukdamas nuo jos ir pasilikdamas rankas ant liemens. – Sunku negalvoti apie tokius dalykus ir dabar kai esi taip arti ir dar pusnuogė... Atrodo, kad tyčia mane erzini, kai pats negaliu atsispirt, kaip koks narkomanas. Man tavęs reikia. – Papurtė galvą užsimerkdamas.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Lindsey Morgan
PRANEŠIMAI : 3431

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Vyrų tualetas   Antr. 07 01, 2014 4:11 am

Kamilė nenorėjo galvoti apie vaikiną, kaip apie potencialią gyvenimo meilę, nes tokių dalykų jos gyvenime negalėjo būti. Labai ilgą laiką mergina buvo įsitikinusi, kad dėl daugybės savo padarytų klaidų, ji neturi teisės kam nors jausti šiltus jausmus ir prisirišti prie kito žmogaus, kai kiekvienas, kuris išdrįsdavo prie jos prisiliesti, netrukus nukentėdavo fiziškai arba emociškai. Kami nenorėjo niekam atnešti skausmo, todėl stengdavosi laikytis nuo vaikinų, kurie iš tolo skleisdavo romantikos aromatą, nuspręsdama, kad ji neturėtų būti laiminga ir džiaugtis tokiu dalyku, kaip meilė, kai normalaus gyvenimo iliuzija būtų sudužusi, dar prieš įgaudama pagreitį. Galbūt todėl būdama su Gabrieliumi, mergina manė, kad galės to išvengti, kai jis niekada nerodydavo jai jokių šiltų jausmų, vengdamas bet kokios kalbos apie tai ir geriau laikydamasis nuošalyje, nei atvirai pasakydamas, jog norėtų kažko daugiau nei paprastos draugystės. Aišku, Kamilė galėjo klysti ir tik įsivaizduoti, kad kelis kartus jo akyse išvydo tokią užgaidą, pati paslapčia trokšdama būti ne tik jo mokine ar mergina vienai nakčiai, bet moterimi, su kuria jis norėtų leisti savo dienas ir naktis, nes paleisti ją iš savo glėbio būtų per sunku.
Mergina nežinojo, ar tokios svajonės atsirado jos mintyse prieš daugelį metų, kai treniravosi su vaikinu, ar vakar, kai pagaliau pripažino, kad nori jo kaip vyro, tačiau šią akimirką tai nebuvo labai svarbu, nes viena buvo aišku – ji nesiruošė paleisti progos būti su Gabrieliumi, atkakliai siekdama būti jo išrinktąja, net jei ir toks planas pasirodytų esąs nesėkmingas. Kamilė buvo užsispyrusi ir žinojo, ko norėjo, todėl buvo nesunku suprasti, jog ji nuvers visus kalnus, kad tik galėtų būti su juo. Toks pasiryžimas ją pačią truputį trikdė, kai mergina labai ilgą laiką žiūrėjo į vaikiną kaip į draugą, stengdamasi nepastebėti jo patrauklaus kūno, kuris neabejotinai būtų suviliojęs anksčiau griebtis veiksmų ir bandyti pavergti jo širdį, nors šansų, kad jai pavyks, buvo labai mažai.
Kamilę stebino ir tai, kad būdama su Gabrieliumi, jautėsi tokia laiminga ir nerūpestinga, kaip vaikas, kuriam po ilgo laiko mama leido išeiti į lauką pažaisti su draugais. Ji nesitikėjo, jog prireiks tiek mažai laiko, kad prisirištų prie vaikino ir galvotų, jog atsitraukimas būtų didžiulė klaida, kurios jai nederėtų daryti. Iš pradžių tai priskyrusi eilinei aistrai ir norui būti su kita būtybe, po kiek laiko mergina suprato, kad viskas nėra taip paprasta. Galbūt tai tebuvo simpatija, didžiulis susižavėjimas ar netgi ilgus metus širdyje besislepianti meilė, tačiau Kami suprato, kad būtent dabar yra laikas veikti, nes vėliau gali atsirasti kas nors kitas ir ji liktų kvailės vietoje, beprasmiškai tikėdamasi to, ko niekada nebus.
Turbūt minties eiti į tuščią vyrų tualetą nebuvo galima pavadinti pačia protingiausia, kai jų abiejų žvilgsniai išdavė, kad būti vieniems uždaroje patalpoje, buvo beprotiškai pavojinga, kai nagai niežtėjo iš noro nutraukti visus jo drabužius ir dar kartą patenkinti savo poreikius, kurie atsirado tą pačią akimirką, kai jų akys susidūrė. Kamilei buvo sunku vien pagalvoti apie tai, kad negalėtų priglusti prie jo lūpų kada tik to panorėjusi, todėl taip ir elgėsi, išnaudodama progą, kol dar ją turėjo.
- Labai norėjau ką nors pabučiuoti, o vienintelis šalia esantis vyras buvai tu, taigi... – nutęsė rudaplaukė, gūžtelėdama pečiais ir nusišypsodama. – Nors man būtų tikusi ir mergina. – pridūrė Kamilė, mirktelėdama jam viena akimi ir nusisukdama į ryškiai apšviestą veidrodį, kuris per daug gerai išryškino jos nuo lietaus pasišiaušusius plaukus, priversdamas merginą piktai primerkti akis. Kami tik atsiduso, pakedendama juos pirštais ir pasukdama galvą į Gabrieliaus pusę, linksmai nužvelgė jį. Žinoma, ji melavo ir vaikinas tikrai neatrodė prastai, netgi atvirkščiai, dar labiau viliojo priglusti arčiau prie jo liūties iškankinto kūno. Mergina prikando apatinę lūpą, bandydama išmesti tą mintį iš galvos, manydama, kad jai jau atėjo laikas pradėti valdytis ir nelįsti prie medžiotojo, kiekvieną akimirką, kai jie lieka vieni ir jis atrodo kaip aktorius iš romantinės dramos, bėgdamas pas savo mylimąją net pliaupiant lietui. Kamilė netgi suspaudė rankas į kumščius, tačiau net tai nepadėjo jai ir netrukus jos vargšas kompanionas buvo priremtas prie sienos, kol į jį atidžiai žvelgė didžiulės žalios akys. Mergina neatitraukė savo žvilgsnio net tada, kai išgirdo atsiveriančias duris, nes tą akimirką jai rūpėjo tik Gabrielius, o visa kita neatrodė taip svarbu, kad susilauktų jos besąlygiško dėmesio.
Kiek rudaplaukė galėjo prisiminti, jie niekada rimtai nesikalbėjo, todėl buvo keista taip elgtis, tačiau ji vis tiek buvo pasiryžusi išsiaiškinti tiesą, todėl laikė tvirtai prispaudusi vaikiną savo kūnu ir neleisdama jam išsisukti iš šios keistos situacijos. Kamilė žinojo, kad vyrai labai nemėgsta, kai moterys įkyriai klausinėdavo, ką jie joms jaučia, tačiau tas klausimas merginai nedavė ramybės, todėl ji privalėjo sužinoti, ar Gabrielius į viską, kas vyko tarp jų, žiūrėjo kaip į eilinį žaidimą, ar suprato, kad viskas yra daug rimčiau nei ankstesniais kartais.
- Draugai su privalumais taip pat būtų neteisingas atsakymas. – vyptelėjo mergina, toliau stebėdama vaikiną. – Tu taip pat niekada nesakei, kad nori manęs. – Kami išsižiojo iš nuostabos, išgirdusi vėliau sekusius jo žodžius. Ji tikrai manė, kad Gabrielius jau seniai pamiršo pirmąją jų kartu praleistą naktį, kai niekada nesulaukė jokio komentaro apie tai kas įvyko, turėdama pasitenkinti tik tyla, todėl jo pareiškimas, kad net tada elgėsi vedamas ne tik instinktų, bet nuoširdaus troškimo, neabejotinai paglostė jos savimeilę.
- Norėtum žinoti, kodėl to klausiu? Bandau įsitikinti, kad bet kurią akimirką tu nesugalvosi pabėgti ir nepaliksi manęs svarstyti, ką padariau negerai. Man jau keletą kartų taip nutiko, todėl dabar noriu pasimokyti iš savo klaidų ir išgauti atvirą atsakymą. – ji ištarė visiškai rimtai, dar kartą bandydama nurimti, nes visas jos kūnas išdavė, kad dabar ji visai nenori kalbėtis. Matyt, tai Gabrieliui nepraslydo pro akis, nes netrukus jo lūpos glaudėsi prie jos, prašydamos visko, ką ji galėjo duoti. Kamilė atsakė į bučinį, kol pritrūko oro ir jai teko atsitraukti, priglaudžiant savo skruostą prie vaikino ir klausytis jo sakomų žodžių, kurie nė kiek nepadėjo nurimti jos stipriai besidaužančiai širdžiai.
- Vis dar nesuprantu, kas mane verčia kiekvieną prakeiktą akimirką trokšti būti su tavimi, tačiau galiu pasakyti tik tiek, kad aš tavo, Gabrieliau, jei tik manęs nori. Dabar tikrai nenorėčiau pasitraukti nuo tavęs net per ištiestos rankos atstumą. – ji užmerkė akis, jausdama vaikino lūpas prie savo kaklo. – O aš niekada nemaniau, kad tu galėtum būti toks švelnus. – sumurmėjo mergina. – Ypač su manimi. – dar tyliau pridūrė Kamilė. – Patikėk, vaikine, aš jaučiuosi ne ką geriau. Atrodo taip, tarsi negalėčiau išgyventi nei vienos dienos be tavęs... – nutęsė Kamilė, atsitraukdama nuo jo ir pažvelgdama į žydras vaikino akis. Nors ir pirmą kartą girdėjo kažką panašaus iš Gabrieliaus, vis tiek jai nekilo abejonių, kad tai, ką jis pasakė buvo nuoširdu, todėl mergina ilgai nelaukė ir paėmusi jo ranką, nuėjo prie artimiausios kabinos, įsitempdama jį į vidų ir už jų pasukdama užraktą.
- Man reikia rasti būdą, kaip galėčiau tau atsispirti, nes tuoj būsiu priklausoma nuo sekso su tavimi ir pamiršiu, kaip reikia normaliai vaikščioti. – ji atsiduso ir nusijuokė, papurtydama galvą, kol pirštais atsegė savo kelnių sagą ir užtrauktuką, greitai nusimesdama drabužį ir nuspirdama truputį toliau, kad netrukdytų. Kamilė suėmė jo kelnių sagtį, prisitraukdama Gabrielių prie savęs, kai pati atsirėmė į pertvarą, stebėdama jį meiliu žvilgsniu. Netrukus mergina jau buvo atsagsčiusi jo marškinių sagas ir glaudė lūpas prie vaikino krūtinės, kol pirštai toliau glamonėjo kūną, liesdami nuogą odą. Kamilė kilstelėjo akis, pažiūrėdama į Gabrielių ir delnais suėmė jo veidą, priglausdama jį arčiau, nes jai dabar reikėjo tik jo kūno teikiamo prieglobsčio, todėl galvoti, kad jos dėmesį būtų galėjęs nukreipti kas nors kitas, buvo beprasmiška.


Je n'ai jamais compris pourquoi certains me voyaient comme un Ange et d'autres comme le Diable en personne. Je ne suis pas tout l'un ou tout l'autre, mais un simple mélange des deux.
Atgal į viršų Go down
avatar


Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Vyrų tualetas   Pen. 07 04, 2014 7:41 pm

Gabrielius žinojo, kad ką nors prisileidęs tiesiog pasikeis , o dar vienas randas galėtų ne tik subjauroti sielą, bet ją palaužti, kad jis jau nebekeltų arba kaip tik palūžtų taip, kad dingtų, nebereiktų jau niekam keltis dar kartą. Taptų tokia būtybe, kuriai būtų svetimas dalykas kaip jausmai, artimi žmonės, kad ir jie vis dar jį mylėtų. Bet vyro elgesys sugebėtų visus atstumti, kai jis negalėdamas pasenti liktų vienas. Galbūt ir būtų troškęs likti taip savo naujuose namuose Forkse. Visas tas reikalas su paskutine moterimi, tiek laiko praėjo kai Gabrielius gavo Amelę į savo rankas ir suprato, kad jos nebėra. Kuris laikas vaikštinėjo kaip nesavas... Bet išgyveno, o dabar stebi Kamilę būtent tokiu žvilgsniu kaip tai darydavo kažkada. Jis nenorėjo išeiti tada, o dabar? Tikriausiai priežastis ta, kad jis bijojo. Bijojo būti savimi, būti atviru, atsipalaidavusiu, mylinčiu bei tai, kad įsipareigotų jos nepalikti, būti atsakingam ne tik už save, bet ir kitą žmogų. Jie juk pažįstami ne diena, ne dvi, o jau netgi dešimtimis metų, bet tik dabar pradėjo būti kartu kaip du beveik normalūs suaugę žmonės.
Gabrielius pats šypsojosi, paskutiniu metu jis taip ir darė. Būti laimingu, o ne juo apsimetinėti. Laiką leisti ne medžiojant, bet būnant su mylima moterimi. Jo galvoje antrą kartą pasikartojo žodis "mylima". Negi jis taip pagalvojo? Mylėjo Kamilę? Kaip taip galima kai neleido sau jausti tokių jausmų kaip meilė? Daug laiko ją engė, erzino, skriaudė ar kitaip kankino merginą. Netgi tos naktys kartu... Jis jautėsi kitaip, ne kaip jos mokytojas, bet ir ne draugas. Tuo netroško tapti. Jie abu iškankinti ir netyčia sugebėjo papulti pas vienas kitą, lyg aplink niekieno glėbys nebūtų galėjęs apsaugoti ir gydyti ne matomas žaizdas, bet nuo visko pavargusią sielą. Dėl Kamilės kančių tikrai buvo kaltas jis, mėgo kankinti nekaltus žmones, būti aukštesnis už juos ne ūgiu, tačiau jėga, viskuo kuo galėjo. Jam nebuvo svarbu, kad ji moteris, jog daug labiau jaučia, kad jai galima parodyti ką jaučia ir išlieti emocijas jų nelaikant savyje. Tada ašaros, nusisukdavo, nes tai negraudindavo... Ne, bloga nuo silpnumo. Juk niekas netoleruos, kad po velniais ėmei verkti mūšio lauke, nes tau skauda! Negalima verkti, kad skauda, niekam nerūpi. Taip pat ir Gabrielius, tiek kentėjęs, būdamas vienas galvodavo ką padarė, žadėdavo, kad radęs tėvą jį užmuš, už tai, kad pasaulyje atsirado toks kaip jis.
Išties mažai kas pasikeitė ne tik ant jo, bet ir Gabrieliaus charakteryje. Kartais pasirodantis bjaurumas sugebėdavo supykdyti netgi tuos, kurie turi daug kantrybės. Kamilė sugebėjo jį pašvelninti. Ilgą laiką elgėsi bjauriai, manipuliavo tais kuriais myli. Gavęs atsakymą, kodėl ji jį pabučiavo linktelėjo galva atrodydamas, kad jam tai visiškai nerūpi.
- Žinoma, juk bet kada galėjai susirasti kokią merginą. Žinai, visi kiti geriau nei aš, bet tu vis tiek bučiuoji mane? - Kilstelėjo antakiuką pasitikslindamas dėl jos tokių žodžių, bet aišku, kad ją tiktai erzino.
Nusekė akimis stebinčią save veidrodyje pats pasiremdamas į sieną ir užsimerkdamas. Nenorėjo žiūrėti į Kamilę taip, lyg ji suprastų, kad vaikinui ne pyragai, o kovoti su savimi tiek metų galutinai jau nuvargino. Bet būdamas prispaustas nužvelgė veidą arti. Na faktas, kad jam nepatiktų jei ji išvien klausinėtų ir jis tada numetinėtų lėkštą "myliu", o tada viskas taptų atsainu. Seksas per naktį triskart taptų per savaitę, per mėnesį, jie nežiūrėtų į vienas kitą, o galų gale susiėstų daugiau kartų negu spėtų į vienas kitą pažvelgti. Kažkiek juokinga. Kamilei prigludus pusnuogiu kūnu nepakėlė rankų jos neapkabindamas.
- O aš visai tikėjaus atsipirkti savo „draugais“, well... - Nusijuokė suprasdamas, kad to tokių dalykų jam nei pačiam liežuvis neapsiverstų pavadinti Kamilės drauge, sugulove, meiluže, partnere, net nenumanė kaip ją pavadintų norėdamas apibrėžti kas ji jam yra. - Niekada nesakiau... Tai tu niekada neklausei. Mes visada elgdavomės taip, lyg nieko nebūtų buvę. Kitaip... - Šyptelėjo pagaliau suprasdamas, kodėl sau neleido į ją pažvelgti tada. - Nebūčiau tavęs mokęs. Nesielgčiau taip kaip tada, tau nereikėjo manęs kaip potencialaus vyro, kandidato. - Tarstelėjo ir pačiam su žodžiais protas sušviesėjo. Jis jos norėjo, ne kartą būtų parsiguldęs, tačiau jai negalima žiūrėti į jį kaip vyrą. - Plius tu buvai per jauna. - Šyptelėjo mirkteldamas jai akele ir priglausdamas lūpas prie jos. Jaunoji Kamilė jam nebūtų tikusi.
Girdėdamas jos žodžius apie pabėgimą vyptelėjo papurtydamas galvą ir pakeldamas rankas pasidėjo jas ant merginos liemens prisitraukdamas arčiau.
- Vis dar galiu pasakyti nesitikėk nieko kas galėtų tave nuvilti. Prašau, nesitikėk, nors ir mano planuose nėra dingimo . - Tada jau pasiėmė bučinį suprasdamas, kad dabar pasitraukti neįmanoma fiziškai.
Bet jei viskas atvės jie supras, kad tai tikriausiai pati didžiausia klaida kokią tik jie galėjo padaryti būtent taip glausdami vienas kitą šalia, bet laiko kitaip tariant nesusigražinsi. Pasitraukęs nuo jos lūpų ir sakydamas tai ką būtent dabar norėjo girdėti merginą gavo jos atsakymą.
- Patikėk, pas mane negeriau. Sunku negalvoti. Ach... mano? Dabar ir neprašau pasitraukti, nereikia. - Nusileido žemyn gaudamas tokius žodžius ir atsidusdamas. - Pasirodymas ne iš pačios gražiausios pusės. Daug dar nežinai. - Linktelėjo pasitraukdamas ir vos šypteldamas. - Atsiprašau, bet nesigailiu ką padariau. - Susidūrė su jos žvilgsniu ir gan greitai atsidaro daug ankštesnėje patalpoje, bet jie puikiausiai tilpo kai Kamilė tapo beveik nuoga, Gabrielius kaskart nesusilaikydavo nužveldamas ją taip nuo galvos iki kojų ir buvo pritrauktas arčiau už diržo sagties. Kamilei eilinį kartą daug nereikėjo, kad jį valdytų, verstų elgtis neatsakingai ir taip, kad niekada nerastų ko gailėtis. Ne mažas, nebe jaunas, bet... Dabar užvertė galvą jausdamas jos lūpas prie savo krūtinės. Kaip ir rankas. Per daug gerai ją jautė taip būdamas šalia ir pakeldamas savas rankas, kad galėtų jas atremti į pertvarą ir ją kažkiek paspausdamas visu kūnu. Kamiliuko delnai suėmė jo veidą ir privertė priglusti prie lūpų, kai jis gan greitai numetė savo kelnes kažkur netoli jos ir atsakydamas į bučinį. Tuo metu pirštų galais paglostė jos pilvą suprasdamas, kad išprotės. Jam jos reikėjo dabar pat, nesveikas, liguistas, savanaudiškas noras ją pasiimti. Dabar kai ją bučiavo mažai kas turėjo svarbos, tad galėjo tai būti, ne tik prekybos centras. Pasitraukė ketindamas atsakyti, bet negalėjo, nes atrodo taip trūko oro, kad tik giliai kvėpavo gniauždamas ranką, kuri vis dar rėmėsi į pertvarą.
- Jei tapsi priklausoma gydysim, jei nepaeisi, padėsim. Visada yra išeitis. - Tarstelėjo suimdamas jos apatinių kraštą ir truktelėdamas žemyn.
Negalėjo apie nieką kitą pagalvoti tik apie ją, o dabar kai jie ir daug laiko neturėjo... Nereikėjo dėl to sukti savo dailios ir nuo lietaus šlapios galvelės. Pasitraukė palaukdamas, kol ji išlips iš savo drabužio ketindamas jos taip lengvai nepalikti ant žemės. Išties gerai, kad jis turėjo jėgos, o Kamilė nebuvo tokia jau sunki, todėl vaikinas vėl atsirado šalia jau nebegniauždamas pirštų, bet kažkiek laiko neleisdamas jai pabučiuoti, o pats paglamonėdamas jos liesą kūną. Ji nebuvo menka, niekada tokia nelaikė jos ir Gabrielius, bet va dabar jis tiesiog nesuprato kaip sugebėjo taip įklimpt. Nuleido rankas ją pakeldamas ir atremdamas į sieną pažvelgė į akis. Na jam nebereikėjo daug lenktis, kad pasiektų merginos veidą todėl pakankamai greitai kilo noras tiesiog ją pabučiuoti. O jis ir nelaukė jokių tinkamų momentų, taip ir padarė . Nesuprato kas privertė taip elgtis, ilgėtis jos prisilietimų kai negali jo liesti. Jis nebegalvojo, sveikas protas atsisakė bendradarbiauti, bet paliko galimybę protauti ne ta galva.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Lindsey Morgan
PRANEŠIMAI : 3431

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Vyrų tualetas   Sk. 07 06, 2014 12:15 am

Kamilę gąsdino tai, jog jos santykiai su vaikinu krypo keista linkme, negalėdama nesuvirškinti to fakto, kad į širdį įkyriai beldėsi jausmai, kuriems ji dar nebuvo pasiruošusi. Vien galvoti apie jį, kaip apie vyrą, buvo gana keista, kai labai ilgą laiką mergina nenorėjo pripažinti, jog Gabrielius ją traukia, geriau visą dėmesį nukreipdama į treniruotes, tokiu būdu tarsi bausdama save už tai, kad išdrįso jam pajusti menkutę simpatiją. Jiems abiems buvo lengviau, kai jų bendravimas rėmėsi tik nuolatiniais piktais žvilgsniais ir prakaito liejimu treniruočių salėje, o kitokius dalykus žadančios mintys likdavo galvoje, taip ir nepasiekusios lūpų. Turbūt Kami būtų sėkmingai viską pamiršusi jei ne ta naktis, kuri kardinaliai pakeitė jos požiūrį į visada griežtą ir nieko apie save neatskleidžiantį Gabrielių, kas leido jai suprasti, kad jis gali būti aistringas ne tik medžioklėje, bet ir kituose, daug intymesniuose reikaluose. To visiškai užteko, kad mergina pažvelgtų į jį kitomis akimis ir suprastų, kad toks vyras galėtų užkariauti jos širdį, jei tik būtų truputį silpnesnis ir lengviau pasiduotų jos įtakai. Žinoma, vaikinas toks nebuvo ir net nesiruošė būti valdomas moters, todėl elgėsi su ja taip, lyg nieko nebūtų nutikę, todėl ir Kamilė nusprendė, kad neverta puoselėti kvailos vilties, jog tarp jų galėtų būti kažkas daugiau ir erzinti savo širdies netikrais jausmais, todėl pamažu viską užmiršo, vėl susitelkdama ties medžiokle, nes naujas pasirinktas gyvenimo būdas buvo daug svarbesnis, nei vyras, kuris nenori su ja turėti nieko bendro. Kitos nakties mergina taip nesureikšmino, priskirdama jų neplanuotus veiksmus per dideliam alkoholio kiekiui ir pasisekusiai medžioklei, kas leido jiems abiems labiau atsipalaiduoti ir negalvoti apie tai, ką daro, pasiduodant paprastam troškimui turėti kažką šalia savęs.
Tiesa, Kamilė nemokėjo paaiškinti to, kas prasidėjo vakar, kai jau ne vieną kartą buvusi su vaikinu, net ir dabar norėjo, jog Gabrielius būtų kartu ne tik tam, kad pasisavintų jos kūną, panaudodamas saviems tikslams, tačiau norėdama pajusti ne tik aistrą, kuri užvaldydavo kiekvieną kūno ląstelę ir leisdavo akimirksniu pamiršti, kokie svarbūs apmąstymai slepiasi jos galvoje, bet ir gilesnius jausmus, priverčiančius galvoti tik apie vieną žmogų, dėl kurio būtų negaila paaukoti visko, ką turi. Mergina žinojo, kad yra drąsi, manydama, jog vaikinas galėtų būti tas asmuo, kai prieš daugybę būtų pasijuokusi iš tokios minties, tačiau negalėjo galvoti apie jį kitaip, nes ne tik kūnas troško jo prisilietimo, bet ir širdis sakė, jog ji rado giminingą sielą, kuri galėtų suprasti, kodėl ji tapo tokia keista asmenybe. Su Gabrieliumi nebuvo lengva, kai dažniausiai iš jo sulaukdavo tik žiaurumo, tačiau išvydusi jo švelnesniąją pusę, Kami negalėjo apie jį galvoti kaip apie griežtą mokytoją, nes mintys sukosi tik apie tai, kad norėtų būti jam daug artimesne.
- Neteisingai mane supratai, mielasis. Norėjau pasakyti, kad jei labai norėčiau, galėčiau daug ką turėti, bet dėl kažkokios priežasties vis tiek pasirenku tave. – ji prikando apatinę lūpą, meiliai nužvelgdama vaikiną, kuris, kaip ir ji, negalėjo nekreipti dėmesio į erzinimus, visada atsakydamas tuo pačiu. Tokie nekalti jų žaidimai patiko Kamilei, todėl ji net nesiruošė artimiausiu metu nustoti taip elgtis.
Mergina ir pati vengė Gabrieliaus žvilgsnio, nenorėdama išsiduoti, kad būnant dviese, nenorėjo nieko kito, tik jo ir net toks mažas atstumas tarp jų, atrodė kaip bedugnė, kurios ji nesugebėtų peržengti. Jie abu buvo nusprendę, kad nelies vienas kito ir bus ramūs, tačiau buvo nelengva nulaikyti savo rankas toli nuo jo net tas kelias valandas, kurias praleido keliaudami į Niujorką, o tai tik įrodė rudaplaukei, jog jai išsivystė rimta priklausomybė nuo šalia esančio vaikino.
- Koks tu naivus, jei galvojai, kad taip lengvai išsisuksi. Manau, kad mes tiesiog du medžiotojai, kurie po daugelio metų sugebėjo pripažinti, kad jaučia abipusę trauką vienas kitam, tačiau nenori rimčiau įsipareigoti, nes bijo būti įskaudinti. Ar aš teisi, Gabrieliau? – Kami liūdnai šyptelėjo, suprasdama, kad apibrėžė savo dabartinę būseną jo atžvilgiu. – Juk tu buvai stiprus, jokių taisyklių nepripažįstantis vaikinas, o aš silpna ir naivi mergina, kuri droviai rausdavo dėl kiekvieno drąsesnio žodžio. Nemaniau, kad turiu šansų būti su tavimi. – ji vyptelėjo, papurtydama galvą. Medžiotoja klausėsi vaikino, suvokdama, kad tai, ką jis sako, yra tiesa ir jei jie būtų pasidavę vienas kitam, galiausiai jai būtų tekę rinktis tarp tinkamo pasiruošimo medžiojimui ir meilės, nuo ko vienu ar kitu atveju, ji vis tiek būtų nukentėjusi. – Per jauna? Galbūt norėjai pasakyti nepatyrusi? – Kamilė kilstelėjo antakius. – Bet juk tada buvau jautri ir pažeidžiama, visai ne tokia bjauri ir užsispyrusi, kaip dabar. Labai nesunkiai būtum galėjęs mane prisijaukinti, jei to būtum norėjęs. – mergina palenkė galvą į šalį, smalsiai pažvelgdama į jį.
- Gerai, bet būk geras ir pranešk, jei norėsi pasitraukti. Aš tavęs nestabdysiu, tiesiog norėčiau tai išgirsti iš tavęs, kad nereikėtų pačiai bandyti suprasti, kas nutiko. – ji šyptelėjo, tą pačią akimirką pajusdama jo lūpas prie savųjų ir atsakydama į vaikino bučinį. Tik po kiek laiko atsitraukusi, Kamilė pažvelgė į Gabrielių, atidžiai tyrinėdama jo veidą.
- Tavo. Su visais pliusais ir minusais. – išsišiepė rudaplaukė. – Paslaptingas vyras. Man patinka. – mergina palinksėjo galva. – Aišku, kad nesigaili dėl to, kad nusitempei į lovą ir visiškai išvarei mane iš proto. – ji atsiduso, papurtydama galvą, nors veide vis tiek buvo matoma nuoširdi šypsena.
Iš pradžių Kamilė neketino iškart numesti visų vaikino drabužių, norėdama dar truputį pažaisti, tačiau jos nuomonė pasikeitė, kai pajuto jo tvirtą kūną, besiglaudžiantį prie nuogos odos ir negalėjo pasipriešinti norui priglusti dar arčiau, greitai numesdama vaikino marškinius žemyn. Bučiuoti Gabrielių buvo taip pat gera, kaip vasarą pirmą kartą basomis kojomis vaikščioti po žalią žolę ir džiaugtis ryškiais saulės spinduliais, todėl merginai buvo labai sunku nuo jo atsitraukti, net tada, kai jai labai trūko oro. Pagaliau pasitraukusi, rudaplaukė akimirksniu nusprendė atsikratyti liemenėlės, numesdama ją prie kitų drabužių ir ramiai žvelgdama į vaikiną, kol bandė atgauti kvapą.
- Bet, mielas daktare, sakoma, kad reikia gydytis tuo, nuo ko susirgai. Nejaugi jūs būtumėte pasiruošęs tokiam ilgam gydymo laikotarpiui? – linksmai ištarė mergina, jausdama kaip paskutinis drabužis nuslysta žemyn ir nuspirdama apatinius į šalį. Kamilė vienos rankos pirštais nubraukė susivėlusius plaukus nuo veido ir ramiai pažvelgė į vaikiną, prikąsdama apatinę lūpą. Ji nenorėjo laukti, todėl staigiai uždėjo delnus jam ant liemens, prisitraukdama Gabrielių arčiau savęs ir nei sekundės nedvejodama, numovė jo apatinius, vis dar rimtai žiūrėdama į jį. Mergina parodė emocingesnę reakciją tik tada, kai pajuto jo lūpas keliaujant jos kūnu, giliau įkvėpdama oro, kurio būnant su juo nuolatos trūko. Kami užmerkė akis ir uždėjo rankas vaikinui ant pečių, lengvai juos spustelėdama, kol mėgavosi jo prisilietimais. Rudaplaukė atsimerkė tik tada, kai Gabrielius pakėlė ją ir prispaudė prie pertvaros, iškart sutikdama jo žvilgsnį ir tvirčiau pirštais įsikibdama į vaikino pečius. Jo bučinys nebuvo netikėtas, todėl Kamilė nedelsiant į jį atsakė, stipriau šlaunimis paspausdama jo liemenį, kol vienos rankos pirštai įsivėlė į vaikino plaukus. Būti taip arti Gabrieliaus, buvo vienas iš neseniai atrastų malonumų, kurio mergina visai nenorėjo atsisakyti, todėl ir išnaudodavo kiekvieną progą būti kartu, nekreipdama nė menkiausio dėmesio nei į laiką, nei į vietą, nei į juos supančių žmonių kiekį, nes visas dėmesys buvo sutelktas ties vaikinu, kurio prisilietimai vertė pamiršti viską, kas nebuvo susiję su juo.
Kami truputį atsitraukė nuo jo, priglausdama savo kaktą prie jo ir laukdama, kol jos kvėpavimas bent truputį nurims. Ji nuleido abi rankas Gabrieliui ant pečių, lūpomis brūkštelėdama jo skruostą ir atidžiai pažvelgė jam į akis.
- Aš noriu tavęs... – sušnibždėjo mergina, dantukais pasigaudama jo lūpą ir patempdama į save. Kamilė nenorėjo ilgiau laukti, kai jos kūnas geriau už ją pačią parodė, kaip jai reikalingas vaikinas, todėl tik ramiai stebėjo žydras akis, laukdama jo sprendimo.


Je n'ai jamais compris pourquoi certains me voyaient comme un Ange et d'autres comme le Diable en personne. Je ne suis pas tout l'un ou tout l'autre, mais un simple mélange des deux.
Atgal į viršų Go down
avatar


Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Vyrų tualetas   Pir. 07 07, 2014 8:58 pm

Vaikinas ją stebėjo. Ilgą laiką matydamas merginą kaip kompanjonę. Daugiausia taip. Galvoti apie ją kaip apie moterį, kuri kalbėtų gražius žodžius, meiliomis akimis žvelgtų ir parodytų, kad nori būti kartu ir priklausyti vien tik jam, jis niekada nesusimąstė. Gal dėl to, kad visos moterys sugebėjusios pralaužti spygliuotas tvoras buvo medžiotojos. Dar vienos jam tikrai nesinorėjo. Bet dabar jis glaudė ją šalia savęs negalėdamas pasitraukti ir iš pradžių laikydamas rankas ant jos liemens patraukė atsisegdamas rankogalius ir numesdamas juos prie kitų drabužių. Jam nebuvo sunku atsikratyti drabužių kai jų nelabai mėgo. Laisvė vyrui buvo pats geriausiais dalykas kokį tik galėjo patirti. Atsiduso priglausdamas lūpas prie jos ir pabučiuodamas į kaklą. Šyptelėjo pervesdamas žemyn ir kažkiek vėl atsitraukdamas kai paskutinis drabužis nuo Kamilės nukrito žemyn taip, lyg ji norėtų, jog Gabrielius prie jos prisiliestų. O jis norėjo... Niekada nejuto tokio stipraus noro prie jos liestis, nesvarbu kaip ir su kuo, jam to reikėjo kaip oro. Atsiduso pervesdamas ranka per jos nuogą krūtinę ir kažkiek suspausdamas tarp pirštų. Ta moteris tikrai mokėjo išvesti iš proto. Nežinojo, kodėl stovi prie jos, kodėl taip jaučiasi, bet viskas ko reikėjo tai ne kalbų, o ją paspausti prie savęs. Norėjosi jausti kiekvieną kūno judesį, emociją. Atsakus į tai kokie veiksmai ateina iš jų abiejų.
Vaikinukas tikrai buvo aistringas ne tik medžioklėje kai galvodavo vien apie tai kaip eiti ir ką daryti, kad nepadėtum galvos. Kamilė tikrai mačius koks jis tampa kai kalbos pasisuka apie medžioklę ir jo akys netgi sužimba. Aišku, kai visiškai kita prasme jis irgi kažką sugebėdavo, kai norėdavo. Ne visada buvo tas pats mielutis arba vien bjaurybė ir ėsdavo žmones kandžiomis frazėmis. Vaikinukas atleido ranką nuo jos pasidėdamas ant nugaros ir pasukdamas veidą į kitą pusę, kad bent trumpam galėtų ramiai įkvėpti oro. Nors tuo metu nuleido savo ilgą lapcę pridėdamas prie jos subiniuko ir kilsteldamas merginą taip, kad net priverstų aiktelėt susidūrė su jos akimis kiek kreivai šyptelėdamas.
- Ak, tai dabar jau renkiesi mane? - Pasakė ją tyčia paspausdamas. Jam patiko elgtis su ja ir taip, ir taip. Kartais suimti kažkiek stipriau, kartais ir pabūti mielesniu.
Jis šyptelėjo. Bet išgirdęs apie įsipareigojimą ir skausmą kažkiek sukando dantis nusukdamas akis į kitą pusę. Kad tik ji žinotų apie jį, kad jis būtų jai viską pasakęs. Apie tai, kad mylėti skauda, gera, bet skauda... O jam eilinį kartą per vėlu. Buvo supančiotas per daug stipriai ir pavargęs, kad ką nors darytų.
- Ne, bent jau aš nebijau įsipareigoti, tačiau skauda. Per daug žaizdų paliko gilius randus, kad vėl velčiausi į dalykus, kurie gali sužeist. - Tarstelėjo ją atleisdamas.
Netgi tokiu atveju jiems eilinį kartą teko kalbėti apie tai kas kankina juos gan ilgą laiką.
- Kami, tavo naivumas buvo gan žavus dalykas, bet aš... Kentėjau, netgi dabar nebūčiau galėjęs atsigauti. - Sumurmėjo ir buvo toliau neliesdamas jos, bet gan greitai vėl priglusdamas.
- Turėjau galvoje per jauna, tebuvai kaip žmogus, o dėl nepatyrimo nežinau. Neatrodei tokia jau prasta. Nebent esi šelmė iš prigimties. Drąsi moteris, kuriai reikia parodyti, kad galima daryti tai ką nori, tam, kad gyventum ir nebijotum elgtis kaip tau patinka. - Tarstelėjo pasukdamas akis į jos ranką ant savo peties.
Žinoma, kad jam patiko bučiuoti merginą, nesvarbu kaip paskui abu atrodys išėję, bet tai buvo be galo gera.
Jis atsitraukė ir išgirdo tai, kad nesigaili ją nusitempęs į lovą, todėl pakraipė galvelę į šonus.
- Mes ne lovoj, bet ne esmė. Ir tikrai nesigailiu, nors... - Paerzino ją netekdamas savo drabužio.
Jo ir nereikėjo, nes viskas ir taip buvo aišku, kad jis ją galėtų pasiimti dabar ir čia per daug nesukdamas dėl to galvos. Pakėlęs ją taip pat nebijojo pamesti. Nors nemedžiojo, bet forma dar savo vietoj. Vaikinukas ne toks lėkštas. Jis vedžiojo lūpom vietas kurias pasiekė. Ką nepasiekė pasiliks kitam kartui. Šyptelėjo atsitraukdamas ir pakeldamas akis į veidą. Jos lūpos netgi be lūpdažių buvo raudonos. O jis vis tiek juto nesveiką norą priglusti prie jų. Tikriausiai Kamilė buvo apsibarsčiusi protą veikiančiomis medžiagomis, privertė jį būti apsiuosčiusiu narkomanu arba kažkas tokio, bet ne į gerą pusę... Gabrielius tik trumpam prigludo prie jos lūpų ir atsitraukė pasitaisydamas, kad nepamestų. Ne tuo rūpintis paskui reiks.
- Gydyti reikia. O nuo to kuo susirgai vaistas tik vienas... Būsi abstinentė. - Palinksėjo galvele ir pakštelėjo jai į žanduką taip perbraukdamas link ausies. O tai vadinama pasinaudojimu proga, kad buvo arti. Paskutiniu metu jis dažnai tokiu dalyku naudodavosi, neskaitant faktų, kad būtų galėjęs priversti Kamilę netgi atsiklaupti. Ir pats tikriausiai lengvai būtų priverstas padaryti.
Kamilei timptelėjus jo lūpą nežymiai pasimetė. Kimus balsas, tas veidas, bijojo mylėti, ją prarasti. Dabar tai nebuvo tik tas nieko neįpareigojantis kūniškas malonumas.
- O dar teks pakentėti, mažut. - Tarstelėjo ją paremdamas atgal prie pertvaros.
Žinoma, kad ją paerzino tokiu atveju. Pats visai neturėjo kantrybės, kad netgi atrodė, jog galva svaigsta nuo jos prisilietimų. Nebuvo toks stiprus, kad neprisileistų merginos, todėl nesiruošė kankintis. Nors noro ją dar truputuką pakankinti turėjo. Viskas ir taip čia gan greitai vyko, kai būtų pasitenkinę tik pora bučinukų ir dingę. O dabar venose adrenalinas keliavo su krauju padėdamas viską jausti daug kartų stipriau nei įprastai. Nors ir nebijojo būti pagautas, tas jausmas dingo dar labai jaunam ir netgi nesiruošė atsirasti. Štai ir dorasis Bruksas.
Gabrielius nuleido ją žemyn kiek atleisdamas rankas, bet nepaleisdamas, kad sugebėtų įeiti. Ką jis jau kankins Kamilę taip elgdamasis, duos tai ko trokšta ji. Jaustis mylima, geidžiama ir išnaudojanti Gabrielių. Jis nebuvo per daug švelnus, tačiau ir nedarė visko skausmingai. Ketino priversti ją parodyti savo jausmus taip nuleisdamas žemyn ir kilsteldamas. Štai kur pati didžiausia vyro jėga. Ne tai, kad skriausti moterį kumščiais parodant koks aš stiprus, kad ji paskui verktų ir atrodytų kaip po trečio pasaulinio karo, bet tai, kad priverstų ją šaukti taip, kad netgi kaimynai, šiuo atveju esantys šalia žinotų jo vardą. Jis kiek šyptelėjo iš pradžių nepasiduodamas ir taip lengvai jos netildydamas, bet paskui pasigavo jos lūpas, šiam kartui pakanka tokių kvailiojimų. Dar kažkiek laiko pabuvęs ir Kamilei aprimstant kai kūnas gavo tai ko norėjo bei tikrai atrodė tarsi degtų jis ją paleido pastatydamas ant žemės ir pats atsiremdamas į pertvarą iš kitos pusės apkabino merginą per pečius priglausdamas ją prie savęs, kad mergina jaustų kaip stipriai dėl jos plaka jo širdis taip pakeldama krūtinę kiekvienam įkvėpimui ir pabučiuodamas į pakaušį.
- Kami, tu pats nuostabiausias dalykas mano sumautam gyvenime... My... - Jis niekada to nesakė moteriai, netgi jos neapkabindavo. O tas my... Turėjo baigtis, kad jis ją myli, bet taip ir nesugebėjo pasakyti vėl pabučiuodamas į jos pakaušį. Kada nors pasakys, bet tikriausiai dabar tam nebuvo laikas.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Lindsey Morgan
PRANEŠIMAI : 3431

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Vyrų tualetas   Kv. 07 10, 2014 3:33 pm

Daug metų Kamilė manė, kad jau yra visai neblogai perpratusi vaikino charakterį ir joks jo pareiškimas nesukeltų nuostabos, kai ji buvo prisiklausiusi pačių įvairiausių žodžių, kurie sklisdavo iš Gabrieliaus burnos kiekvieną kartą jam supykus, tačiau iš dabartinio vaikino elgesio buvo aišku, jog viliojančiai atrodančios lūpos slėpė daug daugiau nei galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Šią akimirką mergina suprato, kad visai nepažinojo Gabrielio, laikydama jį eiliniu pikčiurna, kuriam nerūpi niekas kitas, tik jis pats, tačiau per pastarąsias dvi dienas atsiskleidė visai kitokia, jautresnė vaikino pusė, kuri žavėjo daug labiau nei nuolatinis uždarumas, kurio ji anksčiau sulaukdavo. Vien tai, kad Gabrielius pasakė, jog jam reikia tik jos, o ne kitos merginos, atnešė didžiulį džiaugsmą į Kamilės širdį, kai ji to ir tenorėjo – būti reikalinga bent vienam žmogui ir nustoti jaustis vieniša, kas nutikdavo net jai būnant didelėje kompanijoje. Tiesa buvo ta, kad priešais stovintis vaikinas jai jau seniai rūpėjo daug labiau nei ji norėjo pripažinti, manydama, kad viskas, kas jų galėtų būti, tai paprasta, nieko nereiškianti tolima draugystė.
Dabar, jausdama kaip drąsiai Gabrielius liečia pačias jautriąsias jos kūno vietas, Kami negalėjo negalvoti apie tai, kokia kvaila buvo, kad anksčiau nesugalvojo susirasti vaikino ir nepabandyti kurti kažką bendro, kai tokių progų turėjo begalybę. Mergina kvėptelėjo oro, negalėdama nuslėpti savo reakcijos į jo veiksmus, todėl nesidrovėjo, leisdama jam pasidžiaugti tuo, kad šiuo metu rudaplaukė visiškai priklausė nuo jo valios ir būtų mielai sutikusi su bet kokiais Gabrieliaus pasiūlymais. Kamilė prikando apatinę lūpą, suprasdama, kad pakliuvo į rimtus spąstus ir kelio atgal nebėra, ypač, kai visos ribos jau seniai buvo peržengtos, todėl jai neliko nieko kito tik eiti į priekį ir tikėtis, jog neteks gailėtis dėl savo skuboto sprendimo pasiduoti jausmams. Rudaplaukė neprisiminė paskutinio karto, kai ko nors bijojo, visada elgdamasi drąsiai, kad ir kokios kliūtys atsirasdavo priešais ją, tačiau šią akimirką ji jautė nuoširdžią baimę. Žiūrėdama į vaikino akis, mergina suvokė, kad viskas yra pakankamai sudėtinga ir jiems teks įdėti nemažai laiko ir pastangų, jei norės būti kartu. Būtent tai ir gąsdino Kamilę, nes ji net nenumanė, ko dar gali sulaukti iš Gabrieliaus, kai jis buvo toks nenuspėjamas ir niekada negalėjai žinoti, ar vaikinas nesugalvos pasitraukti, palikdamas ją nuošalyje ir apsimesdamas, kad tarp jų nieko nebuvo. Šią akimirką merginai atrodė, kad toks akibrokštas būtų galėjęs visiškai palaužti ir taip trapią jos sielą, todėl Kami atsiduso ir pasistengė apie tai negalvoti, meiliai nusišypsodama ir toliau ramiai žiūrėdama į vaikiną. Ji aktyviau sureagavo tik tada, kai Gabrielius staigiai nusprendė ją pakelti ir stipriau prispausti prie pertvaros, išgaudamas iš merginos lūpų mielą garsą, kuris labai priminė aiktelėjimą.
- Taip, pripažinsiu, kad šiuo metu tu man daug įdomesnis nei kas nors kitas. – šyptelėjo mergina ir kvėptelėjo oro, jausdama kaip jis prisiglaudžia dar arčiau. Kamilė toliau šypsojosi, stebėdama vaikiną, kai prieš jam nusisukant, labai aiškiai jo akyse išvydo skausmą. Rudaplaukė jau anksčiau buvo pastebėjusi, kad nuklydęs į prisiminimus Gabrielius nuliūsta, tačiau nenorėjo jo kamantinėti ir klausti, kaip jis buvo nudegęs meilės liepsnose, laukdama, kol jis pats nuspręs, kad jai laikas apie tai žinoti.
- Tau vis dar skauda, o aš bijau... – nutęsė mergina, papurtydama galvą. – Turbūt tobulesnės poros ir negalėtų būti. – ji vyptelėjo, bandydama pasišaipyti iš situacijos, nors iš tiesų niekas dabar jai nekėlė juoko.
- Galbūt ir gerai, kad tada tarp mūsų nieko neįvyko. Nebūčiau sugebėjusi ilgam išlaikyti tokio vyro dėmesį. Net ir dabar nesu tikra, kad galėčiau tai padaryti. – Kami prikando apatinę lūpą, meiliai nužvelgdama Gabrielių. – Tada turėjau mažai patirties, tačiau man vis tiek nekilo abejonių dėl to, ką darau. Apimta aistros, aš elgiuosi drąsiai ir negalvoju apie tai, kaip tai atrodys. – rudaplaukė išsišiepė, trumpam priglausdama savo lūpas prie jo. Mergina viena ranka apkabino jo kaklą, kita perbraukdama per susitaršiusius vaikino plaukus, kol klausėsi jo sakomų žodžių.
Gabrieliui paerzinus, kad galbūt dabar nenorėtų būti su ja, Kamilė tik pavartė akis ir šyptelėjo. Iš kiekvieno jo įkvėpimo, žvilgsnio ir prisilietimo buvo aišku, kad vaikinas iš tiesų nėra jai abejingas ir mielai glaustų jos kūną šalia savojo, kol mergina leistų jam taip daryti. Aišku, Kami nebūtų norėjusi jo stabdyti, kai jautėsi taip, tarsi pagaliau būtų atsidūrusi savo vietoje ir pasirinkusi tą žmogų, su kuriuo iš tiesų galėtų jaustis laiminga. Gabrieliaus aistra ir noras turėti ją bet kokiomis sąlygomis, žavėjo merginą, kai ši jautėsi lygiai taip pat, norėdama vaikinui padovanoti save, supakuotą kaip dovaną ir perrištą ryškiu kaspinu, dar net neatėjus Kalėdoms. Taip galvoti buvo keista, tačiau Kami negalėjo nieko sau padaryti, kai dabar visos jos mintys buvo vienaip ar kitaip susijusios su juo.
- Ne, šitas variantas man taip pat netinka. Jau geriau nebūsiu visiškai sveika, nei visko atsisakysiu. – ji papurtė galvą, meiliai pažvelgdama į Gabrielių, kuris ir toliau bandė jos kantrybę, išnaudodamas visas galimybes ir priglusdamas prie jos, kada tik to užsimanydavo. Mergina užsimerkė, jausdama jo lūpas klajojant jos kūnu ir atsiduso, išgirdusi, kad vaikinas dar nori su ja pažaisti, prieš imdamasis rimtesnių veiksmų. Ji atmerkė akis ir atidžiai nužvelgė Gabrielių, vienos rankos pirštais perbraukdama jo skruostu žemyn, kol nykščiu užkabino lūpą.
- Nejaugi tu versi mane maldauti, kai pats puikiai žinai, kad nori to paties? – ramiai paklausė Kamilė, vėl uždėdama delnus ant jo pečių ir palinkusi į priekį, priglaudė lūpas prie vaikino skruosto. Ji neturėjo jokio noro laukti, kai net pats menkiausias prisilietimas varė iš proto, o kūnas glaudėsi vis arčiau jo, reikalaudamas gauti daugiau. Mergina stengėsi būti kantri ir laukė, tikėdamasi, kad jis nepersigalvojo, kai jie jau buvo nuėję pakankamai toli ir pabėgimas dabar buvęs kaip didžiausia bausmė, kokios tik ji galėjo sulaukti.
Žinoma, Kami be reikalo jaudinosi, nes neilgai trukus pajuto jį įeinant, į ką sureagavo, suleisdama nagus į vaikino pečius ir giliai įkvėpdama oro, kurio jai staiga pritrūko. Rudaplaukės kūnas šią akimirką visiškai priklausė nuo Gabrieliaus, kuris kiekvienu užtikrintu judesiu vis labiau didino įtampą, kartkartėmis priversdamas merginą sudejuoti iš malonumo ir pamiršti net savo vardą. Pajutusi jo lūpas prie savųjų, Kamilė godžiai atsakė į bučinį, paleisdama vaikiną tik tada, kai oro trūkumas jau buvo nepakeliamas. Pagaliau pro merginos lūpas prasiveržė garsesnė aimana, kūnas kelioms akimirkoms įsitempė, greitai suglebdamas Gabrieliaus glėbyje, kai Kamilė lėtai atsistojo ant šaltų plytelių. Ji nugara atsirėmė į pertvarą, giliai kvėpuodama ir laukdama, kol jos širdies ritmas bent truputį sulėtės ir neatrodys, kad svarbiausias organas tuoj iššoks pro gerklę, kai pajuto vaikino ranką ant savo pečių ir buvo priversta prisiglausti arčiau jo. Kami aiktelėjo, išgirdusi kaip jo širdis daužosi taip pat smarkiai kaip ir jos, tačiau tik šyptelėjo, uždėdama rankas ant Gabrieliaus liemens ir pirštais švelniai perbraukdama įkaitusią odą.
- Galėčiau lygiai tą patį pasakyti apie tave. Esi nepaprastas vaikinas, Gabrieliau. – mergina stipriai prikando apatinę lūpą, išgirdusi vėliau sekusį nepabaigtą vaikino žodį, bet to nekomentavo, tik stipriau spustelėjo jį, atremdama savo kaktą į jo krūtinę ir jausdama kaip širdis vėl pradeda smarkiau plakti, neleisdama jai nei akimirkai pabūti ramiai. Rudaplaukė suprato, kad tai turėjo būti „myliu“, tačiau pati dar nebuvo pasiruošusi to pasakyti garsiai, todėl nusprendė nereikalauti paaiškinimo iš Gabrieliaus, kai žinojo, jog vaikinas išdrįs tai pasakyti tada, kai pats to norės. Kamilė kilstelėjo akis ir pažvelgė į jį, plačiai nusišypsodama.
- Kad ir kaip man patiktų šitaip su tavimi leisti laiką, manau, turėtume dingti iš čia, kol kas nors nepradėjo skųstis dėl mūsų keliamo triukšmo. – ji pasistiebė ant pirštų galiukų ir dar kartą prigludo prie vaikino lūpų, išsiprašydama bučinio. Atsitraukusi, mergina mirktelėjo jam viena akimi ir apsidairė, surasdama jų numestų drabužių krūvą. Kami pasiėmė savo apatinius ir liemenėlę, juos apsirengdama, o tada sugriebusi Gabrieliaus trumpikes, pasisuko į vis dar nuogą vaikiną. Rudaplaukė nužvelgė jį nuo galvos iki kojų, lyg svarstydama, ar turėtų atiduoti drabužį, kai jis daug geriau atrodė nieko nevilkėdamas, tačiau galiausiai ištiesė jam apatinius, kol pati susirado savo džinsus. Merginai vis dar trūko palaidinės, tačiau ši gulėjo ant kriauklės, todėl Kamilė sukryžiavo rankas ant krūtinės, su šypsena stebėdama besirengiantį Gabrielių. Ji atsiduso, pagalvodama, kad buvo verta tiek metų būti vienišai, kai po ilgo laukimo pagaliau turėjo galimybę gauti tokį vaikiną, kuris sugebėjo taip lengvai sudrebinti jos pasaulį.


Je n'ai jamais compris pourquoi certains me voyaient comme un Ange et d'autres comme le Diable en personne. Je ne suis pas tout l'un ou tout l'autre, mais un simple mélange des deux.
Atgal į viršų Go down
avatar


Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Vyrų tualetas   Pen. 07 11, 2014 3:30 pm

Kamilė tikrai nepažinojo Gabrieliaus, nes jis prieš tai niekada su ja nesielgė būtent taip gražiai. Sakydavo bjaurius žodžius, o gražesnių taip ir nepavykdavo išgauti, kad ir ji būtų jo maldavusi visais įmanomais būdais. Na, toks jau ir buvo vaikinukas, pats suprato, kad jos niekaip nebus galima prisileisti nei tada nei kada nors, na dėl kada nors jis klydo. Kamilė neturėjo teisės tada į jį žiūrėti, o apie lietimą ne sužeidimo tikslais neturėjo jai kilti jokios minties. Jis nebūtų leidęs, bet ji turėjo suprasti, mergina galėjo pamatyti per tą vieną akimirką kai jis pyko kaip staigiai pasikeitė visas kūno pasvirimas bei veido išraiška. Aišku tada vyravo kita jo pusė, bet gerai, kad ji nematė jokių galimybių. Būtų kentėjusi ir nudegusi nuo to supratimo, kad jis tik naudosis nieko neduodamas mainais. Gabrielius neleido tam nutikti, todėl laikė vienu protingiausių sprendimų, kokį jis buvo padaręs kada nors per visus pustrečio šimto metų.
Dabar liesdamas merginą taip drąsiai ir negalvodamas, kad ji galėtų jį atstumti, kai jos visas kūnas reikalavo daugiau, ji tarsi nedavė jam sustoti. O jis ir nenorėjo. Laikė ją glėbyje taip parodydamas, kad šiam gyvenime ir būtent dabar ji priklauso jam. Niekas nekaltas Kamilė pati pasakė, kad yra visiškai jo, todėl su savo nuosavybe galima elgtis, kaip išmanai.
Pakilo pirštais nuo jos bambos aukštyn paliesdamas krūtinę, jam daug nereikėjo, kad savo judesiu priverstų ją įkvėpti daug giliau. Sugniaužė tarp pirštų iš lėto atleisdamas ir taip pat pasielgdamas su kita. Tuo pat metu stebėjo jos veidą. Tokios malonios mimikos jį pasiekdavo, kad vaikinas neatleidęs rankos pabučiavo.
Kamilė turėjo ką parodyti vyrams. Jis nesuprato ar ji buvo tokia išranki vyrams, kad jis nematė nieko šalia, ar nei vienas būdamas toks drąsuolis nerado jėgų prie jos prieiti. Niekada neklausė apie jokius žmones jos gyvenime. Ką žinojo jam užteko, ji jo nekankino klausinėdama apie buvusius laikus, taip ir vaikinas to nedarė. Atsitraukęs nuo lūpų, kad ir kaip tai buvo sunku padaryti vaikinukas ją tik apkabino kai tuo metu pakėlė šalia savęs ir kiek šypsodamasis, nes ji mažai kada tikėdavosi, kad būdamas toks Gabrielius nei velnio neprimena to, kurį ji spaudė prie grindų šaukdama ir liedama pyktį. O jis? Jis leido jai taip elgtis. Nuleido akis į merginą pervesdamas jos žandikaulio linija. Ji gavo tai ko norėjo. Kamilė turėjo visą jo dėmesį.
Jai dar kvėptelėjus oro kai vaikinukas atsirado šalia vertė jį maloniai jaustis dėl tokio menko veiksmo. Didelė įtaka. Neatsakė į merginos žodžius, jis suprato, kad jam nusisukus po to ką pasakė, Kamilė suprato, jog vaikinas negali nustoti savęs graužti dėl kažko skaudaus, tai kas nutiko labai seniai, kad jis galėtų pradėti kažką iš naujo, bet vis dar turėdamas ką prisiminti.
- Man visada skauda ir skaudės dėl to ką padariau, o tau bijoti... Nėra ko. - Gabrielius paglostė merginos žanduką. Jis žinojo, kad pažadės jai. Antros moters nepraras. Kad ir teks pyktis, viską daryti, kad liktų kartu. Nesvarbu kaip stipriai reiks stengtis dėl to. - Nes liksiu kiek tau reikės, nekartosiu senų klaidų. - Taip davė jai suprasti, kad tai buvo susiję su tuo, kad jis paliko. O nuo to nebuvo geriau nei vienam iš jų, bet galvoti apie tai kas nutiko tikrai per vėlu.
Išgirdęs apie tobulą porą nesusilaikė neprunkštelėdamas. Viskas nuskambėjo kažkaip juoko forma. Sarkazmą mėgstanti Kamilė, nuostabus derinys. Aišku tai nebuvo juokinga, bet... Jis vis tiek taip padarė ir viskas. Paskui sekantys žodžiai privertė jį vyptelėti.
- Gerai ne dėl to, kad būtum sugebėjusi, tada viskas buvo kitaip. O apie dabar... Tu jau jį turi. Negi taip sunku tai įsisavinti? - Vien kalbėdamas nenusuko akių, tai ką sakyti, kai į ją žiūrėdavo? Alkanas žvėrukas. - Žinau, sugebėjau tuo įsitikinti. Tu daug sugebi kaip nori. Jei tos aistros įdėtum ne vien į seksą, sugebėtum dar daugiau. Nors šiuo metu man ir pirmas variantas tinkamas. - Pasakė jausdamas jos lūpas prie savųjų.
Ta šiluma gniuždė, kaip ir noras ją glausti. Toks jausmas, kad jos liesas kūnas buvo prisitaikęs prie jo. Todėl atsakė į bučinį pakeldamas vieną ranką prie veido kai pats puikiai jautė kaip ji dar labiau pašiaušė jo nuo lietaus vis dar šlapokus plaukus.
Atsitraukęs dar sugebėjo ją erzinti, kad galėtų būti su kita. Netgi prisiminimai blanko prieš viską. Dėl Kami šypsenos buvo aišku, kad ji puikiai perprato kas dedasi Brukso galvelėje ir, kad jo melagystėm atėjo galas. Viskas, finito delavega arba kažkas panašaus.
- Kaip tai netinka? Pats geriausias vaistas tavo atveju. Būsi sveika, o aš laimingas, kad mano draugei viskas gerai. - Parodė dantukus jau laikydamas ją ant rankų ir stebėdamas kaip ji raukosi. Kažkam be galo nepatiko tokia mintis ką pasakė Gabrielius, bet niekas nekaltas.
Jam taip bučiuojant privertė ją kažkiek užversti galvą bei papuošdamas kaklą menkute mėlyne, kurios jos marškinėliai neuždengs. Ji buvo be proto žavus sutvėrimas. Gabrielius netgi savo mintims neprieštarauja kai pasisuka apie tai. Tas merginos laisvumas... Paskatinimas elgtis neapgalvotai, o tai į gerą, kai pats Gabrielius ilgą laiką negyveno realybėje ir ėjo iš proto. Kitaip negalėjo. Vienatvė ne draugas, keturios sienos ne laukas. Taip ir buvo, jis lengvai ėjo iš proto.
Moters lūpoms perkeliavus jo skruostu užsimerkė. Vėl gundantys žodžiai, jis taip smagiai ją dar kankintų, bet faktas, kad pats jos nori ne ką mažiau nei ji jo.
- Būtų malonu išgirsti tai. - Sumurmėjo kiek laiko dar ją paerzindamas, bet pabėgti arba visko nebaigti pačiam prilygtų bausmei, bet jis to nekūrė jam nereikėjo, tai tebuvo žodžiai be didelės vertės skatinant Kamilę dar labiau jo trokšti. Kai jau nebe iškentė.
Jai įsitempus ir suleidus nagus į odą pats vaikinukas surimtėjo stebėdamas ar viskas gerai. Kitaip būtų ėmęsis veiksmų, bet jai atsidusus ir dar ėmus mėgautis tuo ką gavo, šyptelėjo. Taip ir reikėjo, jo mergaitė. Kamilės lūpas palikus duslioms aimanoms nieko nesiėmė, nes tai buvo malonu, ne tik jausti ją taip pagautą malonumo, bet ir klausytis kaip lūpas palieka to pasekmės. Gabrielius galiausiai pagreitėjo, nes to reikalavo aplinkybės, kol ji vėl įsitempė ir galiausiai suglebo pasidėdama galvą jam ant peties. Nieko gražesnio nebuvo nei tokia iškankinta moteris. Jis paliko jos kūną keletą minučių taip palaikydamas, kad Kamilė bent atsistojus nesimėtytų į šonus, tada pastatė ant plytelių priglausdamas šalia ir apkabindamas. Ko jam daugiau reikėjo? Tikriausiai nieko... Kamilei aiktelėjus tvirčiau paspaudė rankas, kad jai nieko nenutiktų. Gabrielius ja rūpinosi, kad ir kaip keista iš savanaudžio pusės. Kūnas degė. Nuo visko ką galėjo patirti ir dar Kamilės pirštai ant liemens. Buvo malonu...
- Aš čia stoviu su galimybe mirti nuo širdies smūgio, o tu aikčioji? - Kiek vyptelėjo atleisdamas rankas ir vis dar ją laikydamas šalia. Jam visai patiko toliau sekantys žodžiai, bet taip niekada nemanė. Daug dalykų padaręs jis jautėsi menkas. Žmonių mirtys, kai jie keičiasi, skausmas nepasiekęs veido. Todėl tik šyptelėjo nieko taip ir nepasakydamas. Tiesiog nesugebėjo užbaigti tai, kad jis ją myli. Norėjo mylėti taip kaip ji buvo verta, bet ne jam taip daryti. Šyptelėjo užsimerkdamas ir gaudamas bučinį, todėl įvėlė ranką jai į plaukus paveldamas ir atsakydamas. Davė tai ko šiai moterėlei trūko iki pilnos laimės. Merginai atsitraukus persivedė liežuviu per lūpą palinguodamas galvele ir atsiremdamas atgal į pertvarą šyptelėjo po Kamilės žodžių ir tai, kad po keletos minučių ji stovėjo jau apsirengęs. Todėl vyptelėjo ir mergina ištiesė jam apatinius, lyg galvodama.
- Kamiliuuuk, jei tu man jų neduosi aš apsirengsiu be jų. - Pasakė nusijuokdamas ir nugriebdamas apatinius apsirengė juos ir palinko pasiimti kitų drabužių bei juos apsirengdamas persibraukė per plaukus juos bandydamas pasitaisyti. Atidarė duris ją išsivesdamas laukan ir atsistodamas prie kriauklės mestelėjo marškinėlius. Jai apsirengus kažkas įėjo vidun ir pasimetė matydamas merginą, todėl Gabrielius atsuko akis į jį.
- Nekreipk dėmesio, mano žmona nieko nemato. Negaliu jos palikti vienos. - Vyras linktelėjo suprasdamas ir Gabrielius suėmė merginos ranką prisitraukdamas prie savęs.
- Nepasitrauk, meile. Paskui nerasiu. - Sumurmėjo ir atleido jos ranką pats pasilenkdamas ir apsipildamas šaltu vandeniu veidą, kad bent kiek atšaltų oda, kuri šios moters dėka ir taip degė.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Lindsey Morgan
PRANEŠIMAI : 3431

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Vyrų tualetas   Kv. 07 17, 2014 3:29 am

Žvelgdama į priešais stovintį vaikiną, Kamilė ne vieną kartą svarstė, ar tai kas vyksta dabar, nėra tik dar vienas labai tikroviškai atrodantis sapnas. Jai buvo sunku priprasti prie minties, kad šitas jautriąją pusę turintis Gabrielius, yra tas pats mokytojas, su kuriuo mergina praleido ištisus metus liedama prakaitą ir klausydamasi jo nuolatinių piktų pastabų apie tai, kaip ji nieko nemoka. Į ją geismo kupinomis akimis žvelgiantis medžiotojas visai neatrodė toks grėsmingas, kad galėtų ką nors nuskriausti, kai jo švelnūs rankų prisilietimai priversdavo visą Kamilės kūną suvirpėti iš jaudulio, laukiant tolesnių vaikino veiksmų. Buvo galima pagalvoti, kad mergina pažino dvi skirtingas Gabrieliaus puses, kurios viena su kita neturėjo nieko bendro, nes pasirodydavo tik tada, kai jis to panorėdavo. Iš tiesų, rudaplaukei toks atradimas buvo labai netikėtas, nes ji buvo įpratusi iš jo sulaukti tik pykčio, pašaipų arba ilgą laiką trunkančio ignoravimo, todėl jo žvilgsnyje matyti tikrus, nesuvaidintus jausmus, buvo kažkas, kas galėjo ją priblokšti. Iš pradžių Kamilei buvo kilusi mintis, kad tai tėra tik vaikino taktika, skirta paprasčiau nusitempti moteris į lovą, tačiau neilgai trukus visi jo žodžiai, veiksmai, žvilgsniai ir netgi jai skirtos šypsenos, išdavė, jog Gabrieliaus tikslai jos atžvilgiu yra daug rimtesni. Merginai tokie staigūs vaikino charakterio pasikeitimai labai patiko, nes būtent tai ir traukė ją ir toliau elgtis su juo taip pat drąsiai, nesibaiminant dėl to, kad vienas neatsargus veiksmas gali visiškai sugriauti ir taip dar labai trapius judviejų santykius.
Net ir turėdama neblogus vaidybinius gebėjimus, rudaplaukė vis tiek nebūtų galėjusi apsimesti, kad yra abejinga Gabrieliui. Lėtai merginos kūnu kylantys vaikino pirštai vertė jos odą pašiurpti, o lūpas truputį prasižioti, norint išreikšti, kad net tokie paprasti prisilietimai turi tam tikrą poveikį, nes neleido galvoti apie nieką kitą, tik apie jį. Kami įkvėpė giliau, pritrūkdama oro, kai pajuto jo ranką suspaudžiant jos krūtį ir išvydo godų Gabrieliaus žvilgsnį, kuris norėjo sugerti kiekvieną jos reakciją kaip kempinė, bandydamas kaip tik įmanoma ilgiau išlaikyti prisiminimus apie tai, kaip įdėjęs labai nedaug pastangų, jis galėjo priversti ją būti tokia jautria, kokia ji iki šiol niekada nebuvo šalia jo. Vaikino pirštams nuklydus į kitą pusę, mergina stipriai sukando apatinę lūpą, nenorėdama parodyti labai stiprių emocijų, atsiradusių dėl vis dar besitęsiančio jo erzinimo, kad nepasirodytų labai lengvai pasiekiama ir priklausoma nuo jo prisilietimų, nors tiesa buvo ta, kad Gabrielius sugebėjo priversti ją jaustis taip, tarsi jo rankos būtų vienintelis dalykas, kuris būtų galėjęs ją nuginkluoti ir pasiduoti be kovos.
Dažnai Kamilei atrodydavo, kad vaikino bučinių niekada nebus gana, kai kiekvieną kartą prigludus prie jo lūpų, ji sugebėdavo atsitraukti tik plaučiams pradėjus skųstis dėl per mažo įkvepiamo oro kiekio. Net ir šią akimirką mergina nesijautė pakankamai pajėgi, kad neatsakytų į vaikino bučinį, todėl visai nenuostabu, kad neilgai trukus Kami apsivijo jo kaklą rankomis ir prisiglaudė dar arčiau Gabrieliaus, vis dar negalėdama pasisotinti jo lūpomis. Buvo gera glausti jį šalia savęs ir žinoti, kad vaikinui toks artumas yra taip pat reikalingas kaip ir jai, kai jie abu buvo tokie patys kvailiai, kurie netyčia sugebėjo pamilti vienas kitą, net patys to nesuprasdami.
Jei vaikinas būtų paklausęs merginos, kodėl ji vis dar vieniša, Kamilės atsakymas būtų buvęs gana paprastas – jai to niekada nereikėjo. Augusi tvirtų Boucher moterų šeimoje, mergina buvo įsitikinusi, kad vyras nėra būtinas, kai įdėjus daugiau pastangų pati galėjo būti nė kiek ne prastesnė už jį. Juk neretai merginos ieškodamos gyvenimo partnerio, norėdavo, kad jis būtų stiprus ir sugebėtų apginti savo mylimąją nuo bet kokio jai gresiančio pavojaus. Kamilei to nereikėjo, kai ji jau seniai buvo išmokusi pasirūpinti savimi, todėl ieškoti vaikino, kuris jai būtų reikalingas tik dėl apsaugos, jai atrodė beprasmiška ir kvaila, ypač, kai didžioji dalis vyriškosios lyties atstovų nesugebėdavo prikaustyti jos dėmesio ilgiau nei pusvalandžiui.
Šią akimirką žvelgdama į Gabrielių, mergina suprato, kad jis buvo kitoks. Tai buvo aišku nuo pat tos akimirkos, kai mergina pirmą kartą išvydo jį gatvėje ir įtikino būti jos mokytoju, tačiau, kaip vaikinas ir sakė, tada jie nebūtų galėję būti kartu. Iš tiesų, net ir dabar buvo sunku patikėti, kad jie vis dar nesusiriejo dėl kokios nors smulkmenos ir nenusprendė visko mesti, bet atvirkščiai, glaudė vienas kitą kaip įmanoma arčiau, tarsi net pats menkiausias atstumas būtų didžiulė kančia. Ne, vaikinas šią akimirką tikrai nebuvo nei jos mokytojas, nei draugas, bet pagaliau buvo kažkuo daug svarbesniu, ką Kamilė dar ilgą laiką galės laikyti savo glėbyje ir džiaugtis dėl to, kad taip paprastai sugebėjo rasti savo laimę.
- Aš nenoriu, kad tau skaudėtų, bet nežinau, kaip galėčiau tai pakeisti. Galiu tik būti šalia. – mergina šyptelėjo, liūdnai žvelgdama į Gabrielių, nes suprato, kad jam labai reikia žmogaus, kuris neleistų nuklysti į prisiminimus ir lieptų drąsiai žengti į priekį pasitikti ateities, kad ir kokia skaudi ji galėtų būti. Kami galėjo būti tas žmogus, tačiau jai reikėjo, kad vaikinas ir pats to norėtų, o ne tik kalbėtų apie tai, iš tiesų nieko nesiekdamas. Rudaplaukė tankiau sumirksėjo, pajutusi jo pirštus ant savo skruosto ir išgirdusi Gabrieliaus žodžius, kurie nuskambėjo rimtai, tačiau tuo pačiu metu ir labai nuoširdžiai, tarsi jis pagaliau būtų išsakęs tai, kas slypi jo širdyje. Mergina giliau įkvėpė oro, vis dar taip pat atidžiai žiūrėdama į j ir jausdama kaip pamažu jos veide išsiplečia šypsena. Šiuo metu ji būtent to ir norėjo – prisipažinimo, kuris priverstų širdį plakti daug greičiau, nei kada nors anksčiau ir panaikintų visas abejones, kurios jai buvo kilusios pačioje pradžioje.
- Labai tikėtina, kad kiekvieną dieną, prasidedant šiandien, pradėsiu save žnaibyti tam, kad įsitikinčiau, jog visa tai tikra. Aš niekada nesitikėjau, kad tarp mūsų galėtų kažkas būti, nors ir ne vieną kartą pagalvojau, jog to norėčiau... Taip, man prireiks nemažai laiko, kol galėsiu patikėti, kad galiu tau sakyti viską, ką noriu ir liesti, vos tik to užsimanau. – Kamilė plačiai nusišypsojo ir pakštelėjo jam į lūpas, linksmai pažvelgdama į vaikiną. – O kas tau sakė, kad visa mano aistra pasireiškia tik sekso metu? Nejaugi tau tik tai rūpi? Tu visko apie mane nežinai, manau, kad dar sugebėčiau tave nustebinti. – mergina išsišiepė ir pati prigludo prie jo lūpų, apkabindama Gabrieliaus kaklą rankomis, kad galėtų atsidurti arčiau. Jo kūno šiluma Kamilei buvo tapusi gyvybiškai svarbiu dalyku, ypač, kai liesti jį buvo labai malonu, o atsitraukti – per sunku. Na, bet ši priklausomybė buvo labai saldi, todėl šią akimirką mergina būtų galėjusi pasitraukti tik dėl oro trūkumo, ką jai, deja, teko greitai padaryti.
- Tikrai sugebėtum ilgam laikyti visas savo kūno dalis toli nuo manęs? Nejaugi taisyklė, kad „kartą paragavęs, negali sustoti“ čia netinka? Nors tu teisus, draugams taip negalima elgtis. – Kami palinksėjo galva, patvirtindama savo išsakytą mintį, kuri savaime aišku, buvo neteisinga. Dabar pavadinti juos draugais, būtų buvę labai kvaila, vien dėl to, kuo jie pastaruoju metu užsiėmė. Na, bent jau mergina niekada nesitempė nei vieno savo draugo į tualeto kabiną, su tikslu jį nurengti ir pasimėgauti popietės malonumais.
Pajutusi vaikino lūpas prie savo kaklo, Kamilė atlošė galvą ir užmerkė akis, leisdama jam perimti kontrolę į savo rankas ir truputį paerzinti ją, siekiant visiškai išvesti iš proto dar prieš imantis rimtesnių veiksmų. Rudaplaukė žinojo, kad jis stengiasi palikti mėlynę ir taip ją pažymėti kaip savo nuosavybę, tačiau nesiruošė stabdyti Gabrieliaus ir leido taip elgtis, žinodama, kad neverta priešintis, todėl pati vienos rankos pirštais švelniai glostė jo nugarą, kol veide švietė šypsena. Kami pastebėjo, kad vaikinas reaguoja į kiekvieną jos prisilietimą, priimdama tai kaip teigiamą ženklą ir lūpomis perbraukdama per jo skruostą.
- Tau reikėtų labiau pasistengti, kad priverstum mane prašyti. – sumurmėjo mergina prie pat jo ausies ir uždėjo rankas Gabrieliui ant pečių, užmerkdama akis ir laukdama kito jo kankinimo būdo, dėl kurio ji dar labiau atsiduotų vaikino valiai. Niekada nesibaigiančios provokacijos ir žaidimai atrodė visiškai įprasti dalykai, kai jie abu nemėgdavo pasiduoti ir siekdavo gauti kaip tik įmanoma daugiau, net jei jų priemonės ir nebuvo pačios doriausios.
Kamilė nesitikėjo, kad vaikinas taip greitai pasiduos, be jokių užuolankų ar išsisukinėjimų leisdamas pajusti jį savyje, todėl įsitempė, giliai įkvėpdama oro. Pažvelgusi į jo veidą, mergina pamatė rimtą, susirūpinusį žvilgsnį, kas privertė ją nusišypsoti, supratus, kad net tokiomis akimirkomis Gabrielius jaučiasi už ją atsakingas. Tai truputį nustebino Kamilę, tačiau tuo pačiu ir pamalonino, nes buvo aišku, kad jis nesiekia tik išnaudoti jos kūną, iš tiesų norėdamas, jog ir jai būtų gerai. Rudaplaukė giliai kvėpavo, jausdama tikslius vaikino judesius, kurie versdavo jos kūną judėti ta pačia kryptimi ir kartais leisdavo pro lūpas išsprūsti tyliai aimanai. Pajutusi pagreitėjusį ritmą, mergina tvirčiau įsikibo į Gabrieliaus pečiaus, netrukus kelioms akimirkoms įsitempdama kaip strėlė, kol galiausiai susmuko jo rankose, Kamilei padedant galvą jam ant peties. Ji užmerkė akis, vis dar glausdama vaikiną prie savęs ir laukdama, kol kvėpavimas sulėtės, o širdis nesidaužys, kaip pašėlusi. Rudaplaukė lėtai atsistojo ant plytelių, iškart apglėbdama vaikiną ir priglusdama šalia, nes nebuvo tikra, ar pati sugebėtų išstovėti ant kojų, kai kūnas vis dar virpėjo dėl daugybės prisilietimų, kuriuos ji galėjo jausti net dabar. Tokiu pat greičiu besidaužanti Gabrieliaus širdis jai sukėlė nuostabą, todėl Kamilė niekaip nebūtų galėjusi suvaldyti aiktelėjimo, kuris išsiveržė iš jos lūpų.
- Ilgą laiką abejojau, ar apskritai turi širdį, o dabar ji taip stipriai plaka dėl manęs... Aš sužavėta. – mergina nusijuokė ir papurtė galvą, negalėdama patikėti, kad sugebėjo pažadinti krūtinėje glūdintį organą, kuriam kurį laiką vaikinas neleido dirbti pilnu pajėgumu. Kamilei nereikėjo, jog Gabrielius garsiai pasakytų, kad ją myli, kai tai buvo aišku ir be žodžių. Užteko pažiūrėti į vaikino akis, kad suprastum, jog ji nėra eilinė draugė, kuri netyčia atsidūrė jo lovoje. Mergina suvokė, kad ji vaikinui yra tokia pat svarbi, kaip ir jis jai, todėl nesusilaikė neprigludusi prie jo lūpų, taip tik dar kartą įrodydama, jog jos priklausomybė yra labai rimta ir dabar būtų per daug sunku atsisakyti to, ką gavo per pastarąsias dvi dienas. Kamilė atsitraukė nuo Gabrieliaus, tačiau vos po kelių akimirkų vėl pasistiebė, pakštelėdama jam į lūpas ir mirktelėjusi viena akimi, nusisuko, nuspręsdama, kad jau reikia apsirengti. Pasisukusi į vaikiną, mergina pastebėjo, kad jis niekur neskuba, todėl sugriebė jo apatinius, šypsodamasi ir neduodama jam jų, kol iš jo burnos neprasprūdo negražūs žodžiai. Kami primerkė akis, bet vis tiek ištiesė jam drabužį, visai nenorėdama, kad Gabrieliui truputį pasilenkus visos aplinkui esančios moterys išvystų jo dailų užpakaliuką, kai tik ji turėjo teisę tai matyti.
Išėjusi iš kabinos, mergina iškart apsidairė ar jie vieni, nes tikrai nebūtų girdėjusi jei kas nors būtų įėjęs. Ji atsiduso, suprasdama, kad be jų čia nieko nėra, ir nuėjo prie kriauklės, pagaliau gaudama šansą pasižiūrėti į savo šukuoseną, kuri jau ir taip buvo apgadinta lietaus, o dabar, po visko net nebuvo žodžių jai apibūdinti. Kamilė sugavo vaikino mestelėtus marškinėlius ir apsirengė juos, iškart suraukdama kaktą, nes drabužis vis dar buvo drėgnas. Rudaplaukė atsiduso ir pirštais perbraukė susivėlusius plaukus, kai atsidarė durys ir įėjo vyras, kurio akys iškart nukrypo į nežinia ką čia veikiančią merginą. Ji prikando apatinę lūpą, bandydama sulaikyti juoką, ką buvo dar sunkiau padaryti, išgirdus Gabrieliaus paaiškinimą. „Žmona?“ vien lūpomis paklausė Kamilė, papurtydama galvą ir nesusilaikiusi prunkštelėjo, nors iš tiesų ir pamanė, kad toks pareiškimas buvo labai mielas. Vaikinui prisitraukus ją prie savęs, mergina pažvelgė į jį ir nusišypsojo, palenkdama galvą į šalį.
- Neplanuoju niekur trauktis. – ji tyliai ištarė ir prikando apatinę lūpą, nežinodama, kaip turėtų reaguoti į jo pavartotą kreipinį. Rudaplaukė nebuvo tikra, kad Gabrielius taip nepasakė tik dėl to, kad netoliese vis dar buvo vyras, kuris nežinojo, ką jie iš tiesų ten veikė, o galbūt nuoširdžiai norėjo ją taip vadinti. Kamilė atsirėmė į šalia vaikino esančią kriauklę ir palaukė, kol šis nusipraus, tada pažiūrėjo į jį, svarstydama.
- Einam į kokią nors maisto parduotuvę. Noriu tau paruošti vakarienę. – mergina išsišiepė, pati nesuprasdama, kodėl jai kilo toks noras, tačiau dėl to kaltino Gabrielių, kuris ją vertė elgtis ne taip, kaip visada. Ji kurį laiką smalsiai tyrinėjo vaikino veidą, bandydama jame išskaityti reakciją, kol galiausiai ištiesė vieną ranką į priekį, pirštais švelniai perbraukdama į skruostą.
- Nebijok, aš visai neblogai gaminu. – Kami šyptelėjo ir suėmė jo smakrą, priversdama priglusti prie jos lūpų. Ji buvo pamiršusi, kad dabar jie yra ne vieni, todėl išgirdusi krenkštelėjimą, iškart atsitraukė, linksmai pažvelgdama į Gabrielių. Mergina pasisuko į vyrą, kuris jau suprato, kad rudaplaukė neturėjo jokių problemų su regėjimu ir žvelgė į juos piktai, norėdamas trupučio privatumo, kas dar labiau pralinksmino Kamilę. Ji prunkštelėjo ir pažvelgė į vaikiną, atsidusdama.
- Manau, kad nesunkiai jį įveiktume, bet gal geriau einam iš čia, nenoriu problemų. – mergina pasakė taip tyliai, kad girdėtų tik Gabrielius ir plačiai nusišypsojo. Galiausiai ji atsiduso ir sugriebė vaikino ranką, greitai išsitempdama jį pro duris, kol žmonės nepradėjo skųstis dėl to, kad Kamilė netyčia supainiojo vyrų ir moterų tualetus.


Je n'ai jamais compris pourquoi certains me voyaient comme un Ange et d'autres comme le Diable en personne. Je ne suis pas tout l'un ou tout l'autre, mais un simple mélange des deux.
Atgal į viršų Go down
 
Vyrų tualetas
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» Vyrų tualetas

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Prekybos centras-
Pereiti į: