sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Apleistas namas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3231

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Kv. 12 18, 2014 4:51 pm

Dievino faktą, kaip gražu ir paprasta viskas tarp jų buvo. Nereikėjo nė galybės žodžių, nė kalno prisipažinimų ar į šalis dalinamų pažadų, jiems abiems užtekus pažiūrėti į vienas kito akis, jog suprastų, kad kartu nori praleisti visą likusį gyvenimą. Niekuomet neįsivaizdavo savęs ramiai gyvenančio užmiestyje kartu su trejetu šunų ir kiekvienas Kalėdas puošiama eglute, bet tiesiog laikant šią nuostabią būtybę savo rankose, tokia galimybė pati įsipiršo vyrui į galvą, Džošui kreivai šyptelint vos prieš akis išdygo vaizdas, kaip pasidabinusi megztiniu su elniu, Vanesa ant namo stogo kabina kalėdines lemputes.
-Vanesa, ką manai jei mudu trumpam pakeliautume? - Staiga pasiteiravo, vyrukui nuoširdžiai įgrisus tupėti šiame mieste, kur ant kiekvieno kampo gali sutikti po Volturį. Džošua niekuomet neapsistodavo vienoje vietoje ilgiau keleto mėnesių, dėl ko sesers buto sienos ir tas pats vaizdas pro langą pradėjo slėgti jo judėti ir naršyti po pasaulį įpratusius pečius. Įpratęs keliauti vienas, viso labo su bagažine prikrauta ginklų, dabar vyrukas buvo pasiryžęs keisti strategiją ir savo gyvenimo būdą, kadangi norėjo praleisti kiekvieną sekundę su šia moterimi ir šitokiu būdu atsigriebti už vėjyje iššvaistytus metus, kurie Lilei vėl sugrįžus į tamsiaplaukio gyvenimą prilygo blankiam, niūriam epizodui, Džošui įsitikinus, kad per tą laiką nenuveikė absoliučiai nieko gero, kas rytą keldamasis ne iš noro, o iš pareigos.
-Žinai, Lima, Niujorkas, Havajai - visa tai galėtų būti mūsų ir jau už pusvalandžio sėdėtume oro uoste laukdami lėktuvo, - Netrukus pridūrė, apsilaižydamas lūpas, o tuomet tingiai pramerkdamas akis bei nudelbdamas jas į panelę, kadangi norėjo pamatyti josios reakciją į šį pasiūlymą, puikiai žinodamas, kad moters veido išraiška ir plačios akys jam visada pasakys daugiau nei žodžiai kada nors galėtų. Tai buvo dar vienas spontaniškas sprendimas, kurių vaikinas per vakarą jau atliko aibę, bet medžiotojo nekamavo jokios abejonės, jam puikiai suvokiant, kad mieste jo nelaiko absoliučiai niekas. Puikiai žinojo, kad panelė nėra didi kelionių mėgėja ir vis dėlto, nesurado jokių argumentų, kuriais mergina galėtų remtis norėdama išsisukti nuo šio pasiūlymo, mat buvo įsitikinęs, kad ir ji trokšta kuo įmanoma greičiau ištrūkti iš miesto, kuriame ruošėsi pasidaryti sau galą prieš kelyje pasipainiojant Džošui. Vyras nuoširdžiai troško viską pradėti nuo pradžių, toli nuo šio supuvusio miesto ir slogių prisiminimų, toli nuo jį persekiojusios ir ilgą laiką ramybės nedavusios praeities. Kažkur, kur egzistuotų tik jis ir Vanesa, kur jųdviejų niekas nepažinotų ir jiedu tįsodami gultuose galėtų per šiaudelį siurbčioti kokteilius, kadangi reikėjo pripažinti, jog po visko ką patyrė, šie du individai nusipelnė atpalaiduojančių atostogų ir savo nuosavo rojaus kampelio, kurį pagaliau turėjo progą gauti. Žinoma, suvokė, kad šis pabėgimas nuo realybės jų problemų neišspręs, Vanesai vis dar liekant vampyre, o Džošui ir toliau medžiojant josios rasės atstovus, bet laikant merginą glėbyje viskas atrodė įmanoma, kas savaime skatino vaikiną stengtis dėl jų, ką vyrukas padaryti turėjo jau tą vakarą, kai Lilei įkando, vietoj to, jog pasirinktų lengviausią įmanomą išeitį, kuri ironiškai taipogi buvo sunkiausia, ką medžiotojui yra tekę padaryti. Netrukus vaikinas sukruto, švelniai paguldydamas merginą šalimais ant stalo, o tuomet skambiai pakštelėdamas jai į kaktą prieš atsistodamas ant kojų ir užsitraukdamas viršun kelnes, kol akimis naršė po apytamsę patalpą ieškodamas savų marškinių, mat jeigu norėjo išvykti turėjo veikti dabar, kol nė vienas jų nesurado pačių kvailiausių pasiteisinimų, kodėl privalėjo likti. Kad vyras laimingas veik iki beprotybės išdavė nuo lūpų nedingstantis platus šypsnys ir gyvybe spindinčios akys, kurias jis dažniau nei pridera nukreipdavo į nuogą Vanesos kūną, veik rydamas ją žvilgsniu.
-Žinai, jei nebūčiau toks pavydus, siūlyčiau tau niekada daugiau nebesivilkti drabužių, bet nenoriu, jog ir kiti varvintų seilę žiūrėdami į tave, - Netrukus nepadoriai kimiu balsu pratarė, žaismingai prikąsdamas apatinę savo lūpą prieš užsimesdamas marškinius, kuriuos pakankamai mikliai susisagstė, į rankas pagriebdamas panelės drabužius bei įdėmiai juos nužvelgdamas, lyg iš tiesų svarstytų ar perduoti rūbus Vanesai, ar veikiau sudeginti vietoje, o tuomet vėl išsinerti iš savų ir pratęsti pirminį jųdviejų planą daugiau niekuomet nepalikti rūsio, kuris kad ir koks beprotiškas būtų, nepaprastai viliojo.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2737

Gretos nuosavybė


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Št. 12 20, 2014 7:49 pm

Panelė buvo pasirengusi visą likusią dieną ar naktį čia praleisti, glaudžiantis šiltame jo glėbyje, jaučiant jį taip arti savęs. Šitiek laiko praleidusi tarp tamsių rūsio sienų ji nesusigaudė koks dabar paros metas, vidudienis, vidurnaktis, ar dar tik ankstyvas rytas. Tačiau ji apie tai negalvojo, mat visas jos mintis buvo užvaldęs nuostabus vyras, visiškai pavergęs ją, jos kūną, sielą, širdį, viską ką ji tik teturėjo. Sunku net patikėti, kad gali egzistuoti tokia stipri meilė, tačiau ji iš ties egzistavo ir visu pajėgumu degė rudaplaukės širdutėje, dabar prisipildžiusioje meilės ir euforijos. Rodos, mintys, apie jų išsiskyrimą ar skausmą kurį suteiktų tai, dabar negalėjo nė egzistuoti jos galvelėje. Vampyriukė karts nuo karto vis palaimingai atsidusdavo, nesuvokdama iš kur tiek daug tos laimės ie džiaugsmo, kurio joje nebūtum radęs prieš pusdienį. Vos spėjo užmerkti iš laimės žėrinčia akutes, pasigirdo rimtas Džošua balsas privertęs mergaičiukę plačiai prasimerkti, kiek praveriant savo žavingas lūpas. Jos dideliuose akutėse atsispindėjo nuostaba ir džiaugsmas, kaip mat užvaldęs ją. Gal seniau ir būtų atsisakiusi kelionės, tačiau dabar vien mintis, kad jie kažkur nuvyks, atsitvers nuo pasaulio, vertė ją spirgėti vietoje ir džiūgauti nors jie dar nė nepasikrutino. Kiek susivėlę, sudrėkę jos plaukai buvo prikibę prie jos žanduko, dėl ko kruopščiai juos visus nuo ten patraukė, dabar rimtai susimąstydama kur norėtų nuvykti su juo..
- Džošaai..- pasigirdo linksmas jos balselis, visgi "paskanintas" geismo prieskonių, jos spindinčioms akutėms vis spiginant į žavingą jo veidą. - Visada norėjau nuvykti į Havajus, ar kur tikrai šilta...- prakalbo kiek nedrąsiai, prikąsdama apatinę lūpą, tarsi kiek susigėsdama savo "kvailų" troškimų. Nors dabar nepagalvojo kiek daug problemų gali sukelti šiltieji kraštai, ji vis viena jau dabar įsivaizdavo kaip įsitaisiusi prieš saulytę šildys savo pilvuką... Tačiau dabar jos veidelis trumpam apsiniaukė, jai suvokiant kad jie negali vykti į saulėtuosius kraštus, tik dėl jos... Jie negalės išeiti jei tik švies saulė, kadangi kitaip jos blizganti oda išgąsdins žmonės,o tokiu būdu ji užsitrauks Volturių rūstybę. Atsidususi, ji ėmė nervingai kramtyti apatinę lūpą, galvodama ką daryti, kadangi savo mintimis nenorėjo sugadinti Williamo nuotaikos. - Bet... ką galvoji apie išvyką į kalnus, į jaukų namelį?- užklausė vėlgi kiek susidrovėdama savo minčių. Nežinojo kodėl taip suvaikėjo, tačiau svarbu širdutėje buvo šilta ir gera, kaip kad seniai nebuvo. - Iš ties, man nėra skirtumo kur mes vyksime,- ir vėl pravėrė savo lūpas, žaviai jam nusišypsodama ir delnu pamėgindama nors kiek pasitvarkyti savo plaukus. Savo smulkiais pirštukais įnirtingai braukė per savo tamsias garbanas, kol jos ėmė bent truputį panašėti į normalius plaukus. Džošui atsitraukus ir paguldžius ją ant kiek įlinkusio metalinio stalo, ji nepatenkinta sučiapsėjo, nuliūsdama kad jis atsitraukė nuo jos. Kilstelėjusi savo galvutę ji įdėmiai sekė jį ir jo judesius savo akutėmis, jusdama kaip geismas ir vėl ima tvenktis jos tarpkojyje. Lund'ų vyriškio šypsena ir žvilgsnis ją degino iš vidaus, jai vis sunkiau ryjant besikaupiančias lūpas. Atsisėdusi, Vanessa iš visų jėgų stengėsi suvaldyti bekylantį geismą ir troškimą tuoj pat jį parsiversti po savimi... Nors jo žodžiai tik dar labiau įkaitino ją, ji visgi tik apsilaižė savo lūpas, grakščiai nušokdama nuo stalo ir prižingsniuodama prie jo. Imdama iš jo rūbus švelniai palietė jo ranką, seksualiai prikąsdama apatinę lūpą.
- Na galbūt jei kada nors turėsime namus kur nors atoki nuo žmonių, su mielu noru dėl tavęs po juos vaikščiosiu nuogut nuogutėlė,- šelmiškai jam išsišiepusi lyg tarp kitko mestelėjo mintį apie gyvenimą kuo toliau nuo viso pasaulio ir jo bėgų. Pasidėjusi drabužius ant stalo ėmė po truputėli rengtis, vis žvilgtelėdama į Džošua akis, veidą ar kūną.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3231

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Pir. 12 22, 2014 8:47 pm

Jautė, kaip merginos akys, tarytum įrėmintos į jo kūną palengva valgė jį nuo galvos iki kojų, dėl ko vaikino veide šmėkštelėjo savimi patenkinta šypsenėlė, jam palengva apsilaižant lūpas ir aukščiau kilstelint antakius prieš pasisukant į vampyrę visu kūnu.
-Matai kažką, kas patinka? - Paklausė draugiškai ją erzindamas, ką įrodė kaip niekada gyvas žaismingumas vyruko akyse jam vis dėlto nepriartėjant prie vis dar nuogos tamsiaplaukės ir nepasiimant to, ką nesikluklindama Vanesa bandė jam įsiūlyti, kadangi puikiai suvokė negalintis leisti aistrai užtemdyti proto, kitu atveju jiedu iš tiesų niekuomet neišeis iš rūsio, kur pamažu darėsi ankštoka ir nejauku, vyrukui pasiilgus tyro oro, kurio ėmė trūkti. Ketino merginą pataisyti, primindamas, jog saulėti paplūdimiai nėra tinkami jai, nebent jiedu nosis iš viešbučio kambario iškištų tik saulei nusileidus, bet Vanesa, sprendžiant iš netikėtai subjurusios josios nuotaikos, regis susivokė pati, dėl ko Džošua tik tyliai atsiduso, nuoširdžiai nežinodamas, ką turėtų padaryti ar pasakyti, jog atlygintų savo paties padarytą žalą, vardydamas įvairias vietas kelionei prieš atidžiai jas apmąstydamas. Kol paties medžiotojo galvoje čirškė svirpliai, Vanesa perėmė vadžias į savo rankas pasiūlydama puikią išeitį iš jųdviejų padėties, į kurią vaikinas atsakė plačiu šypsniu, veik akimirksniu atsiminęs, jog jų atostogoms turi veik idealią vietą.
-Manau žinau, kur mums derėtų traukti, - Netrukus iškilmingai pranešė, neįsivaizduodamas kodėl pats apie tai nepagalvojo nuo pačių pradžių, kadangi sunkiai galėjo rasti kitą vietą, kurioje jiedu su Vanesa būtų vienu du, visiškai atskirti nuo likusios civilizacijos, kur laikas ir savaitės diena turėtų mažai reikšmės, geriau tinkančią nei toji jo galvoje. -Bet išlaikysiu tai paslaptyje, - Pridūrė ne už ilgo, užsibrėžęs apie tą idealią vietelę neprasitarti bent tol, kol nukaks iki oro uosto, Džošui liekant viltis, jog jokių problemų nekils ir jam nereikės griebtis kraštutinių priemonių norint sutramdyti staiga ištroškusią merginą, kuri pasinaudojusi proga, kad jie aukštai ore išsiurbs visą lėktuvo personalą ir keleivius, įskaitant ir patį Džošą. Jam galiausiai baigus rengtis ir nukreipus akis į nežymiai išriestą merginos nugarą, kurią dailiai dengė tarpusavyje susipynusios Vanesos garbanos, vaikinas negalėjo suturėti žvilgsnyje pasirodžiusio susižavėjimo, viso labo praverdamas lūpas ir patyliukais atsidusdamas iš nuostabos, kadangi vis dar buvo sunku įsisavinti, jog tokia moteris, kaip Lilė ne tik čia su juo, bet ir vienareikšmiškai priklauso jam. Judėdamas tyliau už patį geriausią žemėje vagį, vyrukas prisėlino prie Vanesos nusižengdamas savo paties susikurtoms taisyklėms nesiliesti vienas prie kito, bent jau kol išeis pro duris ir lėtai patupdydamas delnus panelei ant klubų bei trūktelėdamas ją arčiau savojo kūno, kol kiek palenkęs į šoną galvą, priglaudė lūpas prie merginos kaklo odos, jomis nuslinkdamas ligi pat Lilės ausies, kurios spenelį krimstelėjo dantimis prieš suurzgdamas žemu, gerkliniu balsu. Nežinojo, kaip viduje surado valios atsitraukti, kiekvienai kūno ląstelei veik klykiant nuo noro vėl pajusti merginą, bet Džošui vis dėlto pavyko, nors vaikinas ir jautėsi gerokai apsvaigęs.
-Vietoj tavęs paskubėčiau, - Perspėjo ją leisdamas suprasti, kad kitą kartą šitaip lengvai nuo jos neatsitrauks, kadangi kiekvienas ugningas moters žvilgsnis ar jo dėmesiui prikaustyti skirtas krustelėjimas klubais veikė vyrą, kaip stipriausias narkotikas, ko Vanesa žinoma ir siekė, už ką vaikinas be abejo ketino ją vėliau nubausti, įrodydamas, jog nėra tas, kuriuo galima manipuliuoti ir žaisti ir net svarstydamas apie galimybę sujaudinti panelę veik iki beprotybės tuomet, kai ji to mažiausiai tikėsis, o tuomet palikti Vanesą nieko nepešusią. -Lauksiu tavęs automobilyje, - Galiausiai tarė lyg niekur nieko atidarydamas duris, kurios pasirodo visuomet buvo neužrakintos, Džošui tik blefuojant apie sandarią, nė mamutui neįveikiamą spyną, ir tuo pačiu metu tikint, jog Lilė nė nebandys pro jas pasprukti, jei Džošas lieps to nedaryti. Įveikęs keletą laiptų jis išėjo į kiemą, kuriame tik ką buvo pradėję švisti, o tuomet kiek pasirąžęs ir apsidairęs aplink po rausva spalva nusidažiusią gamtą, tiesiog įsėdo į mašiną ir ją užvedė, kas kelios sekundės skersuodamas akimis įėjimo link.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2737

Gretos nuosavybė


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Pir. 12 22, 2014 9:58 pm

Nors ir buvo begalo smagu, gera ir malonu būti čia vienui vienai su juo, tačiau troškimas ir vėl išvysti saulutę ėmė viršų. Buvo lengva galvoti apie tai ką rengsis, kaip susitvarkys, ko seniau tikrai nebūdavo. Senajai Vanesai nerūpėdavo kaip ji atrodo, mat vis viena jautėsi šlykšti iš vidaus, o štai dabar... Šis vyras įžiebė pasitikėjimą savimi, meilę sau ir jam, kas merginai labai padėjo, jai ,rodos, net savam kūne jaučiantis geriau ir patogiau.
- O taip.. ir dar laabai daug..- prakalbo žemu balsu, savo žėrinčiom akutėm nužvelgdama visą jo tobulai sudėtą kūną. Norėjosi sušukti ir paklausti už ką jai taip pasisekė su šiuo nuostabiu vaikinu... Viskas jame ją taip stipriai traukė, net pačios šlykščiausios ydos kokias jis tik galėtų turėti, traukė ją tarsi magnetas geležį. Prisimerkusi iš visų jėgų stengėsi savyje suturėti plintančią tamsią, tačiau ji vis viena pasiekė jos rusvas akutes, kurias tikriausiai teks paslėpti po nepatogiais lęšiais, bet ir šios mintys išgaravo vos Džošas prakalbo apie jų kelionę.
- Kur?- iškart paklausė, būdama labai susidomėjusi ir suintriguota. Norėjo sužinoti kur vyks, ką veiks ir kokių drabužių nusipirkti, tačiau kitas sakinys tik patvirtino kad to ji taip lengvai nesužinos. Tyliai atsidususi papūtė savo rusvas lūpas, svarstydama kur jie galėtų keliauti, galbūt į kalnus, ten kur ji ir pasiūlė? Tačiau rimtas vyro veidas jai nieko neišdavė, dėl ko mergina nepatenkinta caktelėjo liežuviu, jau dabar degdama smalsumu. Lėtai, visai niekur neskubėdama, rengėsi galvodama ar žmonės labai išsigąs ją pamatę tokią, susivėlusią, nelabai švariais drabužiais, kurie buvo kiek apdriskę po viso to nuotykio patirto ant metalinio stalo. Giliai įkvėpusi stengėsi susitvardyti, tačiau šypsena vis viena pakilo jai nesugebant susitvardyti. Buvo taip panirusi į savo minčių gelmes, kad negirdėjo kaip artinasi medžiotojas, dėl ko lengvai krūptelėjo vos jo plaštakos prisilietė prie platokų jos klubų. Tarsi įjungti, raumenys papilvėje, susitraukė o geismas akimirksniu įsiplieskė jos liauname kūnelyje. Džošua veiksmai privertė jos kelius virpėti, o taprkojį stipriai sudrėkti. Vos jis atsitraukė ji jau norėjo suktis ir sulaikyti jį, priglusti prie jo tačiau sugebėjo susivaldyti, nors tai ir buvo betodairiškai sunku.
-Džoošai..- su atodūsiu ištrūkio jo vardas, jai jaučiantis tokiai apsvaigusiai ir piktokai, už tai kad taip ją įaudrinę atsitraukė. – Gerai..- tačiau visgi sugebėjo tai ištarti, nors balsas ir išdavikiškai virpėjo. Apsisukusi nusekė jį akimis ir tik tada plačiau prasimerkė suvokusi kad visą laiką durys buvo užrakintos. Ji nesijautė pažeminta ar numenkinta, anaiptol pasijuto tokia... juk jis pasitikėjo ja kai ji dar buvo ta šlykšti žudikė, kurią stengėsi dabar savyje užmarinti. Išsišiepusi, mergina greitai apsirengė, pasistengė susitvarkyti savo plaukus.. Bandė įvertinti savo įvaizdį, klausdama ar žmonės išgąs pamatę ją tokią: susivėlusią, nelabai švariais drabužiais ir kiek apdirskusią po jų nuotykio ant metalinio stalo. Bet ir tai jos nejaudino, tačiau visgi giliai širdyje bijojo pridaryti gėdos Džošui, dėl ko buvo nusprendusi elgtis kuo gražiausiai. Per mirksnį atsidūrusi prie šaldytuvėlio iš jo išėmė maišelį sklidiną tamsiai raudono kraujo, kurio ir gukštelėjo, vos dantukais nukando maišelio kampelį. Vos jį sudorojo, negailėdama išmetė į čia esančią šiukšlinę. Apsilaižiusi lūpas atvėrė duris ir ėmė lipti laiptais, jau dabar jusdama tyrą orą patenkantį į jos šnerves. Išėjusi į lauką plačiai nusišypsojo, jausdamasi lyg naujai gimusi... Po velnių , tokia ir buvo. Į šį rūsį pateko sklidina tuštybės, pagiežos, pykčio ir kitų blogų emocijų , o išėjo visiškai pasikeitusi: linksma, sklidina meilės, džiugesio ir pačių gražiausių ir šilčiausių emocijų. Sugavusi Džošo žvilgsnį, ji prikandus apatinę lūpą, įsliuogė į keleivio vietą priekyje. Dabar vampyriukė buvo kiek labiau pasitempusi, tačiau linksma, nors ir užgožusi medžiotojo sukeltą geismą. Įsikandusi į apatinę lūpą atvėrė veidrodėlį pažvelgdama kaip atrodo. Tačiau tas velnio išradimas buvo iškart užvertas jai nukreipiant žvilgsnį pro langą... Atrodo tragiškai, tiesiog tragiškai...
Atgal į viršų Go down
 
Apleistas namas
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 33Pereiti prie : Previous  1, 2, 3
 Similar topics
-
» GYVENAMASIS NAMAS

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Miškai-
Pereiti į: