sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Apleistas namas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3  Next
AutoriusPranešimas

PRANEŠIMAI : 2737

Gretos nuosavybė


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Št. 11 08, 2014 10:11 pm

Mergina viduje su kiekviena akimirka vis labiau mirė, neįstengdama padėti net sau.... Kvaila vien pagalvojus, kad vienos silpnumo akimirkos dėka ši atsidūrė kvailame rūsyje, supančiota vyro, kurį mylėjo iš visos savo esybės. Kas galėjo pamanyti kad taip nutiks... Net ji pati būtų prunkštelėjusi, jei kas būtų pasakęs jai jog ją užplūdę jausmai, ją netiesiogine prasme tiesiog apakins ir atims jos jėgas. Nenorėjo jo nekęsti, nenorėjo ant jo pykti, tačiau nesugebėjo ir šie jausmai įsikerojo jos krūtinėje prieš jos valią. Viduje stengėsi jį paaiškinti dėl jo genų, tačiau vis viena širdis neleido jam atleisti. Buvo kur kas lengviau būti nusukus veidą, nei žvelgti tiesiai į jį, bei justi vis didesnį skausmą, kuris grasinosi ją visiškai sunaikinti. Nulenkusi galvą, ši išgirdo sakinį, kuris jai atrodė... tiesiog kvailas, kadangi mergina spėjo įsitikinti kad šį sykį jau tikrai mirs nuo jo rankos. Jai įspūdžio nepadarė net vyro prikimęs balsas, nors viduje mergina klykė iš nevilties kuri apėmė jos kūną. Nesuvokė kas vyksta su ja ir jos kūnu. Emocijos ir jausmai vienas po kito bandė užimti ją ir sutriuškinti, nors kol kas jai sekėsi atsilaikyti nuo jų stora siena. Nežinojo kiek laiko atsilaikys tačiau bent jau dabar sugebėjo atsiriboti nuo jų. Net meilė Džošui nesugebėjo prasimušti pro tai, dėl ko mergina viduje net kiek nudžiugo. Ji nėra tokia silpna, net jei ir vyras pažeidė visą santvarką jos viduje. Rodos vieną akimirką viešpatavo ramuma joje, o kita jau vyko pasaulinis emocijų karas, kurio kol kas niekas nelaimėjo. Medžiotojui pradėjus šnekėti mergina bandė susigūžti, tačiau surakintos kojos ir rankos neleido jai pajudėti. Troško rankomis užspausti ausis, neleisti jo žodžiams patekti pro jos ausis tiesiai į širdį, kuri rodos dabar baigė galutinai suplyšti. Vampyrė ėmė muistytis stengdamasi bent kažkiek pasitraukti nuo jo, tarsi jis buvo kunigas, o ši -šetonas atsiradęs ant žemės. Būtent taip ir jautėsi... Ji buvo bloga, ji žudė, plėšė žmonių gerkles nesigilindama į tai kaip griauna žmonių gyvenimus. O jis buvo žmogus, darantis viską kad tokių šlykštynių šioje žemėje būtų kuo mažiau. Jis gelbėjo žmonės, išsaugodavo jų gyvybes, kai tuo tarpu ji nė nemirktelėjusi juos žudydavo. Tai buvo dar viena priežastis kodėl jie negalėjo būti kartu, ką mergina pagaliau ir suvokė. Net jei ir labai norėtų jie negali būti kartu, nes ji buvo to nenusipelniusi. Vanesa paprasčiausia neverta nė vieno gero jausmo kurį galėtų patirti su Džošu.
Pauzė po pirmos jo pastraipos privertė merginą nurimti ir susikaupti, atsisėdant taip tiesiai kaip tik įmanoma. Atrodė tarsi robotas, tuščiomis akimis žvelgdamas į tolį. Giliai įkvėpusi vampyrė nukreipė žvilgsnį į medžiotoją, nesuvokdama kodėl tai daro...
- man skauda... skauda..- pasigirdo merginos balsas tylus, ramus, šaltas. - tu nesupranti. skauda kiekvieną valandą kurią praleidžiu be kraujo. Nė neįsivaizduoji kaip viskas dega viduje jei nepasimaitini. Tai žudo. - merginos balse palengva ėmė atsirasti emocijos. Neviltis, pyktis ant savęs, ir tas baisus skausmas. Nesugebėjo jam išreikšti savo jausmų, dėl ko dar sykelį supurtėjo, dabar už viską labiau trokšdama apkabinti save ir bent kiek palaikyti save kol visiškai nesudužo iš vidaus. -Džošai.. nesu nė truputėlį geresnė nei visi kiti vampyrai. esu žudikė. šlykštesnė už žudikę. - papurtė galvą, sunkiai nurydama seiles, jausdama kaip rauda ima spausti krūtinę, nors ir stengėsi nepasiduoti tam. - tavo kraujo negersiu, nė už ką. geriau nužudyk mane... bet tikrai neprisiliesiu prie tavęs ir tavo.. kraujo,- intensyviai purtė galvą, negalėdama nė pagalvoti kad sužalotų jį vien dėl savo skausmo. - aš noriu pasikeisti. nė neįsivaizduoji kaip stipriai, bet paprasčiausiai negaliu,- mergino galva nulinko jai suglembant geležinėje kėdėje. Leido ugniniams plaukams uždengti jos veidą, kuris buvo tarsi atvira knyga, pilna įvairiausių jos emocijų. Šlykštėjosi savimi, tuo kuo tapo, tačiau pasikeisti ši nesugebėjo, kad ir kiek bandė. Žudydama gyvūnus ši kartais pasijusdavo kaltesnė nei žudydama žmonės. Per visus tuos metus ši sugebėjo graužatį paslėpti kaip ir daugelį kitų jausmų, bet dabar... Būdama su Džošu vienoje patalpoje ši juto kaip grįžta senoji ji. Paika mergina, negalinti susigyventi su savimi ir savo mintimis. Apniko pačios šlykščiausios mintys iš vidų, kurių ji nesugebėjo suvaldyti.
- aš nesugebėsiu, Džošai..- drebančiu, tyliu, pilnu skausmo balsu pasakė mergina pasiduodama, negalėdama net pagalvoti kad sugebėtų atsisakyti kraujo. Norėjo, kas be ko, senoji ji troško kaip nors iš to išsivaduoti, bet naujoji Vanesa nesugebėjo to padaryti. O galbūt tiesiog neturėjo dėl ko stengtis pasitaisyti... Bet bent dabar merginai atrodė būtent taip ir niekaip kitaip. Jautėsi šleikščiai, mat kažkas ėmė spausti jos pečius, kurie ir taip buvo nusvirę... Rodos, mergina nebesugebėjo daugiau kovoti su vampyrizmu ir pačia savimi...
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3229

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Sk. 11 09, 2014 12:46 am

Merginos žvilgsnis vėrė jį kiaurai ir degino lyg sieros rūgštis, kankinamai lėtai pilama ant vyro odos, ko pasekoje Džošas kartas nuo karto nemaloniai pasimuistydavo. Buvo akivaizdu, kad blogiausia, kas galėjo nutikti - įvyko, panelės krūtinėje deginant tikrų tikriausiai neapykantai vyrui priešais ją, kuri puikiai atsispindėjo josios veide ir svarbiausia akyse, į kurias žiūrėdamas medžiotojas jautėsi taip, tarsi kristų į juodą bedugnę, be galimybės išlikti gyvam. Tas išankstinis merginos nusistatymas prieš tai, ką vaikinas turi jai pasakyti, kiek palaužė vyro valią ir privertė suabejoti ar jam, bandančiam išgelbėti visą pasaulį, pavyks padaryti tai ir šį kartą. Ar Vanesai dar ne per vėlu. Ar joje liko bent lašelis to, ką jis taip mylėjo ir brangino, kadangi stebėdamas josios šaltą miną ir savitos antipatijos kupiną žvilgsnį, Džošas galėjo tik kraipyti galvą į šonus ir beviltiškai gūžčioti pečiais, net jo paties vardui panelės lūpose nebeskambant kaip pirma parke.
-Savaime aišku, kad tau skauda, atsižvelgiant į tai, jog tavo kūnas be kraujo pradeda merdėti iš naujo. Bet aš neprašau jo pilnai atsisakyti. Tik.. pakoreguoti savo mitybos įpročius, - Atsargiai rinkdamas žodžius, jis švelniu ir įtaigiu balsu pratarė, nusipelnydamas medalio už begalinį atsidavimą ir kantrybę, kurios reikėjo bandant įtikinti užsispyrusią ir nenorinčią absoliučiai nieko savo gyvenime keisti panelę. Sekundę, į galvą dingtelėjo slogi mintis, kad Vanesai patinka žudyti. Patinka jaustis viršesniai, jausti galią tekančią josios venomis, girdėti iš skausmo ir baimės klykiančius žmones ir ragauti gardaus, burnoje tirpstančio jų kraujo. Vyrą nežymiai supykino nuo šios minties, kadangi jis buvo per ne lyg gerai susipažinęs su primityviais vampyrais, tenkinančiais savo poreikius ir besimėgaujančiais aukų skausmu, todėl be vargo galėjo įsivaizduoti Vanesą toje pozicijoje, dėl ko tvirčiau suspaudė lūpas, sugniauždamas rankas į tvirtus kumščius ir tankiai sumirksėdamas akimis, kad kuo greičiau atsikratytų tų vaizdinių. Regis tik dabar, po visų savo kalbų ir apskritai panelės atgabenimo į šią vietą jis suvokė, kad jeigu kažkokio stebuklo dėka jam ir pavyktų priversti Vanesą pasikeisti iš pagrindų, to, ką ji padarė per šiuos metus tai neištrintų, nes visi žmonės, prie kurių prisilietė mirtinos josios lūpos, vis tiek liktų mirę, o jų šeimos ir toliau gedėtų prarastųjų, dėl ko entuziazmas vyro akyse prislopo, jam į šį reikalą žiūrint su kur kas mažesniu užsidegimu, lyg pats būtų atsakęs į anksčiau sau užduotą klausimą, ar panelę ir jos sielą dar galima išgelbėti.
-Nesielk taip su manim. Galų gale, nesielk taip su savim. Nesakyk ne dar nė nepabandžiusi, nenuleis rankų ir nepasiduok, kadangi kiek prisimenu, tu vienintelė mane išmokei ką reiškia kovoti. - Išbėrė žodžius, netrukus pakildamas ant kojų ir kiek kilstelėdamas balsą į viršų, bet kartu ir nedrįsdamas ant jos šaukti, kadangi nemanė turįs tam kažkokią teisę. Tik ne po visko. Sunkiai atsikvėpęs, kas supurtė visą jo krūtinę, jis apsigręžė ant kulno, priartėdamas prie čia palikto mini šaldytuvo, kuriame sesuo laikė paslėpusi savo kraujo maišelius iš ligoninės, Demetrijai čia dažnai ateinant ir maitinantis, kadangi namuose to daryti, kraują laikydama šaldytuve šalia miau sūrelių, akivaizdžiai negalėjo. Įsitikinęs, kad sesuo nesupyks, jei porą maišelių jis pasiskolins, Džošas nesiraukydamas ir nedarydamas iš šito didesnės dramos nei ji jau buvo, praplėšė vieną iš maišelių, grįždamas prie raudonplaukės ir pritūpdamas jai prie šono, šį kartą žymiai arčiau nei prie štai, kad galėtų pasiekti josios lūpas.
-Paragauk, - Padrąsino ją, pridėdamas vamzdelį iš maišelio šalia josios lūpų, kad viskas ką panelei reikėtų padaryti būtų tik porą kartų trūktelėjo orą į save, mat atlaisvinti josios rankų vyras dar neketino, ne itin pasitikėdamas panele, kas tik priminė, kaip stipriai viskas tarp jų pasikeitė ir galimai niekada nebebus taip, kaip anksčiau.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2737

Gretos nuosavybė


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Sk. 11 09, 2014 7:40 pm

Vampyrė nenorėjo jo nekęsti, tačiau šios emocijos sugebėjo prasimušti net jei ji ir stengėsi jas paslėpti. Net jei ir jis nesuvokė to, meilė jam tiesiog žudė ją iš vidaus. Troško to nejausti, tačiau jausmai buvo įsikeroję pernelyg stipriai ir giliai, kad būtų sugebėjusi juos ištraukti. Matydama kaip tai kankina vyrą, ši užsimerkė nenorėdama jam sukelti dar daugiau skausmo. Norėjo, kad jis susirastų geresnę merginą, žmogaus padermės, tokią kuri jį galėtų mylėti taip stipriai, tokią kuri juo pasirūpintu kai jam to reikėjo. Vanesa paprasčiausia neturėjo leidimo/galimybės būti šalia jo. Ji buvo vampyrė... Purtydama galvą, ji stengėsi nubaidyti mintis susijusias su tuo kas būtų vykę jei tik ši nebūtų tapusi vampyre... Galbūt jie jau būtų susituokę, užtvirtinę meilę santuokos raštu? Įsikandusi sau į lūpą, nebeleido sau taip galvoti, nes taip tikrai greičiau pames savo galvą. Ir taip buvo sunku iškęsti buvimą taip netoli savo gyvenimo meiles, bet siela būt taip atitolus nuo jo, o dar tokios mintys....
-aš.. aš .. galiu pamėginti,- netikėtai jos lūpas paliko šis nerišlus sakinys, dar prieš jai spėjant apgalvoti jį. Jis išsprūdo taip netikėtai, kad ji net plačiau prasimerkė tarsi pati netikėdama tuo ką sako. Rodos dar akimirką prieš tai galvojo, kad nesugebės to padaryti, nes sunku išgyventi be šilto kraujo srūvančiu gerkle, o štai dabar jau bando įtikinti save kad sugebės taip padaryti, bet tik dėl jo. - bet negaliu prižadėti, kad sugebėsiu..- prakalbo nuleisdama galvą, tarsi būtų prasikaltusi prie jo akių. Taip iš ties ir buvo.. Ji buvo pernelyg kalta, nužudžiusi pernelyg daug žmonių kad jos sužalota siela galėtų visiškai atsigauti. Rodos dabar kiekviena nužudyta auka išdygo jai prieš akis, vienos klykė, kitos spardėsi, kitos jau mirusiomis akimis stebėjo ją. Stipriai sumerkusi akis, vampyrė stengėsi atsikratyti šių klaikių prisiminimų ir vaizdinių, kurie tik gilino žaizdas jos sieloje ir širdyje.
-juk supranti, kad nebeesu tokia kokia buvau prieš... tai? - mergina atsiduso trokšdama susiriesti į kamuoliuką, pasislėpti nuo pasaulio ir apsimesti negyvai. Visos tos ištrūkusios emocijos, su kuriomis ši nebesugebėjo toliau kovoti, ją slėgė, draskė į mažiausias daleles. Dar sykelį pabandžiusi pajudėti ir išsilaisvinti iš grandinių nelaisvės, tačiau tam neįvykus mergina atsiduso, akimis sekdama kaip vyras atitolsta nuo jos. Suvokė , kad jo tikrai nebesusigražins ir kad nebeverta stengtis dėl to kad galėtų bent kiek priartėti prie jo, ši ir vėl tyliai atsiduso, įsikąsdama į apatinę lūpą, kurią ėmė skaudėti nuo to kandžiojimo. Galvojo, kad jis apsisuks ir išeis pro duris palikdamas ją čia priraizgytą grandinių, tačiau jam prižargliojus prie kažkokio šaldytuvo ir iš jo išėmus kraujo kupinus maišelius, ji tik sunkiai nurijo susikaupusias seiles. Jam plėšiant maišelį pajuto kaip kraujo kvapas užpildo visą patalpą jos kūnui akimuoju įsitempiant iki skausmo.
-Džošai..- dar bandė tam priešintis bet jis jau buvo prikišęs maišelį jai prie lūpų. Jautėsi taip šlykščiai, tokia pažeminta ir sugniuždyta. Vos sujudino lūpas, pro jas ėmė skverbtis vėsus kraujas susimaišęs su plastiko skoniu. Imdama jį ryti dideliais gurkšniais, ši suraukė kaktą, jusdama šleikštų prieskonį, tačiau kraujas ėmė malšinti skausmą kuris ėmė plisti jos kūnu. Kai maišelis buvo apytiksliai tuščias, ši kiek pakreipė galvą, parodydama kad daugiau nesugebės gerti to tiršto, raudono skysčio. Nors ir norėjo, nors gerklę degino nepakeliamas skausmas, ši nebenorėjo kad jis matytų ją tokią... visiškai valdomą instinktų ir visiškai nesusivaldančią. Nuleidusi galvą leido ugninėms garbanoms kristi ant veido ir jį paslėpti. Bijojo pakelti galvą, pamatyti šleikštulio sukaustytą veidą ir žvilgsnį pilną, pagiežos ir nepykantos jai, dėl ko tik dar labiau susigūžė geležinėje kėdėje viduryje kambario, kurio vampyrė neturėjo progos apžiūrėti. Laižydamasi lūpas, ši bandė visiškai išvalyti kraują nuo jų, iš visos širdies trokšdama prasmegti skradžiai žemės. Juk buvo prirakinta, ką tik maitinta medžiotojo, atrodė tarsi laukinis padarėlis atsidūręs šviesoje, nors jos siela buvo tokia sužalota, kad vargiai pataisoma...
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3229

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Pir. 11 10, 2014 10:23 am

Stebint juodu iš šono, situacija atrodė tokia apverktina, jog rodės nė patys geriausi klijai negalėjo į vieną visumą sulipdyti to, kas amžiams sugriuvo į šipulius. Ironiškiausia, jog tarpusavyje jiedu nebederėjo visai ne dėl skirtingų rasių, o dėl vargiai suderinamų asmenybių, laiko tėkmei ir atšiaurioms aplinkybėms, su kuriomis jiedu dieną iš dienos turėjo susidoroti būdami atskirti vienas nuo kito, sutveriant du, sunkiai atpažįstamus individus, kurie galimai niekuomet nebegalės atverti savų širdžių ir nuoširdžiai pamilti. O to priežastis itin paprasta - nepaisant to, kad niekuomet negalės būti kartu, jie ligi pat savų dienų galo mylės vienas kitą, kas akimirksniu pasmerkė juodu būti nelaimingais. Jis nenorėjo nieko labiau, kaip išlaisvinti raudonplaukę nuo pančių ir rūpestingai apglėbus rankomis, priglausti savas lūpas prie josios, patyliukais kuždant, kad niekuomet gyvenime nebepaleis, bet kai reikėdavo šią svajone įgyvendinti realiai, medžiotojo rankos kaip mat nusvirdavo žemyn, jam sunkiai papurtant galvą, kadangi nepaisant to, jog šitaip pasielgtų, pasaulis staiga nesusitvarkytų ir prieš nosį neatsivertų stebuklingos durys, turėjusios nuvesti juodu į kažkokį pasakų pasaulį, kur jie galėtų sulaukti savo laimingos pabaigos. Panelei staiga apsigalvojus, matyt, dėl fakto, koks nusivylęs viskuo Džošas atrodė, jis tankiau sumirksėjo akimis, entuziastingai kelis kartus linktelėdamas galvą.
-Nieko daugiau iš tavęs ir neprašau, tik pamėginti, - Patikino ją švelniu balsu, netrukus liūdnai šyptelėdamas, kadangi puikiai suvokė, jog priešakyje laukia itin sudėtingas ir visokeriopai sunkus kelias, dėl kurio įgyvendinimo turės pasistengti abi pusės. Visgi, nepaisant to, jog daug vilčių į save raudonplaukė nedėjo, vyriškis ja tikėjo visa savo širdimi, kadangi puikiai žinojo panelę esant stipresne, nei ji pati galvoja. Juk ir virtusi vampyre, ji panikos kupinu balsu kuždėjo jam, kad niekuomet nesugebės išgyventi, bet kažkokiu būdu ištempė keletą metų, ir nors po savęs paliko tikrą suirutę ir chaosą, visgi nepasidavė. Na, bent jau iki šios dienos, kai Džošua netikėtai užtiko ją slenkančią link Volturių pilies apie ką vyras nedrįso užsiminti, bijomas jog Lilė nuo jo užsisklęs devyniomis spynomis ir daugiau neprisileis, kas sužlugdytų visą triūsą ir per dvidešimt minučių padarytą pažangą, jiems po truputį judant į priekį.
-Suprantu. Ir aš toks nesu. Bet dabar kalbame ne apie tai, Vanesa. Svarbiausia grąžinti tave į normalias vėžes, o tuomet jau žiūrėsim, - Subtiliai tarė, ne itin aiškiai atskleisdamas tai, kas laukia jųdviejų ateityje, kadangi pirmiausia norėjo, jog mergina susitelktų į save, o ne į juos ir jų santykius. Vien iš savo patirties galėjo teigti, kad jokio progreso nebus ir apie savo santykius jiedu net pasikalbėti negalės, kol panelė jaus sau antipatiją, nekęsdama kiekvienos buvimo vampyre akimirkos, situacijos nesugebant pagerinti nė Džošo buvimui šalia. Taip pat žinojo, kad atleisti sau už visas praeities skriaudas nebus lengva, bet medžiotojas nebuvo linkęs tiesiog nuleisti rankų, kadangi įtikėjo, jog visi nuoširdžiai norintys pasikeisti verti antrojo šanso. Būtent tų pokyčių ir užsispyrimo iš raudonplaukės jis ir tikėjosi.
-Ššš, - Sušnibždėjo jai, švelniai uždėdamas savo delną ant šaltos panelės plaštakos ir tokiu būdu pasistengdamas ją nuraminti, kadangi mažiausiai norėjo, jog vampyrė sielotųsi ar gėdytųsi to, kuo tapo. Džošas puikiai prisiminė, kaip Forkse į kairę ir į dešinę dalino savo kraują, jausdamas prie savęs prilipusias vampyrių lūpas ir jų nuo troškulio virpančius kūno. Šitai, palyginus su tuo, ką tuomet jautė ir išgyveno vaikinas, prilygo absoliučiam nuliui, medžiotojo veidui nė karto nevirptelint, o kaktai nesusiraukiant, lyg jis stebėtų paprasčiausią maistą valgantį žmogų. Tą jis ir parodė panelei, dar sykį jai šyptelėdamas, o merginai galiausiai atitrūkus nuo kraujo, kiek pavalydamas josios lūpų kampučius.
-Na ir kaip? - Pasiteiravo jos, aukščiau kilstelėdamas antakius. Žinojo, kad kraujas iš maišelių praranda visą savo prieskonį, bet tikėjosi, jog raudonplaukė galės su tuo susigyventi, kadangi kitos išeities jis nematė, nesuvokdamas, kokių gudrybių dar turėtų griebtis, jei Vanesai šitas būdas neįtiks, todėl suspaudė lūpas į ploną liniją, su nerimu ir tam tikra viltimi laukdamas panelės atsakymo.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2737

Gretos nuosavybė


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Pir. 11 10, 2014 8:24 pm

Vampyrė nė pati nesuvokė kaip greit įsikibo į tą mintį apie maitinimąsį iš maišelių ar kitokį būdą... Pastaruoju metu merginai buvo vis sunkiau ir sunkiau nutraukti kažkieno gyvybę, nors vis viena nuo jos rankų krito daugybė aukų... Bet skausmas kurį juto kiti alkani vampyrai, buvo nesulyginamas su jos skausmu. Jis degindavo ne tik jos gerklę, bet rodos pragaro liepsnose degdavo ir jos visa esybė. Imdavo gelti galvą, ši nebesuprasdavo nė ką daro ar galvoja, dėl ko jos savitvarda buvo nedidelė ir greitai palūžtanti. Keista, kad parke susitvardė nieko nenužudžiusi, mat tuo metu jai gėlė viską ir visur. Tačiau dabar ji stengėsi ištrinti iš savo prisiminimų, nes suvokė, kad greitu metu vis viena nenukeliaus nei iki Volturių pilies, nei iš vis iš čia išeis. Rodės, kad jai teks čia likti dar ne vieną parą, dėl ko iš visų jėgų stengėsi susiimti, bet pripažinkim merginai tai visiškai nesisekė. Viena po kitos emocijos iškildavo į paviršių, prieš jos pačios valią. Sunkiai rydama seiles, raudonplaukė vis pažvelgdavo į jį ir kiekvieną kartą juto kaip jos sukauptos apsauginės sienos ima griūti. Ši Džošą prisileisdavo vis arčiau ir arčiau, pati to nesuvokdama ir ką suvoks vos vyriškis dings iš jos gyvenimo, su savimi nusitempdamas ir didelę dalelę jaunosios moters.
Linktelėjusi, mergina parodė, kad suprato tai ką jis buvo pasakęs. Tvirtai sučiaupusi savo raudonas lūpas į vieną liniją mergina viduje stengėsi save prisiverti mąstyti bent kiek optimistiškiau ir be tiek daug dramos į šią situaciją, tačiau visgi tai jai sekėsi sunkokai, kad ir kiek valios jėgų būtų į tai sudėjusi. Net jei ir buvo tokia kokia kaip jis kad galvojo, ji nebūtų sugebėjusi taip greitai ir lengvai pereiti nuo vieno kraštutinumo iki kito. Ji nesugebėtų taip lengvai pakeisti savo mitybos įpročių, tačiau ji stengėsi, nors vyras nė nenumanė kiek pastangų ji įdeda į tai kad per daug nesiraukytų gerdama tą kraują, kad nenusuktų veido kraujui nepasibaigus... Ta subtili užuomina, kad jis nė negalvoja apie ateitį, jų ateitį, merginai nereiškė nieko, nors kitu atveju būtų tai apėmusi pernelyg giliai į širdį. Ir tas švelnus, raminantis prisilietimas prie plaštakos iš ties privertė ją susivaldyti ir taip nepurtėti ir nesigėdyti, nors viduje ji vis viena jautėsi kažkaip ne taip. Jam šluostant lūpų kampučius ji stengėsi susikaupti ir nesuleisti savo ilčių į jo pirštus ar į riešą, ant kurio matėsi kaip pumpuojamas kraujas į plaštaką. Užsimerkusi Lilė, sunkiai nurijo seiles, po minutės, gal net daugiau pramerkė akis, nukreipdama žvilgsnį į duris, kurios bent jau atrodė sandariai užrakintos, dėl ko vėl nukreipė akis į kitą pusę, neleisdama sau galvoti apie pabėgimą. Būtų buvę pernelyg sunku atsiplėšti nuo vyruko. Jo šypsena ir romus veidas jai geriant kraują vis viena nesuteikė jos sielai ramybės, nes Vanesa vis viena jautėsi šleikščiai gerdama kraują iš pakelio jo rankose.
- keistas skonis...- sumurmėjo nepastebimai trūktelėdama savo liaunais petukais. Pažvelgus į šią jauną merginą, nepasakytum kad ši atrodo gyva ir pilna energijos. Liaunas kūnelis, nepasižymintis dideliais privalumais, pabalusi ir skaisti oda. Dabar su pakumpusiais pečiais, susitaršiusiomis raudonomis garbanomis, ši sėdėjo tyliai ir romiai, kaip normalus žmogus nebūtų galėjęs išsėdėti. Po kiek laiko ši sugebėjo pakelti nusvirusią galvą ir pažvelgti tiesiai į medžiotojo akis. Troško juose pamatyti kažką, ko jose nebuvo, dėl ko ji ir vėl greit nusvarino galvutę. Norėjosi praverti lūpas, paprašyti kad duotų dar kraujo, tačiau rodėsi, jei tai ištars viskas sugrius ir ji galės vėl iš naujo kovoti su pačia savimi dėl kraujo gėrimo. Apsilaižiusi raustelėjusias lūpas, mergina dantukais prikando apatinę lūpą ir ėmė ją nervingai kramtyti, tikėdamasi kad taip sugebės nusiraminti.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3229

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Antr. 11 11, 2014 4:21 pm

Kartu jiedu buvo jau bene valandą, vyrui iš galvos nė sekundei nedingstant pastarojo jųdviejų susitikimo nuotrupoms: kaip jis atsistoja šalimais ant žemės parklupusios ir balsu raudojančios vampyrės, kaip nutaiko į ją sidabrinį, mėnesienos šviesoje spindintį šautuvą, kaip per viską mišką nuaidi kurtinantis šūvis, po kurio stoja mirtina tyla ir kaip neįstengdamas patikrinti ar pataikė, Džošas tarytum sulėtintame filme, aplink sukinėjantis krintantiems medžių lapams, apsigręžia ant kulno ir nupėdina rūke paskendusiu taku tolyn. Nesvarbu ką darė ar kaip stengėsi, nusikratyti šiais prisiminimais neįstengė, jų virtinei užgriūvant vyro pečius kas kartą, jam dirstelėjus į apskritą panelės veidą, jame nesimatant nė lašeliui tądien ten buvusios agonijos. Tiesą sakant, vampyrės mimika apskritai neišdavė jokių emocijų, už ką medžiotojas pirmą sykį gyvenime buvo dėkingas, mažiausiai trokšdamas suvokti, jog panašios mintys sukasi ir pačios raudonplaukės galvoje, ko pasekoje vyras greičiausiai prislėgtas kaltės jausmo, neįstengtų būti su ja viename kambaryje ilgiau nei penkias minutes. Panelė nekrūptelėjo jam prisilietus prie jos odos pirštais, nesuko žvilgsnio į šoną dėl nepakeliamo pasišlykštėjimo juo ir tuo, ką tos rankos padarė, todėl Džošas buvo linkęs manyti, kad panelė šiuo metu turi didesnių problemų nei kapstytis po tolimą praeitį, per ne lyg susitelkusi į savo alkį ir pastangas neužpulti vyro, kurio kaklas ir abu riešai retkarčiais priartėdavo per ne lyg arti vampyrės lūpų, medžiotojui nė nedingtelint į galvą, kad pažadėjusi jo nepulti, panelė gali šio pažado neištesėti.
-Bet gerti įmanoma? - Pasitikslino, nežymiai primerkdamas akis, kadangi pamažu pradėjo atrodyti, jog panelė visais įmanomais būdais stengiasi vengti šio atsakymo, bijodama pripažinti, kad kraujas jai pasirodė nepaprastai šlykštus ir ji nėra pasirengusi išsižadėti šiltos žmogaus venos. Taipogi pagalvojo ir apie galimybę, jog Vanesa nenori tuščiažodžiauti, kad netyčia neįkvėptų po patalpą pasklidusio jo kraujo kvapo, kuris susimaišęs su tuo iš pakelio išvestų raudonplaukę iš proto ir ji kaip mat pargriautų vyrą ant žemės, iltimis įsisegdama į kaklą. Žinoma, neatmetė galimybės, jog merginai taipogi skauda gerklę, todėl sunku kalbėti, kadangi ne kartą girdėjo, jog nuodai graužia jiems gerklę lyg sieros rūgštis ir tą palengva žudančią kaitrą gali numalšinti tik šviežutėlis kraujas.
-Gal norėtum dar vieno? - Pasiteiravo jos po sekundės, ne visai įsitikinęs, jog turėtų duoti panelei antrą pakelį, kadangi čia rūsyje jiedu turėjo pramokti laikytis dietos ir ugdyti saikingumo jausmą, o ne prisikimšti pilvus. Ir vis dėlto, Džošas padarė išvadą, kad dangus nesugrius jei raudonplaukė paskanaus dar kraujo, prieš tai nuspręsdamas verčiau ją išlaisvinti, kadangi pasitikėjo panele pakankamai stipriai, jog žinotų, kad progai pasitaikius ši niekur nepabėgs. Lengvai atlaisvinęs grandines, atplėšė antrą kraujo pakelį, paduodamas jį tiesiai vampyrei į rankas, o pats atsitraukdamas ir suteikdamas jai truputį privatumo, kai įsitaisė ant šalimais buvusio stalo, nežymiai makaluodamas kojomis ore, jo akims keletai minučių nukrypstant į lubas, kadangi Džošo niekaip neapleido nuojauta, kad panelė kuklinasi maitintis prie jo. Raktas nuo plieninių durų buvo saugiai pakabintas jam ant kaklo ir paslėptas po švarku bei marškiniais, taigi panelei norint jį nugvelbti, jai reikėtų arba negyvai jį nusmaugti pakeliui nuplėšiant galvą, arba pasiguldžius ant grindų išrengti. Kad nieko panašaus nenutiktų, prie rankos jis buvo pasidėjęs ne itin ilgą lazdą, pripildytą eleketros srove, kurią buvo pasiryžęs nukreipti į merginą, jei šioji nuspręs pradėti krėsti kvailystes, nors jog kažkas panašaus nutiktų norėjo mažiausiai, nejausdamas visiškai jokio malonumo šitokiu būdu kankindamas panelę. Tiesą sakant, nejautė jo nuo pečių nurėždamas galvas ir kitiems vampyrams, viso labo tik dirbdamas savo darbą, kadangi nepaisant to, kad tuo užsiiminėjo visą savo gyvenimą, medžioklė jam nebuvo kažkokia pramoga, o vampyrų klyksmai širdies nedžiugino, jam savyje turint dar šlakelį žmogiškumo ir atjautos.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2737

Gretos nuosavybė


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Antr. 11 11, 2014 9:50 pm

Mergina visus tuos metus būdama be jo stengėsi ištrinti tą sceną iš atminties. Būdavo sunku vien apie tai pagalvoti, o ką jau sakyti apie detalų prisiminimą... Jo veidą kuris bejausmiškai žvelgė į ją, tarsi pabrėždamas kiek ji jam nereikalinga... Papurčiusi galvą vampyrė neleido sau apie tai galvoti, mat ir taip sunkiai stojosi ant kojų, dėl ko nenorėjo kad prisiminimai sugriautų pažangą kurią pasiekė neįtikėtinu greičiu. Mažiau nei per valandą ši sugebėjo susivaldyti savyje, atgauti dalį gerų jausmų ir po kauke paslėpti visus bloguosius. Žinoma šypsotis dar nesugebėjo, mat lūpų kampučiai vis nusvirdavo vos ši stengdavosi išspausti šypseną. Deja bet jos gyvenimas ir jo kokybė nebuvo verta jos šypsenos ir juoko. Juoda ir balta, bespalvė tuštuma, toks buvo jos pasaulis iki tol kol prieš akis ir vėl išdygo vyras, pavogęs jos širdį ir mėginęs atimti iš jos ir gyvybės likučius likusius po virtimo vampyre. Sunkiai nurijusi seiles, užsimerkė stengdamasi bent kiek atsipalaiduoti, bent kiek daugiau jį prisileisti, o gal kaip tik pasitraukti nuo jo. Jo buvimas šalia degino skylę ir taip mirusioje jos širdyje, dėl ko ši troško kuo greičiau iš čia dingti ir pradingti Volturių pilyje. Nežinia kodėl, bet Vanesa spėjo įsikibti minties apie tai jog jie niekada negalės būti kartu, kad ir kiek ji besistengtų ir kankintųsi. Išgirdusi jo klausimą, prikando apatinę lūpą, galvodama ką galėtų jam atsakyti.
-Galima,- galų gale pagaliau ištarė palinkčiodama, taip mėgindama įrodyti kad kraujas nėra toks siaubingas koks yra iš ties. Kadangi vos per valandą jis sugebėjo sužadinti jos žmogiškąją pusę, ši nebe įsivaizdavo savęs žudančios žmonės, o ir nusprendė pasistengti būtent dėl jo. Kadangi jų pokalbis buvo sausas, beveik bejausmis mergina galėjo kiek atsipalaiduot ir lengviau nekvėpuoti, kad joks kvapas nepatektų į jos uoslę, nes suvokė vieną kad susitvardyti nebegalės. Jam sukojantis palei pat, ši stengėsi susikoncentruoti ties faktu, kad vis dar myli jį, kad jo žudyti paprasčiausia negalima, nes jei jį nužudytų kentėtų trigubai daugiau... jo mirties mergina negalėtų iškęsti. Jau geriau iš už kampo žiūrės kaip jis mėgaujasi kita mergina, nei žinos kad jis mirė dėl jos kaltės.. Nurijusi seiles, apsilaižė lūpas, nežymiai jam linktelėdama, tarsi sakydama kad jai dar reikia kraujo, kad sugebėtų ištverti jo nenužudžiusi. Jau manė, kad bus vėl jo maitinama, dėl ko ėmė psichologiškai ruoštis dar vienam sunkiam pažeminimui.. Tačiau grandinėms palengva atsilaisvinus ir visai dingus nuo jos rankų ir kojų, mergina stebėjo jį išplėstomis akimis. Kadangi kraujo maišelis jau buvo jos rankose, ši sugebėjo užgožti norą pripulti prie jo ir išsiurbti iki paskutinio lašelio. Jam pakėlus akis į lubas, ši dėkinga atsiduso, iškart imdama godžiai traukti kraują į save. Stengėsi nesiraukyti ir nespringti, ir tai jai stengėsi, dėl ko greit ištuštino maišelį, kurį padėjo ar išmetė ten kur buvo ir pirmasis. Delnu persibraukusi per burną, nuo lūpų nurinko kraujo likučius, kuriuos nulaižė nuo rankos.
-ačiū,- pasigirdo nebetoks gergždžiantis josios balsas, jai ėmus žingsniuoti prie sienos, jai po truputį traukiantis nuo jo. Žinojo, kad kuo daugiau bus taip arti jo, tuo labiau skaudės jam ir vėl dingus iš jos gyvenimo. Atsidususi, nugara prigludo prie sienos ir ėmė palengva slysti kol atsirado ant žemės. Sudėjusi kojas lotoso poza, mergina užsimerkė, tačiau gan greit prasimerkusi pažvelgė tiesiai į Džošą, nenorėdama jo įskaudinti.
- man geriau toliau... nuo tavęs.. nenoriu tavęs nuskriausti..- sumurmėjo tyliu, liūdnu balsu, kuris buvo toks neįtikėtinai nuoširdus, kokiu ši jau seniai nešnekėjo. Pakėlusi rankas ši ėmė užsiiminėti savo plaukais, mėgindama pirštais juos bent kiek prašukuoti. Prieš tai pasakytas sakinys buvo tarsi pasiaiškinimas, kuris savaime kilo, dėl noro neįskaudinti vyro. Iš ties dabar labiau rūpinosi juo, o ne savimi, nors turėtų būti atvirkščiai...
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3229

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Tr. 11 12, 2014 10:08 pm

Panelė kito veik akyse, kas paliko didelį įspūdį Džošui. Po antro kraujo maišelio raudonplaukė ne tik tapo daug tvirtesnė, į josios judesius grįžtant tam tikram, tik vampyrams būdingam gracingumui, rankų mostams tampant iki skausmo plastiškais ir idealiais, merginai regis nė nesistengiant. Taipogi pasikeitė ir Vanesos požiūris į situaciją, jai akivaizdžiai nebesibaidant minties grįžti į dorovės kelią ir siekti susigrąžinti senąją save, kas privertė vyruką šyptelėti, patyliukais žavintis tokiu panelės užsispyrimu. Juk sakė, kad ji yra ypatingai stipri asmenybė, panelei prireikiant tik pačiai tuo įtikėti, kad viskas kategoriškai pasikeistų vos per porą sekundžių. Vampyrei pakilus nuo kėdės, Džošas kaip mat nukreipė į ją smalsų žvilgsnį, kiek labiau išsitiesdamas, bet merginos veidas išdavė, jog jokių užmačių ji nerezga, viso labo nuspręsdama pramankštinti kojas ir atsitraukti truputį toliau nuo medžiotojo, kam jis neprieštaravo, viso labo tik supratingai linktelėdamas galva.
-Neturėtum teisintis. Nesi man nieko skolinga, - Ištarė, atsainiai gūžtelėdamas pečiais ir leisdamas suprasti, kad visiškai nesisieloja dėl tokio panelės sprendimo kiek atsiriboti nuo vyriškio, kadangi norėjo, jog apleistame rūsyje, raudonplaukė jaustųsi kaip įmanoma patogiau, jam savo egzistavimu nesukeliant dar didesnio diskomforto. Žinoma, akių gelmės, kurios buvo it atdaros durys į vyro sielos užkaborius, išdavė, kad vaikinas nenorėtų nieko labiau, kaip vėl laikyti vampyrę savo glėbyje, jų kūnų neskiriant nė porai centimetrų, kas buvo vargiai įmanoma dėl tūkstančio skirtingų priežasčių, dėl ko šias svajones medžiotojas suskubo nustumti kaip galima toliau nuo savęs, nenorėdamas apkartinti palengva į priekį judančių jų santykių ir vėl grįžti į pradžią, kai jiedu nė pažvelgti į vienas kitą dorai nesugebėjo. Visgi, tylėti irgi nebuvo nusiteikęs, kadangi tai prieštaravo medžiotojo asmenybei, jam galiausiai liuoktelint nuo pasenusio ir sutrešusio stalo, kuris gailiai sugirgždėjo, bet paisant panelės noro išlaikyti atstumą, dėl ko jis tiesiog įsitaisė kėdėje, kurioje dar visai neseniai sėdėjo mergina, ištiesdamas į priekį kojas ir susinėręs tarpusavyje pirštus, sudėdamas rankas ant plokščio pilvo.
-Taigi, ką visus šiuos metus veikei? Kur buvai nukeliavusi? Kaip tavo tėvai? Ar mateisi su jais? - Apibėrė panelę klausimais, tikėdamasis sulaukti plačių, smulkmenomis pripildytų atsakymų, kuriuos šitaip mėgo. Tikėjosi, jog vampyrei užteks proto prie jo neprabilti apie ilgoje kelionėje šios akimirkos link nužudytus žmones, kadangi jiedu abu žinojo apie tuos nuklydimus ir galvojo apie tai dažniau nei patys galėjo suvokti, dėl ko prabilti apie tai balsu nebuvo jokio reikalo. Be to, tai akivaizdžiai vėl atvertų beribę bedugnę tarp jų, ko šiuo metu reikėjo mažiausiai, pro visas ūkanas ir nesutarimus pirmą kartą prašvintant saulei, kuri simbolizavo kur kas gražesnį rytojų. Todėl jis vengė temų susijusių su panelės vampyriškumu, klausdamas tik to, ko galėtų paklausti bet kokio žmogaus ir mintyse jau kurpdamas kitas pokalbio temas, ketindamas anksčiau ar vėliau užsiminti raudonplaukei, kad jo sesuo taipogi vampyrė ir kad jiedu sutaria geriau nei kada nors anksčiau, kas savaime paskatintų Vanesą labiau atsipalaiduoti jo draugijoje, suvokus, kad Džošas neketina josios skriausti ir viso labo tik bando padėti, ką turėjo padaryti jau nuo pat pradžių. Žinojo, kad pagrindinis klausimas iš panelės pusės bus noras sužinoti apie tolimesnį josios likimą ir kada gi vyras paleis ją iš nelaisvės, į kurį atsakymo vaikinas neturėjo visai ne todėl, kad nepasitikėtų josios jėgomis ar abejotų, jog Vanesa nesugebės laikytis pažado ir vėl kažką užpuls. Nors tai ir buvo tikėtina, labiau jį neramino mintis, kad jųdviejų keliai vėl išsiskirs, kam pasirengęs Džošua toli gražu nebuvo, negalėdamas nė susitaikyti su galimybe, jog tik ką susigrąžinus panelę, vėl teks ją paleisti. Nors, žinoma, jei pasirodys, kad būtent to Lilė nori, medžiotojas jokiais būdais neatsikalbinės, suteikdamas panelei laisvę, jei tai padės merginai tapti laimingai.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2737

Gretos nuosavybė


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Kv. 11 13, 2014 9:17 pm

Iš ties tiek ir tereikėjo ir mergina sugebėjo rasti jėgų savyje pasikeisti. Visus metus ši stengdavosi pasikeisti, tačiau stumulo būdavo per maža, dėl ko jau tą pačią dieną nukentėdavo ne vienas ir ne du žmonės, netyčiomis pasipainioję jos kelyje. O štai dabar tereikėjo išgirsti ir pamatyti Džošą ir visas pasaulis ir ji pati apsivertė aukštyn kojomis. Jos akyse tarsi pragiedrėjo, tačiau širdį ėmė graužt sunki sąžinė, nežadanti jos pasigailėti.. Juk tik dėl jos mirė šitiek daug žmonių, tiek gyvenimų buvo sugadinti ir apdengti artimo mirties skraiste... Užsimerkusi suspaudė pirštukus į kumščius, tikėdamasi kad sąžinė ims ir pradings, tačiau ji nedingo, ir kaip tik ėmė ją graužti vis stipriau ir stipriau dėl ko merginos veidas apniuko, o veidas kiek ištįso. Visgi nelengva susitaikyti su tuo faktu kad nuo tavo mirė ne šimtas ir ne du šimtai žmonių.. Purtydama galvą, ji stengėsi išmesti visas šias mintis laukan iš galvos.
Jam patvirtinus, kad neiima to į galvą, mergina rodos net lengviau atsikvėpė. Nenorėjo jo įskaudinti, tačiau buvimas taip arti jo, tačiau tuo pačiu taip toli nuo jo, skaudino ją iki pats esybės galo ir krašto. Troško būti šalia jo, liesti jį, būti jo tvirtame glėbyje.. Taip stipriai troško, o ir vaizdiniai iš praeities įsirėžė į galvą, dėl ko jos širdis ėmė kraujuoti dar stipriau, jai nusukant akis nuo jo ir stengiantis susivaldyti ir pamiršti tuos vaizdus. Daugiau taip niekad nebebus... daugiau ji nebegalės būti laiminga, dėl ko iš visų jėgų stengėsi bent neprisiminti to ką teko patirti su vyriškiu... Džošui taip įsitaisius ant kėdės, prie kurios ji buvo ką tik prirakinta, ši pastebėjo kaip jaukiai jis įsitaisė ir tai priminė dienas kuomet jie leisdavo dienas vienas pas kitą namuose, smagiai įsitaisę žiūrėdavo kvailus filmus, kurie niekad nesibaigdavo tiesiog išsiskirstymu. Prisiminimams ir vėl smogus jai į paširdžius ši kiek susisuko į kamuoliuką, bandydama nustumti tuos prisiminimus kuo toliau nuo savęs ir savo kraujuojančios širdies.
Gavus klausimų laviną, tikėjosi kad tai padės jai pamiršti viską, tačiau kaip tik ėmė ir sukilo kur kas daugiau emocijų, kurias teko užsikišti už kaukės, nenorėdama medžiotojui parodyti kaip jai sunku šnekėti apie tai kas buvo praeityje, nesvarbu artimoje ar tolimoje.
- Aplankiau nemažą dalį Europos ir šiek tiek Azijos.. iš ties nesu didelė mėgėja keliauti.. pats žinai,- trūktelėjusi petukais, tvirtai sučiaupė lūpas į vieną liniją, tikėdamasi kad paskutiniai du žodžiai jam tiesiog praslydo pro ausis taip ir neišgirsti...
- mačiau.. iš toli... tėtis mirė... mama.. palūžusi,- sumurmėjo nuleisdama galvą, jusdama kaip skausmas ir vėl ima plisti jos kūnų, suvokdama kaip dabar mamai sunku, mirus tėčiui ir dingus jų vieninteliai dukrai, o ir sūnui kažkur dingus.. Nurijusi seiles, nepastebimai suleido nagus sau į ranką, trokšdama pajusti skausmą, kad galėtų nukreipti mintis kita linkme, nes jei ir toliau galvos apie tai ji žymiai greičiau nusivarys į kapus, nei kad įprastom aplinkybėm nusivarytų. Patraukusi ranką ir vėl pažvelgė į vyrą kiek skaidresniu žvilgsniu ar bent jau stengėsi kad tas žvilgsnis toks atrodytų.
- o kaip.. tavo gyvenimas?- mergina šnekėjo kiek neužtikrintai, nežinodama ko jo paklausti, kad jie abu nenusviltų. Buvo dvi jos pusės, viena troško kad per tą laiką jis būtų susiradęs merginą, kurią būtų galėjęs mylėti taip stipriai, kaip mylėjo ją, ta pati pusė troško kad jis būtų buvęs laimingas po jos mirties, o kita jos pusės, ta savanaudiškoji, tikėjosi kad jo gyvenime neatsirado kita moteris užėmusi jos vietos.. Visgi nebūtų sugebėjusi pakelti tokios informacijos, dėl ko tikėjosi kad jis šios temos tiesiog nelies, kad jos širdis nenumirtų dar sykelį, vos jai ėmus atsigauti. Atmetusi savo plaukus, kiek pasimuistė, ištiesdama kojas ir kiek paslysdama tolyn, taip įsitaisydama patogiau, nors iš ties nejautė visiškai jokio skirtumo. Juodos merginos akutės stebėjo jį, jam nematant jį tyrinėjo, tarsi ji mėgintų įsidėti šį vaizdą sau į atmintį...
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3229

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Št. 11 15, 2014 6:47 pm

Žvelgdamas į panelę ir patyliukais stebėdamas, kaip ji kovoja su savo vidiniais demonais, retkarčiais entuziastingai papurtydama galvą, lyg bandytų į šoną nuvyti nekviestas mintis, jis galėjo tik spėlioti, kokios abejonės kamuoja merginos širdį, kadangi apie jas prabilti balsu raudonplaukė akivaizdžiai neketino. Pasinaudojęs proga, kad rūsyje įsivyravo jauki tyla, jiems abiems nedrįstant pastarosios pertraukti ir tiesiog bandant apsiprasti su mintimi, kad likimas dar sykį juos suvedė, medžiotojas pats pasekė merginos pavyzdžiu ir trumpam atitrūko nuo slogių ir pelėsiais atsiduodančių rūsio sienų, nuspręsdamas leisti sau pamąstyti apie tai, kas jų laukia vėliau. Jis puikiai žinojo, kad anksčiau ar vėliau turės paleisti panelę iš šio kalėjimo, negalėdamas jos laikyti čia amžinai, mat nepaisant to, jog pastaraisiais metais padarė daug nedovanotinų sprendimų, Vanesa buvo linkusi keistis ir nusipelnė tikrai geresnių gyvenimo sąlygų nei purvinas rūsys ar metalinės grandinės. Bet tik pagalvojus apie faktą, jog turės skirtis su mergina, kažkas šalto ir sunkaus užgulė Džošui ant krūtinės, jam nežymiai suraukiant kaktą, lyg širdgėla iš tiesų būtų virtusi fiziniu skausmu. Net kvailiui būtų aišku, jog šią panelę Džošas sektų net ir į pasaulio kraštą, kadangi meilė moteriai priešais jį buvo nemari ir jos nesugebėjo užmušti nė pakitusi Vanesos rasė, nė juos išskyrusi tariama panelės mirtis. Todėl, stebėdamas ją nuo kėdės, susigūžusią kampe ir akivaizdžiai bijančią pati savęs, jis kaip niekada anksčiau buvo pasiryžęs neleisti niekam atimti jos iš jojo rankų dar sykį, nuspręsdamas kovoti už juos abu iki pat galo, kadangi turėjo pripažinti, jog neturėjo ko prarasti ir pabandyti visada verta. Tik šių savo idėjų jis neperteikė balsu, nuspręsdamas kol kas neapkrauti merginos nauju kiekiu informacijos ir tuntu apmąstymų, viso labo tik padrąsinamai jai šyptelėdamas.
-Žinau, - Sukuždėjo į šį vieną vienintelį žodį sudėdamas visas viduje virusias emocijas, Džošo žvilgsniui akimirksniu sušvelnėjant, jam kaip niekam kitam žinant, jog pasaulyje nėra nė vieno individo, kuris pažinotų merginą priešais jį geriau už patį medžiotoją. Staiga visas tas bėgimas nuo vienas kito ir vengimas susitikti žvilgsniais pasirodė nepaprastai absurdiškas, vyrui dar sykį sau primenant, kad čia viso labo tik Vanesa, nuo kurios paslapčių vaikinas neturi ir kuriai gali sakyti absoliučiai viską, žinodamas, kad bus suprastas. Dėl ko vyrukas netikėtai pakilo ant kojų pagautas spontaniško noro tiesiog paguosti merginą dėl tėvo netekties, ką iš karto būtų padaręs panelei vis dar esant žmogumi. Nebandė įrodyti, kad panelės buvimas vampyre jo nebeveikia, nors tai ir buvo tiesa, tiesiog raudonplaukei akivaizdžiai reikėjo šilto prisilietimo, dėl ko perėjęs rūsį, jis pritūpė šalia susigūžusios Vanesos, suimdamas jos mažą ranką į savo platų delną ir kilstelėdamas ją prie savo šiltų lūpų.
-Užjaučiu, - Nuoširdžiai pratarė, laisva ranka brūkštelėdamas per ryškius merginos plaukus, o tuomet prisėsdamas šalia, šventai tikėdamasis, kad šitokiu būdu nesukels panelei daug diskomforto, kadangi jeigu jie abu paslapčiomis norėjo, kad kažkas iš jų išeitų, reikėjo nuo pačių pradžių pradėti pratintis prie vienas kito egzistencijos.
-Na, ilgą laiką gyvenau Forkse su seserimi. Ši ten sutiko savo gyvenimo meilę, dėl ko išvyko į Volterą, trumpam palikdama mane vieną. Dienas leidau daugiausia medžiodamas, bet šiam amatui galiausiai praradus prasmę, įsidarbinau mechaniku. Galiausiai išvažiavau pas seserį į Volterą, kur sergėjau ją, kol josios vaikinas buvo išvykęs. Na, o tada sutikau tave, - Trumpai nupasakojęs ką veikė per porą metų, tik atsainiai gūžtelėjo pečiais, vis dėlto praleisdamas tam tikras detales, kaip, pavyzdžiui, Kristės egzistavimą, kadangi jų nė dorai neprasidėjusio romano, kuris nutrūko jiems patraukiant į skirtingas puses, kažkuo svarbiu nelaikė. Juo labiau, kad puikiai žinojo, jog tokio tipo istorijos gerokai sužalotų ne itin patvarią vampyrės širdį. -Beje, mano sesuo irgi vampyrė. Jau maždaug apie metus, - Netrukus pridūrė nė nemirktelėdamas akimis, tarsi šitai būtų pats normaliausias ir labiausiai priimtinas dalykas žemėje. Taip ir buvo, kadangi sesers dėl josios rasės Džošas nemylėjo nė trupučiu mažiau. Kaip ir Vanesos. Kas parodė, kad jam tiesiog lemta būti taisykles laužančiu ir savo darbo gerai nesugebančiu atlikti medžiotoju, linkusiu ne žudyti, o gelbėti vampyrus, kas vaikino nejaudino, kadangi gelbėtojo pareigos jam tiko ir patiko.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2737

Gretos nuosavybė


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Pen. 11 21, 2014 9:30 pm

Iš ties ją užgulusi sąžinė buvo negailestinga, draskė ją į mažus skutelius, neleisdama jai atsigauti po viso šio įvykio. Net ir norėdama ji negalėjo apsisaugoti nuo juodų minčių ir skausmo, kuris kartu su sąžinės graužatimi ėmė ryti jos sielos likučius. Nuleidusi galvą leido ugniniams plaukams paslėpti veiduką nuo Džiošo. Nenorėjo, kad jis matytų kančios perkreiptą jos veidą. Kad ir kaip trokštų, vienai iš šio mėšlo jai nepavyks išsikapstyti, kad ir kaip ji besistengtų. Jai reikėjo jo pagalbos, jo prisilietimo, postūmio kuris leistų jai visiškai pasikeisti, atsisakant skaudžiausios savo sielos kertelės. Kai atrodė, kad nurimo protas ir toliau siuntė jai prisiminimus, kaip jie kvailiodami viename parke traukė dainą iš širdies,o vėliau vienas nuo kito neatsitraukė, godžiai įsisiurbdami vienas kitam į lūpas. Vien pagalvojus apie jo lūpų saldumą, ši sunkiai nurijo seiles, jusdama kaip gerklė išdžiūsta ir rodos net mirusi širdis suplazda krūtinėje. Delnais užsiėmusi už galvos iš visų jėgų stengėsi išstumti visus į galvą grįžtančius prisiminimus, nes žinojo kad tai nepasikartos ir niekada nebus taip tobula, kaip buvo tada jiems visiškai panyrant į tą tyrą meilę, kuri tuo metu buvo tiesiog užgrobusi jų abiejų širdis.. Dabar tai buvo beveik neįmanoma, kad ir kaip to norėtų, kad ir kiek pastangų bedėtų į tai, tai nepasikartos, nes atrodė kad medžiotojas jos taip stipriai nemyli... Ji net spėjo pagalvoti, kad galbūt jis tiesiog įsikibęs minties apie tai kaip gera tuomet buvo.. Bet visgi kai širdį skausmingai sudūrė, ši nebeleido sau apie tai galvoti, nes kuo toliau tuo blogiau ji jautėsi...
Tas vienas žodelis įrodė, kad tie žodžiai jam pro ausis nepraslydo... Mergina sunkiai nurijo seiles, nesuvokdama kaip skausmas gali toliau didėti, nors jau atrodė kad tai pasiekė maksimumą. Delnais pasitrynusi veidą, prikando apatinę lūpą, iš visų jėgų stengdamasi atsikratyti skausmo, kuris iškart apmažėjo Džošui atsiradus prieš ją ... O vos pajuto jo šiltų lūpų prisilietimą prie rankos odos, šios lūpos kiek prasivėrė, jai užsimerkiant ir jaučiant kaip malonūs virpuliukai ritasi kūnu. Nors tas jų apsikabinimas parke ir tas jo žvilgsnis tebuvo(jos mąstymu) apsimestinis, ji stengėsi apie juos negalvoti, nes tai atneštų tik dar daugiau nereikalingo skausmo, kurio ir taip buvo per akis.
-toks tas gyvenimas,- vienu atodūsiu išbėrė tyliai, stebėdama kaip jo ranka slysta jos plaukais. Dabar ši netroško nieko labiau už galimybę atsidurti jo glėbyje. Netikėtai panelės raudonais plaukais pasipuošusi galva nulinko ir prigludo prie vyriškio peties. Kurį laiką kiek įsitempusi ją laikė vos prilietusi, o kai kiek įsidrąsino, netgi atsipalaidavo, užmerkdama akutes, bei pajusdama seniai nejaustą ramybės jausmą, persipildžiusį šiluma kurios ji taip seniai neragavo. Jam kalbant ši pakėlė galvą, nedrąsiai žvelgdama į jo veidą, kuriuo jis pasakojo apie tai ką nuveikė per tuos metus, kol ji buvo "mirusi". Paskutiniai žodžiai rodos turėjo jai parodyti, kad jis tai laiko svarbiu įvykiu, bet visgi vampyrė nesugebėjo to suvokti, nes iš jos pusės žvelgiant į tai jai atrodė kad jis vos pamatęs ją pirma pagalvojo apie tai kaip ją čia uždaryti. Nesuvokė kodėl tokios mintys lindo jai į galvą, kodėl jos uždarė ją į narvą iš kurio ją galėjo ištraukti tik pats Džošas. Troško kad tokios mintys nelystų, norėjo galvoti, kad jis vis dar ją myli, tačiau visgi... Atsidususi nebeišdrįso padėti galvos jam ant peties, dėl ko ją atrėmė į sieną, vėl užmerkdama savo juodas akis..
- ir kaip jai sekasi ?- pasiteiravo gana nuoširdžiai, tačiau bijojo išgirsti atsakymą kad vos metus esanti vampyrė sugebėjo geriau susitvarkyti savo gyvenimą, nei ji pati. Nors tuo pačiu metu to norėjo tai išgirsti, mat troško kad Džošas būtų laimingas... Sučiaupusi lūpas į viena liniją ji nuleido galvą pro plaukų tarpelį pažvelgdama į jį, nebežinodama nė kur dėtis...
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3229

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Št. 11 22, 2014 6:05 pm

Dieną iš dienos egzistuodamas be šios žavios raudonplaukės jis ne kartą uždavė sau klausimą - ar galima nužudyti jausmą? Faktas, kad krūtinėje plakanti širdis dabar maloniai apsalo panelei atsainiai padėjus galvą medžiotojui ant peties, kaip jiedu buvo ir pratę, įrodė, kad ne. Savo jausmų vampyrei Džošas nelaikė kliūtimi, kurią derėtų pašalinti iš kelio, jau nebe, todėl noriai priglaudė merginą arčiau savęs, nosį trumpam panardindamas į žemuogėmis atsiduodančius Vanesos plaukus, jam kaip niekada puikiai atsimenant, jog tai buvo mylimiausias raudonplaukės šampūnas, kas nori nenori vertė susimąstyti, jog galimai panelė nepasikeitė taip stipriai, kaip galėjo pasirodyti iš pradžių. Jų santykiai ir iš naujo užsimezgęs ryšys buvo nepaprastai trapūs, dėl ko Džošas stengėsi neperžengti jokių ribų, kad ir kaip stipriai norėjosi priglausti lūpas prie josios, atsiminti jų skonį ar jausmą sukylantį viduje, joms judant vienodu ritmu su jojo. Žemyn į šalia susirangiusią merginą medžiotojas žvelgė su nepaprastu švelnumu ir atsidavimu, lyg bet kurią akimirką galėtų sustabdyti žemę nuo sukimosi, jeigu tai patenkintų raudonplaukės norus. Žinojo, kad atsiduoti emocijoms neturėtų, kadangi buvo aišku, jog gražios ir laimingos pabaigos jiedu vis dėlto neturės, bet gyventi svajonėmis apie ateitį vyrukas nebuvo linkęs, pasirinkdamas geriau susitelkti į šią vienintelę akimirką, kol vis dar turi galimybę laikyti Vanesą savo glėbyje, visam likusiam pasauliui tiesiog sunykstant ir pasitraukiant į antrą planą.
-Na, Demetrija turi specifinį gebėjimą, kuris labai praverčia - ji idealiai susitvardo, dėl ko nuo pat pradžių su krauju sesuo neturėjo jokių problemų. Vis dėlto, susitaikyti su mintimi, kad virto kažkuo, ką neseniai medžiojo nebuvo lengva, bet seseriai visgi pavyko. Manau galiausiai pavyks ir tau, - Išdėstęs viską, paguodžiamai spustelėjo merginos petį, leisdamas suprasti, kad neketina sprukti į krūmus ir liks su panele tol, kol josios gyvenime jam bus vietos. Ir nors amžinybės vampyrei pažadėti, deja, negalėjo, buvo pasiruošęs suteikti kuo įmanoma didesnę pagalbą dabar.
-Galiu tave paleisti, žinai. Jei pažadi nesitraukti nuo manęs nė per žingsnį ir kalbėtis su manimi atvirai, kas kartą pranešdama, jei jausi, kad nebegali ilgiau susitvardyti, - Netrukus atsargiu balsu pasiūlė merginai, kruopščiai į sakinius dėliodamas žodžius, kad viskas nenuskambėtų taip, tarytum mergina yra jo kalinė. Kaip, beje, ir buvo, nors Džošas nenorėjo to pripažinti. Jis iš tiesų stengėsi dėl jos gerovės, kartu saugodamas ir nekaltų žmonių gyvybes, bet jeigu raudonplaukė parodys bent menkiausią ženklą, kad tokios permainos jai netinka, vyrukas be jokių atsikalbinėjimų tiesiog ją paleis. Žinoma, galėtų teigti, kad panelei atsisakius maitintis krauju iš maišelių vėl ją užrakins kokiame rūsyje ar pakartos tai, ką padarė prieš porą metų, bet tuščiai postringauti buvo neverta, kadangi jiedu abu žinojo, jog vaikinas nerastų savyje jėgų padaryti kažko panašaus. Tik ne vėl, tik ne po visko. Dėl ko dėjo daug vilčių į pačią Vanesą ir josios sprendimus, kadangi tik mergina gali nuspręsti kokiu keliu sukti toliau, o Džošas pajėgus tik reikalui esant suskubti į pagalbą. Ta nuoširdi šypsena jo veide ir globėjiškas žvilgsnis įrodė, kad vaikinas nepaisant nieko tiki mergina labiau nei kas kitas, ko vylėsi užteks, jiems pagaliau išsikapstyti iš šitos emocinės duobės. Netikėtai vėl sukrutęs, jis lengvai pakilo ant kojų, kartu su savimi be vargo pastatydamas lengvą it pūkas merginą, o tuomet nuo kaklo nusiėmė raktą nuo metalinių durų, pasisukdamas į panelę veidu ir dramatiškai įdėdamas pastarąjį į vampyrės delną bei užlenkdamas josios pirštus.
-Pasitikiu tavimi, - Priminė jai, nė sekundei neatitraukdamas žvilgsnio nuo kiek pablyškusio raudonplaukės veido, ant kurio krito blausi kampe stovėjusios lempos šviesa. Neiškentęs tarp jų tvyrojusios įtemptos atmosferos, kuri visai nebuvo nejauki, atvirkščiai, vertė ant vaikino kūno buvusius plaukus pasišiaušti, jis nusprendė dar sykį pasielgti spontaniškai, netrukus palinkdamas į priekį ir sudėjęs delnus merginą abipus kaklo, trūktelėjo ją arčiau savęs surakindamas jųdviejų lūpas tarpusavyje.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2737

Gretos nuosavybė


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Št. 11 22, 2014 6:44 pm

Glausdama galvą jam prie peties, ši galvojo apie tai kaip tai darydavo seniau: be baimės jį užgauti, be jokios įtampos... O š tai dabar ji taip bijojo kad pratrūks ir jį sužeis, arba dar blogiau .. užgaus jo širdį. Bet visgi glaudėsi prie jo kaip įmanoma ilgiau, trokšdama pajusti jo kūno šilumą ir bent trumpam užmiršti už šių sienų esantį pasaulį. Bijojo, kad atsitraukus vėl visas šis rožinis burbulas sprogs ir jai teks skaudžiai su didžiu nusivylimu tėkštis į realybę. Iš ties nieko kito taip netroško kaip panirus jo glėbyje pamiršti viską kas blogo ir ką ji buvo padariusi.. Kuo toliau tuo labiau norėjosi glaustis vis arčiau jo, bučiuoti jį, liestis prie jo.. Užsimerkusi mergina, net sulaikė kvapą, pajutusi jo nosies galiuką jos plaukų kupetoje. Rodos galėjo net pajusti, kad Džošo širdis suspurdėjo, tačiau tai atrodė neįmanoma... Tyliai atsidususi, stengėsi sutramdyti kylančią šypseną, kurią ir iššaukė šis mielas Džošo poelgis. Jam pradėjus pasakoti apie sesę, ji iš visų jėgų bandė atgaminti medžiotojos atvaizdą, tačiau atrodė kad taip ir neprisimins...
- svarbu dabar viskas gerai..- palinkčiojo, kiek nustebdama kai jis spustelėjo jos petį. -labai to tikiuosi,- prakalbo vos judindama savo raudonas it plaukai lūpas, kurias rodos net ėmė dilgčioti iš noro priglusti prie Džošo lūpų, kurios rodos buvo taip arti jos veido. Ši žvelgdama į jo lūpas, vos sugebėjo susikoncentruoti ir įsiklausyti į jo tariamus žodžius. Ji net sutriko, vos suvokė kad siūlo jai laisvę, bet tuo pačiu buvimą visą laiką šalia jo... Tikriausiai negalėjo net įsivaizduoti kažko geresnio... Vien buvimas čia, visai arti jo darė jos egzistenciją šioje žemėje pakenčiamą, gal net kiek gerą.
-Džošai..- nerasdama ką galėtų jam pasakyti, sunkiai nurijo susikaupusias lūpas. Nežino ar sugebės nepasiduoti troškimui kam nors perkasti veną, tačiau mintis apie laisvę beprotiškai viliojo... Nuleidusi galvą, ji iš ties svarstė ar sugebės ir ar verta šitaip žaisti su jos nemokėjimu valdytis prie žmonių. Žvelgdama į jo dailų veidą, mergina iš visų jėgų stengėsi susikaupti ir rimtai apsvarstyti šį pasiūlymą. Bijojo, kad nesusivaldys, kad kažką sužeis ir taip neteks jo... Vien pagalvojus apie tai širdį skaudžiai sugėlė, jai nesugebant daugiau trokšti laisvės... Norėjo būti užrakinta čia, kartu su juo, kur galėtų nebijodama paklusti jam ir nebijoti kad prisidirbusį kažką neteks Džošo meilės ir pasitikėjimo.. Jam sukrutus ir pakilus ant kojų, ji įdėmiai žvelgė į jį, o kai buvo pastatyta ant kojų, sunkiai nurijo seiles, suvokdama kad jis pasirinko už ją, galbūt net trokšdamas kuo greičiau iš čia ištrūkti ir dingti kuo toliau nuo jos.. Tačiau pajutusi kaip jo nemaža ranka suima jos delniuką ir jį įdeda nuo jo kūno sušilusį raktą, kuris galėjo atrakinti duris ir duoti jai laisvę. Spausdama jį delne, mergina spoksojo į savo ranką, stipriai abejodama savo sugebėjimais ir galimybėmis.
-aš..- jau norėjo kažką sakyti pakreipdama į jį savo veidą, kai staiga jo rankoms atsidūrus ant kaklo, o lūpoms artėjant prie jos, ir visos mintys išsilakstė vos jis prigludo prie jos savosiomis lūpomis. Net metalinis raktas skambiai iškrito iš jos rankų pačiai labiau priglundant prie jo ir iš visos širdies atsakant į jo bučinį, kuris visiškai apsuko vampyrei galvą. Jo lūpos buvo tokios minkštos, švelnios, tokios kokias ir prisiminė, kas vertė net vampyrės kelius linkti. Būdama taip arti jo, Vanesa sugebėjo pamiršti visą juos supantį pasaulį, panirdama į nuostabias fantazijas susijusias su ja ir jos viso likusio gyvenimo meile Džiošu.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3229

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Št. 11 22, 2014 11:42 pm

Žinojo, kad elgiasi neteisingai ir kvailai, bet priešgyniauti jausmui viduje ir vėl pradėti blaiviai mąstyti prilygo pasipriešinimui žemės traukai. Ši mergina buvo neatsiejama jo dalis ir niekas, ką Džošas darytų ar sakytų, niekuomet nesugebėtų šito pakeisti. Ir vietoj to, kad toliau tarsi tikras užsispyrėlis kovotų teisiųjų pusėje už įsitikinimus, kuriuos jam į kraują įskiepijo tėvai, kol kiti medžiotojai tiesiog spjovė į visą šį reikalą ir susikūrė savus gyvenimus, vaikinas galiausiai nusprendė nustoti gyventi dėl kitų ir atseikėti sau bent lašelį laimės. Ir vienintelis kelias, kuris vedė vyrą išsvajotos pasakos link buvo tas pats, kuriuo žygiavo ir Vanesa, kadangi savojo pasaulio be josios raudonų plaukų ir skambaus juoko jis tiesiog neįsivaizdavo. O ir įsivaizduoti nenorėjo. Juk kartą jos jau neteko ir dar kartą išgyventi to niekuomet daugiau nenorėtų. Jei tuos metus, kurių metu jis buvo įtikėjęs, jog ją prarado, apskritai galima pavadinti gyvenimu, o ne tuščiu egzistavimu, gęstant su kiekviena išaušusia nauja diena.
-Ir mums viskas bus gerai, - Netrukus patikino merginą, nepabijodamas panaudoti daugiskaitos, kadangi vis dar laikėsi savo plano sekti panelę, kad ir kur ši eitų. Net jeigu vampyrė atsisakytų jo paslaugų, išdėstydama, kad gali pasirūpinti savimi, vaikinas kurį laiką vis tiek paslapčiomis ją prižiūrėtų, kol suvokusi kur šuo pakastas, raudonplaukė neaptrankytų jo vienu iš savo batų, į ką būtų labai smagu pažiūrėti, nors šis scenarijus ir mažai tikėtinas, kadangi vyrukas nesunkiai pastebėjo, kad Vanesa į jį žiūri lygiai taip pat, kaip ir jis į ją. Džošas galėjo drąsiai teigti, kad Vanesa buvo priežastis, kodėl jo širdis vis dar plaka ir nors panelė negalėtų atsakyti tuo pačiu, josios krūtinėje tvyrant mirtinai tylai, medžiotojas neabejojo, jog tas švelnumas josios veide simbolizuoja visišką atsidavimą ir beribę meilę. Turbūt tai ir paskatino jį ilgiau nedvejoti, tiesiog padarant tai apie ką svajojo nuo pat akimirkos, kai išvydo ją gyvą ir sveiką, galėdamas prisiekti net pačiam dangui, jog toji sekundė buvo pati laimingiausia jo gyvenime. Bučinys prasidėjo palengva, medžiotojui niekur neskubant ir regis mėgaujantis pojūčiais, kai netikėtai paskutinė sveiko proto styga vaikino kūne nutrūko, artimam ir puikiai pažįstamam kontaktui tarp jųdviejų įplieskiant sunkiai pažabojamą norą vyro krūtinėje, ko pasekoje jo lūpų judesiai pasidarė kur kas godesni, vaikino rankoms nuslystant merginos kūnu ir apsistojant ties josios klubais, Džošui glustelint raudonplaukę kur kas arčiau savęs, kol negrabiai judėdamas į priekį, jis sugebėjo nusigauti ant artimiausio stalo, nuo kurio apgraibomis viską nuvertęs, jis be jokių įžangų pasodino panelę, itin lengvai kilstelėdamas ją nuo žemės. Sugebėjo nė karto neatitrūkti nuo josios lūpų, įsiveldamas į negailestingą kovą su merginos liežuviu savuoju, kol pirštai tvirtai spaudė Vanesos šlaunis. Sakyti, kad Džošas prarado kontrolę būtų per švelnu, merginai veik išvedant jį iš proto, kadangi medžiotojas tiesiog nebegalėjo sustoti, tarytum panelė taptų energijos šaltiniu jo pavargusiam ir nualintam kūnui, prikėlusiu jį antram gyvenimui. Jautė kaip visas kūnas užsiliepsnoja, lyg būtų šieno kupeta, kurioje pats paprasčiausias bučinys sugebėjo įžiebti ryškią kibirkštį, kuri netrukus virto atvira ugnimi. Būtų buvę protinga sulėtinti tempą, kol visiškai nepametė galvos ir nepadarė kažko, dėl ko vėliau gailėtųsi, bet vienintelė juodu sustabdyti galėjo tik Vanesa, Džošui akivaizdžiai nė nesvarstant galimybės atsiplėšti nuo merginos, pamiršus net apie elementarų poreikį kvėpuoti. Vėsi merginos oda ir skleidžiamas šaltis buvo tikra palaima perdegti baigiančiam vaikinui, dėl ko jis prisitraukė panelę prie pat stalo krašto, nepalikdamas tarp jų nė menkiausio plyšelio, į kurį savo nosį galėtų įkišti uodas. Nebuvo taip, kad laikėsi visiško celibato, permiegodamas su keletu pavienių merginų įvairiose medžioklėse, kurioms kitą rytą nė nepaskambindavo, bet nė viena jų neprilygo Vanesai, kuri svaigino Džošą vienu vieninteliu savo kvėptelėjimu ir kurios jis troško taip stipriai, kad net fiziškai skaudėjo. Visgi, žengti lemiamo žingsnio neskubėjo, viso labo lūpomis nuslysdamas ties ilgu merginos kaklu, kuriam taipogi nepagailėjo dėmesio, leisdamas nubučiuotoms Vanesos lūpoms trumpam pailsėti, kol jų vėl neokupavo vyrukas, akivaizdžiai negalintis pasisotinti raudonplauke.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2737

Gretos nuosavybė


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Sk. 11 23, 2014 4:00 pm

Ši mergina net ir pati nesuvokdama buvo visiškai jam atsidavusi ir nuolanki. Vos per kelias o gal ir daugiau valandų praleistų rūsyje su juo, juto kaip senoji ji grįžta į kūną, o mirusią širdį apgaubia pačių šilčiausių jausmų skraiste,o visi tie jausmai buvo skirti jam vieninteliam. Per tą trumpą laiką ji sugebėjo visiškai pasikeisti, pamiršti tuos skausmo kupinus metus be jo, jai prisimenant tik tai kas geriausio įvyko tarp jų. Jei tik jos širdis vis dar būtų gyva, ji tikriausiai plaktų neįmanomai greitu tempu. Visgi šis vyras buvo pats tobuliausias žmogus jos pasaulyje. Ji jam atleido netgi tai kad jis net du sykius buvo nutaikęs šautuvą į ją, kad iš už nugaros suvarė jai vaistus ir atvilko čia. Tikriausiai atleistų daug daugiau, nors pati jo atleidimo, už tai ką darė per tuos metus, ji nė nesitikėjo. Tačiau apie tai galvoti paprasčiausiai nebeturėjo laiko ir noro, visiškai atsiduodama jam.
Sujaudinta jo pasakyto žodžio "mums" ji plačiai šypsojosi stebėdama jo dailų veidą, kuris buvo toks nuostabus. Nė pats nežinodamas jis vertė vampyriukės kelius linkti, o galvą su visu pajėgumu suktis. Net jei ir buvo nemirtinga asmenybė, šis medžiotojas visiškai užvaldė jos vidų, jos sielos likučius. Džošo pravertos lūpos, kiek greitesniu tempu plakanti jo širdis, vertė merginą linkti vis arčiau jo. Lengvam bučiniui tampam vis godesniu, aštresniu ir karštesniu, ji nė pati nepajuto kaip stipriai buvo prisiplojusi prie jo kūno. Jei prieš minutę nebuvo visiškai jo užvaldyta, tai dabar tikrai tokia buvo. Rodos net logiškų minčių jos galvoje neliko, jai visiškai panyrant į aistrą kuria ją užkrėtė pats vaikinas. Iš ties manė kad bučinys prie nieko neprives, tačiau jam kilstelėjus ją ir pasodinus ant stalo, iškart pakeitė savo nuomonę. Jie tai padarys... Vanesa vieną akimirkos dalį pasvajojo kad po visko jų santykiai nesugriūtų, tačiau nuoširdžiai nebežinojo kas jų abiejų laukia ateityje. Troško čia amžinai pasilikti su juo, kiekvieną akimirką būti šalia jo, liesti, bučiuoti, glamonėti jį. Tačiau kad ir kaip stipriai to norėjo, tai paprasčiausiai buvo neįmanoma, nes jie vis viena privalės grįžti į realybę, į tą pilką, liūdną pasaulį pilną skausmo.. Tačiau jau kitą akimirką ji pamiršo viską, pasinerdama į bučinį, kuris iš ties darėsi beprotiškai stiprus. Tarsi bučinys palaikytų jį gyvą... Tai kiek nustebino merginą, bet visgi ilgai prie nustebimo neišbuvo, mat tuoj pat atsakė į jo bučinį, nepasiduodama, tačiau bučiavo kur kas atsargiau nenorėdama jo sužeisti. Jusdama kad jis net nustojo kvėpuoti, mergina delniukais suėmė jo veidą ir atsargiai atsitraukė, pažvelgdama į jo akis.
-aš niekur nedingsiu,- prakalbo norėdama parodyti, kad tai ne sapnas ir kad jei neskubės ji nedings. Nenorėjo kad pirmas kartas su juo po šitiek laiko būtų tik skubotas reikalas, visiškai beprasmis. Pabučiavusi jį į lūpų kamputį, švelniai liežuviu vėl praskyrė jo lūpas, pradėdama jį bučiuoti pati. Nė nepajuto kaip rankos nuslydo ir atsirado ant dailaus jo užpakaliuko kurį suspaudė, tuo pat metu kiek karščiau jį bučiuodama. Ištiesusi kojytes, grakščiai jomis apsivijo jo liemenį, leisdama jam atsidurti prie pat jos. Rodos svajonė, kuri visus tuos metus buvo paslėpta jos smegenų kampe, dabar išlindo ir tapo tikrove. Jo rankos, kūno artumas, skleidžiama šiluma vertė ją eiti iš proto ir mėgautis kiekviena sekunde jiems būnant kartu. Jam šį sykį pačiam atsitraukus mergina spėjo net pagalvoti kad jis suvokė kaip negerai elgiasi, tačiau jo lūpoms atsidūrus ant kaklo mergina tiesiog išskydo, pakreipdama galvą, kad jam būtų patogiau godžiai bučiuoti jos kaklą. Žinojo, kad jis nebejaus jos minkštos odos, kad daugiau ant odos neliks meilės žymių, tačiau kad ir kaip trokštų vėl tapti žmogumi tai buvo paprasčiausia neįmanoma... Jam užsibuvus prie jos kaklo, ši ranka ėmė braukti per jo krūtinę ir ištreniruotą presą. Ėmusi atsagstinėti jo marškinius ji juto kaip geimas užvaldo jos kūną ir priverčia jos tarpkojį sudrėkti. Visgi šiam vyrui prigludusiam prie jos, priklausė net tik jos sielą bet ir kūnas. Jis buvo jos valdovas ir tai tikriausiai niekad nepasikeis, nebent jis pats numestų ją šalin.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3229

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Sk. 11 23, 2014 6:24 pm

Niekada ligi šios akimirkos pilnai nesuprato, kokią didelę dalį jo širdyje užima ši moteris, gebėdama atimti vaikino žadą vos keliais žodžiais ar veiksmais, jam parklumpant prieš ją ant kelių, visiškai palaužtam ir pakerėtam. Jųdviejų meilė peržengė viskas sveiko proto ribas, ką įrodė ir šios kelios minutės, jiems beatodairiškai bučiuojant vienas kitą, tarytum nuo to priklausytų jų gyvybė, regis, pamiršus apie skaudžią ir abejonių keliančią praeitį. Vargu ar sveiko proto moteris šitaip atiduotų save į rankas vyrui, kuris kėsinosi ją nužudyti. Ir vargu ar koks sveiko proto medžiotojas prisileistų prie savęs vampyrę, ant kurios lūpų vis dar galėjo justi neseniai gerto kraujo prieskonį. Jų meilė buvo akla ir griaunanti viską savo kelyje, ko pasekoje jie abu greičiausiai vėl stipriai nukentės, bet kol kas nė vienam jų tai itin stipriai nerūpėjo, aistrai vis dėlto pasiekiant savo ir galutinai aptemdant protą. Tik glausdamas prie savęs Vanesos kūną, tik jausdamas josios prisilietimus, tik kvėpuodamas ja ir jausdamas ją kiekviena pulsuojančia savo ląstele, jis galėjo teigti vėl esantis gyvas, o atsitraukimas nuo panelės dabar prilygtų visiškam savęs praradimui, ko iškęsti Džošas negalėtų, lyg pasiutęs šuva rankomis ir dantimis įsitvėręs savo grobio. Netikėtai nutrūkęs bučinys privertė vyrą kiek suirzti, ką jis aiškiai parodė iš nepasitenkinimo papūsdamas lūpas, bet panelės pažadas jo nepalikti, suvirpino kažką viduje, kas savaime iššaukė plačią ir nuoširdžią jo šypseną.
-Tik pabandyk, - Atkirto merginai, subtiliai leisdamas merginai suprasti, kad reikalui esant jis iškastų vampyrę, kad ir iš po žemių, jai tikrai neliekant nenubaustai. O atsižvelgiant į tai, su kokiu alkiu jis lūpomis slydo merginos kaklu,  netrukus per jos odą grybštelėdamas dantimis, bausmė buvo kaip ir aiški. Raudonplaukei kiek sulėtinus tempą, kurio metu jiedu veikiau priminė laukinius gyvūnus, ketinančius suplėšyti vienas kitą į skutus ir į jų judesius įnešus daugiau tyro jausmo, Džošas tapo kur kas švelnesnis, nebeskubėdamas tarsi akis išdegęs, o tiesiog mėgaudamasis kiekviena saldžia akimirka. Stipriame, nuo pat mažens treniruotame vaikino glėbyje, jo rankoms sugebėjus sunaikinti ne vieną Vanesos rasės atstovą, panelė atrodė itin trapi ir gležna, vis dėlto, beliko naiviai tikėtis, kad apie tikrąją savo galią mergina neprimirš ir viso ko viduryje, Džošas neliks su sulaužytais šonkauliais. Įgudusiais pirštais jis slystelėjo po vampyrės palaidine, pagalvėlėmis brūkštelėdamas per ledinę josios odą, kuri akmeniniuose jo gniaužtuose ypatingai stipriai derėjo, tarytum jiedu būtų vienas kitam sutverti. Netrukus po to vyrukas su raudonplaukės pagalba atsikratė juos skiriančiu drabužiu, uždėdamas delną ant plokščio merginos pilvo ir paskatindams ją išsitiesti ant stalo, kur pusiau užgulęs ją savo kūnu, Džošas pradėjo lėtą, bet malonų žaidimą liežuviu ir lūpomis, lėtai slysdamas naujai atidengta merginos oda, kol pirštai kovojo su panelės kelnių sagtimi, kuriai noriai atsilaisvinus vaikinui buvo suteikta proga viena ranka įsigaudamas vampyrei į apatinius, kur jo laukė maloni staigmena, panelei esant labiau nei pasiruošusiai, kas privertė vyruką plačiai nusišypsoti. Ketino Vanesą dėl to paerzinti, pasakydamas, kad tik vos prie jos prisilietė, bet tiesiog prikando lūpą, pirštais įslysdamas į panelės vidų, kol žalios akys stebėjo josios veidą, vaikinui nenorint praleisti tos įstabios akimirkos, kai jame pasirodys tyras malonumas, kurio kaltininkas bus būtent Džošas. Ir tik jis, kadangi vargu ar nuo šios akimirkos medžiotojas leis dar kokiam vyrui prisiliesti prie savo moters, tapdamas tik truputį apsėstas ir savininkiškas.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2737

Gretos nuosavybė


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Sk. 11 23, 2014 7:59 pm

Net jei ir žinojo, kad skaudžiai kentės nuo viso šito, Vanesa buvo nusprendusi pasiimti viską iš to kas įmanoma. Prižadėjo sau kad mėgausis kiekviena jų bendra akimirka, nesvarbu ar jis ir vėl nukreips šautuvą į ją ar bučiuos. Buvo pasiryžusi iškęsti viską, net jeigu po to liks tuščiu vidumi pilnu siaubingo, nepakeliamo skausmo. Žinojo viena, kad vos nebegalės pakelti skausmo, galės nuvykti pas Volturius ar užsirauti ant kokio negailestingo medžiotojo ir taip palikti šį pasaulį. Bet visgi dabar glaudžiantis prie jo tai atrodė taip toli ir taip stipriai neįmanoma. Nenorėjo kankintis tokiomis mintimis nei savęs, nei Džošo dėl ko jos lyg vėjeliui papūtus dingo iš jos galvos ir ji vėl galėjo mėgautis jo kūnu kuris gludo vis reikliau ir arčiau jos, o tai vertė ją tik dar stipriau riesti savo kojų pirštukus.
Jo papūstos lūpos atrodo taip mielai ir juokingai, kad net jos veide sušvito plati ir šelmiška šypsenėlė. Akimirką perbraukusi per jo ilgokus plaukus, ji prisiminė tuos nuostabius rytus kuriuos sutikdavo su juo ir jo susitaršiusių plaukų kupeta. Jam savotiškai pagrasinus ji tarsiu velniukė apsilaižė lūpas, lyg mėgindama jam mesti šiokį tokį iššūkį. Net jei ir turėjo nuolankiosios savybių, jei tik pakvipdavo nauju iššūkiu ji iškart su užsidegimu jo imdavosi. Kai kas joje tikrai nepasikeitė, kad ir kaip keistai tai skambėtų. Ji vis dar buvo ta pati šilta, viskuo besimėgaujanti mergina, tačiau ji visą tą laiką giliai slėpėsi už šaltakraujės vampyrės kaukės. Pajutus jo krimstelėjimą į kaklą, mergina užsimerkė sunkiai nurydama seiles. Ji nebebuvo žmogus, dėl ko kandžiojimas į kaklą jai skausmingai priminė jos pačios iltis, atimtas gyvybes ir kitus vampyrus įsikimbančius į jos liauną kūnelį. Taip, visgi jai ne sykį ir ne du teko susidurti su žiauriais vampyrais, kurie nė nedvejodami paliko nepanaikinamų žymių ant jos kūno. Po kelis randus ant pilvuko, nugaros, rankų, kojų. Visur, tačiau tikėjosi kad Džošas bus pernelyg užsiėmęs savęs tenkinimu ir paprasčiausiai juos praleis pro akis. Netekusi maikės ji šyptelėjo žvelgdama į jo akis. Jos tobula, marmurinė oda apšviesta lemputės kabančios kaži kur ant lubų atrodė kiek keistokai, tačiau dabar jau nieko nebepadarysi. Prieš pat atsigulant ant stalo ji prasegė liemenėlę, tačiau jos nenusiėmė, mat norėjo kad pats vyriškis tai padarytų ir dar daugiau prie jos prisiliestų. Jam godžiai bučiuojant jos kūną ji pasijuto bejėgė, negalinti pati kažko padaryti, kas ją kiek suerzino, tačiau irzuliukas tuopat praėjo vos išgirdo kaip atsisega jos kelnių sagtis. Na gal Vanesa ir buvo sudrėkusi, visgi sukietėjęs Džošo vyriškumas išdavė, kad ir jis jos geidžia. Nurijusi seiles, įsikando į apatinę lūpą manydama kad jis tik numaus jos kelnes ir tuomet pats nusirengs, dėl ko ir nustebo pajutusi kaip jo pirštai įslysta jos vidun. Pravėrusi raudonas lūpas ji giliai įtraukė oro į plaučius, jusdama kaip malonumas ritasi jos kūnų, nors jis vos spėjo kyštelėti ten savo pirštus.
-Džošaai..- kiek prikimusiu, itin seksualiu balsu prakalbo vampyriukė degančiomis akimi stebėjo jį, trokšdama jo savyje ir ant savęs. Norėjo vėl bučiuoti jo lūpas, paliesti jį visur, prisiminti kiekvieną jo kūno dalelę. Prikandusi apatinę lūpą, Vanesa stengėsi susitvardyti ir jo neparversti po savimi... Nors šis troškimas buvo tikrai stiprus ji nuolankiai liko gulėti ant stalo, tokia pažeidžiama ir prieinama...
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3229

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Pir. 11 24, 2014 3:15 pm

Panelės kūnas po nežymaus brūkštelėjimo per odą dantimis kiek įsitempė, ir kaip vaikino nuojauta jam kuždėjo, visai ne dėl užklupusio malonumo, dėl ko Džošas nusprendė lūpas pagrinde laikyti sučiauptas, jog nesukeltų merginai diskomforto dar sykį. Šio incidento priežastis tapo daugmaž aiški, kai tarytum bandydamas nebyliai atsiprašyti, vyrukas priglaudė lūpas prie josios išsikišusio dubens kaulo, netrukus netoliese ant pilvo pamatydamas blyškesnę nei likęs merginos kūnas įkandimo žymę. Džošas pastebimai atsitiesė, į vargiai pridengtą vampyrės kūną pažvelgdamas iš aukščiau ir tokių sužeidimų, amžiams palikusių negyjančius randus raudonplaukėje pamatydamas kur kas daugiau. Vis dėlto, nieko nesakė viso labo tik suspausdamas lūpas į ploną liniją, kadangi žinojo merginą esant dalinai taikią asmenybę, kuri retkarčiais pratrūkusi vis dėlto galėdavo sukelti didžiausias peštynes, jei tam turėjo svarią priežastį. O išsiderinusiam ir savo kelią pametusiam vampyrui didelio postūmio išlieti viduje susikaupusią energiją nereikėjo. Pirštų galiukais atsargiai brūkštelėjęs per kiekvieną merginos kūną nusėjusį įrodymą, jog vampyriškas gyvenimas iššūkių jai nepagailėjo, jis sunkiai atsiduso, tarytum trokštų paprasčiausiu prisilietimu į save sugerti visą, per metus raudonplaukės viduje susikaupusį skausmą bei nuo mylimo ir artimo kūno panaikinti bet kokias žaizdas. Deja, tokiu sugebėjimu jis nepasižymėjo, tiesiog nepajėgdamas ištrinti tamsios jųdviejų praeities, ko pasekoje tiesiog užsibrėžė paversti šią akimirką kuo nuostabesne merginai, ryždamasis bent jau keletai minučių priversti ją ne tik palikti užnugaryje visus sunkumus, bet taipogi užmiršti, kaip tariamas josios vardas. Greitais judesiais išvadavęs merginą iš kelnių vergijos, prieš tai į šonus išmetęs trukdančius batus, jis kartu prigriebė ir panelės kelnaites, pastarajai liekant tik su kojinėmis ir ant plauko kabančia liemenėle, kuria pasirūpinti jis užsibrėžė truputį vėliau. Pirmiausia alkanomis ir tyro geidulio kupinomis akimis jis nesidrovėdamas nužvelgė idealų ir kvapą gniaužiantį Vanesos kūną, apsilaižydamas staiga išsausėjusias lūpas, o tuomet lėtai, tuo pačiu metu tarytum klausdamas merginos pritarimo, kadangi žiūrėjo tiesiai jai į akis, praskėtė į šonus ilgas josios kojas, atsidurdamas ant kelių ir patogiai įsitaisydamas tarp jų. Nosimi brūkštelėjo išilgai vidinės panelės šlaunies, per itin jautrią ir lygią odą, į kurią sunkiai tvardydamasis sugebėjo nesuleisti dantų, ką akivaizdžiai mėgdavo daryti, šitokiu būdu pažymėdamas panelę kaip savą. Dabar viso labo tik sunkiai nurijo seiles, skruostams nusidažant rožine spalva ir tikrai ne dėl to, kad vaikinas staiga susinepatogino ar susigėdo. Tiesiog panelė varė jį iš proto taip stipriai, kad rodėsi, jog visas kūnas kaito mušdamas didžiausių temperatūrų rekordus, kelnėms veik plyštant nuo viduje kilusio spaudimo, vaikinui net pradedant jausti įkyrų maudulį, kurio numalšinti dar neskubėjo, pasiryžęs pirma pažaisti su mergina, kol galiausiai ji negalėdama susiturėti, šnabždės jo vardą prašydama daugiau. Delnus patupdęs raudonplaukei ant klubų, kad ši judėtų kuo mažiau ir tiesiog leistų vaikinui užsiimti tuo, ką kaip žinia sugeba geriausiai, turėdamas iš tiesų pašėlusį liežuvį, kuriuo ir palytėjo vietą, visame panelės kūne jo dėmesio ištroškusią labiausiai. Elgėsi atsargiai, viską darydamas kankinamai lėtai, kol galiausiai atsidavė pojūčiams, pagreitindamas liežuvio judesius pakankamai, jog verstų vampyrę tankiau alsuoti ir spurdėti vietoje, bet dar neleisdamas peržengti specifinės malonumo ribos, galinčios iškelti Vanesą į pačias padanges. Mėgo dominuoti, kadangi žinojimas, jog yra visų merginos aimanų ir dejonių priežastimi, buvo ne mažiau malonesnis už patį aktą, vyro vidiniam ego išsiplečiant veik iki begalybės. Mylėjo ją, ką ir parodė kiekvienu savo judesiu, norėdamas, kad panelė suprastų, kaip stipriai jis vertina ir gerbia josios kūną, dabar tokį trapų ir visiškai pavaldų stipriose jo rankose, medžiotojui nenorint nieko daugiau, kaip tik apsaugoti vampyrę nuo pasaulio blogybių kiekvieną jų buvimo kartu sekundę.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2737

Gretos nuosavybė


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Antr. 11 25, 2014 3:54 pm

Gulint ant stalo jos ilgi, rudi plaukai buvo išsidraikę ir žaviai krito ant metalinio stalo paviršiaus. Jei tik būtų žmogumi jos veidukas jau būtų išmuštas tiršto raudonio, o rankos ir kojos lengvai drebėtų, tačiau net jei būnant vampyre jos visi jausmai atsispindėjo dailiame jos veidelyje. Geismas, meilė, laimė ir dar daug kitų gerų emocijų ir jausmų pulsavo jos viduje, visiškai išstumdami iš jos galvos tas tamsias, juodas, lipnias emocijas. Viduje ji rodos net švytėjo iš laimės kuri buvo visiškai ją užvaldžiusi. Rodos kiek tereikia ir rimta, šaltakraujė vampyrė vėl tampa nuoširdžia, meilę skleidžiančia būtybe... Atrodė, kad tuoj sprogs nuo visų tų gerų jausmų staiga užpludusių jos krūtinę. Ir dėl visko buvo kaltas vyriškis dabar glaudžiantis savo šiltas lūpas jai prie plokščio pilvuko, kuris jai būnant žmogumis nebuvo labai jau plokščias. Vyrui atsitiesus ši suraukė kaktą, pastebėdama kur jo akys nukrypusios. Į randus... į tuos pėdsakus amžinai paliktus ant jos kūno, kurį taip darkė... Užsimerkusi liūdnai šyptelėjo, tarsi atsiprašydama jo, kad jam tenka tai matyti. Tačiau visgi vampyrų pasaulis visiems nebuvo toks jau gailestingas. Jai ne sykį ir ne du teko susidurti su naujagimiais, kurie nė nedvejodami šoko ant jos mėgindami nutraukti jai galvą. Tikriausiai vieno velnio padedama sugebėdavo juos nužudyti greičiau nei jie ją. Papurčiusi galvą neleido prisiminimams smelktis į galvą. Jusdama kaip švelnūs vyro pirštai keliauja per kandimų žymes ji kiek pasimuistė trokšdama jo prisilietimų vis daugiau ir daugiau. Prikandusi apatinę savo lūpą ji įdėmiai stebėjo jo veidą, tikėdamasi kad tų randų pernelyg nesureikšmins, visgi nesinorėjo kad ši brangi, juos suvedanti akimirka nutrūktų dėl jos kaltės. Kelnėms ir kelnaitėms netikėtai dingus ir nuskridus kažin į kurią pusę ji net sulaikė kvėpavimą, nenuleisdama savo juodų akučių nuo vaikino veido. Lūpų kampučiai palengva ėmė kilti ji žvilgtelint į jo džinsus, kuriuose vargiai tilpo jo pasididžiavimas. ji troško kuo greičiau pajusti jį savyje, jausti Džošą visomis įmanomomis prasmėmis. Vanesa iš ties manė, kad jie paprasčiausiai pasimylės, be įžangų, saldžių glomonių, tačiau jam praskėtus jos kelius, ji sunkiai nurijo seiles iškart suvokdama ką jis ruošiasi daryti. Pravėrusi lūpas ji net aiktelėjo jam liežuviu priglundant prie jos jautraus klitorio. Lėtas, kankinantis ritmas visiškai užvaldė jos kūnelį ir privertė ją pamesti sveiko proto likučius. Tempui greitėjant jos kūnas jai nė nenorint ėmė rangytis, bandė pasikreipti taip kad galėtų pajusti orgazmą, tačiau vos pasijusdavo esanti šalia malonumo ribos, ji imdavo ir atitoldavo kartu su jo mikliu liežuviu.
-Džošai,- pasigirdo tylus, prikimęs merginos balsas pilnas geidulio ir sunkiai tveriamos aistros. -prašau... maldauju,- rodos net spigesniu balsu prakalbo kai jis stipriau kliudė jos įaudrintą klitorį. Rodos net kojų pirščiukai rietėsi, mat geismas buvo visiškai užvaldęs ne tik jos kūną, bet ir protą. Džošas visiškai pavergė merginą, priversdamas ją dar ir dabar aikčioti ir tyliai dėjuoti. - paiimk mane,- išsprūdo iš jos putlių lūpų. Nors tai buvo nelabai šiurkštus ar nešvankus žodis, tačiau tai vis viena netiko prie mielo vampyriukės veidelio.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3229

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Antr. 11 25, 2014 6:40 pm

Nebūtų pastebėjęs, jei visas pasaulis staiga būtų nusiritęs velniop, per ne lyg paskendęs šioje idealioje akimirkoje su Vanesa, kai galėjo justi jos virpantį kūną po savuoju, kaip įrodymą, kad ji čia ir neketina niekur artimiausiu metu pabėgti. Ir svarbiausia, kad priklauso jam, į vyro rankas patikėdama ne tik savo kūną, bet ir sužalotą sielą, nesibaimindama, kad vaikinas įskaudins ją dar labiau, ką Džošas savaime aišku vertino, atsakydamas merginai tuo pačiu, kadangi nebūtų prieštaravęs, jei vampyrė čia pat vietoje būtų sudraskiusi jį į skutus. Kilo noras susirasti kokią nuo civilizacijos atskirtą salą, apie kurios egzistenciją niekas pasaulyje daugiau nežino, ten praleidžiant visas likusias savo gyvenimo dienas, iki paskutinio atodūsio, kurio metu vaikinas galėtų drąsiai teigti esantis laimingiausiu žmogumi pasaulyje, kadangi nė vienos sekundės neiššvaistė veltui, glėbyje laikydamas žaviąją rudaplaukę, kuri atstojo jam visą visatą ir kur kas daugiau.
Pasiekus savo tikslą, ko pasekoje Vanesa ėmė patyliukais maldauti jo nustoti kankinus ir pagaliau suteikti tai, ko šiuo metu merginos kūnas troško labiausiai, vyrukas neištvėręs šyptelėjo, perdėtai lėtai atsitraukdamas nuo panelės ir nužvelgdamas ją gerokai įaudrintą, susitaršiusiais plaukais ir degančiomis noru akimis, kas paskatino vyruką per galvą nusitraukti šalin marškinius, pirštais greitai susitvarkant su užtrauktuku ir džinsų saga, kurių jis pilnai nenusimovė, tiesiog stumtelėdamas žemiau klubų kartu su apatiniais. Apsilaižęs lūpas, ant kurių vis dar galėjo jausti merginos skonį, jis lengvai užsiropšė ant stalo, pasistengdamas neprislėgti vampyrės savu svoriu ir patogiai įsitaisydamas tarp vis dar pravirų jam tamsiaplaukės kojų. Nors jau kurį laiką kiekviena kūno ląstelė veik sprogo, Džošui tampant savo paties kantrybę ir uždelsiant procesą, faktas, jog turėjo galimybę išvysti, kaip stipriai Vanesa jo troško atlygino visą moralinę žalą, vaikinui trumpai pakštelint vampyrei į lūpas prieš atremiant savąją kaktą į josios. Be jokio perspėjimo įslydo į josios vidų, ko pasekoje vaikino per ne lyg įsitempusiu ir net kiek maudžiančiu kūnu nuvilnijo malonumo ir palengvėjimo banga, jam dar kurį laiką akylai akimis stebint kiekvieną Vanesos žioptelėjimą trokštant įkvėpti oro ar lūpų suspaudimą iš paskutiniųjų bandant suturėti aimanas. Kurį laiką palaukęs, kol mergina apsiprato su nemenko ilgio Džošo draugužiu, jis galiausiai pradėjo ritmingai judėti, lūpomis susirasdamas ir godžiai įsisiurbdamas į vampyrės, kol stalas po jais braškėjo kiekvieną sekundę grasindamas sulūžti, ko medžiotojas veik nepaisė, viso labo tik spartindamas judesius, kadangi vėl visomis įmanomomis prasmėmis jausti merginą, jai priimant jį visą taip pat svetingai ir noriai, kaip iš armijos pargrįžusį kareivį, buvo per ne lyg malonu, kad Džošas ryžtųsi net pristabdyti, puikiai žinodamas, kad prieš akis laukia ilga naktis, kurios metu vyrukas dar ne kartą pasiims tai, ko pastarųjų metų bėgyje negalėjo. Lovoje, visai kaip ir miškuose laikydamas ginklą, vaikinas vargiai atitiko savo išvaizdą, mieliems veido bruožams viduje slepiant grubių ir reiklių judesių nevengiantį vaikiną. Vis dėlto, šios moters draugijoje jis save kiek varžė, neįstengdamas nė pagalvoti, kad galėtų sužeisti merginą, nors jos oda ir buvo granitinė. Tai, visgi, nesustabdė jo nuo tvirtesnio panelės šlaunų suėjimo, jam lūpomis nuklystant prie lygios josios kaklo odos, kurią vyras apibėrė bučinių lietumi.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2737

Gretos nuosavybė


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Antr. 11 25, 2014 9:34 pm

Rodos dar visai neseniai buvusi visiškai sudaužyta ir sulaužyta, dabar ėmė palengva gyti. Vos kelios akimirkos ir viena po kitos jos dalelės klijavosi į vieną visumą, o viso to centras buvo vyras, susitaršiusiais plaukais, mielu veideliu, bet su velniuku viduje. Pripažinkim jo dėka ji iš ties ėmė taisytis jau akyse, su kiekvieną akimirka susigrąžindama vis daugiau senosios savęs. Giliai įkvėpusi nusipūtė plaukų sruogą sau nuo veido, žavingai nusišypsodama Džošui. Sunku net pagalvoti, kad meilė gali pabusti taip staiga ir taip stipriai pavergti ją visą.
Malonumas spaudžiantis kūną, vertė ją energingiau raitytis ant stalo, tačiau vos jo liežuvis nebelietė tos jautrios vietos, ji rodos net lengviau atsikvėpė. Gulint ant stalo jai atsivėrė nuostabus vaizdas. Džošas nusiplėšiantis marškinius ir iki pusės nusimaunantis džinsus. Jai norėjosi spiegti visa gerkle suvokus kaip jai trūko šio vaizdo. Kaip trūko pačio Džošo, jo velniuko lindinčio giliai širdyje. Jis buvo toks beprotiškai gražus, toks visapusiškai nuostabus. Pasimuisčiusi Vanesa skaudžiai įsikando į apatinę lūpą vos susiturėdama savyje. Norėjosi ją tuoj pat parsiversti po savimi ir pasiimti viską kas įmanoma. Medžiotojui užsiropštus ant stalo jos akys pagavo jo vyriškumą, kuris rodos net pulsavo iš geismo apėmusį Džošą. Rodos net seilių liaukos susitraukė suvokus koks jo draugužis ilgas ir apskritai didelis. Kramtydama apatinę lūpą ji laukė nesulaukė kol galės pajusti jį savyje, nes rodės tuoj nebeiškęs ir pati ims darbuotis pirščiukais, kad tik nereiktų ilgai kankintis apimtai tokios įtampos per kurią neįmanoma pasiekti to didžiojo malonumo. Lengvutis pakštelėjimas ir susilietimas kaktomis atrodė toms intymus veiksmas privertęs ją kiek pasimuistyti ir rodos net plačiau praskiesti savo kojytes. Jusdama kaip jis slysta viduje, Lilei teko tvirtai sučiaupti lūpas kad neišskleistų nepadoriai garsios aimanos. Padėjusi kojas kiek patogesne pozicija ji buvo visiškai pasiruošusi. Lund'ų vyriokui ėmus judėti joje, Vanesa nebesusiturėjo ir leido kelioms aimanėlėms ištrūkti iš jos raudonų lūpų. Jam įsisiurbus į jas, merginai teko iš visų jėgų suturėti visas aimanas ir dejones savyje, tačiau jų ilgai nesugebėjo išturėti. Nagučiais gan atsargiai perėjo jam per nugarą, nenorėdama jo skaudžiai užgauti. Krimstelėjusi į jo lūpą, ši plačiai jam nusišypsojo, jusdama kaip geismas degina jos kūną iš vidaus. Užsimerkusi kiek pakreipė galvą, leisdama jam išbučiuoti veik visą jos grakštų kaklą. Atrodė, kad vampyriukė tuoj visai neteks sveiko proto likučių, jusdama vis artėjantį malonumą, kuris rodės nušluos ją nuo žemės paviršiaus. Sunkiai tačiau sugebėjo suvokti ir pajauti kad ant jos apvalių krūtų vis dar guli liemenėlė, kuri tą pačią akimirką skrido į kažin kokį šios vietos kampą. Jam vis greitinant, jo aimanos ir garsios dejonės ėmė dažnėti ir garsėti. Vieną akimirką netgi pasidžiaugė kad jie šiame rūsyje ir niekas jų negirdi.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3229

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Tr. 12 03, 2014 10:10 pm

Buvimas su panele, o jei tiksliau joje, buvo toks, kokį vyrukas prisiminė. Tą pačią sekundę, kai pajuto vampyrės raumenis įsitempiant ir noriai jį priimant, jautėsi taip, tarytum būtų atitrūkęs nuo savojo kūno ir išsklendęs į pačias dausas, kur jam buvo atseikėtas gabalėlis dangaus. Laikėsi įsitvėręs smulkaus panelės kūno taip, tarytum bet kurią sekundę bijotų prarasti ją dar sykį, klubams ir toliau ritmingai judant, kol nepailstančios lūpos tęsė savo kelionę moters kūnu, dabar jau apsistodamos ties krūtine, kurios Vanesa nepasikuklino atskleisti visu gražumu, vaikinui liežuviu lėtai apvedant vieną iš spenelių prieš pilnai jį apžiojant. Akivaizdžiai mėgo vadovauti, dėl ko panelės rankos buvo tvirtai prispaustos jai virš galvos, Džošui užsibrėžus neleisti merginai pajudinti nė pirštelio iki tinkamos akimirkos, lyg šitokiu būdu galėtų išpirkti kaltę dėl to, ką jai padarė. Ir nors puikiai suprato, kokia beprotiška ši idėja buvo, nenustojo stengtis įtikti merginai ir darė daugmaž viską, kad šis jųdviejų kartas būtų netoli pačios tobulybės. Galbūt todėl palengva sulėtino tempą vietoj to pagilindamas judesius ir pakreipdamas jų kūnus kitu, kur kas efektingesniu kampu, kol lūpomis sugrįžo ties josios, liežuviu palytėdamas josios apatinę prieš vėl godžiai į jas įsisiurbdamas, kadangi akivaizdžiai negalėjo normaliai funkcionuoti be merginos bučinių. Kankinančiai lėti ir malonūs judesiai ilgai netruko, panelės lūpoms veikiant kaip tikrų tikriausiam afrodiziakui, kadangi medžiotojas vėl įsikirto į moters klubus pirštais, pagaudamas vargiai žmogišką tempą, visas švelnybes palikdamas nuošalėje ir tikrąja žodžio prasme dulkindamas merginą iki pat kaulų smegenų, šitokiu būdu bandydamas atsiimti už visus tuos metus, kai jiedu nebuvo kartu. Tik kai įsitempę klubai prašyte prašėsi pasigailėjimo, jis įstengė akimirksniu juos apversti taip, kad panelė atsidurtų viršuje, nė sekundei neatskirdamas jų kūnų vienas nuo kito, bet leisdamas truputėlį pasireikšti rudaplaukei, kuri vyrukas žinojo, turės ką parodyti. Net ir perdavęs dalį darbo Vanesai, pats nepaliovė judėjęs, tarytum bent sekundei stabtelėti ir atsikvėpti būtų buvusi didžiausia nuodėmė, maloniai slysdamas į ir iš vampyrės kas kartą, kai ši kilstelėdavo save. Džošo rankos atsidūrė Lilei ant juosmens, pasiryžusios padėti jai judėti, medžiotojui prikandant lūpą ir šitokiu būdu suturint savyje į paviršių išsiveržti bandžiusią dejonę, Vanesai krustelėjus būtent taip, kaip reikia, jo plačioms žalioms akims siurbte įsisiurbus į judantį merginos kūną ir iki skausmo dailų veidą, kurį pirštų galais jis ir palytėjo, švelniai brūkštelėdamas per pabalusį ir šaltą josios skruostą.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2737

Gretos nuosavybė


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Št. 12 06, 2014 3:06 pm

Rodės, ji tuoj visiškai pames protą, mat Džošo judesiai ir apskritai jo buvimas joje, vertę ją dejuoti ir nerasti vietos sau. Visi tie jausmai susijaukė į vieną ir užspaudė merginos gerklę, jai norint išreikšti jausmus balsu. Jo profesionalūs veiksmai įrodė kad jis pažįsta moterų kūnus kur kas geriau nei tada kai jie buvo pažįstami, kas trumpai užgavo jos širdį, bet tai ji išmetė iš galvos, juk jis nekaltas kad nežinojo apie tai kad ji vis dar gyva... Užsimerkusi juto kiekvieną jo prisilietimą, kuris degino ją iš vidaus ir vertė aikčioti bei dejuoti, net jei ir stengėsi tai suturėti savyje. Rankos iškeltos virš galvos, neleido Vanesai judėti ir liesti jo, kas buvo kančia, tikrų tikriausia kančia, justi jį, matyti jį taip arti, bet rankomis negalėjo prie jo prisiliesti. Atrodė, kad jis vos išdulkinęs ją ims ir dings, taip ir neleidęs jai pasimėgauti juo, tačiau šios nepageidaujamos mintys dingo taip pat greit kaip ir atsirado, dėl ko tai netrukdė jai džiaugtis ir mėgautis juo. Gilūs įsiskverbimai, rodos, palytėjo tą nuostabų tašką jos viduje, kas privertė ją garsiau nei prieš tai sudejuoti ir suleisti dantukus į lūpas, kad tik tokių nepadorių garsų nebeleistų. Net jei ir pažinojo savo kūną, malonumą kurį gali sukelti Džošas, ji vis viena buvo kukloka, mat susigėsdavo jei sudejuodavo per garsiai ar ištardavo ką nors nepadoraus. Kai vampyrės lūpos ir vėl buvo užspaustos jojo bučiniu ji su malonumu į jį atsakė, mėgaudamasi kiekviena akimirka, kurią jai suteikė medžiotojas ir jo kūnas. Pagreitėjęs tempas vertė ją dejuoti kur kas dažniau jai vis rangantis ant to stalo, kuris nuo kiekvieno pajudėjimo sugirgždavo tarsi maldaudamas jų sustoti. Netikėtai atidūrusi viršuje, nė nepajuto kaip veide atsirado šypsenėlė. Pagaliau galėjo prisilieti prie vyro, dėl ko susidėjo savo smulkias rankutes ant jo krūtinės, taip prilaikydama. Pradėjusi judėti aukštyn žemyn ji savo vidumi juto visą jo vyriškumo ilgį ir plotį, kas vertė merginą judėti vis greičiau, mat malonumas judėjo link jos visu greičiu. Kiek įtempusi pilvuko raumenis, tikėjosi kad tai sukels daugiau malonumo pačiam Džošui, mat jis tikrai nusipelnė orgazmo... Dar kelios akimirkos ir jai leidžiantis žemyn ji įsitempė, kiek išsirietė ir suriko vyriškio vardą, jusdamas kaip malonumas plinta jos kūnu, o vos jis baigėsi ji iš meilės ir aistros degančiomis akimis stebėjo jį.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3229

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Št. 12 06, 2014 5:13 pm

Stebėjosi, kaip greitai apsivertė ir pasikeitė jo gyvenimas, vaikinui vos prieš kelias valandas vaikščiojus Volteros gatvėmis tuščiomis rankomis ir kiaura širdimi, o dabar savo glėbyje laikant visą pasaulį. Panelei atsidūrus viršuje, vyras delnais slydo apnuoginta josios nugara, užčiuopdamas visus ten paliktus randus ir mylėdamas kiekvieną jų, kaip neatsiejamą šios moters dalį, kurią dievino nuo pat plaukų šaknų iki pirštų galiukų. Tuomet pirštais brūkštelėjo per išlenktą vampyrės liemenį, kiek primerktomis akimis stebėdamas, kaip Vanesos kūnas ritmingai kyla į viršų ir leidžiasi, laikui tarytum sulėtėjus, o aplinkai susiliejus į vieną neaiškią erdvę, apie kurios egzistenciją Džošas galvojo mažiausiai, gerdamas viską, ką merginos kūnas turėjo jam pasiūlyti. Vyro alsavimas tapo padrikas, užtat judesiai kur kas tikslesni, jiems abiems akivaizdžiai skubant išsvajotojo malonumo link, kurį pirma pasiekė tamsiaplaukė, įsitempdama viršum Džošo lyg styga, jos lūpas paliekant jojo vardui, privertusiam vaikiną atitrūkti nuo paties savęs ir galingai išsilieti į panelės vidų, stipriai glaudžiant josios klubus prie savųjų, tarsi bijant prarasti kontaktą. Garsiai ir trūksmingai atsikvėpęs, medžiotojas nė nebandė apsimetinėti, kad panelė jo nenuvarė nuo kojų, trumpam užmerkdamas apsunkusius vokus, lūpose susiformuojant patenkintam šypsniui. Jis taip ir neatskyrė jų kūnų ir nepatraukė merginos nuo savęs, viso labo tiesiog atsisėsdamas ir globėjiškai apglėbdamas Vanesą rankomis, kol lūpos švelniai ir tingiai prigludo prie josios kaklo, palengva slinkdamos link moters lūpų, Džošui akivaizdžiai nepasiruošus grįžti į tikrąjį pasaulį, kadangi mėgautis Vanesa ir skanauti ją lūpomis buvo per ne lyg smagus užsiėmimas, kad vyras įstengtų jo atsisakyti. Suėmęs ją už skruostų, prieš tai patraukęs nuo panelės veido sulipusius ir susivėlusius plaukus, jis kurį laiką akimis tiesiog tyrinėjo josios veidą, nykščiu brūkštelėdamas per nubučiuotą merginos lūpą, prieš nežymiai pakreipdamas galvą į šoną.
-Myliu tave, - Nuoširdūs žodžiai patys išsprūdo iš lūpų, bet vaikinas nesigailėjo juos pasakęs, viso labo pakštelėdamas merginai į kaktą, prieš atremdamas apsunkusią galvą į panelės petį ir sugrįždamas į buvusią savo poziciją, šį kartą su Vanesa įsitaisiusią jam ant krūtinės, kol palengva pirštais glostė josios odą, mieguistu žvilgsniu spoksodamas į baltutėles lubas ir mėgaudamasis įsivyravusia jaukia tyla, kurios nedrįso pertraukti, mat akimirka buvo savitai ideali ir vyras paprasčiausiai nenorėjo to sugadinti leptelėdamas kažką, kas šaus į galvą. Tik dabar susivokė, kad jam netrukdo faktas, jog Vanesos oda šalta ar kad panelės krūtinėje glūdi mirtina tyla, širdžiai jau porą metų nebeplakant. Net merginos salstelėjęs kūno kvapas jo neerzino, ką Džošas laikė dideliu šuoliu į priekį. Vis dėlto, atsipalaiduoti sau neleido, puikiai žinodamas, kokie impulsyvūs gali būti medžiotojiškieji instinktai, o sužaloti panelę dabar jis norėjo mažiausiai. -Pasilikim čia amžinai, - Netrukus pasiūlė vargiai judindamas lūpas, galvoje išnyrant blankiam prisiminimui, kokia pasiutėliška šypsena papuošė merginos lūpas vos jai atsidūrus viršuje ir valdžią perėmus į savo rankas. Nežinojo ar prie to prisidėjo tapimas vampyre, bet tos Vanesos pusės dar nebuvo matęs, kas jį maloniai nustebino, Džošui save kiek sudrausminant, kadangi tokios mintys vertė jį vėl trokšti merginos ir nors buvo įsitikinęs, kad atlaikytų antrą raundą, nenorėjo rizikuoti ir vis dėlto užmigti viduryje akto.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2737

Gretos nuosavybė


RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistas namas   Št. 12 13, 2014 8:03 pm

Buvo taip gera ir malonu glaustis prie jo ir žinoti, kad jis bent kol kas niekur nedings... Atrodė, kad vos užmerkus akis jis tuoj pat dings, išsisklaidydamas kaip sapnas, su savimi išsinešdamas jos prisiminimus. Tačiau jis vis dar buvo čia, toks pats nuostabus kokį ji ir prisiminė. Tas mielas veidas, o po juo besislepiantis velniukas, vertė ją džiaugtis kiekviena akimirka praleista su šiuo nuostabiu vyru. Vanessai jis atrodė pats tobuliausias, nuostabiausias vyras, nors ir turėjo tam tikrų minusų, kuriuos ji jam atleido. Vampyrė ji taip stipriai mylėjo, kad galėjo jam atleisti ir jos beveik nužudymą ir dviveidiškumą tame parke, vos ši spėjo patikėti kažkuo gražiu. Merginai viskas ėmė atrodyti taip nuostabu ir gražu, kad jausmai ir emocijos užplūdusios ją draskė ir plėšė jos krūtinę. Nežinojo ką daryti su tokia jausmų įvairove ir gausa, tačiau tokios mintys gan greit dingo jai patiriant malonumą ir juntant kaip jis stipriai išsilieja jos viduje. Jam užmerkus akis ši delnu švelniai perbraukė jam per pilvo presą, stebėdama jo atsipalaidavusį veidą ir kūną. Džošui atsisėdus ir ją apsikabinus ji blausiai, bet patenkinta nusišypsojo, jausdamasi kiek apspangusi. Jo švelnios lūpos kylančios jos kaklu leido jam užsimerkti ir visiškai atsipalaiduoti jo glėbyje, jų lūpoms pagaliau susitikus ji švelniai atsakė į jo bučinį, jausdamasi taip nuostabiai... Jei tik būtų žmogus tikriausiai jau miegotų susirangiusi jo glėbyje, tačiau dabar kai miego jos gyvenime neliko, ji galėjo tik pasvajoti apie tai. Jam taip globėjiškai ir švelniai patraukus susivėlusius ir sukibusius plaukus nuo jos veiduko, ji nė nepajuto kaip viduje viskas susitraukia ir "ima grasinti" dar vienu geismo antplūdžiu, kurį ji valdė iš visų jėgų, nežinodama ar medžiotojas sugebėtų tai atlaikyti. Tie du žodeliai privertė ją labiau prie jo priglusti, kiek nuliūstant kad jos krūtinėje neplaka išdavikiška širdutė, kuri dabar be proto stipriai spurdėtų. - Aš tave taip pat..- sumurmėjo tyliai, nė pati nepajausdama kiek jos balse daug švelnumo ir meilės.. Kiekvienas jo žvilgsnis, prisilietimas ir bučinys veiką ją taip neįtikėtinai stipriai, kad ir dabar tas paprastas lūpų prigludimas prie jos kaktos, privertė ją sušilti iš vidaus ir bent trumpam pamiršti ją kankinantį skausmą. Jiems atsigulus ėmė svajoti apie minkštą lovą, jo kvapu pertvinkusią paklodę, pagalvę ir panašius dalykus, tačiau šios mintys greit dingo, mat jos galva pasidarė tokia tuščia. Jo rankai vis slysčiojant jos sukibusiais plaukais, ji užsimerkė patogiau įsitaisydama ant jo plačios krūtinės. Būtų ėmusi murkti kaip kačiukas, bet tai būtų iš ties sugadinę šią nuostabią akimirką, kai jie abu ilsisi vienas kito glėbyje po tiek metų. Kodėl ji jį taip stipriai mylėjo? Kodėl ta meilė nedingo iš jos krūtinės net jam nuspaudžiant gaiduką? Į šiuos klausimus ji tikriausiai negalėtų niekad atsakyti, kadangi ir pati nesuprato kodėl.
-mielai..- sutiko su juo, įsivaizduodama kaip nuostabu gyventi be aplinkinio pasaulio kišimosi. Vien tik jis ir ji, besimėgaujantys vienas kitu ir mylintis iki nukritimo. Kiek kilstelėjusi galvutę pakštelėjo jam į smakrą, mielai jam nusišypsodama, tačiau gan greit ir vėl padėdama galvą jam ant krūtinės, bei tyliai atsidusdama. Stengėsi pasimėgauti kiekviena akimirka, nes žinojo, kad tai pasibaigs ir tai ją taip smarkiai pritrėkš...
Atgal į viršų Go down
 
Apleistas namas
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 23Pereiti prie : Previous  1, 2, 3  Next
 Similar topics
-
» GYVENAMASIS NAMAS

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Miškai-
Pereiti į: