sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Kami.

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3
AutoriusPranešimas
avatar

PRANEŠIMAI : 6281

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Št. 01 10, 2015 10:13 pm

-Rasės pakitimas, ironiškai, mane stebina mažiausiai, - Ramiu balsu atsakė, regis, visiškai neįsižeidusi dėl tokio sesers sąmojo, kadangi tarp jų įvykęs incidentas buvo vienas iš milijono blogų dalykų, kurie nutiko Veros gyvenime, moteriai sandariai užrakinant juos visus ir patupdant į tolimiausią sąmonės kampą be galimybės dar kada nors išleisti. Jeigu liga ir pamokė moterį šio to, tai padėjo suvokti, jog neverta dairytis į praeitį ar ieškoti ten atsakymų į ramybės neduodančius klausimus, dėl ko Veronika buvo pasiryžusi padėti ryškų brūkšnį, skelbiantį tamsios eros pabaigą ir tiesiog gyventi toliau. -Nepasakyčiau, kad ilgėsiuosi begalinių kančių kiekvieną pilnatį ar fakto, jog turėjau rakinti save prie sienos, kaip žvėrį, - Netrukus pridūrė nė ką ne niūresniu balsu nei Kamilė, tarsi jos aptarinėtų kokią įdomią per televizorių rodomą laidą, o ne Veronikos gyvenimą.
-Pasaulyje nėra šlykštesnio jausmo nei suvokimas, jog skaudini savo paties vaiką. Manau greitai priversiu jį pražilti anksčiau laiko, - Šviesiaplaukės balsas kiek virptelėjo, Verai nesunkiai prisimenant tyro siaubo perkreiptą sūnaus veidą ir ašarotas savo berniuko akis, šiam vaizdui sudaužant Veronikos širdį į šipulius iš naujo ir iš naujo. Dar sykį apgalvojusi savo žodžius, ji ironiškai pamąstė, jog pražilusio Denio greičiausiai nepamatys, kai ją netikėtai prislėgė suvokimas, jog jeigu viskas klostosi taip, kaip ji nuspėjo - moteris vėl sensta, kas ištisą šimtmetį dvidešimt aštuonerių buvusią Verą veik privertė susileisti vietoje, keliams netikėtai sulinkstant, kol pati šviesiaplaukė barė save, kam apie tai nepagalvojo anksčiau.
-Belieka viltis, kad tokiu jis ir išliks. Likimas, kaip žinia, mėgsta pateikti staigmenų pačiu netikėčiausiu metu, - Kreivai šyptelėjo po trumputės pauzės, kol atgavo balsą, pritardama ankstesniems sesės žodžiams, jog Boucher giminėj rami ir laiminga diena be jokių tragedijų ar šiaip įstabių įvykių pasitaiko itin retomis progomis prie ko Veronika gal ir galėtų priprasti, jei gyvenimo pokštai nebūtų tokie skaudūs, smogiantys į pačias moters širdies gelmes, palaužiančios visą buvusios vilkės valią ir norą stumtis toliau. Visa laimė, jog pasaulis taipogi paruošė moteris tokio pobūdžio išbandymams, suteikdamas Boucher nepaprastą stiprybę, užsispyrimą ir pavydėtiną ryžtą nepasiduoti.
-Manyčiau dabar šeimos pasisėdėjimai turėtų būti labiau pakenčiami, - Pripažinusi, kad pastarieji jų susitikimai ir pačios Veros akimis nebuvo itin sėkmingi, mergina plačiai nusišypsojo, vėlgi pakylėta laimės krūtinėje, kadangi viskas sparčiai tvarkėsi, ko Veronika troško nuo pat pradžios, kažkam viršuje vis dėlto išklausant josios maldų.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Lindsey Morgan
PRANEŠIMAI : 3431

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Pir. 01 12, 2015 3:59 am

- Taip... vis dėlto svarbiausia, kad tu pasveikai. Gera žinoti, jog pagaliau viskas linksta į gerąją pusę. - Kamilė atsiduso ir palingavo galva, pajusdama didžiulį palengvėjimą dėl to, kad dabar jos seseriai pavyko kiek netradiciniu būdu įveikti ligą, tačiau svarbiausia buvo tai, jog visi galėjo lengviau atsikvėpti ir pasidžiaugti geromis naujienomis. Nors mintis, kad Veronika vėl žmogus ir ims pamažu senti, buvo truputį keista, tačiau mergina galėjo su tuo susitaikyti, dėl to netgi pasijusdama laisviau ir nesibaimindama, jog dar gali nutikti kažkas labai blogo. Na, bent ji norėjo tikėti, kad nenutiks nieko panašaus.
- Tu jau nieko negali pakeisti. Vienintelis dalykas, kurį gali padaryti, tai padėti jam pamiršti tuos vaizdus, nors turbūt dalis jų visada liks Danieliaus atmintyje... - nutęsė rudaplaukė ir sučiaupė lūpas, nuspręsdama, kad neturėtų dalinti patarimų apie vaikus, nes pati dažnai jausdavosi, tarsi būtų buvusi netinkama mama Aurora, todėl aiškinti seseriai, kaip ji turėtų elgtis su savo atžala, atrodė nereikalinga, kai turbūt Veronika pati daug geriau žinojo, ko reikia jos sūnui.
- Tikrai norėčiau, kad kurį laiką dėdė Likimas nekrėstų išdaigų nei tau, nei man... Žinau, jog niekas manęs negirdi, bet naiviai tikėsiuosi, kad šis mano troškimas išsipildys. - Kami giliai atsiduso ir papurtė galvą, nes jai iš tiesų buvo gana ir ji visai nenorėjo dar kada nors susidurti su panašiomis nelaimėmis.
- Ir anksčiau jie nebuvo labai... problematiški. Bet tu teisi, dabar viskas tikriausiai bus geriau. - merginos balsas jau skambėjo pozityviau, jai pačiai nusiteikiant geriau, nes žinojo, kad netikėtas sesers rasės pasikeitimas palengvina sudėtingą situaciją. Rudaplaukė nejučia nusišypsojo plačiau, apsidžiaugdama dėl tokių gerų naujienų, kurios vertė džiaugtis gyvenimu ir nustoti liūdėti, kai dabar viskas pagaliau vėl buvo gerai. - Smagu, kad paskambinai ir pasidalinai šiomis žiniomis. Manau, kad pasimatysime, kol dar viešėsiu Volteroje, o dabar einu užimti savo vyro, nes panašu, jog jis greitai pareikš, kad jam nuobodu arba trūksta dėmesio. Iki, sesut! - linksmai šūktelėjo Kamilė ir nusijuokė, o tada palaukė Veros atsakymo ir padėjo ragelį.


Je n'ai jamais compris pourquoi certains me voyaient comme un Ange et d'autres comme le Diable en personne. Je ne suis pas tout l'un ou tout l'autre, mais un simple mélange des deux.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6091

Adam Phillip Evans
Some nightmares don't end when you open your eyes.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Kv. 03 03, 2016 11:23 pm

msg:
 


Would have. Could have. Should have. But did not.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6091

Adam Phillip Evans
Some nightmares don't end when you open your eyes.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Kv. 03 03, 2016 11:42 pm

msg:
 


Would have. Could have. Should have. But did not.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6091

Adam Phillip Evans
Some nightmares don't end when you open your eyes.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Sk. 03 06, 2016 12:17 am

msg:
 


Would have. Could have. Should have. But did not.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6091

Adam Phillip Evans
Some nightmares don't end when you open your eyes.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Pir. 03 07, 2016 12:26 am

msg:
 


Would have. Could have. Should have. But did not.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6091

Adam Phillip Evans
Some nightmares don't end when you open your eyes.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Pir. 03 07, 2016 1:19 am

msg:
 


Would have. Could have. Should have. But did not.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6091

Adam Phillip Evans
Some nightmares don't end when you open your eyes.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Pir. 03 07, 2016 11:22 pm

msg:
 


Would have. Could have. Should have. But did not.
Atgal į viršų Go down
 
Kami.
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 33Pereiti prie : Previous  1, 2, 3

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Telefonai-
Pereiti į: