sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Kami.

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3  Next
AutoriusPranešimas
avatar

CLAIM : Ryan Gosling
PRANEŠIMAI : 8603

Felix Konstantin Volturi
“Warriors want a worthy opponent. There is no redress in fighting the pathetic.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Pen. 12 19, 2014 11:47 pm

Denis kaip galima ramiai norėjo viską papasakoti kai tiesiog pačio skruostais ritosi krokodilo ašaros ir jis netgi nesugebėjo sulaikyti kūno. Turėdamas papasakoti viską žodžiais, kurie būtų raliai išreiškę verbalinę kalbą Denis niekaip nesugebėjo. O ji tik jį girdėjo. Paklaustas kas jai pagūžčiojo pečiais tarsi nežinodamas ką atsakyti.
- Sakė, kažkas. Auglys, kurio negalima išgydyti. – Pasakydamas atsargiai, nes rodos ir kiekvienas žodis galėjo jį sulaužyti, o tas vienintelis subyrėti į mažas detales. Denas pats savęs bijojo. – Aš nežinau. Aš nieko nežinau, man pasakė, kad nebus, aš nežinau. – Neaiškiai kažką sumurmėjo pareikšdamas, kad jis visai nieko nežino, nes galvoje sukosi tik tai, jog teks atsisveikinti, tik su visam. – Atsiprašau. – Pasakius apie tai, kad reiktų pasakyti, jog tai pokštas Danielius vėl verkė aiškiai jausdamas skausmą. – Aš... Turėjau tau pasakyti, o dabar manau, kad... Jau gana klausytis kaip ašaroju. – Atsiduso įsikąsdamas į lūpą, nes puikiai suprato, kad negalės išlikti ramus nei penkias minutes ir ašaros nuo kiekvieno žodžio jei jis bus apie ligas, mamą, mirtį, tėvą ir meilę. Jam pilnai užteko, kad dėl to apkabintų kelius ir įsikniaubęs į juos ašarotų.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Phoebe Tonkin
PRANEŠIMAI : 3467

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Št. 12 20, 2014 12:03 am

- Auglys... - sau po nosimi sumurmėjo Kamilė ir užmerkė akis, jausdama kaip ašaros nurieda skruostais, ir atsiduso, paprasčiausiai tylėdama ir mėgindama sugalvoti, ką turėtų pasakyti, tačiau jos mintys buvo tokios sujauktos, o kvėpuoti darėsi vis sunkiau, todėl ji tik tyliai verkė, jausdama didžiulę kaltę dėl to, kad per retai susitikdavo su seserimi, kad buvo kitame planetos gale, kad prieš keletą minučių buvo laiminga ir džiaugėsi savo gyvenimu, kai jos vyresnėlė taip kentėjo. - Gydytojai jau nieko negali padaryti? - dar pasitikslino mergina, puoselėdama menkutę viltį, kad tai dar nėra pabaiga ir pasirinkus tinkamą metodą, būtų įmanoma viską vėl gražiai sudėlioti į savo vietas. - Neatsiprašinėk, mielasis, tai ne tavo kaltė. - rudaplaukė papurtė galvą, iš tiesų pati jausdamasi nejaukiai dėl to, kad sūnėnas turėjo tapti blogų naujienų pranešėju. - Gerai, kad pasakei, man reikia žinoti tokius dalykus... Suprantu tavo skausmą, Denai, tikrai suprantu... Ji nepaprasta moteris. - Kami galiausiai pasidavė ir atsigulė ant lovos, pasiversdama ant šono ir susirangydama į kamuoliuką, nes jautėsi tokia maža prieš tokius baisius visatos planus. - Visada turėsi mane, nepamiršk šito. - sumurmėjo mergina ir sugriebė pagalvę, įsikniaubdama į ją, kad užgniaužtų raudą, kuri vis labiau veržėsi į paviršių.



started with a bang went all in
this is what you get, you gotta love me, gave you all I got if you could trust me. I ain't got the heart to feel lonely, telling me you wanna take it slowly, shut the fuck up and hold me.

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Ryan Gosling
PRANEŠIMAI : 8603

Felix Konstantin Volturi
“Warriors want a worthy opponent. There is no redress in fighting the pathetic.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Št. 12 20, 2014 7:03 pm

- Taip. – Pasakė bandydamas normaliai įkvėpti, nes vien apie tai galvojant vaikis ėjo iš proto, kaip viskas galėjo taip pasisukti. Išvis kaip jis nepastebėjo. Kaip per visą tą laiką nematė, kad su jo mama kažkas negerai. Danielius tvardėsi nenorėdamas toliau jaustis kaip koks pabėgėlis, todėl atsiduso užsimerkdamas. – Man atrodo ne. Mes ten nelikom. Mama sakė, kad nesugebėsim. – Sumurmėjo pareikšdamas ir žinodamas, kad bent jis nesugebėtų, Juk jis dar vaikas... Todėl atsikvėpė vėl atsisėsdamas atgal ant lovos. – Jei tiesą pasakius mano. Jaučiuosi toks kaltas, jog nieko nepastebėjau... Turėjau matyti, kad negerai. – Denas tiesiog nenumanė kaip galėtų sumažinti tą skausmą. Jam reikėjo papasakoti Kamilei... – Žinau.... Aš kaip nors, šiuo metu nesu svarbus. – Pasakė nuspręsdamas, kad jis pasikankins ir vienas, svarbiausia yra Veronika. – Taip, ačiū. O dabar man metas. Aš nežinau ką veiksiu, bet ramiai. – Šyptelėjo galiausiai padėdamas ragelį.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Phoebe Tonkin
PRANEŠIMAI : 3467

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Št. 12 20, 2014 7:53 pm

- Po galais... - sumurmėjo Kamilė, nors šią akimirką norėjo pasakyti visus savo žinomus keiksmažodžius, net jei tai ir nebūtų pagerinę dabartinės jos būsenos. Mergina brangino visus jos gyvenime esančius asmenis, todėl žinia, kad neteks vieno iš jų, dabar atrodė baisesnė už viską. Rudaplaukė buvo stipriai užmerkusi akis ir nuoširdžiai norėjo, kad atsimerkus paaiškės, jog visa tai tik košmaras, o realybėje Veronikai viskas gerai. - Supratau. - ji palinksėjo galva ir sučiaupė lūpas, mažumėlę nurimdama, nors tie žodžiai ir kirto daug skaudžiau nei bet koks peilis ir vertė ją jaustis menka. - Ne tavo, Denai, tikrai ne tavo. Jei ką ir reikėtų kaltinti dėl to, tai tik nepakankamai išsivysčiusį medicinos mokslą, kuris negali visko pagydyti. - rudaplaukė atsiduso ir atmerkė akis, nieko nematančiu žvilgsniu įsižiūrėdama į kambario lubas, nes šiuo momentu vis dar buvo šoko būsenoje, kai suprato, kad nieko negali padaryti. - Nekalbėk taip, jūs abu man esate svarbūs. - Kami nutęsė ir galiausiai atsiduso, klausydamasi tylaus vaikino balso. - Gerai, eik. Paskambink, jei dar bus kokių naujienų... - mergina išgirdo pyptelėjimą kitame ragelio gale, todėl skaudžiai įsikando sau į lūpą ir nusviedė telefoną į kitą kambario galą, kol tvirčiau tarp pirštų sugniaužė pagalvę ir ėmė kūkčioti, nuoširdžiai trokšdama, kad greičiau grįžtų Gabrielius ir paguostų ją, pasakydamas, jog viskas bus gerai.



started with a bang went all in
this is what you get, you gotta love me, gave you all I got if you could trust me. I ain't got the heart to feel lonely, telling me you wanna take it slowly, shut the fuck up and hold me.

Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6119

Adam Phillip Evans
Some nightmares don't end when you open your eyes.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Antr. 01 06, 2015 7:38 pm

Skambina


Would have. Could have. Should have. But did not.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Phoebe Tonkin
PRANEŠIMAI : 3467

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Antr. 01 06, 2015 7:47 pm

Kamilė vis dar juokėsi iš Gabrieliaus, todėl ne iškart išgirdo, kad skamba jos telefonas, net jei jos klausa buvo geresnė nei įprasto žmogaus. Mergina atsiduso ir atbula ranka nuo naktinio staliuko paėmė telefoną ir priglaudė prie ausies, net nesivargindama pažiūrėti, kas jos ieško.
- Klausau. - ji linksmai ištarė ir priglaudė delną vyrui prie lūpų, kad jis būtų tylus, tačiau jos sutuoktinis buvo pernelyg geros nuotaikos, jog šią akimirką išliktų ramus.



started with a bang went all in
this is what you get, you gotta love me, gave you all I got if you could trust me. I ain't got the heart to feel lonely, telling me you wanna take it slowly, shut the fuck up and hold me.

Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6119

Adam Phillip Evans
Some nightmares don't end when you open your eyes.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Antr. 01 06, 2015 7:56 pm

-Oi, tik nesakykit, jog judu tik ką po linksmybių lovoje, - Veik suaimanavo balsu nustatydama rūškaną mimiką ir nežymiai papūsdama lūpas, lyg mama galėtų tai matyti. Fizionomijų paradas visgi ilgai netruko, tamsiaplaukei netrukus lengvai nusijuokiant, lyg kažkokiu stebuklingu būdu būtų užsikrėtusi gera nuotaika nuo mamos vien telefonu.
-Kaip jūsų medaus mėnuo? - Pasmalsavo kelis kartus mirktelėdama žydromis akimis, kol dėliodama koją už kojos vaikštinėjo po tuščią namo svetainę Forkse, tėvams apie netikėtą savo grįžimą kol kas neužsimindama. Buvo plepi mergaitė, bet pasakoti smulkmenų iš savojo gyvenimo noru nedegė, viso labo kandžiodama rausvą savo lūpą ir pirštais retkarčiais brūkštelėdama tai per vieną, tai per kitą spintelę, jau pasidengusią sluoksniu dulkių.


Would have. Could have. Should have. But did not.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Phoebe Tonkin
PRANEŠIMAI : 3467

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Antr. 01 06, 2015 8:07 pm

- Aww, pagaliau dukra paklydėlė prisiminė, kad turi tėvus. - Kamilė nusijuokė, iš tiesų apsidžiaugdama dėl to, kad pagaliau vėl išgirdo Auroros balsą. - Gal taip, o gal ir ne. Juk pažįsti mus. - mergina sukrizeno, žvilgtelėdama į Gabrielių ir jam išsišiepdavo. Dukra iš tiesų žinojo per daug, kai visada niurnėdavo dėl krūvos kambaryje turimų ausų kamštukų ar tėvų prašymo trumpam kur nors dingti iš namų.
- Visai neblogas, nors dabar mes jau ne Argentinoje. Nusprendėm neapsiriboti vien tuo kraštu, tad šiuo metu esam Volteroje. - ji greitai paaiškino. - O kuo tu užsiimi? - dar paklausė Kami, staiga suraukdama kaktą, nes suprato, kad net nenutuokia, kur yra jos dukra ir ką ji veikia.



started with a bang went all in
this is what you get, you gotta love me, gave you all I got if you could trust me. I ain't got the heart to feel lonely, telling me you wanna take it slowly, shut the fuck up and hold me.

Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6119

Adam Phillip Evans
Some nightmares don't end when you open your eyes.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Antr. 01 06, 2015 8:20 pm

-Niekada nebuvau jūsų pamiršusi! - Kaip įmanoma greičiau užginčijo šastelėdama ant sofos, aplink kurią jau kuris laikas suko ratus, ir susikeldama kojas ant stalo, kas žinojo griežtai uždrausta, todėl panelė jautė paiką pasitenkinimą suvokdama, jog gali tai daryti ir nelikti apibarta. -Kiekvieną savaitę aptariu tave ir tėtį su savo terapeutu "Tėvų sukeltas potrauminis stresas ir būdai, kaip priversti paauglį vėl šypsotis" susitikimuose, - Aurora ištvėrė nesukrizenusi, patogiau atremdama pakaušį į sofos atlošą, kol žvitriomis akutėmis naršė po lubas, pati nustebdama kiek daug gerų emocijų atnešė paprasčiausias pokalbis su mama.
-Esu namuose. Forkse, ta prasme, - Galiausiai prisipažino netikėtai labiau surimtėdama, kadangi nematė reikalo ilgiau šito slėpti nuo mamos, atsisėsdama kiek tiesiau, kol be perstojo keletą akimirkų rijo susikaupusias seiles, -Kai kas nutiko, - Netrukus pridūrė panelės balsui kiek virptelint, kas išdavė, jog mergina Kamilei skambino norėdama apie šį tą pakalbėti, bet iš karto nedrįsdama apie tai užsiminti, dėl ko ilgą laiką tiesiog vengė užvesti temą mieliau klausydamasi mamos ir tėčio kelionės akimirkų.


Would have. Could have. Should have. But did not.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Phoebe Tonkin
PRANEŠIMAI : 3467

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Antr. 01 06, 2015 8:35 pm

- O man kaip tik pasirodė, kad pamiršai mus, kai išsikėlei iš namų ir nusprendei pradėti savarankišką gyvenimą. - Kamilė liūdnai atsiduso, iš tiesų tik mėgindama paerzinti dukrą, nes nors ir ilgėjosi jos juoko ir nuolatos svaidomų sarkastiškų pastabų, vis dėlto buvo visai smagu, kad visas namas priklausė tik jai ir Gabrieliui. - Kaip suprantu, vėsus Aliaskos oras tave padarė dar šmaikštesne, nei anksčiau... - ji nusijuokė, visai nenustebdama, kad Aurora neprarado savo humoro jausmo ir eilinį kartą skundėsi, jog tėvai ją traumuoja. - Žinai, kiti vaikai džiaugtųsi, kad jų tėvai vis dar myli vienas kitą. - linksmai ištarė mergina ir ištiesusi ranką, pirštais paglostė Gabrieliaus skruostą.
- Tu namuose? Ką tu ten veiki? - Kami suraukė antakius, iš tiesų nesuprasdama, ką dukra ten veikia. - Tada įspėsiu, kad nuėjusi į virtuvę, rasi naują stalą. Senasis... sulūžo. - mergina prunkštelėjo, net neketindama aiškinti, kas nutiko, kai greitai suraukė antakius, išgirsdama liūdesio gaidelę savo vaiko balse. - Kas? - ji paklausė be jokių įžangų ir nutilo, neramiai pažvelgdama į vyrą, nes net nenumanė, kokio atsakymo galėtų tikėtis.



started with a bang went all in
this is what you get, you gotta love me, gave you all I got if you could trust me. I ain't got the heart to feel lonely, telling me you wanna take it slowly, shut the fuck up and hold me.

Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6119

Adam Phillip Evans
Some nightmares don't end when you open your eyes.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Antr. 01 06, 2015 8:54 pm

-Jūs galima sakyti ne tiesiogiai mane ištrėmėte vis dažniau siųsdami į parduotuvę kiaušinių, - Teatrališkai pavarčiusi žavias savo akutes panelė tik caktelėjo liežuviu puikiai žinodama, kad viskas buvo toli gražu ne taip, bet negalėdama nusileisti, kai įsitraukusi į žaidimą Kamilė savanoriškai pasirašė sau mirties nuosprendį, Aurorai siekiant, kad josios žodis būtų paskutinis.
-Kiti vaikai neturėjo miegoti su ausų kištukais ir dar pagalve ant galvos, kadangi tėvai nežinojo žodžio "garsiai" antonimo, - Eilinį sykį pasiskundė, vis dėlto tik šmaikštaudama, nes iš tiesų jautėsi laiminga matydama su švelnumu ir atsidavimu vienas kitą stebinčius tėvus, jų meilei tampant jaunosios mišrūnės idealu, apie ką panelė niekuomet neketino prabilti balsu, mažiausiai trokšdama patenkinti tėvų vidinius ego.
-Tiesą sakant tikėjausi, jog būsite grįžę, kadangi troškau apie tai pasikalbėti akis į akį, - Mergina vyptelėjo akivaizdžiai nusivylusi, jog vietoj šiltų motinos rankų ją pasitiko tušti ir visiškai nejaukūs kambariai, panelei vargiai randant širdžiai malonią vietą name, kuriame užaugo. Po šių žodžių sekė spengianti tyla, Aurorai atsidūstant taip giliai, jog sekundę rodėsi plyš plaučiai, mišrūnei akivaizdžiai sunkiai sekantis formuluoti žodžius. -Mam, - Pradėjo tyliu balsu, visam pasitikėjimui savimi ir sarkazmui tiesiog išgaruojant, merginai regis nustojant apsimetinėti savimi pasirūpinti gebančia ir viską pasaulyje žinančia moterimi. -Aš nėščia, - Užbaigė skausmingai sumerkdama akis ir sustingdama ant sofos, pernelyg bijodama ne tik judėti, bet apskritai alsuoti. Sugebėjo tik naiviai viltis, kad mama kitame laido gale nepražils anksčiau laiko ir nenualps nespėjusi nė dorai atsakyti.


Would have. Could have. Should have. But did not.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Phoebe Tonkin
PRANEŠIMAI : 3467

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Antr. 01 06, 2015 9:20 pm

- Tėtis labai mėgsta blynus ir kiaušinienę rytais, todėl mums būtina namuose visada turėti daug kiaušinių. - Kamilė nusijuokė, jau galėdama įsivaizduoti kaip šią akimirką dukra varto akis, ką darydavo kiekvieną kartą, kai jai į rankas būdavo įgrūdamas pirkinių sąrašas ir keli banknotai, bandant nepaklusnų vaiką bent kuriam laikui išprašyti iš namų, kad tėvai galėtų pasimėgauti vienas kito draugija.
- Net nesitikėk, kad dėl šito atsiprašinėsiu, panele, nes tikrai nežadu to daryti. Tai tik garsai, vaizdo nematei, dėl to neturėtum skųstis. - ji vyptelėjo, net neketindama pasiduoti Auroros erzinimams ir supykti, kai turbūt dabar mažai kas būtų galėję sugadinti jos gerą nuotaiką.
- Tiesą pasakius, nežinau, kada grįšime, todėl tiesiog sakyk viską, nes kitokio varianto šiuo metu negaliu pasiūlyti. - mergina atsiduso, jau su šiokiu tokiu nerimu klausydamasi dukros balso ir nekantraudama kuo greičiau išspręsti jai kilusias problemas. Užteko išgirsti vos porą žodžių, kad žalių medžiotojos akių vyzdžiai išsiplėstų iš nuostabos ir siaubo, o ji pati akimirksniu tiesiai kaip styga atsisėstų lovoje, buku žvilgsniu žiūrėdama į sieną, kol vieną delną įrėmė į Gabrieliaus krūtinę, suprasdama, kad vaikinas klausėsi ir po tokių naujienų tikrai nebus ramus. - Ką tu pasakei? - ji tyliai ištarė, vos galėdama suformuoti tokį paprastą klausimą, kai pagaliau pradinis šokas pradingo ir liko tik pyktis. - Aurora Marsela Bruks... pasakyk, kad tai tik dar vienas nevykęs tavo pokštas ir sulaukusi vos dešimties metų tu neturėsi vaiko. - Kami sugriežė dantimis ir suspaudė lūpas į siaurą liniją, daugiau netardama nė žodžio, nes iš pradžių norėjo įsitikinti, kad tai tiesa, o tik paskui galvoti, ką turėtų daryti.



started with a bang went all in
this is what you get, you gotta love me, gave you all I got if you could trust me. I ain't got the heart to feel lonely, telling me you wanna take it slowly, shut the fuck up and hold me.

Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6119

Adam Phillip Evans
Some nightmares don't end when you open your eyes.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Antr. 01 06, 2015 9:50 pm

-Kažin kokios rūšies kiaušiniai patinka tau.. - Suniurnėjo panosėje taip tyliai ir neaiškiai, jog pati vargiai išgirdo, netrukus suspausdama lūpas į plonytę liniją ir per vėlai susivokdama, kad šią repliką galėjo pasilaikyti sau. Beliko viltis, kad tą sekundę Kamilė buvo užsiėmusi stebėdama savąjį vyrą arba  netikėto sutapimo dėka sutriko ryšys ir mama liks to nenugirdusi, kitu atveju Aurora galėjo tikėtis didelės audros.
-Nuoširdžiai dėkoju, kad apsiribojome tik ties sužalota mano psichika, o ne ties galimu apakimu, - Merginos juokas parodė, jog su šia tema panelė baigė ir daugiau nebeerzins mamos, kol neprisivirė dar daugiau košės, juo labiau, jog netrukus ketino priversti Kamilę prie miokardo infarkto, dėl ko medžiotojai skolinga buvo bent kelias akimirkas ramybės. Vos ištarusi lemiamus žodžius, tiesiog atitraukė nuo ausies telefoną pačiu laiku, ragelyje pasigirstant Kamilės riaumojimui, privertusiam Aurorą įsikąsti į vidinę skruosto pusę, kad nesusijuoktų ne laiku.
-Ėė, ką turi omenyje sakydama nevykęs? - Mažoji Bruksų šeimos narė šūktelėjo pasipiktinusi, visai pamiršdama, jog turi vaidinti išsigandusią ir ašaringą, kas savaime aišku josios planą pajuokauti nusiuntė šuniui po uodega. Kita vertus, moteris jau buvo išrišusi savo dukrą dėl ko ilgiau pilstyti iš tuščio į kiaurą mišrūnė neketino. -Pričiupai mane, - Prisipažino nė velnio nenusimindama dėl šito, kadangi pakako fakto, jog privertė mamą išsigąsti bent porai akimirkų, kas savaime piršo jai į galvą mintį, jog iš namų išvaryta ji buvo ne be reikalo.
-Armandas išvažiavo aplankyti senelės, o aš pati grįžau į Forksą, - Nelįsdama į detales galiausiai atskleidė tikrąją priežastį atsainiu balsu, regis ne itin nusiteikusi aiškinti, kodėl nevyko kartu su juo, o parsirado čia, nors žinojo, jog tėvų artimiausiu metu nesulauks. Tai buvo aišku iš šį kartą nuoširdžiai paniurusio josios balso.


Would have. Could have. Should have. But did not.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Phoebe Tonkin
PRANEŠIMAI : 3467

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Antr. 01 06, 2015 10:25 pm

Medžiotoja niekada nesiskundė prasta klausa, kai galėdavo išgirsti net vos girdimai ištartus žodžius, todėl pro jos ausis neprasprūdo ir dukros ištarta frazė, kuri privertė pražioti lūpas, galvojant kaip turėtų į tai atsakyti, tačiau galiausiai tik giliai įkvėpė ir atsiduso, nuspręsdama nesipykti su Aurora, nes jos ir taip pakankamai retai kalbėdavosi. Kamilė pavartė akis, kai pasigirdo pareiškimas, kad mišrūnės problemos dar labiau paūmėtų, jei netyčia užkluptų tėvus nepatogioje pozicijoje, nes tiksliai žinojo, jog nieko panašaus negalėtų nutikti, kai jų miegamojo durys visada būdavo užrakintos ir egzistavo tik vienas to kambario raktas.
Mergina iš tiesų susinervino, išgirdusi, kad jos dukra galėtų būti nėščia, kai kaip tik nelabai seniai sakė Gabrieliui, jog visai nenorėtų artimiausiu metu tapti senele. Be to, juk jie Aurorai aiškino apie apsaugos priemones, todėl toks neatsargumas atrodė kaip visai nepriimtinas dalykas. Rudaplaukė lengviau atsikvėpė, kai dukra išsidavė, kad tik juokavo, ir nukrito atgal ant lovos, dabar jau šypsodamasi, kol purtė galvą, vis dar negalėdama patikėti, jog mišrūnė sugalvojo taip pajuokauti. Jos laimei, tėvai buvo visai kitoje pasaulio pusėje ir negalės jos už tai nubausti.
- Manau, kad esi dar pakankamai atsakinga, jog išvengtum tokių dalykų. - ji nusijuokė ir pažvelgė į vaikiną, vėl pasijusdama linksmesnė, nors vos prieš kelias akimirkas rimtai panikavo.
- O ką ten veiksi? Nejaugi prekybos centre didelės nuolaidos batams? - Kami paerzino, žinodama apie Auroros mėgimą leisti tėvų pinigus tam, kad galėtų pasigirti, turinti kažką iš naujos madų kolekcijos. - Beje, jei jau prakalbom apie vaikus, turbūt reikėtų pasakyti, kad... tu turėsi seserį. Prisiekiu, tai ne pokštas. - visiškai rimtai ištarė mergina ir pažvelgė į Gabrielių, galvodama, kad dukrai iš tiesų reikėjo tai žinoti ir ilgiau tempti paprasčiausiai neverta.



started with a bang went all in
this is what you get, you gotta love me, gave you all I got if you could trust me. I ain't got the heart to feel lonely, telling me you wanna take it slowly, shut the fuck up and hold me.

Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6119

Adam Phillip Evans
Some nightmares don't end when you open your eyes.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Antr. 01 06, 2015 10:59 pm

Mintyse padėkojusi mamai už taktiškumą neprabilti itin slidžia tema, Aurorai pačiai netyčiomis pastatant save į nepatogią situaciją, panelė vėl sukruto pašokdama ant kojų, kadangi sofa jai atrodė nepaprastai nepatogi, pačiai mišrūnei sunkiai tveriant vienoje vietoje ir vis dirsčiojant pro langą, lyg ten galėtų išvysti nors menkiausią užuominą, ką turėtų daryti su netikėtai atsiradusiu laiko pertekliumi. Nebuvo didelė vienišė, dėl ko artimiausiu metu ketino traukti nors truputį pasižmonėti, kol spengianti namų tyla dar neišvarė josios iš proto ir pagauta spontaniškumo ji kempinėle nepradėjo šveisti kiekvieno kambario kampo.
Emocijoms kiek atslūgus iš abiejų pusių ir šeimynai grįžus prie įprastų pašnekesių, kurie neapsiėjo be šlakelio ironijos, Aurora nuoširdžiai šyptelėjo, stabtelėdama prie lango ir laisva ranka apsivydama savo pilvą taip, jog telefoną laikančiosios alkūne galėtų į ją pasiremti, pirštams palengva pradedant tirpti nuo iki begalybės išsitęsusio jų pokalbio, mišrūnei visgi dar nenorint skirtis su mama, kadangi turėjo pripažinti, jog buvo malonu girdėti josios balsą.
-Spynoms. Ketinu ją pakeisti ir neįleisti jūsų į namus, kai grįšite, - Kreivai vyptelėjo kažin kam sunkiam prislegiant josios krūtinę, merginai kryptelint galvą per petį vien tam, jog susidurtų su tuo pačiu vaizdu - šalta ir niūria svetaine, kurioje panelė jautėsi keistai nelaukiama. Aurora žiojosi mamai papasakoti dar šį tą, įsitikinusi, jog rudaplaukė sugebėtų išsklaidyti dukros abejones vienu klausimu, bet Kamilė ją pralenkė netikėtai pranešdama merginai apie turimą seserį.
-Ar jau bandai man atsikeršyti? Nes tam absurdiškai per anksti, - Pasiteiravo atsargiai, ne itin norėdama patikėti mama. Nebuvo nusistačiusi prieš vaikus ir iš dalies mylėjo juos visus iki vieno, bet keisti sauskelnių ir klausytis nuolatinio verksmo netroško, mat buvo linkusi grožėtis tomis būtybėmis iš tolo daugiausiai kelias valandas per parą, o tuomet noriai perduoti kūdikius teisėtiems šeimininkams į rankas ir kaip įmanoma greičiau tepti slides, todėl liko naiviai viltis, kad Kamilė tiesiog ją mausto.


Would have. Could have. Should have. But did not.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Phoebe Tonkin
PRANEŠIMAI : 3467

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Tr. 01 07, 2015 1:40 am

Kamilė jau nebuvo labai jauna, todėl mažai kas galėdavo ją nustebinti, tačiau jos šeimos nariai tiek jos vyras, tiek dukra vis dėlto buvo tie, kurie galėjo iškrėsti kažką ir pastebėti kaip iš netikėtumo išsiplečia jos žalios akys. Mergina su Aurora galėjo kalbėti labai atvirai bet kokia jai rūpinčia tema, tačiau šį kartą jos atžala beveik pasiekė ribą, kurios medžiotoja verčiau nebūtų peržengusi, todėl nutilo, suprasdama, kad visiems bus geriau, jei Bruksų šeimos moterys nediskutuos tokiomis temomis, kurios kitiems būtų tabu. Rudaplaukė nusprendė geriau savo dėmesį sutelkti ties mylimu vyru, kurio šypsena visada puikiai nukreipdavo jos dėmesį ir leisdavo bent kelioms akimirkoms pamiršti viską, išskyrus jį, o tai iš tiesų buvo pats efektyviausias būdas, norint nusiraminti ir apie nieką negalvoti. Kami prisislinko arčiau prie Gabrieliaus ir padėjo telefoną ant pagalvės, vis dar glausdama prie jo ausį ir klausydamasi dukros, kol vienos rankos pirštais glostė jo plaukus, sunkiai suvaldydama vis veide besiplečiančią šypseną.
- Tada mes apsigyvensime kur nors kitur ir galėsi viena trūnyti tame name. Mūsų tokiais grasinimais neišgąsdinsi, gali nė nebandyti. - mergina nusijuokė, vis dar stebėdamasi Auroros įžūlumu, nes tikrai ne kiekvienas vaikas būtų išdrįsęs pareikšti tokius dalykus. Aiškiai, ji buvo judviejų dukra.
- Prižadu, kad tai ne melas. Nors tai dar nereiškia, jog aš laukiuosi... - rudaplaukė nutęsė, vis dar nesakydama naujienų, nors iš tiesų paprasčiausiai nežinojo, kaip tai pranešti, tačiau tik atsiduso, nuspręsdama, kad užtenka vilkinti. - Na, žinai, mes visi tikėjome, kad Amelė ir jos vyras Deividas mirė, kai buvo sučiupti medžiotojų? Neseniai tėtis sulaukė skambučio iš jos ir paaiškėjo, kad jie gyvi ir sveiki, o ištisus dešimt metų buvo kankinami ir laikomi neaiškioje vietoje, kai visai neseniai sugebėjo išsilaisvinti. Mes juos aplankėm, keliaudami į Volterą. - ramiai papasakojo Kamilė ir nusišypsojo. - Taigi, tu iš tiesų turi seserį. - mergina palingavo galva, pagalvodama, kad jų šeima tikrai buvo pakankamai keista, tačiau tuo pačiu ir įdomi.



started with a bang went all in
this is what you get, you gotta love me, gave you all I got if you could trust me. I ain't got the heart to feel lonely, telling me you wanna take it slowly, shut the fuck up and hold me.

Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6119

Adam Phillip Evans
Some nightmares don't end when you open your eyes.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Tr. 01 07, 2015 2:49 pm

-Tuomet aš parduosiu namą ir išvyksiu į pietinį ašigalį tyrinėti baltųjų meškų, - Čiauškėti niekus buvo Auroros pašaukimas, kuriam mišrūnė buvo kaip niekam kitam atsidavusi, Kamilei tik paskatinant dukrą vos prisijungus prie "kas būtų, jeigu būtų" žaidimo. Panelė buvo ganėtinai pakilios nuotaikos ir greičiausiai būtų šitaip su mama ginčijusis iki begalybės, jei ne tolimesni tamsiaplaukės žodžiai, privertę Aurorą suklusti ir kiek suraukti kaktą. Savaime aišku buvo susidomėjusi tuo, ką tėvai sugalvojo šį kartą, net apsvarstydama galimybę dėl įsivaikinimo, kai mama išvaikė visas merginos galvoje spėjusias užgimti spėliones apie šeimos pagausėjimą, atskleisdama tiesą, kuri kiek pritrenkė jaunąją Aurorą. Galvoje aidu atsimušė dar kadaise pagiežingu balso tonu mamai išspjauti žodžiai, jog tėtis niekuomet jų nemylės taip, kaip mylėjo Amelę ir josios motiną, kurių tikslas iš pažiūros buvo vienas - tą akimirką kaip įmanoma labiau įskaudinti Kamilę. Bet situacija buvo kur kas sudėtingesnė, iš lūpų išsprūdusiems žodžiams nebuvus tik bandymui dar labiau sukiršinti šeimą, kadangi tokio tipo abejonės kamavo Aurorą ilgą laiką, jai jaučiantis taip, tarsi visą savo gyvenimą augtų pirmosios tėvo dukros šešėlyje, su kuriuo varžėsi net ir žinodama, jog pastaroji mergina guli kažkur giliai po velėna. Nebuvo taip, kad susilaukė per mažai tėvo meilės ar dėmesio ir vis dėlto, balso tonas, kuriuo jis prabildavo retomis progomis užsimindamas apie prarastą dukrą vertė ant mišrūnės sprando nemaloniai šiauštis plaukus, o krūtinę kažin kam skausmingai diegti.
-Oh, - Iškvėpė suvokusi, kad tylėdama prastovėjo geras keliasdešimt sekundžių, kiek sutrikusiam panelės žvilgsniui naršant po tuščią svetainę, lyg bandytų rasti ten pamestą gerą savo ūpą, kuris kaip įmanoma labiau slėpėsi nuo staiga aptemusių mišrūnės akių, merginos pečių linijai kiek pakumpstant. -Džiaugiuosi, jog jai viskas gerai, - Galiausiai prisipažino silpnai šyptelėdama, kadangi nors buvo sunku susitaikyti su faktu, jog nebėra vienintelė ir nepakartojama Bruksų dukra, blogo seseriai, kurios pažinti panelė taip ir neturėjo progos, ji tikrai nelinkėjo, nė negalėdama įsivaizduoti, koks laimingas dabar turėtų būti tėtis.
-Kažkas beldžiasi į duris. Turiu eiti, - Greitakalbe išmurmėjo labiau trokšdama kiek nurimti nei toliau tęsti pokalbį  su mama, ne visai įsitikinusi, kaip tiksliai jaučiasi dėl sužinotų naujienų, apie sukilusias emocijas Kamilei prasitarti kažin kodėl nenorėdama. Nieko daugiau neištarusi, mažoji Bruks tiesiog nuspaudė pokalbio užbaigimo mygtuką, netrukus apskritai atjungdama savo telefoną, kadangi buvo įsitikinusi, jog jos vienaip ar kitaip niekas neieškos, aplinkiniams panelę prisimenant tik tada, kai ji pati prasineša apie savo egzistenciją.


Would have. Could have. Should have. But did not.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6293

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Kv. 01 08, 2015 6:22 pm

Skambina


 
There are no happy endings, endings are the saddest part.
So just give me a happy middle, and a very happy start.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Phoebe Tonkin
PRANEŠIMAI : 3467

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Kv. 01 08, 2015 6:44 pm

Kamilė net nespėjo padėti telefono į šalį, po nutrūkusio pokalbio su dukra, kai vos ne iškart jis vėl pradėjo skambėti. Mergina surimtėjo, kai ekrane išvydo Veronikos vardą ir greitai atsiliepė. - Klausau. - ištarė ir truputį įsitempė, tarsi pasiruošdama blogoms žinioms, kai šiuo metu net nenutuokė, kokia yra sesers būklė, jai vengiant skambučių ir trumpųjų žinučių.



started with a bang went all in
this is what you get, you gotta love me, gave you all I got if you could trust me. I ain't got the heart to feel lonely, telling me you wanna take it slowly, shut the fuck up and hold me.

Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6293

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Kv. 01 08, 2015 7:56 pm

Nuo pastarojo karto, kai moterys palaikė bent menkiausią ryšį, prabėgo itin ilgas laiko tarpas, šviesiaplaukei sugebant tik žioptelėti vos išgirdus Kamilės balsą, bet neįstengiant pratarti nė žodžio dar geras keliasdešimt sekundžių. Jautėsi kalta nesusisiekusi su Kamile anksčiau, bet taip pat naiviai vylėsi, jog tokio elgesio priežastys bus suprastos ir pateisintos, Veronikai pačiai dorai nesugebėjus susitaikyti su mintimi, kad miršta, jau nekalbant apie pokalbius su aplinkiniais ta tema.
-Man viskas gerai, - Galiausiai išbėrė žodžius tarsi žirnius į sieną, nė neatsikvėpdama ir nemirktelėdama akimis. Ėjo iš karto prie reikalo nuspręsdama neapsiriboti ties tauškesiais apie gražų Volteros orą ar kritusias pieno kainas parduotuvėje. -Aš išgijau, - Netrukus paaiškino kiek suraukdama kaktą, kadangi žodžiai pačiai skambėjo itin neįtikinamai ir lėkštai, moteriai akivaizdžiai sunkiai sekantis patikėti, jog visa tai vyksta iš tiesų, kai rodės dar šį rytą vos išlipo iš lovos, kūnui paprasčiausiai atsisakant jos klausyti. Visgi, josios balse buvo galima užčiuopti nenuginčijamą palengvėjimo gaidelę, kas tik įrodė, jog Veronika nei juokauja, nei meluoja, ko padaryti suteikiant seseriai tuščių vilčių, o po to vis tiek mirštant, nieku gyvu negalėtų.


 
There are no happy endings, endings are the saddest part.
So just give me a happy middle, and a very happy start.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Phoebe Tonkin
PRANEŠIMAI : 3467

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Kv. 01 08, 2015 8:14 pm

Kamilė jau beveik visą mėnesį sėdėjo tarsi ant adatų, taip ir laukdama skaudaus skambučio, kurio metu jai praneš apie tai, kad vis dėlto jos sesers ligos prognozė buvo klaidinga ir jai gyventi liko dar mažiau nei mėnuo. Mergina pati tiesiog stengėsi gyventi toliau, nes žinojo, kad net labai norėdama, niekuo negalėtų padėti Veronikai, kai neturėjo jokių ypatingų gydomųjų galių. Išgirdusi, kad seseriai viskas gerai, rudaplaukė atleido savo į kumščius susigniaužusius pirštus, tačiau vis dar neramiai jais vedžiojo per ploną antklodę, laukdama kokių nors tolesnių Veros žodžių, nes pati nežinojo, ką galėtų pasakyti, kai jautėsi labai nutolusi nuo vieno iš jai artimiausių žmonių. Kami jau net neskambindavo seseriai, kai niekaip nebūtų galėjusi jos paguosti ar pralinksminti, todėl leido sau truputį atsitraukti, kas dabar atrodė kaip klaida. Išgirdusi kitus žodžius, mergina žioptelėjo iš nuostabos ir suraukė antakius, papurtydama tamsias garbanas. - Kaip? Juk tai neįmanoma, jau ne vieną kartą tai girdėjau... - ji sumurmėjo, sunkiai rinkdama žodžius, kai pasuko akis į Gabrielių ir susikaupė. - Tik nesakyk, kad tai tari tik norėdama mane nuraminti ir priversti nesirūpinti, nes tai nebus veiksminga. - truputį griežčiau ištarė rudaplaukė ir atsiduso, net nežinodama, ką turėtų galvoti po tokio pareiškimo.



started with a bang went all in
this is what you get, you gotta love me, gave you all I got if you could trust me. I ain't got the heart to feel lonely, telling me you wanna take it slowly, shut the fuck up and hold me.



Paskutinį kartą redagavo Camille Aurelia Brooks, Pen. 01 09, 2015 1:38 am. Redaguota 1 kartą
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6293

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Kv. 01 08, 2015 8:45 pm

Po Veronikos žodžių stojusi mirtina tyla privertė merginą nemaloniai pasimuistyti, kiek labiau susigūžiant vietoje, kadangi netikėtai pasijuto taip, tarytum jos būtų grįžusios į pačią pradžią, kai atsisėdusios priešais viena kitą negalėjo nė dorai pakelti nuo stalo akių ir susitikti žvilgsniais. Veronika tiesiog prikando lūpą nuspręsdama verčiau palaukti nei vėl prabilti ar juo labiau daryti išankstinių išvadų, galiausiai apsistodama ties kiek guodžiančia mintimi, jog Kamilė tiesiog šokiruota ir jos neturi jokių problemų komunikuojant. Kai sesuo vėl prakalbo, šviesiaplaukė net lengviau atsikvėpė, kūnui vis tiek išliekant dalinai sustirusiam, šalčiui noriai įsiskverbiant į kiekvieną Veronikos kūno ląstelę lyg gavus pakvietimą nukankinti merginą iki galo.
-Tu teisi, Kamile. Tai ne tik būtų neveiksminga, bet kartu ir absurdiška bei kvaila, - Greitomis murmtelėjo šitokiu būdu dar kartą patikindama seserį, jog josios nemausto, tuo tarpu kaktą atremdama į pirmą kelyje pasitaikiusią sieną, kur jos vietos nerandantys pirštais pradėjo krapštinėti atlipusio tapeto kraštą. -Trumpai tariant, aš miriau. Nežinau kiek laiko praleidau be jokių gyvybės ženklų, nekvėpuodama, mano širdžiai ir smegenims tiesiog nebeveikiant, kai mane prikėlė kelyje pasimaišiusi vampyrė, - Atsargiai dėliodama žodį po žodžio, kadangi žinojo sesers nuomonę apie tą rasę, ji galiausiai neišsiplėsdama nupasakojo visus vakaro įvykius.
-Kaip žmogų. Ne kaip vampyrę, - Netrukus pridūrė, veik šūktelėdama į ragelį, sekundei nusigandusi, jog iš karto nepaminėjo šios svarbios detalės. Puikiai prisiminė, kaip į ją šnairavo ir pirštus gniaužė Gabrielis, jai viso labo būnant kartą per mėnesį į gauruotą žvėrį virstančia vilkolake. Nesinorėjo nė pagalvoti, kokia būtų sesers reakcija, kai ši pamatytų kruvino raudonumo vyresnėlės akis ir išblyškusią granitinę odą, moteriai trokštant per gyvenimą apsiriboti tik vienu dūriu į petį.


 
There are no happy endings, endings are the saddest part.
So just give me a happy middle, and a very happy start.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Phoebe Tonkin
PRANEŠIMAI : 3467

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Pen. 01 09, 2015 1:49 am

Kamilė dažnai nežinojo, kaip turėtų kalbėti su seserimi, kai nujautė, kad Veronika nebūtų priėmusi jos gailesčio ar guodžiančių žodžių, nes ir pati tokioje situacijoje supyktų dėl kiekvieno raminančio žodžio, kuris prasprūstų pro užjaučiamai žiūrinčio žmogaus lūpas. Ji manė, kad Boucher giminės moterys yra panašios šiuo atžvilgiu, todėl laikėsi atokiau, leisdama seseriai bandyti pačiai su tuo susidoroti, net jei ir būtų norėjusi kaip nors padėti. Išgirdusi Veros atodūsį, mergina suraukė kaktą, vis dar nesuprasdama, kas vyksta ir kodėl kiekvienas jos ištartas žodis priverčia vyresnėlę sureaguoti, tarsi tikėtųsi, kad jos mažoji sesutė tuoj pareikš, jog apskritai nenori su ja bendrauti, nors nebuvo priežasties taip elgtis.
- Būtent todėl tikiuosi, kad tu esi pakankamai protingai ir nebandai to padaryti. - sumurmėjo rudaplaukė, savo seseriai linkėdama tik pasveikti, todėl vis dar sutrikusi žiūrėjo į tašką sienoje, klausydamasi tik jos balso ir bandydama suprasti tariamų žodžių prasmę. Kami keliskart išpūtė akis, vis norėdama įsiterpti, tačiau netrukus išgirsdavo paaiškinimą į jai kilusį klausimą, todėl nepertraukinėjo Veronikos ir baigus, dar kelias akimirkas tylėjo, sunkiai galėdama patikėti tuo, kas nutiko. Vien mintis, kad jos sesuo galėtų būti kitų būtybių kraują siurbianti pabaisa, medžiotojai priminė siaubo filmo scenarijų, todėl išgirdusi staigų patikinimą, jog taip nenutiko, ji lengviau atsiduso, nors kai kurie dalykai vis dar liko neaiškūs.
- Palauk... žmogus? Tai tu jau ne vilkė? - mergina tankiau sumirksėjo akimis, įsižiūrėdama į savo ramiai gulintį vyrą, kuris turbūt klausėsi šio pokalbio ir pats suprato, kas atsitiko. - Dabar tau viskas gerai? O kaip į visa tai reaguoja Denis? - rudaplaukė greitai uždavė iškart kelis klausimus, norėdama kuo greičiau išsiaiškinti, kas vyksta. - Gal tave aplankyti? Mes su Gabrieliumi vakar kaip tik atvykome į Volterą... - ji nutęsė ir greitai sučiaupė lūpas, nuspręsdama, kad Veronikai kol kas užteks smalsių Kamilės klausimų.



started with a bang went all in
this is what you get, you gotta love me, gave you all I got if you could trust me. I ain't got the heart to feel lonely, telling me you wanna take it slowly, shut the fuck up and hold me.

Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6293

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Pen. 01 09, 2015 12:08 pm

Buvo bepradedanti trepsėti vietoje iš nekantrumo, tylai vėl įsivyraujant abiejuose įsivaizduojamo laido galuose, ją vėl, kaip ir praeitą sykį pertraukiant būtent Kamilės balsui, tamsiaplaukei paberiant Verai klausimą po klausimo.
-Neturėčiau būti. Nors įsitikinti tuo galėsiu tik per kitą pilnatį, - Paaiškino kiek atsainiai gūžtelėdama pečiais, kadangi šis netikėtas, patį Jėzų primenantis prisikėlimas, neaiškus buvo ir pačiai merginai, panelei vis dar tvirtai manant, jog tokie dalykai neįmanomi ar bent jau privalo turėti tam tikras pasekmes, kurios atsilieps tolimesniame moters gyvenime.
-Blogiausia viso to dalis ir yra faktas, jog Danielis buvo mano mirties liudininkas. Kurį laiką jis atrodė gerokai sukrėstas ir atbukęs, bet dabar regis įsisavino faktą, jog pagaliau mūsų gyvenimai susitvarkė ir viskas tik ateityje gerės, - Trumpai šnekėti Veronika nemokėjo, todėl ir dabar truputį atkutusi išsiplėtė iki begalybės, balsui, kuris iš pradžių skambėjo neužtikrintai ir netgi su šiokia tokia baime, dabar atgyjant, o pačiai Veronikai kreivai šyptelint.
-Bet taip, nepaisant to, jog vis dar jaučiuosi šiek tiek apdujusi ir šokiruota, man viskas gerai, - Patvirtino širdžiai maloniai apsąlant vos ištarus žodžius, kurie moteris manė josios lūpų nepaliks niekada. Kamilei pasiūlius idėją, kurią Veroniką svarstė dar sėdėdama prie stalo, merginos akys labiau sublizgo, jai entuziastingai palinksint galva, nors to Kamilė ir nematė.
-Žinoma. Mano durys jums visada atviros, - Šiltai tarė merginai, ne visai įsitikinusi kad šiuo sesers planu apsidžiaugs josios sugyventinis, bet apie tai savaime aišku balsu neužsimindama, lyg žinotų, jog Gabrielis viena ausimi klausosi jų pokalbio, o jų santykiai ir taip nebuvo patys idealiausi.


 
There are no happy endings, endings are the saddest part.
So just give me a happy middle, and a very happy start.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : I live in my own little world. But its ok, they know me here.
CLAIM : Phoebe Tonkin
PRANEŠIMAI : 3467

Camille Louisa Boucher
Don’t tell me the sky’s the limit when there are footprints on the moon.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   Št. 01 10, 2015 9:24 pm

- Šito nesitikėjau... Tik nežinau, kaip turėčiau į tai reaguoti, kai jau buvau pripratusi prie minties, kad esi vilkolakė... Nors galbūt tai į gerą, labiau tikėtina, kad į tavo pusę dar kartą neskris mano sviestas peilis. - Kamilė bandė pajuokauti, kas turbūt nebuvo labai gera mintis, prisiminant, kad tas praeities įvykis visai nebuvo malonus ir netgi priešingai, leido tarp seserų įsivyrauti daug metų trukusiai nesantaikai.
- Dieve... Man šiurpu vien įsivaizduoti, kaip visa tai atrodė, o Deniui tai turėjo būti dar baisiau. Manau, kad daug kas išsigąstų prieš savo akis pamatęs mirštančią mamą, kuri po kelių akimirkų prisikelia, tarsi nieko nebūtų nutikę. Na, mūsų šeima niekada nebuvo visiškai normali. - mergina vyptelėjo, vis dar stengdamasi išlaikyti gerą pokalbio nuotaiką, nors tai ir buvo pakankamai sunku, kai jos kalbėjo rimtomis temomis.
- Džiaugiuosi dėl tavęs. Tikrai. Nesitikėjau, kad gali įvykti toks stebuklas, tačiau negalėčiau jaustis laimingesnė, kai žinau, jog mano sesuo gyva ir sveika. Rodos, dabar mano gyvenimas beveik primena tobulą. - ji nusijuokė ir palingavo galva, meiliai pažvelgdama į plačią Gabrieliaus šypseną ir giliai atsidusdama, lyg šią akimirką visi jos pečius spaudę sunkumai, būtų buvę nupūsti šiaurinio vėjo. - Pagaliau... - dar sumurmėjo rudaplaukė labiau sau pačiai, nei Veronikai. Kamei iš tiesų reikėjo, kad viskas būtų gerai, kai vis kelyje pasitaikančios negandos neleido atsipalaiduoti ir mėgautis gyvenimu, ko ji dabar labiausiai ir norėjo.
- Tada gal kurią dieną užsuksim į svečius ir paerzinsim savo keista kompanija. - mergina nusijuokė, pagalvodama, kad iš tiesų per ankstesnius jų susitikimus, viskas buvo kiek neįprasta, kai medžiotojai negalėjo visiškai ramiai žiūrėti į netoliese esančią vilkę. Dabar tokios problemos nebuvo, todėl galbūt jie galės dažniau susitikti ir bendrauti daug laisviau nei anksčiau.



started with a bang went all in
this is what you get, you gotta love me, gave you all I got if you could trust me. I ain't got the heart to feel lonely, telling me you wanna take it slowly, shut the fuck up and hold me.



Paskutinį kartą redagavo Camille Aurelia Brooks, Pir. 01 12, 2015 3:48 am. Redaguota 1 kartą
Atgal į viršų Go down


Sponsored content


RašytiTemos pavadinimas: Re: Kami.   

Atgal į viršų Go down
 
Kami.
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 23Pereiti prie : Previous  1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Telefonai-
Pereiti į: