sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Svetainė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2
AutoriusPranešimas
avatar

CLAIM : Maximilian Irons
PRANEŠIMAI : 13555

Randall Frank Dreschler
So it’s true, when all is said and done, grief is the price we pay for love


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Sk. 09 11, 2016 12:53 am

Buvo spėjęs pastebėti, kad panelė kiek pasiklydo savo mintyse ir šiek tiek atsiribojo nuo aplinkos, dėl ko ir neatsispyrė pagundai taip paprastai išgąsdinti tamsiaplaukę, jos krūptelėjimui iššaukiant tylų vyro kikenimą, jam stebėtinai lengvai pamirštant vos prieš porą valandų jį slėgusią blogą nuotaiką. – Dažnai užeina? – vyras kilstelėjo antakius, dėbtelėdamas į panelę griežtu žvilgsniu, o tuomet, pastebėjęs bučinį pasivogti sumaniusią Bjanką stiebiantis ant pirštų galų, aukščiau kilstelėjo galvą, kad panelė jo nepasiektų net ir labai pasistengusi. Tik platus šypsnis jam erzinant merginą išdavė, kad jis nėra pakankamai trenktas, jog įsižeistų ar užpavydėtų dėl ano moters komentaro, jam tiesiog negalint neišnaudoti dar vienos progos šiek tiek patampyti Bi nervus. Visgi, porą kartų išsisukęs, galiausiai pats pakštelėjo į merginos lūpas, kol ji nenusprendė pasiduoti, o tuomet žvelgdamas kažkur jai pro viršugalvį, ramiai išklausė, skundo, supratingai linktelėdamas. – Atsibodo. Siaubingai. Bet tikiuosi, kad gavai vertingą pamoką, susipratai ir liausiesi, kad man nebereikėtų išeiti dar dviems, o gal net trims, dienoms, kadangi būtų pakankamai gaila,- išdėstė ramiu ir oficialiu tonu, nevirptelint nė vienam veido raumenėliui. Vampyras tik akies krašteliu žvilgtelėjo į persimainiusią Bjankos miną, jai akivaizdžiai bandant jį papirkti tomis savo lemūro akimis, prieš kurias atsilaikyti neturėjo šansų nė vienas, kas, vyro nuomone, buvo labai nesąžininga. – Neplanavau tiek užtrukti. Atsiprašau,- galiausiai baigęs išsidirbinėti, tyliai prabilo. Vyras tikrai nemanė, kad užtruks daugiau nei dvi dienas. Ir jeigu ne Veronikos situacija, būtų grįžęs pas Bi praėjus vos valandai po kovos. Tačiau jo gyvenime niekas niekuomet nebuvo taip, kaip jis planuodavo. Iš esmės, pats jis jau buvo prie to pripratęs, taigi dabar klausimas buvo tik ar Bjanka taip pat sugebės prie šito prisitaikyti, kadangi Rendalas tikrai nebuvo iš tų, kurie galėtų visą šimtą procentų savo laiko atiduoti mylimajai. Kartais dėl neplanuotai atsiradusių reikalų, o kartais vien tam, kad tiesiog turėtų laiko ir kitiems dalykams, kadangi vampyras šventai tikėjo tokiu dalyku kaip laisvė. Ir tai nereiškė, kad jis it nutrūkęs nuo pavadėlio lakstys nuo vienos mergelės prie kitos. Jam tiesiog reikėjo turėti galimybę karts nuo karto pakeisti aplinką. – Veronika... mirė,- kiek padelsęs, galiausiai visgi nusprendė išduoti, kur buvo pradingęs šį kartą. Ne itin norėjo apie tai pasakoti Bjankai, tačiau kokiu nors būdu tokia informacija vis tiek būtų pasiekusi tamsiaplaukę, kai Volteroje visi vieni kitus pažinojo ir turėjo ilgus liežuvius. – Natanielis pasiūlė bent jau pabandyti paversti ją vampyre, nors tuomet jau geras penkiolika minučių ji buvo mirusi. Taigi, suleidau nuodus, o likusias dvi paras laukėm. Turėjau likti ne tik dėl jos, bet ir dėl Danielio,- paaiškino, netrukus atsitraukdamas nuo Bjankos ir apsisukęs ant kulno patraukdamas link sofos, ant kurios krito lyg staiga būtų pasidaręs per sunku stovėti ant savų kojų.



The story is not a pretty one. there is violence in it. And cruelty. But stories that are not pretty have a certain value, too, I suppose. Everything, as you well know (having lived in this world long enough to have figured out a thing or two for yourself), cannont always be sweetness and light.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jenna Louise Coleman
PRANEŠIMAI : 5162

Bianca Juliett Harlow
And what did you think love would be like? A summer day?


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Pir. 09 12, 2016 11:44 pm

Rendalui pasiteiravus, ar Bjankai dažnai užeina tokie apmąstymo momentai, panelė tik lengvai ir kiek atsainiai papurtė galvą, nenorėdama gilintis į dar gilesnius savo sielos užkaborius, kuriuos paaiškinti bei suprasti nebūtų taip jau ir lengva nei jai, nei vampyrui. Užteko vien to, kad jau vienas iš jų negirdi, kaip į namus kažkas įžygiuoja, nes mintys galvoje atrodo garsesnės ir stipresnės už vyriškus žingsnius.
- Oh come on, - nepiktai suniurnėjo vampyrui mėginant išvengti jos bučinio, papūsdama lūpas ir beveik pasiduodama bei atsitraukdama, vampyrui netrukus netikėtai pačiam ją pabučiuojant, moteriai laimingai nusišypsant ir atsileidžiant. Nė pati nesuvokė, kad per porą dienų spėjo jo šitaip pasiilgti. Ir net ne tik bučinių, vien Rendalo egzistencija ir buvimas tame pačiame kambaryje vertė Bjankitos širdį plakti stipriau, akims paslapčia stebint kiekvieną jo judesį.
- Gerai, tada akimirksniu nustoju sekti tą kačių puslapį feisbuke, - atsakė taip pat rimtai ir oficialiai, pradėdama net traukti telefoną iš galinės džinsų kišenės, bet jie abu puikiai žinojo, kad šis Bjankos sakinys skambėjo nerealiau nei pasakos apie Kalėdų senelį, suaugusiai ir seniai į trečią dešimtį įkopusiai moteriai nesugebant atsisakyti tokių jos kasdienybę pagerinančių veiklų kaip kad žiūrėjimas į juokingus kačiukus.
- Viskas gerai, - po nuoširdaus vyro atsiprašymo Bi atsakė ne taip ir tvirtai, suvokdama, kad negali dėl to pykti ant vampyro, kurio gyvenimas buvo susijęs su daug daugiau dalykų nei kad turizmo agentūroje dirbančios Bjankos. Vis tiek, kad ir ką sakytų sveikas protas ir logika, moteris giliai širdyje tenorėjo bent jau žinoti, kur Rendalas yra, nors ir buvo tikra, kad tokių atvejų, kaip šis, neturėtų būti labai dažnai. - O dieve, - vos sugebėjo išstenėti vampyrui labai netikėtai pasakius, kad jo buvusi žmona mirė. Gerai, jog nespėjo toliau kažko klausinėti, Rendalui netrukus paaiškinus, kad jis pavertė ją vampyre ir Veronikos neteks laidoti. Bi tik lėtai papurtė galvą, jos kaktai susiraukiant, o akims prisipildant nesuvaidinto liūdesio ir užuojautos. Puikiai žinojo, kad virtimas vampyre Veronikai bei judviejų sūnui neturėjo būti džiugus procesas, jiems visiems galiausiai iššaunant butelį šampano. Vis dėlto, ji bent jau liko jų visų gyvenimuose. - Labai užjaučiu, - dar tarė švelniai paliesdama Rendalo petį prieš jam pasitraukiant prie sofos. Kurį laiką liko stovėti ten, puikiai suprasdama, kokį šoką turėjo patirti visa Veronikos šeima, pačios Bjankos nuotaikai kiek paniurstant, kadangi buvo iš tų žmonių, kurie išgyvena net dėl nepažįstamų žmonių skausmo. - Žinai, jei tokiu metu nori būti su ja ir Danieliu, aš suprasiu ir neprieštarausiu, - pasakė, nors tai buvo tarsi ir taip suvokiamas dalykas, moteriai kartu ir tvirtai linktelint galva. Bjanka nenorėjo ir net negalėjo mėginti atskirti Rendalo nuo jo šeimos, kuri buvo ir yra svarbesnė jo gyvenimo dalis nei vos mėnesį pažįstama moteris.



“I was always hungry for love. Just once, I wanted to know what it was like to
get my fill of it - to be fed so much love I couldn't take any more. Just once.”  

Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Maximilian Irons
PRANEŠIMAI : 13555

Randall Frank Dreschler
So it’s true, when all is said and done, grief is the price we pay for love


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Sk. 10 09, 2016 2:27 am

Panelei nepatenkintai suniurzgėjus, vyrukas tik garsiai nusijuokė, nuoširdžiai mėgaudamasis vaizdu, kai suirzusi tamsiaplaukė papučia lūpas ir spigina į jį akimis, tam josios liūdnam veideliui tuo pačiu metu ir paskatinant jį baigti išsidirbtinėti ir pasigauti josios išsiilgtas lūpas savosiomis. Per paskutines porą dienų išgyveno kiek per daug, kad po visko vis dar galėtų jaustis bent pusėtinai gerai, ir nuoširdžiai nesitikėjo, kad audrai nurimus turės jėgų bent krustelėti iš vietos, bet štai užteko vos porą minučių pabūti šalia tamsiaplaukės ir kūną užliejo nauja energijos banga, Bjankai lyg saulutei sušildant sustingusį vyro kūną, kuriam fiziškai pasidarė lengviau judėti. – Tą.. tai čia kurį? – pasiteiravau aukščiau kilstelėdamas antakius, nepatikliai žvilgtelėdamas į merginos rankoje atsiradusį telefoną, kurį ji kilstelėjo aukščiau taip atsargiai, lyg tai būtų užtaisytas ginklas ir bent vienas netikslus judesys pridarytų daug žalos. – Mano žiniomis, seki mažiausiai septynis,- priminė panelei, visgi, neabejodamas, kad atsisakyti bent vieno iš tų septynių jai būtų baisiai skaudu, kadangi būtų sužlugdytas visas rytinis ritualas, vos pramerkus akis atsidaryti feisbuką ir valandą scrollinti per naujienas, kuriose vien katinėliai. Kad ir kaip smagu buvo šitaip šmaikštauti rimtu veidu, skaudi realybė niekur neišnyko ir vampyras vis dar nesijautė taip gerai, kaip norėjosi, dėl ko netrukus jis tik sunkiai atsiduso, jam akivaizdžiai kovojant su slogia nuotaika ir bandant šią dangstyti žaismingumu, kuriuo dangstytis atrodė taip pat sunku, kaip itin pavargusiam žmogui buvo sunku išlaikyti limpančias akis atmerktas. Po šitaip netikėtai sviestų naujienų, jokios kitokios reakcijos iš geraširdiškumu garsėjančios Bjankos jis ir nesitikėjo, viso labo linktelėdamas po josios išreikštos užuojautos, kadangi nebuvo visiškai užtikrintas dėl to, kaip turėtų reaguoti į panašius žodžius, kurių tikriausiai sulauks dar ne kartą, kuriam nors iš pažįstamųjų sužinojus apie jo buvusiąją ištikusią nelaimę. Po panelės žodžių, kuriais ji aiškiai išdėstė neprieštaraujanti tam, kad vampyras bent jau kurį laiką būtų su sūnumi ir Veronika, Rendalas trumpam nutilo, lyg susimąstydamas. Negalėjo mintyse iš naujo neperžvelgti savo ir Veros ką tik apturėto pokalbio miške, būtent šiam ir paraginant vyrą papurtyti galvą. – Nenoriu,- prisipažino, jo balsui akivaizdžiai atšąlant tą pačią akimirką. – Ir taip jau padariau kur kas daugiau, nei kas nors galėjo iš manęs reikalauti. Ji turi draugus, su kuriais dabar gali būti. Aš apskritai nebenoriu dalyvauti jos gyvenime,- niekuomet anksčiau Rendalas nebuvo prataręs nieko panašaus. Jis niekad nesididžiavo savo darbais ir niekada nepareiškė, jog padarė kažką itin svarbaus. Bet šį kartą nematė prasmės garsiai svarstyti, ką dar daugiau galėtų padaryti dėl tos moters. Dar prieš kelias dienas buvo rimtai nusiteikęs dalyvauti ne tik sūnaus, bet ir jo motinos gyvenimuose ir visapusiškai jiems padėti, bet dabar, bent jau šią akimirką, kai jautėsi įpykęs ir įskaudintas, nesvarstė galimybės dar kada nors bendrauti su Veronika ar juo labiau teikti jai moralinę paramą. – Keliaujam kur nors,- vyras vėl pravėrė burną, šią dar kartą paliekant patiems netikėčiausiems žodžiams. Jis vis dar nepasižymėjo pernelyg dideliu entuziazmu, o šis raginimas skambėjo labiau kaip prašymas, viltingoms akimis nuo nuosavų pirštų nukrypstant link kiek atokiau stovinčios Bjankos, bet šie jo žodžiai turėjo būti ženklas, kad ana tema baigta ir jis neplanuoja daugiau dėl to nervintis sukritęs ant sofutės. Su šia mintimi, jis vėl pakilo ant kojų, iš lėto sugrįždamas prie merginos ir švelniai pirštų pagalvėlėmis brūkštelėdamas per josios skruostą. – Bet kur. Tik išsirink šalį,- staiga suspindusiomis akimis vyras tyrinėjo Bjankos veidą, jo lūpas šiems žodžiams paliekant itin tyliai, lyg jis nenorėtų, jog jo paties balsas gadintų šią susižavėjimo akimirką. Šiuo metu jam nelabai rūpėjo, jog galbūt panelei reikia sutvarkyti kokius reikalus ar, kad ji turi eiti į darbą. Jam tiesiog norėjosi kažkur pabėgti. Ir vyras nepaprastai norėjo, kad Bjanka pabėgtų kartu su juo.



The story is not a pretty one. there is violence in it. And cruelty. But stories that are not pretty have a certain value, too, I suppose. Everything, as you well know (having lived in this world long enough to have figured out a thing or two for yourself), cannont always be sweetness and light.
Atgal į viršų Go down
avatar

CLAIM : Jenna Louise Coleman
PRANEŠIMAI : 5162

Bianca Juliett Harlow
And what did you think love would be like? A summer day?


RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Sk. 10 16, 2016 1:09 am

Iš tolo atidžiai stebėdama Rendalo reakciją į Bjankos pasiūlymą praleisti daugiau laiko su buvusia žmona, moteris mintyse svarstė, kas ten tokio nutiko, jog Veronikos nelaimė neprivertė jo norėti saugoti ir globoti savo buvusią žmoną tokią sudėtingą jai ir visai šeimai akimirką. Atvirkščiai: vampyro veidas išdavė, jog kažkas pastarąjį turėjo nemenkai įskaudinti, kad tokio rūpestingo ir visuomet pasiryžusio padėti artimiesiems vyro lūpas paliktų garsiai išreikštas noras nebedalyvauti Veronikos gyvenime. Tačiau Bjanka tik supratingai nežymiai linktelėjo, neketindama daugiau gilintis į šią temą, kuri nei vienam iš jų nebuvo labai maloni, Bjankos, kaip ir kiekvienos įprastos moters, širdyje kartais atsirandant net ir pačiai mažiausiai abejonei, jog galbūt Rendalo jausmai jo vaiko motinai nėra visiškai išblėsę. Vis dėlto mintis išblaškė Rendalo netikėtas pareiškimas, Bjankai kilstelint aukščiau antakius ir silpnai šyptelint tarsi nebūtų tikra, kad tinkamai išgirdo jo žodžius.
- ..Dabar? - Perklausė ne iš karto užsidegdama entuziazmu, tačiau vampyrui atsiradus šalia moteris tik sekundei sulaikė kvėpavimą, kaip ir kiekvieną mielą kartą iš naujo žavėdamasi jo profiliu iš arti. Rendalui švelniai palietus josios veidą, Bi sugavo jo ranką ir sunėrusi judviejų pirštus stipriau spustelėjo delną, jos akims užsikrečiant tuo spindėjimu, kuris buvo ir pas Rendalą. - Keliaujam, - tarstelėjo, regis, pati pamiršdama visas savo atsakomybes ar faktą, jog buvo savaitės vidurys ar tai, jog dabar šaltas rudens vidurys, o oras subjuręs netgi visuomet saulėtoje Italijoje. Tai kaip tik netgi pastūmėjo ją ilgai negalvoti ir tiesiog keliauti kažkur, kur jų nekankins svetimų žmonių problemos ar vaiduokliai iš judviejų praeitų gyvenimų, kuriems pasakyti ,,ne'' jie abu tiesiog negalėjo. - Ką manai apie Meksiką? Nusipirktumėm po sombrero, - tarstelėjo prisimindama dar niekuomet neaplankytą šalį ir mintyse įsivaizduodama Rendalą su ta juokinga meksikietiška kepure. - Nors... Tiesą sakant, vykčiau su tavim bet kur. Kad ir į Antarktidą, - pridūrė gūžtelėdama pečiais ir paleisdama judviejų pirštus ir patraukdama prie lango bei užskleisdama užuolaidas, kurį laiką mąstydama apie ką tik savo ištartus žodžius - tai nebuvo eilinis flirtavimas jiems abiems iki galo neapibrėžiant savo santykių, Bjankai netikėtai suvokiant, kad šis vyras galimai tapo jai svarbesnis nei ji kada nors tikėjosi ar norėjo. Moteriai, skaudžiai nudegusiai nuo vieno vyro, kuriam buvo atidavusi absoliučiai visą save, nebuvo taip lengva prisileisti kitą ir suvokti, kad jos kelis kartus dužusi širdis visgi buvo pasiryžusi įsileisti vidun kitą asmenybę. Ji trumpam išsigando, nežinodama, kur nuves jų toks bendravimas: nebuvo absoliučiai jokių garantijų, jog šie santykiai pagaliau baigsis laimingai. Dievaži, ji jau tarsi įsitikino, kad jos gyvenime viskas negali būti lengva ir rožėmis klota. Tačiau noras pamatyti ateitį ir joje sudalyvauti buvo gerokai didesnis nei baimė vėl nudegti, Bjankai netrukus vėl atsisukant į vyriškį ir plačiai nusišypsant, kas išreiškė, jog jokių abejonių dėl kelionės išvis nebeliko. Ji norėjo keliauti. Ir norėjo keliauti su juo.



“I was always hungry for love. Just once, I wanted to know what it was like to
get my fill of it - to be fed so much love I couldn't take any more. Just once.”  

Atgal į viršų Go down
 
Svetainė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 22Pereiti prie : Previous  1, 2
 Similar topics
-
» didžioji svetainė
» SVETAINĖS PATALPA
» DIDŽIOJI PILIES SVETAINĖ
» DIDŽIOJI SVETAINĖ
» Svetainė

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: DAUGIABUTIS :: Bjankos-
Pereiti į: