sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Rūsys

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : 1, 2  Next
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11493

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Rūsys   Pen. 03 28, 2014 6:51 pm

.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3231

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Št. 05 10, 2014 1:51 pm

Kelionė ligi apleisto namo, pakankamai toli nuo Forkso centro, netruko itin ilgai, kadangi Džošas skubėjo, kol Angelai nepablogėjo ir ji vis dar buvo pajėgi eiti pati, medžiotojui prilaikant didžiąją dalį jos svorio. Norom nenorom, į galvą piršosi mintis, kad situacija būtų kur kas lengvesnė, jei Džošas tiesiog čia pat vietoje nušautų abi merginas, kurios labai nesipriešintų dėl nuodų, tekančių jų venomis. Galėjo duoti ranką nukirsti, jog nei šviesiaplaukė, nei Angela niekada nenorėtų sau tokio gyvenimo ar tapimo monstrėmis, kokiomis ir bus, jau labai greitai, mat vampyriškumas galiausiai suėda visus tavo žmogiškumo likučius. Džošas ne kartą matė, kaip gyvenimu besidžiaugiantis, charizmatiškas ir mylintis žmogus tampa šalta ir atgrasia savo paties kopija, be jokios gyvybės viduje. Nelinkėjo nė vienai panelių tokio likimo ir būtų padaręs bet ką, kad šito išvengtų, bet buvo bejėgis kažką pakeisti, kadangi tik nuo jų susitaikymo su esama padėtimi ir valios stiprybės priklausys, kaip jųdviejų gyvenimai klostytis toliau.
Paguldęs Angelą ant medinio stalo, kadangi guldyti ant nešvarių grindų neleido nusistatymai, jis švelniai pirštu brūkštelėjo jai per skruostą, patraukdamas nuo veido užkritusius plaukus, o tuomet sunkiai, tarsi kažkas stipriai slėgtų jo krūtinę, atsiduso. Prisivertęs atsitraukti nuo tamsiaplaukės, blondinę jis nunešė ir surakino plieninėmis grandinėmis, dar patikrindamas jų veiksmingumą, ant kitame patalpos kampe buvusio metalinio stalo, kur guldydavo ir kitus čionais atsivestus vampyrus. Tvirtai supančiojęs panelės riešus ir kulkšnis, jis apgailestaujančiu žvilgsniu, ją nužvelgė, ketindamas įjungti šviesą, bet persigalvodamas, kadangi ryški lempa dar labiau sudirgintų Angelos akis, o merginos ir taip laukė itin sunkus vakaras. Neįsivaizdavo ką daro. Ar kodėl. Ir būtų kaip mat persigalvojęs, jei ne tylus sąžinės kuždesys viduje, sakantis, kad vyrukas elgiasi teisingai. Kad nė viena tų merginų nenusipelnė mirti. Sandariai uždaręs metalines duris, o raktą pasikabindamas sau ant kaklo ir paslėpdamas po marškinėliais, kad nė vienas iš šios patalpos negalėtų ištrūkti, vyrukas atsisėdo toliau nuo abiejų merginų, atsukdamas joms nugarą ir užsispoksodamas į danguje kabantį apvalų mėnulį. Buvo labai lengvas taikinys išalkusiems, bet tiesiog įtikėjo, kad nė viena mergina jo nepuls. Aišku, jis taip pat manė, kad galės apsaugoti Angelą, nors klydo, bet net jam ir įkandus, visiškai nieko nenutiktų, kadangi vyruko neveikia vampyrų nuodai. Jautėsi klaikiai, netilpdamas savyje, padrikai alsuodamas ir bet kurią akimirką pasiruošęs nuo galvos rautis plaukus. Negana to, jautėsi pasimetęs, kas nutikdavo labai retais atvejais. Būtent dėl tokios priežasties neprisileisdavo prie savęs jokių žmonių. Nors Angela ir sugebėjo prasmukti bei palytėti jo širdį. Ko pasekoje dėl to, kas nutiko jis kaltino save dar labiau. Drebančiais pirštais pastvėręs į rankas telefoną, jis greitomis surinko puikiai pažįstamą numerį, suvokdamas, kad jam reikia pagalbos, mat dėl kelyje pasipainiojusių emocijų jis negali racionaliai mąstyti ir jam reikia kažko, kas sugebėtų į šią situaciją pažiūrėti kitu kampu.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Št. 05 10, 2014 2:45 pm

Šviesiaplaukė, vis dar negalėdama pakrutinti nė raumenėlio savo smulkiame, suglebusiame kūne, nuo viso aplinkui vykusio veiksmo atitrūko ir mintimis, mėgindama atkurti paskutinių savo valandų scenarijų, bet niekaip negalėdama prisiminti jokių tikslių detalių. Ji matė save iš šalies, einančią gatve, visiškai ramią ir užtikrintą, nė negalvojančią apie tai, kad gali nutikti kas nors blogo. Prisiminė, kaip suspurdėjo širdis, tylia gatve praslenkant šešėliui, kuris greitai nusitempė ją į agonijos karalystę. Jokių konkrečių vaizdų ar veiksmų atmintyje išlikę nebuvo, ji nė nematė savo užpuoliko veido. Ryškiausias ir tikroviškiausias visų prisiminimų buvo tas pragariškas skausmas, kuris net josios mintyse buvo toks stiprus, kad su didžiule jėga išplėšė ją iš košmarų pasaulio, grąžindamas į realybę, kurioje kankino ne ką ne mažiau. Kristė vėl pamėgino pajudinti bent jau pirštus, tačiau nieko nepešė. Nežinojo, kiek laiko praleido tokioje būsenoje, nepastebėjo, kaip iš skersgatvio pateko į šį rūsį ar kur tiksliai yra, ji visiškai nesusivokė aplinkoje. Galva, kurios ji taip pat negalėjo pajudinti, leido jai žvelgti tik į lubas ar, labai pasistengus, akies krašteliu žvilgtelėti į nuosavas rankas, surakintas plieniniais pančiais, iš kurių ji, ko gero, net būdama pilnai funkcionuojanti negalėtų išsivaduoti. Suvokusi, į kokią apgailėtiną situaciją pateko, šviesiaplaukė tik gailiai suaimanavo, jausdama, kaip viduje kažkas nutrūksta. Tokiomis skausmo akimirkomis iš josios akių paprastai pasipildavo ašaros, tačiau dabar skruostu nenusirito nė viena, dėl ko merginai tik dar labiau maudė krūtinę. Vampyrė troško, kad skausmas, lašelių pavidalu, paliktų josios kūną, tačiau tai nenutiko ir ji buvo priversta tiesiog gulėti ir laukti, kol nuodų poveikis praeis ir ji galės paprašyti, kad medžiotojas ją nužudytų, taip nutraukdamas kančias, kurių ji žinojo, kad negalės ištverti.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2737

Gretos nuosavybė


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Št. 05 10, 2014 3:04 pm

Remdamasi į vyrą, ši sugebėjo kažkaip judinti kojas, nors skaudžiai šlubčiojo dėl stiklo įstrigusio vienoje pėdoje. Sunkiai alsuodama, ši ėjo prsimerkusi, nieko nematydama aplinkui. Skausmas gręžė ją iš visų pusių, žudė lėtai, tarsi pasimėgaudamas jos kančiomis. Vieną akimirką manėsi nualpusi, mat kojos susipynė, tačiau iš visų jėgų įsikandusi į lūpą, prisivertė judėti toliau. Nors kelionė buvo neilga, mergina vis labiau glebo, veidas įgavo šmėklišką baltumą, lūpas susikruvino nuo įsikandimo. Iš kaklo srovele tekėjo skystas jos kraujas, sukruvindamas jos suknelę, petį ir panašiai. Pasiekus kažin kokį būstą, mergina jautė kad tuoj tuoj atsijungs. Paguldyta ant kieto paviršiaus, kiek prasimerkė žiūrėdama į Džošą. Pabandė jam nusišypsoti, tačiau jos veidą surakino skausminga išraiška. Galų gale užmerkė savo akis, nors skruostais vis dar nepastebimai ritosi ašaros. Skausmui surakinus merginos kūną, ši bandė judinti rankas, kojas, tačiau nei pirštelis nepajudėjo. Lyg susitarus šios kūnas tapo keliais atspalviais baltesnis. Širdis stukseno vos jaučiamu, skausmingu rimtu. Praėjo palyginus nedaug laiko ir pasigirdo Angelos riksmas persipildęs skausmo, kuris dabar niokojo visą jos kūną. Nors iš kaklo kraujas jau nebetekėjo, o iš pėdos, tarsi koks svetimkūnis, stiklas pats iškrito, žaizdai tuoj pat užsitraukiant. Bandė sujudėti, norėjo už kažko užsigriebti, bet vietoj to dar sykelį suklykė. Angela jautė kaip skausmas lenda į visas kraujagysles, ėda jas, kankina, degina, nebevaldydama savęs ši vis kas kažkiek laiko suklykdavo nuo nepakeliamo skausmo. Vienų organizmai vampyrų nuodus pasitikdavo nuolankiai ir virsmas praeidavo lengvai, o Angelos kūnas bandė su jais kovoti, bandė juos pašalinti, tačiau nuodai buvo stipresni ir dabar degino vos nevisą jos kūną.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3231

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Št. 05 10, 2014 3:59 pm

Pokalbis nebuvo ilgas, kadangi Džošas niekuomet nedaugžodžiavo, bet vos numygęs skambučio užbaigimo knopkę, pasijuto kur kas geriau. Iki akimirkos, kai mirtiną tylą rūsyje perskrodė agonijos pripildytas Angelos klyksmas, prilygęs botago kirčiui Džošui per nugarą ir privertęs vyruką krūptelėti. Atplėšęs žvilgsnį nuo pakankamai giedro dangaus, kuriame su kiekviena sekunde pasirodydavo vis daugiau žvaigždžių, Džošas pakilo ant kojų pastverdamas pirmą po ranka pasitaikiusią suklerusią kėdę ir nutempdamas ją prie medinio stalo, ant kurios gulėjo Angela. Prisėdęs ant jos, vyrukas suėmė iš pažiūros trapų panelės delną savaisiais, iš karto atkreipdamas dėmesį kokia kieta ir ledinė buvo josios oda, kas reiškė, kad kentėti liko nebe daug. Protas neišnešė, ką turėtų pasakyti panelei šiai pramerkus kruvino raudonumo savo akis. Laikas bėgo nenumaldomai lėtai, tarsi norėtų pasišaipyti iš Džošo, priversto stebėti kaip, tiesiog akyse, kinta Angelos veido bruožai, suveša ir suspindi plaukai, pabąla viso kūno oda ir lūpos, kartas nuo karto išleidžiančios skausmingą aimaną. Pasinaudodamas sau suteikta medžiotojo privilegija, jis pasistengė didžiąją dalį rudaplaukės skausmo periimti sau, kaip mat įsitempdamas it styga ir tvirčiau sukąsdamas dantis, kūną užvaldant tikrai agonijai. Yra girdėjęs, kad už virtimą vampyru nieko pasaulyje nėra klaikiau, bet niekada nenutuokė, jog situacija tokia prasta. Džošo kaktą išvagojo šalto prakaito lašeliai, bet jis nė sekundės nepaleido panelės rankos, įsitikinęs, kad po visko ką jai dėl jo kaltės teko patirti, mergina nusipelnė kentėti kuo mažiau. Per petį pašnairavęs į vis dar nejudančią šviesiaplaukę, kurios vardo vis dar nežinojo, jis tik nudelbė žemyn akis, lūpas paliekant dar vienam atodūsiui.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Št. 05 10, 2014 4:20 pm

Gulėdama ir buku žvilgsniu žvelgdama į lubas, mėgino dar kartą atsiriboti nuo visko aplinkui, naiviai tikėdamasi, kad kur nors savo minčių gilumoje ras kertelę, kurioje nieko nejaus, neturės tverti to deginimo gerklėje, skausmo krūtinėje ir nerimo keliamo virpulio visame kūne, kuris, panašu, tirtėjo tik iš vidaus, išorei išliekant visiškai nejudriai, it ant stalo gulėtų šalta marmuro statula. Tačiau nugrimzti į nebūtį vampyrei neleido merginos, besikamavusios tokiuose pat skausmuose, kaip kad ji prieš keletą valandų, klyksmas, veriantis ausis ir skaudžiai smingantis į širdį. Apimta siaubingo kaltės jausmo, šviesiaplaukė stipriai užmerkė akis ir staigiu judesiu pasuko galvą į šoną, ne iš karto suvokdama, kad nuodų poveikis baigia išgaruoti.
Iš lėto pakrutinusi pirmiausia pirštus, vėliau ėmė vis atkakliau judinti riešus, mėgindama ištraukti juos iš pančių, bet, deja, josios pastangos liko bevaisės. Šviesiaplaukė viso labo troško susisukti į kamuoliuką ir nulįsti į patį tamsiausią kampą, iš kurio negalėtų nieko matyti ir pati liktų tokia pat nepastebėta. Galiai suaimanavusi, vampyrė iš lėto pravėrė išsausėjusias lūpas ir įkvėpė, nors ir nejautė tam poreikio, pasiruošdama prabilti. - Pribaik mane,- kimiai ir sunkiai, bet vis dėl to pakankamai įsakmiai išspaudė tuos į medžiotoją nukreiptus žodžius, kilstelėdama galvą ir įsmeigdama į jį gyvų, skaudžių emocijų pripildytą žvilgsnį, kuris bylojo apie skausmą, draskantį jaunąją vampyrę iš vidaus.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2737

Gretos nuosavybė


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Št. 05 10, 2014 4:50 pm

Angela nieko negirdėjo, iš išorės nieko nejautė, jautė tik skausmą, kuris degino,rodos, kiekvieną gyvą ląstelę, paversdamas mirusia. Moteris norėjo mirti, norėjo, kad šios kančios dingtų, norėjo nebeatsimerkti ir tiesiog palikti šį pasaulį. Tačiau skausmas tik plėšė į skutus, o ne žudė. Staiga, tarsi į jos maldas būtų atsiliepta, skausmas ėmė trauktis, bet kažkaip nenatūraliai. Norėjosi praplėšti akis ir pažvelgti į tą kažką, kas dabar siurbė iš jos skausmą, kuris bet ką turėtų nužudyti... Bet visgi nė vienas raumenėlis netrūktelėjo, tik šiuo metu jos lūpos buvo tarsi surakinto įšalo. Balta lygi oda, plaukai kažkaip įdomiai sukritę ant stalo, sudarė įspūdi jog ši guli karste, mirusi. Širdis vos pastebimai plakė krūtinėje, nors moteris jau nebekvėpavo, mat ląstelėms nebereikėjo deguonies. Vis dar jausdama deginimą kūne, ši bandė kovoti su svoriu, kuris rodos slėgė ją visą, tarsi šioji būti atsiradusi vakuume. Staiga tarsi paspaudus mygtukas karštis, skausmas atslėgo, o kūne įsitvyravo malonus, neskausmingas šaltis. Ir štai viena gyvybe mažiau. Širdis nebeplakė, krūtinė nesikilnojo, tarsi ši iš ties iš to skausmo būtų numirusi. Tačiau kur tau. Tarsi kokiame siaubo filme, jos akys staiga plačiai prasiplėšė, parodydamos kruvino raudonumo akis. Vienu metu šią užgriuvo paaštrėjusi klausa, rega,uoslė ir jutimas. Staigiai judesiais pakreipė galvą, pašiepdama iltis. Ją kiek gąsdino viskas kas čia buvo, dėl ko šnypšdama išplėšė savo ranką iš vyro delno, staiga atsiradusi prie sienos, akylai besižvalgydama. Kažkokia mergina, dailus vyras ir stalas ant kurio buvo nemaža jos pačios kraujo. Kraujas. Tarsi paspaudus mygtuką, įsiplieskė beprotiškas skausmas gerklėje, dėl ko ši iš visų jėgų užspaudė savo gerklę. Ši nespėjo nė pastebėti, kad jos judesiai tapo kur kas greitesni, nei visada prieš tai.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3231

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Št. 05 10, 2014 5:29 pm

Angela buvo graži moteris, kuri su kiekviena sekunde rodės tik tobulesnė. Ir vis dėlto, kuo toliau tuo Džošui buvo sunkiau žiūrėti tiesiai į ją, kadangi visos tos vampyriškos subtilybės, kaip akinantis vampyriškas grožis, balsas primenantis dailų varpelių skambėjimą ar viliojantis kvapas, veikė vyruką neigiamai. Jei jam kas leistų rinktis, jis be abejonių verčiau būtų su moterimi, kurios krūtinėje trankiai plaka širdis, o į veidą plūsteli raudonis Džošui mestelėjus kokią lėkštą ir dvigubą prasmę turinčią frazę nei tarytum iš paties dangaus nužengusią dievybę, rodos be jokių minusų ir trūkumų išskyrus vieną, jog jos viduje slepiasi siaubūnas, žudantis niekuo dėtus, nekaltus žmones, atimantis iš motinų glėbių vaikus ir iš vaikų rankų tėvus. Jis stengėsi Angeloje įžiūrėti merginą, kurios šiltą ir gyvybe pulsuojantį kūną laikė šalia savęs dar visai neseniai, bet nesėkmingai, galiausiai tik lėtai papurtydamas galvą ir atsitraukdamas nuo merginos tą pačią akimirką, kai šviesiaplaukė prakalbo. Jos link Džošas ir patraukė, keliais judesiais sutvirtindamas grandines, kurios nuo spaudimo net įsirėžė į josios odą. Į blondinės akis žiūrėti jis nevengė, turbūt todėl, kad nepažinojo josios prieš panelės mirtį. Nežinojo, kokia ji buvo ir kiek tikrosios savęs prarado. Visgi, žudyti vampyrės neketino, ką parodė kaip mat papurtydamas galvą.
-Aš negaliu, nes tai būtų neteisinga. Tu dar gali rinktis. - Patyliukais sumurmėjo sučiaupdamas lūpas. Dėl to kas nutiko Angelai šviesiaplaukės nekaltino, nors žinojo, kad iš dalies turėtų. Kaip galėtų, kai panelė prilygo pasiutusiam šuniui, per daug sužalotam mentaliai ir pasimetusiam, jog galėtų save suvaldyti ar sučiaupti kraujo ištroškusius nasrus, vos palieptas, net ir anksčiau visiškai atsidavęs savo šeimininkui. Tai Džošas turėjo laiku sugauti merginą, neleisti jai išsprūsti iš savojo glėbio ir kaip įmanoma greičiau izoliuoti ją nuo civilizacijos, ko nepadarė. Sujudimas jam iš kairės ir faktas, kad rūsyje įsivyravo tyla, nors vos prieš porą sekundžių garsiai ir reikliai plakė Angelos širdis, privertė Džošą atitraukti žvilgsnį nuo šviesiaplaukės, o jo veidą surakinti skausmui, kadangi puikiai nutuokė ką pamatys pasukęs galvą į šoną. Ištiesęs į priekį rankas, lyg gindamasis, jis žengė mažytį žingsnį kampe stovinčios Angelos link, nenorėdamas išmušti jos iš vėžių dar labiau.
-Angela, paklausyk manęs. Tu privalai nurimti, kitaip būsiu priverstas tave surakinti, o to mes abu nenorim. Aš Džošas. Prisimeni mane? Kartu buvome klube. Nenoriu tavęs skriausti, taigi prašau, nesuteik pagrindo man to padaryti. - Jis kalbėjo švelniai, įtaigiai, palengva vis artėdamas Angelos link, kol galiausiai juos skyrė tik mažytis tarpelis. Anetė jau turėjo pasirodyti, bet jis negirdėjo jos ateinančios su krauju, kurį liepė atsinešti, o laukti nebuvo ko, kadangi Angela jau kybojo virš beprotystės krašto, taigi Džošas prasisagstė marškinius atidengdamas savo kaklą, o tuomet nežymiai pakreipdamas galvą į šoną.
-Kąsk, - Paliepė tamsiaplaukei nė nemirktelėdamas akimis. Buvo koktu vien sakyti tuos žodžius, bet kitos išeities vyrukas tiesiog nematė.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2737

Gretos nuosavybė


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Št. 05 10, 2014 6:10 pm

Mergina mielai būtų pasirinkusi gyvenimą, o tapimą vampyre. Nenorėjo numirti ir prisikelti, tenorėjo gyventi taip kaip buvo įpratusi, nors žinoma mielai būtų įsipešusi į porą linksmų nuotykių.. O dabar. Visas jos gyvenimas išslydo iš jos rankų, kurios dabar buvo lygiavertės su Džošo. Angela jautė jėgą, nenuvaldomą, didžiulę, savo kūne, ko niekad nebūdavo prieš tai. Būdama žmogumi ji išmoko manipuliavimo ir viliojimo menus, o dabar ji buvo stipri ir fiziškai. Įsivaizduokit kiek ji galėtų pasiekti, jeigu tik norėtų. Nors net nesuvokė kas esanti, nenuvokė kad pasaulyje tokių kaip ji begalės. Jausdama jėgą srūvančią jos kūnu, ši norėjo piktdžiugiškai nusijuokti, jeigu tik ne baimė ir skausmas spaudžiantis jos gerklę. Remdamasi į sieną, pati kambario kampą, ši giliai kvėpavo, nesuprasdama net to kad jai to nereikia. Kuo puikiausiai matė kiekvieną siūlelį iš kurio buvo sudaryti Džošo marškiniai, nors jis buvo visai kitoje kambario pusėje. Vienu įpu ją užgulė tiek jausmų, tiek naujų dalykų, kurių neišnešė jos smegeninė, nors ir mirusi, bet veikianti dar palyginus žmogiškai. Vyrui besiartinant moteris bandė trauktis, karštligiškai besidairydama po patalpą. Jis buvo dar viena grėsmė, kurios ji turėjo išvengti, dėl ko ir elgėsi šitaip. Toks jausmas, kad ji norėtų išeiti su visa siena. Vis tvirčiau gniauždama savo gerklę ši baimės pilnomis akimis žvelgė į vyrą, kuris buvo jai kažkur matytas, dar žinoma dailus, tačiau kol kas tai neatkreipė jaunosios vampyrės dėmesio. Reikėjo pasislėpti, žinoma taip galvojo iki tol kol vyriškis neprašneko. Labiau praplėtusi akis, pradėjo kuistis mintyse, prisiminimuose, stengdamasi prisiminti kas šis vyras yra.. Staiga jai prieš akis iššoko nuostabios jo akys, lūpos kurios glamonėjo jos kūną, tvirtos rankos laikančios ją prie sienos... Šis vaizdinys trumpam nukreipė mintis ir ši vos pastebimai šyptelėjo, tačiau šypsena buvo tarsi nupūsta, jam taip arti priėjus. Gerklę degino troškulys, nesulyginamas net su kaitriausia liepsna, ar net saule. Trūksmingai įkvėpusi, vis dar leido nagus į marmurinį savo kaklą, tačiau tai nepadėjo, dėl ko ji alkanomis akimis pažvelgė į jo veidą. Iš visų jėgų,tarsi laukinis padarėlis, bandė išvengti, tačiau vos vienintelis jo žodis, privertė įsiplieksti skausmui, dėl ko ji pašiepusi iltis suleido jas į vaikino kaklą. Vos gerklas pasiekė šviežus, šiltas kraujas ši tyliai suinkštė, tvirčiau įsikibdama į jo arteriją kakle. Skausmą vijo kraujas, dėl ko ši vis dar buvo įsisiurbusi į jį.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3231

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Št. 05 10, 2014 7:03 pm

Jis atrėmė savo rankas abipus Angelos, tvirtai įsitverdamas į sieną, jei dėl kraujo nuleidimo jam pasidarytų silpna. Abi naujagimės sudorotų jį vos per keletą minučių, Džošui turint pilną jėgų bagažą. Dabar, jis tapo dar lengvesniu grobiu joms, kurį išsiurbti iki paskutinio lašelio, neprireiktų nė keliasdešimt sekundžių, vyrukui nė padoriai nebandant apsiginti. Odą praplėšę panelės dantys, privertė Džošą įkvėpti oro pro sukąstus dantis bei nežymiai suraukti kaktą, kadangi jausmas nebuvo pats maloniausias. Tiesą sakant, jis būtų daręs viską, kad šios nejaukios ir skausmingos procedūros išvengtų, kadangi nežinojo, kaip Angela reaguos į tai, jog Džošas bandys nuo jos atsitraukti, apimta ir visiškai užvaldyta alkio bei žvėriškų instinktų. Galinėtis su mergina jis nenorėjo, taigi Angelai susitelkus tik ties tuo, kaip per trumpą laiko tarpą nepaspringstant, į save įtraukti kuo daugiau medžiotojo kraujo, kuris kažin kodėl, bet buvo skanus visiems vampyrams, jis surakino rudaplaukės rankas grandinėmis, pritvirtintomis prie sienos. Jeigu mergina ir pastebėjo jį šitai darant, tai per vėlai, kadangi jau buvo supančiota. Pajutuęs, kad galva palengva pradeda svaigsti, jis sugebėjo išsilaisvinti iš merginos gniaužtų itin staigiai ir grubiai, ko pasekoje jos dantys užkabino jautrią žaizdos odą, Džošui nepatenkintam caktelėjus liežuviu.
-Atleisk, tai viskas, ką galiu tau duoti. - Niūriai ištarė, nužvelgdamas storas grandines ant rudaplaukės rankų bei liūdnai jai šyptelėdamas. Nenorėjo šitaip su ja elgtis, bet kitos išeities nebuvo. Jis negalėjo jų paleisti, net ir prie gero noro, kadangi žinojo, jog ištrūkusios panelės kaip mat ką nors nuskriaus. Tokie jau buvo naujagimiai. Jiems, it tikriems vaikams, reikėjo ypatingos priežiūros, jog nesužeistų nei patys savęs, nei aplinkinių. Pasisukęs į šviesiaplaukę, jis pajudėjo josios link, pakeliui pastverdamas ir peilį, kadangi žinojo, jog toji vampyrė nebus tokia nuolanki ir tikrai nepražiodys lūpų, jei Džošas to prašys, per ne lyg užsispyrusi ir pasiryžusi verčiau mirti. Atsiraitojęs marškinių rankovę, kadangi duoti panelei gerti iš tos pačios žaizdos, iš kurios gėrė Angela atrodė nepadoru, jis paprastai persipjovė riešo odą, kilstelėdamas šviesiaplaukės galvą nuo metalinės lovos, kad toji gerdama nepaspringtų, o tuomet pražiodydamas josios lūpas itin švelniai ir atsargiai bei leisdamas kraujui, tekančiam pakankamai stipria srovele, leistis tiesiai į šviesiaplaukės burną. Po šito greičiausiai liks visiškai išsunktas, jau dabar vaikino veidas buvo pabalęs labiau nei derėtų, o lūpos išdžiūvusios ir suskilinėjusios, bet Džošui tai nebuvo labai svarbu, kadangi po poros valandų (tikėkimės) visiškai sugis ir atsigaus.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Sk. 05 11, 2014 2:17 pm

Sulaukusi neigiamo vaikino atsakymo, nors ir buvo tvirtai įsitikinusi, kad jis klysta, taip optimistiškai apie ją galvodamas, Kristė vis dar taip pat bejėgiškai tįstojo prirakinta, jau nė nebemėgindama išsilaisvinti iš pančių, kurie buvo sukurti tokiems žvėrims kaip ji, akivaizdu, kruopščiai viską apgalvojant ir įsitikinant, kad galimybių išsivaduoti nebus niekam. Mergina puikiai suvokė, kad yra visiškai priklausoma nuo medžiotojo malonės ir tik jis spręs, kiek laiko ji turės čia praleisti, todėl nusprendė liautis atkakliai muistytis ir liko ramiai gulėti, manydama, kad tai geriausias būdas įtikinti jaunuolį, kad ji turi bent šiek tiek savikontrolės ir jis galėtų leisti jai nevaržomai judėti bent jau po šią patalpą.
Dabar, kai ana mergina po truputį merdėjo ir josios gundantis žmogiškas kvapas silpo, išlikti ramiai šviesiaplaukei nebebuvo taip sunku, nors, aišku, dar buvo Džošas, kurio kvapas taip pat buvo didžiulė pagunda, bet nežinia kas merginos viduje aiškiai pareiškė, kad nesvarbu, kokia sužvėrėjusi ir išbadėjusi ji būtų, to jaunuolio ji nepalies, verčiau pati kokiu nors būdu nusibaigdama, nei nuskriausdama jį, tą, kuris, tam tikra prasme, tapo jos išgelbėtoju tą minutę, kai nusprendė jos nežudyti, nors turėjo tai padaryti vien jau dėl savo įgimtų instinktų, ką jau kalbėti apie tai, kad Kristė buvo, ir vis dar yra, akivaizdi grėsmė, jau nusinešusi vieną nekaltą gyvybę.
Tylomis stebėjusi visą tą skausmingą procesą, kurio metu Andžela turėjo pereiti per tikrų tikriausią pragarą, Kristė tyliai kūkčiojo, mintyse maldaudama merginos atleidimo dėl to, ką jai padarė. Tik klyksmams visai nutilus, šviesiaplaukė suėmė save į rankas, pramerkdama akis, kurios prieš tai nė nenorėjo matyti, kas vyksta, ir budriu žvilgsniu pasekė naujai sukurtą vampyrę, perskriejančią per patalpą per sekundę, gal netgi greičiau. Tankiai sumirksėjusi iš nuostabos išsiplėtusiomis akimis, mergaitė stengėsi nepraleisti pro akis nė vieno medžiotojo ar vampyrės judesio, taip pat įsidėmėdama kiekvieną jaunuolio sakomą žodį. Greičiausiai dėl to, kad absoliučiai visi jutimai ir emocijos dėl tapimo vampyre sustiprėjo, Kristė pajuto didžiulį nepasitenkinimą ir netgi pyktį dėl to, kad medžiotojas pareiškė, jog Andžela dar gali likti nesurakinta, kai tuo tarpu ji jau netrumpą laiko tarpą gulėjo visiškai nuginkluota ir jausdamasi itin nepatogiai, kas nebuvo joks netikėtumas. Savaime suprantama, jei ji nebūtų besielgusi kaip žvėris, iš viso nebūtų papuolusi į šią bjaurią patalpą ir nebūtų dabar šitaip nukenksminta, bet josios pykčio užnuodytoms smegenims tai šiuo metu nerūpėjo.
Ir taip jau išsiplėtusios merginos akys dar labiau praplatėjo, kai medžiotojas, nustojęs raminti vampyrę žodžiais, nusprendė pereiti prie veiksmų, kurie buvo itin netikėti ir pernelyg drąsūs. Kristė baisiai sunerimo, kai šis pasiūlė naujagimei savo kraujo, o ji, atrodo, per ilgai nedvejojusi, suleido dantis jam į kaklą, dėl ko šviesiaplaukė dar kartą su skausmu užmerkė akis, nusukdama galvą į priešingą pusę, negalėdama tverti nei to vaizdo, nei pasklidusio kvapo, kuris pasklido po patalpą it tyčia erzindamas palūžusią merginą. Jei būtų galėjusi, vampyriukė būtų užsidengusi ir ausis, kad tik negirdėtų, su kokiu pasitenkinimu Andžela siurbia iš medžiotojo gyvastį.
Su palengvėjimu atsiduso, kai tie pasitenkinusios vampyrės sotinimosi garsai nutilo, tačiau nė nenujautė, kokia kančia dar laukia josios. Girdėjo, kaip medžiotojas juda po kambarį ir praplėšusi vokus pakraipė galvą, jį susirasdama. Siaubo apimta ėmė purtyti galvą vos tik šis paėmė į savo rankas peilį, jau nujausdama, ką jis su šiuo darys. - Atsitrauk,- tyliai įspėjo jį, aiškiai parodydama, kad jo kraujo tikrai negers, tačiau negalėdama priešintis buvo priversta pakelti galvą bei praverti lūpas, kuriomis greitai ėmė varvėti kraujo lašai, iš karto pažadindami visus vampyrės instinktus. Keletą akimirkų besimėgavusi, šviesiaplaukė lyg atgavo sveiką protą, staiga pasibaisėdama pati savimi ir nusukdama galvą į šoną. Medžiotojui vis dar atkakliai brukant jai savo kraują, naujagimė iš nežinia kur įgavo pakankamai jėgos, jog pati nejausdama nutraukė josios rankas laikiusius pančius ir stumtelėjo vaikiną nuo savęs, ne per daug stipriai, bet su pakankama jėga, kad šis nutoltų nuo jos per pakankamą atstumą. Nenuleisdama akių nuo perbalusio medžiotojo veido, mergina iš lėto atsegė ir jos kojas laikiusias grandines, tačiau iš vietos nesijudino, prisitraukdama kelius, o veidą užsidengdama delnais. - Aš nenoriu ir negaliu tavęs skriausti, o tu kiši man savo kraują, keldamas nežmoniškas kančias,- sucypė ji sau į saują, vėl tyliai pasikūkčiodama.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2737

Gretos nuosavybė


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Sk. 05 11, 2014 3:11 pm

Ji mielai būtų atsitraukusi nuo jo, nustūmusi ar dar kažką, tačiau skausmas vėl plėšantis jos gerklę, neleido jo taip lengvai paleisti. Ji nesimėgavo kraujo skoniu, mėgavosi tik tuo kad skausmas palengva tolo nuo jos. Net ir norėdama nebūtų atsiplėšusi nuo jo, o dabar noras nieko nebejausti užėmė visas jos mintis, ko pasekoje, ši nepajuto šalto metalo paliečiančio jos riešus. Tik Džošui atsiplėšus, ši pasimuistė pajausdama kaip metalas įsirėžią į jos riešus. Kiek pravertos lūpos, buvo kruvinas, nuo jų lašėjo jo kraujas, o raudonos akys tarsi tikro žvėries žvelgė į jį, tarsi į padarą,kurį turėtų žūt būt nužudyti. Gerkle kylantis šnypštimas tuoj prasikverbė pro jos pravertas lūpas. Ją valdė vienas vienintelis troškimas. Kraujo. Naujagimė buvo pilna jėgų, dėl ko muistėsi bandydama ištrūkti, bet palengva, lėtai grįžinėjo sveikas protas,kuris ir neleido jai pilnai naudotis fizinėmis jėgomis. Trasi iš šlapio skuduro gavusi, ši atsikvošėjo, vėl įremdama save į sieną, bei atsiklaupdama ant kelių. Angelos veidą perkreipė kaltės jausmas, skausmas ir baimė. Užlaužtas rankas vis dar bandė judinti, norėjo ko greičiau dingti iš šios vietos, kad nebegalėtų suleisti į jį savo..ilčių? Suraukusi kaktą, tik dabar susivokė kad gėrė kraują..tiesiai iš vyro kaklo. Pažvelgusi į savo rankas, ši susiraukė dar labiau. Šios buvo perbąlusios, tarsi kokios numirelės.
-aš miriau tiesa? ir dabar esu pragare? -prakalbo pakeldama akis nuo savo rankų į juos du, kaip tik tuo metu kai mergina išlaisvino savo rankas. -pasakykit,- burbtelėjo tyliai, nenuleisdama akių nuo merginos. Tai ši ją užpuolė. Tai ji suleido jai į gerklę iltis, kaip ji ką tik darė Džošui. Emocijos jos viduje pradėjo siausti, keldamos didžiausią chaosą. Sukilo pyktis, dar didesnė baimė, norėjosi rėkti, plėšytis, verkti, o vietoj to ši akmeniniu veidu žvelgė į merginą, kuri buvo kalta dėl to kuo ji tapo. Norėjo ją kaltinti, norėjo ją sudraskyti ją į gabalus. Po velnių dabar norėjo ne tik jos vienos mirties. Bet šios mintys privertė ją susivokti, kad taip negalima. Emocijos šokinėjo, staigiai pakeisdamos vieną kitą ir net pati Angela nebesuvokė kokia emocija ją dabar kamuoja. Stipriai papurčiusi galvą, ją nunarino, pasilenkdama kuo žemiau, kad pajaustų skausmą pečiuose. Norėjo kad rankos išsinarintų ir nebepriklausytų jai, tačiau tai neįvyko, dėl ko ši buku žvilgsniu spoksojo į grindis. -kas aš?-sumurmėjo tyliai sau panosėje, įsiklausydama savo balso skambesio, net jis skambėjo kažkaip kitaip. -čia tik sapnas. arba aš mirusi,- pradėjo kalbėti su savimi, tarsi beprotė, visiškai pamiršusi sveiką protą..
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3231

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Sk. 05 11, 2014 4:42 pm

Stumtelėtas į šalį, Džošas paėjo keletą žingsnių atgal, nežymiai susvyruodamas ir nugara trenkdamasis į šalimais stovėjusią spintelę, kurios viena iš sutrešusių kojų griausmingai subyrėjo, priversdama tą laužo krūvą pakrypti ne normaliu kampu. Džošas nepriekaištavo dėl tokio šviesiaplaukės elgesio, jam tiesiog stengiantis pagelbėti į nelaimę pakliuvusioms merginoms. Dievaži, jis nė nemirktelėjo akimis, tiesiog palengva atsitiesdamas, ką padaryti buvo itin sunku, kai raumenys atrodė tarytum iš švino. Nepatikliai stebėdamas iš plieninių gniaužtų, lyg niekur nieko, išsilaisvinusią merginą, jis buvo pasiryžęs reikalui esant, stverti į rankas iš dešinės besimėtantį ginklą, kurį nė neabejodamas nutaikytų į blondinės pakaušį, jei ši bandytų pabėgti. Bet savo pačios laimei, šviesiaplauke buvo per ne lyg sudirgusi ir išmušta iš vėžių, kad apskritai mąstytų apie pabėgimą. O jei ir mąstė, tūžmingas Džošo žvilgsnis ir faktas, kad pro tas keturgubas duris nė prie gero noro nepraeitų nė visa dramblių virtinė, turėjo ją atgrasinti nuo šios paikos idėjos. Be to, kur ji dėtųsi? Juk be Džošo pagalbos, jo mokymų ir rūpinimusi, elgdamosi perdėtai neatsakingai, panelės jau po poros dienų pakliūtų į kito medžiotojo rankas, kurių Forkse prikimšti visi kampai, o jis tikrai nebūtų toks gailestingas, koks buvo Taileris.
-Nežmoniškas kančias? - Atkartojo merginos žodžius, kiek loštelėdamas atgalios, tarsi šis panelės išsireiškimas būtų stipriai jį sukrėtęs. Ketino sakyti, kad vienintelė tik ką kentusi yra Angela, besiraičiusi ant medinio stalo vien dėl blondinės kaltės, bet laiku prikando liežuvį, žinodamas, kad toks akibrokštas niekur nenuvestų ir įpykusi šviesiaplaukė nugriautų pusę rūsio. -Tikrai manai, kad džiaugiuosi savanoriškai dalindamas kraują į kairę ir į dešinę? Į ką aš tau panašus, mergaite? Aš medžiotojas. Jūsų nenužudžiau tik todėl, kad vis dar turiu vilties, jog neesat galutinai prarastos. Ne gana to, kad negavusios kraujo jūs galiausiai mirtumėt, bet išalkusios ir ištrūkusios į išorinį pasaulį, kaip mat ką nors nužudytumėt, o aš negaliu to leisti. Verčiau aš nei kas kitas, - Išdėstęs savo požiūrį į susidariusią situaciją, vyrukas atitrūko nuo spintelės, į kurią iki šiolei rėmėsi, vargiai pastovėdamas ant kojų, ir nupėdinęs prie ant stalelio padėto peroksido užsipylė ant abiejų žaizdų. Riešą apsirišęs nuo marškinių galo nuplėšta skiaute, atvirą ir vis dar kraujuojančią žaizdą, mat Angelai užteko proto prakąsti vieną iš pagrindinių jo arterijų, prispausdamas pačiais marškiniais, iš kurių išsinėrė nebijodamas parodyti savo nuogos krūtinės ar nugaros. Apie tai apskritai nemąstė, kai vos per porą sekundžių, marškiniai kone kiaurai prisigėrė šviežiu jo krauju. Akyse pradėjo rodytis tamsios dėmės, medžiotojui stipriai rankomis sugniaužus stalo kraštą, kadangi sekundę atrodė, kad visas pasaulis sprūsta iš po kojų.
-Žinau, kad esu iš akies trauktas Liuciferis, bet ne, tu vis dar žemėje, - Sugebėdamas šmaikštauti, vyrukas pagriebė į rankas pusiau nugerto burbono butelį, kurį laiką spoksodamas į jį savo drebančioje rankoje, kai galiausiai tiesiog padėjo atgal, iš kur paėmęs, kadangi galva ir taip svaigo pakankamai stipriai. Atsisėdęs ant pakelėje pasipainiojusios kėdės, jis sunkiai nugurkė seiles, įsispoksodamas į abi merginas, kurios iš jo sėdimosios pozicijos buvo puikiai matomos.
-Jūs vampyrės. Maitinatės žmonių krauju, nevalgot, negeriat, nemiegat. Saulės šviesoje žibate tarytum kokie disko rutuliai. Pasižymit gera rega, klausa, jutimais. Judate greičiau nei įprasti žmonės ir esat kur kas stipresnės. - Išbėręs daugmaž viską, ką žino apie jų rasę, Džošas sunkiai atsikvėpė naiviai vildamasis, kad bet kurią akimirką pro duris įžengs Anetė, sugebėsianti pasirūpinti vampyrėmis, kol Džošas leisgyvis kur nors kampe bandys atsigauti.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Sk. 05 11, 2014 8:38 pm

Šviesiaplaukė, išklausiusi medžiotojo žodžių, iš lėto pakėlė galvą ir išrietė nugarą, it pasiruošusi pulti į priekį, nors jokių panašių ketinimų neturėjo. Tvirtai abiem kojomis atsistojusi ant žemės, Kristė prisimerkusi nužvelgė vaikiną ir šiek tiek suraukė antakius, ne visai suvokdama, dėl ko jis šitaip širsta. - Ar aš prašiau tavęs, kad duotum man kraujo, berniuk? - kiek aukštesniu tonu nei anksčiau, prabilo su šokiu tokiu virpuliu ir nežymiu susierzinimu balse. - Atleisk, jei įžeidžiau tave atsisakydama tavo kraujo dėl to, kad tavo organizme ir taip jo trūksta po jos,- tarė, linktelėdama Andželos pusėn,- maitinimosi. Ir atleisk už tai, kad tavo gerove rūpinuosi labiau nei savąja ir kenčiu tą prakeiktą deginimą gerklėje bei kovoju su kiekviena savo kūno ląstele vien tam, kad tavęs dar labiau nekamuočiau. Labai atsiprašau už savo perdėtą rūpestingumą! Berniuk,- išpyškinusi vis kylančiu tonu, o paskutiniuosius žodžius veik išrėkdama, nurimo tik tuomet, kai tarė baigiamąjį savo kalbos žodį, ypač jį pabrėždama, taip pat, kaip tai padarė ir tardama jį pirmą kartą. Blondinė sukryžiavo rankas ant krūtinės, mestelėdama medžiotojo pusėn įtūžusį žvilgsnį bei papūsdama lūpas, vos susivaldydama, kad neimtų nervingai trepsėti koja, nes pakankamai greitai suvokė, kad pasipuošusi tokia neva pikta mina atrodo daugiau juokingai nei bauginančiai. Iš prigimties Kristė nebuvo pikta ar bjauri, nemokėjo barti žmonių, todėl aršios povyzos nutaisymo meistrė taip pat nebuvo. Toli gražu.
Vos užsičiaupusi, šviesiaplaukė iš karto apsisuko ant kulno ir patraukė į kuo atokesnį patalpos kampą, rankas vis dar laikydama priglaustas sau prie krūtinės, tik viena iš rankovių prisidengdama nosį, tikėdamasi, kad taip bent šiek tiek užblokuos tą kraujo kvapą ir galės išlikti rami, kas, kaip ji manė, kol kas jai puikiai sekėsi, nes kažkodėl nemanė, kad tokia greitai išsivysčiusi savitvarda yra įprastas dalykas. Nors, ko gero, josios pastangos nežudyti nueitų veltui, jeigu patalpoje vietoje medžiotojo būtų kas nors kitas, o ne medžiotojas, į kurį šviesiaplaukė, net ir būdama šiek tiek įpykusi, žvelgė kaip į ją labai keistai, bet neginčijamai teigiamai, veikiantį sutvėrimą, kuris jau veik kėlė priklausomybę, mat padėjo tramdyti save net pats to nesuvokdamas.
Nors iš pirmo žvilgsnio galėjo pasirodyti, kad šviesiaplaukei visai neįdomu, ką toliau pasakys vaikinas, ji, žvelgdama į žemę, įdėmiai klausėsi kiekvieno jo žodžio, beveik nebesistebėdama dėl to, ką jis sako. Sunku būtų stebėtis, kai ką tik matei, kaip mergina, kuriai įkandai, siurbė kraują iš vaikino, kuris prieš tai sustabdė tave nuo visiško sužvėrėjimo. - Ir ko mes turėtume saugotis? - burbtelėjo, vis dar nesiryždama pasisukti jaunuolio pusėn. - Česnakų, kryžių, medinių kuolų ar švęsto vandens? - išvardijo ko gero visus dalykus, kenkiančius vampyrams, apie kuriuos tik yra girdėjusi legendose. Taip pat naiviai tikėjosi, kad medžiotojas išduos, kas gali sunaikinti tokias būtybes kaip ji, kad ji, tik gavusi galimybę pasprukti iš šios vietos, galėtų kur nors tyliai ir ramiai atimti sau gyvybę. Aišku, turėjo ir kitą išeitį, galėjo užpulti medžiotoją, šiam nepaliekant kitos išeities, kaip tik jos nužudymas, bet mintis apie jaunuolio žalojimą buvo skaudesnė už faktą, kad jai teks gyventi su tuo visa deginančiu jausmu viduje.
Suvokusi, kad net po josios mirties nesibaigtų dar vienos čia esančios būtybės kančios, Kristė nedrąsiai pakėlė žvilgsnį į Andželą, kurios akyse jau prieš tai matė kaltinimą ir skausmą dėl to, kad turėjo tapti tokia pabaisa vien dėl Kristės kaltės. - Aš labai atsiprašau dėl to, kad tu tapai vampyre,- tyliai ir sunkiai, bet vis dėl to nuoširdžiai, tarstelėjo rudaplaukei, nė nesitikėdama, kad ji jai atleis. Tiesiog norėjo, kad ji žinotų, kad Kristė gailisi dėl to, ką padarė. Skausmingai atsidususi, šviesiaplaukė pasilenkė, kad alkūnėmis pasiremtų į stalą ir suleistų pirštus sau į plaukus, vieną koją šiek tiek atmesdama atgal, kaip kad kadaise darydavo labiausiai tam, kad kad pademonstruotų visus savo privalumus prieš jaunuolį, kurio dėmesį norėdavo atkreipti, o dabar tiesiog ieškodama patogios pozos išstovėti nenuvirtusi.
Atgal į viršų Go down
avatar


Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Sk. 05 11, 2014 9:10 pm

Vos gavusi Džošo žinutę mergina nė nedvejojo. Ne dėl to, jog būtų su didžiuliu noru besivelianti į dar vieną dramą ar šiaip neturėjusi ką veikti, bet vaikinas buvo tas žmogus, kuriam paprasčiausiai negalėjo atsakyti. Net jei jiedu kurį laiką ir nebendravo, bet medžiotoja puikiai žinojo, jog jei tik jai ko prireiktų, medžiotojas pultų į pagalbą akimirksniu, nustumdamas į šalį savo poreikius ar bėdas. Juk buvo draugai, ar net kolegos, tam tikra prasme, nuo vaikystės. Ne porą savaičių ir ne porą mėnesių.
Taigi, su keliais kraujo maišeliais, kuriuos lengvai rado ligoninėje pakeliui, rankinėje, ji įėjo į tą apleistą namą, tokios pačios išvaizdos ir dvoko, kaip ir pastarąjį kartą Anai čia besilankant. Žinojo, kad Džošas galėtų būti tik rūsyje, tad Anetė, lengvais ir ramiais žingsniais, vos ne pasišvilpaudama po nosimi, dar nenutuokdama apie tragišką situaciją, nulipo laiptais žemyn į tamsų ir dvokiantį puvėsiais rūsį. Pamačiusi duris, kurios šįkart buvo dar ir užrakintos, ji suraukė antakius, mat nežinojo, ar vis dar turės raktą. Juk praėjo šitiek laiko po to, kai jiedu kartu medžiodavo. Tačiau pasikuisusi tarp savo daiktų, visgi jį rado ir sunkokai pradarė duris įeidama į vidų ir akimirksnių uždarydama jas už savęs. Kol kas neskubėjo atsisukti ir pažiūrėti, kas vyksta už medžiotojos nugaros. Pamatytas vaizdas ją mažumėlę pritrenkė ir Ana išpūtė akis dar ir sunkiai iškvėpdama orą pro burną.
- Į kur tu, po velnių, įsivėlei.. - sumurmėjo nužvelgdama vieną prirakiną naujagimę ir kitą naujagimę kažkur kampe, regis kenčiančią iš alkio. Netrukus spėjo suvokti, kam skirti tie maišeliai ir ištraukusi vieną pametėjo merginai, kuri lyg ir laisvai galėjo vaikščioti po patalpą. O kitą maišelį numetė Džošui, lai paduoda tai prirakintajai. Žiojosi sakyti, kad ji tikrai ne iš tų, kur jaučia gailestį vampyrams, Džošas juk ir taip turėjo girdėti apie vieno galingo Volturio mirtį, kuri buvo būtent Anos dėka, tačiau nusprendė dabar apie tai neimti aiškinti. Pažinodamas Aną, jis ir pats kuo puikiausiai suvokė. Visgi Ana nesuvokė, ką jis ketina daryti su dviem vampyrėm, tad dabar jau susidomėjusį žvilgsnį nusuko prie jo ir tik tada pamatė, jog jis kruvinas. Greitai prižengusi prie jo nepabijodama kraujo paėmė tą prie kaklo pridėtą skudurą ir patraukė, kad pamatytų žaizdą. Vampyro įkandimas. Paleidusi ranką priekaištingu žvilgsniu pažvelgė į jį ir kilstelėjo antakius. Toks jau buvo Anos būdas. Nuoširdų rūpestį ji išreikšdavo priekaištingais žvilgsniais. Juk nervinosi būtent dėl to, kad draugas jai rūpėjo.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3231

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Sk. 05 11, 2014 9:52 pm

Regis aiškiai paaiškinęs, kad iš esmės taip elgiasi ne dėl vampyrių, o dėl viršuje likusių žmonių gerovės, kurių nė vienas neturėjo likti Džošo klaidos pietumis, jis susilaikė nuo tolimesnių replikų, tiesiog užmerkdamas apsunkusius vokus, kas nebuvo labai geras sprendimas, atsižvelgiant į tai, jog vyrukas galėjo ir nebe atsimerkti. Taigi, tik klusniai klausėsi visko, ką šviesiaplaukė pratrūkusi nusprendė jam išsakyti, netikėtai nusišypsodamas.
-Esi miela, kai pyksti, - Tai balsu pasakyti naujagimei vampyrei, perkeitusiai jo šio nakties sugulovę, buvo kiek beprotiška, bet Džošas tiesiog negalėjo sustabdyti besiveliančio liežuvio. Jautėsi gerokai įkaušęs, tarytum iš tiesų būtų išgėręs pusę to burbono butelio, prie kurio jo lūpos iš esmės nė neprisilietė. Tiesą sakant, buvo netoli nuo tos fazės, kai pradėtų krizenti iš absoliučiai nieko, parodydamas, kad kartu su krauju, iš jo organizmo pasišalino ir likusios smegenys, kurių ir taip vaikinas neturėjo daug. Žinojo, jog faktas, kad jos žodžius vyrukas nuleido juokais, įsiutins vampyrę dar labiau, bet negalėjo nieko pakeisti, lyg daugiau nebevaldytų savo kūno, o plūduriuotų beribėje erdvėje ir būtų viena koja laimingųjų pasaulyje. Atsiminęs spigų vampyrės balsą, šiai bandant kažin ką įrodyti, jis tik papurtė galvą dar plačiau nusišypsodamas, tarsi tėvas, jo žavingai dukrytei iškrėtus kokią nesąmonę, ką mėgsta daryti maži vaikai. Sekantį panelės klausimą, Džošas suprato tik po kurio laiko, pačepsėdamas lūpomis, kadangi rodėsi, jog burnoje įsivyravo Saharos dykuma ir dar keletą minučių formuluodamas padrikus galvoje žodžius.
-Jūs turite vengti tik Volturių, kurie yra tarytum jūsų vyriausybė, labai negailestinga, beje. Ir medžotojų. Visa kita yra mitas, - Galiausiai pratarė mieguistu balsu ir būtų nusprūdęs nuo kėdės tą pačią akimirką, jei ne trenksmingai užsivėrusios durys, privertusios Džošą net krūptelėti bei plačiai atmerkti akis. Iš pradžių Anetė jam liejosi, bet galiausiai jis įstengė atskirti jos siaubo perkreiptą veidą nuo purvinos rūsio sienos. Palengvėjimo banga nusirito jo krūtine, tarytum panelės pasirodymas staiga būtų sustatęs viską į savas vietas, Džošui beviltiškai pabandant atsisėsti tiesiai, nors ir siūbavo į šonus it Eifelio bokšto viršūnė. Medžiotojai prie jo priartėjus, vyruko veidą perkreipė kuo tyriausia atgaila, jam žinant kaip stipriai susimovė ir kokio masto liurbis yra. Bet tos atgailos perteikti žodžiais jis nebesugebėjo, pastebėjęs, jog rankose laiko anksčiau Anetės mestą kraują. Kažin koks jausmas pabudo jo organizme, staiga sukilus norui praplėšti pakuotę ir susiversti visą kraują sau į gerklę. Tikrąja ta žodžio prasme, įgrūdęs maišelį medžiotojai į rankas, jis pašoko nuo kėdės, tarsi nuplikytas. Buvo stipriai sužalotas ir nors anksčiau niekada nejautė poreikio kraujui, dabar vampyriškoji dalis jo viduje ėmė viršų. Visa laimė, kad žmogiškoji buvo stipresnė.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Sk. 05 18, 2014 1:53 pm

Po savo kalbos buvo pasiruošusi viskam, išskyrus tai, ką pasakė vaikinas. Šviesiaplaukė mažiausiai tikėjosi, kad jis ims žarstyti komplimentus, juk vos prieš keletą minučių kuo aiškiausiai pareiškė, jog yra vampyrams jokio gailesčio nejuntantis medžiotojas, kuris galėtų be jokio sąžinės graužimo ją nužudyti, jei tik pasirodytų, kad vampyrei nebėra vilčių išsikapstyti iš liūno, kuriame ją valdo instinktai, verčiantys žudyti. Sutrikusi mergina kaip mat persimainė, it kas būtų pamojęs burtų lazdele ir josios neva piktą miną pakeitęs kita, nuostabos kupina veido išraiška. Nieko neatsakiusi šviesiaplaukė tiesiog tankiai sumirksėjo, vis dar žvelgdama į medžiotoją, dabar dar ir plačiai besišypsantį, it visas Kristės įtūžis būtų rimtai jį pralinksminęs, plačiai atmerktomis akimis. Lyg prisiminusi, kad mėgina atrodyti pikta, šviesiaplaukė iš paskutiniųjų pasistengė sutramdyti savo veidą, vėl papūsdama lūpas ir paleisdama Džošo pusėn porą žaibų iš akių. Demonstratyviai, garsiai atsidususi, mergina lengvai mostelėjo rankomis į šonus, nusisukdama ir tolesnių vaikino žodžių klausydama jau nebežvelgdama jo pusėn.
Įsisavinusi naują informaciją, dar ruošėsi pasiteirauti, ar yra koks nors būdas atskirti tuos volturius ar medžiotojus nuo kitų žmonių, kad, jeigu kada nors ištrūks iš šitos skylės, žinotų, kurių tiksliai asmenų turėtų vengti, tačiau josios jau pravertas kalbėjimui lūpas greitai užčiaupė prasivėrusios durys, pro kurias įžengė šviesiaplaukė, su savimi atsinešdama kraujo kvapą, ne tik savo, bet dar ir keistą, ne tokį viliojantį, sklindantį iš maišelių. Žengusi pora žingsnių atgal ir veik prisispausdama prie sienos, kovodama su pagunda šokti ant ką tik pasirodžiusios medžiotojos, Kristė sulaikė kvėpavimą ir stipriai prikando lūpą, įsivaizduodama, kad tai kaip nors padės. Trūko vos keleto akimirkų, kad naujagimė pasileistų blondinės pusėn, tačiau ji, it perskaičiusi mintis, mestelėjo jai kraujo maišelį, kuris iš karto atitraukė vampyrės dėmesį. Nors būdama žmogumi, ko gero, būtų pražiopsojusi tą maišelį ir gavusi smūgį tiesiai į veidą, dar be visa ko visa apsitaškydama krauju, dabar šviesiaplaukė be jokio vargo jį sugavo ir, pamiršusi viską aplinkui, praplėšė jį, godžiai imdama siurbti skystį, karts nuo karto palaimingai atsidusdama iš pasitenkinimo.
Atgal į viršų Go down
avatar


Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Tr. 05 21, 2014 4:46 pm

Atvirai šnekant, Ana čia jautėsi kaip beprotnamyje. Ne tai, kad būtų nepratusi prie tokios aplinkos, bet tik labai jau seniai buvo susidūrusi su savęs nevaldančiais naujagimiais. Tokie, tiesa, visada buvo pažeidžiamiausi bent jau šiai medžiotojai. Lengva buvo juos nužudyti, kai šie buvo tik pradedantys antrąjį gyvenimą ir nesugebantys su tuo susitvarkyti ar valdyti savo naujų instinktų. Meluotų, jei sakytų, kad vos įžengus į rūsį nekilo tokia paprastutė mintis - čia pat išsitraukti šautuvus ir užbaigti dviejų merginų gyvybę nuspausdama gaidukus. Tai Aną padarytų be jokio vargo ir nė nemirktelėdama, visi ją pažinojusieji galėtų patvirtinti. Kad kai tik jos viduje nebūdavo jausmų audrų, ryžto merginai visai netrūko. Tačiau vien dėl Džošo, į didelį šūdą įsipainiojusio Džošo, ji nė neprisilietė prie kuprinės ant pečių, patikėdama, kad jis (tikriausiai) žino, ką daro.
Suraukusi antakius ji pažvelgė į kraują savo rankose ir netruko sumesti, kad veikiausiai kažkuri iš vampyrių jam bus įkandusi ir vaikinukas išsigando staiga užklupusio noro paragauti raudono skysčio iš maišelio.
- Šš, ramiai, sėsk, - pasakė draugui ramiu ir tolygiu balsu, šiek tiek įsakmiu, kraują padėdama šalia pririštos naujagimės, kuri ypatingai tyli buvo ir kėlė Anai nerimą, ne taip kaip krauju besimaitinanti šviesiaplaukė kampe. Tada uždėjusi letenas draugui ant pečių pasodino jį vėl ant tos pačios vietos kur sėdėjo, nes susidarė vaizdas, kad pastovėjus ilgiau jis dar ims ir nualps. Matė, kad šis visai netinkamos kondicijos tvarkytis su vampyrėmis. Štai kodėl ir pasikvietė Aną. - Taigi, kuo norėtum, kad padėčiau? - Pasiteiravo vyruko žvilgsniu nuo jo akių nuvingiuodama prie labiau judančios vampyrės ir įsižiūrėdama į ją. Neatrodė labai draugiška. Puiku. Anetė irgi nebuvo pats draugiškiausias žmogus pasaulyje kai kalba pasisukdavo apie komunikavimą su kitos rasės atstovais.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3231

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Tr. 05 21, 2014 11:31 pm

Matyt Džošas porai sekundžių iš tiesų buvo atsijungęs nuo šio pasaulio, kadangi pajuto sėdintis tik tada, kai išvydo priešais save Anetės mielą veidelį, kažką intensyviai jam porinantį ir regis netgi raminantį. Medžiotojas buvo ramu, iš ties. Galbūt net per daug nei turėtų, kadangi įprastai vietoje nenustygstantis vaikinukas, kuriam nuo lūpų nedingdavo šypsena, dabar vargiai gaudėsi erdvėje. Visa laimė, kad Džošas vis dėl to sugebėjo į šalis pabirusias savo dalis surinkti į vieną visumą, o tuomet tankiai sumirksėjęs akimis, apsidairė aplinkui, lyg tikrintų ką praleido. Bet niekas perdėtai stipriai nepasikeitė, kas kiek nustebino vyruką, kuris tikėjosi, kad pasinaudojusios prasta medžiotojo savijauta ir faktu, kad Anetė labiau rūpinasi juo nei naujagimėmis, jos dums pro duris kiek įkabindamos, palikdamos Forksą sau už nugaros. Labiausiai tamsiaplaukiui ramybės nedavė faktas, kaip po rūsį pasklidęs kraujo kvapas kutena jam nosį. Visą laiką gynęsis nuo tiesos ir vengdamas sau pripažinti, kad gimdamas pas medžiotoją mamą kartu su savimi atsinešė ir dar vieną prakeiksmą, paveldėtą iš vyro, kurio Džošui nė liežuvis neapsiverstų pavadinti tėvu, dabar vaikinas privalėjo pripažinti, kad parazitas, dėl kurio vaikinas ir paskyrė savo visą gyvenimą medžioklei, egzistuoja ir jo viduje. Ar bent jau dalis to kraują siurbiančio padaro, dažnai verčiančio Džošą pasibjaurėjusį sukti akis į šalį kas kartą žvilgsniu veidrodyje aptikus tik vampyrams būdingą bruožą savo organizme. Tiesa, problemų su kraujo troškimu jis neturėjo iki pat šiol, kitiems privalumams, kaip didesniam greičiui ir jėgai tik padedant sumedžioti kuo daugiau siurbėlių, bet dabar Džošui reikėtų gerai iš naujo apgalvoti visus prioritetus bei nusistatymus, kad vieną dieną vaikinui netektų pradėti medžioti paties savęs. Kelios minutės visiškos tylos, jam tiesiog stebint kas vyksta aplink, regis išėjo vaikinui į naudą, o galvai prablaivėjus, jis jau sėkmingai galėjo sukoncentruoti savo žvilgsnį ties tamsiaplauke.
-Visų pirma, man reikėjo, kad atneštum kraujo. Būtų neprošal, jog dabar pabūtum su merginomis porą valandų, kol aš namuose nusiprausiu ir persirengsiu. Na, o man grįžus man prireiks tavo pagalbos nusprendžiant, ką daryti toliau, - Garsiai atsidusęs jis išdėstė mažytį, vos keletą valandų atimantį savo planą, dėl paskutinio jo punkto, vyruką kamuojant daugybei abejonių. Žinojo, kad nešališkai į šią situaciją žiūrėti negali. Todėl jam reikėjo Anetės - protingos, puikiai atliekančios savo darbą medžiotojos, kuri pagelbėtų pakankamai keblioje situacijoje. Apie būsimą atsakomybę bei žūtbūtinį sprendimą, kurį vaikinas buvo linkęs patikėti į medžiotojos rankas, Anetė greičiausiai jau pati nutuokė. Dėl ko Džošas buvo pasiryžęs skirti jai keletą valandų vienatvėje su naujagimėmis, kad šioji galėtų ramiai įvertinti ar tos merginos dar gali atsitiesti, ar visos durys į ateitį joms jau užsidarė ir viskas, ką medžiotojams liko sutvarkyti, tai tik formalumai.
-Aš greitai grįšiu, - Draugiškai šyptelėjęs merginai, stovinčiai priešais, jis atitraukė nuo žaizdos kakle kraujyje permirkusius marškinius, džiaugdamasis bent tuo, jog kraujavimas sustojo. Palengva pakilęs ant kojų, vyrukas nukulniavo durų link, plačiai jas atverdamas.
-Beje, Ana, džiaugiuosi, kad tu čia, - Grįžtelėjęs sau per petį, vaikinas žaismingai mirktelėjo akimi medžiotojai, įrodydamas, kad net ir pačią silpniausią sau valandą, negalėjo atsikratyti kai kuriais savo būdo bruožais. Daugiau nieko netaręs, jis tiesiog dingo, sandariai užrakindamas duris, o tuomet užkopęs laiptais iškeliavo pasitikti ankstyvo ryto.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2737

Gretos nuosavybė


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Št. 05 24, 2014 1:26 pm

Dabar Angela atrodė kaip psichinis ligonis, tyli, palaužta, sklidina tuštumos, bei kraupios ramybės. Atsisėdusi, moteris tuščiu žvilgsniu spoksojo į visus čia esančius. Jos esybė vis tolo nuo jos, palikdama ją tik kaip tuščią kiautą. Viską girdėjo ir matė lyg per tirštą miglą. Raudonos akys romiai žvelgė tai į Kristę, tai į Džošą, tai merginą įėjusią su kraujo maišeliais. Nė nejausdama nebekvėpavo ir tarsi suakmenėjo ant šaltų rūsio grindų. Net kai kraujo maišelis atsidūrė jai prieš nosį, ši nekrustelėjo, tik įsmeigdama buką žvilgsnį kažkur į lubas, stebėdamasi tai kad mato kiekvieną voratinklio giją, kiekvieną įtrukimą lubose. Girdėdama kaip kita naujagimė čiulpia kraują, nulenkė galvą, vėpsodama į tą maišelį, kuris turėtų suteikti jai atgaivą ir išsilaisvinimą iš skausmo, tačiau prie jo neprisilietė. Užsimerkusi, labiau prisiglaudė prie sienos, stengdamasi kažkaip atjungti ir savo klausą, mat tas kitas garas ją erzino, kiek skaudino, bet visgi veidas buvo tarsi statulos. Dabar visai sustingusi, stengėsi taip ir pasilikti, kažkodėl galvodama jog jei ilgai taip pabus, gal ir nusibaigs. Vampyrė dabar buvo tarsi pačiame dugne, nors vos žengus žingsnelį, ši įkristų į dar didesnę duobę. Galų gale toks transas buvo savotiška atgaiva jos kūnui.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1910

Atiduodama41


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Sk. 05 25, 2014 12:59 am

Maišeliui ištuštėjus ir visam kraujui iki paskutinio lašelio pasileidus tekėti prieš tai džiuvusiomis Kristės venomis, dėl ko dabar nebeskaudėjo viso kūno it šį degintų, mergina šiek tiek susiraukė, nes, pripažinkim, pirmą kartą pasimaitinusiai naujagimei tiek nebuvo gana. Bet, šiaip ar taip, jėgų funkcionavimui ji įgavo pakankamai, priešingai nei kita vampyrė, kuri sėdėjo it statula, nereaguodama į absoliučiai nieką patalpoje. Dar medžiotojui esant patalpoje, naujagimė ėmė žvalgytis po patalpą, tikėdamasi surasti išėjimą. Aišku, galėjo mėginti prasprukti pro pagrindines duris, vos tik kuris nors iš medžiotojų jas pravers, bet tai būtų buvę per daug rizikinga. Šviesiaplaukė, ko gero, buvo nepaprastai likimo mylimas sutvėrimas, nes jos nuostabai kampe pasirodė esančios nedidelės durys. Nežinia, kas už jų buvo, bet vampyrė galėjo bent jau pabandyti ten prasmukti, ką ir padarė, vos tik ją čia įkalinęs medžiotojas apleido patalpą. Pasinaudojusi proga, kad antros medžiotojos dėmesys nukrypęs kitur, Kristė tyliai nuslinko durų link ir dingo už jų.
Atgal į viršų Go down
avatar


Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Sk. 05 25, 2014 7:40 pm

- Šunsnukis, - burbtelėjo Džošui dingus ir palikus ją vieną su dviem vampyrėm ir įpainiojus į visą šitą nesąmonę. Burbtelėjimas nebuvo piktas ar pagiežingas, netgi palydimas kreivu vyptelėjimu. Ana visada šitaip bendraudavo su savo draugu, kaip ir galima sakyti, su visais. Sunėrusi rankas ant krūtinės stebėjo abi vampyres kurį laiką taip ir tylėdama, bet kadangi buvo pati žiopliausia ir labiausiai netikusi medžiotoja pasaulyje, netyčia pastebėjo, kaip viena iš jų dingo pro stebuklingai kažkur atsiradusias duris. Na, nieko tokio. Tyliai atsidususi nė neketino jos vytis, lai išskerdžia pusę miesto, galės Džošas dėkoti sau, kad iš pat pradžių jos nenužudė. Nepatenkinta papurtė galvą ir žvilgtelėjo į kitą naujagimę, gerokai ramesnę. Gal net per daug. Rodės, kad ji apskritai nebenori gyventi ir nė velnio nesidžiaugia taip susiklosčiusiu likimu. Primerkusi akis ji žengtelėjo arčiau jos ir pažvelgė į nepaliestą kraujo maišelį.
- Nori numirti iš bado? - Paklausė kilstelėdama antakius. Jai patiko ši vampyrė. Na, tiek kiek gali patikt padaras, kuriam jauti didelį norą nužudyti.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2737

Gretos nuosavybė


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Sk. 05 25, 2014 9:39 pm

Mergina remdamasi į šaltą sieną, nejautė jokio šalčio jausmo, dėl ko vis dar kiek stebėjosi, tačiau mintys buvo tarsi dingusios, pasislėpusios, o viskas aplink ją ir joje tvyroje ausis užgulančioje tyloje, tačiau iš tos tylos ji nenorėjo ištrūkti. Taip ir norėjo joje paskęsti ir galų gale mirti, o vietoj to išgirdo žingsnius reiškiančius besiartinantį padarą a.k.a. moterį-medžiotoją. Pramerkusi akis, pažvelgė į ją, nors pro akis nepraslydo ir tas faktas kad kitos blondinės čia nebebuvo, tačiau į tai nesigilino.
-ne tavo reikalas. kol čia nėra Džošo tiesiog pribaik mane,- pasigirdo merginos balselis, toks saldus, tos dailus ir užburiantis, bet pilnas skausmo, nusivylimo ir nevilties. Atsidusi, vis dar žvelgė į jos akis.
-gali ir išmėsinėt, neprieštarausiu,- murmtelėjo nusukdamas akis į grindis. Beviltiškas skausmas spaudė jos krūtinę, kurią dengė kiek apiplyšusi juoda suknelė, sukruvintais kraštais.
Atgal į viršų Go down
avatar


Svečias
Svečias


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Sk. 05 25, 2014 9:48 pm

- Nė neabejodama tai padaryčiau, - atsakė šaltu balsu, jos veido mimikai nepasikeičiant ir akims nė nemirktelint. Nežadėjo čia vaidint geradarės Motinos Teresės, kuriai rūpi vampyrų gyvybės ar kad jie jaustųsi sotūs ir laimingi. Nes taip nebuvo. Viso labo bandė palaikyti pokalbį. O ir faktas, kad rudaplaukė atrodė padoresnė už kitas naujagimes visiškai nekeitė kito fakto, kad Anos prigimtis vertė ją žudyti ir tas noras buvo joje vos įžengus į rūsį. - Bet juk supranti, kad negaliu. Kažkodėl Džošas čia tave laiko, - atsakius ėmė žingsniuoti pirmyn atgal, tarsi nerasdama sau vietos. Bet ji buvo visai rami, tik, žinoma, daug maloniau gulėtų savo minkštoje lovoje arba žiūrėtų gossip girl nei būtų čia su skausme skendinčia vampyre.
Po kitų vampyrės žodžių Anetė tik paniekinamai prunkštelėjo ir atsisuko į merginą tarsi norėdama įsitikint, kad ji rimtai ką tik tai pasakė. Kilstelėjo antakius sekundę patylėdama.
- Jei tu medžiotojus laikai kokiais mazochistais hanibalais, valgančiais kitus, tai man labai gaila tų, kas tau priskiedė tokių pasakų, - kreivai vyptelėjo atsiremdama į sieną ir sukryžiuodama rankas ant krūtinės bei nenuleisdama žvilgsnio nuo pririštosios.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3231

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   Pir. 06 02, 2014 9:54 pm

Prabėgus maždaug dešimčiai minučių po jųdviejų su Anete mini pokalbio, Džošas galiausiai teikėsi pareiti. Prieš atrakindamas duris pasipuošė pačia rimčiausia ir niūriausia sau įmanoma veido mina, kadangi istoriją kurią sukūrė pakeliui link apleisto namo, būtent tokių fizioniomijų ir reikalavo. Trumpai akimis apmetęs rūsį, kuris atrodė dar tamsesnis ir slogesnis nei prieš tai, Džošas tvirtai suspaudė lūpas į vieną liniją žengdamas ant žemės klupinčios Angelos link. Pritūpęs prie jaunosios vampyrės ir regis visai nebijodamas, ką toji instinktų vedina galėtų jam beginkliui padaryti, jis paėmė į rankas ant žemės besimėtantį kraujo pakelį, kiek jį pavartydamas, o tuomet žalių akių žvilgsnį nukreipdamas į tamsiaplaukę.
-Turi tai išgerti, - Švelniu balsu tarė, atsargiai ranka perbraukdamas per kaštoninius panelės plaukus, ko pasekoje užkišo vieną neklusnią sruogą jai už ausies. Visai nenorėjo, kad Angela nustiptų badu, mat vis dar jautėsi už ją atsakingas. Be to, turėjo širdį, todėl matyti panelę šitaip besikankinančią buvo ypatingai skaudu, ypač žinant, kiek pats dėl to yra kaltas.
-Man teko ją nužudyti, - Galiausiai pratarė po menkutės pauzės, pasukdamas galvą medžiotojos link. Aišku omenyje turėjo šviesiaplaukę merginą, taip apsukriai pabėgusią iš rūsio. Vaikino balsas nė nevirptelėjo, kadangi vienintelis dalykas, kurį vyrukas sugebėjo išmokti daryti puikiai per kelis šimtus gyvenimo metų - meluoti. Neketino sakyti Anetei, jog paleido Kristę, kadangi medžiotoja paprasčiausiai šito nesuprastų ir kaip mat nuteistų Džošą. Normaliomis sąlygomis jis ir pats stipriai prieštarautų dabartiniams savo veiksmams, bet situacija buvo pakankamai išsikerojusi į šalis ir perdėtai komplikuota, jog Džošas dar pajėgtų į šitai žiūrėti nešališkai. Nudelbęs žemyn akis, jis tik sunkiai atsiduso, naiviai tikėdamasis, kad Kristė jau pasiekė Demetrijos butą ir saugiai tupi kur nors kampe, pakeliui neužkliuvusi jokiam medžiotojui ir nenusinešusi dar vienos gyvybės kartu su savimi.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down


Sponsored content


RašytiTemos pavadinimas: Re: Rūsys   

Atgal į viršų Go down
 
Rūsys
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 12Pereiti prie : 1, 2  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Apleistas namas-
Pereiti į: