sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 Miškas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : 1, 2, 3  Next
AutoriusPranešimas
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11490

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Miškas   Sk. 03 23, 2014 7:48 pm

.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11490

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Sk. 06 22, 2014 5:51 pm

Tranki, veik kurtinanti muzika veržėsi pro pravirus mašinos langus, Neitui regis turint problemų ritmingai kvėpuojant, tarsi visas deguonis būtų išsiurbtas iš automobilio vidaus. Nežinia ar taip jis bandė apsisaugoti nuo galimų šūksnių iš bagažinės, jei Karmen prabustų, ar tiesiog norėjo, jog kažkas perrėktų iš proto varančią minčių virtinę galvoje. Nežymiai drebančios rankos nuolatos gniaužė mylimos impalos vairą, Natanieliui tuščią žvilgsnį įsmeigus priešais save, vaizdą vis temdant nesibaigiančiai liūčiai, kurios nesugebėjo įveikti net sparčiai dirbantys valytuvai. Medžiotojas gerokai viršijo leistiną greitį, automobiliui retkarčiais pavojingai slystelint drėgnu asfaltu, bet net ir tai neprivertė Natanielio patraukti kojos nuo greičio pedalo. Kai pastatai ir miesto gatvės liko toli užnugaryje, vyrukas pastebimai įsitempė trumpai dirstelėdamas į išjungtą ir ant keleivio sėdynės besimėtantį savo telefoną, kurio taip ir nepalietė, plakamas griausmingo vėjo ir skaudžių lietaus lašų. Neitui tik paskutinę akimirką įsukus į žolėmis apaugusį miško taką, mašina kiek metėsi į šoną, o padangos čaižiai sucypė, tarsi maldaudamos pasigailėjimo, vyrukui nė nemirktelint akimis, tik pakeičiant pavarą ir vėl pajudant į priekį. Per įvairiausius brūzgynus medžiotojas važiavo geras penkiolika minučių, sunkiai įžiūrimą kelią galutinai užtvėrus didžiuliam, matyt žaibo pakirstam ąžuolui, kuris tįsojo išilgai miško unksmės. Tai nesustabdė Neito, kuris pasiėmęs kelis papildomus ginklus ir virvę, išlipo iš impalos tiesiu taikymu patraukdamas link bagažinės. Miške buvo nepaprastai klampu, kadangi liūtis prasiskverbusi pro medžių lapus dirvą pavertė viena, niekaip nesibaigiančia pelke, šalta ir tamsu, nors į akį durk. Bet Natanieliui per ne lyg daug mėnesienos šviesos ir nereikėjo atidaryti bagažinę ir dirstelėti į jos vidų.
-Pabudome ir kelkimės, spindulėli, - Perdėtai meiliai ištarė, šiems žodžiams įgaunant kur kas tamsesnę ir pašaipesnę prasmę, kol persikreipęs iš įsiūčio Neito veidas buvo atsuktas į padarą bagažinėje. Niekada nemanė šitaip pasielgsiąs su žmogumi, bet pati Karmen pabrėžė tokia nesanti, kas darė situaciją kelis kartus paprastesnę. Jau buvo suplanavęs buvusiai vampyrei šį tą ypatingo, už ką ponas Dievulis jo nieku gyvu nebeįleis į dangų, kur Neitas ir nenorėjo patekti, jei tokiai kaip Karmen šitokį ilgą laiko tarpą apskritai buvo leista vaikščioti šios žemės paviršiumi.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2174

Atiduodama33


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pir. 06 23, 2014 8:07 pm

Paskutinis dalykas, kurį prisiminė buvusi vampyrė, buvo įsiutusios vaikino akys, žvelgiančios tiesiai į ją, atrodo, jam besimėgaujant tuo, kad mergina sunkiai gaudo orą, iš visų jėgų besikambindama į jo rankas, vedina instinkto išlikti. Kai manė, kad medžiotojo gniaužtai josios nepaleis iki ši išleis paskutinį atodūsį, ją perliejo aštrus skausmas galvoje po smūgio į sieną, po kurio ji išsijungė, nejusdama nei kaip vaikinas nugabeno ją iki mašinos, nei kaip sugrūdo į bagažinę. Sąmonę tamsiaplaukė atgavo tik tuomet, kai automobilis jau buvo gerokai nutolęs už miesto, nors ji nė nežinojo, į kurią pusę jie juda, suvokdama tik tiek, kad mašina pakankamai nestabiliai juda slidžiu keliu, vairuotojui kiek per daug atkakliai spaudžiant greičio pedalą.
Net jeigu Karmen būtų mėginusi šaukti ar trankytis, niekas nebūtų josios išgirdęs per tą trankią muziką, o net jeigu ir girdėtų, argi Natanieliui rūpėtų, kad ji kankinasi bagažinėje, kur jai ima palengva trūkti oro. Niekada per visus šešis tūkstančius gyvenimo metų nebuvo vėžinta bagažinėje, tačiau žinojo, kad kažkur bagažinės viduje turi būti rankenėlė, kurios pagalba ji turėtų atsidaryti iš vidaus. Neplanavusi priešintis, jeigu medžiotojais ketintų ją nužudyti, dabar mergina vargiai mąstė, kūnu plūstant adrenalinui ir kiekvieną judesį kontroliuojant baimei bei netylančioms mintims, liepiančioms padaryti viską, kad pabėgtų nuo jaunuolio, net jeigu tam pasiekti reikėtų iššokti iš bagažinės, kas prilygtų savižudybei, kai mašina juda tokiu greičiu. Tačiau vos Karmena apčiuopė rankenėlę, impala sustojo ir Natanielis pats atidarė bagažinę, perdėtai saldžiai burbtelėdamas tuos žodžius, kurie vertė merginą tik krūpčioti, nežinant, ko toliau iš jo tikėtis.
Pirmiausia įkvėpusi didelį gurkšnį oro, mergina mikliai išsiropštė iš bagažinės, atbula imdama trauktis nuo medžiotojo, tačiau užsikabindama už šakos ir suklupdama ir vis dar besisukančios galvos dėka nerasdama jėgų atsistoti.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11490

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Antr. 06 24, 2014 2:49 am

Jis stengėsi žiūrėti į Karmen, kaip vis dar į vampyrę, nusipelniusią bausmės, kurios nieku gyvu niekada negalės suteikti vyriausybė ar teismas, Italijos įstatymuose dar neatsiradus skilčiai, kaip elgtis su šešis tūkstančius metų gyvenusiais ir žudžiusiais vampyrais, šiems vėl tampant žmonėmis. Bet merginos bejėgiškumas, jai vos išsilaipinus iš bagažinės imant ir parvirstant, tiesiog badė akis.
-Pagaliau tu ten, kur ir priklausai, - Kandžiai tarė omenyje turėdamas faktą, kad Karmen veik iki ausų aplipusi purvu dabar tįsojo ant šaltos žemės, Natanieliui stebint ją iš aukšto. Primynęs šaką, už kurios lyg tyčia mergina parvirto, jis sveikąja koja nuspyrė ją į šalį, kad šioji nesugalvotų pasmeigti jo it šašlyko ant iešmo, kas nebūtų lengva, atsižvelgiant į tai, koks apdairus Neitas buvo, puikiai suvokdamas, kad net ir būdama žmogumi, ši kalė pasinaudos net menkiausia jo abejone ar klaida.
-Nieko. Žiūrėdamas į tave aš nejaučiu nieko. - Prisipažino gerai nesuvokdamas gerai tai ar blogai. Ir iš tiesų, net neapykanta šiai moteriai kažkur išgaravo, Natanieliui atrodant tarsi stovėtų plyname lauke, kur absoliučiai nieko nebuvo. Tai, ką daugelis žmonių laikytų didžiausiu savo košmaru - bėgimu į priekį ir žinojimu, jog niekada nepasieks išėjimo, kol galiausiai visiškai išprotės, medžiotojui prilygo realybei.
-Ir ką man derėtų su tavimi daryti, a? Pririšti prie medžio ir palikti, kol varnos išles akis? Apipilti benzinu iš bagažinės ir tave sudeginti? Išnarstyti po gabalėlį naudojant tą patį peilį, kuriuo nudūrei mane? - Tarsi aptarinėtų pieno kainas krautuvėje, jis iš pažiūros atrodė žaismingai nusiteikęs, pakiliam tonui pertraukiant grėsmingą tylą miške. Ir visgi, nors atrodė, kad vyrukas pasuko klystkeliais, galutinai nušokdamas nuo proto, kas darė jį dar pavojingesniu, akys buvo išraiškingesnės už bet kokius sakomus žodžius. Visi, bent kiek pažinoję Natanielį, nuo pat pradžių būtų suvokę, kad jis nepadarys nė vieno iš išvardytų dalykų. Jam tiesiog reikėjo išvežti Karmen iš miesto, kuo toliau nuo savo šeimos, paliekant šitą išgamą paties aukščiausiojo valiai, kadangi tik nuo jo priklausys, išeis Karmen iš miško gyva, ar mirtinai sušals kur patvoryje, už ką Natanielis nė per nago juodimą nesijaustų atsakingas.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 18801

Veronique Helena Boucher
You were writing our epitaph,
and I thought we were still alive.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Antr. 06 24, 2014 3:04 pm

Su kiekvienu nuvažiuotu metru, šlamėjimas ausyse vis garsėjo, panelei vos tramdantis, kad nepaleistų iš rankų vairo ir neužsidengtų delnais ausų. Pati nepastebėjo, kaip vis reikliau spaudė greičio pedalą, tarytum kažkas jas abi vytųsi ir merginos kovotų dėl savo gyvybių. Demetrijaus mašina pasidavė tokiam spaudimui, lėkdama plentu it klusni bitutė, kai netikėtai kažkas Šarlotės viduje tarsi nutrūko, šlamėjimui netikėtai dingstant, ko pasekoje ranka nevalingai trūktelėjo už rankinio stabdžio mašinai griausmingai sucypiant ir sustojant. Puikiai suvokė, kad Demetrija galėjo išlėkti pro priekinį langą, o pati Šarlotė išsibarškinti į vairą visus iki vieno savo dantis, bet negalėjo tiksliai pasakyti, kodėl staiga sustojo.
-Atleisk, - Patyliukais sumurmėjo, regis pati ištikta šiokio tokio šoko, kai grįžtelėjo veidą į šoną, pastebėdama sunkiai įžiūrimą keliuką, vedantį į miško gilumą.
-Čia, - Greitai išbėrė, netikėtai atidarydama dureles ir išslinkdama iš automobilio. Kaip mat iki kulkšnių atsidūrė purve, negrįžtamai sugadindama naujus batelius, į ką dabar dėmesį kreipė mažiausiai, vis dairydamasi po ošiantį mišką, kurį visą laiką ir girdėjo.
-Tu važiuok mašina šiuo keliu. Aš apeisiu iš kitos pusės. Tokiu būdu juos apsupsim, - Nelaukusi Demetrijos pritarimo, ji tyliai užtrenkė duris, kas vis tiek nuskambėjo nedovanotinai garsiai kapų tyloje paskendusiame kelyje, pati reikliai pradėdama žingsniuoti pro miško tankmę, kol galiausiai tiesiog pasinaudojo vampyrišku greičiu ir nuskuodė į priekį, kaip įmanoma greičiau, dabar jau itin gerai užuosdama Natanielį.



And I'd choose you; in a hundred lifetimes, in a hundred worlds,
in any version of reality I'd find you and I'd choose you.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27578

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Antr. 06 24, 2014 3:17 pm

Kadangi šviesiaplaukė nė neįtarė apie Šarlotės turimą gebėjimą ir nuoširdžiai manė, kad jos važiuoja ieškoti Natanielio, o ne tiesiu taikymu važiuoti būtent ten, kur jis yra, medžiotoja buvo kiek sutrikusi, bet nepratarė nė žodžio, leisdama vampyrei zvimbti keliu, rodos, tikrai žinant, ką daro, kol galiausiai ji staigiai sustojo, Demetrijai neišlekiant pro priekinį stiklą tik dėl to, kad spėjo laiku įsikabinti į sėdynės atlošą, kad buvo pakankamai nepatogu, bet bent jau padėjo nesusižaloti.
Išplėtusi akis šviesiaplaukė pažvelgė į vampyrę, laukdama paaiškinimo, nors ilgai netruko kol susivokė, jog nieko panašaus nesulauks. Norėjo pasiteirauti, iš kur vampyrė žino, kad važiuoti reikia čia ir kodėl iš visų aplinkui buvusių keliukų išsirinko būtent šį, veik sunkiausiai pastebimą. Tačiau klausimams laiko, panašu, nebuvo, nes Šarlotė greitai iššoko iš mašinos, dėl ko Demi taip pat negaišo, greitai apibėgdama automobilį ir įsėsdama į vairuotojo vietą bei nuspausdama greičio pedalą, pati nespėdama su savimi, nes dureles užsidarė tik jau važiuodama. Nepaisydama to, kad galėjo užklimpti ar išslysti iš vėžių ir nulėkti į medį, nemažindama greičio Demetrija lėkė miško takeliu, kol priešais save išvydo Natanielio siluetą, dėl ko staigiai nuspaudė stabdžius, automobiliui nenoriai imant stoti ir dar šiek tiek pačiuožiant į priekį, dėl ko galiausiai sustojo vos per metrą nuo vaikino kojų.
Su dar stipriau besidaužančia širdimi, šviesiaplaukė iššoko iš mašinos ir jau norėjo pulti prie medžiotojo, tačiau ją sustoti privertė purve nukritus mergina, akivaizdžiai ne vampyrė, kas buvo iš ties įtartina, nes pakankamai sunku suvokti, ką bet koks vyriškis galėtų veikti naktį miške su akivaizdžiai nusilpusia mergina. Sustojusi tarp merginos ir Neito, įsmeigė į jaunuolį buką žvilgsnį ir laukdama, kol jis paaiškins, ką čia veikia.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2174

Atiduodama33


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Antr. 06 24, 2014 3:47 pm

Bejėgiškai tysodama ant žemės, Karmen išsiplėtusiomis iš baimės akimis žvelgė į medžiotoją, kuris su kiekviena akimirka atrodė vis grėsmingiau, lyg palengva eitų iš proto, trokšdamas sunaikinti ją be jokio pasigailėjimo. Turbūt toks vaikino elgesys iššaukė iš gelmių tą pačią Karmen, su kuria vyrukas jau buvo pažįstamas, atrodo, ta šlykšti, manipuliuojanti ir beširdė kalė nebuvo pasislėpusi labai giliai. - Tu nepadarysi man nė vieno iš išvardintų dalykų,- karčiai išspjovė, vis dar nepasikeldama nuo žemės, nenuleisdama žvilgsnio nuo vaikino akių, jog galėtų sekti kiekvieną jo judesį ir taip pat stebėtų, ar jis nemato, ką daro josios piršai, kurie kaip tik klajojo žeme, siekdami užčiuopti ką nors, ką buvusi vampyrė galėtų panaudoti kaip ginklą. Laimink dieve paauglius, geriančius kur papuola ir po savęs paliekančius šiukšles, nes Karmen jų dėka sugebėjo ant žemės surasti stiklinį butelį, kurį nudaužti jai padėjo atlekiantis automobilis, kurio skleidžiamas garsas užgožė dūžtantį stiklą.
Iš mašinos iššokusi šviesiaplaukė buvo tiesiog tobulas dėmesio nukreipimo būdas ir kol ši stojo tarp Karmen ir medžiotojo it siena, tamsiaplaukė pakilo, rankoje vis dar spausdama nudaužtą butelį. Paprasta dėl išlikimo kovojanti mergina būtų tą pačią akimirką dūmusi tolyn, tačiau čia buvo Karmen, kurią, pasirodo, žmogiškumas pataisė vos penkiolikai minučių. Prisiminimas apie tai, kaip kankinosi bagažinėje, oro trūkumui draskant josios plaučius ir keliant sunkiai pakeliamą skausmą, buvo dar visai šviežias, o troškimas įrodyti jaunuoliui, kad su ja žaisti nederėjo, buvo toks stiprus, kad mergina sugriebė priešais ją nugara stovėjusią merginą už plaukų, pirštais įsipindama į šviesias josios sruogas ir skaudžia timptelėdama žemyn, kad medžiotojos galva palinktų į šoną ir kaklas liktų nepridengtas. Akivaizdu, kad medžiotoja, visą savo dėmesį sutelkusi į mylimąjį ir nė nevertindama Karmenos kaip grėsmės dėl to, kad ji buvo žmogus, nebuvo pasiruošusi puolimui, todėl šukę prie josios kaklo tamsiaplaukė priglaudė greičiau, nei ji spėjo pasipriešinti. Mergina aiškiai suvokė, kad su medžiotojais juokauti neverta, o tokios prabangos kaip delsimas ir laiko švaistymas ji neturėjo, mat dabar galėjo kliautis tik savo miklumu ir sumanumu, o ne fizine jėga. Aiškiai suvokdama, kad šita šviesiaplaukė būtybė Natanieliui yra daugiau nei medžioklės draugė, suprato ir tai, kad sekantis josios ėjimas vaikinui bus itin skaudus. Giliai įkvėpusi ir neblogai užsimojusi, Karmena suvarė laikytą šukę šviesiaplaukei į kaklą, kliudydama miego arteriją, dėl ko kraujas iš Demetrijos kaklo ėmė veržtis upeliu, kaip mat imdamas tekėti visu josios kūnu ir nudažydamas baltą suknelę tamsiu raudoniu. - Pavežiok bagažinėje ją,- pagiežingai tarė, tokiu pat staigiu judesiu ištraukdama šukę merginai iš kaklo, leisdama jai galutinai nukraujuoti, butelį numesdama į šalį, o medžiotoją stumtelėdama Natanielio pusėn. Per keletą sekundžių nukraujavusi tiek, kad vargu, ar dar ištemptų bent keletą minučių, Demetrija bejėgiškai krito žemyn, taip ir nespėjusi nei suspurdėti, kad pasipriešintų, nei prasižioti, kad išleistų nors vieną garsą. Kol gyvybės palengva apleidžiama medžiotoja smigo žemyn, Karmena dėjo į kojas, tikėdamasi, kad sukrėstas medžiotojas sutelks visą dėmesį į šviesiaplaukę ir nesivys jos, lekiančios miškais.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11490

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Antr. 06 24, 2014 7:31 pm

Jis jau buvo besiruošiantis apsigręžti ir lipti į savo automobilį bei keliauti namo pas šeimą, kuri po mįslingos Natanielio žinutės greičiausiai siaubingai nerimavo, kai tylą, medžiotojui regis net nebandant atsikirsti Karmenai, pertraukė atvažiuojančios mašinos garsas, kiek išmušęs Neitą iš vėžių. Koks beprotis per tokią liūtį nuspręstų pasivažinėti po mišką itin vėlų vakarą? Nebent, kažkas iš artimųjų jį susekė ir dabar atkeliauja atskaityti ilgoko moralo, kas turbūt prilygtų blogiausio įmanomo scenarijaus išsipildymui, kadangi Natanielis nenorėjo, jog kuris nors iš šeimos narių būtų įveltas į visą šią sumaištį. Širdis nusirito kažkur į kulnus, jo spėjimams pasitvirtinus ir iš automobilio, kuris vos nepervažiavo paties Natanielio, išlipus Demetrijai. Mergina atrodė įsiutusi, išsigandusi ir nusikamavusi vienu metu, kas privertė iš Neito lūpų ištrūkti sunkų atodūsį, kadangi žadėjęs daugiau neapsunkinti Demetrijos gyvenimo, jis tą pažadą sulaužė į miškus atsitempdamas buvusią vampyrę. Bet tame ir buvo visa esmė. Demetrija neturėjo į šitai įsivelti. Ji neturėjo atvažiuoti jo gelbėti, palikusi namuose jų sūnų, vien todėl, kad Neitui lengvai atsisuko porą varžtelių.
-Ką čia darai? - Pasiteiravo merginos lygiai to paties, ko paklausti Neitą greičiausiai norėjo ir pati mergina, ką išdavė sutrikęs josios žvilgsnis. Atrodė labiau pavargęs nei piktas, visą dėmesį sutelkęs tik ties šviesiaplauke, kadangi beginklės Karmen po kojomis grėsme nelaikė. O be reikalo. Nespėjo net porą kartų mirktelėti akimis, kai pastaroji vikriai pašoko ant kojų ir smeigė Demetrijai šuke į kaklą nepaprastai taikliai, akimirksniu visiškai nuginkluodama ne tik medžiotoją, bet kartu ir Neitą. Vyruko akys kiek labiau išsiplėtė, jam instinktyviai sugaunant kraujais plūstančią Demetriją į savo glėbį, gyvastį ir visas jėgas praradusiam kūnui nustojant jo klausyti, ko pasekoje Natanielis susmuko vietoje kartu su šviesiaplauke. Medžiotojas virpėjo lyg epušės lapas, regis negalėdamas net danties ant danties nulaikyti, kol trūkčiojančiai bandė įkvėpti, ištikus kažin kokiam isterijos priepuoliui.
-Ne, ne, ne, ne, ne. - Pašnibždomis, karštligiškai kartojo tol, kol smaugiantis gumulas susimetęs gerklėje neatėmė jo gebėjimo kalbėti. Pridėjęs kelis drebančius pirštus prie žaizdos merginos kakle ir šitaip bent trumpam sustabdęs kraujavimą, visai kaip mokė tėvas, jis akimis apmetė raudona virtusią Demetrijos suknelę ir perbalusį josios veidą, kurį apšvietė atvairuotos mašinos paliktos šviesos.
-Viskas bus gerai, girdi? Viskas bus gerai. Tik neužmerk akių, Demetrija. Prašau, neužmerk akių, - Trūkčiojantis balsas ir skruostais besiritančios ašaros ne itin stipriai grindė jo sakomus žodžius, kurie jiedu abu žinojo - tik saldus melas. Nes viskas nebuvo gerai. Ir nebebus. Suvokimui, kad jie nieku gyvu nenuvažiuos iki ligoninės laiku, galiausiai pasiekus drumzlinas vyruko smegenis ir suleidus ten šaknis, lyg piktžolei į dirvą, Natanielis galutinai palūžo, pečiams be perstojo virpant, kol kūną purtė nebylus kūkčiojimas. Jis negalėjo jos prarasti. Tik ne ją. Tik ne vėl. Tik ne po visko. Kadangi šį kartą šalia nebuvo jokio Džošo, kuris išgelbėtų seserį, išgabendamas ją iš ugnies. Bet faktas, kad rudas Demetrijos akių žvilgsnis su kiekviena sekunde turi vis mažiau gyvybės buvo akivaizdus. Kaip ir tai, jog Neitas bejėgis kažką pakeisti, antrą sykį paleidęs žudikę, pasiglemžusią iš jo net du brangius žmones. Laisvąja ranka suėmęs medžiotojos, jis dar bandė iš jos paimti kuo įmanoma daugiau skausmo sau, švelniai ir lėtai supuodamas ją pirmyn-atgal, tarsi kūdikį savo glėbyje. Žinojo, kad vietoj Demetrijos gulėti ant žemės turėtų pats. Ir būtų mielai pasikeitęs su mergina vietomis, jeigu kas nors būtų jam tai leidęs. Nes žinojo, kad gyventi pasaulyje be Demetrijos tiesiog nesugebės.
-Myliu tave, - Tyliai, vos girdimai sukuždėjo, priglausdamas lūpas prie ledinės jos kaktos ir jausdamas, kad kartu su Demetrija gęsta ir kažkas jo viduje. Kažkas, be ko joks mirtingasis nesugebėtų išgyventi. Ir Natanieliui neužteko jėgų susiimti nei dėl sūnaus, nei dėl brolio, kadangi dabar trapų savąjį gyvenimą vaikinas laikė savo rankose ir pastarasis skausmingai artėjo pabaigos link, palikdamas vyruką visiškai tuščią, lyg pamirštą šliužo kiautą.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 18801

Veronique Helena Boucher
You were writing our epitaph,
and I thought we were still alive.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Antr. 06 24, 2014 8:26 pm

Šarlotė neklydo dėl vietos ar laiko. Tik save visą atidavė bandydama apsaugoti ne tą asmenį. Įsitikinusi, kad šiąnakt sužeistas liks Natanielis, išnirusi mašinų apšviestoje aikštelėje, ji akimis susirado būtent jį, pavėluodama vieną vienintelę sekundę, kadangi išdygus medžių šešėlyje jai beliko stebėti, kaip Demetrija yra pastumiama į medžiotojo pusę su kakle žiojėjančia skyle. Jei josios širdis vis dar gebėtų plakti, tą akimirką be abejonės būtų sustojusi, Šarlotės kūną sukaustant paralyžiui vos į galvą atliūliavo mintis, kad būtent ji čia Demetriją atsivežė. Dėl jos kaltės mergina, namuose auginanti mažametį sūnų, dabar merdėja ant žolės. Bet pasiduoti ir leisti save užvaldyti emocijoms, ką padarė Natanielis, kaip mat sukniubęs ant žemės, Šarlotė sau neleido. Priskriejusi prie jų abiejų, ji kaip mat atsiklaupė iš kitos Demetrijos pusės įvertindama merginos būklę.
-Ji neteko per ne lyg daug kraujo. Natanieli, aš turiu jai įkąsti, - Greitai išbėrė žodžius, pakeldama akis į vaikiną, kuris žvelgė į šviesiaplaukę nė nemirksėdamas, tarytum jos nebematytų. Suvokė, kad medžiotojas ištiktas šoko, bet savivaliauti ir griebtis veiksmų pati, Čarlė neturėjo teisės. Buvimas vampyru nėra kažkokia Dievo paskirta dovana ir Šarlotė turėjo būti įsitikinusi, jog vyrukas lydės Demetriją tuo sunkiu ir ilgu keliu, nepaisant visų taisyklių ir nusistatymų.
-Neitai! - Netrukus šūktelėjo, karštligiškai papurtydama medžiotoją už pečio taip, kad vargšui net dantys subarškėjo. Bet tai regis pabudino jį iš transo, kuriame Natanielis pats to nepastebėdamas skendo ir palengva save žudė, merdėdamas kartu su savo išrinktąja. Užteko tik jų žvilgsniams susidurti, jog Šarlotė įsitikintų tuo, ką jau numanė esant tiesa - šių žmonių nuo buvimo kartu nesustabdys nei dangus, nei pragaras. Lengviau atsikvėpusi, ji suėmė vis dar alsuojančią Demetriją už riešo ir be jokių įžangų ar lemiamų pauzių, suleido dantis į panelės riešą. Mintis paragauti medžiotojos kraujo, kurio kvapas jau pasklidusio po didžiąją dalį miško, nė neaplankė Šarlotės, jai atsitraukiant akimirksniu, vos pajuto į šviesiaplaukės organizmą suleidus pakankamą kiekį nuodų. Atsiklausti leidimo pačios Demetrijos, Čarlė nė nesusimąstė, įsitikinusi, kad viso ko pabaigoje, neplakanti širdis negąsdins medžiotojos labiau nei faktas, jog galėjo daugiau niekada nebematyti nei savo sesers, nei sūnaus ar Natanielio. Be to, Šarlotė buvo rimtai pasiryžusi jai padėti.
-Atvažiuojant čia mačiau apleistą trobelę. Nuvežk ją ten. Virtimas gali trukti nuo kelių valandų iki parų. Ar supranti ką tau sakau? - Suvokdama, kad vėl praranda Natanielį, šio paklaikusiam žvilgsniui vėl imant blaškytis, ji šį kartą švelniai uždėjo ranką jam ant pečio ir jį spustelėjo, vėl prikaustydama jo dėmesį. -Ir nė negalvok apie kelionę iki namų. Tam Demetrija nebus pasirengusi dar kurį laiką. Trobelė. Dabar. Važiuok, - Paliepė mostelėdama Demetrijaus mašinos link, kadangi impala buvo užstatyta, o pati pakildama ant kojų. Jiedu ir vėl suprato vienas kitą be žodžių, Šarlotei net nereikiant aiškinti, kodėl nevažiuoja kartu su jais. Pastvėrusi nuo žemės Neito neštą virvę, ji nuskriejo mišku tolyn, už savęs palikdama tik virpančius medžių lapus, kai netikėtai išdygo priešais Karmen, kuri buvo nulėkusi pagirtinai, bet ne pakankamai toli.
-Staigmena, kale, - Išsiviepė netrukus užvažiuodama rudaplaukei į veidą su kakta taip stipriai, kaip leido jėgos. Jeigu ji manė, kad Natanielis buvo baugus ir vargiai priminė sveiko proto žmogų, mergina nustebs susitikusi su panele Dreschler, kuri dėl jai rūpimų žmonių, gali sulyginti su žeme ištisus miestus.



And I'd choose you; in a hundred lifetimes, in a hundred worlds,
in any version of reality I'd find you and I'd choose you.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Kur Demetrija
CLAIM : Jensen Ackles
PRANEŠIMAI : 11490

Nathaniel Dean Harlow
You know me now.
I’m only good at beginnings.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Antr. 06 24, 2014 9:48 pm

Atitrūkęs nuo realybės, Natanielis stačia galva nėrė į prisiminimų pasaulį. Pradedant akimirka, kai jųdviejų su Demetrija žvilgsniai pirmą kartą susikryžiavo pakelės užeigoje ir baigiant ja stovinčia prie mašinos, pasidabinusią balta suknele, kuri netrukus buvo negrįžtamai sutepta. Akivaizdu, kodėl vyrukas buvo pasiryžęs keliauti sąmonės diktuojamu keliu, trokšdamas mintimis nusikelti bet kur, tik ne likti miške ir stebėti, kaip mylima moteris palengva nyksta jo akyse. Bet kažkas, kas pasirodo buvo Šarlotė, stipriai supurtė visas iki vienos vyruko ląsteles, priversdama jį susikoncentruoti į josios sakomus žodžius, kurie Natanielis žinojo yra ypatingai svarbūs. Ši mergina, pasirodžiusi Harlow šeimos tarpduryje, dabar prilygo iš padangių siųstam angelui, kurio pagalbą Neitas priėmė veik nedvejodamas. Juk čia buvo Demetrija. Jo Demetrija. Ir jis buvo pasiryžęs viskam, jog išlaikytų merginą savo gyvenime, nepaisant josios rasės ar mitybos ypatumų. Taigi, jis užtikrintai linktelėjo galva, stebėdamas, kaip Šarlotės dantys sminga į išblyškusią ir lengvai pažeidžiamą mylimosios odą, Neito kūnu perbėgant šiurpuliui, vos suvokus, kad jo problemų dėka, Demetrija priversta tapti tuo, ko pasaulyje nekenčia labiausiai. Ir visgi, bet kas buvo geriau nei amžinas pogulis po velėna, prie kurio porelė šį kartą priartėjo pavojingai stipriai. Negalėdamas atplėšti akių nuo šviesiaplaukės, kadangi kiekvienas josios kvėptelėjimas ir širdies dūžis, kuriuos panelė skaičiavo, kaip paskutinius savo gyvenime, buvo mirtinai svarbūs vaikinui. Taip ir nepaleido merginos rankos, todėl žinojo, kada tiksliai nuodai pasklido po josios organizmą, kadangi Demetrijos kūną surakino skausmas, kaip mat persidavęs Natanieliui. Bet jis buvo pasiryžęs iškęsti dar ne tiek, vien tam, kad palengvintų šviesiaplaukės kančias. Šarlotei išdėsčius viską ką privalo, jis nieko nelaukė pastverdamas Demetriją nuo purvinos žemės ir veik bėgte nubėgdamas iki automobilio. Paguldęs merginą ant galinės sėdynės, dar grįžtelėjo per petį į tankų mišką, mąstydamas ar Šarlotei pavyko surasti tą parazitę, kuriai, Neitas net neabejojo, bus atseikėta už visas skriaudas. Užtrenkęs mašinos dureles ir sparčiai ją apėjęs, jis įsėdo į vairuotojo vietą ir sunkiai atsikvėpė. Rankos vis dar nekontroliuojamai drebėjo, kraujas buvo visur, kur užmatė Neito akys, o mintys keitė viena kita nepaprastu greičiu. Bet susitelkęs ties vieninteliu tikslu - kuo greičiau rasti trobelę, medžiotojas regis sugebėjo sutelkti dėmesį ir išvairavęs mašiną atbuliniu, apsisuko plente ir greitai nukūrė vampyrės nurodyta kryptimi.



She was the prettiest Hell I have ever been in.

I didn't mind burning at all.

Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2174

Atiduodama33


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Antr. 06 24, 2014 10:03 pm

Vos atitrūkusi nuo kraujais plūstančios medžiotojos, pasileido per miškus, bėgdama visu greičiu, atiduodama visas jėgas, nes puikiai suvokė, kad jeigu ją imtų vytis, jokių galimybių išsigelbėti neliktų, nes trečio šanso medžiotojas jai nesiteiktų ir šį kartą nudėtų vietoje, nė nesivargindamas kur nors vežti ar aušinti burnos grasinimams. Uždususi ir sunkiai gaudydama orą, kurio trūko vis labiau, šonus imant erzinančiai skaudėti, o medžių šakoms braižant veidą, Karmen nelėtino tempo, sustodama tik nusigavusi nemenką atstumą, bet vien tik tam, kad įsiklausytų, ar niekas neatseka paskui ją. Išgirdusi tik rimstantį lietų ir palengva jį pakeičiančią tylą, lengviau atsikvėpė netgi kreivai nusišypsodama pati sau, anksčiau laiko pasididžiuodama dar vienu šlykščiu poelgiu, deja, jos mažytę pikdžiugos ceremoniją pertraukė it žaibas iš giedro dangaus tiesiai priešais ją išnirusi vampyrė, privertusi merginos miną kaip mat persimainyti, jai pačiai atšokant ir atbulai žengiant kelis žingsnius. - Tik nesakyk, kad tu.. - suburbėjo, bet nespėjus užbaigti sakinio gavo smūgį į kaktą, kuris, be jokių abejonių, buvo stipresnis už susidūrimą su siena ir be konkurencijos laimėjo pirmąją vietą skausmingiausio dalyko josiso žmogiškame gyvenime konkurse, tik šį kartą mergina neišsijungė, viso labo parkrisdama ant žemės ir sunkiai suaimanuodama, viskam aplinkui sukantis taip stipriai, kad kelias akimirkas Karmen net manė, kad apsivems.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 18801

Veronique Helena Boucher
You were writing our epitaph,
and I thought we were still alive.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Antr. 06 24, 2014 10:34 pm

Mergina, dar visai neseniai neišdrįsusi nė musės užmušti, per pastarąją parą sulaužė vienam vyrukui ranką ir dabar planavo po gabalėlį išnarstyti prie kojų gulinčią mergšę, kuri nusipelnė žmogaus vardo mažiau už pačią Šarlotę, nors jos širdis net neplakė. Nežymiai pakreipusi galvą į šoną, tarsi norėtų įvertintį savo auką, kuri patekusi į vampyrės nagus, greitu metu lengviau atsikvėpti galimybės neturės, Čarlė palengva apsilaižė lūpas. Virš galvos kartas nuo karto pasirodydavo žaibai, kurie kraupiai apšvietė tiesiai it stygą stovinčią vampyrę, nežymiai susivėlusiais plaukais, kruviną ir purviną it velnias, labiausiai pabrėždami, negailestingą ir tarytum iš granito iškaltą josios veido mimiką.
-Tavo žiniai, Demetrija gyvens. Turbūt derėtų tave palikti pirmajam josios delikatesui, nemanai? Na, o kol ji pabus, mums derėtų nuveikti šį tą vertingo, kad laikas neprailgtų, - Bendraudama su Karmen, lyg su nauju savo augintiniu, nors balso tonas ir išliko nepaprastai šaltas bei atgrasus, ji apjuosė merginos kaklą atsinešta virve ir surišo stiprų mazgą, kad šioji nepaspruktų. Visgi, bėgti nebūtų sugalvojęs ir pats kvailiausias asmuo žemėje, atsižvelgiant į tai, kad Čarlė akimirksniu sugautų Karmen. Pradėjo žingsniuoti Natanielio impalos link, kur tikėjosi rasti daug įdomių ir vakarą paįvairinančių žaisliukų, paskui save savaime aišku vilkdama ir rudaplaukę, kuri po ilgokos kelionės iki mašinos, turėtų likti gerokai prismaugta, kas jokios širdgėlos Šarlotei nekėlė, jai netrokštant nieko daugiau, kaip tik pasiguldyti šią gamtos klaidą ant stalo ir ant josios kūno palikti bent jau didžiąją dalį kinų hieroglifų, naudojant patį aštriausią skalpelį. Galbūt net pamirkytą rūgštyje.



And I'd choose you; in a hundred lifetimes, in a hundred worlds,
in any version of reality I'd find you and I'd choose you.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2174

Atiduodama33


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Tr. 06 25, 2014 12:49 am

It per miglą išgirdusi vampyrės žodžius, karčiai nusijuokė, pavartydama akis ir rankomis šiaip taip pasiremdama į žemę, kad šiek tiek kilstelėtų viršutinę kūno dalį. - Įdomu ar ilgai temps iki jos medžiotojas bernelis ją sudoros už blogą elgesį,- iškošė per sukąstus dantis, mat buvo ne tik vis dar uždususi po bėgimo, bet ir svaigstančia galva, kurioje zvimbė taip, lyg ten būtų įstrigusi įkyri bitė. Karmenai nebuvo labai svarbu, gyvens ta blondinė ar ne, tą akimirką, kai suvarė į jos kaklą šukę, jai viso labo rūpėjo kaip dar labiau įskaudinti Natanielį už tą malonų pasivažinėjimą bagažinėje. - Vampyrė padeda medžiotojams. Kaip žavu. Ką gausi už tai, maišelį kraujo? - meiliai pasiteiravo, purviname veide švystelint atšiauriai šypsenai, po kuria mergina profesionaliai slėpė didžiulį nerimą dėl to, ką ši saldžios išvaizdos vampyrė gali su ja padaryti.
Ilgai svarstyti, ar labai blogai baigsis, nereikėjo, nes greičiau, nei buvusi vampyrė spėjo susigaudyti, Šarlotė užvyniojo jai ant kaklo virvę, o tai buvo pakankamai aiškus ženklas, kad šį vakarą kažkam bus linksma. Ir tas kažkas bus tikrai ne Karmen. Vampyrei ėmus tempti Karmeną paskui save, mergina nė nespėjo tinkamai pakilti ant kojų, dėl ko visą kelią nesėkmingai mėgino atsistoti, vis slysdama ir veik griūdama atgal į purvą, o veržianti virvė su kiekvienu suklupimu smaugė vis labiau, tamsiaplaukei tūksmingai gaudant orą.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 18801

Veronique Helena Boucher
You were writing our epitaph,
and I thought we were still alive.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Tr. 06 25, 2014 1:34 am

-Neitas neprisivertė savęs nužudyti tokios padlos, kaip tu, o tu manai pakels ranką prieš moterį, kuri atstoja jam visą pasaulį? Oi, mergyte, - Ironiškai šyptelėjo dramatiškai pavartydama akis ir tęsdama savo kelionę. Į diskusijas su buvusia vampyre, apie kurią per pastarąsias valandas išgirdo pakankamai vien iš išgėrusio Demetrijaus, daugiau nesivėlė, leisdama rudaplaukei suvokti, kad ji nėra Natanielis ir jos nepradės protų kovos, puldamos pravardžiuotis. Visokeriopas Šarlotės pranašumas prieš nusilpusią po bėgimo ir galynėjimosi su medžiotoju merginą buvo akivaizdus ir Čarlė nematė jokio poreikio įrodyti to balsu. Tik ne tada, kai vedė rudaplaukę lyg karvę į skerdyklą, šį vaizdą paversti tobulu trūkstant tik varpelio po Karmen kaklu. Šarlotės žingsniai buvo skubrūs, jai nesustojant net tada, kai telkdavo merginą vilkte vilkti žeme, kol galiausiai jos pasiekė proskyną, kurioje nebebuvo vienos iš mašinų, o šalia impalos puikavosi didžiulis kraujo klanas, lyg priminimas, jog praeitos penkiolika minučių nebuvo tik didelė dalis vieno, per ne lyg išsitęsusio košmaro, iš kurio vampyrei niekaip neišėjo pabusti. Pririšusi palaidą virvės galą prie medžio, ji sutvirtino mazgą kelis kartus jį patikrindama, o tuomet patraukdama link juodos mažulės, kurią su mielu noru vairuotų pati. Atsidariusi bagažinę ji kiek nustebo neradusi nė vieno ginklo, kurie po poros sekundžių paaiškėjo buvo paslėpti po plastmasine lenta, bagažinei esant kur kas gilesnei, nei atrodytų iš šono. Išsitraukusi patraukliausiai atrodantį durklą, ji kiek pavartė jį rankoje, galiausiai palengva prižingsniuodama prie Karmen.
-Pažaiskime žaidimą. Ką renkiesi: netekti vieno piršto ar akies? - Pasiteiravo nekaltu, itin maloniu ausiai balsu, pritūpdama prie merginos ir aukščiau kilstelėdama antakius. Visiškai nebijojo Karmen, kuri prieš ją buvo visiškai bejėgė. Na, nebent rudaplaukė vėl griebtųsi šukės, kuri Šarlotei nepadarytų aboliučiai nieko, greičiausiai sutrupanti į šipulius dar prieš paliesdama akmeninę vampyrės odą.



And I'd choose you; in a hundred lifetimes, in a hundred worlds,
in any version of reality I'd find you and I'd choose you.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2174

Atiduodama33


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pir. 06 30, 2014 5:16 pm

- Kodėl esi įsitikinusi, kad ji vis dar atstos jam visą pasaulį, kai taps tuo, ko jis labiausiai nekenčia,- per vargus išspaudė, vis graibydama ranka ant kaklo pririštą virvę, kad padarytų bent šiokį tokį tarpelį tarp šiurkščios virvės ir kaklo, jog šio taip smarkiai nespaustų ir ji galėtų įkvėpti. - Galiausiai, kas žino, ar jam nepačiuoš stogas ir jis nepradės skersti visų iš eilės. Jis pakankamai sužalotas, žinai, jo akyse užgimusią beprotybę mačiau jau tuomet, kai jis išvydo mane Volteroje,- vis nesiliovė murmėjusi, nors tai darėsi vis sunkiau iki pat akimirkos, kai galiausiai Šarlotė liovėsi ją temusi ir josios pavadėlis taip stipriai nebesmaugė, dėl ko ji galėjo giliau įkvėpti, o galiausiai ir stabilizuoti kvėpavimą. Pririšta prie medžio veik sušnypštė vampyrei į nugarą, šiai imant raustis bagažinėje, iš kurios greitai išsitraukė durklą, kuris privertė Karmeną rimtai sunerimti, ką išdavė josios stipriau ėmus plakti širdis. Vis dėl to, palūžti ir imti verkti ar maldauti pasigailėjimo neketino, tik kreivai nusišypsodama tai iki skausmo miela apsimetančiai vampyrei. - Arba paspėliokim, kuri galiausiai liks be kokios nors galūnės,- atsiliepė ne ką meiliau, kaip mat prisimerkdama, kai vampyrė pritūpė prie jos. Nugara patogiau įsirėmusi į medį, o rankomis į žemę, Karmena ilgai nedvejojusi kilstelėjo koją, taip išspirdama durklą Šarlotei iš rankų ir staigiai jį sučiupdama. Žinojo, kad kraugerei nepadarė absoliučiai jokios žalos, tačiau dabar bent jau laikė rankoje ašmenis, kuriais išlaisvino save iš virvės. Neįsivaizdavo, ką turėtų daryti toliau ar kokią vampyrės reakciją iššauks tokiu poelgiu, bet pakankamai gerai suvokė, kad geruoju nesibaigs.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 18801

Veronique Helena Boucher
You were writing our epitaph,
and I thought we were still alive.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pir. 06 30, 2014 5:48 pm

-Nes mačiau, kaip jis į ją žiūri. Prieš ir po to, kai jai įkandau. Tokios meilės aplinkiniai gali tik pavydėti, - Atsainiai pagūžčiojo pečiais regis visiškai įsitikinusi, jog jeigu kam nors pasaulyje ir lemta būti kartu, tai Demetrijai su Natanieliu.
-Neitas išsikapstys, patikėk manimi, turiu labai gerą nuojautą vos pagalvojusi apie jį. O štai apie tave to paties pasakyti, deja, bet negaliu, - Kreivai vyptelėjo nežymiai palinguodama galvą, tarsi Karmen likimas jau būtų nuspręstas ir rudaplaukė būtų bejėgė ką nors pakeisti. Kas buvo šimtaprocentinė ir nenuginčijama tiesa. Karmen negalėtų pabėgti nuo vampyrės. Ir ji buvo itin toli nuo automobilio, kuris prigrūstas įvairiausiais medžiotojų ginklais, galinčiais pakenkti Šarlotei. Vienintelis josios rankose atsidūręs durklas, kuriuo Karmena Čarlę pristabdyti galėtų vos keletą sekundžių, prilygo smeigtuko dūriui į žmogaus odą. Visgi, ją žavėjo faktas, kaip uoliai buvusi vampyrė kovoja dėl savo gyvybės. Tik bėda, jog nebuvo laikas ir vieta dalyti antrų šansų, kurio Karmen net nebuvo nusipelniusi. Štai kodėl tiesiog plačiau nusišypsojo palengva pakildama ant kojų ir žengusi mažytį žingsnį atgalios, staigiu ir veik nepastebimu judesiu kirto aukštakulniu tiesiai rudaplaukei per blauzdą, greičiausiai suknežindama visus ten buvusius kaulelius iki paskutinio.
-Vietoj tavęs, jau pradėčiau murmėti atsisveikinimo maldelę, - Patyliukais tarė žengdama dar porą žingsnių atgal, kol ta beprotė dar ko nesugalvojo, ir išsitraukusi iš kišenės telefoną greitomis surinko brolio numerį.



And I'd choose you; in a hundred lifetimes, in a hundred worlds,
in any version of reality I'd find you and I'd choose you.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2174

Atiduodama33


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pir. 06 30, 2014 7:16 pm

Tiesiog pavarčiusi akis, vampyrei ėmus postringauti apie begalinę meilę, kuri, jos įsitikinimu, vistiek galiausiai baigsis kuo nors skaudžiu, daugiau nepratarė nė žodžio, visą laiką stebėdama Šarlotę tuo pačiu suktos kalės žvilgsniu, kurį buvo įvaldžiusi ilgiau nei sugeba prisiminti. Keista, kaip visi jai grasino, leido suvokti, kad antro, trečio ar ketvirto šanso nesuteiks, tačiau nė vienas dar nesugebėjo josios įveikti, pritrūkęs arba jėgų ir valios, arba elementariausio budrumo, kaip kad paskutinį sykį nutiko su Natanieliu ir jo blondine.
Tai, kad durklas visiškai niekaip nesužeistų vampyrės, buvo visiška tiesa, Karmen tai žinojo ir nė neplanavo juo naudotis nei mėgindama sužeisti tą pasikausčiusią mergelę, nusiteikusią kažin kokiai kovai ar kankinimams, nei nukreipti josios dėmesį. Kadangi Šarlotei užteko proto palikti Karmen rankose durklą ir nueiti pasiplepėti telefonu, tamsiaplaukė tiesiog buvo priversta dar kartą pavartyti akis. Žinojo, kad vampyrė nejuokauja ir yra nusiteikusi pribaigti ją, prieš tai, ko gero, nemenkai pakankindama, todėl pakankamai greitai suvokė, kaip išvengti bet kokių galimų kančių. - Atsisveikinimo maldelė,- pasivaipydama tarstelėjo nusisukusiai vampyrei ir staigiu judesiu perrėžė savo gerklę tuo pačiu laikytu durklu, taip pat taikliai, kaip ir Demetrijai, greitai ir, palyginus su tuo, ką galėtų padaryti Šarlotė, neskausmingai atsisveikindama su pasauliu. Kaip mat vietoje kritusi mergina, itin greitai nukraujavo, veide sustingus menkutei kreivai šypsenai, mat net pasitraukdama iš pasaulio buvusi vampyrė džiaugėsi dėl to, kad niekas nepatyrė malonumo ją kankinti.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 18801

Veronique Helena Boucher
You were writing our epitaph,
and I thought we were still alive.


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pir. 06 30, 2014 8:15 pm

Savaime aišku nemanė, kad tokia savimyla, kaip ši, bijodama žengti žingsnį į priekį, jog nenusilaužtų išpuoselėto nago, galėtų iš tiesų pakelti prieš save ranką. Štai kodėl durklą vampyrė manė Karmen panaudosiant, kaip ginklą prieš Šarlotę ar bent jau įrankį nupjauti virvę, kad galėtų nors pamėginti pabėgti, kol rudaplaukė intensyviai bėrė žodžius į telefoną. Skambutį privertė nutraukti iš už nugaros pasigirdęs gargaliavimas, privertęs Čarlę akimirksniu apsigręžti vien tam, jog išvystų merginą, tikrąja ta žodžio prasme skęstančia savo pačios kraujyje.
-Po velniais, - Nusikeikusi raudonaakė tik sunkiai atsiduso, paslėpdama telefoną tarp krūtų, kur jį visą laiką ir laikė, o pati pajudėdama merginos link, kurios dundanti širdis pakankamai greitai užgeso. Truputį peikė save už neapdairumą ir vis dėlto, tikslas kaip ir buvo pasiektas, dėl ko merginai nebereikėjo sukti galvos, kokį kankinimo būdą pasitelkti norint užbaigti šio nedėkingo padaro gyvenimą. Nežinojo ar dera ją palaidoti, ar tiesiog išmesti į konteinerį, bejausmėmis akimis spoksodama į negyvą kūną, kai netikėtai buvo priversta sustoti. Ūžtelėjęs vėjelis, suvėlęs nebe pirmo gražumo panelės šukuoseną, privertė Šarlotę kaip man sustingti, jai nežymiai primerkiant akis iš nuostabos. Puikiai suvokė, kad Karmen mirusi, tą išdavė jos visiškai nefunkcionuojantis kūnas, gulintis ant šlapios žemės, kuri noriai į save sugėrė didžiąją dalį iš kaklo ištekėjusio rudaplaukės kraujo. Ir vis dėlto, kažkas nedavė vampyrei ramybės, neleisdamas jai pajudėti iš vietos, tarsi kojos netikėtai būtų apsamanojusios ir suaugusios su visais kemsynais. Čarlė nežymiai pakreipė į šoną galvą, giliai įkvėpdama oro, kurio staiga stipriai prireikė kelis šimtus metų nedirbantiems plaučiams. Būtų pasigailėjusi, kam skambino broliui, bet tas šleikštus jausmas kažkur giliai viduje pakuždomis merginai sakė, jog visa tai toli gražu ne pabaiga. Kad laukia šis tas daugiau. Todėl vietoj to, jog kažko imtųsi, Šarlotė tiesiog nupėdino ir įsitaisė ant impalos bagažinės, užsikeldama koją ant kojos ir sukryžiuodama rankas po krūtine, pasiryžusi sėdėti čia iki pačių paryčių ar bent jau akimirkos, kai atskambins Rendalas.
Visgi, merginos ryžtas išgaravo kartu su pirmaisiais saulės spinduliais, jai visiškai be tikslo šitaip prasėdint geras porą valandų. Suvokusi, kad šitaip nieko nepeš, panelė nusliuogė nuo impalos kapoto, iš bagažinės išsitraukdama kastuvą. Netruko nė penkiolikos sekundžių, kai stovėjo prie gilios duobės, į kurią netrukus įvertė negyvą Karmen kūną, pasidarbuodama taip pat vikriai, kaip ir pirma, taigi netrukus žemė po Čarlės kojomis buvo puri ir lygi. Didžiąją dalį nukritusio ąžuolo, kuris trukdė pravažiuoti toliau, ji perkėlė ties ta vieta, kur puikavosi naujasis buvusios vampyrės kapas, iš kurio ji neturėtų progos ištrūkti net ir labai stengdamasi, kadangi medis per ne lyg stipriai slėgė žemę. Na, nebent kažkas jai padėtų, kas mažai tikėtina, atsižvelgiant jog per šešis tūkstančius gyvenimo metų toji mergužėlė susiveikė tik priešų. Apsilaižiusi lūpas ji nežymiai suraukė kaktą, bet tai nesutrukdė jai įmesti kastuvo į bagažinę ir netrukus nukurti automobiliu tolyn, nė negrįžtelint per petį, tarsi faktas, jog tik ką padėjo kažkam nusižudyti ir pakasė to asmens lavoną jai absoliučiai nieko nereikštų.



And I'd choose you; in a hundred lifetimes, in a hundred worlds,
in any version of reality I'd find you and I'd choose you.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1843

Atiduodama4


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Sk. 07 13, 2014 11:48 pm

Elizaras vis dar gyveno klajoklio gyvenimą. Jis vis dar blaškydavosi po miškus galvodamas, kad čia ras maisto, nors jau kelis šimtus metų medžiodavo jis nebe taip kukliai kaip anksčiau. Pastaruoju metu medžioklės pasidarė sadistiškesnės, greitesnės ir aštresnės. Šis kartas buvo išimtis ne tik dėl to, kad vyras atsidūrė miške, bet ir dėl to, kad jis rinkosi žmones, kurių kraują siurbs. Prieš daugiau nei tris minutes jis buvo sutikęs grupelę miškuose besibastančių jaunuolių, kuriuos, kad ir kaip būtų keista, paliko gyvus. Akimirką Elizaras sustojo ir leido sau susimąstyti apie senatvinę depresiją ar kažką panašaus, kas trukdė jam perrėžti gerkles visų, kurie tik pasitaikė jo nelemtam kely. Galiausiai, praėjus keturioms minutėms ir dvylikai sekundžių nuo medžioklės pradžios, vyras pamatė kažin kokią merginą, prigludusią prie storo medžio, kojas prisidengusią tik džinsiniu sijonu, kuris, tiesą sakant, nepridengė net jos užpakalio bandelių. Nutaręs, kad medį mergina liečia be reikalo, Elis pribėgo prie merginos, be jokių žodžių ar užjaučiančių žvilgsnių prigludo lūpomis jai prie kaklo. Lūpomis pajutęs merginos pulsą, užuosdamas jos kraujo kvapą, jis tik tyliai suurzgė ir aštriais dantimis įsikirto jai į kaklą it į kokį sviesto gabalą. Saldus kraujas jai iš kaklo varvėjo vos ne upeliu, o tai buvo tikras asmeninis rojus senam vampyrui, dar prieš keliolika metų metusiam visas tas vadinamas „vegetarystes“, pasiryžusiam visą egzistencijos laikotarpį žudyti žmones vien tam, kad pasotintų savo gyvuliškus troškimus. Praėjo vos kelios akimirkos, kai vampyras suprato, jog yra sotus, o ir kraujas merginos organizme ėjo į pabaigą, tad jis nulaižė kraują nuo merginos kaklo aplink žaizdą, o tada, besišypsodamas kaip tikras grobuonis, Elis trūktelėjo merginos galvą į šoną, taip nusukdamas jai sprandą. Jis paleido pabalusį merginos kūną, šis dusliai nukrito ant žemės, o Elis nykščiais nusivalė kraujo likučius sau nuo lūpų kraštelių. Jo nelaimei, merginos kraujas bėgo taip smarkiai, kad vienas lašelis nutekėjo per jos krūtinę, tad dabar Elis pamatė, kad jo marškiniai yra vos vos sutepti krauju. Na ką, buvo ir geresnių bei švaresnių medžioklių, bet bent jau bus proga nusipirkti naujus marškinius.
Nusprendęs, kad medžioti pakanka, Elizaras pasileido bėgti per miško glūdumą, stengdamasis nebesusidurti su jokiu gyvu padaru. Su negyvu tuo labiau. Panašu, kad šiandien jam nelabai laiminga diena, kadangi bėgdamas jis pamatė nuvirtusį medį po kuriuo, kaip buvo galima pamanyti iš purios, rodos, tiką sukastos, žemės, buvo kažkas palaidotas. Šiaip jis būtų taip ir prabėgęs, ne jo reikalas, kas ten ką pakasė, tik ta problema, kad jis pajuto it šilumą, einančią iš po žemės būtent tuo metu, kai šoko per nuvirtusį medį. Ir tada jis sustojo. Ir susimąstė. Taip, jis virto pabaisa. Taip, anksčiau net baisiausiuose košmaruose nesapnavo savęs medžiojančio žmones, ypač brutaliais būdais, kokius kartais naudoja dabar, bet ar jis tikrai yra toks beširdis, kad paliktų gyvą padarą po žeme? Taip, kaip buvo paliktas jo biologinis tėvas. Ne, jam pakako žmogiškumo, nepriklausomai nuo to, ar po žeme žmogus, ar koks šernas. Apskritai, gali būt, kad jam tiesiog paranoja, o ta šiluma buvo tiesiog vėstančio gyvio šiluma. O gal tai kažkokia nuojauta. Nepaisant to, Elizaras, tyliai besikeikdamas sau po nosimi, nustūmė nukritusį medį kažkur į šoną, o tada iš lėto, it nenorom, pradėjo atkasinėti žemę. Po kokios minutės jis pagaliau pamatė kūną. Panašu, kad kūnas buvo moters, kurios veidas buvo visas smėlėtas, plaukai susivėlę kaip kokios raganos. Elis suima kūną už kojos ir ištempia iš gilios duobės, o tada greitai ranka nubraukia žemes nuo veido, kad galėtų pasižiūrėti, ar gražų gobį kažkas apturėjo. Ha, staigmenėlė, nes nuvalęs moteriai veidą, vyras net žagteli. Moteris, kurios vėstantis kūnas guli prieš jį, yra buvusi jo boba. Boba, sudaužiusi jam širdį, per kurią jis tapo tokiu beširdžiu, koks yra dabar.
-Staigmena...-sumurma sau po nosim ir atsistoja, kadangi tiką tupėjo, tada persibraukia ranka sau per plaukus. Ir būtinai jam reikėjo sutikt šitą suką, sugadinusią jam gyvenimą. Iš vienos pusės, gaila, kad ji mirė. Iš kitos pusės, tai ačiū Dievui, kad ji mirė, daugiau niekam širdžių nebedaužys.-Na ką, Karmen, prisižaidei,-garsiai pasako ir įsikiša vieną ranką į džinsų kišenę, tada apsisuka ant bato kulno, priėjęs prie nulūžusio medžio, atsisėda ant jo kamieno. Jam labai įdomu, kodėl moters kūnas dabar vėsta, jei ji turėtų būt šaltakraujė. Ta prasme, gyveni ir mokaisi, kuo toliau, tuo daugiau čiūdų ant žemės. Nežinodamas, ką daryt, Elizaras tiesiog spokso į Karmen. Ko gero po kokių dešimties minučių jis sugalvos ją sudegint. O gal kaip tik į morgą nuneš.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2174

Atiduodama33


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pir. 07 14, 2014 8:30 pm

Dėkui dievui buvo negyva, kai Šarlotė, nežinia, kokių tikslų vedina, nusprendė ją palaidoti, nes bent jau išvengė viso siaubo, kurį būtų patyrusi, jeigu ana kankinimams nusiteikusi vampyrė būtų nusprendusi padaryti visiškai tą patį, tik Karmenai esant gyvai. Taip pat tamsiaplaukei, kažkam iš aukščiau josios pagailėjus, o gal ir šėtonui prikišus nagais, jai taip pat nereikėjo ištverti prisikėlimo po žemėmis, be jokių galimybių išsikapstyti į paviršių ir galiausiai vėl mirštant, nežinia, kiek kartų pasikartojant tam pačiam veiksmui. Ko gero, šita suka buvo tikras laimės kūdikis, nes pramiegojusi visą baisumą, ji ėmė atgauti sąmonę tik kažkam prie josios prisilietus. Kurį laiką nejudėjo, regis turėdama prisiminti, kaip reikia naudotis savo galūnėmis, tačiau netrukus, išgirdusi pažįstamą balsą pagiežingai sakant, kad ji prisižaidė, garsiai suaimanavo, pramerkdama akis ir instinktyviai susigriebdama už kaklo, kurį persirėžė, norėdama įsitikinti, kad jis užgijęs. Iš tikrųjų labai rizikavo nusižudydama, nes neturėjo jokių garantijų, kad ši mirtis galutinė, bet, vėl gi, jai šiandien buvo laiminga diena.
Rankomis pasirėmusi į žemę sau už nugaros, sunkiai pakėlė viršutinę kūno dalį, skausmingai nusikosėdama iš plaučių gelmių, iš burnos išsprūstant dulkėms ir žemėms, kurios buvo ant jos suverstos. Susiraukusi dėl nemalonaus sunkiai besikilojančioje krūtinėje, uždėjo ant josios delną, tuo pačiu metu pajusdama ir savo pačios širdies plakimą. Dar kelis kartus garsiai nusikosėjusi ir pasiraukiusi, it itin nepatenkintas gyvenimu vaikas, kuriam apgaulės būdu kažkas į burną sugrūdo citriną, galiausiai Karmena pakėlė akis į viršų, kad pažvelgtų į ją iš viršaus žiūrintis, ant nulūžusio medžio įsitaisęs didvyris, arba nekrofilas, ištraukęs ją iš kapo. Nereikėjo nė sekundės, kad pažvelgus į vaikiną Karmenos veidą perkreiptų siaubas, jai suvokus, kad nors kai paskutinį kartą jį matė, vyrukas baisingai ją mylėjo, dabar, jei jis buvo protingas, tą meilę turėjo pakeisti baisi neapykanta jo širdį sudaužiusiai bjaurybei aka Karmenai, dėl ko ji galėjo netyčia vėl atgulti į duobę. - Elizarai? - pasiteiravo, lyg būtų ne akivaizdu, kad čia sėdi būtent jis, su niekuo nesupainiojamas, seksualus iki begalybės ir, deja, nespinduliuojantis ta pačia šiluma, kurią kadaise skleidė.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1843

Atiduodama4


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pir. 07 14, 2014 10:53 pm

Visą laiką, kol Karmen kosėjo, bandė atsigauti nuo prieš kelias akimirkas patirtų dalykų, Elizaras tiesiog sėdėjo ant nukritusio medžio ir švilpaudamas spoksojo į išsikerojusias medžių lajas, užstojančias visą dangų. Tuo pat metu jis mąstė apie tai, kad visai smagu būtų aplankyti savo senus draugus, gyvenančius kažkur Pietų Amerikoje. Trumpiau tariant, jis stengėsi per daug dėmesio nekreipti į ant žemės gulinčią leisgyvę žmogystą, kuri, kaip jau po kelių akimirkų pasirodė, nebuvo tokia jau ir leisgyvė. Iš esmės Elizaras suprato, kad dabar, kai po šitiek metų sutiko moterį, dėl kurios kažkada buvo pamatęs galvą, jis nebegalės apsimesti, kad jos nėra gyvųjų tarpe. Kaip žinia, anksčiau jis drąsiai bendriems buvusios poros pažįstamiems sakydavo, kad Karmen žuvo ir nieko čia jau nebepakeisi. Jis pats, žinoma, tikėjo tuo, ką sakydavo draugams, nes nemanė, kad tokia moteris kaip Karmen ilgai išbus gyva. Ne todėl, kad ji silpna, o todėl, kad ji gadindavo gyvenimus kitiems. Elizaras puikus pavyzdys to, kad ji gali iš doros kelio išvesti net geriausius ir labiausiai įsimylėjusius padarus.
Akies krašteliu Elizaras pamatė, kaip Karmen atsisėdo, tad jis pats atsistojo ir priėjo arčiau merginos, tačiau laikėsi atstumo. Ne iš baimės, o todėl, kad pats nenorėjo būti šalia jos. Gal bijojo galimai iš naujo užgimsiančių jausmų, o gal tiesiog šlykštėjosi jos buvimu šalia. Pats vyras nesuprato, ką galvoja ir ką jaučia. Išgirdus moters balsą, Elizarui net oda pašiurpsta. Tiek metų negirdėtas balsas skambėjo keistai pažįstamai, taip pat, kaip ir veido išraiška kalbant. Elis papurto galvą ir nusuka žvilgsnį į šoną, tada atsidūsta ir apsisuka taip, kad būtų į ją nugara, kad jam nereikėtų žiūrėti į šią nuostabiai gražią būtybę, kurios grožio net žemės ir purvai nesumenkino.
-Karmen,-pasakė lyg pasisveikindamas ir atsakydamas į jos klausimą. Tik prabilęs jis atsisuko ir įsižiūrėjo į ant žemės sėdinčią moterį, tada įsikišo savo didelę ranką į džinsų kišenę ir nedideliu ratu apėjo aplink Karmen.-Niekada negalvojau, kad rasiu tave po žeme, bet matau, kad laikas palietė ir tave bei tavo aplinką. Kad nebūtų nesąmonių, gali man padėkoti už ištraukimą iš po žemės, o tada mes tyliai išsiskirstysim ir toliau apsimesim, kad mūsų niekas niekada nesiejo,-be didžiausių ceremonijų išsako savo planą ir pritūpia prieš Karmen, įsižiūri jai į akis. Jis neapsimes, kad jam malonu ją matyti, ji pati žino, kad taip nėra, tačiau pažvelgęs jai į veidą jis sugeba išspausti šiokią tokią šypseną. Ko gero jai diena nelabai gera pasitaikė, tad bent jis sugebės iš dalies apsimesti maloniu.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2174

Atiduodama33


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pir. 07 14, 2014 11:20 pm

Pastebėjusi, kaip jaunuolis atsistoja, šiek tiek atsilošė, lyg pati norėtų išlaikyti atstumą ne mažiau, nei to norėjo jis. Nebijojo jo, nes nebuvo absoliučiai nieko, ką jis galėtų padaryti tokio, jog Karmen neatsigautų, tuo jie abu ką tik įsitikino. Vis dėl to, kažkas vertė merginą laikytis kiek atokiau nuo jaunuolio, ko gero tas nuo jo sklindantis šaltukas, kuris buvo itin neįprastas, nes anksčiau Elizaras visuomet buvo tas, kuris besąlygiškai tikėjo Karmena, nors net ir jis pats kažkur giliai nujausdamas, kad jai pasitaisyti jau nebeįmanoma. Na, jis bent jau pasimokė ir padarė išvadas, kas iš dalies džiugino Karmeną, kuri galėjo dabar nebent pasveikinti save su tuo, kad sukūrė dar vieną beširdį, kuris tik kažkokio stebuklo dėka nepasiekė jos šlykštumo lygio. O gal ir pasiekė, nežinia, iš išvaizdos sunku nustatyti.
Situacijai darantis vis labiau nejaukiai, nors šiaip jau garbanė retai jausdavosi nepatogiai, nes mokėdavo valdyti padėtį, mergina neramiai pasimuistė, brūkštelėdama ranka per savo susivėlusius plaukus vien todėl, kad nežinojo, ko šiuo metu turėtų imtis. Stebėjo nusisukantį jaunuolį, įsmeigdama rudų akių žvilgsnį į jo nugarą ir vos susivaldydama, kad neprikąstų lūpos, besigėrėdama tokiu vaizdu. Net jo balsas, vaikinui tariant josios vardą, paleido merginos kūnu šiurpuliukų virtinę, dėl ko ji tapo tik dar labiau sutrikusi, mat buvo visiškai įsitikinusi, kad ji šitaip žmogiškai elgtis nemoka ir josios kūnas nepritaikytas tokiems kažkokio susižavėjimo sukeltiems dalykams. Vis dėl to, kad ir kokia atsiribojusi nuo meilės reikalų ar savigraužos ji buvo, dabar pajuto abu, aiškiai kaip niekad suvokdama, kad kol mintyse laikė prisiminimus apie Demetrį, nepastebėjo to, ką turėjo šalia. Ironiška, kai geriau pagalvoji.
Su nepasitenkinimu pakreipusi galvą žvilgtelėjo į jaunuolį, kuris ėjo aplink ją ir nužiūrinėjo it eksponatą muziejuje, bet vis dėl to po jo žodžių kreivai nusišypsojo, netrukus ir trumpai bei kimiai sukrizendama. - Bet galiu lažintis, kad nesi per daug dėl to nustebęs,- sumurmėjo tuo pačiu saldžiu balsu, kokį jis girdėjo visą tą laiką, jiems būnant drauge, tiesa, šį kartą kiek labiau gergždžiančiu, nes kalbėti tamsiaplaukei vis dar buvo pakankamai sunku. Sutramdžiusi šypseną žvelgė į jaunuolio akis, taip pat begėdiškai tyrinėjančias josios, kiek pakreipdama galvą į šoną. - Abu žinom, kad jeigu visiškai netrokštum būti šalia manęs ir jeigu būtum norėjęs tiesiog tyliai pasišalinti ir apsimesti, kad nieko neįvyko, jau būtum tai padaręs. Dar prieš man nubundant ir tave pamatant,- tyliai sumurmėjo, kiek palinkdama į priekį, kad josios ir vaikino veidus skirtų tik minimalus atstumas, dėl ko josios lūpos kalbant buvo taip arti vyruko lūpų, kad galėjo jas švelniai kliudyti.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1843

Atiduodama4


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pir. 07 14, 2014 11:50 pm

Iš tiesų Elizaras Karmen nužiūrinėjo it kokį eksponatą, jam patiko tai, kad iš esmės moters išvaizda beveik nepakito, tačiau Elizarui ji atrodė visiškai kitokia. Kalba eina ne apie purvais apdribusius rūbus ar plaukus, pilnus molio gabaliukų, o apie jos išvaizdos visumą, veido bruožus. Ko gero ir pats Elis nebebuvo toks pats, koks buvo tada, kai Karmen jį paliko, bėgdama paskui Demetrį ar kokį ten. Būtent dėl to pabėgimo vyras buvusios savo meilės nebelaikė stipria moterimi, nes žinojo, kad daugeliui veiksmų ją pastūmėjo meilė. Taip, tas arogantiškas veidelis ir šaltakraujiškas elgesys vis dėlto slėpė šį bei tą daugiau. Tai, ko metų metus ieškojo pats Elizaras, deja, bet nerado. Matyt, buvo nelemta, o dabar, kai likimas suteikė antrą progą, pats jis mano, kad jau yra per vėlu. gerokai per vėlu.
-Ak, toli gražu nesu nustebęs,-net prunkšteli. Jo nustebint ko gero niekas nebegalėtų, nes gyvenime jis yra matęs tokių dalykų, kad nuostaba iš jo emocijų sąrašo seniai išbraukta.-Jau seniai žinojau, kad ateis diena, kai su tavim bus susidorota,-jis kalbėjo negarsiai, o akimirką pagalvojęs jis pridūrė,-Na, bent jau bandyta susidoroti.-suspaudė lūpas ir suraukė kaktą mostelėdamas į tai, kas liko iš Karmen - iš po žemių iškasta moteris, vis dar negalinti deramai kalbėti dėl to, kad prisivalgė bala žino kokių žemių.
Išgirdęs merginos pamąstymus apie tai, kad jei jis būtų norėjęs, būtų palikęs ją vieną miške, Elizaras tik nusijuokė. Žinoma, jis ir turėjo palikti ją vieną miške, o gal reikėjo nelįsti į ne savo reikalus ir palikti moterį po žeme, tačiau Elis visuomet pasižymėjo smalsumu, net ir prieš savo blogąją transformaciją, tad visiems, kurie jį pažįsta, net neturėtų kilti klausimų dėl to, kodėl vyras čia liko. Panašu, kad Karmen, dar gyvendama su šiuo buvusiu Denali klano nariu, nelabai domėjosi padaru, su kuriuo dalinosi viena lova.
-Žinoma, turėjau tave palikti, bet pasidaviau silpnumo akimirkai. Juk įdomu pamatyt beveik mirštančią moterį, kuri kažkada be gailesčio sudaužė širdį. Neprisisvaik, visa meilė tau mano širdy virto į neapykantą. Jei ir būtų kas nors likę mano širdy, tai nebent meilė tau tokiai, kokia įsivaizdavau, kad esi,-tarė prikišdamas veidą dar arčiau josios. Šį kartą jau buvo galima pamanyti, kad juodu tuoj pasibučiuos, bet kur jau tau. Akimirką žiūrėjęs jai į akis, Elizaras pasitraukė nuo moters ir atsistojo. Užtenka tų nesąmonių, išsidirbinėjimų. Visi puikiai supranta, kad iš šito malonaus pasikalbėjimo nieko gero nebus.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 2174

Atiduodama33


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Antr. 07 15, 2014 4:43 pm

Elizaras, tokia šalta ir savim pasitikinčia mina, kokią paprastai dėvėdavo Karmena, draskė buvusios vampyrės savimeilę į gabalus, nors iš josios veido nedingo keista savimi pasitikinčios bjaurybės šypsenėlė, kuri ko gero jau buvo firminis tamsiaplaukės ženklas. Po vyruko žodžių, sugriežė dantimis. Pats laikas buvo susivokti, kad vampyras su ja elgiasi taip pat, kaip ji elgiasi su absoliučiai visais ir galbūt ji netgi galėtų pasimokyti, bet vargu, ar tai įvyks, jai viso labo tiesiog pagiežingai pavarstant Elizarą žvilgsniu, bet nepadarant absoliučiai jokių išvadų. - Bandė, bet nesugebėjo,- ištarė pakraipydama galvą, josios minai tiesiog spinduliuojant dirbtiniu apgailestavimu dėl to, kad vargšai medžiotojai kartu su padėti pasiryžusia vampyre nesugebėjo jai padaryti absoliučiai jokios žalos, na, nepaisant sugadintų brangių drabužių, kurie ko gero ir buvo didžiausias save įsimylėjusios bjaurybės širdies skausmas. Žvilgsnį nukreipusi į ranką, kuria vaikinas mostelėjo į ją lyg nebyliai lieptų pasižiūrėti pačiai į save ir suvokti, kad nieko neliko, sukandusi dantis iš nepasitenkinimo grubiai atstūmė jo ranką, na, ar bent jau pabandė tai padaryti, rodos, pamiršusi, kad dabar, būdama žmogumi, jėga negali konkuruoti su vampyru, kuris net ramybės būsenoje buvo pajėgesnis už šitą smulkutę žmogišką būtybę. - Gal ir tu išliesi savo širdies skausmą, nudėdamas mane kokiu nors įmantriu būdu ir pakišdamas po žemėmis? - pašaipiai pasiteiravo, aukščiau kilstelėdama antakius. Situacija, jeigu vampyras būtent taip ir pasielgtų, ko gero būtų daugiau nei absurdiška. Mergina ko gero vėl turėtų gulėti po žemėmis ir laukti, kol kas nors ją iškastų, o vėliau, susivokęs, ką aptiko, vėl pakastų. Pasaka be galo, kai turi šitiek tavęs nemėgstančių žmonių. Ar nemirtingųjų.
Po jaunuolio juoko, tvirtai suspaudė lūpas į liniją, pamažu vis labiau siusdama, nes vyrukas pradėjo ne juokais ją erzinti. - Nebūk toks dramų karalius, Elizarai,- sumurmėjo, pavartydama akis. - Net jeigu anksčiau ir turėjai už ką badyti mane pirštais, dabar nebeturi tam jokios teisės. Tu tapai tokiu pat, kaip aš. Dėl tokių pačių priežasčių. Tad kas tu toks, kad mane teistum? - burbtelėjo, atsakydama į jo kalbą apie tai, kad Karmen nėra tokia, kokią jis visad matė ar verta meilės. Buvo akivaizdu, kad abu jie visiškai vienodi - silpni ir dėl meilės nuėję klystkeliais, tik Elizaras galbūt nesiruošė to pripažinti, ko gero vis dar laikydamas save geresniu už priešais jį sėdinčią merginą. Jiems sėdint taip arti vienas kito, buvo galima veik fiziškai pajusti tarp jų tvyrančią vampyro išspinduliuotą neapykantą, lyg uždegus degtuką viską aplinkui sudrebintų sprogimo banga. O Karmen akivaizdžiai tuo mėgavosi, stebėdama, kaip jis begėdiškai palinksta dar arčiau jos, o vėliau nesugebėjęs ištverti įtampos atsitraukia, pakildamas ant kojų. Nusišypsojusi vampyrui į nugarą, pati neskubėdama paliko ant kojų, iš karto sukryžiuodama rankas ant krūtinės ir žengdama kelis itin lengvus ir grakščius judesius, primenančius veikiau sėlinančią katę, o ne ką tik iš kapo išlindusią žmogystą, link vis dar jai nugarą atsukusio jaunuolio, sustodama visai arti jo. - Jeigu tau šitaip atgrasu būti šalia manęs, tai dink iš čia,- pasistiebusi, kad pasiektų vyruko ausį, sukuždėjo negailėdama saldaus tono.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1843

Atiduodama4


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   Pir. 07 21, 2014 12:54 pm

Stebėdamas Karmen Elizaras negalėjo nepastebėti jos firminės šypsenėlės, kurią anksčiau buvo įsimylėjęs iki kaulų smegenų. Ši šypsena jam visuomet primindavo, kokia savarankiška ir stipri yra jo moteris. Na, dabar jau buvusi. Vyrui prireikė net kelių akimirkų, kad suvoktų, jog dabar Karmen už jį yra silpnesnė kokį šimtą kartų, tad nebereikia jos laikyti stipria. Tarp kitko, jis mylėjo ir jos stiprumą, kartais ir aikštingumą. Apskritai, Elizaras buvo siaubingai įsimylėjęs šią moterį, pats tai pripažįsta ir niekada to neslėpė. Išgirdęs jos klausimą apie nužudymą, Elizaras plačiai nusišypso. Jam patinka tai, kaip labai Karmen nuvertina jį. Taip, nuvertina, o ne pervertina. Jam visuomet atrodė žema žudyti žmones ar kitas būtybes tik norint išlieti pyktį ar nuo senų laikų likusį skausmą.
-Ak, Karmen, nebūk juokinga. Yra kelios krūvos vampyrų, galinčių tai padaryti už mane, o aš net neketinau tavęs vėl pakasinėt po žeme,-neatsiliko nuo jos, pats kalbėjo ganėtinai pašaipiu balsu. Rodos, Karmen iš tikrųjų pati nenorėdama jį pavertė šlykščiu padaru. Ganėtinai panašiu į ją pačią.
Dar kartą nužvelgęs purviną merginą, Elizaras paėjo į šoną ir pirštais perbraukė per vos ne vos krauju išteptus marškinius. Vien nuo minties apie tai, kad po šio nemalonaus pokalbio jam teks grūstis į prekybos centrą ir pirktis marškinius, privertė vyrą sudrebėti. Jau mieliau jis čia stovės ir kalbės su šia moterimi, nes prekybos centrai - ne jam. Galų gale, greičiausiai reikės vėl nužudyti kokį nors pro šalį einantį žmogų ir pasiskolinti iš jo marškinius. Ir maloniau, ir pigiau. Klausantis jos minčių apie tai, kaip Elis tapo tokiu pačiu, kokia yra ir Karmen, vyro veidas po truputį apsiniaukia. Jis pats žino, kad yra pabaisa, visada toks buvo, tik anksčiau tai bandė paslėpti.
-Aš toks pats kaip tu?-pakeltu balsu paklausė, tada pašaipiai nusijuokė, tačiau akyse neatsispindėjo noras juoktis. Kaip tik, jo veidas buvo toks šaltas, kad kokia nors kita moteris apalptų vietoje. Bet tik ne Karmen. Jis pats tai žinojo ir net nebandė jos įbauginti.-Jei tarp mūsų ir yra panašumo, jis atsirado tikrai ne dėl tokių pačių priežasčių. Taip, aš tokiu tapau, nes sudaužei man širdį, o sudaužytos širdies niekuomet nebesuklijuosi, o tu? Visą savo egzistencijos laikotarpį buvai akla. Panašu, kad tokia ir likai. Šimtus metų vaikeisi tą... Demetrijų ar koks ten jo vardas, nesvarbu. Pati galvojai, kad tai meilė, bet patikėk manim, širdele, tu net neįsivaizduoji, kas yra meilė. Vaikeisi iliuzijos apie meilę, bet kur dingo ta tavo meilė tada, kai tu guli po žeme? Todėl gali net nepradėt kalbų apie tai, kad tapom beširdžiais dėl tokių pat priežasčių,-truputį įsikarščiavo vyras. Matosi, kad jis vis dar truputį griežia dantį ant Karmen, ko gero dėl to, kad ji pasirinko ne jį. Galų gale, jis pats be jos gyveno toliau, turėjo kitą moterį, bet panašu, kad tokia meilė, kokią jis jautė Karmen, įstringa giliai viduje. Nors galima abejoti. Tikėtina, kad ta begalinė meilė peraugo į neapykantą. Apskritai, tai Elizaras pats pasimetė jau.
Jam reikėjo laikytis nuo jos atstumo, reikėjo apsimesti, kad tarp jų nieko niekada net ir nebuvo, būtent todėl jis atsistojo ant kojų ir pasitraukė nuo jos. O po savo kalbos jis vis dar buvo įsiutęs, nors bandė tai nuslėpti. Elizaras visuomet buvo kaip koks degtukas, tik ankščiau savo emocijas bandydavo slėpti po abejingumo kauke. Bandydamas nusiraminti, jis pajautė Karmen kvapą prie pats savęs. Nuo jos kūno sklindanti šiluma šildė jo nugarą, tad Elis akimirkai sustingo. Ir vėl pagautas įsiūčio, jis apsisuko, suimė Karmen už kaklo ir greitu judesiu nustūmė ją nuo savęs per atstumą, lygų jo rankos ilgiui. Per akimirką ji ne tik atsidūrė tolėliau nuo jo, bet ir buvo nustumta prie medžio ir prie jo priremta.
-Laikykis nuo manęs atokiau, Karmen,-suniurna sukandęs dantis, ranka vis dar spausdamas jos kaklą.
Atgal į viršų Go down


Sponsored content


RašytiTemos pavadinimas: Re: Miškas   

Atgal į viršų Go down
 
Miškas
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 13Pereiti prie : 1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Miškai-
Pereiti į: