sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 staliukai viduje

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3, 4
AutoriusPranešimas

PRANEŠIMAI : 1299

Xavier Quiñones Clark
You found your house
so where's your home,
where's your home?


RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai viduje   Antr. 05 05, 2015 12:10 pm

Iš tiesų Brendanui sudėtingiausia buvo garantuoti, jog vėl nepasielgs taip, kaip anksčiau. Ilgą laiką beviltiškai bandęs justis laimingu, kai galiausiai pabandė rišti šeimyninį lizdą, nebegalėjo ilgiau savęs apgaudinėti, kad jo nė kiek netraukia per prerijas nusitęsusios karštos ir sausos tamsios asfalto juostos ir kelionės ištiesto aukštyn nykščio pagalba, apsimetant, jog jam „pakeliui”, net jei maloningas vairuotojas net nepasisakė, kur važiuojąs. Toks būdas tiesiog buvo idealus vyriškiui ne tik pamatyti nežinią, visai nematytus kraštus ir su jais susipažinti, bet ir išsivaduoti nuo visų rūpesčių ir pirmąkart per ilgą laiko tarpą pasijusti visiškai savame kailyje. Galbūt todėl sunkiai vilkolakis gebėdavo prisirišti prie kitų - o gal to sąmoningai nedarė, nujusdamas liūdnas pasėkmes ir galimus išsskyrimus. Vis dėlto pažintis su Norah buvo išskirtinė ir nepakartojama, pirmoji, tokių stiprių jausmų vedama paskatinusi jį bent bandyti keistis. Akivaizdu, jog tokio išbandymo jis neatlaikė ir dabar teks susitaikyti su tokia situacija. Kad ir kokius širdį glostančius žodžius ji kalbėjo, James kilo daug abejonių, ar iš tiesų ji pasiryžtų visiškai neprognozuojamam atsiskyrimui nuo materialaus pasaulio, kurių gausos ignoruoti jis tiesiog negalėjo. Net jei jos ir būtų nepagrįstos, taip drąsiai ir staigiai to užklausti būtų ne tik netaktiška, bet ir peržengtų visas sveiko dramatizmo ribas, net jei laiko tempimas neatrodė protingas sprendimas, žinant, kad santykiams vėl progresuojant, toks klausimas tikrai kils. Beliko tik viltis, jog mylima moteris ne tik supras jį, ar prisijungs prie betikslių klajonių, rodos, jam jau seniai tapusių gyvenimo džiaugsmo šaltiniu, bet ir netaps trečia nereikalinga gija ryšyje tarp šio proceso ir vieniško gamtos vaikio, o šį gal net papildys nesitikėtais pojūčiais, spalvomis ir prieskoniais.
Nors ir sulaukęs patvirtinimo į itin rūpėjusį, tačiau lūpų nepalikusį klausimą, nors ir buvo to pamalonintas, šypseną slėpė ir negalėdamas būti tikras žodžių teisingumu. Užsimiršimo kito glėbyje gal ir nepateisintų, bet priežastis suprastų kur kas paprasčiau, tad šiek tiek nepatenkintai susimąstęs, paraukia kaktą, kelis kartus lėtai perbraukdamas per barzdotą sritį žemiau lūpų.
- Nebijai, kad jas aš tik pagilinsiu? - taip pat susrūpinęs, tyliu balsu paklausia, nesukeldamas jokio įspūdžio apie blogus ketinimus - tik gana realios galimybės svarstymą, tarsi jeidu būtų aplinkoje, kur visi aplinkui juos pažįsta ir kelia būtas ir nebūtas paskalas, o ne svetimoje šalyje, kur artimiausia gyva dvasia angliškai suprato tik porą pagrindinių žodžių, susijusių su užsakymais.
Nežinodamas to tikėtis iš merginos žodžiais neįspėto ir pradėto veiksmo, nejučiomis įsitempia, o įtampa atslūgsta vos po kelių akimirkų, kai atėję signalai informavo apie neužtikrintus žingsnius jo minkštasuolio link. Jau ketinus parodyti klausiamą, situacijoje nebesigaudančią miną, pajunta švelnius, vėl nyrančius iš užmaršties, prisilietimus, gal dėl ilgesnės pauzės tarp jų, atrodančius kur kas jautresniais, kas priverčia vyrą pamiršti visus veido raumenų tampymus, siekiant parodyti nepasitenkinimą. Prasidėjusį bučinį užtęsia gana ilgai, visai namtinei, blausiai aplinkai atrodant ir suspindint tarsi sapne, primenančiame hipių judėjimą ir psichedelinius klipus, kas akimirką visai suklaidina Brendaną, suabejojant, ar iš tiesų tai galėjo būti tiesa. Galbūt tokia staigi mintis privertė jį atsitraukti kur kas anksčiau laiko, plaučiuose dar nepritrūkus oro.
- Palauk.. man jau kiek per daug viso šito. Geriau man papasakok ką nors visai nereikšmingo, ką praleidau nebūdamas su tavimi ir leisk man bent kelias minutes tiesiog pasiklausyti tavo balso, - jusdamas, jog emocijų karuselė sukasi per greitai, suėmęs merginos delnus, ir jų nepaleisdamas kelių lygyje, šitaip pabando užtraukti stabdį ir nusišypso, tikėdamasis, jog po tokio jo veiksmo nepadarys daugiau žalos, priversdamas merginą atsistoti ir dabar jau išeiti tiesiai pro duris. Įtarė, kad pauzės reikia ne jam vienam, bet galbūt Norah per daug įsisiūbavo, kad į tai reaguotų blaivia galva ir būtent dėl to, jog taip sustojus nebus galima grįžti net ir prie itin malonios ir trokštamos veiklos, jis velniškai nuogąstavo.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : “Let's run away." "To where?" "Alaska." "What's in Alaska?" "No clue," I whispered. "Find out with me.”
CLAIM : Zac Efron
PRANEŠIMAI : 1674

Garrett Percival Denali
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.


RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai viduje   Antr. 05 05, 2015 8:59 pm

Vyro pomėgis elgtis nerūpestingai ir savo poelgiais išsiskirti iš minios, puoselėjant kiek laisvesnį gyvenimo būdą, iš tikrųjų buvo viena iš labiausiai žavinčių jo savybių, Norai nejučia ir pačiai neretai imant nepaisyti rėmų, į kuriuos ją norėjo įspausti artimieji. Galbūt dėl šios priežastis merginos giminaičiai nevengdavo piktų pastabų, vos tik kalba pasisukdavo apie jos mylimąjį, įkyriai tikindami, kad mišrūnė nusipelnė ko nors pastovesnio ir stabilesnio, nes daugelis manė, kad vienoje vietoje ilgą laiką užsibūti nemėgstantis Brendanas, atsisakys savo įsitikinimų vien todėl, jog ją mylėjo. Galima tik įsivaizduoti, kaip kvailai pasijuto tamsiaplaukė, kuomet vieną rytą pabudusi nerado jo šalia savęs, o nedidelis vyriškio turtas buvo pradingęs kartu su vilkolakiu, sąžinės balsui įkyriai kartojant, kad turėjo to tikėtis ir tik savo neatidumo dėka nepastebėjo, jog sėslus gyvenimo būdas nepriimtinas į klajones linkusiam sužadėtiniui. Tai, kad netaps jo žmona, Norą turbūt liūdino mažiausiai, nes jai vestuvės ir šeimyninio gyvenimo kūrimas tikrai nebuvo esminis dalykas, moteriai daug labiau pykstant dėl prarasto širdžiai artimo žmogaus, kurio sieloje paliktą pėdsaką, rodos, matė visur, kur tik pasisukdavo, ilgą laiką netgi vengdama apskritai keltis iš lovos, jog netyčia pastebėta detalė neprimintų laikotarpio, kai jautėsi visokeriopai laiminga ir nebūtų galėjusi sakyti, kad yra kuo nors nepatenkinta, iki pat tos akimirkos, kai viskas prieš jos pačios akis pabiro į šipulius. Visgi, jos ilgesys Brendanui buvo pernelyg stiprus, jai vos sustabdant save nuo to, kad kaip kokia katastrofą išgyvenusi auka, pultų jam į glėbį, šnibždėdama, kad myli lygiai taip pat stipriai, kaip ir anksčiau, todėl užkirstų visus kelius, jei tik tai sustabdytų vyriškį nuo išėjimo, tačiau taip nepasielgė, savo mintis verčiau išreikšdama balsu, net jei stipriai saujose gniaužiami pirštai turėjo pakankamai aiškiai parodyti, kad jai prireikė nemažai valios pastangų, norint išlikti ramiai ir nepadaryti nieko panašaus.
- Bijau. - be jokių užuolankų pripažino mergina ir sukando virpėti pradėjusią apatinę lūpą, mišrūnei jokiu būdu nenorint palūžti ir neparodyti, jog būtent tokia baimė ją stabdo nuo pareiškimo, kad ji vis tiek norės būti kartu su juo, kad ir kaip kvaila ir nelogiška tai bebūtų, nes nesitikėjo rasti kitą asmenį, šalia kurio visada galėtų jaustis savimi.
Sukilusi nostalgija ir netikėtai aplankę prisiminimai apie judviejų drauge praleistą laiką, išprovokavo rudaplaukę pakilti iš savo vietos ir atsirasti arčiau, nė neatsiklausiant vyriškio nuomonės, prieš prisiglaudžiant prie jo ir parodant, kad neišnyko ne tik emocinis, tačiau ir fizinis ryšys, kuris, matyt, nebuvo labai silpnas, jei užteko tik neilgo pokalbio, kelių ilgesingų žvilgsnių ir mišrūnė glaudėsi prie jo lūpų, tarytum niekada nė nebūtų nuo jų pasitraukusi. Vis dėlto, tokio savo elgesio Nora nė trupučio nesigailėjo, kuomet vos vienas bučinys dar kartą jos širdyje sukėlė sumaištį ir privertė ją plakti stipriau nei paprastai, tarsi iš letargo miego pažadindamas žvėrį, kuriam užteko tokio paprasto gero, kad kiltų noras pabusti. Bučiniui nutrūkus, mergina tyliai atsikvėpė ir pramerkė akis, įsižiūrėdama į vaikiną ir išspausdama nuoširdesnę, ne tokią iškankintą šypseną, kai išgirdo jo pasakytus žodžius.
- Atėmiau tau žadą? - ji vyptelėjo ir išlaisvino vieną ranką iš jo delno, pasisukdama į šalį ir atsargiai stumtelėdama jau atšalusios ir nė nepaliestos kavos puodelį kiek tolėliau, nes pati sumanė atsisėsti ant staliuko, tiesiai priešais Brendoną, dar įsiklausydama į garsus, kad spėtų pasitraukti prieš senai medienai trakštelint, o jai pačiai su visu stalo turiniu nukrentant ant grindų. - Kad nebūtų liūdna vienai, buvau nusipirkusi auksinę žuvelę, kurią pavadinau Nemo. Žinau, beprotiškai lėkšta, gali to nesakyti. - turbūt pirmą kartą šį vakarą, tamsiaplaukė tyliai nusijuokė ir sunėrė judviejų pirštus kartu, žvilgtelėdama į tą pusę ir jau ne pirmą kartą įsitikindama, kad jie idealiai užpildė visus tarpelius, kaip ir jis visada papildė jos širdyje esančią tuštumą. - Taigi, po kelių dienų vargšiukas mirė, nes per savo užmaršumą pamiršau sureguliuoti akvariumo temperatūrą ir vietoj gyvybingos plaukiojančios žuvytės, radau iškepusį neatpažįstamos kilmės padarą. - Nora suspaudė lūpas, kad nepradėtų juoktis, nes tas nutikimas jai vis dar atrodė komiškas, nors iš dalies ir liūdino, suvokiant, jog moteris neturėjo jokių gabumų šalia savęs ilgesnį laiką išlaikyti net tokį menką gyvį, tad kalbėti apie buvimą su kitu žmogumi turbūt nė nevertėjo.


Happiness is the choice. The choice to think positively, to see the best even in the worst situations, to believe that things will get better. We make choices every day, make the right one.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1299

Xavier Quiñones Clark
You found your house
so where's your home,
where's your home?


RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai viduje   Tr. 05 06, 2015 11:40 pm

Net jei tai atrodė itin nepriimtinas ir svetimas vyrui dalykas, noras bent kiek pasikeisti sulig santykių su Norah progresu vis stiprėjo, ir toli gražu ne į tą pačią pusę. Vis stipriau įsitikindamas, jog tai nebuvo lengvabūdis susižavėjimas, o greičiau ryšys, išliksiąs arba nutrūkęs skaudėsiąs visą likusį gyvenimą, Brendan nuoširdžiai troško garantuoti bent šiokį tokį stabilumą ne kiek savo, bet josios gyvenime, kuriam tokie sprendimai jau neabejotinai darė didelę įtaką. Dievaž, rūpėjo ir jos giminaičių nuomonė, net jei ir jam pačiam tai kategoriškai neigiant, taip neatrodė, norėjo jų pastabas palenkti į švelnesnę pusę, kad abiems jiems kartu gyventi būtų nesulyginamai lengviau. Tačiau, kaip sakoma - gerais norais grįstas kelias veda į pragarą, tad ir šiuo atveju atsitiko panašiai. Neužtektinai pasistengus, o gal tiesiog nesugebant atsisakyti laukinio vėjo, kedenančio banguotis linkusius ilgokus plaukus, žinant, kad trokštama ori ir užtikrinta senatvė dar nenusimato ilgame vilkiško gyvenimo horizonte, jis nebesivargino, susidėjęs į apdriskusią kuprinę keletą daiktų ir tiesiog gerai neapsvarstęs tokio poelgio pasėkmių, kurios graužė iki dabar pat, patraukė gaudyti vėjo laukuose. Kone tiesiogine prasme.
Nors po visų pakankamai daug optimistiškai nuteikiančių replikų, kurių realiomis Brendan dar prieš gerą valandą nebūtų pavadinęs, jis dabar drįso tikėtis neiginio, daug nenustemba išgirdęs iš tiesų kur kas labiau situaciją atsipindintį žodį, patvirtinantį visus nuogąstavimus, kad reiks ne tik daug pastangų, bet ir kantrybės, laiko bei begalės išsakytų ar parodytų įtikinėjimų, kad ši baimė dingtų ir sugriautas pasitikėjimo bokštas vėl iškiltų į pradinį aukštį. Tai puikiai suvokdamas, tik sukandą lūpą, nuleisdamas galvą žemyn ir taip nebyliai tik dar kartą pripažindamas ir prisiimdamas visą kaltę ir atsakomybę už padarytus veiksmus, įtardamas, kad žodžiais negalėtų to taip gerai išreikšti, ypač žinant, kad kūno kalba per metus ženkliai nepakito ir vien iš to mergina pažinojo jį kaip nuluptą.
- Galima pasakyti ir taip, - užlaikydamas išties pakankamai laimingą ir patenkintą šypsenėlę veide, atsako, netrukus akimis nusekdamas Waters veiksmus, kas tik priverčia jį suklusti, parodant akivaizdų nesutikimą ir stiprią abejonę jos elgesiu. Nepaisant to, apsiėjo be perspėjimų žodžiu, nes stipriai sugirgždėjęs stalas nekelė daug pasitikėjimo ne tik Brendanui, bet ir tamsiaplaukei.
- Apsimesiu, kad neįsižeidžiau, kad nepavadinai jos Brendanu, - murmteli vis dar atceit nepatenkintas, nes puikiai abu žinojo, jog vilkolakis savimylų sąraše tikrai užimtų paskutiniąsias pozicijas. - O jei rimtai, tai kai nepabijosi auginti kitos žuvelės, temperatūrą sureguliuoti pasižadu aš, - net jei dažnai James nuplaukdavo į lankas, iš tiesų buvo stebėtinai praktiškas ir nagingas vyras, tad nenuostabu, jog pasisiūlė ir šįkart, tai, jog jau palaidūniškai planuoja ateitį kartų, suvokęs tik po jau išbaigtų sakyti ir nesugražinamų žodžių, tad kiek vėl dirstelėjęs į jų sukabintus pirštus, vėl pakelia akis į rudai žalsvas merginos raineles ir nusišypso.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : “Let's run away." "To where?" "Alaska." "What's in Alaska?" "No clue," I whispered. "Find out with me.”
CLAIM : Zac Efron
PRANEŠIMAI : 1674

Garrett Percival Denali
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.


RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai viduje   Kv. 05 07, 2015 1:35 am

Nora niekada neprašė jo keistis, manydama, kad toks reikalavimas tik sudraskytų vyriškio sielą į kelias dalis, jam plėšantis tarp įprasto gyvenimo būdo ir to, kuris vertė nuotykių ištroškusią širdį spurdėti krūtinėje, tačiau taip pat niekada nesakė „stop!”, kuomet jis stengėsi prisitaikyti prie aplinkos ir aukojo dalelę savęs vien tam, jog jai būtų geriau. Mergina iš dalies jautėsi kalta dėl to, kad nutylėjo apie savo susirūpinimą ir nieko blogo nesakė apie pasipiršimą, nors ir manė, jog galbūt jis daro klaidą, taip kardinaliai keisdamas savo požiūrį į tokius rimtus įsipareigojimus, tačiau jos pačios savanaudiškas noras išlaikyti Brendaną prie savęs, kaip tik įmanoma ilgesnį laiko tarpą, sustabdė nuo bet kokių komentarų, jai tik ramiai šypsantis kiekvieną kartą, kai koks nors pažįstamas pasveikindavo su sužadėtuvėmis, kai giliai širdyje lindintis abejonės kirminas, graužė ją, įkyriai klausdamas, ar iš tiesų jie prieis prie planuojamų vestuvių. Galbūt todėl pagrindinis visą tą laiką tamsiaplaukę kankinęs jausmas buvo ne begalinė nuostaba netikėjimas taip susiklosčiusiais įvykiais, bet širdgėla ir baimė dar kada nors veltis į rimtus santykius, kai negalėjo garantuoti, kad vėl nenutiks nieko panašaus. Nora niekada dėl viso to nekaltino vien vyro, puikiai suprasdama, jog ir pati negalėjo vadintis nekalta avele, kuomet daug geriau į pasiūlymą tuoktis, būtų buvę atsakyti neigiamai ir patikinti, kad jai visiškai užtenka gyvenimo kartu, o prieš visus paskelbti, jog myli neatrodė būtina, nes mišrūnė jau seniai tai žinojo ne vien dėl jo garsiai išsakytų žodžių, tačiau ir dėl žvilgsnio, kuris, pasak aplinkinių, į ją žvelgiant, tapdavo švelnesnis. Apsimetinėti, kad viskas eisis lyg per sviestą, jie neturės jokių problemų ir netrukus apskritai pamirš apie savo išsiskyrimą, atrodė lygiai taip pat beprasmiška, kaip tikėti išankstinėmis orų prognozėms, Norai suvokiant, jog nervinsis kiekvieną kartą, vos tik vyras pradings ilgiau nei kelioms valandoms ir jautriai reaguos, jei jis nuspręs užsisklęsti ir nesakys savo minčių. Tokie dalykai merginai kėlė paniką, tačiau noras bent jau pabandyti pažiūrėti, ar iš jų dar gali kas nors išeiti, visgi, buvo pakankamai stiprus, kad ji galėtų nusižengti savo pačios įsitikinimams ir dar kartą įsileisti Brendaną į savo širdį.
Matydama kiek pagerėjusią vilko nuotaiką, pati rudaplaukė jautėsi ramiau ir nekrūpčiojo dėl kiekvieno išsakyto žodžio ar atlikto veiksmo, leisdama sau truputį atsipalaiduoti ir nesijaudinti, kad vyriškis tuoj persigalvos ir staigiai pradings pro duris, jau antrą kartą numesdamas jam ištiestą moters širdį į šalį, kaip nereikalingą daiktą, kurio jau neįmanoma naudoti pagal paskirtį.
- Galvojau apie tai, bet, deja, ta žuvelė visai nebuvo panaši į tave. Nei ilgų garbanų, nei tamsios barzdos. - Nora vyptelėjo, nepraleisdama progos paerzinti vyrą, nors iš tiesų džiaugėsi tuo, kad jis nusprendė pasidomėti, koks buvo jos gyvenimas, kai jame trūko pačios svarbiausios grandies. - Ir tada ją pavadinsim tavo vardu. - pridūrė mergina ir mažumėlę suraukė kaktą, jausdamasi taip, tarsi jie aptarinėtų svarbias būsimos bendros ateities detales, tam labiau panašėjant į rimtą pokalbį apie vaikus, o ne nereikšmingą diskusiją augintinių tema, jai nutylant, kol nepradėjo plėtoti kalbų apie tokias problemas, kam buvo gerokai per anksti, norint viską išlaikyti gana stabiliai.
- Manau, kad mums derėtų eiti kur nors kitur, užuot švaisčius to vargšo padavėjo laiką. - ji prabilo ir žvilgtelėjo pro langą, rodos, tik dabar prisimindama, kad jau seniai sutemo ir įsivyravo naktis, todėl dauguma įstaigų jau seniai baigė savo darbo laiką, o vietiniai gyventojai jau guli lovose ir mėgaujasi gražiais, spalvingais sapnais. - Vienintelė problema yra ta, kad nelabai turime, kur dėtis... Viskas, ką galiu pasiūlyti, tai mano viešbučio kambarys. - kiek abejojančiu balso tonu ištarė tamsiaplaukė, nes nebuvo tikra, ar tokia aplinka tiktų, jiems norint išsiaiškinti, prie ko prives toks susitikimas, tačiau vis labiau šąlantys kavos puodeliai taip pat leido manyti, kad vis dėlto reikėtų pasirinkti kitą vietą, kuri būtų tinkamesnė judviejų pokalbiui.


Happiness is the choice. The choice to think positively, to see the best even in the worst situations, to believe that things will get better. We make choices every day, make the right one.
Atgal į viršų Go down

PRANEŠIMAI : 1299

Xavier Quiñones Clark
You found your house
so where's your home,
where's your home?


RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai viduje   Kv. 05 07, 2015 11:37 pm

Santykiai be nuopolių visuomet buvo pasmerkti sugriūti anksčiau, nes tai tebuvo iliuzija - arba bent jau save taip kartais drįso save guosti Brendan, žinodamas, kad vienu ar kitu jo poelgiu moteris, su kuria jis jau ilgą laiką siejo savąją ateitį, nebus itin patenkinta. Viena vyro klaidą išties visai netrukus sekė kita ir kelerius metus, nepaisant itin stipraus ir palyginti greitai užsimezgusio tiek dvasinio, tiek fizinio ryšio, lipdyti pasitikėjimo pamatai, laikę visus santykius, ėmė rodytis nebe tokie stabilūs ir lėtai byrėti, kol prasižiojus skylei, tai kas buvo matoma ir aplinkinių, subyrėjo kone akimirksniu. Nežinomybės tai statant iš naujo labiausiai bijojo dėl to, kad buvo didelė tikimybė sveikam susirūpinimui peraugti į kontrolę, kurios atsiradimas vilke iššauktų priešingą norimai reakciją - ilgą nenorą grįžti į bendrus namus, kuriam vis dėlto dingus, sulauktų tik dar didesnių priekaištų. James nebuvo itin konfliktiškas - vietoj to, kad veltųsi į, jo galva, bereikšmius, ginčus iki užkimimo, jis pasirinkdavo kreivai nusišypsoti ir paėjus į šalį tiesiog patylėti, netrukus gerai atvėsinant priešininką. Tai, savaime suprantama, buvo mažiau veiksminga gyvenant po vienu stogu, kur konfliktą anksčiau ar vėliau, su daugiau ar mažiau agresijos tenka išspręsti, bet Brendan tiesiog sunkiai įsivaizdavo situaciją, kurioje toks mylimas žmogus kaip Norah išvestų iš kantrybės taip, jog visai nesuvaldytų nei balso stygų, nei paprasčiausios kantrybės.
- Jei taip ieškojai panašumų, verčiau reikėjo nusipirkti vilkšunį, - trumpam susijuokęs po merginos pastabos, kad žuvelė buvo visai į jį nepanaši, priduria tarsi visai nepildamas druskos ant nepilnai sugijusios šio susitikimo metu žaizdos, o greičiausiai to net nenutuokdamas dėl lengvos pokalbio intonacijos, neleidžiančios įvertinti tikrojo jo turinio tinkamai. Sekanti replika išprovokuoja ne tokį optimistišką šypsnį, vyrui stipriai abejojant, ar jis neprieštarautų, kad namuose atsirastų bendravardis, nesvarbu - tebūnie tai šuo, žuvelė ar bendras naujagimis.
- Viešbučio kambarys skamba patraukliau nei motelis, į kurį įeiti įmanoma tik dvilinkai, - šyptelėdamas ir taip tamsiaplaukei primindamas, jog turimos saujelės pinigų veltui niekuomet nešvaistė, puikiai žinodamas, kad į kambarį grįš tik dėl patogesnio ir padoresnio guolio nei šalti skersgatviai ar viešieji suoliukai vidury miesto centro. Sulig šiais žodžiais suprasdamas, jog ir pats jau kuris laikas norėtų atsidurti privatesnėje erdvėje, iš kišenės sukrapšto keletą eurų monetų, kurių turėtų užtekti susimokėti už kavą, kurias ir palieka ant staliuko, atgal įsidėdamas ne tik grąžą, bet ir čia pat paliktas smulkmenas, taip, mokėdamas grynaisiais, o ne seniai kažkur pamesta kortele, ir likdamas pakampių vilkas, kurio taip niekas taip ir nesugebėjo susekti per kiek daugiau nei vienerius metus.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : “Let's run away." "To where?" "Alaska." "What's in Alaska?" "No clue," I whispered. "Find out with me.”
CLAIM : Zac Efron
PRANEŠIMAI : 1674

Garrett Percival Denali
Some people never go crazy. What truly horrible lives they must lead.


RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai viduje   Pen. 05 08, 2015 1:21 am

Nora niekada nesitikėjo, kad viskas klostysis labai lengvai ir paprastai, puikiai suvokdama, jog trokštant išlaikyti gerus santykius su mylimu žmogumi, norint tai turėti, reikia įdėti nemažai pastangų ir visose situacijose ieškoti kompromisų, net jei tai atrodytų visiškai neįmanoma. Mergina iš tiesų nenorėjo nieko kito, tik, kad jai ir Brendanui pavyktų išlaikyti darną, kuri stumtų juos į priekį ir neleistų užsistovėti toje pačioje vietoje, porai pamažu kartu progresuojant ir prisitaikant vienas prie kito, net jei ir baimė suvienodėti ir panirti į rutiną, atrodė tokia pat neišvengiama kaip ir kiekvieną galų gale aplankanti mirtis. Tamsiaplaukė norėjo tikėti, kad jiems pavyks paneigti kitų susidarytą išankstinę nuomonę apie tai, jog judviejų santykiai truks iki pirmo rimtesnio konflikto, o tuomet, jiems to nė nepastebint, atsiras atstumas, vėliau veikiausiai stipriai išsiplėsiantis ir atrodysiantis kaip neperžengiama bedugnė. Mišrūnė visada manė, kad jie yra stipresni ir netaps dar vienu stereotipu, apie kuriuos nuolatos kalba susirūpinusios namų šeimininkės, mėgstančios aptarinėti kitų asmeninius gyvenimus, todėl tas faktas, jog klydo, skaudžiai dūrė jai į širdį, lyg ką tik pagaląstas peilis, net ir dabar jo paliktam rėžiui nesugebant visiškai užgyti.
Vyrui paminėjus šunį, Nora tik piktai dėbtelėjo į jį, nuspręsdama nekomentuoti tos pastabos, nes tuomet tikriausiai būtų išprovokavusi rimtesnį konfliktą, kai pradėtų vardinti priežastis, kurios apskritai paskatino galvoti apie gyvūno įsigijimą, daugeliui jų turint tiesioginį ryšį su vilkolakio išėjimu. Mergina dabar jau nenorėjo ginčytis su Brendanu ir aiškinti, kaip ją paveikė jo dingimas, manydama, kad tą temą jie turbūt aptars turbūt dar ne vieną ir ne du kartus, praeities klaidoms nenustojant jų persekioti kiekviename žingsnyje, todėl kartais nutylėti karčias pastabas, buvo naudinga, ypač, prisimenant jo polinkį į viską reaguoti šaltakraujiškai ir verčiau palaukti, kol nemalonumai praeis savaime.
Vyriškiui sutikus pakeisti pokalbio vietą, rudaplaukė atsargiai nuslydo nuo stalo paviršiaus, stengdamasi nieko neužkliudyti, nesudaužyti ir nesugadinti, kas buvo labai tikėtina, nes baldas nepasižymėjo didžiuliu tvirtumu, jai taip pat susirandant piniginę ir susimokant už kavą, prie kurios nebuvo prisilietusi nė mažuoju piršteliu, o tada kantriai palaukiant, kol jos pašnekovas pakils iš savo vietos, ir kartu su juo paliekant kavinę. Ramus ir vis dar šiltas vakaro oras privertė moterį švelniai, vos matomai nusišypsoti ir dar kartą pažvelgti į Brendaną, Norai netrukus perimant gido vaidmenį ir vedantis jį tamsiomis Venecijos gatvėmis, jau apkalbėto viešbučio kryptimi.


Happiness is the choice. The choice to think positively, to see the best even in the worst situations, to believe that things will get better. We make choices every day, make the right one.
Atgal į viršų Go down


Sponsored content


RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai viduje   

Atgal į viršų Go down
 
staliukai viduje
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 44Pereiti prie : Previous  1, 2, 3, 4

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Kavinė-
Pereiti į: