sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 d.l.

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next
AutoriusPranešimas
avatar

PRANEŠIMAI : 2196

West Elliot Harlow
we are so scared of people breaking us, that we end up breaking ourselves


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Sk. 03 15, 2015 8:33 pm

Išgirdęs mamos balsą Vestas pajuto kažkokį keistą palengvėjimo jausmą, net jei ir suvokė, kad Karmenos taikinys visiškai nebuvo ji. Nesusilaikė nenusišypsojęs ir suskubo atsakyti nenorėdamas daugiau kankini Demetrijos.
- Man viskas gerai, mama, - ramus tonas nuskambėjo viename laido gale. - Karmen nepasirodė, o mane paliko miške netoli namų. Žino, kur grybai skaniausi, - kreivai vyptelėjo nesusilaikydamas nuo galimybės pajuokauti net ir tokią akimirką, kai jau beveik mąstė, kad jį čia kur nors užkas, o jis taip ir mirs skaistus, kas, savaime suprantama, būtų didžiausia katastrofa.



But frankly, my dear, I don’t give a damn.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Sk. 03 15, 2015 9:00 pm

Didžiausią baimę šviesiaplaukei kėlė tai, kad kitame laido gale galėjo išgirsti ne Vesto, o Karmen balsą, šiai išdidžiai paskelbiant, kad susidorojo su josios berniuku, dėl ko vaikinui prabilus, Demetrija vos nesukrito vietoje iš begalinio visą kūną apėmusio palengvėjimo, jai imant lengviau alsuoti. - Ji tavęs nesužeidė? - dar kartą paklausė, kartu nusistebėdama dėl to, koks ramus Vesto balsas, o šmaikštus sūnaus komentaras dar labiau išmušė iš vėžių, moteriai beliekant tik svarstyti, iš kur jis toks atsirado. - Kur tiksliai tu esi? Aš tuoj pat prisistatysiu ten pat. Arba kuo skubiau eik namo, kol ji nenusprendė grįžti,- pirma, rodos, šiek tiek nusiraminusi, dabar pamažu vėl ėmė karščiuotis, siaubui perkreipiant šviesiaplaukės veidą jai apmąstant ir galimybę, kad ta moteris dar nebaigė savo juodų darbelių.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 2196

West Elliot Harlow
we are so scared of people breaking us, that we end up breaking ourselves


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Št. 03 21, 2015 9:12 pm

- Ne. - Atsakė paprastai, pats nelabai susivokdamas, kodėl taip įvyko. Tikėjosi, kad Karmen tikrai turės kokį planą kaip jį pakankint, bet gavosi priešingai. Vis dėlto negalėjo sakyti, kad jo neišgąsdino šaltos vampyro rankos jam ant kaklo ar tuščios raudonos akys. - Netoli daugiabučio, aš pareisiu pats, o kur tu esi? - Pasiteiravo mamos toliau sėkmingai žabaliodamas miško takeliu link daugiabučio.



But frankly, my dear, I don’t give a damn.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Sk. 03 22, 2015 3:13 pm

Sūnui patvirtintus, kad tikrai yra sveikas, kiek lengviau atsiduso, jausdama, kad suimti save į rankas ir liautis panikuoti po truputį darosi vis lengviau, kas jau buvo geras ženklas. Paklausta, kur yra pati, turėjo trumpam sustoti, jog įkvėptų, kadangi būtent šią akimirką tekina skuodė per miestą, kad kuo greičiau pasiektų daugiabutį. - Jau beveik namo laiptinėje,- išmurmėjo, galiausiai sunkiai atsikvėpdama. - Lauksiu tavęs namuose,- dar pridūrė švelniu tonu ir nuspaudė pokalbio užbaigimo mygtuką, kad Vestas daugiau nesiblaškytų ir susikoncentruotų į ėjimą, o ne kalbėjimą su ja, dėl ko kuo greičiau pasiektų namus.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3229

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Sk. 03 29, 2015 9:00 pm

Skambina


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Sk. 03 29, 2015 9:17 pm

Kadangi jau manė, jog visi šio vakaro reikalai sutvarkyti ir daugiau staigmenų nebebus, telefoną blondinė buvo numetusi į tolimiausią kampą, dėl ko į skambutį sureagavo pakankamai ne greitai, atsiliepdama pačią paskutinę akimirką. - Klausau! - kiek pridususi nuo bėgimo per visus namus iki ragelio, šūktelėjo, vos spėjusi nuspausti atsiliepimo mygtuką.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3229

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Pir. 03 30, 2015 6:33 pm

Išgirdęs jau pamiršti spėtą merginos balsą, Džošas pats sau šyptelėjo, tik dabar pilnai susivokdamas, kaip stipriai vis dėlto ilgėjosi savo sesers.
-Kaip gyvenimas? - Pasiteiravo Demetrijos po poros sekundžių, iš pradžių leisdamas panelei bent minimaliai atsikvėpti. Apie didžiausią sensaciją - sūnėno pagrobimą, vyrukas savaime aišku nė nenutuokė, dėl ko ir kalbėjo itin pakyliu tonu, nė nesusimąstydamas, jog pasaulis gali būti toks nedėkingas, kad ant sesers pečių kas savaitę užkrautų po naują problemą.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Pir. 03 30, 2015 6:52 pm

Tik išgirdusi kitame laido gale brolio balsą, suvokė, kad atsiliepdama nė nežvilgtelėjo, kas skambina, dėl ko džiugus ir pažįstamas balsas šviesiaplaukei buvo maloni staigmena, privertusi nusišypsoti nepaisant to, kokia visapusiškai išsekusi buvo. - Kaip visada, ne nuobodus,- pratarė jau kur kas ramiau, menkai šyptelėdama. Su broliu nebendravo pakankamai ilgą laiką, kadangi gerbė jo sprendimą atsikvėpti ir kurį laiką pailsėti nuo nesibaigiančių dramų, lydėjusių jo šeimą veik kiekviename žingsnyje, dėl ko dabar nelabai žinojo nė kaip geriausia būtų kalbėti. - O tavo?


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Voltera
PRANEŠIMAI : 3229

Joshua William Lund
“In the wrong light anyone can look like a darkness.”


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Pir. 03 30, 2015 7:47 pm

Demetrijos problemos vaikinui buvo nepaprastai svarbios, dėl ko jis nenurašė nė vienos šviesiaplaukę ištikusios bėdos. Ir visgi, pastarieji mėnesiai lengvi nebuvo ir Džošui, jam nejučia atsiribojant ne tik nuo aplinkinių, bet ir nuo šeimos, ko pasekoje vaikino telefonas judinamas nebuvo ištisas savaites.
-Dabar jau padorus, - Atsakė ganėtinai mįslingai, netrukus suspausdamas lūpas į ploną liniją, kadangi artėjo lemiama akimirka, kurios metu jis turėjo prabilti panelei apie skambinimo priežastį.
-Klausyk, gal artimiausiu metu turėsi kokią laisvą minutėlę? - Pasiteiravo jos kiek sunkiau nei įprastai nurydamas seiles.


And oh God, I wanted to be your high but everything I said, it went unheard.
And everything you saw with eyes straight blurred became our downfall.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6281

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Št. 04 18, 2015 1:36 am

Skambina


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Št. 04 18, 2015 1:42 am

- Tu kaip visuomet žinai, kada esi reikalinga,- nepasivarginusi nė sveikintis, džiugiai sučiulbėjo iš karto po to, kai rekordiniu sau greičiu, likus porai sekundžių iki balso pašto atsiliepimo, kas Demetrijai jau buvo pasiekimas, pakėlė ragelį.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6281

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Št. 04 18, 2015 1:52 am

Džiugus draugės balsas trumpam išmušė moterį iš vėžių, Veronikai jau ir taip dvejojus ar derėtų skambinti ir trukdyti, o dabar esant įsitikinus, kad visos jos problemos, kurioms išspręsti Demetrija neturės stebuklingo burto, iš vietos nepajudės nepaisant kiek pokalbių su medžiotoja mergina apturėtų. Kad Veronika vis dar ten išdavė tik padrikas, itin sunkus josios kvėpavimas, kurio šiaip jau vampyrei nereikėjo, bet be kurio, ji neabejojo, jog uždus.
-Demetrija.. - Panelės vardas josios lūpas paliko, kaip varpelių skambesys ore, ko Veronika nekentė lygiai taip stipriai, kaip ir perbalusios odos, kurią panikos pagauta bandė pažeisti pačiais įvairiausiais būdais, bet visiškai bergždžiai. -Man įkando, - Šiuos žodžius, lyg žmogus pasiryžęs artimiesiems paskelbti, jog jam nustatytas vėžys, Veronika prieš veidrodį praktikavosi ne vieną valandą ir visgi, nė karto iš jos lūpų pastarieji neskambėjo, kaip realybė ir jei ne faktas, kaip stipriai merginai važiuoja stogas, ji neabejotų sapnuojanti patį klaikiausią savo košmarų.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Št. 04 18, 2015 2:03 am

Vieno vienintelio Veronikos lūpas palikusio žodžio medžiotojai buvo per akis, kad susivoktų, jog moters gyvenime įvyko negrįžtamas pasikeitimas, kurį ne vieną vampyrą savo gyvenime sutikusiai medžiotojai atskirti buvo taip lengva, kad net skaudėjo. Kitus tas švelnus ir saldus kraugeriams būdingas čiulbėjimas gal ir žavėjo, tačiau Demetriją pasikeitęs draugės balsas privertė sustingti vietoje, jai pametant iš rankos joje laikytą suknelę, kurią ji dar prieš porą sekundžių tikėjosi galėsianti aptarti su geriausia drauge. Absoliučiai visos josios moteriškos bėdos nublanko, medžiotojai imant alsuoti taip pat sunkiai, kaip tai darė Veronika kitame laido gale. - Kaip? - bejėgiškai pasiteiravo, sunkiai nurydama seiles. - Nori.. nori susitikti? - dar tyliai sucypė į ragelį, nuoširdžiai nežinodama, ką šiuo metu pasakyti, būdama įsitikinusi tik tuo, kad bet kokiu atveju pakeisti negali nieko, tačiau daugiau paramos suteikti galėtų būdama šalia ir apkabindama, nei nerišliai ką nors veblendama į telefoną.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6281

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Št. 04 18, 2015 2:20 am

Klausimo, palikusio medžiotojos lūpas, Veronika laukė pačio pirmutinio, kaip atsaką viso labo sugebėdama tik bukai žiopčioti, kadangi gerklę spaudė taip, jog bet kokiems žodžiams išsiveržti į dienos šviesą buvo neįmanoma. Merginai prireikė dar kelių kvėptelėjimų, kai įpynusi pirštus į gerokai nukentėti spėjusius plaukus, kuriuos vos prieš pusvalandį Vera buvo pasiryžusi rautis kuokštais, ji galiausiai suėmė save į rankas.
-Vampyras gerokai aplamdęs man kaulus vėl sugrįžo į Volterą. Pasigavo mane einančią iš darbo ir nespėjus nė dorai klyktelėti, įsisiurbė dantimis į kaklą. Viskas blanku, bet atsimenu jį vapant apie nebaigtus reikalus ir mūsų laukiančias linksmybes, - Panelės balsas suvirpėjo, kaip nutinka ilgą laiką verkus, kai rodos net alsuoti nedrebėdamas kaip epušės lapas neįstengi, moteriai netrukus sunkiau nuryjant seiles. -Na, jo linksmybės užsibaigė man nuplėšus jam galvą, - Šaltas balsas gąsdino ir pačią Veroniką, jai tiesiog negalint nieko su savimi padaryti, kaip tik sėdėti susigūžus buto kampe, tikintis, jog ateinančią minutę kaimynų širdis plaks bent minimaliai tyliau.
-Ne! - Šūktelėjo akivaizdžiai pasibaisėjusi idėja, jog dabar galėtų atsidurti šalia Demetrijos, mat net idiotui būtų aišku, jog Veronika akivaizdžiai nesivaldė. Staiga pasigirdęs šnaresys leido suprasti, jog panelė sukruto, stengdamasi patogiau įsitaisyti ant grindų, prie kurių prigludo skruostu, susisukdama į mažą kamuoliuką, lyg narkomanas, apimtas kaulus laužančios abstinencijos. -Denis dingo, - Staiga murmtelėjo į telefoną netrukus sumerkdama skaudančias nuo šviesos akis. -Aš nė nesugebu būti viename kambaryje su Viviana, - Pratęsė prikąsdama lūpą taip stipriai, kad net skaudėjo, aštriam jausmui vieninteliam padedant Veronikai išlikti dalinai sveiko proto. -Ir žinai kas baisiausia? Manau, jog pamažu dingstu ir aš, - Paskutinius žodžius ji ištarė pakuždomis, lyg bijotų, kad kažkas tuščiuose namuose ją nugirs. Žinojo, kad panelė bejėgė jai padėti ir visgi, šią akimirką jai tiesiog reikėjo, jog Demetrija nenustotų šnekėti, kadangi būtent josios balsas padėjo Veronikai neprarasti savitvardos ir neišžudyti pusę daugiabučio.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Št. 04 18, 2015 1:42 pm

Neprisimindama nė kaip reikia mirksėti, Demetrija tuščiu žvilgsniu įsispoksojo priešais save, kol tuo tarpu Veronika pasakojo apie tai, kas nutiko. Nekreipdama dėmesio į tai, kad didžioji dalis parduotuvėje buvusių žmonių jau pastebėjo šokiruotą medžiotoją ir buvo pasiruošę pulti padėti, mergina viso labo papurtė galvą ir iš lėto prisėdo ant šalia stovėjusio foteliuko, skirto prisėsti matuojantis batus. - Parazitas,- sušnypštė, suspausdama pirštus į kumštį taip stipriai, kad nagai įsirėžė odą, nusiteikusi kilti ant kojų ir leistis į Volterą vien tam, kad sudorotų tą bjaurybę, bet ją nusodino tolimesniu Veronikos žodžiai, kurie, reikia pripažinti, tam tikra prasme pradžiugino medžiotoją. - Na, bent jau tai labai gerai,- atsidūsėjusi pratarė, atsiremdama į sieną.
- Vera, aš negaliu palikti tavęs kamuotis vienos,- ištarė, nuoširdžiai nežinodama, kur pasidėti. Puikiai suvokė, kaip pavojinga naujagimei vampyrei būti prie žmogaus, tačiau neabejojo galėsianti apsiginti, jeigu to prireiktų. Tik štai mintis, per kokias kančias turėtų pereiti vampyrė vien užuodusi josios venomis tekantį kraują, neleido tamsiaplaukei per daug ginčytis, jai galiausiai tiesiog nuleidžiant rankas, kadangi padaryti nebegalėjo visiškai nieko. - Bet.. bet Rendalas su tavim? Taip? Ir jis nepaliks tavęs ir tavim pasirūpins? - staiga atgijusi ėmė karštligiškai murmėti it užvesta, rodos, radusi vienintelį išsigelbėjimą ir nesiruošdama jo paleisti.
- Ne, tu nedingsti,- griežtai nukirto, netgi tyliai sugrieždama dantimis, kad visiems, ypač Veronikai, būtų aišku, kad bent jau Demetrija tai tikrai neleis jai nugrimzti į dugną, kuriame ji bus tik kažkokia nieko verta vampyrė. - Tu vis dar esi motina, draugė, mylima moteris ir nuostabi asmenybė. Nepaisant to, kad šiuo metu turi sunkumų su susivaldymu ir išgyveni nemenkus pasikeitimus, šiek tiek išbalusi oda nepakeis to, kas esi ir ką reiški man ar absoliučiai visiems, kurie yra aplink tave. Kuo greičiau tai įsisąmoninsi, tuo geriau bus tau pačiai,- paskelbė, akivaizdžiai nenusiteikusi klausytis kaip Veronika ginčijasi, jeigu ji nuspręstų tai daryti. - Be to, jeigu negali nieko pakeisti esamoje situacijoje, tai bent jau ieškok privalumų tame, ką turi,- pasiūlė, netikėtai įkvėpta iš kažin kur atsiradusio optimizmo. - Pagalvok, tau nereikės skirtis su Viviana, nes gyvensi taip pat ilgai, kaip ir ji. Jūs turėsit daugybę metų džiaugtis savo šeima. Tu būsi stipresnė, greitesnė, visuomet būsi užtikrinta, kad daugiau niekada neužpuls jokios mirtinos ligos. Na, tu negalėsi miegoti, tai gal ir ne visada malonu, bet užtat pamąstyk apie tai, kiek bemiegių naktų galėsi turiningai išnaudoti. Su Rendaluuu,- nutęsė, tikėdamasi pokalbiui suteikti bent šiek tiek šviesesnių spalvų, visiškai nenorėdama, kad dėl to, kas nutiko, dabar visi raudotų, net jeigu pati ką tik buvo ties apsiašarojimo riba. - Žvelk į šitai ne kaip į pasaulio pabaigą. Galbūt, jeigu labai stengsiesi, tai bus naujo, geresnio gyvenimo pradžia,- pagaliau užbaigė savo tiradą, atsidusdama it būtų palengvėję ir netgi vos vos šyptelėdama, net jei draugė to ir nematė.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6281

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Št. 04 18, 2015 3:52 pm

Kol Demetrija tylomis virškino išgirstą informaciją, pati Veronika negalėjo karčiai nemąstyti, jog galiausiai išsivadavusi iš vieno žvėries pančių, kurį it kokią kirmėlę augindama bei maitindama savyje kiekvieną pilnatį buvo priversta surakinti save grandinėmis, ji sugebėjo į save įsileisti kitą, kur kas alkanesnį ir stipresnį, moteriai neturint žalio supratimo, kaip vis dar laikosi prisispaudusi prie grindų vietoj to, jog pražiojusi dantis laiptinėje užpultų pirmą pasitaikiusį nelaimėlį.
-Ne jis vienintelis.. - Tyliai sumurmėjo panosėje taip, jog pati vargiai išgirdo, telefoną rankoje suspausdama kiek stipriau, o apie nevalingus judesius susivokdama tik aparatui pradėjus traškėti, Veronikai sunkiai atsikvepiant ir vėl praplešiant kraujo raudonumo akis, kuriomis vangiai apmėtė tuščius namus, kurie ilgiau nebeatrodė jaukūs ir mylimi. -Niekada nieko anksčiau nenužudžiau, - Staiga pripažino atsimindama kūną apėmusį šleikštulį ir silpnumo jausmą, užklupusį tą pačią sekundę, kai atgavusi sveiką protą suvokė stovinti skersgatvyje ir rankoje it rankinę laikanti vampyro galvą. Baisiau nei faktas, jog tik ką išmėsinėjo protavusį ir skausmą jutusį padarą, pati to nesuprasdama, buvo suvokimas, kad ta kūną užliejusi šiluma buvo euforija, jai nuoširdžiai mėgaujantis kiekviena to akimirka. Anksčiau nė musės užmušti nesugebėjusiai moteriai tai buvo tarsi šuolis į bedugnę, tamsai joje akivaizdžiai laiminėjant, ko pakeisti negalėjo net ir gražūs Demetrijos žodžiai, sekę toliau.
-Jis iškeliavo paimti iš ligoninės kraujo, - Nuramino klausimais ją apibėrusią Demetriją, patikindama, jog panelei nebūtina lipti į patį pirmą lėktuvą ir skuosti atgal namo, mat šalia Veronika turėjo asmenį, kuris galėjo ne tik ja pasirūpinti, bet atsiradus reikalui ir sutramdyti. -Regis jau turėjo grįžti, bet sunku pasakyti, kai visiškai nesigaudau erdvėje ir laike, - Netrukus pridūrė, nenoriai pakeldama galvą nuo grindinio, kad dirstelėtų pro langą, kur pamažu temo, panelei vėlgi sugrįžtant į pradinę savo poziciją, lyg bijotų jog sujudėjus pernelyg stipriai ar staigiai, tolimesni josios veiksmai bus neprognozuojami.
-Demetrija, tu nesupranti koks tai jausmas, - Veronika murmtelėjo pro sukąstus dantis, kiek šiurkščiau nei norėjo iš pradžių, dėl ko netrukus sunkiai atsiduso, vargiai valdydama savo emocijų perteklių. -Jaučiuosi taip tarsi kažkas mane rytų iš vidaus. Kiekvienas prisiminimas atrodo iškreiptas, o jausmai vargiai pakeliami. Viskas ką girdžiu ir užuodžiu yra kraujas, kuris vilioja taip stipriai, kaip niekas kitas gyvenime. Prieš tau paskambinant net svarsčiau galimybę prisikalti save prie laminato, - Veronika suinkštė kuriam laikui nutildama, vos suvokė, kad ši pokalbio tema ją ne juokais siutina, kas akivaizdžiai nebuvo paranku jaunam vampyrui, dėl ko ji pasiskubino nukreipti dėmesį kita linkme.
-Man paskambinus užsiminei, jog kažko norėjai. - Netrukus pratarė kiek natūralesniu balsu, pakildama ant kojų greičiau nei spėjo apie tai pagalvoti, o tuomet pirštais porą kartų brūkštelėjo per nežymiai susivėlusius savo plaukus, žengdama link lango į kurį atsirėmė kakta, nė trupučio nenustebdama, jog stiklas visiškai neatrodė šaltas ar net minimaliai vėsus, jos pačios temperatūrai primenant lavonus morge. Kūnas, nerasdamas vietos, jai akivaizdžiai priešgyniavo, Veronikai apskritai jaučiantis lyg porą dienų būtų vartojusi, bet po truputį įsisavinusi Demetrijos raginančius žodžius ir faktą, jog iki šiol nieko nesužeidė, moteris turėjo pripažinti, kad tuomet, kai bent minimaliai apsipras su visais pokyčiais ir pramoks egzistuoti kaip vampyrė, gyvenimas iš tiesų neturėtų būti tragiškas. Bet iki to laiko, kai galės nekliudoma iškišti nosį į kiemą ir sutikusi ant laiptų kaimyną neįsivaizduos, kaip palengva jį žudo, laukė itin ilga kelionė, kuriai Veronika nežinojo ar turi pakankamai jėgų ir valios stiprybės.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Št. 04 18, 2015 5:05 pm

- Negali dabar graužti savęs dėl to, kad nužudei kažkokį šlykštynę, kuris užsipuolė tave be jokios priežasties. Jis priklauso tai sutvėrimų grupei, be kurių pasauliui kur kas geriau,- kuo ramiausiai išdėstė, tiesa, kiek prislopintu tonu, kadangi kas nors parduotuvėje kalbantis anglų kalba būtų neabejotinai iškvietęs policiją, jeigu nugirstų Demetriją kalbant apie nužudymus ir dar šitaip ramiai. - Ir kol nepradėjai sakyti, jog diskriminuoju vampyrus ar panašiai, tai iš karto pranešu, kad esmė ne tai, kokia jo rūšis, o koks išprotėjimo lygis. Ir tau negresia virtimas tokia, kaip kad tasai, kadangi jeigu būtum bent kiek panaši į jį, dabar ne kalbėtumeisi su manimi, o skerstum ką nors viduryje miesto. Tikiuosi dėl šito išsiaiškinom,- nestokodama griežtoms mokytojoms būdingo erzinančio tono, išdėstė, akimis apmesdama parduotuvę ir įsitikinusi, kad jau gali pastovėti ant nuosavų kojų, susirado kiek atokesnį kampelį.
- Na ir puiku. Jis senas, patyres, matęs dar ne tokių egzempliorių ir tikrai žinos ką daryti bet kokioje situacijoje. Nėra ko panikuoti,- dar kartą ėmė berti žodžius it žirnius į sieną, savo tonu iš esmės prieštaraudama tam, ką sako, nes pati šiek tiek panikavo, kad ir kaip norėjo patikėti, kad Rendalas iš tikrųjų gali būti patikimas globėjas naujagimei vampyrei. - Grįš, neprapuls,- dar pridėjo, trumpam prikąsdama lūpą ir mintimis akivaizdžiai kažkur nuklysdama, kadangi atsitokėjo tik krūptelėjusi nuo skausmo, kai dantimis suspaudė odą per stipriai.
- Alioo, buvusi vampyrė kitame laido gale, pameni? - sučiulbėjo aukščiau kilstelėdama antakius, visgi, taip pačiai švelniai ir ramiai, nenorėdama netyčia pernelyg drastišku, griežtu tonu supykdyti vampyrės, kuriai šiuo metu visų emocijų, kurios buvo itin sustiprėjusios, buvo per daug. - Suprantu, kad tau labai sunku, bet šitai galima išgyventi. Negali būti pesimistiškai nusiteikusi, kai turi dviejų tūkstančių metų senumo pavyzdį pašonėje. Jis, atrodo, ne išprotėjęs skerdikas, tai kodėl gi ir tu negali būti tokia pati? Daugybė vampyrų perėjo per tai, ką dabar išgyveni tu, ir dabar kuo puikiausiai funkcionuoja. Viskas bus gerai, tik nesijaudink ir palik ramybėje laminatą, remontas šiais laikais brangus,- išpasakojo pusę biblijos, vos porą kartų atsikvėpdama.
- Mhmm,- Veronikai nusprendus pakeisti temą, tik pritariamai numykė, net neplanuodama sustabdyti merginos nuo minčių nukreipimo kita linkme, iš esmės pasiruošusi kalbėti net ir apie orą ar politiką, jeigu tik draugei nuo to bus geriau. - Jeigu vyriškis liepia aštuntą vakaro būti pasipuošusiai.. kiek tiksliai turėčiau išsipuošti? Aš nuoširdžiai nežinau, kas manęs laukia,- išdėstė esamą situaciją imdama panikuoti beveik taip pat, kaip Veronikai pranešus, jog tapo vampyre, kadangi baimė persistengti arba stengtis per mažai augo su kiekviena minute, medžiotojai akivaizdžiai nesant vienai iš tų, kurios priklauso staigmenų mylėtojų tipui.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6281

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Št. 04 18, 2015 6:31 pm

Ginčytis, bent jau šiuo klausimu, prasmės nematė, anksčiau vampyrus šienavusiai Demetrijai savo elgesyje nematant nieko blogo, dėl ko ir Veronikos abejonių suprasti ji negalėjo. Panelė negynė to vampyro, įsitikinusi, kad jis nusipelnė mirti ir visgi, mąstyti apie tai buvo viena, bet atimti jo gyvybę, juo labiau plikomis rankomis, buvo visai kas kita. Daugelis įvairiausių smulkmenų, susidėjo į viena ir iš Veronikos padarė vieną, nestabilų emocinį burbulą, kuris bet kurią akimirką galėjo susprogti, panelei neįsivaizduojant, kas tuomet nutiktų šalimais jos esantiems asmenims.
-Rendalu aš pasitikiu, - Pakuždomis ištarė įsitaisydama ant palangės ir nudurdama akis žemyn į ištuštėjusią gatvę, pamažu į galvą įsiperšant minčiai, jog naktis neabejotinai taps mėgstamiausiu josios paros metu, kai žmonės nukankinti dienos darbų sumigs savo lovose, Veronikai leidžiant sau, jei ne pasivaikščioti po kiemą, tai bent jau išeiti į balkoną. -Nepasitikiu savimi, - Pratęsė mintį netrukus suspausdama lūpas į ploną liniją, vos gerklėje vėl įsiplieskė pragaro ugnis, pasiryžusi sudoroti moterį visą, jei ši laiku jos neužgesins.
-Kiek atsimenu, tavęs nekamavo paskutiniąją valandą pranašaujantis troškulys, - Mergina nepriekaištavo, iš dalies džiaugdamasi, jog Demetrijai nereikėjo praeiti pro visą virtimo vampyru procesą, likimui pasigailint panelės ir paskiriant jai lengvesnį kelią. -Tu taip pat miegojai, valgei žmonių maistą, tavo oda nepriminė marmumo, o veidrodyje į tave nežvelgė pora raudonų akių, be abejonės liudijančių, jog spoksai į tikrų tikriausią pasaulio atmatą, - Irzlumo atsiginti merginai nesisekė it aplink zujančios įkyrios musės, jai galiausiai tiesiog sunkiai atsikvepiant ir akimirksniu nemaloniai pasimuistant vos suvokė, jog tai dar vienas iš tūkstančio įpročių, kurio merginai su laiku reikės pramokti atsikratyti.
-Turiu ir kitą pavyzdį - Karmen, - Veronika visai nenorėjo būti užkietėjusi pesimistė, specialiai smugdanti žemyn savo pačios nuotaiką vien tam, kad pasijaustų blogiau, bet turėdama itin daug laisvo laiko, kurio nereikėjo eikvoti valgant ar miegant, panelė spėjo apgalvoti visus scenarijus, tapti tokia, kaip sutiktoji moteris bijodama labiau nei velnias kryžiaus.  -Tokio gyvenimo ji tikrai nepasirinko ir vis tiek palaipsniui tapo kažkuo, su kuo gyventi sunku buvo net jai pačiai, - Kiek kryptelėjusi galvą į šoną, Veronika nejučia pradėjo tampyti savo megztinio rankovę, nepaliaudama kandžioti lūpos, kartu ignoruodama faktą, jog prie pastarosios net liestis skauda. Visgi, tai padėjo jai susikaupti, ko dabar Veronikai mirtinai reikėjo.
-Oh, - Kvėptelėjo tik dabar prisimindama miglotą savo pokalbį su Natanieliu, kurio metu vyriškis paporino savo planą, kaip galėtų nustebinti Demetriją, pasiteiraudamas ir Veronikos nuomonės šiuo klausimu. -Na, manau vakarinė suknelė iki kelių bei aukštakulniai turėtų puikiausiai tikti, - Netrukus pridūrė visgi neišduodama daugiau detalių, kad netyčiomis nesugadintų staigmenos, kadangi abejonių, jog medžiotojas stengėsi nebuvo, Veronikai liekant tik džiaugtis, jog josios draugei pagaliau vėl sekasi. Įsivaizdavusi, kaip viskas turėjo atrodyti iš šono, panelė net įstengė nusišypsoti, jeigu varganą lūpų virptelėjimą apskritai galima pavadinti šypsena.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Št. 04 18, 2015 7:44 pm

- Veronika, tu šitiek metų tramdei savyje gyvenantį žvėrį, kai tuo tarpu kiti tavo buvusios rasės atstovai arba nesugeba, arba nė nenori to daryti, kaip kad tas, kuris dabar siaučia Atėnų gatvėse. Tu turi nepaprastai daug valios ir stiprybės, todėl ir su šiuo išbandymu susidorosi. Aš pasitikiu tavim, net jeigu tu abejoji dėl savęs,- patikino merginą, nė sekundę tuo nesudvejodama, nuoširdžiai nemanydama, kad yra galimybė, kad Vera nesugebės savęs suvaldyti, kai tai pavyko šimtams kur kas mažiau valios turintiems vampyrams. - Suprantu, kad tu suirzusi,- ramiai ištarė, kantriai ir ramiai reaguodama į merginos demonstruojamą nepasitenkinimą, pateisindama šitai kaip šalutinį virtimo vampyre efektą, kai visos emocijos per daug stipriai sutirštintos ir galbūt netgi blokuoja realų požiūrį į pasaulį,- bet dar kartą patariu nukreipti mintis į ką nors pozityvaus ir nusiraminti, žvelgiant į situaciją optimistiškai, kol visai nepratrūkai,- nevilčiai palengva vėl sugrįžtant, iš paskutiniųjų stengėsi surinkti bent šiek tiek pagelbėti galinčius žodžius, kurių medžiotojai stipriai stigo, kai rodėsi, kad Veronika nėra nusiteikusi bendradarbiauti. - Turiu nuojautą, kad netrukus gausi progą pailsėti,- kiek patylėjusi pratarė, kai virš galvos nušvito ryški lemputė, išganingai idėjai atėjus į galvą, beje, ta idėja Demetrijai nusprendus pasidalinti su Rendalu, o ne Veronika, kuriai dabar šiaip ar taip vienodai žydėjo sodai dėl visko, ką kalbėjo Demi.
- Oo, prašyčiau,- nepatenkintai sumurmėjo, pavartydama akis, šleikštulio ir šalčio bangai perliejus visą kūną, kai buvo paminėtas tos nelaimėlės vardas. - Karmen ligonė. Nebūtina būti vampyru, vilkolakiu ar dar kokiu sutvėrimu, kad būtų negerai su galva, žmonės irgi būna išprotėję. Tu, jei gerai pamenu, būdama žmogumi problemų su psichika neturėjai, taigi tos nevisprotės pavyzdys tau visai netinka. Ir liaukis svarstyti tokius variantus,- griežtai paliepė, palengva artėdama prie savo kantrybės ribos, kurią peržengusi tikrai tiesiu taikymu pasileistų į Volterą, kad stipriai papurtytų Veroniką.
Veronikos kvėptelėjimas ir netikėtai tikslus atsakymas, lyg jai nė nereikėtų galvoti, nes jau žinojo, ko Demetrijai prireiks, privertė medžiotoją primerkti akis, jai iš lėto linktelint. - Tu jau žinojai apie tai, ką? - iš lėto dėliodama žodžius pasiteiravo, galiausiai tik nunarindama galvą. - Taigi tai tikrai ne spontaniškas sprendimas,- pasamprotavo, tiksliai nežinodama, kaip ką tik pasijuto. Malonu buvo žinoti, kad vyras taip dėl jos stengiasi, bet tuo pačiu metu ji tiesiog negalėjo nesijausti kalta dėl to, kad jų santykiuose viską tvarkyti sekasi tik Natanieliui, kai tuo tarpu ji yra sutverta tik viską griauti, kad ir kaip bandytų prisidėti prie santykių gerinimo. - Tiesiog naiviai tikėsiuosi, kad nesugadinsiu vakaro ir, kad suknelė, į kurią šiuo metu žiūriu, tiks,- atsidususi pratarė kiek džiugiau, palengva nužingsniuodama pasiimti nusižiūrėtos suknelės.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6281

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Št. 04 18, 2015 8:25 pm

Veronika išklausė visus Demetrijos pasakytus žodžius, nežinia kodėl aptildama, kai sugebėjo viso labo tik bukai spoksoti į priešais save esančią sieną, galvoje vystydama itin svarbią mintį.
-Jeigu taip nenutiks, - Veronika pradėjo akimirksniu stabtelėdama, kadangi šito paprašyti Demetrijos, žinant koks gali būti jos atsakymas, lengva nebuvo, panelei visgi nusprendžiant perlipti per save ir užbaigti pradėtą mintį, kas savaime priverstų ją pasijausti bent minimaliai geriau. -Jei prarasiu save ir ką nors skriausiu, ilgiau nematydama prasmės sustoti, turi pažadėti man, jog padėsi tašką. - Įduoti kažkam į rankas ginklą, juo labiau, kai tai tavo artimas žmogus buvo negailestinga ir nesąžininga, bet Veronikai reikėjo užtikrintumo jausmo, jog situacijai pasisukus pačia prasčiausia įmanoma prasme, į moters pražangas medžiotojai nežiūrės pro pirštus, vien todėl, kad ji šeimos draugė, tamsiaplaukei neįsivaizduojant, kaip galėtų toliau gyventi su savimi suvokus, jog nuskriaudė niekuo neprasikaltusį žmogų. Paskutiniams saulės spinduliams pro langą kritus ant merginos odos, o šiai suspindus taip, tarsi būtų padengta deimantais, Veronika atrėmė pakaušį į sieną ilgą laiką stebėdama gražius vaivorykštės atspalvius, moters veide neiššaukusius absoliučiai jokios emocijos, jai netrukus suspaudžiant ranką į kumštį, kol klusniai klausėsi draugės paskatų nenukabinti nosies. Nusprendusi verčiau nieko ta tema nebesakyti, kad savo prasta nuotaika neužkrėstų jau širsti pradėjusios panelės kitame nematomo laido gale, Veronika vėl stryktelėjo ant kojų, vietoje negalėdama išbūti ilgiau kelių minučių, dėl ko pradėjo sukti aplink svetainę, ne visai patenkinta, jog kūnas toks susikaustęs ir įsitempęs, absoliučiai niekam nepadedant raumenims atsipalaiduoti.
-Na, jis man skambino, jog pasiteirautų apie vilkolakius, kartu paklausinėdamas ir dėl jūsų pasimatymo, apie kurį pažadėjau tau neprasitarti, - Paaiškino akivaizdžiai dėl šio Veronikos su Natanieliu susitarimo nustebusiai Demetrijai. -Viskas bus gerai. Ne kartą minėjau, jog jums su Neitu lemta būti kartu. Svarbiausia ilgiau nesikapstyti po praeitį, kur nerasi absoliučiai nieko gero, ir verčiau žvelgti į dabartį, kuri šiuo metu tau klostosi pavydėtinai gerai, - Atėjus Veronikos eilei paguosti draugę, kadangi panelė neabejojo, jog rudaplaukė eilinį sykį ėda save iš vidaus, nebūdama patenkinta dėl nieko ką daro ir sako, Veronika nuoširdžiai išsakė savo nuomonę, nė neabejodama, kad ši istorija turės gražią pabaigą. -Sėkmės jums šį vakarą, - Ilgiau nenorėdama gaišinti užsiėmusios Demetrijos, ji dar suspėjo palinkėti, prieš nusiųsdama skambų bučinį jai oru ir padėdama ragelį, krūtinei maudžiant taip stipriai, jog moteris neabejojo bet kurią sekundę apsibliausianti, ko klausytis merginos versti neketino.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6091

Adam Phillip Evans
Some nightmares don't end when you open your eyes.


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Št. 06 06, 2015 4:27 pm

Skambina


Would have. Could have. Should have. But did not.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Št. 06 06, 2015 4:34 pm

Skambantį telefoną išgirdo iš karto, taip pat sparčiai aparatą paėmė į ranką, visgi, atsiliepti visiškai neskubėjo, net nežinodama, ar iš viso nori tai daryti, kai ekrane išvydo Veronikos vardą. Jokio ilgesio seniai nematytai ir negirdėtai draugei šiuo metu nejuto, dėl ko ir tuštiems pasikalbėjimams apie tai, kaip joms abiems sekasi, nusiteikusi nebuvo, visgi, pačią paskutinę akimirką tamsiaplaukė nuspaudė atsiliepimo mygtuką ir neskubėdama pakėlė telefoną prie ausies. - Kaip įmanoma greičiau išdėstyk, ko nori, kad galėtume užbaigti pokalbį ir toliau užsiimti savais reikalais,- išdėstė nepasivarginusi nė labas pasakyti ir perdėtai meiliai nusišypsojo, ko draugė nematė, bet, ko gero, galėjo pajusti vien iš balso, kadangi per tiek metų jau turėjo išmokti, kad tokį saldų medžiotojos balsą visuomet palydi šleikščiai meilus, netikras šypsnis.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6091

Adam Phillip Evans
Some nightmares don't end when you open your eyes.


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Št. 06 06, 2015 4:43 pm

-De.. - Jau buvo pasiruošusi išdainuoti draugės vardą, bet taip ir neužbaigtas žodis mirė josios lūpose, vos medžiotoja ją pertraukė. Šokiruota moteris vos kartą bukai mirktelėjo akimis, regis, akimirką pasimesdama taip stipriai, jog pamiršo apskritai kalbanti telefonu, bet netrukus kiek atitoko, nežymiai kryptelėdama galvą į šoną ir suspausdama lūpas į ploną liniją. -Gal ir nusipelniau truputį aršumo po keleto mėnesių visiškos tylos, bet man atrodo dabar perlenki lazdą, - Ištarė ganėtinai žaismingai, nors balse buvo galima išgirsti lengvą kartėlio gaidelę, Veronikai įsitikinus, jog panelė arba labai nejuokingai šmaikštauja, arba yra kokios nors medžioklės sūkuryje ir nelabai turi laiko aptarinėti žurnale matytas akcijas batams.


Would have. Could have. Should have. But did not.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Alona Tal
PRANEŠIMAI : 27574

Demetria Nadira Harlow
I wanted to change the world once, but the world ended up changing me instead


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Št. 06 06, 2015 6:03 pm

Puikiai girdėjo Veronikos balse atsispindėjusi kartėlį ir nusivylimą, jai akivaizdžiai nesitikėjus, kad mylima draugė po ilgo nebendravimo laikotarpio nuspręs su ja bendrauti būtent šitaip. Taip pat pastebėjo ir taip, kaip mergina stengiasi užmaskuoti savo nepasitenkinimą ir sumišimą, naudodamasi žaismingu balso tonu. - Viešpatie... - tyliai iškvėpė, pakraipydama galvą į šonus. - Man visiškai neskauda širdies dėl to, jog praėjo keli mėnesiai ir neplanavau tavęs pulti dėl to. Tiesiog neturiu kantrybės kalbėti apie nesvarbius dalykus, taigi eik prie esmės,- dar sykį paragino, medžiotojos balse kaip niekad ryškiai atsispindint nekantrumui, kurio niekada anksčiau jai kalbantis su Veronika nėra buvę. Apskritai ko gero nėra buvę taip, kad Demetrija nenorėtų kalbėtis su Vera, paprastai ji netgi būdavo pasiryžusi geram pusvalandžiui ar net valandai pamesti tai, ką darydavo, kad tik galėtų paplepėti su drauge, taigi žmogus turėtų būti aklas ir kurčias, jog nepastebėtų, kad medžiotoja šiuo metu visiškai išėjusi iš savęs.


I hated myself for going, why couldn't I be the kind of person who stays?
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6091

Adam Phillip Evans
Some nightmares don't end when you open your eyes.


RašytiTemos pavadinimas: Re: d.l.   Št. 06 06, 2015 6:59 pm

Ji klusniai išklausė Demetriją, dar sykį nekantriai raginančią šviesiaplaukę kuo įmanoma greičiau išdėstyti tai, kas sukasi ant liežuvio galo, o tuomet nuo jos atšokti, atsakinėti neskubėdama, tik bukai spoksodama priešais save, kol neramiai į priekį tiksėjo sekundės.
-Aš tiesiog pasiilgau tavęs, - Galiausiai tarstelėjo su dvejone balse, ne tik abejodama ar išgirs iš draugės kažką panašaus, bet kartu apskritai gailėdamasi, kam paskambino Demetrijai. -Tiesa, abejoju ar šitai galima priskirti prie svarbių dalykų, - Atkartojusi draugės žodžius tik skambiai caktelėjo liežuviu, visgi ragelio nepadėdama, kad ir kaip knietėjo, mat pastaraisiais mėnesiais panelė užsiplieksdavo taip pat lengvai, kaip degtukas, o vis dėlto nuspręsdama labiau pasigilinti į dabartinę medžiotojos nuotaiką. -Viskas gerai? - Pasiteiravo beveik rūpestingai, labiau iš pareigos nei noro sužinoti merginos atsakymą, kas tik įrodė, jog Demetrija nėra vienintelė, galinti pasigirti abejingumu, kurį Veronika išleisdavo pasižmonėti dažniau nei būtų derėję mylinčiai motinai.


Would have. Could have. Should have. But did not.
Atgal į viršų Go down
 
d.l.
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 47Pereiti prie : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: Telefonai-
Pereiti į: