sveiki atvykę į Forks miestelį!


 
FORKS
MIESTELIS

Share | 
 

 aikštė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3, 4, 5
AutoriusPranešimas
avatar

PRANEŠIMAI : 6261

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: aikštė   Antr. 03 10, 2015 6:38 pm

Galėjo prisiekti, kad vieną vienintelę nesvarumo akimirką ant Karmenos veido krito kiek tamsesnis šešėlis, vos Veronikai prakalbus apie vaikus, bet tai tetruko sekundę, o vos šviesiaplaukei mirktelėjus, buvusi vampyrė vėl nešiojosi tą kokčiai pašaipią mimiką, lyg visas pasaulis gulėtų patiestas jai po kojomis, moteriai lipant visiems per galvas ir nesibaiminant į kurio nelaimėlio akį pataikys aukštakulniu. Gal ir būtų dar kažką pridūrusi ar pasinaudojusi užtiktu atviru Karmenos nervu, kuris pilnai taipogi galėjo būti šviesiaplaukės vaizduotės padariniu, dėl ko ši paprasčiausiai prašautų pro šalį, jei ne jos dėmesį patraukusi figūra, stabtelėjusi visai prie suolelio. Pakėlusi akis į ne itin aukšto ūgio tamsiaplaukį vaikiną, Veronika pamiršo net kaip alsuoti, orui iš jos plaučių pasišalinant taip skausmingai, tarsi kažkas būtų sudavę merginai per nugarą. Žioptelėjus kartą josios akys prisipildė tyros, nesuvaidinamos baimės, kuri akimirksniu sukaustė visą moters kūną. Niekaip nebūtų patikėjusi, jog nei Demetrija, nei Natanielis savo vieninteliam sūnui nepapasakojo apie pavojingiausią jų šeimos priešą, kurios lyg niekaip nesunaikinamo tarakono, reikėjo tykoti pasirodančios iš kiekvieno kampo, pačiu netikėčiausiu metu. Ir nors egzistavo galimybė, jog Vestas galėjo Karmen nepažinti iš išvaizdos, Veronikos reakcija bylojo daugiau nei tūkstančiai žodžių galėtų, žalioms moters akims rėkte rėkiant jam bėgti.
-Vestai. Nešdinkis. Iš. Čia. Dabar, - Kiekvieną žodį ištarusi aiškiai, pro sukąstus dantis, ji savaime įsitempė, pasiruošusi reikalui esant griebti Karmen už plaukų, kol ši nespėjo į rankas pastverti nagų dildės ar dar kokio aštraus daikto, kuris būtų padėjęs nuleisti Vestui kraują taip, kaip nutiko su jo mama. Karmen turėjo būti kvaila, jog šoktų prieš du asmenis vienu metu, juo labiau kai vienas jų buvo ne tik vyras, bet ir medžiotojas, dėl ko Veronika save nuramino mintimis, kad galbūt šis pokalbis užsibaigs dar keliais grasinimais ir ironiškom šypsenom iš Karmen pusės, šiai galiausiai patraukiant savais keliais, kadangi šviesiaplaukė jau spėjo įsitikinti, jog moteris labiau linkusi aušinti burną nei griebtis veiksmų, ką patvirtina jos pasyvus ieškojimas Harlow šeimos, kuri jau kuris laikas tupėjo jai panosėje, Karmenai visgi dėl to nedarant absoliučiai nieko, kas suteikė Veronikai lašelį vilties, jog galų gale viskas bus gerai. Dėl visa ko, palto kišenėje panelė visgi sugebėjo susirasti telefoną, numygdama greito rinkimo numerį, kuris savaime turėjo sujungti su Demetrija, jeigu, žinoma, ši laiku atsilieps.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 2196

West Elliot Harlow
we are so scared of people breaking us, that we end up breaking ourselves


RašytiTemos pavadinimas: Re: aikštė   Antr. 03 10, 2015 7:57 pm

Tamsiaplaukės merginos vardas privertė vyrą kiek nepatikliai primerkti rudas akis. Savaime suprantama buvo girdėjęs apie bene didžiausią šeimos priešą, aka vampyrę Karmen, kuri nenustodavo gadinti beveik visų jo artimų žmonių gyvenimų, pradedant tėvu, užbaigiant teta, tačiau šioji paprasta moterėlė tikrai nebuvo vampyrė, kas leido vaikinui kiek atsipalaiduoti suvokiant, kad tai tiesiog dar viena mergina vardu Karmen. Galų gale tai nebuvo pats rečiausias vardas pasaulyje.
Netrukus vėl pasuko draugišką ir smalsų veidą į Veroniką laukdamas josios atsakymo, tačiau žodžiai, palikę šviesiaplaukės lūpas, privertė Vestą tik kilstelėti antakius nesusigaudant, kas vyksta.
- Ką? - Galbūt per didelis naivumas ar tiesiog sumišimas galvoje neleido vaikiui iki galo išsiaiškinti ir suprasti, kodėl jis turėtų bėgti. Ir tik po kurio laiko galvoje sudėjęs vieną prie vieno Vestas išsiaiškino, kodėl Veronikos akyse atsispindėjo baimė, o šalia sėdinčios panelės pergalė ir piktdžiuga. Šalia jos sėdėjo būtent ta Karmen. Vyrukas dabar neketino bėgti ne tik dėl vyriško išdidumo ar dėl to, kad neįsivaizdavo, ką medžiotojui galėtų padaryti žmogumi tapusi vampyrė, bet ir todėl, kad neketino čia palikti Veronikos vienos. Jeigu toji moteriškė iš tiesų buvo tokia žiauri ir negailestinga, kaip buvo girdėjęs iš pasakojimų, nežinia, ką net ir būdama žmogumi gali padaryti kitai merginai, kuri dėl tam tikrų gyvenimo aplinkybių buvo pernelyg fiziškai silpna priešintis jai. - Eime kartu, - tarstelėjo iš jo veido staiga dingstant bet kokiai užuominai apie šypseną ir nė nežvilgtelint į šalia sėdinčią personą, ne dėl to, jog bijojo jos, o dėl to, kad nenorėjo suteikti Karmen ypatingo dėmesio, kurio ji aiškiai troško, kai Vestas ištiesė ranką Verai žvilgsniu reikalaudamas keliauti kartu.



But frankly, my dear, I don’t give a damn.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 10794

Carmen Bríghitte Denali
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: aikštė   Antr. 03 10, 2015 10:26 pm

Ne pats faktas, kad Vestas pats savanoriškai įlindo liūtui į nasrus, kėlė Karmenai didžiausią pasitenkinimą. Smagiausia iš esmės buvo stebėti panikos apimamą Veroniką, kuri, akivaizdu, labai savimi didžiavosi sugebėjusi pasipriešinti Karmenos terorizavimui, o dabar josios planas apsaugoti Harlow atžalą nuėjo šuniui ant uodegos dėl jo paties begalinio bukumo. Net tuomet, kai buvo liepta dingti, vaikis narsiai atstatęs krūtinę liko stovėti kaip stovėjęs, dėl ko tamsiaplaukė prunkštelėjo, delnu pridengdama praplatėjusią šypseną. Budrios buvusios vampyrės akys kurį laiką lakstė nuo Vesto iki Veronikos, kol ji galiausiai atsidususi suplojo delnais ir pakilo nuo suolelio. - Žinoma, brangusis, einam kartu,- linktelėdama atsakė į Vesto visai ne jai skirtą frazę, kiek kryptelėdama galvą ir sau per petį žvilgtelėdama į pora atokiau stovėjusių vyriškių. Karmen buvo pakankamai nuovoki ir atsargi, kad nesitrintų po Volterą be jokios apsaugos ir nors anie du nevaikščiojo šalia jos pasidabinę juodais kostiumais it apsauginiai, visuomet stebėdavo ją per saugų atstumą, pasiruošę vykdyti nurodymus ar pagelbėti. Smakro kilstelėjimu nurodžiusi vampyrams prisiartinti, vėl trumpam žvilgtelėjo į Verą, meiliai jai nusišypsodama. - Prižiūrėk merginą,- vos girdimai burbtelėjo, vienam iš vampyrų parodydama į Veroniką, o kitam be jokios prakalbos nurodė sulaikyti Vestą, ką šis ir padarė, vienu staigiu judesiu atsirasdamas prie bernioko ir tvirtai suspausdamas jo pečius, įsitikindamas, kad jeigu medžiotojas krustelėtų, jo raktikauliai subyrėtų po lediniais vampyro pirštais.



If you try to find a replacement, you'll be sadly disappointed, I can't be replaced. I'm the only woman in all the world who possesses the right combination of qualities for you. You can turn your stare upon me all you like, but you can't petrify me. You can knock me about to your heart's content without worrying about doing any damage. You can perpetrate any sort of outrage your wicked mind conceives and be sure I'll join in, with a will. You're a troublemaker. A devil.
Nothing less than a hellion would ever suit you.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6261

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: aikštė   Antr. 03 10, 2015 10:53 pm

Vestui pasiekus pačią aukščiausią nenuovokumo viršūnę, merginai nė neabejojant, jog tamsiaplaukis į jį atskrendančią kulką pirma įvardytų, kaip dailiai išraižytą, o tik tuomet pasitrauktų į šoną, Veronikai vos širdis pro gerklę neišlipo, panelei pašokant ant kojų tą pačią sekundę, kai Karmen lūpas paliko lemiami žodžiai, skirti tolėliau stovėjusiems vampyrams. Galėjo svarstyti, kodėl pastarųjų ji nepanaudojo ant Veronikos, bet laiko tam nebuvo, kai karštligiškai Vesto siekusi ranka beviltiškai nukaro žemyn, vos panelė buvo trūktelėta atgalios už megztuko apykaklės. Įsigudrinusi dar sykį paskambinti Demetrijai, šio savo sprendimo šviesiaplaukė turėjo stipriai pasigailėti, kai menki judesiai, praslydę pro žmogiškas Karmen akis, taip lengvai neprasprūdo pro vampyro, raumeningam vyrui grubiai pirštais apsivejant Veronikos riešą, kurio ištraukti iš kišenės lengvai panelė neketino iki kol nepasigirto čaižus trakštelėjimas, merginai paspringstant savo pačios agonijos klyksmu.
-Karmen, nedaryk šito, - Nemanė, jog kada maldaus ko nors šitos moters, bet būtent šitai dabar ir darė, kovodama su šleikščiu noru susivemti dėl viso patiriamo šoko ir rankos skausmo, regis stiprėjančio su kiekviena akimirka. -Aš pasakysiu tau kur yra Natanielis su Demetrija, bet neskriausk Vesto, - Sunkiai atsikvėpusi, ji apsilaižė staiga išsausėjusias lūpas, kai vienas iš Karmen pakalikų laisvos rankos pirštais apsivijo moters kaklą, regis, nesibaimindamas ką apie tai pamanys aplinkiniai žmonės, kurių, Veronika pastebėjo per vėlai, aikštėje nebebuvo, visiems išsiskirsčius savais keliais vos saulė patraukė laidos link. Suprato, kad derėtis per vėlu, juo labiau kai Karmen rankose buvo kur kas gardesnis kąsnelis, ką suprato ir vampyras, neleidęs daugiau Veronikai nė prasižioti, visam orui iš ir į plaučius užsiblokuojant, kol kybodama ant pirštų galų, mergina sveika ranka įsikirtusi į vyro granitinį delną dar bandė jį nuo savęs patraukti, jausdamasi taip, tarsi galva bet kurią akimirką galėjo sprogti nuo deguonies trūkumo. Žvilgsniu Vera netruko susirasti Vesto, kurį jautėsi nuvylusi taip, kaip nieko kada nors anksčiau, norui apsaugoti mažąjį Harlow berniuką, kuris nors ir atrodė didelis, iš tiesų tebuvo tikrų tikriausias pyplys, pernelyg geras ir atsidavęs šitam purvinam pasauliui, atsisukant prieš pačią moterį ir smogiant visu pajėgumu, dėl ko panelei širdis plyšo labiau nei plaučiai, negaunantys šitaip trokštamo oro.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 2196

West Elliot Harlow
we are so scared of people breaking us, that we end up breaking ourselves


RašytiTemos pavadinimas: Re: aikštė   Tr. 03 11, 2015 10:12 pm

Atsižvelgiant į tai, koks komplikuotas ir sudėtingas buvo jo tėvų gyvenimas, faktas, kad pats Vestas dar nebuvo papuolęs į rimtą bėdą, iš tiesų badė akis. Visgi vaikis negalėjo teigti, kad tai buvo malonu ir vietoj to, kad jo kūną pasiektų adrenalinas ir noras žudyti, kaip to tikėjosi, pajuto tik iš baimės stingstančias kojas, kai keli vyrai sugriebė jį ir Veroniką. Vestas buvo pernelyg jaunas ir žalias visame šitame medžiotojų reikale, mat per tuos trumpus ketverius metelius nebuvo ištaikęs progos rimtai su jais susigrumti. Mažai kreipė dėmesį į faktą kaip lediniai vampyro pirštai gniaužia jo pečius, nes vaikino sunerimusios akys buvo nukreiptos į Veroniką, kurią kažkodėl kitas vampyras buvo labiau linkęs skriausti nei jį.
- Karmen, - šaltu, paniekos kupinu balsu pagaliau kreipėsi į vampyrę, nesugebėdamas sulaikyti ir šiokio tokio baimės tono, žvilgsnį nusukdamas į ją ir šitaip mėgindamas atkreipti dėmesį į save, o ne į Veros sakomus žodžius. - Tau juk nereikia jos. Tiesiog pasiimk mane, aš nesipriešinsiu, - po savo žodžių tvirtai linktelėjo galva įsitikinęs savo sprendimu. Nebuvo galima teigti, kad vyrukas pilnai suprato, ką daro, tačiau šiuo momentu jis paprasčiausiai klausėsi širdies balso. Vienaip ar kitaip, išgyventi jam vis vien buvo daugiau šansų nei žmogiškajai Veronikai. Aukščiau kilstelėdamas smakrą ir visiškai atsipalaiduodamas nenutraukė žvilgsnio nuo Karmenos veido, mintyse svarstydamas, ką ši yra sugalvojusi ir kiek toli yra pasiryžusi keliauti. Tačiau kad ir koks žioplas ar bukas galėjo pasirodyti iš pradžių, tiek, kad labiausiai įskaudinti galima kažką sužeidus to žmogaus artimiausią asmenį, dar suvokė. Ir visas šis dalykas toli gražu buvo nukreiptas net ne į jį, o į jo tėvą.



But frankly, my dear, I don’t give a damn.
Atgal į viršų Go down
avatar

MIESTAS : Volterra, Italy
CLAIM : Nina Dobrev
PRANEŠIMAI : 10794

Carmen Bríghitte Denali
Until the lion learns how to write, every story will glorify the hunter.


RašytiTemos pavadinimas: Re: aikštė   Pen. 03 13, 2015 7:49 pm

Veroniką laikiusiam vampyrui kiek persistengus ir perėjus prie moters kaulų trupinimo, tamsiaplaukė tik sunkiai atsiduso pavartydama akis, kadangi josios teorija apie tai, jog anas kraugerys yra it koks sarginis šuva, smegenų turintis tik tiek, kad užtektų įsidėmėti sąvokai "paimk", pasitvirtino. Visgi, kažko dėl to daryti buvusi vampyrė neketino, kadangi jai mažai rūpėjo, kas toliau vyks su Veronika. - O, žiūrėkit, kas panoro bendradarbiauti,- džiugiai sučiulbėjo, kai Vera nusprendė bent jau pabandyti išgelbėti Vestą. - Tik supranti, esmė tame, kad turėdama vaikį galiu tėtukui pridaryti kur kas daugiau žalos. Būčiau kvaila, jeigu bandyčiau jį užmušti, kadangi akivaizdu, jog likčiau sudorota. O štai psichologinis smurtas į pagalbą pasitelkiant jo vaikutį būtų ne tik lengva, bet ir pakankamai smagi išeitis. Taigi, pasilaikyk informaciją apie jų buvimo vietą sau, kaip ir norėjai iš pradžių,- išdėstė dalykišku tonu, galiausiai pasiųsdama šviesiaplaukei bučinuką ir pasisukdama į Vestą, kuris vis dar vaidino didvyrį.
- O tu visai nekvailas,- nusistebėjo, įdėmiau nužvelgdama jaunuolį, iš paskutiniųjų mėginantį nuslėpti baimę. Kaip toks mažas vaikas, atsižvelgiant į jo amžių, o ne išvaizdą, šitas jaunuolis, kad ir kaip skaudu būtų pripažinti, buvo tikrai ne prastas asmuo, dėl ko gerajai Karmen pusei, nes ne paslaptis, kad jos asmenybė susidvejinusi, akimirką netgi buvo kilusi mintis paleisti jį. Gerai, kad laiku praėjo. - Puiku,- linktelėjo, ant kulno pasisukdama į vampyrą, vis dar laikiusi šviesiaplaukę. - Žiūrėk, kad ji nesektų iš paskos. Kai mes dingsim, paleisk. Gyvą ir sveiką,- pabrėžtinai pridūrė, nuožmų žvilgsnį sugrąžindama ties Vestu ir jį laikiusiu pakaliku. - Žinai, kur jį gabenti. Pasirūpink, kad nepabėgtų. Aš tuoj pasivysiu,- nurodė, pakalikui daugiau nieko neklausinėjant ir dingstant kartu su jaunuoju medžiotoju, kol Karmena dar keletą akimirkų nebyliai stovėjo žvelgdama į Veroniką su kažkuo panašiu į apgailestavimą. Taip ir nebepratarusi nė žodžio, tamsiaplaukė galiausiai apsisuko ir nužingsniavo ta pačia kryptimi, kuria dingo ir Veronikos draugės sūnus.



If you try to find a replacement, you'll be sadly disappointed, I can't be replaced. I'm the only woman in all the world who possesses the right combination of qualities for you. You can turn your stare upon me all you like, but you can't petrify me. You can knock me about to your heart's content without worrying about doing any damage. You can perpetrate any sort of outrage your wicked mind conceives and be sure I'll join in, with a will. You're a troublemaker. A devil.
Nothing less than a hellion would ever suit you.
Atgal į viršų Go down
avatar

PRANEŠIMAI : 6261

Demetri Joel Volturi
The world owes you nothing.
It was here first.


RašytiTemos pavadinimas: Re: aikštė   Pen. 03 13, 2015 8:21 pm

Daug vilčių į bandymą susitarti nedėjo, iš esmės negirdėdama net ką Karmen jai atsakė, o tiesiog spręsdama apie jos atliktą sprendimą iš pašaipios minos veide, moters ausims nė sekundei nenustojant zvimbti, lėtėjantiems širdies dūžiams aidu atsimušant šviesiaplaukės galvoje. Supratęs subtilią Karmen pastabą jo link, o gal šiaip susivokęs, kada atleisti gniaužtus, vampyras kiek atlaisvino pirštus nuo Veronikos kaklo, bet pilnai jo nepaleido, merginos lūpas paliekant trūksmingam atsikvėpimui. Nė neabejojo, jog keletai sekundžių buvo atsijungusi, kadangi kai kitą kartą pramerkė akis, Vestas buvo dingęs, o Karmen žingsniavo tik jai vienai žinomais keliais. Suvokimas, kad paleido Demetrijos berniuką iš akių įkvėpė Veronikai naujų jėgų, po kūną pasiskirstant adrenalinui, ko pasekoje ji netruko suleisti dantų į sekundei dėmesį kitur sutelkusio vampyro rankos, dėl ko užsitarnavo gerą smūgį į veidą, vyrui veikiant instinktyviai, dėl ko šis akivaizdžiai nerimavo keletą trumpų akimirkų, puikiai prisimindamas Karmen nurodymus, bet netrukus dingdamas. Smūgio būta tokio stipraus, kad šviesiaplaukė net atitrūko nuo žemės veidu susidurdama su ne itin svetingu asfaltu, kur gulėti pasiliko geras dešimt sekundžių, tiesiog negalėdama pajudinti savojo kūno. Nebuvo iš tų, kurie gailėtųsi savęs, juo labiau, kai moters sveikata nebuvo pačioje prioritetų viršūnėje, dėl ko netrukus jau kilo ant kojų, sveika ranka naršydama po kišenę iš kur ištraukė suskilusį, bet vis dar veikiantį telefoną. Sunkiai šnopuodama, kadangi visas pasaulis slydo iš po kojų, ji dar dirstelėjo pusėn, kur nuėjo Karmen, bet savaime aišku ten nieko nepamatė. Drebančiais pirštais ji persibraukusi per kaktą, kuri kraujavo, panelė susirado reikiamą numerį, netrukus priglausdama ragelį prie ausies, jos kvėpavimui tampant visiškai padriku, kadangi krūtinę su kiekviena sekunde vis labiau spaudė norinti išsiveržti rauda ir panika. Suvokusi, kad nieko daugiau aikštėje iš savęs neišspaus, ji apsigręžė ant kulno ir atsargiais žingsniais patraukė daugiabučio link.


 
There is a word in german. Lebenslangerschicksalsschatz. And the closest translation would
be lifelong treasure of destiny. It is not something that develops over time. It's something
that happens instantaneously. It courses through you like the water of a river after a storm,
filling you and emptying you all at once. You feel it throughout your body, in your hands, in
your heart, in your stomach, in your skin. If you have to think about it, you have not felt it.

Atgal į viršų Go down
 
aikštė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 55Pereiti prie : Previous  1, 2, 3, 4, 5
 Similar topics
-
» AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖ:
» AIKŠTELĖS KAVINĖ:
» AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖ:
» AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖ:

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
sveiki atvykę į Forks miestelį! :: White pearl avenue-
Pereiti į: